741f95b1-e5ba-48ee-9bfd-8597aed2b4be · Å akių rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrNuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. 1-28-876/2012Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00564-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.3. (N) (S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 23 d.Å akiai              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam M. M.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1985-03-20 Kybartuose, VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, nevedęs, gyvenantis 9duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2002-08-23 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 35 str. laisvės atėmimu 6 mėn. su 100 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius BK 47 1 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. d. n u s t a t ė:

M. M. 2011 m. spalio mėn. 19 d. apie 11 val. 45 min. VilkaviÅ¡kio gatvėje, Kudirkos Naumiestyje, Å akių rajone, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patruliui K. R. ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos sargybos bÅ«rio specialistei A. J., sustabdžius jo vairuojamÄ automobilį Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasiÅ«lė 100 litų kyšį pareigÅ«nams už tai, kad jo nebaustų už padarytus pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 2 d., 1241 str. 7 d., 123 str. 5 d., tai yra už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimÄ , už transporto priemonės registravimo dokumentų nepateikimÄ ir už transporto priemonės vairavimÄ nesant apdraustam transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

             M. M. teismo posėdžio metu neprisipažino įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ ir nurodė, kad niekam nedavė kyÅ¡io ir niekam nesiÅ«lė. Jį sustabdė, neturėjo dokumentų automobilio. Jį nusivedė į automobilį ir rašė dokumentus. Jam pareigÅ«nas sakė, kad „prisiÅ«s“ kyÅ¡io davimÄ , nes truputį konfliktavo. Jis susistumdė su pareigÅ«nų, nes pareigÅ«nas jam laužė rankas ir bandė įsodinti į automobilį. Piniginės nebuvo iÅ¡siėmęs, piniginėje buvo tik 10 Lt.

Kiti pinigai buvo kiÅ¡enėje ir jis tuos pinigus bÅ«damas užkardoje norėjo įsidėti į piniginę, tačiau tada jam pareigÅ«nas sudavė per rankas. Taip pat patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai (b.l. 14-15) yra teisingi. Liudytojas K. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011-10-19 dirbant su J. apie 11.45 val. jis sustabdė automobilį, o J. sustabdė vairuotojÄ , kuris nesegėjo diržų. Paskui jis priėjo prie to vairuotojo ir jis neturėjo automobilio registracijos dokumentų ir draudimo.

Jo paklausus kieno automobilis, atsakė, jog jeigu domina, tai jie patys gali pasižiÅ«rėti. Jis liepė vairuotojui sėstis į tarnybinį automobilį. Jis atsisėdo į keleivio vietÄ priekyje, o M. atsisėdo gale. Paėmė raÅ¡yti protokolÄ , tada M. pasakė, jog duoda 100 Lt, ir kad už tai jį paleistų. R. jam paaiÅ¡kino, jog tai nusikalstama veika ir kad už tai bus pristatytas į Kudirkos Naumiesčio užkardÄ . Po to R. pradėjo viskÄ neigti. PasiÅ«lymas buvo vienÄ kartÄ , pinigus buvo iÅ¡sitraukęs, jis tai suprato kaip norėjimÄ iÅ¡vengti atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Jis teisiamajam negrasino žodžiais, jog „prisiÅ«s kyšį“. Automobilyje teisiamasis pasiÅ«lė Å¡imtÄ litų, jis šį pasiÅ«lymÄ suprato, kaip norėjimÄ iÅ¡vengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. PasiÅ«lymas buvo vienÄ kartÄ , pinigus buvo iÅ¡sitraukęs. Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad spalio mėnesio 19 d. dirbo su Ramanausku. PrieÅ¡ 12 val. jie susistabdė sunkvežimį ir ji pamatė, kad atvažiuoja raudonos spalvos automobilis, kur vairuotojas nesegėjo saugos diržo.

Ji sustabdė automobilį, paprašė pateikti dokumentus, tačiau jis neturėjo draudimo ir automobilio registracijos dokumentų. Perdavė dokumentus R., pati atsisėdo tarnybiniame automobilyje prie vairo, o R. atsisėdo Å¡alia. R. paklausė M., kam priklauso automobilis, tačiau Å¡is atsakė, jog tai ne jo reikalas ir jeigu reikia, tegul pats pasižiÅ«ri . Po to M. pasakė, kad tokiom nesÄ monėm neturi laiko, duoda 100 Lt ir vairuoja toliau. IÅ¡sitraukė iÅ¡ piniginės 100 Lt, tada jie pasakė, kad tai nusikalstama veika ir todėl jis bus vežamas į užkardÄ .

PasiÅ«lymas buvo vienÄ kartÄ , jis pinigus buvo iÅ¡sitraukęs, po to pinigus įsidėjo į vidaus kiÅ¡enę. Kyšį siÅ«lė tikslu iÅ¡vengti atsakomybės, nes neturėjo automobilio registracijos dokumentų, draudimo.              M. M. kaltę padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ Ä¯rodo:             Akistatos protokolas, kuriame K. R. ir M. M. davė parodymus apie įvykio aplinkybes (b.l. 22-23).              Administracinės bylos kopijos, iÅ¡ kurių matyti, jog M.

M. buvo nubaustas už pažeidimÄ dėl kurio padarymo siÅ«lė pareigÅ«nams kyšį. (b.l. 48-66).              Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad kaltinamojo M. M. veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 str. 4 d. požymius. Pagal BK 227 straipsnį papirkimo objektyvieji požymiai realizuojami pasiÅ«lymu, pažadu duoti kyšį arba kyÅ¡io davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamÄ jo veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų.

Ä®statymo dispozicijoje papirkimo požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 227 straipsnis taikomas padarius bent vienÄ iÅ¡ joje nurodytų veikų. Papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta:

1) pasiūlius duoti kyšį;

2) pažadėjus duoti kyšį;

3) davus kyšį. Jeigu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamÄ , nepriklausomai nuo to, už kokį teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, pasiÅ«lyto, pažadėto ar duoto kyÅ¡io vertė yra mažesnė negu 1 MGL dydžio, teismai nusikalstamÄ veikÄ pripažįsta baudžiamuoju nusižengimu ir kvalifikuoja pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. M. M. traukiamas atsakomybėn už tai, kad, norėdamas, jog policijos pareigÅ«nai nesuraÅ¡ytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už padarytÄ Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimÄ , pasiÅ«lė jiems 100 Lt.

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų yra aiÅ¡ku, kad siÅ«lant pinigus policijos pareigÅ«nams K. R. ir A. J. iÅ¡ esmės, dalyvavo tik pareigÅ«nai ir teisiamasis, kurie tas pačias aplinkybes aiÅ¡kina skirtingai. PareigÅ«nai K. R. ir A. J. viso baudžiamojo proceso metu vienodai tvirtino, kad M. M. tiesiogiai ir be užuolankų pasiÅ«lė 100 Lt, kuriuos buvo iÅ¡traukęs iÅ¡ piniginės ir juos matė pareigÅ«nai. PareigÅ«nai tai suprato, kaip kyÅ¡io davimÄ už tai, kad nepastebėtų padarytų KET pažeidimo (nebuvo užsisegęs saugos diržų, neturėjo automobilio registracijos dokumentų, draudimo).

Tuo tarpu M. M. aiÅ¡kino, kad papirkti policijos pareigÅ«no nenorėjo, jiems pinigų nesiÅ«lė, pareigÅ«nai patys jam grasino, jog „prisiÅ«s“ kyšį, už tai, kad jis konfliktavo. Akivaizdu, kad minėtų asmenų parodymai skiriasi dėl esminių aplinkybių. Tačiau teismas konstatuoja, jog M. M. parodymai yra nenuoseklÅ«s, todėl jais nesiremtina. Paprastai asmuo, jei neįtakojamas subjektyvių veiksnių, esmines jam žinomas aplinkybes atpasakoja vienodai. Žinoma, dėl objektyvių faktorių žmogus kai kÄ gali pamirÅ¡ti, tačiau netvirtinti prieÅ¡ingai.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos akivaizdu, kad teisiamojo parodymai ir teiginiai yra prieÅ¡taringi detalėse, logiÅ¡kai nesisieja su kitais byloje surinktais įrodymais, o liudytojų K. R. ir A. J. parodymai dėl visų esminių aplinkybių buvo vienodi viso baudžiamojo proceso metu, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti ir nesiremti. Dėl to teismas daro iÅ¡vadÄ , kad M. M. parodymai yra jo pasirinkta gynybos taktika, neigiant savo kaltę ir mėginant iÅ¡vengti atsakomybės. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareigÅ«nai viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, tuo tarpu M.

M. pirminės apklausos metu teigė, jog jokio kyÅ¡io nesiÅ«lė, vėliau akistatos metu nurodė, jog pareigÅ«nai jam patys pradėjo sakyti, kad jis siÅ«lė kyšį, nors realiai jis nieko nebuvo siÅ«lęs. Teismo posėdžio metu teisiamasis taip pat teigė, jog nieko nesiÅ«lė, o paklausus apie akistatos metu duotus parodymus, teigė, jog pareigÅ«nai jam grasino, jog „prisiÅ«s“ kyšį. Byloje nėra duomenų, jog K. R. ir A. J. turėtų pagrindo apkalbėti teisiamÄ jį, todėl teismas konstatuoja, jog jų parodymai yra objektyvÅ«s ir teisingi.

Visete įvertinus liudytojų K. R., A. J. parodymus apie kyÅ¡io pasiÅ«lymo aplinkybes, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad M. M. suvokė, jog siÅ«lė kyšį policijos pareigÅ«nui. IÅ¡ bylos medžiagos yra aiÅ¡ku, kad M. M. tikrai padarė administracinį teisės pažeidimÄ ir už tai jam grėsė protokolo suraÅ¡ymas – administracinė atsakomybė, nes automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržais, neturėjo automobilio registracijos pažymėjimo, draudimo.(b.l. 48-54). Kad M. M. suvokė tokius padarinius, teismui nekyla abejonių, nes ankščiau buvo baustas už toki pat pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du teismui nekyla abejonių, kad teisiamasis tikėjosi tam tikrų konkrečių veiksmų iÅ¡ paperkamų asmenų), kuriuos pastarieji turėtų atlikti papirkėjo naudai. Visuma aptartų įrodymų patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad M. M. suvokė, jog siÅ«lė kyšį policijos pareigÅ«nui. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad teisiamasis tiesiogiai pasiÅ«lydamas 100 Lt iÅ¡reiÅ¡kė savo norÄ , kad policijos pareigÅ«nai pasielgtų neteisėtai, t. y. nevykdytų jiems pagal įstatymÄ priskirtų pareigų: nepastebėtų KET pažeidimų, už tai netaikytų jam administracinės atsakomybės, esant pagrindui taip veikti.

Jis siekė, kad pareigÅ«nai elgtųsi pasyviai, ignoruotų jo padarytus pažeidimus, t. y. nevykdytų įgaliojimų – neveiktų teisėtai. Tai atitinka kvalifikuotos Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. numatytos papirkimo nusikalstamos veikos sudėties subjektyvųjį požymį – tikslÄ â€“ siekimÄ neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus. Dėl bausmės dydžio              Skiriant bausmę bÅ«tina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų.

Å io straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 227 str. 4 d. sankcijoje numatytos bausmių rÅ«Å¡ys yra –bauda, laisvės apribojimas arba areÅ¡tas. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. yra nedirbantis, baustas administracine tvarka, tai yra sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, ir nors baudas sumoka, tačiau Å¡ios nuobaudos nepasiekia tikslų ir teisiamasis toliau daro teisės pažeidimus, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog paskyrus baudos bausmė, nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teismas konstatuoja, jog jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Å iame straipsnyje nurodoma, jog laisvės apribojimas gali bÅ«t skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Kadangi M. M. teisiamas pirmÄ kartÄ (anksčiau teistas, tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs), Å¡iuo nuosprendžiu baudžiamas už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , todėl jam skirtinas mažesnis negu numatytas bausmės vidurkis, tai yra 6 mėnesiai laisvės apribojimo.

BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, kad M. M. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka, tačiau ir toliau daro teisės pažeidimus, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie jo nenorÄ taisytis, tad siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų M. M., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamÄ jį bÅ«tina įpareigoti per laisvės apribojimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir neatlygintinai dirbti sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Jam nustatytina iÅ¡dirbti 20 valandų per visÄ laisvės apribojimo bausmės laikÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 257, 303-307 str., teismas n u s p r e n d ž i a :              M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

             KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.              Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme. Teisėjos paraÅ¡as.NuoraÅ¡as tikras: Teisėja                                                                                                                     Judita Sungailaitė