Legislator Case Law & Legislation
74159707-e757-4114-a9b4-3f4641b7ee82 AI generated

74159707-e757-4114-a9b4-3f4641b7ee82 · Kauno apygardos teismas

Case Number 74159707-e757-4114-a9b4-3f4641b7ee82
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-311-383/2017Teisminio proceso Nr. 1-51-3-00007-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T AR T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, nuteistųjų A. R. ir S. R. gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui, nukentėjusiojo J.

Legislator headnote

AI generated

74159707-e757-4114-a9b4-3f4641b7ee82 · Kauno apygardos teismas: Å iÄ teismo nuomonę apeliantų įsitikinimu, visiÅ¡kai paneigia aplinkybė, jog nukentėjusysis bebėgdamas griuvo ant asfalto, ir kad analogiÅ¡ki sužalojimai, kaip kelio nubrozdinimas, sumuÅ¡imas priekiniame delniniame plaÅ¡takos pavirÅ¡iuje ir pan., yra bÅ«dingi bÅ«tent griuvimui ant kietos kelio dangos. Tačiau Å¡ios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, nevertino.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusysis pateiktais įrodymais pagrindžia jo nurodomÄ jam padarytÄ 374,30 Eur turtinę žalÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-311-383/2017Teisminio proceso Nr. 1-51-3-00007-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T AR T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, nuteistųjų A. R. ir S. R. gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui, nukentėjusiojo J.

K. gynėjai advokatei Stasei JovaiÅ¡ienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. R. ir S. R. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1dalį ir nuteistas 10 MGL 380 (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų bauda, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalimi nustatytas 4 (keturių) mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti baudÄ savanoriÅ¡kai.S. R. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 MGL 380 (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų bauda, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi nustatytas 4 (keturių) mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti baudÄ savanoriÅ¡kai.Priteista solidariai iÅ¡ kaltinamųjų S. R. ir A. R. nukentėjusiajam J. K. - 374,30 Eur turtinės žalos atlyginimo.Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista solidariai iÅ¡ kaltinamųjų S. R. ir A. R. nukentėjusiajam J. K. 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo.Priteista iÅ¡ kaltinamųjų S. R. ir A.

R. nukentėjusiajam J. K. po 400 (keturis Å¡imtus) eurų turėtų advokato teisinės pagalbos (proceso) iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. R. ir S. R. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje ir smurtaudami nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: 2016 m birželio 12 d. apie 01 val. (duomenys neskelbtini), veikdami iÅ¡ asmeninių paskatų, A. R. pagriovė ant žemės nukentėjusįjį J. K. ir su koja sudavė smÅ«gį į veidÄ , pribėgęs S. R.

įspyrė su koja į galvÄ , o po to A. R. ir S. R. sudavė ne mažiau Å¡eÅ¡is smÅ«gius kojomis nukentėjusiajam į galvos sritį, tuo padarydami nukentėjusiajam J. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinės kraujosruvos kaktos deÅ¡inėje pusėje, virÅ¡ deÅ¡inio antakio, deÅ¡inės akies vokuose, virÅ¡ugalvio srityje, odos nubrozdinimų juosmens kairėje pusėje, deÅ¡inės plaÅ¡takos delniniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje, I kandinio danties virÅ¡utiniame žandikaulyje iÅ¡ kairės, sumuÅ¡imų.Apeliaciniame skunde nuteistieji A.

R. ir S. R. prašė panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendį dalyje, kurioje A. R. buvo pripažintas kaltu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Priteisti iÅ¡ J. K. A. R. pirmosios instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas. Pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo S. R. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato. Atitinkamai sumažinti nukentėjusiajam J. K. priteistos turtinės bei neturtinės žalos dydžius.Skunde nurodė, jog bylÄ nagrinėjęs Varėnos rajono apylinkės teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė surinktus įrodymus, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai iÅ¡nagrinėjo įvykio situacijÄ bei jo aplinkybes dėl ko padarė neteisingas iÅ¡vadas, kas lėmė, kad netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , neiÅ¡samiai ir netinkamai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ .Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi nukentėjusiojo J.

K. parodymais, o S. R. ir A. R. parodymus vertino netinkamai, nepagrįstai spręsdamas, jog jie vertintini tik kaip gynybinės pozicijos vienam siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o kitam siekiant suÅ¡velninti savo atsakomybę. Byloje yra duomenys apie tai, kad S. R., A. R., liudytojai T. K. bei T. P. išėjo į kiemÄ sudrausminti nakties metu vieÅ¡oje vietoje alkoholinius gėrimus vartojusių ir triukÅ¡mavusių nukentėjusiojo draugus. Tačiau teismas padarė jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog S. R. ir A.

R. pasitelkę T. K. ir T. P. ėjo prie pavėsinės aiÅ¡kintis savo prieÅ¡iÅ¡kų santykių su E. P. dėl buvusio anksčiau S. R. konflikto su E. P., kadangi bÅ«tent E. P. į pavėsinę ėjo jau bÅ«damas pasiruošęs provokuoti konfliktÄ , nes su savimi atsinešė plastikinį vamzdį, kuriuo pirmasis ir sudavė du smÅ«gius S. R.. Apeliaciniame skunde pažymima, jog A. R. nuo pat pradžių nuosekliai aiÅ¡kino, jog nukentėjusiojo J. K. jis nemušė, jam nei vieno smÅ«gio nesudavė.

Aplinkybių, kad A. R. bÅ«tų bent kartÄ sudavęs nukentėjusiajam nepatvirtino nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų, tačiau priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiojo parodymais, vertindamas juos kaip vienintelius teisingus. Pats A. R. taip pat patvirtino, jog tÄ vakarÄ jis pakėlė ant žemės sėdėjusį nukentėjusįjį, paėmė nukritusiÄ jo kepurę, palydėjo jį link namų. A. R. teigimu, nukentėjusysis J. K. sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas.

Taip pat A. R. nurodė, jog su J. K. prieÅ¡iÅ¡kuose santykiuose anksčiau nebuvęs, mokykloje kartu žaisdavę tenisÄ salėje. Todėl ir smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį neturėjo jokio pagrindo. A. R. manymu, nukentėjusysis J. K. netinkamai įvertino aplinkybes dėl savo girtumo. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog byloje buvo nustatyta, kad bebėgdamas J. K. nugriuvo ant asfalto. BÅ«tent tuo metu ir galėjo atsirasti daugelis nubrozdinimų ant nukentėjusiojo kÅ«no, tačiau Å¡ios aplinkybės teismas visiÅ¡kai netyrė bei nevertino.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog S. R. savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir nurodė, kad kartu su broliu A. R. nusivijo prieÅ¡ jį prie pavėsinės smurtavusį E. P.. Pastarojo nepavijęs sustojo ir pamatė link savęs atbėgantį nukentėjusįjį J. K.. manydamas, kad pastarasis taip pat nori prieÅ¡ jį smurtauti, sudavė jam vienÄ smÅ«gį, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo. Daugiau prieÅ¡ jį fizinės jėgos nenaudojo. Tačiau Varėnos rajono apylinkės teismo nuomone, aplinkybę, kad nukentėjusiajam bÅ«tų buvęs suduotas tik vienas smÅ«gis aiÅ¡kiai paneigia teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai.

Å iÄ teismo nuomonę apeliantų įsitikinimu, visiÅ¡kai paneigia aplinkybė, jog nukentėjusysis bebėgdamas griuvo ant asfalto, ir kad analogiÅ¡ki sužalojimai, kaip kelio nubrozdinimas, sumuÅ¡imas priekiniame delniniame plaÅ¡takos pavirÅ¡iuje ir pan., yra bÅ«dingi bÅ«tent griuvimui ant kietos kelio dangos. Tačiau Å¡ios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, nevertino.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusysis pateiktais įrodymais pagrindžia jo nurodomÄ jam padarytÄ 374,30 Eur turtinę žalÄ .

Tačiau, kodėl bÅ«tent tokio dydžio turinė žala priteistina, teismas nepateikė jokio paaiÅ¡kinimo, todėl nesuprantama, kas sudaro priteistinÄ turtinės žalos atlyginimÄ . Atkreipiamas dėmesys, kad jokių sutarčių, kad nurodytu nedarbingumo laikotarpiu nukentėjusysis turėjo darbo užsakymų, nebuvo pateikta. Kadangi A. R. nusikalstamos veikos prieÅ¡ J. K. nėra padaręs, o S. R. nukentėjusiajam sudavęs tik vienÄ smÅ«gį, nuo kurio pastarasis nugriuvo, iÅ¡ A. R. nukentėjusiojo praÅ¡oma neturtinė žala neturėtų bÅ«ti priteista, o iÅ¡ S. R. priteistos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti mažintinas.Skunde nurodoma, jog Varėnos rajono apylinkės teismui buvo pateiktas kaltinamojo S. R. motinos N. R., kuri yra pripažintina asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo praÅ¡ymas perduoti sÅ«nų S. R. jos atsakomybei.

Be to, S. R. atitinka visas sÄ lygas ir yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato - jis visiÅ¡kai pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , gailisi dėl jos padarymo, įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę bei neturtinę žalÄ , pasižada laikytis įstatymų bei nedaryti nusikalstamų veikų. Atkreipiamas dėmesys, jog S. R. visiÅ¡kai pripažino savo įvykdytÄ nusikaltimÄ , t.y. objektyviai suduotÄ vienÄ smÅ«gį link jo bėgusiam nukentėjusiajam J.

K. Kiti sužalojimai nukentėjusiajam įvykio metu atsirado pastarajam bėgant paskui S. ir A. R., nugriuvus ant asfalto ir susižalojus pačiam. Apeliantų manymu, kadangi baudžiamajame procese, inicijuotame pagal privataus kaltintojo J. K. skundÄ , A. R. ir S. R. patyrė proceso iÅ¡laidų, nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ A. R. atžvilgiu, jam iÅ¡ J. K. priteistinos visos proceso metu patirtos iÅ¡laidos, o patenkinus apeliacinį skundÄ S. R. atžvilgiu, jam iÅ¡ J. K. priteistinos apeliaciniame procese patirtos iÅ¡laidos.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti,.

Nukentėjusiojo atstovė prašė nuteistųjų apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistųjų A. R. ir S. R. apeliacinis skundas atmetamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A.

R. ir S. R. kaltė padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodyta. Pripažindamas A. R. ir S. R. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu A. R. ir S. R. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka Å¡io nusikaltimo požymius. Nuteistųjų apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A.

R. ir S. R. kaltės.Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistasis A.

R. nesutinka su veikos kvalifikavimu, teigdamas jog jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis nukentėjusiojo J. K. nemušė ir jam nei vieno smÅ«gio nesudavė. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos nuteistųjų skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. R. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje bei priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, vertino surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jog nors A. R. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir iÅ¡tirta medžiaga, jo kaltės neigimÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė gynybinio pobÅ«džio pasirinkta pozicija bei siekimu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai rėmėsi nuosekliais bei bylos faktines aplinkybes atitinkančiais nukentėjusiojo J.

K. parodymais. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. K. parodė, kad 2016 m. birželio 11 d. nuo 18 val. buvo pas savo draugÄ E. P. (duomenys neskelbtini), kur padėjęs remontuoti butÄ . Kartu dar buvo R. G., D. J. ir M. K.. Jau po vidurnakčio, apie 01 val. išėję į kiemÄ , sėdėję pavėsinėje, esančioje netoli (duomenys neskelbtini) namo. Buvo iÅ¡gėręs alaus, todėl kiek apsvaigęs, bet nestipriai, nes gėręs tik alų, per visÄ laikÄ (nuo Å¡eÅ¡tos valandos vakaro) buvo iÅ¡gėręs 5 butelius alaus.

Jiems sėdint pavėsinėje, maždaug po 5-10 minučių, pamatė iš netoliese esančio daugiabučio namo laiptinės išeinančius keturis vaikinus: S. R., A. R., T. P. ir T. K.. Jie pasuko link jų ir eidami švietė tiesiai į juos žibintuvėliais. Suprato, kad bus kažkas negero, nes du iš jų – S. R. ir T. K. ėjo tiesiai prie E. P., šaukdami „ateik čia“.  E. P. atsikėlė ir atbulas atsitraukinėjo atgal. Vienu metu S. R. ir T. K. pradėjo bėgti link E. P., tuomet šis apsisuko ir pradėjo bėgti nuo jų.

Supratęs, kad jie nori E. P. ir juos sumuÅ¡ti, pasileido bėgti paskui. Prie jo iÅ¡ Å¡ono pribėgo A. R. ir pagriovė ant žemės. Kokiu bÅ«du jis tai padarė – pastumdamas, pakiÅ¡damas kojÄ ar kaip kitaip, net nesuprato. Kai pradėjo keltis nuo žemės, A. R. spyrė jam koja į veidÄ . Nuo smÅ«gio vėl nukrito ir trumpam apsvaigo. Atsitokėjęs pamatė, kad A. R. vilko jį žeme link pavėsinės, iÅ¡ nosies tekėjo kraujas. Atitempęs netoli pavėsinės A. R. sustojo, pats bandė keltis, bet negalėjo, nes A.

R. laikė prispaudęs prie žemės. Girdėjo, kaip jis Å¡aukė „pagavau“. Greitai pribėgo S. R., spyrė į galvÄ , po ko pradėjo spardyti abu. Kad spardė abu, sprendžiantis iÅ¡ to, kad smÅ«giai buvo iÅ¡ abiejų pusių, t.y. iÅ¡ tos, kur pribėgo ir pirmÄ spyrį sudavė S. R., ir iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės, kur jį laikydamas prispaustÄ prie žemės, buvo A. R.. Bandė dengtis galvÄ rankomis, tačiau iki prisidengiant gavo ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių, gal net apie deÅ¡imt. Užsidengus galvÄ rankomis, spardymas liovėsi.

Tuomet S. paėmęs už plaukų pakėlė galvÄ nuo žemės ir paklausė „šitas?“, A. atsakė „šitas ne prie ko“,  ir jie abu atsitraukę nuo jo. Dar kurį laikÄ pagulėjo ant žemės norėdamas atsigauti, paskui pasikėlė, einant prie jo priėjo A. R. ir pasakė: “eik namo, žinau, kad buvai ne prie ko“. Kai grįžo namo, bendravo tik su mama, ji matė, kad jis buvo sumuÅ¡tas, klausė kas sumušė, pasakė, kad R. Grįžus namo jautė galvos skausmÄ ir svaigimÄ .

Ryte pasikėlus svaigo galva, pykino, vėmė. Galva, o ypač veido deÅ¡inė pusė buvo sutinusi. Galvoje matėsi kraujosruvos, skaudėjo ir klibėjo priekinis dantys, buvo nubrozdintas deÅ¡inės kojos kelis, deÅ¡inė plaÅ¡taka. TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2016 m. birželio 12 d. kreipėsi medicininės pagalbos į Varėnos ligoninę (b. l. 71-72). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį, tas pačias aplinkybes nukentėjusysis J. K. buvo nurodęs ir jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8-14).

Netikėti nukentėjusiojo parodymais nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo, kadangi jo parodymai yra nuoseklÅ«s. Byloje nėra duomenų, kad jis dėl kokių tai priežasčių siektų melagingai apkalbėti baudžiamojon atsakomybėn patrauktÄ A. R. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų A. R. jis Å¡iek tiek pažinojo, o S. R. žinojo tik iÅ¡ matymo, jokių santykių ir nieko bendro su jais neturėjo. Tai, kad J. K. sumušė bÅ«tent broliai A.

R. ir S. R. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta nukentėjusiojo mama V. K., kuri nurodė, kad birželio 11 d. vakare sÅ«nus išėjo pas draugus. Ä® namus grįžo naktį. SÅ«naus veidas buvo kruvinas, kelnės suplėšytos, striukė kruvina, skruostas iÅ¡tinęs. Jis sakė, kad sumušė broliai R., jog spardė į galvÄ , tampė po asfaltÄ . Matėsi, kad sÅ«naus galva visa buvo raudona. Dėl ko prieÅ¡ jį pavartojo smurtÄ , jis sakė, kad nesuprato. Sakė, kad jį pradėjo muÅ¡ti pavėsinėje atėjusi kompanija.

SÅ«nui pradėjus bėgti iÅ¡ pavėsinės, jis buvo sumuÅ¡tas, pargriautas ir spardytas. Po sÅ«naus sumuÅ¡imo kitÄ rytÄ sode pamačiusi A. R. ir T. K. paklausė dėl sÅ«naus sumuÅ¡imo, tai A. R. pripažino, kad J. buvo sumuÅ¡tas bei pasakė „išėjo taip, kaip išėjo“. Ji supratusi, kad nebuvo už kÄ sumuÅ¡ti sÅ«nų (b. l. 72-73). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. B., nors tiesiogiai ir nematė kaip buvo sumuÅ¡tas J. K., tačiau nurodė, kad ilgai sėdėjo pavėsinėje, kai atėjo A.

R., S. R., T. ir T. Pats tuo metu jau ėjo namo, beeinant matė, kaip P. nusivijo A. R. ir S. R.. Prie savo namų girdėjo Å¡urmulį, muÅ¡tynes pavėsinėje, todėl telefonu iÅ¡kvietęs policijÄ . Girdėjo, kaip prie pavėsinės kažkÄ mušė. Buvo garsai, riksmai, bet nematęs tamsoje, nes buvo jau prie pat savo namų. Garsas buvo toks, lyg kažkÄ Ä¯ pavėsinę trenktų, duslus garsas. Kai K. skambinęs, tai jam jau kažkas iki to buvo parašęs žinutę, kad J. sumuÅ¡tas.

PrieÅ¡ skambinant policijai buvo gavęs žinutę, kad bėgtume prie „Aibės“, nes J. sumuÅ¡tas. Kai visi susirinko prie senosios „Aibės“, J. ten nebuvo. Vėliau J. matęs tik po kelių dienų. Kalbėję apie tas muÅ¡tynes, tai J. sakė, kad jį sumušė S. R. ir A. R. (b. l. 75-76). Nors nuteistasis A. R. neigia smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį, o nuteistasis S. R. pripažįsta sudavęs tik vienÄ smÅ«gį, tačiau kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje, tai, kad nukentėjusiajam bÅ«tų buvęs suduotas tik vienas smÅ«gis aiÅ¡kiai paneigia teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 593/2016 (06), kurioje nurodoma, kad J.

K. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos deÅ¡inėje pusėje, virÅ¡ deÅ¡inio antakio, deÅ¡inės akies vokuose, virÅ¡ugalvio srityje, odos nubrozdinimai juosmens kairėje pusėje, deÅ¡inės plaÅ¡takos delniniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje, I kandinio danties virÅ¡utiniame žandikaulyje iÅ¡ kairės sumuÅ¡imo, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių ir laiko, sužalojimas vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 6-7).

Apeliacinio skundo argumentai, jog sužalojimai nukentėjusiajam įvykio metu atsirado jam nugriuvus ant asfalto, teisėjų kolegijos vertinimu yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog nukentėjusysis J. K. netinkamai įvertino įvykio aplinkybes dėl savo girtumo. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis patvirtino tas aplinkybes, jog įvykio dienÄ , jis per ilgÄ laiko tarpÄ t.y. nuo 18 val. iki 24 val. iÅ¡gėrė penkis 0,5 talpos, 4 laipsnių stiprumo alaus butelius.

Apsvaigęs nebuvo ir viskÄ atsimenÄ puikiai (b. l. 72). Liudytoju apklaustas E. B., taip pat nurodė, jog J. K. lyg ir negėrė iÅ¡vis, arba atrodė mažiausiai iÅ¡gėręs (b. l. 75). Tai, kad J. K. nebuvo apsvaigęs nurodė ir liudytoju apklaustas E. P. Jis patvirtino, jog nukentėjusysis iÅ¡gėrė gal 4-5 butelius alaus, tačiau nesimatė, kad jis bÅ«tų buvęs girtas (b. l. 96). Teisėjų kolegijos nuomone, vertinti nukentėjusiojo J. K. parodymus kritiÅ¡kai, nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame nuteistųjų skunde taip pat keliamas klausimas, jog teismas priteisdamas padarytÄ nukentėjusiajam 374,30 Eur turtinę žalÄ , nepateikė jokio paaiÅ¡kinimo, kodėl bÅ«tent tokio dydžio turinė žala priteistina.

Taip pat skunde nurodoma, jog iÅ¡ A. R. nukentėjusiojo praÅ¡oma neturtinė žala neturėtų bÅ«ti priteista, kadangi jis nusikalstamos veikos nepadarė, o iÅ¡ S. R. priteistos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti mažintinas.. Pagal civilinį įstatymÄ turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nukentėjusysis buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ A. R. ir S. R. priteisti jam 413,30 eurų turtinės žalos atlyginimÄ dėl jo patirtų iÅ¡laidų apmokėti už teismo medicinos specialisto apžiÅ«rÄ , kelionės iÅ¡laidas pas teismo medicinos specialistÄ , vaistų pirkimÄ , važinėjimÄ 6 kartus į VarėnÄ (pas gydytojus, policijÄ , advokatÄ ) dėl ko patyręs tiesioginių 54,30 Eur iÅ¡laidų.

Be to, negalėjęs dirbti iki 2016 m. birželio 22 d., nes gydęsis, todėl negavęs 320 Eur pajamų. Be to, įvykio metu buvo įskeltas jo telefono dangtelis ir jo remontas kainuotų 39 Eur (b.l. 2-4, 92). . Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys dėl jam padarytos 374,30 Eur turtinės žalos yra visiškai pagrįstas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiojo pateiktus įrodymus (b.l.15,18-20) pagrįstai tenkino civilinį ieškinį iš dalies ir priteisė iš nuteistųjų A.

R. ir S. R. 374,30 Eur turtinei žalai atlyginti. Kadangi nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad bÅ«tų remontavęs telefonÄ ir patyręs jo nurodomas 39 Eur iÅ¡laidas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo reikalavimÄ dėl Å¡ios turtinės žalos dalies priteisimo paliko nenagrinėtu, paliekant nukentėjusiajam teisę dėl šios žalos priteisimo kreiptis civilinio proceso tvarka. . Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog iÅ¡ A.

R. nukentėjusiojo prašoma neturtinė žala neturėtų būti priteista, o iš S. R. priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas. Šie apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį.. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus..

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu, iÅ¡ dalies tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisdamas nukentėjusiajam J. K. 700 eurų sumÄ neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad dėl nuteistųjų pavartoto smurto jo atžvilgiu, nukentėjusysis patyrė negatyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl to jautęs nepatogumus prieÅ¡ bendraamžius. Teismas įvertino tai, jog nukentėjusysis prieÅ¡ įvykį nesielgė kaip nors netinkamai nuteistųjų atžvilgiu ir turėjo pagrindÄ tikėtis, kad ir jie laikysis visuotinai priimtų elgesio normų.

Nuteistųjų panaudotas smurtas - smÅ«gių sudavimas nukentėjusiajam, turėjo aiÅ¡kios nepagarbos kitam asmeniui pobÅ«dį, pagal savo pobÅ«dį buvo įžūlus elgesys. Nors nukentėjusiajam buvo sužalotas veidas ir galva bei jis dėl to patyrė tam tikrus nepatogumus, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, jog padaryti sužalojimai kokių tai sunkesnių pasekmių ar trukdžių tiek jo darbinei veiklai, tiek kasdieniam gyvenimui nesukėlė. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, jog nukentėjusysis jau birželio 17 d. dalyvavo Alytaus miesto Å¡ventėje, bei tuo metu ant jo veido jau nebuvo likę kokių nors ryÅ¡kesnių sužalojimo požymių, todėl teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į Å¡ias aplinkybes ir sprendė, jog pakankama suma neturtinei žalai atlyginti bÅ«tų 700 eurų, ir Å¡iÄ sumÄ priteisė solidariai iÅ¡ nuteistųjų..

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡analizavo ir įvertino visus reikÅ¡mingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, jų visumos reikÅ¡mę bei įtakÄ sprendžiant apie teisingÄ piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimÄ dydį, visapusiÅ¡kai vertino nagrinėjamÄ situacijÄ ir teismo priimtas sprendimas iÅ¡ nuteistųjų A. R. ir S. R. priteisti J. K. 700 eurų neturtinei žalai atlyginti, atitinka įstatymo reikalavimus, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, todėl keisti nuosprendį Å¡iuo klausimu ir mažinti priteistÄ neturtinę žalÄ , nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame nuteistųjų skunde teigiama, jog nuteistasis S. R. atitinka visas numatytas sÄ lygas ir yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, kadangi jis visiÅ¡kai pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , gailisi dėl jos padarymo, įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę bei neturtinę žalÄ , pasižada laikytis įstatymų bei nedaryti nusikalstamų veikų.Pažymėtina, jog BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, apibÅ«dinančios nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ . Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sÄ lygos.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pakankamo pagrindo S. R. atleisti pagal laidavimÄ , kadangi jis neatitinka BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų, kurios sudaro formalųjį pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje, atmesdamas nuteistojo S. R. praÅ¡ymÄ perduoti jį pagal laidavimÄ be užstato laiduotojui jo motinai N. R., nors S. R. anksčiau ir nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, tačiau daug kartų buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe du kartus už girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje. Jis savo kaltę pripažįsta tik iÅ¡ dalies, nėra nei kiek atlyginęs žalos nukentėjusiajam ar pasirašęs susitarimo dėl žalos atlyginimo.

Nors nuteistasis S. R. apeliaciniame skunde teigia, kad jis visiÅ¡kai pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi dėl jos padarymo, tačiau pažymėtina jog tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Be to, visų faktinių bylos aplinkybių nepripažįsta, neigdamas kito nuteistojo A.

R. dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme.Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes matyti, jog pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu S. R. davė parodymus tik iÅ¡ dalies pripažindamas faktines bylos aplinkybes bei nurodydamas, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė vienas, o ne su kaltinime nurodytu A. R., be to pripažino, jog nukentėjusiajam sudavė tik vienÄ smÅ«gį. Å iÄ versijÄ , kuri buvo paneigta surinktų įrodymų visuma, S. R. iÅ¡kėlė tik teisiamojo posėdžio metu, kai jau buvo susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir po visų liudytojų bei nukentėjusiojo apklausos.

Aukštesniojo teismo vertinimu S. R. parodymai, visų surinktų įrodymų kontekste, skamba visiškai neįtikinamai ir vertinama kaip siekis nustatytas faktines aplinkybes paaiškinti sau ir bendrininkui A. R. naudinga linkme. Nuteistojo S. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai visiškai neatskleidžia nusikaltimo padarymo aplinkybių, toks neva S. R. prisipažinimas, negali būti vertinamas kaip savanoriškas. Apeliacinio skundo argumentas, jog savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis S. R. pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi jį įvykdęs, atmetamas kaip nepagrįstas.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimas sudaro formalųjį pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tai yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (92K-99/2013).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų A.

R. ir S. R. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl jų kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti nuteistųjų apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Nukentėjusiojo atstovė advokatė pateikė iÅ¡laidų kvitÄ , kuris patvirtina, kad nukentėjusysis J. K. yra sumokėjęs du Å¡imtus eurų. LR BPK 106 str. 2 dalyje numatyta, kad nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos susijusios su jo atstovavimu teisme yra priteisiamos iÅ¡ kaltų asmenų.

Todėl nukentėjusiajam J. K. yra priteisiamos jo turėtos atstovavimo iÅ¡laidos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Nuteistųjų A. R. ir S. R. apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ A. R. ir S. R. po vienÄ Å¡imtÄ eurų nukentėjusiajam J. K. turėtas atstovavimo iÅ¡laidas.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai              Svetlana Jurgaitienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas