7416fb2c-cbff-4357-9437-3063e89b979e · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                      Administracinė byla Nr. ATP-65-332/2014                                                                                                                                                                           Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03238-2013-6                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                        40.1.2.; 79.1.                                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2014 m. vasario 3 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis                  teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal administracine tvarka nubaustos R.

T. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013-12-11 nutarimo, kuriuo R. T. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 413 str. 1 d., ir jai paskirta 3000 Lt bauda, n u s t a t ė : R. T. nubausta už tai, kad 2013-10-14 uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)sav., bÅ«dama darbdavio įgaliota priimti darbuotojus ir juos atleisti iÅ¡ užimamų pareigų, leisdama A.

S. dirbti virtuvės darbuotojos darbÄ , nesudariusi su ja darbo sutarties, kurios sÄ voka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 93 straipsnyje, ir nepateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui praneÅ¡imo apie A. S. priėmimÄ Ä¯ darbÄ , pažeidė DK 99 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu R. T. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2013-12-11 nutarimÄ panaikinti ir bylÄ nutraukti.Apeliaciniame skunde R.

T. nurodo, kad teismas nenustatė nelegalaus darbo požymių, t. y. byloje nėra nustatyta, kad A. S. realiai kÄ nors dirbo darbdavio naudai. Pats A. S. buvimo restorane bei vaikščiojimo po jį faktas neįrodo, jog ji ten dirbo. Teigia, kad nėra nustatyta, ir jokie objektyvÅ«s įrodymai to nerodo, kad A. S. bÅ«tų kÄ nors realiai dirbusi: kepusi ar virusi, ar dar kÄ nors dariusi. Taigi, nėra nustatytas realus darbo faktas. IÅ¡ teisme apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad A. S. nieko nedirbo, ji tik buvo atėjusi pažiÅ«rėti, kaip dirbama.

Nurodo, jog visos dirbusios virėjos turėjo darbo rūbus, o A. S. darbo rūbų neturėjo, nes ji ten nedirbo. Taip pat skunde apeliantė nurodo, kad byloje nėra nustatyta jokių darbo sutarties požymių, t. y. nenustatyta, kad A. S. būtų susitarusi dėl darbo, 2013-10-14 tokio susitarimo nebuvo. Taip pat nurodo, kad nebuvo susitarimo dėl konkrečių darbo funkcijų, nes A. S. dar nebuvo apsisprendusi, ar ji sugebėtų savarankiškai dirbti virėja, ar tik jos padėjėja, ar pagalbine darbininke.

A. S. svarstė ir kitų darbdavių pasiÅ«lymus, nebuvo galutinai apsisprendusi dėl konkrečios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi nebuvo sulygta dėl konkrečių darbo funkcijų, nebuvo galimybės sudaryti darbo sutarties. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų nėra aiÅ¡ku, kokios profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ A. S. neva dirbo ir kÄ konkretaus darbdavio naudai ji yra padariusi. Nei inspektoriaus apsilankymo dienÄ , nei kada anksčiau A. S. nėra skutusi bulvių, plovusi indų ar gaminusi kokių patiekalų.

Inspektoriaus apsilankymo metu A. S. nebuvo rasta dirbanti, o tik žiÅ«rinti, kaip dirbama. Nėra nustatyta, kad R. T. nebÅ«tų davusi A. S. kokių nors nurodymų dirbti, kokiÄ nors konkrečiÄ užduotį, nes ji to nedarė. A. S. teisme nurodė, kad ji pati nieko nedarė, stovėjo ir žiÅ«rėjo, bulvių neskuto, suklydo paaiÅ¡kinime įraÅ¡ydama, kad skuto bulves, plovė indus. A. S. buvo atėjusi po pietų, apie 13 val., taigi ji veikė nepaklusdama nustatytai darbo tvarkai, o sau patogiu laiku.

Nurodo, kad teismas rėmėsi J. B. pirminiu paaiÅ¡kinimu, kuriame nurodyta, kad jai nesant, jÄ pavaduodavo A. S., tačiau teisme nurodė, kad taip raÅ¡yti paaiÅ¡kinime jai liepė inspektorius, ir tai yra tiesa, nes jei 2013-10-14 A. S. tikrai bÅ«tų pavadavusi J. B., tai J. B. nebÅ«tų buvę darbe, tačiau ji tÄ dienÄ dirbo. Tai reiÅ¡kia, kad A. S. realiai nedirbo ir J. B. nepavadavo. Kadangi A. S. tik žiÅ«rėjo, kaip dirbama, akivaizdu, kad už tai ji negavo jokio atlygio ir nebuvo sutarusi jo gauti. Teigia, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus byloje ir iÅ¡kreipė jų reikÅ¡mę.

Nurodo, kad nesant darbo sutarties požymių, sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta įstatymo nustatyta tvarka. Tarp Å¡alių buvo susiklostę ikisutartiniai teisiniai santykiai, vyko derybos dėl konkrečių darbo sutarties sÄ lygų, t. y. dėl darbo funkcijų, dėl darbovietės. Kadangi nebuvo sutarta dėl visų bÅ«tinų darbo sutarties sÄ lygų, sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta raÅ¡tu, darbdavys negalėjo praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie A. S. priėmimÄ Ä¯ darbÄ , nes ji 2013-10-14 nebuvo priimta dirbti ir nedirbo.

Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad ji nebuvo įgaliota sudaryti darbo sutartis su darbuotojais. Esant tokioms aplinkybėms, ji negali bÅ«ti kaltinama pažeidusi DK 99 str. 2, 3 ir 6 d. numatytas pareigas, kadangi tokių įpareigojimų (įgaliojimų) darbdavys jai nebuvo skyręs. Teigia, kad ji yra nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 433 str. 1 d.Taip pat apeliantė skunde kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimÄ . Mano, jog, net jeigu ji ir bÅ«tų padariusi jai inkriminuotÄ administracinės teisės pažeidimÄ , įvertinus visas bylos faktines aplinkybes akivaizdu, kad jai paskirta nuobauda yra per griežta.

Nurodo, kad jos atžvilgiu bÅ«tų pagrindas svarstyti klausimÄ neskirti nuobaudos arba skirti mažesnę baudÄ nei sankcijoje numatyta minimali. Teigia, kad teismas neįvertino to, kad ji anksčiau nebuvo padariusi administracinių teisės pažeidimų, darbdavio charakterizuojama teigiamai, padaryta veika įstatymo saugomiems gėriams žalos nepadarė. Tai iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, jog net ir minimalios sankcijoje numatytos baudos – 3000 Lt – paskyrimas Å¡iuo atveju yra neprotingas, neteisingas ir neadekvatus pažeidimo pavojingumui ir jo pobÅ«džiui.

Mano, kad jai paskyrus Å¡velnesnę nuobaudÄ , t. y. mažesnę baudÄ , tokia nuobauda tinkamai atliks savo funkcijas – nubausti ir auklėti (ATPK 20 str.). Apeliantė taip pat nurodo, kad ji viena augina tris vaikus, yra socialiai remtina. Vien reali grėsmė patirti finansinių iÅ¡laidų verčia jÄ labai apgailestauti dėl Å¡io įvykio.Atsiliepimu į R. T. apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių teritorinio skyriaus vedėjas praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2013-12-11 nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir R.

T. apeliacinio skundo netenkinti.Atsiliepime nurodo, kad teisme buvo surinkti ir patvirtinti neabejotini R. T. kaltės įrodymai. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad nelegalaus darbo bylose pirminiai paaiÅ¡kinimai labiausiai atspindi objektyviÄ realybę, todėl teismas vadovaujasi jais, o ne vėliau teisme duotais parodymais. Dėl Å¡ios priežasties pirminiai R. T., A. S., J. B. paaiÅ¡kinimai laikytini vienais svarbiausiais įrodymais byloje. Tyrimo metu surinktų įrodymų pagrindu buvo galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

S. nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylÄ buvo labai aktyvus ir pakartotinai apklausdamas liudytojus, apklausdamas papildomÄ liudytojÄ , peržiÅ«rėjęs tikrinimo metu filmuotÄ medžiagÄ , iÅ¡skaidė visas teismui kilusias abejones ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ pripažinti R. T. padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 413 str. 1 d.Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas ir pagrįstai R.

T. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 413 str. 1 d., todėl Å iaulių apylinkės teismo 2013-12-11 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti R. T. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį (galiojusiÄ veikos padarymo metu) laikomas darbas, esant Å¡io Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.

Pažymėtina, kad darbo sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui bÅ«tų leidžiama dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrÄ sutarties egzempliorių ir iÅ¡davus jo tapatybę patvirtinantį dokumentÄ ; už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasiraÅ¡o darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sÄ lygomis yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19-2013).

Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. kad:

1) asmuo pradėjo realiai dirbti;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai);

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Bylos duomenys patvirtina, kad R. T., bÅ«dama darbdavio įgaliota priimti darbuotojus ir juos atleisti iÅ¡ užimamų pareigų (12 b. l.), leido A. S. dirbti virtuvės darbuotojos darbÄ nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties. A. S. mokėsi dirbti nuo 2013 m. spalio 11 d., dirbo nuo 13–17 val., buvo sutarta mokėti valandinį minimalų atlyginimÄ â€“ 6,06 Lt už valandÄ ., iÅ¡duoti darbo rÅ«bai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Å¡ias aplinkybes, rėmėsi pirminiais R.

T., A. S., J. B. paaiÅ¡kinimais duotais darbo inspekcijos pareigÅ«nams, ir liudytojo darbo inspektoriaus A. P. parodymais teisme. A. S. paaiÅ¡kinime nurodė, kad dėl darbo tarėsi su R. T., ji jai iÅ¡davė darbo rÅ«bus, restorane „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2013-10-11, mokėsi dirbti virėja, skuto bulves, plovė indus, darė patiekalus, darbÄ pradėdavo 13 val. ir dirbdavo iki 17 val., sutarė 6 Lt valandinį atlyginimÄ , darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta. Tai, kad A. S. dirbo virtuvės darbuotoja nuo 2013-10-11, patvirtino liudytoja J.

B., kaip liudytojas apklaustas darbo inspektorius A. P.. Atsižvelgdamas į Å¡iuos duomenis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti darbo inspektoriaus A. P. parodymais, kuriuose jis teigė, kad gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimÄ patikrinti darbo laiko apskaitÄ , pagal kurį 2013-10-14 jis su savo kolege E. P. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ restoranÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Nuvykę į vietÄ , restorano pirmame aukÅ¡te rado dvi moteris, paprašė jų parodyti darbo pažymėjimus, moteris, kuri buvo smulkesnio sudėjimo, pažymėjimo neturėjo.

Ji (A. S.) sakė, kad dirba ketvirta diena be darbo pažymėjimo, socialiai nedrausta. Tuomet ten buvusių moterų jis paprašė paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimus. Jos pačios ir surašė tuos paaiÅ¡kinimus. Paklausus tos moters – A. S., kiek jai mokama už vienÄ darbo valandÄ , ji atsakė, kad po 6 litus. IÅ¡ A. S. paaiÅ¡kinimÄ Ä—mė jo kolegė E. P.. Jokio spaudimo A. S. jis nedarė (33–34 b. l.). IÅ¡ 2013-10-15 „Sodra“ IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo užklausos rezultatų matyti, kad A.

S. patikrinimo metu nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Å iais duomenimis pirmosios instancijos teismas paneigė R. T. teiginius, kad A. S. 2013-10-14 nieko nedirbo, tik stovėjo koridoriuje, o ne prie puodų ar viryklės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visus anksčiau nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad R. T. kaltė padarius ATPK 413 str. 1 d. numatytÄ veikÄ Ä¯rodyta iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, nes A.

S. nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ faktas 2013-10-14 nustatytas neabejotinai – A. S., nesant sudarytos raÅ¡ytinės darbo sutarties, už sulygtÄ atlygį akivaizdžiai atliko darbines funkcijas, t. y. dirbo bendrovės naudai, pakluso joje nustatytai darbo tvarkai, o R. T., bÅ«dama darbdavio įgaliota priimti darbuotojus ir juos atleisti iÅ¡ užimamų pareigų, leido A. S. dirbti virtuvės darbuotojos darbÄ , nesudariusi su ja darbo sutarties ir nepateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui praneÅ¡imo apie A.

S. priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos Å¡ios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, vadovaudamasis ATPK 256 straipsnio 1, 2 dalių ir 257 straipsnio nuostatomis, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos įrodymus ir, visapusiÅ¡kai juos įvertinęs, teisingai konstatavo R. T. veikoje nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Apeliaciniu skundu apeliantė teigia, kad jai paskirta nuobauda yra per griežta.ATPK 413 str. 1 d. nurodyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų.

Galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba Å¡velnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali bÅ«ti visai neskiriama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar iÅ¡skirtinių aplinkybių komplekso, kuriuo remiantis bÅ«tų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.Ä® tai, kad R.

T. administracinėn atsakomybėn traukiama pirmÄ kartÄ , kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas R. T. nuobaudÄ . Tai, kad R. T. viena augina tris vaikus, yra socialiai remtina, nėra ypatingos ar iÅ¡skirtinės aplinkybės, dėl kurių bÅ«tų galima R. T. skirti švelnesnę nuobaudÄ , nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali bÅ«ti visai neskiriama.Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad R. T. pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jos pačios elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų, rezultatas.Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Å iaulių apylinkės teismo 2013-12-11 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Å iaulių apylinkės teismo 2013-12-11 nutarimÄ nepakeistÄ ir R. T. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                             Raimundas Jurgaitis