AS-602-653-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-653/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02010-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. P. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. B. P. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. liepos 30 d. (pagal gavimo datą) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kurio prašė: 1) patvirtinti, kad 15532,50 Lt kompensacija jai dar neišmokėta; 2) įpareigoti kokią nors instituciją neišmokėtus pinigus pareiškėjai išmokėti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą priimti atsisakė.

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais, 16 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi bei pažymėjo, jog iš pareiškėjos skundo ir pateiktų dokumentų matyti, kad ji inicijuoja ginčą dėl to, kad pagal Teismo antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo išduotą čekį bankas galimai jai neišmokėjo priklausančios sumos. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos keliamas ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, todėl ji vadovaujantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pagal atsakovo buveinės vietą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme priimti atsisakė.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 21), kurį vėliau patikslino (b. l. 43 – 44) bei kuriuo prašo panaikinti minėtąją nutartį.

Atskirajame skunde nurodo, jog pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą J. C. privalėjo išmokėti jai 15532,50 litų piniginę kompensaciją. Teigia, jog ilgą laiką ji turėjo tik vykdomąjį raštą, tačiau jokių įrašų apie pinigų išmokėjimą, tačiau 2012 m. vasario 29 d. iš Kauno apylinkės teismo archyvo gavo naują vykdomąjį raštą, kuriame buvo antstolės J. B. ranka įrašyta, jog spaudu ir parašu patvirtinta, kad 1999 m. birželio 16 d. J. C. pinigus pareiškėjai sumokėjo, o ji tuos pinigus pervedė į Teismo anstolių kontoros sąskaitą, išrašytą jos vardu į Hermio banką. Tikina, jog apie pinigų išmokėjimą nei antstolė, nei skolininkė jai nepranešė. Taip pat nurodo, jog pridedamoje čekio knygelėje Nr. 332144 yra išvardinti visi jos turėti indėliai (santaupos) Hermio banke ir 1999 m. liepos 13 d. ji pati paprašė, jog būtų suformuota 3000 JAV dolerių įmoka grynais bei bankas minėtąjį čekį jai išrašė. Teigia, jog pirminiame variante jokių antstolių kontoros spaudų nebuvo (tačiau šio čekio varianto ji neišsaugojo), o vėliau per SEB banką, kuris yra Hermio banko funkcijų tęsėjas, ji gavusi minėto čekio klastotę – apdarkytą įrašą su žyme „išrašyta“ bei antstolių antspaudu. Pažymi, jog dėl šių aplinkybių kreipėsi į Kauno prokuratūrą <...> kad Hermio bankas 1999 m. liepos 13 d. jai neišmokėjo 15532,50 litų sumos, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl neišmokėtos kompensacijos buvo nutrauktas, su kuo ji nesutiko. Nurodo, jog pinigai jai neišmokėti iki šios dienos, todėl už tai jai turėtų atsakyti valstybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu ginčijama nutartimi pareiškėjos A. B. P. (toliau – ir pareiškėja) skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų, t. y. vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Teismas tokį savo sprendimą motyvavo iš esmės tuo, jog pareiškėja inicijuoja ginčą dėl to, kad pagal Teismo antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo išduotą čekį bankas galimai neišmokėjo jai priklausančios sumos, todėl ji savo tariamai pažeistas teises gali ginti Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka, kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą.

Teisėjų kolegija pastebi, jog pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių, o jei byla yra nepriskirtina administraciniam teismui, šio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą) (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pažymėtina ir tai, jog reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Šie skundo formos ir turinio reikalavimai apima ir pareiškėjo pareigą įvardinti atsakovą, kildintiną iš ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios skunde (prašyme) nurodyti tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardą, pavardę, asmens kodą (jei žinoma), pareigas arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimą, buveinę, pagrindu. Tačiau jei nurodomas ne tas atsakovas, bet skunde pakankamai aiškiai suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas (ginčo dalykas), šis trūkumas gali būti pašalintas teismo pirmininko ar teisėjo nutartimi, nurodant kas įtraukiamas administracinės bylos šalimi kaip atsakovas, o galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje (ABTĮ 37 str. 4 d., 54 str.).

Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kartu pažymėtina, kad ABTĮ 10 straipsnis įtvirtina teismo pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Nagrinėjamu atveju, išanalizavus pareiškėjos teismui teikto skundo turinį, nėra galimybių vienareikšmiškai nustatyti, ką ji laiko atsakovu konkrečioje byloje, todėl su pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo kertine išvada, jog ji inicijavo ginčą dėl to, kad pagal Teismo antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo išduotą čekį bankas galimai neišmokėjo jai priklausančios sumos, sutiktina tik iš dalies. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų suvoktina, jog ji 15 532,50 litų sumos, priklausiusios jai pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, neišmokėjimą sieja su čekio, kuris prima facie (lot.

– iš pirmo žvilgsnio) parodo, jog ši suma jai visgi išmokėta buvo, suklastojimu (b. l. 11). Dėl to, kaip nustatyta, pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, be kita ko, teigdama, jog šios sumos jai neišmokėjo Hermio bankas (b. l. 3 – 4). Tačiau iš bylos duomenų taip pat matyti, jog ji su prašymu išsiaiškinti su minėta situacija susijusias aplinkybes kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, į kurios depozitinę sąskaitą, likviduojant Teismo antstolių kontoras, buvo pervestos likutinės lėšos (b. l. 14 – 15).

Teismui pateiktame skunde pareiškėja, kaip suprastina, taipogi nurodo, jog čekį suklastojo antstolė („pirminiame čekio variante jokių antstolių kontoros spaudų nebuvo“) bei mano, jog už padarytą klaidą – pinigų neišmokėjimą jai turėtų atsakyti valstybė („įpareigoti kokią nors instituciją neišmokėtus pinigus man išmokėti“), ji taip pat išreiškia nesutikimą su Teisingumo ministerijos teiginiais. Taigi bylos duomenys yra prieštaringi, o tai, kad pareiškėja savo pažeistas teises sieja tiek su Lietuvos valstybe, tiek su SEB banku, kuris yra Hermio banko funkcijų tęsėjas, patvirtina ir jos LVAT pateiktas atskirojo skundo papildymas (b. l. 43), kuriame ji šiuos subjektus eksplicitiškai nurodo prie grafos „atsakovas“.

Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tas aplinkybes, jog nėra iki galo aišku, ar pareiškėja ginčija viešojo administravimo veiksmus, ar privataus banko veiksmus, bei įgyvendindamas ABTĮ 10 straipsnyje numatytą pareigą, turėjo pasiūlyti jai pašalinti pagal ABTĮ nuostatas skunde įžvelgtus trūkumus ir tik tuomet galutinai spręsti dėl rūšinio bylos teismingumo bei tikrinti, ar byla yra priskirtina administraciniam teismui, ar visgi – bendrosios kompetencijos, ir tai sudaro pagrindą atsisakyti skundą priimti.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl nutartis naikinama, perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsniu ir 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. B. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius