2022-06-14 Nr. AB-16117-3-62-3-03235-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-500-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03235-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovams Valstybinei miškų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr.19R-886 (AG-757/02-2020) (Nr.19R-3127 nurodymas laikytinas rašymo apsirikimu) (toliau – ir LAGK sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 20 d. (skunde nurodyta data – 2020 m. rugpjūčio 30 d. – vertinama kaip rašymo apsirikimas) sprendimą Nr.R2-1918-(39.4) (toliau – ir Tarnybos sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taksacinio miško sklypo dalį, patenkančią į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ; 4) priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 17 000 eurų žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) duomenis apie miško paskirties žemę pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. Sklypą įsigijo kaip žemės ūkio paskirties žemę konkrečiai žemės ūkio veiklai vykdyti, tačiau tik 2020 metais sužinojo, kad Sklype įregistruotas Miško kadastro duomenyse miškas ar miško paskirties žemė. Atsakovas skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi Miškų kadastro duomenų neturi pagrindo tikslinti. Tačiau pareiškėjas atsakovo neprašė tikslinti Miško kadastro duomenų dėl taksacinių miško dalių. Pareiškėjas domėjosi Sklypo paskirtimi.

2.2. Registro duomenyse bei pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta žemės ūkio paskirties žemė, todėl, įsigydamas Sklypą, manė, kad tai yra žemės ūkio paskirties žemė be miško žemės. Pareiškėjas, nusipirkęs Sklypą, negavo, to, ko pagrįstai tikėjosi, todėl buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai ir buvo patiriama žala.

2.3. Tarnybos sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamų bendrųjų reikalavimų administraciniams aktams, pažeidžia gero administravimo principą. Atsakovas neįsigilino ne tik į situacijos esmę, bet ir nepagrįstai nusprendė, kad prašoma duomenų tikslinimo. Sprendimas naikintinas, vadovaujantis juridiniais faktais, kurie yra neginčijami, pateiktais viešuosiuose registruose. Pareiškėjas, nusipirkęs Sklypą, pateko į situaciją, kai dėl viešojo administravimo subjektų kaltės (duomenų netinkamo tvarkymo, jų neįregistruojant ar neteisėtai įrašius į Miškų kadastro duomenis) neturi galimybės vykdyti ūkio veiklos.

2.4. Pareiškėjo vertinimu, jam padaryta žala atitinka sandorio vertę, t. y. 17 000 Eur, kuri turėtų būti jam atlyginta iš valstybės, jeigu vis tik būtų nuspręsta, kad „užtaksuotas“ žemės sklypas būtų laikomas ne žemės ūkio paskirties, kaip nurodoma nuosavybės dokumentuose, o miško plotu. Gero administravimo principas paprastai nedraudžia valdžios institucijoms ištaisyti atsitiktinių klaidų, net ir tų, kurios padarytos dėl jų pačių aplaidumo. Į tai atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė. Pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš to, kad Miškų tarnybos darbuotojai, valstybės tarnautojai, neatlikdami atitinkamos registracijos, pažeidė pareiškėjo teises.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjui priklausančio Sklypo dalis 0,46 ha patenka į (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus, registruotus Miškų kadastre. Pagal pareiškėjo pateiktą Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Sklypo bendras plotas – 1,7 ha, žemės ūkio naudmenų plotas – 1,47 ha, kitos žemės plotas – 0,23 ha, Sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2005 m. vasario 23 d., kadastro duomenų nustatymo data 1999 m. gruodžio 30 d. (Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus). Kadangi Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu Sklype medžių ir krūmų želdinių, pelkių nerasta, traktuotina, kad 0,23 ha kitos paskirties plotą sudaro kita nenaudojama žemė.

3.2. Tarnyba sprendimu informavo pareiškėją, kad taksaciniai miško sklypai, patenkantys į Sklypą, buvo įregistruoti Miškų kadastre 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr.1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir juo nuostatų patvirtinimo“, pagal 2003 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Sklype miško ir miško žemės plotai buvo atnaujinti 2013 m. birželio 20 d. pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinio miškotvarkos instituto (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdijos) perduotus 2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.

3.3. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir dokumentus atsakovas neturėjo pagrindo tikslinti Miškų kadastro duomenų. Miškų kadastro paskirtis yra specifinė, jis sudaromas vadovaujantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, jo paskirtis yra nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus, jame kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotus ir ribas. Šie duomenys yra kaupiami nepriklausomai nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti. Miškų kadastro objekto išregistravimą, atsisakymą jį išregistruoti, kadastro duomenų pakeitimą ir atsisakymą juos pakeisti, kadastro duomenų taisymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr.1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurių 30, 33 punkte įvardinti pagrindai kadastro objektui išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti. Tarnyba žemės savininkų informavimo tikslais internetinėje svetainėje nemokamai teikia Miškų kadastro duomenis. Duomenys apie miško žemę Sklype taip pat pareiškėjui buvo prienami iš viešai skelbiamos informacijos, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai.

3.4. Tarnyba, sprendimu pateikdama informaciją apie inventorizuotus plotus, neteisėtų veiksmų neatliko, todėl pagrindo priteisti žalą šiuo atveju nėra. Tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais; teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas; teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatymo kriterijus. Atkreipė dėmesį, kad tik 0,46 ha Sklypo dalis patenka (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus, registruotus Miškų kadastre, tačiau pareiškėjas turtinės žalos reikalavo už visą Sklypą, be to, šį Sklypą ketino pasilikti savo nuosavybėje, kas patvirtina pareiškėjo siekį nepagrįstai praturtėti valstybės sąskaita.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas Valstybinių miškų urėdijai 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė „ištaksuoti bet kokią miško žemę mano nuosavybėje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.)“. Su prašymu pateikė 2016 m. rugpjūčio 12 d. parengtą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dėl Sklypo, Sklypo planą bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus į pareiškėjo prašymą parengtą atsakymą – 2019 m. rugsėjo 27 d. raštą 4SD-4582-(14.4.104), kuriame nurodytos Sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai.

5.2. Pareiškėjo prašymas buvo persiųstas Tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją. Tarnyba skundžiamu sprendimu nurodė, kad tikslinti Miškų kadastro duomenis pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus neturi pagrindo, išdėstė aplinkybes, kokie bei kada į Sklypą patenkantys miško ir miško žemės plotai buvo inventorizuoti, įrašyti į Miškų kadastrą, kada šie duomenys atnaujinti; nurodė Miško kadastro duomenų tikslinimo teisinį pagrindą, įvardijo dokumentus bei veiksmus, kuriuos pareiškėjas turėtų parengti prašant pakeisti kadastro duomenis.

5.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, pateikė skundą LAGK, kuri 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pirmiausiai pažymėjo, kad pareiškėjas savo 2020 m. rugpjūčio 18 d. prašyme prašė „ištaksuoti bet kokią miško žemę jo nuosavybėje“. Tačiau sąvoka „ištaksuoti“ nei Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – ir Miškų įstatymas), nei Miškų kadastro nuostatuose nėra įvardinta ir apibrėžta, todėl pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 18 d. prašyme suformuluotas siekis vertintinas kaip prašymas išregistruoti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą patenkantį Miškų kadastro objektą – miško žemės taksacinį sklypą arba pakeisti jo duomenis, jeigu į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą patenka tik dalis Miškų kadastro objekto.

7. Teismas nustatė, kad taksaciniai miško sklypai, patenkantys į Sklypą, Miškų kadastre buvo registruoti 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr.1255, pagal 2003 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, Sklype miško ir miško žemės plotai buvo atnaujinti 2013 m. birželio 20 d. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdijos) perduotus 2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Teismas pažymėjo, kad Sklype esantis miškas inventorizuotas galiojant Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr.IX-240 redakcijai (galiojusiai iki 2011 m. liepos 1 d.) kuri numatė, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Tarnybos 2020 m. spalio 14 d. parengti dokumentai: pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr.(duomenys neskelbtini) ir pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr.(duomenys neskelbtini), jose užfiksuoti miškų kadastro duomenys bei pateikta taksoraščio ištrauka patvirtina, kad Sklype yra miško žemė. Byloje nepateikta argumentų bei įrodymų, kad į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Sklypą patenkantys miško žemės taksaciniai sklypai galėtų neatitikti Miškų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintos miško bei miško žemės sąvokos. To iš esmės neginčijo ir pats pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad 2003 metais registruoti, o 2013 metais patikslinti Miškų kadastre įregistruoti duomenys apie mišką bei miško žemę, patenkančią į Sklypą, yra vieši, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikyti teisingais.

8. Teismas pažymėjo, kad Nuostatuose pateiktas baigtinis sąrašas kriterijų, kuriems esant yra išregistruojami (tikslinami) Miškų kadastro duomenys. Byloje pateiktos Tarnybos 2020 m. spalio 14 d. parengtos pažyma apie tekstinius Miškų kadastro duomenis Nr.(duomenys neskelbtini) bei pažyma apie grafinius Miškų kadastro duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių turinio matyti, kad Sklype yra miško žemė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui neteikė jokių minėtuose Nuostatų 30 ar 33 punkte nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų, savo siekį pakeisti Miškų kadastro duomenis grindė išimtinai tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotais Sklypo duomenimis. Byloje nenustatyti Miškų kadastro nuostatuose nurodyti atvejai, kuriems esant Tarnybai kiltų pareiga keisti Miškų kadastro įrašus dėl miško žemės buvimo Sklype.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalis, 16 straipsnio 3 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio, Nekilnojamojo turto kadastro 139.1 punkto nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, jog Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nagrinėjamo ginčo kontekste turi viršenybės galią Miškų kadastre esančių duomenų atžvilgiu. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas vien Nekilnojamojo turto registre įregistruotų Sklypo duomenų pagrindu keisti Miško kadastro duomenis (ar juos išregistruoti) neturėjo pagrindo.

10. Pareiškėjas teigė, kad nei Sklypo įsigijimo dokumentuose, nei Nekilnojamojo turto registre nesant duomenų apie Sklype esantį mišką bei miško žemę (jam to nežinant), buvo pažeistas jo teisėtų lūkesčių principas Sklypą naudoti žemės ūkio paskirčiai. Tačiau Nuostatų 47 punkte nustatyta, kad Miškų kadastro duomenys yra vieši. Pareiškėjui įgyjant Sklypą, jam turėjo būti žinomi Miškų kadastre įregistruoti vieši duomenys apie mišką ir miško žemę sklype. Atsižvelgus į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog Tarnybai atsisakius pakeisti Miškų kadastro duomenimis, buvo pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas.

11. Taigi, teismo įsitikinimu, atsakovas pagrįstai atsisakė pakeisti (išregistruoti) Miškų kadastro duomenis, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo naikinti šį sprendimą bei tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti LAGK sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas.

12. Pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti žalą, pirmosios instancijos teismas aptarė aktualias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas bei pažymėjo, kad Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, jo kadastro duomenys nustatyti 1999 m. gruodžio 30 d., t. y. iki Miškų kadastro įsteigimo. Pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį registrų sąveika nustatoma registro nuostatuose ir palaikoma susijusio registro nuostatų ir registro duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka.

Originalios redakcijos (nuo 2003 m. spalio 16 d.) Nuostatų 41 punkte buvo numatyta, kad konkreti tvarka, kurios laikydamiesi kadastras ir kiti valstybės registrai ir kadastrai keičiasi duomenimis, nustatoma valstybės registrus ir kadastrus tvarkančių įstaigų sudaroma duomenų teikimo sutartimi. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo nustatytos ir Miškų kadastro nuostatų vėlesnių redakcijų normomis, galiojusiomis iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. – kadastro tvarkytojas, nustatęs, kad kadastre nurodytas miško žemės plotas skiriasi nuo nurodyto Nekilnojamojo turto kadastre, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui praneša apie miško žemės naudmenų pokyčius.

Bylos medžiaga nepatvirtina, kad Miškų kadastro tvarkytojui iki nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme būtų buvę pateikti duomenys apie Miškų kadastre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų duomenų nesutapimą. Iš Nekilnojamojo turto registrų duomenų matyti, kad Miškų kadastro tvarkytojas, paaiškėjus šioms aplinkybėms, 2020 m. lapkričio 27 d. pateikė Miškų kadastre įregistruotą miško plotą, patenkantį į Sklypą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui ir šie duomenys Nekilnojamojo turto kadastre bei registre buvo įregistruoti.

Be to, registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši, todėl vien tik registruose įrašytų duomenų nesutapimas pareiškėjui jokių neigiamų pasekmių sukelti negalėjo. Pareiškėjas, būdamas pakankamai apdairus, atidus bei rūpestingas, prieš įsigydamas Sklypą, turėjo galimybę Sklype esančio miško žemės duomenis pasitikrinti Miškų kadastre, tuo labiau, kad tiek paties pareiškėjo pateiktos nuotraukos, tiek Tarnybos pateikti taksoraščiai patvirtina, kad Sklype realiai auga medžiai.

Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių teismas neturėjo pagrindo nagrinėjamojoje situacijoje konstatuoti neteisėtų Tarnybos veiksmų.

13. Be to, pareiškėjas jo nurodytos patirtos žalos faktą grindė tik deklaratyviais teiginiais. Kaip patirtą žalą įvardijo tai, kad jis negali Sklypu naudotis pagal paskirtį. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nepateikė jokių argumentų, kas jam trukdo naudotis Sklypu. Teismas pažymėjo, kad miško žemė įregistruota tik nedidelėje Sklypo dalyje, be to, net ir papildžius nekilnojamojo turto registro duomenis į Sklypą patenkančio Miško kadastre įregistruoto miško ploto duomenimis, Nekilnojamojo turto registre įregistruota Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nepasikeitė. Pareiškėjas nedetalizavo ir nepateikė įrodymų, kokia konkrečia veikla jis ketino Sklype užsiimti, nenurodė jokių argumentų, kodėl ši konkreti veikla, paaiškėjus duomenų skirtinguose registruose nesutapimo faktui, tapo negalima. Be to, pareiškėjas patirtą žalą įvertino Sklypo įsigijimo sandorio verte, nors nei dėl atsakovo veiksmų, nei dėl kokių nors kitų aplinkybių Sklypo neprarado, t. y. Sklypas ir šiuo metu nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė ir jo patirtos žalos fakto, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo neteisėtais įvardintų atsakovės veiksmų bei pareiškėjo nurodytos žalos. Nenustačius būtinųjų viešosios (deliktinės) civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei, atstovaujamai Tarnybos, teismo manymu, nekyla prievolė atlyginti pareiškėjui jo prašomą priteisti žalą.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes bei pažymi, kad:

15.1. Pareiškėjas, teikdamas prašymą atsakovui, nesiekė, kad šis tikslintų aktualius Miškų kadastro duomenis dėl taksacinių miškų dalių. Pareiškėjas, įsigydamas Sklypą, manė, kad tai yra žemės ūkio paskirties žemė be miško žemės, būtent dėl to jis Sklypą įsigijo ir ketino naudoti žemės ūkio veiklai. Pareiškėjas tikėjosi, kad jo situacija bus vertinama individualiai, kad atsakovas atsižvelgs į konkrečios situacijos aplinkybes ir vadovausis viešuosiuose registruose nurodytais duomenims, t. y. vertins Sklypą kaip žemės ūkio paskirties be miško žemės.

15.2. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs reikalavimą dėl liudytojo-specialisto dalyvavimo, į kurį teismas neatsižvelgė, prašymo netenkino, taip pat šio atsisakymo nemotyvavo. Prieš sudarymas Sklypo sandorį pareiškėjas domėjosi žemės paskirtimi, turėjo pagrįstų lūkesčių ir numatytų bei finansiškai apskaičiuotų planų. Pagal teikiamus duomenis aktuali žemė yra ir buvo pažymėta kaip žemės ūkio paskirties – pavyzdžiui, viešai prieinamoje svetainėje regia.lt, viešųjų registrų išrašuose, žemės pirkimo-pardavimo sutartyje. Apie konkrečią aktualaus sklypo žemės ūkį paskirtį liudija ir tai, kad pirkimo-paradavimo sutartis sudaryta notarų biure, prieš sudarant sandorį šie juridiniai faktai buvo patikrinti ir užtikrinamas jų tikrumas. Šiuo atveju buvo tikslinga kviesti į bylą konkretų notarą, kuris paliudytų, patvirtintų sandorio sudarymo – faktų patikrinimo – aplinkybes – tai padaryta nebuvo. Pareiškėjas dar kartą prašo šaukti liudytoją-specialistą – notarą (arba įpareigoti jį raštiškai pateikti liudijimą apie aktualaus sandorio sudarymo aplinkybes).

15.3. Pareiškėjas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas vien Nekilnojamojo turto registre įregistruotų Sklypo duomenų pagrindu keisti Miško kadastro duomenis (ar juos išregistruoti) neturėjo pagrindo, kad pareiškėjui turėjo būti žinomi Miškų kadastre įregistruoti vieši duomenys apie mišką ir miško žemę Sklype, taip pat kad nėra pagrindo teigti, jog Tarnybai atsisakius pakeisti Miškų kadastro duomenimis, buvo pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėjas pažymi, kad: 1) jis pats stengėsi patikrinti Miškų kadastro duomenis – juose Sklypo duomenų nebuvo Sklypo įsigijimo momentu, todėl nesuprantama, kuo remiantis teismas formuoja išvadą, kad aktualiu laikotarpiu aktualūs duomenys buvo pateikti Miškų kadastre – priešingai, pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad duomenys Miškų kadastre buvo pakeisti (miško žemės paskirtis pareiškėjo Sklype buvo pažymėta tik data – 2020 m. lapkričio 27 d. – ką pažymi ir teismas); 2) apie tai, kad aktualūs duomenys Sklypo įsigijimo momentu nebuvo pateikti Miškų kadastre liudija ir notariškai patvirtintas sandoris, o tai patvirtinti turėjo į bylą kviečiamas specialistas – notaras – ko teismas dėl nepaaiškintų ir nemotyvuotų priežasčių nepadarė ir todėl priėmė neteisingą sprendimą.

15.4. Pareiškėjas taip pat nesutinka su tuo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai bei pažymi, kad Miškų kadastro tvarkytojas 2020 m. lapkričio 27 d. pateikė Miškų kadastre įregistruotą miško plotą, patenkantį į Sklypą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui ir šie duomenys Nekilnojamojo turto kadastre bei registre buvo įregistruoti; t. y. veiksmas atliktas tik po to, kai pareiškėjas jau buvo pateikęs aktualų skundą teismui (anksčiau šis ginčas jau spręstas ir LAGK bei 2020 m. rugpjūčio 1 d. kreiptasi į Tarnybą) ir prašęs taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždrausti laikinai (iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas) keisti duomenis, susijusius su ginčo žemės plotu – Sklypu, kuri nebuvo taikyta. Šiuo atveju susiduriama su situacija, kai skundžiami valstybės tarnautojų veiksmai praeityje, o teismo sprendime išvada formuojama, kai tarnautojų veiksmai vertinami pradėjus bylos procesą. Taip pat nepagrįstas argumentas, kad pareiškėjas, būdamas pakankamai apdairus, atidus bei rūpestingas, prieš įsigydamas Sklypą, turėjo galimybę Sklype esančio miško žemės duomenis pasitikrinti Miškų kadastre, – kadangi yra nelogiška laiko seka, todėl ir teismo formuojamos išvados negali būti logiškos ir laikytinos motyvuotomis. Be to, teismo teigimu, tiek pareiškėjo pateiktos nuotraukos, tiek Tarnybos pateikti taksoraščiai patvirtina, kad Sklype realiai auga medžiai. Tačiau nagrinėjamu atveju nevertintas nei miško skalsumas, nei Sklypo vieta, nesiremta konkrečiais teisės aktais, neatsižvelgta į faktinę situaciją – todėl teismo argumentacija nelaikytina išsamia, leidžiančia formuoti teisingas ir argumentuotas išvadas.

15.5. Pareiškėjas prašė atlyginti turtinę žalą, tačiau teismas pateikė argumentus dėl moralines žalos. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas Tarnybos sprendimas turi būti panaikintas.

16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka bei pateikia šiuos atsiliepimo argumentus:

16.1. Tarnyba Sprendimu pareiškėjo teisių nepažeidė, veikė pagal įstatymus, neteisėtų veiksmų neatliko. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teritorija laikoma mišku, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka įstatymo kriterijus. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turtinės žalos reikalauja už visą sklypą (nors tik dalis sklypo patenka į taksacinius sklypus, registruotus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre). Be to, Sklypą pareiškėjas siekia pasilikti, todėl reikalavimas priteisti turtinę žalą yra nepagrįstas.

16.2. Dėl nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų – tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau, atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi.

16.3. Dėl Miškų valstybės kadastro – valstybinė sklypinė miškų inventorizacija Sklype buvo vykdoma 2010–2011 metais. Pagal 2010 m. inventorizacijos metu galiojusias Miškų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybinės miškų inventorizacijos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visose miško valdose. To paties straipsnio 2 dalyje (inventorizacijos metu galiojusi įstatymo redakcija) buvo reglamentuota, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

Ne miško žemės ploto, apaugusio savaiminukais, inventorizacija ir įtraukimas į apskaitą atliktas pagal iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos redakcija medžių savaiminukų amžiui jokių reikalavimų nenustatė). Tik nuo 2011 m. liepos 1 d., įsigaliojus Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pakeitimui, medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

Sklypo duomenys buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2013 m. rugsėjo 11 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktą. Inventorizacijos vykdytojas – VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija). Miškų inventorizacijos duomenys, įrašyti į Kadastro duomenų bazę, tampa miškų valstybės kadastro duomenimis. Pareiškėjas savo skundą ir apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad nei Sklypo įsigijimo dokumentuose, nei Nekilnojamojo turto registre nesant duomenų apie Sklype esantį mišką bei miško žemę (jam to nežinant), buvo pažeistas jo teisėtų lūkesčių principas Sklypą naudoti žemės ūkio paskirčiai.

Tačiau Miškų kadastro nuostatų 47 punkte nustatyta, kad Miškų kadastro duomenys yra vieši. Pareiškėjui įgyjant Sklypą, pareiškėjui turėjo būti žinomi Miškų kadastre įregistruoti vieši duomenys apie mišką ir miško žemę sklype. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad Tarnybai atsisakius pakeisti Miškų kadastro duomenimis, buvo pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas. Tarnyba savo internetinėje svetainėje nemokamai teikia Miškų kadastro duomenis. Šiame kadastre įregistruoti duomenys apie mišką bei miško žemę, patenkančią į Sklypą, yra vieši, galiojantys ir nenuginčyti.

16.4. Byloje nepateikta argumentų bei įrodymų, kad į Sklypą patenkantys miško žemės taksaciniai sklypai galėtų neatitikti Miškų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintos miško bei miško žemės sąvokos. Akivaizdu, kad Tarnyba pareiškėjo teisių nepažeidžia, Sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išbraukti šio Sklypo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, Tarnyba neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Tarnybos ir LAGK sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taksacinio miško sklypų dalis, patenkančias į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Sklypą, ir atlyginti 17 000 eurų žalą, pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr.R2-1918-(39.4) nurodytą sprendimą netenkinti jo prašymo, ir LAGK 2020 m. lapkričio 12 sprendimą Nr.21R-886 (AG-757/05/2020), taip pat įpareigoti Tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro, (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taksacinio miško sklypų dalis, patenkančias į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Sklypą, ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 17 000 eurų žalos atlyginimą, atmetė kaip nepagrįstą.

19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

20. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.), dėl ko nagrinėjamoje byloje, visų pirma, primintini faktiniai duomenys, kurie, atsižvelgiant į taikytino teisinio reguliavimo nuostatas, apibūdina tiek tarp šalių kilusio ginčo esmę, tiek apibrėžia jo (ginčo) nagrinėjimo ribas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme.

21. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 1,70 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, žemės ūkio naudmenų plotas – 1,47 ha, kitos žemės plotas – 0,23 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 1999 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai, kurių dalys (iš viso 0,46 ha) patenka į Sklypą, Miškų kadastre buvo registruoti 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr.1255, pagal 2003 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Sklype miško ir miško žemės plotai buvo atnaujinti 2013 m. birželio 20 d. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.

22. Valstybinių miškų urėdijoje 2020 m. rugpjūčio18 d. gautas pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 1 d. prašymas, kuriuo prašoma „ištaksuoti“ bet kokią miško žemę jam nuosavybės teise priklausančiame Sklype, jokie tokio prašymo motyvai nebuvo nurodyti. Su prašymu pateiktas 2016 m. rugpjūčio 12 d. suformuotas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie Sklypą, Sklypo planas bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. raštas 4SD-4582-(14.4.104) pareiškėjui, kuriame pateikiama informacija apie Sklypui taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus. Pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 1 d. prašymas Valstybinių miškų urėdijos 2020 m. rugpjūčio18 d. raštu Nr.S-20-2272 buvo persiųstas Valstybinei miškų tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją.

23. Valstybinė miškų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2020 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. R2-1918-(39.4) informavusi pareiškėją, kokie, kada ir kokiu pagrindu į Sklypą patenkantys miško ir miško žemės plotai buvo įrašyti į Miškų kadastrą, kada šie duomenys atnaujinti, nurodė, kad tikslinti Miškų kadastro duomenis pagal jo pateiktus duomenis ir dokumentus neturi pagrindo, Miško kadastro duomenų tikslinimo tvarką reglamentuojantį teisės aktą, dokumentus bei veiksmus, kuriuos pareiškėjas turėtų atlikti, kreipdamasis dėl miškų inventorizacijos duomenų patikslinimo.

24. Nesutikdamas su Valstybinė miškų tarnybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. R2-1918-(39.4) nurodytu sprendimu netenkinti jo prašymo, pareiškėjas pateikė skundą LAGK, kuri 2020 m. lapkričio 12 sprendimu Nr.21R-886 (AG-757/05/2020) skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – „ištaksuoti“ miško žemę Sklype taip, kad atitiktų nuosavybės dokumentus ir juridinius faktus – atmetė kaip nepagrįstą, o kitos skundo dalies – dėl įpareigoti netrukdyti pagrindinės veiklos, faktų pripažinimo ir pan. – nagrinėjimą nutraukė.

25. Apibendrinant minėtus faktinius duomenis, konstatuotina, kad: ginčas tarp šalių kilo dėl Tarnybos sprendimo, 2020 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr.R2-1918-(39.4), kuriuo netenkintas 2020 m. rugpjūčio 1 d. prašymas išregistruoti („ištaksuoti“) iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taksacinio miško sklypų dalis, patenkančias į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties Sklypą, jo pateiktų duomenų pagrindu, t. y. iš esmės motyvuojant Miškų kadastro duomenų neatitikimu Nekilnojamojo turto registro duomenims, dėl ko argumentai, kad nebuvo vertintas miško skalsumas ir pan., nėra reikšmingi; pareiškėjas skunde teismui jokių nesutikimo argumentų su LAGK 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 21R-886 (AG-757/05/2020) dalimi, kuria jo skundo dalis – dėl įpareigoti netrukdyti pagrindinės veiklos, faktų pripažinimo ir pan. – nagrinėjimas nutrauktas, nenurodė.

26. Pasisakant dėl argumentų, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą atsakovui, nesiekė, jog šis tikslintų aktualius Miškų kadastro duomenis dėl miško žemės taksacinių sklypų dalių, ir tikėjosi, jog esant individualioms aplinkybėms, situacija bus vertinta individualiai, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo prašymo, kuris, kaip minėta, buvo itin glaustas, ar pačios situacijos išskirtinumą, kas suponuotų poreikį siūlyti tikslinti prašymą ir pan. Asmuo, kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą, turi aiškiai ir suprantamai nurodyti, ko jis tokiu pasikreipimu siekia, o to nepadaręs / netinkamai padaręs, turėtų ne skųsti priimtą sprendimą, o inicijuoti procedūrą, kurios tikslai ir asmens lūkesčiai būtų aiškūs. Be to, primintina, kad Tarnybos veikla, susijusi su aktų, kuriais tvarkomi Miškų kadastro duomenys, priėmimu, yra priskirtina viešajam administravimui, todėl Tarnybos, viešojo administravimo subjekto, veikla turi atitikti teisės aktuose išdėstytus teisinius pagrindus.

Pažymėtina, kad Miškų kadastro objektas – miško žemės taksacinis sklypas – registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti (Nuostatų 23 p.). Pirmosios instancijos teismas, detaliai aptaręs Nuostatuose numatytus atvejus, kuriais duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas, argumentavo, kodėl Tarnybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (<...> Miškų kadastro nuostatuose yra pateiktas baigtinis sąrašas kriterijų, kuriems esant yra išregistruojami (tikslinami) Miškų kadastro duomenys.

Minėta, jog byloje pateiktos Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. spalio 14 d. parengtos pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr.(duomenys neskelbtini) bei pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių turinio matyti, kad Sklype yra miško žemė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui neteikė jokių minėtuose Kadastro nuostatų 30 ar 33 punkte nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų, savo siekį pakeisti Miškų kadastro duomenis grindžia išimtinai tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotais Sklypo duomenimis.

Byloje nėra nustatyti Miškų kadastro nuostatuose nurodyti atvejai, kuriems esant Valstybinei miškų tarnybai kiltų pareiga keisti Miškų kadastro įrašus dėl miško žemės buvimo Sklype. <...>), apeliaciniame skunde argumentų, pagrindžiančių tokių teismo išvadų nepagrįstumą, nepateikta.

27. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su registrų duomenų reikšmės vertinimu, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose aiškinama, kad Miškų kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto registro, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, įsteigtas kitu tikslu – nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, duomenys negali tarpusavyje konkuruoti. Siekiant valstybės informacinių išteklių funkcinio suderinamumo, kaip nustato Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, registre įregistruotas objektas pakartotinai kitame registre nėra registruojamas. Šios priemonės padeda išvengti galimo duomenų apie tą patį objektą nesutapimo ar jų prieštaravimo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 139.1 papunktyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja inter alia naudojantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2833-415/2020).

28. Pažymėtina, kad dalis apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu (<...> 2.3. <...> Jis pats stengėsi patikrinti Miškų kadastro duomenis – juose Sklypo duomenų nebuvo Sklypo įsigijimo momentu, todėl nežinia, kuo remiantis teismas formuoja minėtą išvadą, kad nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu aktualūs duomenys buvo pateikti Miškų kadastre – priešingai pateikti į bylą įrodymai liudija, kad duomenys Miškų kadastre buvo pakeisti (miško žemės paskirtis Apelianto Sklype buvo pažymėta tik data – 2020-11-27 – ką pažymi ir Teismas skundžiamame Sprendime); b) apie tai, kad aktualūs duomenys Sklypo įsigijimo momentu nebuvo pateikti Miškų kadastre liudija ir notariškai patvirtintas sandoris, o tai patvirtinti turėjo į bylą kviečiamas specialistas – Notaras – ko Teismas dėl nepaaiškintų ir nemotyvuotų priežasčių nepadarė (ignoravo prašymą į bylą įtraukti specialistą ir/ar jo išvadą) ir neišsiaiškinęs šios bylos aplinkybių, jų visumos, priėmė neadekvačias išvadas bei atitinkamai neteisingą sprendimą, <...> Nagrinėjamu atveju nevertintas nei miško skalsumas, nei Sklypo vieta, nesiremta konkrečiais teisės aktais, neatsižvelgta į faktinę situaciją – todėl Sprendimo argumentacija nelaikytina išsamia, leidžiančia formuoti teisingas ir argumentuotas išvadas. <...>“) yra klaidingi ir nepagrįsti: bylos duomenimis, ką konstatavo ir teismas skundžiamame sprendime, 2020 m. lapkričio 27 d. pakeisti ne Miškų kadastro, o Nekilnojamojo turto registro registruoti Sklypo duomenys („<...> Iš Nekilnojamojo turto registrų duomenų matyti, kad Miškų kadastro tvarkytojas, paaiškėjus šioms aplinkybėms, 2020-11-27 pateikė Miškų kadastre įregistruotą miško plotą, patenkantį į Sklypą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui ir šie duomenys Nekilnojamojo turto kadastre bei registre buvo įregistruoti <....>), o pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir neteigė, kad Sklypo įsigijimo momentu Miškų kadastre nebuvo duomenų apie mišką Sklypo dalyje ar kad Miškų kadastro duomenys, įregistruoti ir patikslinti pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (šios nutarties 21 p.), yra klaidingi.

29. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, pareiga kurių buvimą įrodyti tenką dėl žalos atlyginimo besikreipiančiam asmeniui (, valstybei ir savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pažymėtina, kad neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016, 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-309/2013 ir kt.).

30. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas skunde, kurį tikslino, pirmosios instancijos teismui jam padarytos žalos atsiradimą sieja su Miškų tarnybos tarnautojų neveikimu, t. y. kad neatlikdami registracijos Nekilnojamojo turto registre, tarnautojai pažeidė pareiškėjo teises. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo tokios sąlygos nebuvimą („<...> Nekilnojamo turto registro duomenų bazės matyti, kad Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, jo kadastro duomenys nustatyti 1999-12-30, t. y. iki Miškų kadastro įsteigimo.

Pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį registrų sąveika nustatoma registro nuostatuose ir palaikoma susijusio registro nuostatų ir registro duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka Originalios redakcijos (nuo 2003-10-16) Miškų kadastro nuostatų 41 punkte buvo numatyta, kad Konkreti tvarka, kurios laikydamiesi Kadastras ir kiti valstybės registrai ir kadastrai keičiasi duomenimis, nustatoma valstybės registrus ir kadastrus tvarkančių įstaigų sudaroma duomenų teikimo sutartimi. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo nustatytos ir Miškų kadastro nuostatų vėlesnių redakcijų normomis, galiojusiomis iki 2016-08-24.

Nuo 2016-08-24 galiojančio redakcijos Miškų kadastro nuostatų 45 punkte nustatyta, kad kadastro tvarkytojas, nustatęs, kad kadastre nurodytas miško žemės plotas skiriasi nuo nurodyto Nekilnojamojo turto kadastre, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui praneša apie miško žemės naudmenų pokyčius. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad Miškų kadastro tvarkytojui iki nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme būtų buvę pateikti duomenys apie Miškų kadastre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų duomenų nesutapimą. Iš Nekilnojamojo turto registrų duomenų matyti, kad Miškų kadastro tvarkytojas, paaiškėjus šioms aplinkybėms, 2020-11-27 pateikė Miškų kadastre įregistruotą miško plotą, patenkantį į Sklypą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui ir šie duomenys Nekilnojamojo turto kadastre bei registre buvo įregistruoti.

Be to, kaip minėta, pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, Miškų kadastro nuostatų 47 punktą registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši, todėl vien tik registruose įrašytų duomenų nesutapimas pareiškėjui jokių neigiamų pasekmių sukelti negalėjo. Pareiškėjas, būdamas pakankamai apdairus, atidus bei rūpestingas, prieš įsigydamas Sklypą, turėjo galimybę Sklype esančio miško žemės duomenis pasitikrinti Miškų kadastre, tuo labiau, kad tiek paties pareiškėjo pateiktos nuotraukos, tiek Valstybinės miškų tarnybos pateikti taksoraščiai patvirtina, kad Sklype realiai auga medžiai.

Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių teismas neturi pagrindo nagrinėjamojoje situacijoje konstatuoti neteisėtų Valstybinės miškų tarnybos veiksmų. <...>“), apeliaciniame skunde argumentų, pagrindžiančių tokios teismo išvados nepagrįstumą, nėra.

31. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmesta nenustačius ir kitos viešosios atsakomybės sąlygos, t. y. žalos, tačiau apeliaciniame skunde argumentų, pagrindžiančių tokios teismo išvados nepagrįstumą, taip pat nepateikta.

32. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi: nors pirmosios instancijos teismas iš tiesų nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo šaukti kaip liudytoją – specialistą asmenį, patvirtinusį sandorį, kuriuo jis įsigijo sklypą (ar įpareigoti raštiškai pateikti liudijimą apie aktualaus sandorio sudarymo – faktų patikrinimo – aplinkybes), teisėjų kolegijos vertinimu šis prašymas nebuvo ir nėra tinkamai argumentuotas, kadangi duomenys, kurie buvo (turi būti) pateikti ir vertinti sandorio patvirtinimo metu, yra nurodyti tiek pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek su jos patvirtinimu susijusiuose dokumentuose (registruose), todėl sandorį tvirtinusio asmens (notaro) parodymai nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi; kiti apeliacinio skundo argumentai yra iš esmės deklaratyvūs, nesusiję su nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyku.

33. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

34. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jam negali būti priteisiamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė