2018-03-13 Nr. BB-1759-1-06-1-02017-2014-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-106-222/2018

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02017-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.18.11.; 2.1.7.4.4.; 2.4.7.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Baraniūnui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio.

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžiu A. U. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu panaikinta Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalis dėl A. U. išteisinimo ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. U. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu taip pat nuteista D. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jos kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. U. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „S (duomenys pakeisti)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Plungės rajone, (duomenys neskelbtini), direktorius ir atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį); apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo (neįtraukė į apskaitą) 1646,770 kub. m apvaliosios medienos įsigijimo ir, išrašydamas PVM sąskaitas faktūras apie parduodamas medienos atraižas, pjuvenas ir medienos gaminius įvairiems juridiniams asmenims, jose netinkamai nurodydavo parduodamos produkcijos kiekius. Po to A. U. pateikdavo šias PVM sąskaitas faktūras buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „T (duomenys pakeisti)“ direktorei D. J., kuri, tvarkydama bendrovės apsikaitą pagal jai pateikiamus dokumentus, UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigijo 969,900 kub. m apvaliosios medienos ir pardavė medienos gaminių, atraižų ir pjuvenų, kurios atitinka 1859,156 kub. m apvaliosios medienos, t. y. 1646,770 kub. m daugiau, negu bendrovė buvo įsigijusi. Dėl A. U. veikos iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „S“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria A. U. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymų vertinimo reikalavimus.

2.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertino bylos įrodymus ir aplinkybes, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino dalį duomenų netinkamais įrodymais, padarė prieštaringas išvadas dėl nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių.

2.3. Skundžiamame nuosprendyje specialisto išvadai Nr. 5-3/111 nepagrįstai suteikta didesnė įrodomoji reikšmė nei ekspertizės aktui Nr. 11-1862(16), kuris apskritai nevertintas. Atkreipiamas dėmesys, kad ekspertizės aktui surašyti reikalinga daugiau specialių žinių, nes specialistas neturi tiek techninių galimybių ir kompetencijos atlikti išsamesnį tyrimą – ekspertizę. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad specialisto išvada Nr. 5-3/111 surašyta ikiteisminio tyrimo metu, kai atsakyta tik į ikiteisminio tyrimo pareigūnų, suinteresuotų ikiteisminio tyrimo baigtimi, suformuluotus klausimus, be to, specialistė dirba toje pačioje ikiteisminio tyrimo įstaigoje kaip ir ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai; o ekspertizės aktas Nr. 11-1862(16) surašytas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kai ekspertui buvo pateikta daugiau tyrimui reikšmingų duomenų (liudytojų parodymų, finansinių dokumentų ir kt.). Taigi ekspertizės aktas Nr. 11-1862(16) yra išsamesnis, jį pateikęs ekspertas turi trisdešimt trejų metų ekspertinio darbo stažą ir yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.

2.4. Specialisto išvadoje Nr. 5-3/111 nėra jokių duomenų, kad UAB „S“ buvo įsigijusi 1646,770 kub. m apvaliosios medienos, o skaičiavimas atliktas remiantis parduotomis pjuvenomis ir atraižomis, kurių didelis kiekis leido daryti išvadą, kad šiems produktams atsirasti reikėjo įsigyti 1646,770 kub. m apvaliosios medienos (neužfiksuotos buhalterinėje apskaitoje). Ekspertas nustatė, kad 2011–2013 metų laikotarpiu UAB „S“ žaliavos pirkimas bei produkcijos ir atsargų pardavimas buvo vykdomi skirtingais matavimo vienetais. Bendrovė, turėdama tikslą suvienodinti kiekinę (matavimo vienetų) apskaitą, priėmė atitinkamus įsakymus (2011 m. gegužės 4 d., birželio 1 d., spalio 31 d. ir 2013 m. sausio 31 d.). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 22 d. ir 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymais patvirtintą medienos apskaitos tvarką, UAB „S“, užpajamuodama ir realizuodama medieną bei jos gaminius, turėjo perskaičiuoti kiekius naudodama nustatytus koeficientus ir surašyti apie tai buhalterinės apskaitos dokumentus.

2.5. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio 3 punktą, buhalterinės apskaitose dokumentuose esančių klaidų taisymas leidžiamas, todėl UAB „S“ direktoriaus A. U. 2016 m. kovo 28 d. įsakymu buvo ištaisyti PVM sąskaitose faktūrose netinkamai nurodyti parduodamos medienos produkcijos kiekiai. Bendrovė dėl to pelno ar nuostolių neturėjo, valstybei turtinė žala nebuvo padaryta. 2016 m. vasario 29 d. buvo patikslinta bendrovės metinė pelno mokesčio deklaracija už 2011 metus (padidinta sąnaudų vertė), o į 2011 m. apskaitą įtraukti 2011 m. kovo 3 d. pirkimo sutarties duomenys apie medienos įsigijimą už 2316,96 Eur (8000 Lt). Iš šių duomenų, taip pat iš duomenų, užfiksuotų 2015 m. gegužės 1 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 1.1 (apie išmokėtus iš kasos 2316,96 Eur (8000 Lt)), galima nustatyti 2011 m. sausio 13 d. – 2011 m. kovo 13 d. laikotarpio UAB „S“ pajamas, sąnaudas, veiklos rezultatus, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

2.6. UAB „S“ veikloje nenustatytos jokios kitos aplinkybės apie galimą 1646,770 kub. m apvaliosios medienos įsigijimą, tik netinkamai naudotas matas apskaičiuojant pjuvenas ir atraižas. Ši buhalterinės apskaitos klaida yra aritmetinė ir negali būti traktuojama kaip aplaidus ar tyčinis buhalterinės apskaitos tvarkymas. Dėl to, nepaisant nustatytų neatitikimų apie realizuotų medžiagų kiekius, realiai bendrovė daugiau medienos nenupirko. Be to, padarytai buhalterinės apskaitos klaidai ištaisyti nebuvo reikalingi kiti papildomi finansiniai dokumentai, visi finansiniai dokumentai bendrovėje buvo. Taigi UAB „S“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą buvo galima nustatyti iš bendrovės turėtų duomenų, juo labiau kad apvaliosios medienos priėmimo ir apskaitos žurnale šie duomenys buvo nurodyti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau specialisto nevertinti.

2.7. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas A. U. kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, todėl turi atsakyti ir už aplaidų jos tvarkymą. Tačiau buhalterinės apskaitos organizavimo negalima sutapatinti su jos tvarkymu. Buhalterinės apskaitos organizavimas pasireiškia tuo, kad ūkio subjekto vadovas paskiria ar įdarbina už finansus atsakingą asmenį, kuris ją tvarko. Nagrinėjamu atveju buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „T“ direktorė D. J. (ji apklausta kaip liudytoja). Taigi A. U. nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes ir nėra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo A. U. kasacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su esminiais BPK pažeidimais

5. Kasatoriaus prašymas (panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį) grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertino specialisto išvadą Nr. 5-3/111 ir ekspertizės aktą Nr. 11-1862(16), nes pirmajam įrodymui suteikė prioritetą ir juo rėmėsi, o antrojo įrodomąją reikšmę sumenkino nepaisant to, kad šis įrodymas patikimesnis (atliktas išsamesnis tyrimas, jį atlikęs ekspertas yra kompetentingesnis ir pan.). Be to, klaidos buhalterinėje apskaitoje (dokumentuose) buvo ištaisytos, kai bendrovės vadovų įsakymais suvienodintas medienos kiekių matavimas, o tai reiškia, kad nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada apie BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos padarinių buvimą. Tuo argumentuodamas kasatorius teigia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

6. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas nagrinėja bylą BPK 369 straipsnyje nurodytais pagrindais – dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių BPK pažeidimų (kartu tai yra ir kasacinio apskundimo pagrindai) bei tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bylos įrodymų tyrimas ir vertinimas bei faktinių aplinkybių nustatymas yra ne kasacinės instancijos teismo, o pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Dėl to teisėjų kolegija kasatorių argumentus dėl įrodymų vertinimo nagrinės tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais.

7. Iš bylos medžiagos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, priešingai nei teigia kasatorius, teismas vertino visus, t. y. tiek A. U. teisinančius, tiek kaltinančius, įrodymus, iš jų ir specialisto išvadą Nr. 5-3/111 bei ekspertizės aktą Nr. 11-1862(16). Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados atitinka įrodymų turinį. Aptardamas minėtą specialisto išvadą ir ekspertizės aktą, vertindamas jų patikimumą, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paaiškino, kodėl ir kiek remiasi atitinkamais bylos duomenimis.

Be kita ko, apkaltinamajame nuosprendyje, analizuojant iš šių skirtingų šaltinių gautą informaciją, jos įrodomąją reikšmę, nurodyta, kad specialistė, ištyrusi jai pateiktą UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos medžiagą, ikiteisminio tyrimo medžiagą ir kitus duomenis, specialisto išvadoje Nr. 5-3/111 nurodė, kad A. U., būdamas bendrovės direktorius, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. į buhalterinę apskaitą neįtraukė 1646,770 kub. m apvaliosios medienos įsigijimo; dėl to iš dalies negalima nustatyti minėtu laikotarpiu UAB “S“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą laikė patikimu, nes objektų tyrimą atliko reikiamų žinių turinti specialistė, kuri taip pat apklausta teisiamajame posėdyje, būdama įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą. Be to, specialisto išvados Nr. 5-3/111 pagrįstumą patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės (UAB „S“ buhalterinė apskaita aplaidžiai buvo tvarkoma gana ilgą laiką, į apskaitą neįtraukti dideli apvaliosios medienos kiekiai ir kt.).

Apkaltinamajame nuosprendyje itin detaliai įvertintas ekspertizės akto Nr. 11-1862(16) turinys, jis palygintas su specialisto išvada Nr. 5-3/111 ir padarytos tokios išvados: atliekant ekspertizę nebuvo tiriamas A. U. vadovavimo laikotarpis UAB „S“ ir jo metu padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai; ekspertizės akto Nr. 11-1862(16) išvados dėl 2016 m. UAB „S“ metinės pelno mokesčio deklaracijos patikslinimo už 2011 m., 2011 m. kovo 3 d. medienos pirkimo sutarties duomenų įtraukimo į bendrovės 2011 m. apskaitą ir galimumo nustatyti medienos kiekinį judėjimą, taip pat dėl žalos nepadarymo valstybei ar bendrovei neturi esminės reikšmės A.

U. veikos padarymo laikotarpiui ir jos kvalifikavimui, padarytiems buhalterinės apskaitos pažeidimams sprendžiant kasatoriaus kaltės klausimą, tačiau patvirtina, kad buhalterinė apskaita bendrovėje buvo tvarkoma aplaidžiai. Įvertinęs bylai svarbias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ekspertizės aktas Nr. 11-1862(16) nepaneigia specialisto išvadoje Nr. 5-3/111 nurodytų faktų ir ja nustatytų nusikalstamų padarinių, kurie yra reikšmingi A. U. veiką kvalifikuojant pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės aktas BPK 20 straipsnio prasme yra tik vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, jis neturi didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinamas tiek atskirai, tiek ir kartu su kitais bylos įrodymais, o tą ir padarė apeliacinės instancijos teismas. Šios instancijos teismo išvadų dėl ekspertizės akto Nr. 11-1862(16) vertinimo neteisingumo (kaip tai nurodo kasatorius) savaime nepagrindžia tai, kad, atliekant ekspertizę, buvo tiriami papildomi duomenys arba kad ekspertizei, kurią vėliau atliko didelę patirtį turintis ekspertas, klausimus uždavė visi proceso dalyviai.

Skundžiamame nuosprendyje taip pat įvertintas A. U. 2016 m. kovo 28 d. įsakymas, kuriuo buvo ištaisytos UAB „S“ 2013 m. PVM sąskaitų faktūrų klaidos dėl parduotos medienos kiekių (matavimo vienetų), atkreipiant dėmesį į tai, kad kasatorius ištaisė bendrovės buhalterinėje apskaitoje padarytas klaidas tik vykstant bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, o ekspertizės akte nenurodyta, ar PVM sąskaitų faktūrų ištaisymas turėjo kokios nors įtakos UAB “S“ buhalterinei apskaitai A. U. vadovavimo laikotarpiu. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo įvertintoje specialisto išvadoje Nr. 5-3/111 atsižvelgta ir į kasaciniame skunde akcentuojamų bendrovės 2011, 2013 metais priimtų įsakymų, kurių tikslas buvo suvienodinti kiekinę (matavimo vienetų) apskaitą, turinį skaičiuojant medienos kiekio įsigijimą ir medienos gaminių, atraižų ir pjuvenų kiekio pardavimą bei darant išvadas dėl UAB “S“ buhalterinės apskaitos neteisingumo.

Skundžiamame nuosprendyje minėti įsakymai argumentuotai įvertinti kaip nepašalinantys A. U. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

8. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo pagrįstumą, iš naujo įvertino bylos įrodymus ir priimtame apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kokiais įrodymais remdamasis nustatė bylai svarbias aplinkybes, taip pat išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka jam keliamus reikalavimus (BPK 331 straipsnio 1, 2 d.).

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, išvadas dėl faktinių aplinkybių nustatymo grindė bylos įrodymais, kuriuos skundžiamame nuosprendyje išanalizavo ir įvertino taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegija dėl kasaciniame skunde ginčijamų faktinių aplinkybių įrodytumo daryti kitokias išvadas neturi teisinio pagrindo.

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

10. Kasatorius teigia, kad jam baudžiamasis įstatymas – BK 223 straipsnio 1 dalis – pritaikytas netinkamai, ir tai argumentuoja tuo, jog jis nėra šios nusikalstamos veikos subjektas, nes buhalterinę apskaitą tvarkė ne jis, o kitas asmuo (D. J., kuri apklausta kaip liudytoja). Šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

11. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą. Nuteistajam A. U. inkriminuota veika – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – pasireiškia Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytų reikalavimų netinkamu vykdymu. Tokia veika pagal BK 223 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti laikomi veiksmai ar neveikimas nesurašant visų buhalterinės apskaitos dokumentų, nepateikiant jų apskaitai, nefiksuojant ir neapskaitant dalies duomenų, kas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimus yra privaloma. Nagrinėjamu atveju apkaltinamajame nuosprendyje nustatyta, kad A. U. neužfiksavo UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje 1646,770 kub. m apvaliosios medienos įsigijimo ir, išrašydamas PVM sąskaitas faktūras apie parduodamas medienos atraižas, pjuvenas ir medienos gaminius įvairiems juridiniams asmenims, jose netinkamai nurodydavo parduodamos produkcijos kiekius, dėl to atsirado BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai. Taigi, tokia A. U. veika atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyto aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo požymius.

12. Kasatorius neteisus teigdamas, kad jis nėra aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektas. Teismų praktikoje nusikalstamo apskaitos tvarkymo bylose išaiškinta, kad nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, už jį atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015). Toks aiškinimas tinka ir sprendžiant dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, nustatyto BK 223 straipsnyje, subjekto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-976/2016). Pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes A. U. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes išrašytas UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti klaidingi (neteisingi) parduodamos medienos produkcijos kiekiai, teikdavo buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „T“ direktorei D. J., o ši pateiktų dokumentų pagrindu užfiksavo bendrovės apskaitoje, kad buvo įsigyta 1646,770 kub. m apvaliosios medienos mažiau, nei buvo iš tikrųjų. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ne D. J., nežinojusi ir negalėjusi žinoti apie PVM sąskaitose faktūrose nurodytą neteisingą informaciją, o A. U. yra atsakingas už tai, kad UAB „S“ aplaidžiai tvarkyta buhalterinė apskaita (nusikalstamos veikos subjektas), yra pagrįsta ir teisinga, padaryta nenukrypstant nuo teismų praktikos. Taigi, apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kvalifikuodamas A. U. veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

13. Teisėjų kolegija, nenustačiusi BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų pagal kasacinio skundo ribas šį nuosprendį pakeisti ar panaikinti, jį pripažįsta teisėtu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. U. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Eligijus Gladutis

Dalia Bajerčiūtė