741e24be-ae09-4957-8620-8dfd67e68fb1 · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. PK-92-771/2016Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00071-2015-7Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.3.; 2.3.6.4.5.; (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 4 d.Å iauliai            Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai JuÅ¡kuvienei, dalyvaujant nukentėjusiajam V. S., jo atstovui advokatui Mindaugui Å atui, kaltinamajam N. K., jo gynėjui advokatei Vladai Buivydienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo bylÄ , kurioje N. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Kelmėje, a.k. (duomenys neskelbtini) vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) gyv. Å iaulių m., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.          Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , - n u s t a t ė: N. K. 2014m. gruodžio 15 d. apie 7:50 val. Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje tyčia nustumdamas nuo laiptų nukentėjusįjį V. S. ir tokiu bÅ«du pargriaudamas ant grindų, apkabindamas nukentėjusįjį iÅ¡ už nugaros ir stipriai spausdamas, užlauždamas kairę rankÄ už nugaros, smogdamas ne mažiau dviejų kartų į veidÄ , padarė nukentėjusiajam virÅ¡utinės lÅ«pos sumuÅ¡imÄ , virÅ¡utinio kairės pusės 1 danties vainiko lūžį, poodinę kraujosruvÄ akies virÅ¡utinio voko projekcijoje, sulaužė virÅ¡utinio žandikaulio iÅ¡imamÄ protezÄ , t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis N. K. kaltu neprisipažino bei parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, pamainos vyresniuoju. Nukentėjusysis dirbo ten pat. Ä®vykio metu pamainos keitimas vykdavo 8.00 val. Buvo nusistovėjusi tvarka, kad pamainos perdavimas vykdavo lauke. Persidavę pamainÄ , apsaugos darbuotojai apie tai praneÅ¡davo pamainos vadui. Ä®vykio dinÄ jis dirbo su porininku M. P.. Nukentėjusysis priimti pamainÄ atėjo pirmas, tačiau pastarojo porininko A. M. dar nebuvo. Stovint prie posto, jis su M. P. nesulaukė kambariuke užtrukusio nukentėjusiojo.

Pakvietė nukentėjusįjį laukan, kad pastarasis priimtų pamainÄ . Nukentėjusysis neatėjo. Pakvietė dar kartÄ . Nesulaukęs nukentėjusiojo, paprašė M. P. nueiti pakviesti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis iÅ¡ kambariuko pradėjo Å¡aukti, kad dar ne laikas perduoti pamainos ir kad jis žino kada reikia keistis. Nukentėjusysis papriekaiÅ¡tavo, kad nenori bÅ«ti „dÅ«chinamas“. Jis nukentėjusiajam atsakė tuo pačiu. Jis paskambino pamainos vadui, kuriam papasakojo, kad nukentėjusysis ir vėl juos „dÅ«china“.

Po to perdavė telefono ragelį atėjusiam nukentėjusiajam, kuris pamainos vadui pasiskundė, kad apsaugos darbuotojai pastarÄ jį apstoja. Tuo viskas ir pasibaigė. Ä®vykį matė A. M. ir M. P.. Po to jie visi iÅ¡siskirstė. Kai grįžo namo, jam paskambino A. Å ., kuris liepė grįžti į darbovietę ir atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo. Jis pareiÅ¡kė, kad neturi už kÄ atsipraÅ¡yti. A. Å . papasakojo, kad nukentėjusysis ruoÅ¡iasi raÅ¡yti skundÄ ir dar kartÄ siÅ«lė nuvažiuoti susitaikyti.

Vėliau nukentėjusysis pradėjo jam gÄ sdinti teismais. Nukentėjusįjį gali apibÅ«dinti kaip karÅ¡takošį, konfliktiÅ¡kÄ Å¾mogų. Po minėto įvykio nukentėjusysis skundėsi skausmais petyje ir visiems pasakojo, kad jis pastarÄ jį sumušė. Ä®vykio metu jis nukentėjusiojo nuo laiptų nestumdė, nespaudė, rankos neužlaužė, į veidÄ nesmogė, kairiojo peties neiÅ¡narino, jokio fizinio kontakto nebuvo. Pamainos perdavimo metu jis nematė ant nukentėjusiojo kÅ«no jokių sužalojimų.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2014-12-15 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Pamainoje tÄ dienÄ dirbo su A. M.. Ä® darbÄ atėjo 7.45 val., ar 7.50 val. Kas ateina ankščiau, tas ir prisiima pamainÄ . Ä®vykio dienÄ jis atėjo pirmas. Nuėjęs į pagalbines patalpas pasidėti daiktų, iÅ¡girdo N. K. porininko jo atžvilgiu iÅ¡sakomus užgauliojimus. Po to M. P. ir N. K. praėjo Å¡Å«kauti: „KÄ tu ten veiki ?“. Kvietė iÅ¡eiti laukan. Išėjęs laukan, nusileido laiptais žemyn.

N. K. jam pareiÅ¡kė, kad yra nepageidaujamas kolektyve ir darys viskÄ , kad jis iÅ¡eitų. Po to N. K. pagrasino jam spirti į sėdmenis. Jis savo porininkui pasakė, kad yra betvarkė autobusų grafikų žurnaluose. Minėti asmenys pradėjo jį užgaulioti, kad jis tvarkosi, dulkes valo ir panaÅ¡iai. Po to jis nuėjo į autobusų registracijos kambarį. Jam iÅ¡pasakos į vidų įėjo N. K., kuris jį iÅ¡stÅ«mė laukan. Nuo pastÅ«mimo jis nuÅ¡oko nuo laiptų žemyn ir griuvo ant kelių.

N. K. užlaužė jo kairę rankÄ už nugaros, apkabindamas uždengė veidÄ rankomis. Kai bandė nuo savo veido nustumti rankÄ , N. K. smogė į veido kairiÄ jÄ pusę ne mažiau dviejų kartų. Konflikto metu A. M. buvo už jo. IÅ¡sivadavęs iÅ¡ sugriebimo, nuėjo į kabinetÄ , telefonu paskambino vadui A. Å . bei pastarÄ jį informavo, kad jis buvo sumuÅ¡tas. A. Å . skambino apie 8:00 val. Ä®vykio metu jam buvo iÅ¡narintas petys, sumuÅ¡ta akis, nuskelta karÅ«nėlė, po ja buvęs dantis ir sulaužytas iÅ¡imamas protezas.

Nesulaukęs A. Å ., 14.00 val. paskambino generaliniam apsaugos vadui, kuriam papasakojo, kad buvo užpultas ir sumuÅ¡tas N. K.. Tik po Å¡io skambučio A. Å . prie posto atvyko 15.00 val. A. Å . papasakojo, kad N. K. jam padarė žalÄ ir pasiÅ«lė pastarajam susitikti pasiaiÅ¡kinti su N. K.. A. Å . nerodė sumuÅ¡tos akies ir nuskelto danties. IÅ¡kėlė sÄ lygÄ , kad N. K. iki vakaro neatvykus atsipraÅ¡yti, jis kreipsis dėl sumuÅ¡imo į policijÄ . A. Å . peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä ir iÅ¡važiavo.

Kitos dienos ryte nuėjo į ligoninės priimamÄ jį, o po to nuvyko į policijÄ . TÄ dienÄ kartu su juo dirbusiam porininkui nepasakojo apie įvykį. Kitiems darbuotojams taip pat nepasakojo apie sužalojimo aplinkybes. Jeigu kas ir paklausdavo, jis atsakydavo, kad nieko nebuvo. Apie įvykį papasakojo savo buvusiai žmonai ir dabartinei draugei. Po minėto įvykio jo savijauta buvo bloga, patyrė stresÄ . Neprašė jo pakeisti, iÅ¡leisti pas gydytojÄ , ar kviestų medikus, nes to nereikėjo. Po įvykio jam skaudėjo petys, negalėjo pakelti rankos, todėl buvo siunčiamas į reabilitacijÄ .

SkausmÄ juto apie 6 mėnesius. Negalėjau normaliai valgyti apie 10 mėnesių. Dėl skausmo petyje turėjo nedarbingumÄ 2 mėnesius. Liudytojas A. Å . parodė, kad su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju jį sieja darbiniai santykiai. Viso yra keturios budėjimo pamainos po du žmones. N. K. dirba su M. P.. Pastaruosius keisdavo V. S. ir R. V.. Ä®vykio dienÄ vietoj R. V. dirbo A. M.. Po budėjimo perdavimo jam visada skambino vyresnieji ir praneÅ¡davo apie įvykius, budėjimo perdavimo nesklandumus. Apie 7.45 val. - 7. 50 val. jam paskambino V.

S., kuris pranešė, kad yra sumuÅ¡tas ir paprašė atvažiuoti. Atvykti negalėjo, nes buvo Mažeikiuose. Po to V. S. jam paskambino apie pietus. Jis nuvyko į įvykio vietÄ . V. S. papasakojo, kad N. K. pastarajam užlaužė už nugaros rankÄ ir nustÅ«mė nuo laiptų. Skundėsi skausmais rankoje. Akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiojo kÅ«no jis nematė. V. S. neprašė iÅ¡kviesti medikus. Jis paskambino N. K., kurio pasiteiravo dėl incidento. N. K. atsakė, kad nieko neatsitiko ir nukentėjusįjį tik palaikė už alkÅ«nes.

Telefonu paprašė N. K. atvykti. V. S. pareiÅ¡kė, kad nesitaikys. Vėliau bandė kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį sutaikyti, bet V. S. nesutiko taikytis. Per sekantį budėjimÄ V. S. jam papasakojo, kad kaltinamasis įvykio metu pastarajam nuskėlė dantį. M. P. jam papasakojo, kad įvykio dienÄ nebuvo jokio konflikto, N. K. buvo paėmęs V. S. už rankos. V. S. po įvykio neturėjo nedarbingumo. KitÄ pamainÄ išėjo į darbÄ . Po liudytojo apklausos kaltinamasis N. K. pareiÅ¡kė, kad nukentėjusiajam buvo padavęs rankÄ ir liepė „nebesidÅ«chinti".

Gal atsisveikinant ir buvo už alkÅ«nės paėmęs, nes nukentėjusysis nedavė rankos.Liudytojas M. P. parodė, kad dirba pamainoje su N. K.. Pastarasis įvykio dienÄ buvo vyresnysis. Budėjimo pamainÄ atėjo perimti V. S.. Pastarasis nuėjo į pietų kambariukÄ . Nesulaukę V. S., N. K. jo paprašė nueiti pakviesti nukentėjusįjį. Jis nuėjo pakviesti V. S.. Pastarasis atsakė, kad dar ne laikas. Kada norės, tada ir perims budėjimÄ . Išėjęs laukan, V. S. pareiÅ¡kė, kad nebus „dÅ«hinamas“.

N. K. paėmė V. S. už rankos ir paprašė baigti. V. S. nubėgo į postÄ skambinti vadui, kuriam pasakojo, kad pastarÄ jį apstojo apsauginiai. Tuo metu į budėjimÄ atvyko A. M.. Po to jis su N. K. iÅ¡vyko namo. Per kitÄ budėjimÄ vadas papasakojo, kad įvykio metu N. K. sumušė V. S., nors iÅ¡ tikrųjų įvykio dienÄ nieko panaÅ¡aus neįvyko. Liudytojas R. V. parodė, kad įvykio dienÄ jis turėjo budėti su nukentėjusiuoju, tačiau susikeitė su A. M.. IÅ¡ vienų bendradarbių girdėjo, kad N. K. sumušė V.

S., kiti apsaugos darbuotojai sakė, kad nieko nebuvo. Liudytoja R. S. parodė, kad nukentėjusysis jai yra pasakojęs apie nesutarimus darbe su bendradarbiais. Pasakojo, kad darbe tvyra įtampa, vyksta negeri dalykai dėl kuro. Nukentėjusysis įvykio dienÄ ryte jai buvo skambinęs ir pranešęs, kad susistumdė su bendradarbiu, pastarasis jam smÅ«giavo į petį ir pataikė į burnÄ . Ji patarė apie jam apie įvykį informuoti vadovÄ . Su nukentėjusiuoju susitiko apie 9:00 val. Pastebėjo, kad pastarajam buvo patinusi virÅ¡utinė lÅ«pa.

IÅ¡ pokalbio ji suprato, kad nukentėjusiajam buvo sugriebta už peties ir po to įvyko susistumdymas. Ji padarė po darbo kreiptis apžiÅ«rai į medikus. Po įvykio nekvietė greitosios med. pagalbos, nes nebuvo tokio sužeidimo, kad reiktų kviesti. Vėliau nukentėjusysis jai pasakojo, kad įvykio metu buvo nuskeltas dantis. Liudytoja D. A. parodė, kad įvykio dienÄ apie pietus telefonu kalbėjosi su nukentėjusiuoju. V. S. papasakojo, kad jį sumušė kolega per pamainos pasikeitimÄ . Minėjo, kad kolega užpuolė iÅ¡ už nugaros, užlaužė petį bei nuskėlė dantį.

Minėjo, kad tas kolega yra imtininkas. Sekančios dienos ryte ji susitiko su nukentėjusiuoju prie ligoninės. Pastebėjo, kad nukentėjusiajam nuskeltas vienas dantis ir nėra karÅ«nėlės ir iÅ¡tinusi virÅ¡utinė lÅ«pa, paraudusi viena akis. Nukentėjusysis skundėsi skausmais rankoje. Žino, kad vėliau lankė reabilitacijÄ iki 6 mėnesių. Papildomos apklausos metu liudytoja D. A. parodė, kad gruodžio mėnesio pabaigoje V. S. skambino A. M., kuris prašė pasikeisti pamainomis. V. S. paklausė ar pastarasis matė, kaip N. K. užpuolė jį.

A. M. pasakė, kad matė ir bÅ«tu jo vietoje priplojęs N. K.. Šį pokalbį girdėjo, nes V. S. buvo įjungęs garsiakalbį. Per pirmÄ jį teismo posėdį apie šį pokalbį nepasakojo, nes nepagalvojo apie jo svarbÄ . Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio dienÄ , eidamas į darbÄ , iÅ¡girto triukÅ¡mÄ . Suprato, kad ginčijasi nukentėjusysis su kaltinamuoju prie „Busturo“ įėjimo. Kartu buvo ir M. P.. Paklausė M. P. dėl kilusio konflikto. M. P. paaiÅ¡kino, kad atvyko prisiimti pamainos, bet neprisiėmė ir susipyko.

Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis vienas kito prašė nevadovauti. V. S. įbėgo į bÅ«delę, pasiėmė telefonÄ ir skambino padalinio vadui, kuriam pranešė, kad jį apstoja apsaugininkai. N. K. nuėjo atsisveikinti su nukentėjusiuoju, bet pastarasis neatsisveikino. Tuo viskas ir baigėsi. V. S. jo vėliau prašė padiktuoti generalinio vado telefono numerio. Jis pasakė, kad telefono numeris yra darbiniame telefone. V. S. jam sakė, kad yra per daug geras, todėl ir neprilupo kaltinamÄ jį.

Nukentėjusysis minėjo, kad anksčiau jis buvo boksininkas. Ant nukentėjusiojo kÅ«no jokių sužalojimų nesimatė. Po budėjimo jis kartu su nukentėjusiuoju ėjo į autobusų stotelę. V. S. nesiskundė skausmais. KitÄ dienÄ vadas jam pranešė, kad įvykio metu V. K. užlaužė nukentėjusiajam rankÄ , ar kojÄ . Jis paaiÅ¡kino, kad nieko panaÅ¡aus nebuvo. Jokių iÅ¡muÅ¡tų dantį pas nukentėjusįjį jis nematė. IÅ¡ specialistų teismo medikų iÅ¡vados Nr. G1808/14(04) matyti, kad V.

S. nustatytas viršutinės lūpos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu; viršutinio kairės pusės 1 danties vainiko lūžis, poodinė kraujosruva kairės akies viršutinio voko projekcijoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimų padarymo galimybė nurodytomis įvykio aplinkybėmis neatmetama. V. S. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Aprašomojoje dalyje nurodyta, kad buvo nulaužtas viršutinio žandikaulio išimamas protezas.(b.l. 16).

           IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. S. parodė vietÄ ant laiptų prie įėjimo dispečerinį postÄ , kur kaltinamasis jam sudavė į tarpumentę, kur nukrito ant žemės, kaip N. K. jam užlaužė už nugaros rankÄ , bei smÅ«giavo į veidÄ . Po to parodė vietÄ , kur stovėjo A. M. ir M. P.. IÅ¡ tos vietos matosi vieta, kur įvyko nukentėjusiojo ir kaltinamojo susistumdymas (b.l. 98-109).           IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad N. K. parodė vietÄ prie dispečerinio posto laiptų, kur prie N. K. priėjo V.

S., kuriam jis atidavė telefonÄ ir padavė rankÄ . Pademonstravo, kaip savo deÅ¡inę rankÄ padėjo ant kairės rankos dilbio. Parodė į dispečerinį postÄ , kur nuėjo V. S. skambinti vadui. Po to parodė vietas, kur stovėjo A. M. ir M. P.. IÅ¡ tų vietų matosi ta vieta, kur stovėjo telefono perdavimo metu N. K. ir V. S. (b.l. 110-122).  Dėl įrodymų vertinimo            Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu iÅ¡nagrinėtus įrodymus. 2014m. gruodžio 15 d. apie 8:00 val.

Å iauliuose, (duomenys neskelbtini) teritorijoje turėjo vykti budėjimo perdavimas. IÅ¡ kaltinamojo N. K. ir liudytojo M. P. budėjimÄ turėjo priimti nukentėjusysis V. S. ir liudytojas A. M.. 7:50 val. pirmas perimti budėjimÄ atvyko nukentėjusysis V. S.. V. S. nenorėjo perimti budėjimo be 8:00 val., todėl tarp jo ir N. K. įvyko žodinis konfliktas su necenzÅ«rinių žodžių vartojimu. Å ias aplinkybes patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų M. P., A. M. parodymai. Konflikto metu V.

S. nuėjo į dispečerinį postÄ . Jam iÅ¡ paskos įėjo N. K., kuris iÅ¡stÅ«mė V. S. pro duris laukan. Susistumdymo metu prie posto N. K. užlaužė nukentėjusiajam rankÄ už nugaros, apglėbė ranka veidÄ . Nukentėjusiajam nustÅ«mus rankÄ nuo veido, N. K. ne mažiau dviejų kartų smogė nukentėjusiajam ranka į veidÄ . To pasėkoje padarė nukentėjusiajam virÅ¡utinės lÅ«pos sumuÅ¡imÄ , virÅ¡utinio kairės pusės 1 danties vainiko lūžį, poodinę kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utinio voko projekcijoje, nulaužė virÅ¡utinio žandikaulio iÅ¡imamÄ protezÄ .

Apie šį įvykį nukentėjusysis nedelsiant 8:00 val. pranešė vadui A. Š.. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs duomenys – specialisto teismo mediko išvada (b.l. 16), nukentėjusiojo V. S. parodymai, liudytojo A. Š. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje duomenys (b.l. 98-109), netiesioginiai įrodymai – liudytojų R. V., D. A., R. S. parodymai. Nukentėjusysis tiek duodamas parodymus policijoje 2014m. gruodžio 16 d., 2016m. gruodžio 17 d., tiek teisiamojo posėdžio metu davė analogiškus parodymus, yra nuoseklus, neprieštarauja teisiamojo posėdžio metu surinktiems objektyviems duomenims.

Teismui netikėti nukentėjusiojo parodymams nėra pagrindo. Teismas atmeta kaltinamojo N. K. ir liudytojo M. P. parodymus, kad N. K. neatliko kaltinime nurodytus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį, nes jų parodymai prieÅ¡tarauja bylos duomenims. Atmesdamas minėtų proceso dalyvių parodymus, teismas atkreipia dėmesį į jų nenuoseklumÄ , t.y. ir į tai, kad liudytojas M. P. ir kaltinamasis N. K. apklausiami policijoje neigė konflikto metu kaltinamojo fizinį kontaktÄ su nukentėjusiuoju. TÄ pati kaltinamasis nenurodė ir teisiamojo posėdžio metu.

Tik po pirmojo liudytojo A. Å . parodymų davimo kaltinamasis pripažino, kad buvo paėmęs nukentėjusįjį už alkÅ«nės. Vėliau apklausos metu ir liudytojas M. P. nurodė, kad N. K. buvo paėmęs nukentėjusįjį už alkÅ«nės. Liudytojas A. M. galėjo nematyti smÅ«gių sudavimo, nes atėjo jau konfliktui prasidėjus. Nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiÅ¡kė smÅ«gių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmÄ bei padarant nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo N. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.             Teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad nukentėjusiajam buvo išnarintas kairysis petys, išmuštas dantis, nes šios aplinkybės neįrodytos. Specialistas teismo medikas šių sužalojimų nenustatė (b.l. 16), medicinos dokumentų išraše nurodyta diagnozė – peties sumušimas, nepatikslintas (b.l.

21. Dėl bausmės skyrimo Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo N. K. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis N. K. padarė nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, administracinę tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 43-44), darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai.

Ä®vertunus Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytÄ bausmę – vieÅ¡uosius darbus.Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artimesnė tos bausmės įstatyme numatytam vidurkiui. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.).Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y.

į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.          V. S. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė kaltinamajam N. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl 816.70 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, susijusi su susijusi su sveikatos sužalojimų gydymų. Å i žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje.

Nukentėjusiajam gydymas, t.y. protezų tvarkymas, odontologo paslaugos, vaistai kainavo 785,42. Ši patirta turtinė žala įrodyta, todėl priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo. Teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad buvo sužalotas nukentėjusiojo petys, todėl nukentėjusiojo turėtos išlaidos - 6.63 Eur, susijusios su peties gydymu, nepriteistinos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str. 6.263 str. 2 d.), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas aplinkybes. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, nukentėjusiojo gydymo trukmę, nukentėjusiajam sukeltus nepatogumus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ dėl neturtinės žalos priteisimo analogiÅ¡kose bylose, nukentėjusiajam priteistina neturtinė žala, tačiau mažesnė, nei praÅ¡oma civiliniame ieÅ¡kinyje. Dėl proceso iÅ¡laidų.             Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis turėjo iÅ¡laidų, susijusių su advokato teikiamÄ pagalbÄ , dokumentų siuntimu teismui, teismo medicinos specialisto iÅ¡vados gavimu – 1 069,37 Eur.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 103-106 str. Å¡ios iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamojo.              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,- n u s p r e n d ž i a:             N. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir skirti jam bausmę - 5 (penkis) mėnesius viešųjų darbų, kiekvienÄ mėnesį dirbant po 20 (dvideÅ¡imt) valandų visuomenės labui.           Nukentėjusiojo V.

S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ N. K. priteisti nukentėjusiajam V. S. 785,42 Eur (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus 42 eurocentų) turtinės žalos atlyginimui.           Nukentėjusiojo V. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ N. K. priteisti nukentėjusiajam V. S. 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.           Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 105-106 str. iÅ¡ N. K. priteisti nukentėjusiajam 1 069.37 (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus 37 eurocentus ) turėtų proceso iÅ¡laidų.

            Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                 Aleksandras Prygunkovas Â