741fa165-ff69-416a-bb97-e523be826c77 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-635-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02551-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 55.1.; 12.15.3.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 6 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiÅ¡kėjos UAB „Tomega“ atstovams Deividui PoÅ¡kai, ArtÅ«rui Miliauskui ir Dariui Ruginiui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Igoriui Janavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Tomega“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja UAB „Tomega“ (toliau – pareiÅ¡kėja, Bendrovė) 2016-06-20 teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis per EPP pateikė skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, atsakovė) 2015-10-22 sprendimÄ Nr. (24.6-31-5)FR0682-667 ir Mokestinių ginčų komisijos (toliau – MGK) 2016-05-27 sprendimÄ Nr. S-111(7-271/2015).PaaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl to ar pareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡ytose ginčo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose prekių pirkėjais įvardinti subjektai (Estijos įmonės) įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo.

PareiÅ¡kėjos vertinimu, MGK ir VMI netinkamai aiÅ¡kina Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) 4 str. 1 d. 1 p. normÄ , apibrėžiančiÄ prekių tiekimÄ , nes nepagrįstai reikalauja fizinio prekių perdavimo pirkėjui, nors tokios sÄ lygos PVMÄ® nėra. AiÅ¡kindamas PVM direktyvos nuostatas, apibrėžiančias prekių tiekimÄ , Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) taip pat neleidžia sutapatinti fizinio prekės perdavimo su disponavimo teisės perleidimu (t. y. laikoma, jog disponavimo teisė yra perduota PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytam prekių pirkėjui ir tuo atveju, kai pirkėjas pačių prekių fiziÅ¡kai negauna, nes pardavėjas jas pristato tiesiogiai pirkėjo nurodytam trečiajam asmeniui).

Atkreipia dėmesį į tai, kad nei MGK, nei VMI neįrodinėja, kad pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai, kurie įprastai pripažįstami pakankamais tiekimo ir disponavimo teisės perdavimo įrodymais, yra suklastoti (ir atitinkamai, kad pareiÅ¡kėjas žinojo ar turėjo žinoti Å¡iÄ aplinkybę). Teigiama, kad formalÅ«s dalies pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų trÅ«kumai (pavyzdžiui, ne tas CMR važtaraščio egzempliorius, trÅ«ksta dokumentÄ pasiraÅ¡ančio asmens vardo, pavardės, įmonės antspaudo) ar papildomų įrodinėjimo pareigų nevykdymas (asmens tapatybės dokumentų, įgaliojimų, elektroninio susiraÅ¡inėjimo neiÅ¡saugojimas ir nepateikimas) leidžia konstatuoti, neva disponavimo ginčo prekėmis teisė buvo perduota ne Estijos įmonėms, nurodytoms ginčo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, o tretiesiems asmenims.

Toks teiginys yra nepagrįstas apmokestinimo pretekstas ir juo keliami neteisėti reikalavimai disponavimo teisės perdavimo įrodinėjimui: tokio griežto pobÅ«džio formalÅ«s reikalavimai disponavimo teisės perdavimo įrodymams keliami iÅ¡imtinai tik tais atvejais, kai mokesčių administratorius konstatuoja, kad pirkimų grandinėje po ginčo tiekimo vykdytas PVM sukčiavimas. Kadangi iÅ¡skirtinai griežti reikalavimai keliami tik nustačius sekančių tiekimo grandies pirkėjų sukčiavimÄ , tokie reikalavimai, remiantis ESTT ir LVAT jurisprudencijoje pripažįstamais asmeninės atsakomybės, teisinio saugumo ir proporcingumo principais, galėtų bÅ«ti keliami tik tuo atveju, jei (ir tiek, kiek) bÅ«tų įrodyta, kad tiekėjas (pareiÅ¡kėja) žinojo arba negalėjo nežinoti (vengė sužinoti) apie tokį PVM sukčiavimÄ .

PareiÅ¡kėjos vertinimu, 2016-05-27 sprendime ir 2015-10-22 sprendime įvardijami trÅ«kumai yra formalaus pobÅ«džio. Tačiau tokių formalaus pobÅ«džio trÅ«kumų buvimas jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog disponavimo ginčo prekėmis teisė nebuvo perduota Estijos įmonėms.PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad Estijos įmonėms tiekė specifines prekes - kelių bitumÄ . Jo temperatÅ«ra siekia apie 200 °C ir jis tinka tik asfaltbetonio gamybai. Prekių iÅ¡krovimo vietos buvo nurodomos sutarčių prieduose (kainų suderinimo aktuose), o vėliau įraÅ¡omos ir į CMR važtaraščius.

Prekės buvo vežamos į asfaltbetonio bazes, t. y. pareiÅ¡kėjos vairuotojai prekes pristatydavo į kainų suderinimo aktuose nurodytÄ vietÄ . Nurodo, kad net sukčiavimo atveju nustačius tikrÄ jį tiekėjÄ /įgijėjÄ , besiskiriantį nuo PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡raÅ¡iusio/gavusio asmens, Å¡ios aplinkybės nėra savarankiÅ¡kas pagrindas atimti teisę į atskaitÄ /prekių tiekimo į kitÄ narę atleidimo nuo PVM, jeigu nėra įrodyta, kad apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad tas tiekimas yra susijęs su mokestiniu sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje.

PareiÅ¡kėja teigia, kad aplinkybė, jog Estijos įmonės prekių, įsigytų iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, nedeklaravo, PVM nesumokėjo, nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nereiÅ¡kia, kad disponavimo Prekėmis teisė joms nebuvo perduota. Nagrinėjamu atveju sÄ lyga „įvyko prekių tiekimas, apibÅ«dinamas kaip teisės disponuoti daiktu kaip savininkui perėjimas prekių pirkėjui“ iÅ¡pildyta ir įrodyta. Å iai sÄ lygai ir jos įrodinėjimui negali bÅ«ti keliami su tokios sÄ lygos esme nesusiję ir todėl nesuderinami reikalavimai (pavyzdžiui: pirkėjo mokestinių ir apskaitos prievolių vykdymas; pirkėjo pakankami resursai; pirkėjo registruotos buveinės ir prekių pristatymo vietos sutapimas; pirkėjo tapatybės nepaneigiantis rekvizitų iÅ¡samumas sandorių dokumentuose).

Pažymi, kad PVM mokėjimas yra pagrįstas visų pirma teritorialumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad PVM turi bÅ«ti sumokamas toje valstybėje, kurioje prekės bus potencialiai vartojamos. Nagrinėjamu atveju MGK konstatavo, jog Prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Estijos RespublikÄ , todėl akivaizdu, jog Prekės nebuvo vartojamos Lietuvos Respublikoje.PareiÅ¡kėja nesutinka su iÅ¡vada, kad ginčo sandorių metu Estijos įmonės sukčiavo. VMI nepateikė įrodymų, jog kompetentingų institucijų oficialiai bÅ«tų įvertintas ir nustatytas PVM sukčiavimas.

Estijos mokesčių administratoriaus raÅ¡tuose, kurie yra byloje, taip pat nėra iÅ¡vados, jog Estijos įmonės sukčiavo. Tai, kad Å¡iuo metu vykdomas vienos Estijos įmonės ViCOM Transiit OÜ ikiteisminis tyrimas, Estijos įmonės nebendradarbiauja su Estijos mokesčių institucijomis, nėra pakankamas objektyvus pagrindas iÅ¡vadai dėl PVM sukčiavimo. Dalyvavimas PVM sukčiavime gali bÅ«ti konstatuotas tik objektyviai nustačius, kad prekes tiekiantis mokesčių mokėtojas žino sandorių aplinkybes, kurios negali bÅ«ti paaiÅ¡kinamos niekaip kitaip, kaip tik sukčiavimu PVM, arba sÄ moningai vengia jas sužinoti (pažeisdamas sÄ Å¾iningumo principÄ ).PareiÅ¡kėja pažymi, nors ir bÅ«tų konstatuota tam tikro rÅ«pestingumo stoka (pavyzdžiui, pareiÅ¡kėjos darbuotojams pildant CMR važtaraščius), tačiau tai negali bÅ«ti prilyginama dalyvavimui sukčiavime.

Estijos mokesčių administratoriaus pateikiamuose atsakymuose nėra nurodoma, jog Estijos įmonės sukčiavo PVM. TokiÄ skubotÄ ir prielaidomis grįstÄ iÅ¡vadÄ daro tik VMI ir MGK. PareiÅ¡kėjos veiksmai rodo, jog visgi buvo imtasi protingų priemonių, kurių buvo galima pagrįstai iÅ¡ pareiÅ¡kėjos reikalauti, tam, kad įsitikinti, ar Estijos įmonės yra patikimos. PareiÅ¡kėja neturėjo jokio pagrindo abejoti Estijos įmonių veiklos skaidrumu. Tai, kad Estijos įmonės neteikė deklaracijų, nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi paaiÅ¡kėjo mokestinio patikrinimo metu, t. y. po apmokestinimo momento.PareiÅ¡kėjos atstovai teismo posėdžio metu palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovė VMI prie FM atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.PaaiÅ¡kino, kad Bendrovė neturi teisės taikyti 0 proc. PVM tarifo jos įformintiems prekių (kelių bitumo) tiekimams septynioms Estijos įmonėms: Rotvik OU; Colanim OU; Verame OU; Pisikoristus OU; ViCOM Transiit OU; Shamila OU ir AB reklaam OU, nustačius, kad disponavimo ginčo prekėmis teisė neperėjo Bendrovės kontrahentams bei nustačius, jog Bendrovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, t. y. nebuvo pakankamai apdairi ir rÅ«pestinga sandorių su minėtomis įmonėmis metu, todėl žinojo ar galėjo žinoti apie dalyvavimÄ Ä¯ PVM sukčiavimÄ Ä¯trauktuose sandoriuose.

Atsakovė nurodo, kad iÅ¡analizavus patikrinimo metu Bendrovės tikrinimui pateiktus CMR, kurie yra vienas pagrindinių prekių iÅ¡gabenimo iÅ¡ Å¡alies teritorijos įrodymų, nustatyta, kad jie yra su akivaizdžiais trÅ«kumais ir užpildyti nepakankamai rÅ«pestingai. CMR pateikta neiÅ¡sami informacija apie prekių gavimÄ , t y. Bendrovės pateiktų CMR 23 laukelyje (vežėjo paraÅ¡as ir spaudas) daugeliu atveju nėra Bendrovės, kaip vežėjos spaudų, atskirais atvejais nenurodyta konkreti prekių iÅ¡krovimo vieta, CMR 24 laukelyje (krovinio gavimo patvirtinimas) daugeliu atveju nenurodyta krovinio iÅ¡krovimo/gavimo Estijoje data ir nenurodyti prekes priimančios įmonės atstovų duomenys (vardas, pavardė), yra atvejų, kai prekių gavimas patvirtintas tik neidentifikuoto asmens paraÅ¡u ir nėra prekių gavėjo spaudų, žyminčių prekių gavimÄ , atskirais atvejais prekių gavimas patvirtintas fizinių asmenų (J.

V., U. S., R., M. K., P. E., M. P., P. E., S. B., M.) parašais, tačiau patikrinimo metu nebuvo pateikta jokių dokumentų, susijusių su prekių pirkėjus atstovaujančių asmenų identifikavimu (asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų), ar atstovų įgaliojimų, suteikiančių teisę veikti Estijos įmonių vardu bei atstovauti šias įmones, vykdant sandorius su Bendrove. Bendrovės pateiktuose CMR nurodytos tos pačios krovinių iškrovimo vietos, nors prekės buvo gabenamos skirtingiems Estijos prekių gavėjams.

Taip pat skirtingų Estijos įmonių vardu siųstų prekių gavimas buvo patvirtintos tų pačių asmenų, priimant krovinius tais pačiais ir/ar skirtingais adresais. Estijos įmonių vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nėra nurodyta jokių Estijos pirkėjų kontaktinių duomenų: telefono ir/ar fakso numerių, elektroninių paÅ¡to adresų bei banko duomenų ir atsiskaitomųjų sÄ skaitų numerių. Nei vienos Estijos įmonės, su kuriomis Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu buvo įforminusi ginčijamus sandorius, Estijos mokesčių administratoriui nepavyko surasti ir pateikti informacijos apie jų vykdomÄ (vykdytÄ ) veiklÄ , nes visos įmonės faktiÅ¡kai jokios veiklos nevykdė, jos nedeklaravo prekių įsigijimų iÅ¡ Bendrovės ir sandorių su kitais ES PVM mokėtojais.

Įmonių Rotvik OU; Colanim OU; Verame OU atstovu įvardijamas Latvijos pilietis D. M., įmonių ViCOM Transiit OU, Shamila OU ir AB reklaam OU atstovu - V. K., o Pisikoristus OU - A. Y., tačiau visų šių atstovų buvimo vieta nežinoma ir Estijos mokesčių administratoriui jų surasti nepavyko. Nežinomi ir faktiški įmonių veiklos adresai, nėra informacijos ir apie įmonių biuro ar sandėliavimo patalpas. Įmonėse nėra samdomų darbuotojų, jų registruota veikla nėra susijusi su kelių bitumo naudojimu ar prekyba.Pažymi, jog patikrinimo metu nustatė, kad su kiekviena Estijos įmone Bendrovė buvo sudariusi sutartis (su Estijos įmonėmis sudarytų sutarčių tekstas, formatas, struktūra yra analogiška visoms Bendrovės įformintoms sutartims su visomis Estijos įmonėmis:

Rotvik OU; Colanim OU; Verame OU; ViCOM Transiit OU; Rotvik OU; Colanim OU; Verame OU, kurioms prekių pardavimus įformino Bendrovė), kurių punkte numatyta, kad Bendrovė („Pardavėjas“) parduoda ir patiekia, o atitinkama Estijos įmonė („Pirkėjas“) priima ir apmoka už kelių bitumÄ . Bendrovė tikrinimui nepateikė Å¡ių įmonių prekių užsakymų ir/ar elektroniniu paÅ¡tu vykusių susiraÅ¡inėjimų, nepateikė įrodymų, susijusių su prekių pristatymu ir jų gavimu.

Tikrinimui nebuvo pateikti Å¡ių įmonių PVM ir kiti registracijos dokumentai bei įrodymai, patvirtinantys, kad prekės buvo patiektos bÅ«tent PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytiems Estijos pirkėjams (Rotvik OU; Colanim OU; Verame OU; Pisikoristus OU; ViCOM Transiit OU; Shamila OU ir AB reklaam OU) ir Å¡ie pirkėjai įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo. Atkreipia dėmesį, kad nors Bendrovės kontrahentai sandorių su Bendrove vykdymo metu savo valstybėje ir buvo įregistruoti PVM mokėtojais, tačiau minėtų įmonių registracija truko labai trumpÄ laikotarpį, Estijos mokesčių administratoriaus sprendimais visos įmonės buvo iÅ¡registruotos iÅ¡ PVM mokėtojų registro, nes nevykdė ekonominės veiklos.

Sandorių sudarymo metu visos Estijos įmonės buvo registruotos tais pačiais adresais: Narva mnt 4, Tallinn ir Estonia pst 5, Tallinn (paÅ¡to dėžutė). Atsakovės teigimu, nors Bendrovė ir nurodo, kad jos darbuotojai - administracijos vadovas ArtÅ«ras Miliauskas ir komercijos direktorius Darius Ruginis, buvo iÅ¡vykę į LatvijÄ ir EstijÄ , tačiau pateikti dokumentai neįrodo, kad buvo bendrauta su Estijoje registruotais pirkėjais ir nepaneigia Patikrinimo akte padarytų iÅ¡vadų.Atsakovės teigimu, Bendrovė, elgdamasi apdairiai ir rÅ«pestingai, galėjo ir privalėjo atkreipti dėmesį į įtartinas sandorių aplinkybes, tačiau jai nesukėlė jokių įtarimų, kad dėl neaiÅ¡kių priežasčių nutraukus didelės vertės tiekimus vienai Estijos įmonei, tas pats tarpininkas siÅ«lo kitÄ Estijos įmonę; kad Å¡ių įmonių PVM mokėtojų kodai galiojo trumpÄ laikotarpį, o jų PVM įregistravimo datos buvo artimos sudarytų sutarčių datoms; kad sudarytų sutarčių tekstas, formatas, struktÅ«ra yra analogiÅ¡ka visoms Bendrovės įformintoms sutartims su Å¡iomis įmonėmis; kad Å¡iose sutartyse nėra nurodyta jokių Estijos prekių pirkėjų kontaktinių duomenų: telefono ir/ar fakso numerių, elektroninio paÅ¡to adresų bei banko ir atsiskaitomųjų sÄ skaitų duomenų; kad sutartis pasiraÅ¡o tas pats asmuo skirtingų Estijos įmonių vardu; kad sandorių sudarymo metu visos Estijos įmonės buvo registruotos tais pačiais adresais; kad prekės skirtingiems Estijos prekių gavėjams buvo gabenamos į tas pačias krovinių pristatymo vietas; kad prekių gavimas, skirtingų Estijos įmonių vardu, patvirtintas tų pačių asmenų, priimant krovinius tais pačiais ir/ar skirtingais adresais.

Bendrovės nerÅ«pestingumÄ ir nesidomėjimÄ pirkėjų patikimumu rodo ir tai, kad pakeitus Estijos įmonių: Pisikoristus OU; Verame OU ir AB reklaam OU registracijos adresÄ , Bendrovė ir toliau Å¡ių įmonių vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose bei CMR važtaraščiuose nurodydavo jų pirminį adresÄ , kuris sandorių įforminimo metu jau buvo negaliojantis.Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-08-19 VMI priėmė patikrinimo aktÄ Nr. (21.3 l-28)-FR0680-595 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo pareiÅ¡kėjai papildomai priskaičiavo 571 577 Eur PVM už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2014-08-31.Bendrovė dėl Patikrinimo akto pateikė VMI raÅ¡ytines pastabas, kuriomis prašė netvirtinti patikrinimo akto.VMI prie FM 2015-10-22 priėmė sprendimÄ Nr. (24.6-3 l-5)-FR0682-667, kuriuo nusprendė patvirtinti Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotÄ 571 577 Eur PVM bei apskaičiuoti 75 400,79 Eur PVM delspinigius ir skirti pareiÅ¡kėjai 171 473 Eur PVM baudÄ .PareiÅ¡kėja dėl 2015-10-22 sprendimo pateikė skundÄ Mokestinių ginčų komisijai ir prašė panaikinti 2015-10-22 VMI prie FM sprendimÄ .MGK 2016-05-27 priėmė sprendimÄ Nr. S-l 11(7-271/2015), kuriuo nusprendė pakeisti VMI 2015-10-22 sprendimÄ : vietoj nurodymo pareiÅ¡kėjui sumokėti 571 577 Eur PVM, 75 400,79 Eur PVM delspinigius ir 171 473 Eur PVM baudÄ (30 proc. dydžio bauda) nurodyti sumokėti 571 577 Eur PVM, 75 400,79 Eur PVM delspinigius ir 57 158 Eur PVM baudÄ (10 proc. dydžio bauda).

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo buvo pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas ir pareiÅ¡kėjui nurodyta sumokėti 571 577 Eur PVM, 75 400,79 Eur PVM delspinigius ir 57 158 Eur PVM baudÄ (10 proc. dydžio bauda), teisėtumo ir pagrįstumo. PVMÄ® 49 straipsnio 1 d., nurodyta, kad taikant 0 proc. PVM tarifÄ apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir iÅ¡gabenamos iÅ¡ Å¡alies teritorijos į kitÄ valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iÅ¡ jų užsakymu trečioji Å¡alis) prekes gabena).

PVMÄ® 56 straipsnio 1 d. nustatyta, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 proc. PVM tarifÄ pagal Å¡io Ä®statymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 proc. PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės iÅ¡gabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. Siekiant užtikrinti Europos SÄ jungos vidaus rinkos funkcionavimÄ , apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu tvarka buvo harmonizuota SÄ jungos teisėje, įvedant bendrÄ PVM sistemÄ .

Tokios harmonizacijos pagrindu tapo 1977 m. gegužės 17 d. Å eÅ¡toji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (toliau – ir Å eÅ¡toji direktyva) bei vėliau Å eÅ¡tÄ jÄ direktyvÄ pakeitusi 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir PVM direktyva). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu yra įgyvendinta PVM direktyva, todėl teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas PVMÄ®, atsižvelgia į PVM direktyvos tikslus bei Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ .PVMÄ® 49 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad taikant 0 procentų PVM tarifÄ apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir iÅ¡gabenamos iÅ¡ Å¡alies teritorijos į kitÄ valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iÅ¡ jų užsakymu trečioji Å¡alis) prekes gabena), yra įgyvendintas PVM direktyvos IX antraÅ¡tinės dalies (neapmokestinimas PVM) 4 skyriaus (sandorių Bendrijos viduje neapmokestinimas PVM) 1 skirsnio (prekių tiekimo neapmokestinimas PVM) 138 straipsnyje.PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės neapmokestina prekių tiekimo, kai tas prekes pardavėjas ar prekes įsigyjantis asmuo iÅ¡siunčia ar iÅ¡gabena į paskirties vietÄ , esančiÄ Bendrijoje, bet ne jos atitinkamoje teritorijoje, kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip tokiam, į kitÄ valstybę narę nei ta, kurioje pradėtas prekių siuntimas ar gabenimas, arba kai tai atliekama pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu.PVM direktyvos 138 straipsnis nustato vienÄ iÅ¡ sandorių Bendrijos viduje neapmokestinimo PVM rÅ«Å¡ių, bÅ«tent – prekių tiekimo (teisės kaip savininkui disponuoti materialiuoju daiktu perdavimas, PVM direktyvos 14 str.) neapmokestinimÄ PVM, t. y. atleidimÄ nuo PVM, PVMÄ® vadinamÄ 0 procentų PVM tarifu.

Minėta, kad PVM direktyvos 138 straipsnis nustato atleidimÄ nuo PVM su teise į atskaitÄ prekių tiekimui Bendrijos viduje, t. y. sandoriams, dėl kurių prekės iÅ¡siunčiamos arba iÅ¡gabenamos iÅ¡ valstybės narės teritorijos į paskirties vietÄ â€“ kitos valstybės narės teritorijÄ , kur jas priima mokesčių mokėtojas arba juridinis asmuo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, bet veikia kaip toks. Pagal PVM direktyvos 169 straipsnio b punktÄ be 168 straipsnyje nurodytos atskaitos, apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti tame straipsnyje nurodytÄ PVM, jei prekės ar paslaugos naudojamos Å¡iais tikslais: vykdyti sandorius, kurie neapmokestinami pagal 138 straipsnį <...>.Å is prekių tiekimo apmokestinimo mechanizmas skirtas atvejams, kai prekės yra tiekiamos iÅ¡ vienos valstybės narės į kitÄ valstybę narę: valstybė narė, iÅ¡ kurios pradedamas tiekimas, dėl kurio atliekamas siuntimas ar gabenimas Bendrijos viduje, vykdo atleidimÄ nuo mokesčio, o valstybė narė, į kuriÄ atsiunčiamos ar atgabenamos prekės, vykdo įsigijimo Bendrijos viduje apmokestinimÄ (žr., pvz., LVAT 2010-10-01 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-1047/2010, 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A902-575/2015).

Taigi pagal minėtÄ reglamentavimÄ prekių tiekimas Bendrijos viduje turi atitikti tris sÄ lygas: 1.turi įvykti prekių tiekimas, apibÅ«dinamas kaip teisės disponuoti daiktu kaip savininkui perėjimas prekių pirkėjui (toliau – ir Pirmoji sÄ lyga); 2.prekės, kurios yra tiekimo dalykas, turi bÅ«ti iÅ¡gabentos iÅ¡ tiekėjo valstybės narės teritorijos (toliau – ir Antroji sÄ lyga); 3.PVM mokėtojas tiekia prekes kitam mokesčių mokėtojui ar asmeniui, veikiančiam kaip mokesčių mokėtojas kitos valstybės narės teritorijoje (toliau – ir Trečioji sÄ lyga).

Å ių sÄ lygų taikymas pripažįstamas ir Lietuvos teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2009-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-376/2009, 2013-07-11 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A602-996/2013, 2014-06-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1547/2014, 2015-03-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-244/2015). PVM direktyvos 131 straipsnyje nustatyta, kad 2–9 skyriuose numatytais atvejais neapmokestinimas PVM taikomas nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų ir tokiomis sÄ lygomis, kurias valstybės narės nustato siekdamos užtikrinti tinkamÄ ir sÄ Å¾iningÄ neapmokestinimo atvejus reglamentuojančių nuostatų taikymÄ bei užkirsti keliÄ galimiems mokesčių vengimo, iÅ¡sisukinėjimo ar piktnaudžiavimo atvejams.

Taigi PVM direktyva nenustato reikalavimų dokumentams, kurie turi bÅ«ti pateikti, tai paliekama spręsti valstybėms narėms. Reikalavimai dokumentams, kuriuos turi pateikti apmokestinamasis asmuo, siekiantis neapmokestinti tiekimų, vykdomų Bendrijos viduje, yra nustatyti PVMÄ® 56 straipsnyje.Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tik dėl Pirmosios sÄ lygos (prekių tiekimo, apibÅ«dinamo kaip teisės disponuoti daiktu kaip savininkui perėjimo prekių pirkėjui) egzistavimo, dėl kitų dviejų sÄ lygų ginčo nėra.

Tiek VMI, tiek MGK sprendimuose pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas pateikė įrodymus, jog bitumas buvo iÅ¡vežtas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, pristatytas į Estijos Respublikos teritorijÄ , taip pat, kad bendrovės kontrahentai prekių tiekimo sandorių sudarymo laikotarpiu buvo PVM mokėtojai. Atsižvelgiant į tai, teismas analizuos tik Pirmosios sÄ lygos egzistavimÄ , t. y. vertins ar pareiÅ¡kėjas perdavė disponavimo teisę bitumu kontrahentui, ar tinkamai įvykdė prekių tiekimo sÄ lygÄ . Atsakovės teigimu, patikrinimo metu nustatyti faktai patvirtina, kad kelių bitumas realiai buvo patiektas ne PVM sÄ skaitose faktÅ«rose pirkėjais įvardintiems subjektams, o kitiems įgijėjams, kurie sukčiavo PVM, sudarydami prekių tiekimo sutartis su bendrove.

Teismas pažymi, kad Pagal Direktyvos 2006/112/EB 14 str. 1 d. prekių tiekimas apibūdinamas kaip teisės savininkui disponuoti materialiuoju turtu perdavimas. Tuo tarpu PVMĮ 4 straipsnio 1 d. prekių tiekimas apibūdinamas kaip:

1) prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sÄ lygas Å¡is asmuo arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas, iÅ¡skyrus prekių, atgabentų iÅ¡ kitos valstybės narės Å¡io Ä®statymo 41 straipsnio 6 dalyje nurodytomis sÄ lygomis, nuosavybės perdavimÄ toje dalyje nurodytam PVM mokėtojui; arba 2) prekių iÅ¡gabenimas iÅ¡ Å¡alies teritorijos kitos valstybės narės PVM mokėtojui, kuriam pagal sandorio sÄ lygas numatytas prekių nuosavybės perdavimas, o prekės yra padedamos saugoti į Å¡iam PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais naudojamus sandėlius ar kitas patalpas, jeigu toje valstybėje narėje yra taikomos nuostatos, iÅ¡ esmės atitinkančios Å¡io Ä®statymo 41 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Toks prekių iÅ¡gabenimas laikomas prekių tiekimu kitos valstybės narės PVM mokėtojui. Teismo vertinimu, nurodytų nuostatų sisteminis aiÅ¡kinimas lemia, kad tinkamu prekių tiekimu, taigi ir disponavimo teisės perdavimu, bÅ«tų laikomas toks prekių tiekimas, kai prekės perduodamos ne tik fiziÅ¡kai bei tiesiogiai sandoryje nurodytam pirkėjui, tačiau ir kitam trečiajam asmeniui, ar į kitÄ nei pirkėjo buveinės vietÄ , jeigu Å¡alys taip susitaria ir Å¡iuo pagrindu, pirkėjas įgyja teisę disponuoti į sutartÄ vietÄ ar sutartam asmeniui perduotu materialiuoju turtu.

TokiÄ pozicijÄ teismas grindžia ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2015-07-15 sprendime byloje „Koela-N“ EOOD v. Direktor na Direktsia „Obzhalvane i danachno- osiguritelna praktika“ Varna pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata agensia za prihodite, Nr. C-159/14 iÅ¡dėstyta pozicija (38 p.), kad 2006/112 direktyvos 14 str. 1 d. nustatyta, kad prekių tiekimas – teisės kaip savininkui disponuoti materialiuoju turtu perdavimas, nereikalauja, kad Å¡alis, kuriai materialusis turtas yra perduodamas, jį fiziÅ¡kai laikytų, ar kad minėtas turtas bÅ«tų fiziÅ¡kai vežamas arba gaunamas.Bylos medžiaga patvirtina, kad kelių bitumas Estijos įmonių nurodymu buvo pristatomas toliau nurodytais adresais:

1) Vao Tee 30 Rae Vald Harju MK, Tallinn;

2) Raba 39 A, Parnu, Tallinn;

3) Ahtme maantee 86, Kohtla-Jarve;

4) Teguri 55, Tartu;

5) Pikk 64, Kuressaare, Saaremaa;

6) Mao tee 1, Sillaotsa kula, Paide vald, Jarvamaa (MGK bylos medžiaga t. VIII, b. l. 86-128). Å iuos kelių bitumo pristatymo adresus Estijos įmonės nurodė kainų suderinimo aktuose (MGK bylos medžiaga t. II, b. l. 37-41, 163-168). Taigi kelių bitumÄ pareiÅ¡kėjas Estijos įmonėms pristatė adresais, kurie buvo suderinti tarp pareiÅ¡kėjo bei Estijos įmonių. FaktÄ , kad kelių bitumÄ pareiÅ¡kėjas pristatė sutartais adresais patvirtina ir vairuotojų pateikti paaiÅ¡kinimai (MGK bylos medžiaga t.

I, b. l. 144-174), krovinių transportavimo važtaraščiai (MGK bylos medžiaga t. II, b. l. 84-85, 90-91, 97-98; t. III, b. l. 32-33, 36, 40, 44, 48, 52, 56-57, 61, 63, 68, 72, 76, 80, 84, 88, 92-93, 97, 101, 105, 109, 113, 117, 119, 124, 128, 132, 134, 139, 143, 147, 151, 155, 159, 163, 167, 171, 175, 179, 186, 190, 192, 197; t. IV, b. l. 2, 7, 12, 17, 22, 27, 31, 35, 42, 46, 50, 58, 62, 66, 70, 72, 76, 80, 84, 88, 92, 105, 109, 113, 117, 121, 125, 129, 133, 137, 141, 145, 149, 153, 157, 161, 165, 169, 173, 177, 181, 185, 189, 193, 197; t.

V, b. l. 1, 8, 22, 26, 30-31, 35-36, 40, 41, 45, 49-50, 52-53, 57, 60, 65, 66, 70, 75, 81, 86-87, 91, 95-96, 100-101, 110, 114, 118, 122, 124, 129, 133, 137, 144, 169, 173, 178, 188, 193, 197; t. VI, b. l. 1, 17, 21, 25, 29, 33, 45, 50, 55, 60, 73-75, 81-82, 88-89, 94-95, 100-101, 106-107, 110-111, 117-118, 139, 144, 149, 154, 159, 164, 169, 174, 177, 183, 188, 193, 198; t. VII, b. l. 3, 8, 13, 18, 23, 26, 32, 37, 40, 46, 51, 56, 61, 64, 70, 73, 79, 84, 89, 94, 99, 104, 109,114, 119, 124, 127, 130, 137, 142, 147, 152, 157, 162, 167, 172, 177, 182, 187, 192, 195; t.

VIII, b. l. 1, 6, 11, 16, 19, 25, 30, 35, 40, 45, 50, 55, 60), kelionių ataskaitos (MGK bylos medžiaga t. I, b. l. 22-143). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinius argumentus, teismas konstatuoja, kad prekių pristatymas pirkėjų nurodytais, su pardavėju sutartais adresais, laikomas prekių tiekimu, suprantamu, kaip disponavimo teisės įgijėjui perdavimu. Todėl pareiÅ¡kėjas laikomas tinkamai įvykdęs visas tris sÄ lygas, pagal kurias Bendrovės kelių bitumo tiekimas pripažįstamas tiekimu Bendrijos viduje, kuris PVM neapmokestinamas.

Atsakovė skunde nurodo, jog pareiÅ¡kėjas neperdavė teisės įgijėjui disponuoti prekėmis, nes CMR važtaraščiai yra su trÅ«kumais – kai kuriais atvejais nenurodyta tiksli prekių iÅ¡krovimo vieta, o nurodoma tik prekių iÅ¡krovimo Å¡alis, Å¡ie važtaraščiai užpildyti nerÅ«pestingai. CMR pateikta neiÅ¡sami informacija apie prekių gavimÄ , t. y. daugeliu atveju nėra Bendrovės, kaip prekių vežėjos, spaudų, daugeliu atveju nenurodyta krovinio iÅ¡krovimo/gavimo Estijoje data ir nenurodyti prekes priimančios įmonės atstovų duomenys.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad griežto pobÅ«džio formalÅ«s reikalavimai disponavimo teisės perdavimo įrodymams keliami iÅ¡imtinai tik tais atvejais, kai mokesčių administratorius konstatuoja, kad pirkimų grandinėje, ginčo tiekimo vykdytas PVM sukčiavimas. Teismas akcentuoja, kad Teisingumo Teismas byloje Albert Colle C-146/05 spręsdamas klausimÄ dėl apmokestinamųjų asmenų apskaitomų tiekimų Bendrijos viduje vienareikÅ¡miai pasisakė, kad pernelyg griežti formalÅ«s reikalavimai, kurių nesilaikymas paneigia atleidimo nuo PVM teisę, peržengia tai, kas yra bÅ«tina siekiant užtikrinti teisingÄ PVM surinkimÄ , t. y. juos vertino kaip neproporcingas priemones.

Teisingumo Teismas nustatė tam tikras ribas, kurios turėtų užtikrinti tiek valstybės fiskalinio intereso, tiek mokesčių mokėtojų teisių užtikrinimÄ , nepažeidžiant Å¡ių interesų pusiausvyros principo. Atsižvelgiant į pateiktÄ Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teismas konstatuoja, kad formalÅ«s vežimo dokumentų trÅ«kumai nepaneigia fakto, kad prekės buvo iÅ¡vežtos ir tiekiamos Estijos įmonėms, ko pagrindu, pareiÅ¡kėja įgijo teisę atskaityti PVM. Todėl teismas nesutinka su atsakove, kad CMR važtaraščių trÅ«kumai lemia aplinkybę, kad disponavimo teisė pirkėjams negalėjo bÅ«ti perduota.Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėja prekes tiekė Estijos įmonėms, kurios sukčiavo PVM, sudarydami prekių tiekimo sutartis su Bendrove.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėja teigia, jog privaloma įrodyti, kad apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad prekių tiekimas yra susijęs su mokestiniu sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje. Tuo tarpu iÅ¡vada, kad Estijos įmonės ginčo sandorio metu sukčiavo pagrįsta tik prielaidomis. Teismas pažymi, kad pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ , sÄ Å¾iningumo reikalavimo taikymas tiekėjo teisei į neapmokestinimÄ PVM taikomas tik tada, kai įgijėjas pagrindinėje byloje sukčiavo.

Tuo tarpu jeigu teismas prieitų prie iÅ¡vados, kad atitinkamas apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad jo vykdomas sandoris yra įtrauktas į įgijėjos atliekamÄ sukčiavimÄ , ir nesiėmė visų pagrįstų priemonių, kad iÅ¡vengtų Å¡io sukčiavimo, jis turėtų atsisakyti jai suteikti teisę į neapmokestinimÄ PVM (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Mecsek-Gabona Kft v. Nemzeti Adó- és V?mhivatal Dél-dun?nt?li Region?lis Adó F?igazgatós?ga, Nr. Byloje C?273/11, 50 p., 54 p.).IÅ¡ viso to iÅ¡plaukia, kad Teisingumo Teismas dėl sÄ Å¾iningumo koncepcijos pasisako tuomet, kai sandorių tiekimo grandinėje susiduriama su apgaule atliktais teisei prieÅ¡ingais veiksmais, pavyzdžiui, su klaidingų deklaracijų pateikimu, neteisingų sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymu ar realių sandorių atlikimu turint tikslÄ nesumokėti iÅ¡ PVM apmokestinamo sandorio gauto PVM, tai yra tikslingai siekiant pasisavinti PVM („karuselinio sukčiavimo“ atvejis) (žr., Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose Axel Kittel ir Recolta Recycling Nr. C-439/04 ir C-440/04).

Plačiau sukčiavimo sÄ vokos Teisingumo Teismas neapibrėžia. Teismas vertina, kad dėl galimų sukčiavimo atvejų įvairovės jis gali bÅ«ti konstatuotas tik kiekvienu konkrečiu atveju, iÅ¡tyrus ir įvertinus visas nustatytas aplinkybes bei turimus įrodymus. Pažymėtina, kad apmokestinamasis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydamas prekių jis dalyvavo su sukčiavimu PVM srityje susijusiame sandoryje, siekiant taikyti DirektyvÄ 2006/112/EB turi bÅ«ti laikomas sukčiaujant dalyvaujančiu asmeniu, neatsižvelgiant į tai, ar perparduodamas Å¡ias prekes arba panaudodamas paslaugas savo apmokestinamiesiems pardavimo sandoriams jis gauna naudos (žr., 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Bonik, C-285/11, 39 p.).Bylos medžiaga patvirtina, kad Estijos mokesčių administratorius VMI paklausimų pagrindu pateikė toliau nurodytus atsakymus: 2015-01-02 atsakymÄ dėl Estijos įmonės ViCOM Transiit OU (MGK bylos medžiaga t.

VI, b. l. 65), 2015-01-02 atsakymÄ dėl Estijos įmonės Verame OU (MGK bylos medžiaga t. VI, b. l. 5), 2015-01-05 atsakymÄ dėl Estijos įmonės Colanim OU (MGK bylos medžiaga t. IV, b. l. 96), 2015-01-05 atsakymÄ dėl Estijos įmonės Rotvik OU (MGK bylos medžiaga t. V, b. l. 151), 2015-01-05 atsakymÄ dėl Estijos įmonės Shamila OU (MGK bylos medžiaga t. VI, b. l. 125), 2015-01-07 atsakymÄ dėl Estijos įmonės Pisikoristus OU (MGK bylos medžiaga t. VI, b. l. 37), 2015-01-19 atsakymÄ dėl Estijos įmonės AB Reklaam OU (MGK bylos medžiaga t.

VIII, b. l. 71). Nurodytuose atsakymuose Estijos mokesčių administratorius paaiÅ¡kino, kad Estijos įmonės galimai yra tik tarpininkės, realiai nevykdančios veiklos, neturinčios darbuotojų. Pagal Å¡iuos pateiktus Estijos mokesčių administratoriaus atsakymus VMI sprendė, kad Estijos įmonės sukčiavo PVM ir Å¡iuo pagrindu pareiÅ¡kėjÄ taip pat laikė sukčiaujančiu PVM. Tačiau teismas su tokiomis atsakovės prielaidomis nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad vien Estijos mokesčių administratoriaus pateikti atsakymai nėra pagrindas spręsti dėl Estijos įmonių sukčiavimo PVM.

Pažymėtina, kad jokio kito tyrimo, atlikto dėl Estijos įmonių veiksmų sukčiavimo aspektu byloje, nėra. Todėl atsakovė, analizuodama Estijos įmonių veiksmus, galėjo daryti tik prielaidÄ , kad Estijos įmonės sukčiavo. Be to, net ir pasitvirtinus, kad Estijos įmonės sukčiavo PVM, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėja neįgijo teisės atskaityti PVM. Pažymėtina, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pareiÅ¡kėja su kiekviena iÅ¡ Estijos įmonių sudarė raÅ¡ytines sutartis, t. y., 2013-05-24 sutartis tarp UAB „Tomega“ ir OU Rotvik (MGK bylos medžiaga t.

III, b. l. 25-30); 2013-09-02 sutartis tarp UAB „Tomega“ ir OU „Verame“ (MGK bylos medžiaga t. IV, b. l. 100-103); 2013-08-01 sutartis tarp UAB „Tomega“ ir OU „Colanim“ (MGK bylos medžiaga t. V, b. l. 155-158); 2013-10-25 sutartis tarp UAB „Tomega“ ir OU „Pisikoristus“ (MGK bylos medžiaga t. VI, b. l. 8-11); 2014-05-08 sutartis tarp UAB „Tomega“ ir OU „Vicom Transiit“ (MGK bylos medžiaga t. VI, b. l. 40-43); 2014-06-05 sutartis tarp UAB „Tomega „ ir OU „Shamila“ (MGK bylos medžiaga t.

VI, b. l. 68-71); 2014-06-19 sutartis tarp UAB „Tomega“ ir OU „AB reklaam“ (MGK bylos medžiaga t. VI, b. l. 131-134). Taip pat byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas už perduotas prekes gavo apmokėjimÄ , prekių tiekimo metu apmokėjimo sutrikimų nebuvo. PareiÅ¡kėja taip pat ėmėsi priemonių patikrinti ar Estijos įmonės yra PVM mokėtojos. Aplinkybę, kad Estijos įmonės sutarčių su UAB „Tomega“ sudarymo metu buvo PVM mokėtojos patvirtina ir pati atsakovė.

Byloje esanti medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos atstovai vyko į komandiruotes susitikti su Estijos įmonės atstovais bei apžiÅ«rėti asfaltbetonio bazių. Su Å¡iais atstovais taip pat bendravo ir prekybos agentas J. V., kuris teismo posėdžio metu Å¡ias aplinkybes patvirtino. Akcentuotina aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas tiekė specifinę prekę – kelių bitumÄ , kurio pervežimui ir sandėliavimui reikalingos specialiai pritaikytos talpyklos bei patalpos. Prekybos agentas J. V. veikė agentavimo sutarties pagrindu, Å¡is asmuo pareiÅ¡kėjai buvo žinomas dėl ankstesnių prekybos santykių, todėl teismo vertinimu pareiÅ¡kėja neturėjo objektyvaus pagrindo Å¡iuo asmeniu nepasitikėti.

Å ių aplinkybių visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja ėmėsi bÅ«tinų priemonių įsitikinti pirkėjų patikimumu ir neturėjo pagrindo tuo abejoti.Nors atsakovė teigia, kad Estijos įmonės nedeklaravo prekių Estijoje, akcentuotina, kad vien pardavimo PVM nesumokėjimo į biudžetÄ faktas pats savaime negali bÅ«ti pagrindu apriboti pirkėjo teisę į PVM atskaitÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia Teisingumo Teismo praktika, kurioje nuosekliai kartojama, jog klausimas, ar už ankstesnius arba vėlesnius atitinkamų prekių pardavimo sandorius mokėtinas PVM buvo sumokėtas valstybės iždui, neturi įtakos apmokestinamojo asmens teisei atskaityti sumokėtÄ pirkimo PVM (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A602-705/2013).

Teisės į PVM atskaitÄ ribojimo kontekste teismas taip pat pažymi, kad įrodinėjimo naÅ¡ta dėl pareiÅ¡kėjo dalyvavimo sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM, tenka bÅ«tent mokesčių administratoriui. Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalis, pagal kuriÄ mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Taip pat – iÅ¡imtinai mokesčių administratoriui pavestos funkcijos (MAÄ® 15 str. 3 d., 25 str., 26 str.) bei suteiktos plačios teisės (MAÄ® 33 str.).

Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju mokesčių administratorius neįrodė, jog pareiÅ¡kėja dalyvavo sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM. Mokesčių administratorius nepateikė įrodymų, kad pareiÅ¡kėja atskaitant PVM buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. turėjo ar galėjo žinoti apie galimai atliekamus Estijos įmonių sukčiavimo veiksmus. Mokesčių administratorius nepateikė argumentų kodėl jo teigimu pareiÅ¡kėjos atlikti veiksmai buvo nepakankami įsitikinti Estijos įmonių patikimumu.

Teismo vertinimu, pirma, nenustačius akivaizdžių Estijos įmonių sukčiavimo veiksmų, pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumas apskirtai negalėjo bÅ«ti vertinamas. Antra, net laikant, kad Estijos įmonių veiksmai atitinka sukčiavimo PVM veiksmus, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėja apie tokius veiksmus žinojo ar galėjo žinoti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjai nepagrįstai apskaičiavo mokėtinÄ PVM, delspinigius bei baudÄ , todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-10-22 sprendimas Nr. (24.6-31-5)FR0682-667 ir Mokestinių ginčų komisijos 2016-05-27 sprendimas Nr. S-111(7-271/2015) naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, priimti neįvertinus visų faktinių bylos aplinkybių, taip pat netinkamai įvertinus byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, o pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 2 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjos UAB „Tomega“ skundÄ tenkinti. Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-10-22 sprendimÄ Nr. (24.6-31-5)FR0682-667 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-05-27 sprendimÄ Nr. S-111(7-271/2015).Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                          Mefodija Povilaitienė