2023-08-23 Nr. BB-5503-1-04-7-00008-2017-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3823/2023

Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00008-2017-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės, spręsdama nuteistosios O. K. ir jos gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistoji O. K. ir jos gynėjas advokatas V. Žarkovas kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis O. K. taikytas išplėstinis turto konfiskavimas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išplėstinio turto konfiskavimo taikymą, kadangi nenustatė visų būtinų sąlygų, o išvadą dėl turto gavimo būdo grindė prielaidomis. Anot kasatorių, teismas selektyviai vertino įrodymus, t. y. nemotyvuotai nuteistajai palankius įrodymus vertino kaip nepatikimus, o nepalankius įrodymus pripažino patikimais ir pakankamais teismo išvadai dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 723 straipsnio taikymo pagrįsti, nevertino kai kurių reikšmingų aplinkybių, suteikė prioritetą pataisytai specialisto D. Suginto išvadai, nemotyvuotai atmetė L. Rupeikienės konsultacinę išvadą, savarankiškai atliko veiksmus, kurie reikalauja specialiųjų žinių. Taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neatsakė į apeliacinio skundo argumentus ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma, taip pat padarė esminius BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, pažeidimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, ir (ar) jam pagrįstai pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Šiuo atveju paduotame kasaciniame skunde keliamas baudžiamojo įstatymo (BK 723 straipsnio) taikymo klausimas siejamas su, kasatorių nuomone, netinkamu įrodymų vertinimu, konstatuojant teismams šio straipsnio taikymui būtinų sąlygų visumą. Kasatoriai ginčija teismų nustatytą galutinį pajamų ir išlaidų balanso bei konfiskuoto turto vertės dydį, argumentuodami tuo, jog įrodymais buvo pripažinti selektyvūs ir formalūs duomenys, netinkamai įvertinta specialisto išvada, nepagrįstai atmesta konsultacinė išvada, taip pat netinkamai įvertintos kitos reikšmingos aplinkybės. Taigi BK 723 straipsnio taikymo klausimas yra grindžiamas subjektyvia kasatorių nuomone apie kitokį šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių vertinimą, o ne teismų padarytomis šios teisės normos aiškinimo ir taikymo klaidomis. Darytina išvada, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais iš esmės nesutinkama tik su teismų išvadomis dėl nustatytų faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo, nepagrindžia, jog šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryti esminiai įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK normų pažeidimai.

Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, jame motyvuotai atsakyta į nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde keltus ir kasacinio skundo argumentams analogiškus klausimus, susijusius su BK 723 straipsnio taikymu (tarp jų ir specialisto D. Suginto išvados, L. Rupeikienės konsultacinės išvados, šių specialistų parodymų ir kitų įrodymų vertinimu). Taigi, teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo spręsti, kad šiuo atveju buvo padarytas BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios O. K. ir jos gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė

Audronė Kartanienė