74159707-e757-4114-a9b4-3f4641b7ee82 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. 1A-311-383/2017Teisminio proceso Nr. 1-51-3-00007-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T AR T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužÄs 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Svetlanos JurgaitienÄs, GyÄio VeÄersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas),sekretoriaujant Vilmai MarÄiukaitytei, nuteistųjų A. R. ir S. R. gynÄjui advokatui Gintarui ÄesnuleviÄiui, nukentÄjusiojo J.
Legislator headnote
AI generated74159707-e757-4114-a9b4-3f4641b7ee82 · Kauno apygardos teismas: Å iÄ teismo nuomonÄ apeliantų įsitikinimu, visiÅ¡kai paneigia aplinkybÄ, jog nukentÄjusysis bebÄgdamas griuvo ant asfalto, ir kad analogiÅ¡ki sužalojimai, kaip kelio nubrozdinimas, sumuÅ¡imas priekiniame delniniame plaÅ¡takos pavirÅ¡iuje ir pan., yra bÅ«dingi bÅ«tent griuvimui ant kietos kelio dangos. TaÄiau Å¡ios aplinkybÄs, pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, nevertino.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nurodÄ, jog nukentÄjusysis pateiktais įrodymais pagrindžia jo nurodomÄ jam padarytÄ 374,30 Eur turtinÄ Å¾alÄ .
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-311-383/2017Teisminio proceso Nr. 1-51-3-00007-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T AR T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužÄs 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Svetlanos JurgaitienÄs, GyÄio VeÄersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas),sekretoriaujant Vilmai MarÄiukaitytei, nuteistųjų A. R. ir S. R. gynÄjui advokatui Gintarui ÄesnuleviÄiui, nukentÄjusiojo J.
K. gynÄjai advokatei Stasei JovaiÅ¡ienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. R. ir S. R. apeliacinius skundus dÄl VarÄnos rajono apylinkÄs teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 140 straipsnio 1dalį ir nuteistas 10 MGL 380 (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų bauda, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ - įpareigojimas per 5 (penkis) mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 352 straipsnio 1 dalimi nustatytas 4 (keturių) mÄnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos sumokÄti baudÄ savanoriÅ¡kai.S. R. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 MGL 380 (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų bauda, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ - įpareigojimas per 5 (penkis) mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose.
Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi nustatytas 4 (keturių) mÄnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos sumokÄti baudÄ savanoriÅ¡kai.Priteista solidariai iÅ¡ kaltinamųjų S. R. ir A. R. nukentÄjusiajam J. K. - 374,30 Eur turtinÄs žalos atlyginimo.Civilinis ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista solidariai iÅ¡ kaltinamųjų S. R. ir A. R. nukentÄjusiajam J. K. 700 eurų neturtinÄs žalos atlyginimo.Priteista iÅ¡ kaltinamųjų S. R. ir A.
R. nukentÄjusiajam J. K. po 400 (keturis Å¡imtus) eurų turÄtų advokato teisinÄs pagalbos (proceso) iÅ¡laidų. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : A. R. ir S. R. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupÄje ir smurtaudami nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: 2016 m birželio 12 d. apie 01 val. (duomenys neskelbtini), veikdami iÅ¡ asmeninių paskatų, A. R. pagriovÄ ant žemÄs nukentÄjusįjį J. K. ir su koja sudavÄ smÅ«gį į veidÄ , pribÄgÄs S. R.
įspyrÄ su koja į galvÄ , o po to A. R. ir S. R. sudavÄ ne mažiau Å¡eÅ¡is smÅ«gius kojomis nukentÄjusiajam į galvos sritį, tuo padarydami nukentÄjusiajam J. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dÄl poodinÄs kraujosruvos kaktos deÅ¡inÄje pusÄje, virÅ¡ deÅ¡inio antakio, deÅ¡inÄs akies vokuose, virÅ¡ugalvio srityje, odos nubrozdinimų juosmens kairÄje pusÄje, deÅ¡inÄs plaÅ¡takos delniniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje, I kandinio danties virÅ¡utiniame žandikaulyje iÅ¡ kairÄs, sumuÅ¡imų.Apeliaciniame skunde nuteistieji A.
R. ir S. R. praÅ¡Ä panaikinti VarÄnos rajono apylinkÄs teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendį dalyje, kurioje A. R. buvo pripažintas kaltu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Priteisti iÅ¡ J. K. A. R. pirmosios instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas. Pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dÄl bausmÄs paskyrimo S. R. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ be užstato. Atitinkamai sumažinti nukentÄjusiajam J. K. priteistos turtinÄs bei neturtinÄs žalos dydžius.Skunde nurodÄ, jog bylÄ nagrinÄjÄs VarÄnos rajono apylinkÄs teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ surinktus įrodymus, nepilnai ir nepakankamai kruopÅ¡Äiai iÅ¡nagrinÄjo įvykio situacijÄ bei jo aplinkybes dÄl ko padarÄ neteisingas iÅ¡vadas, kas lÄmÄ, kad netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , neiÅ¡samiai ir netinkamai iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ .Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai besÄ lygiÅ¡kai rÄmÄsi nukentÄjusiojo J.
K. parodymais, o S. R. ir A. R. parodymus vertino netinkamai, nepagrįstai sprÄsdamas, jog jie vertintini tik kaip gynybinÄs pozicijos vienam siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs, o kitam siekiant suÅ¡velninti savo atsakomybÄ. Byloje yra duomenys apie tai, kad S. R., A. R., liudytojai T. K. bei T. P. iÅ¡Äjo į kiemÄ sudrausminti nakties metu vieÅ¡oje vietoje alkoholinius gÄrimus vartojusių ir triukÅ¡mavusių nukentÄjusiojo draugus. TaÄiau teismas padarÄ jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog S. R. ir A.
R. pasitelkÄ T. K. ir T. P. Äjo prie pavÄsinÄs aiÅ¡kintis savo prieÅ¡iÅ¡kų santykių su E. P. dÄl buvusio anksÄiau S. R. konflikto su E. P., kadangi bÅ«tent E. P. į pavÄsinÄ Äjo jau bÅ«damas pasiruoÅ¡Äs provokuoti konfliktÄ , nes su savimi atsineÅ¡Ä plastikinį vamzdį, kuriuo pirmasis ir sudavÄ du smÅ«gius S. R.. Apeliaciniame skunde pažymima, jog A. R. nuo pat pradžių nuosekliai aiÅ¡kino, jog nukentÄjusiojo J. K. jis nemuÅ¡Ä, jam nei vieno smÅ«gio nesudavÄ.
Aplinkybių, kad A. R. bÅ«tų bent kartÄ sudavÄs nukentÄjusiajam nepatvirtino nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų, taÄiau priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas rÄmÄsi vien tik nukentÄjusiojo parodymais, vertindamas juos kaip vienintelius teisingus. Pats A. R. taip pat patvirtino, jog tÄ vakarÄ jis pakÄlÄ ant žemÄs sÄdÄjusį nukentÄjusįjį, paÄmÄ nukritusiÄ jo kepurÄ, palydÄjo jį link namų. A. R. teigimu, nukentÄjusysis J. K. sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo jautÄsi stiprus alkoholio kvapas.
Taip pat A. R. nurodÄ, jog su J. K. prieÅ¡iÅ¡kuose santykiuose anksÄiau nebuvÄs, mokykloje kartu žaisdavÄ tenisÄ salÄje. TodÄl ir smurtauti prieÅ¡ nukentÄjusįjį neturÄjo jokio pagrindo. A. R. manymu, nukentÄjusysis J. K. netinkamai įvertino aplinkybes dÄl savo girtumo. Skunde atkreipiamas dÄmesys ir į tai, jog byloje buvo nustatyta, kad bebÄgdamas J. K. nugriuvo ant asfalto. BÅ«tent tuo metu ir galÄjo atsirasti daugelis nubrozdinimų ant nukentÄjusiojo kÅ«no, taÄiau Å¡ios aplinkybÄs teismas visiÅ¡kai netyrÄ bei nevertino.
Skunde atkreipiamas dÄmesys, jog S. R. savo kaltÄ visiÅ¡kai pripažino ir nurodÄ, kad kartu su broliu A. R. nusivijo prieÅ¡ jį prie pavÄsinÄs smurtavusį E. P.. Pastarojo nepavijÄs sustojo ir pamatÄ link savÄs atbÄgantį nukentÄjusįjį J. K.. manydamas, kad pastarasis taip pat nori prieÅ¡ jį smurtauti, sudavÄ jam vienÄ smÅ«gį, nuo kurio nukentÄjusysis nugriuvo. Daugiau prieÅ¡ jį fizinÄs jÄgos nenaudojo. TaÄiau VarÄnos rajono apylinkÄs teismo nuomone, aplinkybÄ, kad nukentÄjusiajam bÅ«tų buvÄs suduotas tik vienas smÅ«gis aiÅ¡kiai paneigia teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyti nukentÄjusiajam padaryti sužalojimai.
Å iÄ teismo nuomonÄ apeliantų įsitikinimu, visiÅ¡kai paneigia aplinkybÄ, jog nukentÄjusysis bebÄgdamas griuvo ant asfalto, ir kad analogiÅ¡ki sužalojimai, kaip kelio nubrozdinimas, sumuÅ¡imas priekiniame delniniame plaÅ¡takos pavirÅ¡iuje ir pan., yra bÅ«dingi bÅ«tent griuvimui ant kietos kelio dangos. TaÄiau Å¡ios aplinkybÄs, pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, nevertino.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nurodÄ, jog nukentÄjusysis pateiktais įrodymais pagrindžia jo nurodomÄ jam padarytÄ 374,30 Eur turtinÄ Å¾alÄ .
TaÄiau, kodÄl bÅ«tent tokio dydžio turinÄ Å¾ala priteistina, teismas nepateikÄ jokio paaiÅ¡kinimo, todÄl nesuprantama, kas sudaro priteistinÄ turtinÄs žalos atlyginimÄ . Atkreipiamas dÄmesys, kad jokių sutarÄių, kad nurodytu nedarbingumo laikotarpiu nukentÄjusysis turÄjo darbo užsakymų, nebuvo pateikta. Kadangi A. R. nusikalstamos veikos prieÅ¡ J. K. nÄra padarÄs, o S. R. nukentÄjusiajam sudavÄs tik vienÄ smÅ«gį, nuo kurio pastarasis nugriuvo, iÅ¡ A. R. nukentÄjusiojo praÅ¡oma neturtinÄ Å¾ala neturÄtų bÅ«ti priteista, o iÅ¡ S. R. priteistos neturtinÄs žalos dydis turÄtų bÅ«ti mažintinas.Skunde nurodoma, jog VarÄnos rajono apylinkÄs teismui buvo pateiktas kaltinamojo S. R. motinos N. R., kuri yra pripažintina asmeniu, vertu teismo pasitikÄjimo praÅ¡ymas perduoti sÅ«nų S. R. jos atsakomybei.
Be to, S. R. atitinka visas sÄ lygas ir yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ be užstato - jis visiÅ¡kai pripažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , gailisi dÄl jos padarymo, įsipareigoja atlyginti nukentÄjusiajam padarytÄ turtinÄ bei neturtinÄ Å¾alÄ , pasižada laikytis įstatymų bei nedaryti nusikalstamų veikų. Atkreipiamas dÄmesys, jog S. R. visiÅ¡kai pripažino savo įvykdytÄ nusikaltimÄ , t.y. objektyviai suduotÄ vienÄ smÅ«gį link jo bÄgusiam nukentÄjusiajam J.
K. Kiti sužalojimai nukentÄjusiajam įvykio metu atsirado pastarajam bÄgant paskui S. ir A. R., nugriuvus ant asfalto ir susižalojus paÄiam. Apeliantų manymu, kadangi baudžiamajame procese, inicijuotame pagal privataus kaltintojo J. K. skundÄ , A. R. ir S. R. patyrÄ proceso iÅ¡laidų, nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ A. R. atžvilgiu, jam iÅ¡ J. K. priteistinos visos proceso metu patirtos iÅ¡laidos, o patenkinus apeliacinį skundÄ S. R. atžvilgiu, jam iÅ¡ J. K. priteistinos apeliaciniame procese patirtos iÅ¡laidos.NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nuteistųjų gynÄjas pritarÄ apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti,.
NukentÄjusiojo atstovÄ praÅ¡Ä nuteistųjų apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistųjų A. R. ir S. R. apeliacinis skundas atmetamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves, visuomenÄs ir valstybÄs interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dÄstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizÄ, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.
TeisÄjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginÄ visumÄ , ir tik po to darant apibendrinanÄias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mÄs, tikslios ir logiÅ¡kos.TeisÄjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A.
R. ir S. R. kaltÄ padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodyta. Pripažindamas A. R. ir S. R. kaltais, apylinkÄs teismas rÄmÄsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinÄjimo metu patikrintais įrodymais bei padarÄ faktines bylos aplinkybes atitinkanÄias iÅ¡vadas. Teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisÄjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos.
ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu A. R. ir S. R. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka Å¡io nusikaltimo požymius. Nuteistųjų apeliaciniame skunde nÄra argumentų, kurių pagrindų reikÄtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginÄijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todÄl apeliacinÄs instancijos teismas, sutikdamas su apylinkÄs teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisÄs taikymu, pritaria apylinkÄs teismo priimto nuosprendžio motyvams dÄl A.
R. ir S. R. kaltÄs.PažymÄtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonÄ, pasiÅ«lymus dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dÄl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, todÄl nepriimtinos teismo iÅ¡vados dÄl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujanÄios įstatymui. IÅ¡ paduoto apeliacinio skundo turinio, jame iÅ¡dÄstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų praÅ¡ymų matyti, kad nuteistasis A.
R. nesutinka su veikos kvalifikavimu, teigdamas jog jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu dÄl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis nukentÄjusiojo J. K. nemuÅ¡Ä ir jam nei vieno smÅ«gio nesudavÄ. ApeliacinÄs instancijos teismas Å¡iuos nuteistųjų skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog kaip jau buvo minÄta, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. R. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje bei priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, vertino surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ .
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, su kuo sutinka ir apeliacinÄs instancijos teismas, jog nors A. R. savo kaltÄs dÄl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, taÄiau jo kaltÄ patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir iÅ¡tirta medžiaga, jo kaltÄs neigimÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikÄ gynybinio pobÅ«džio pasirinkta pozicija bei siekimu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai rÄmÄsi nuosekliais bei bylos faktines aplinkybes atitinkanÄiais nukentÄjusiojo J.
K. parodymais. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu J. K. parodÄ, kad 2016 m. birželio 11 d. nuo 18 val. buvo pas savo draugÄ E. P. (duomenys neskelbtini), kur padÄjÄs remontuoti butÄ . Kartu dar buvo R. G., D. J. ir M. K.. Jau po vidurnakÄio, apie 01 val. iÅ¡ÄjÄ Ä¯ kiemÄ , sÄdÄjÄ pavÄsinÄje, esanÄioje netoli (duomenys neskelbtini) namo. Buvo iÅ¡gÄrÄs alaus, todÄl kiek apsvaigÄs, bet nestipriai, nes gÄrÄs tik alų, per visÄ laikÄ (nuo Å¡eÅ¡tos valandos vakaro) buvo iÅ¡gÄrÄs 5 butelius alaus.
Jiems sÄdint pavÄsinÄje, maždaug po 5-10 minuÄių, pamatÄ iÅ¡ netoliese esanÄio daugiabuÄio namo laiptinÄs iÅ¡einanÄius keturis vaikinus: S. R., A. R., T. P. ir T. K.. Jie pasuko link jų ir eidami švietÄ tiesiai į juos žibintuvÄliais. Suprato, kad bus kažkas negero, nes du iÅ¡ jų â S. R. ir T. K. Äjo tiesiai prie E. P., šaukdami âateik Äiaâ.  E. P. atsikÄlÄ ir atbulas atsitraukinÄjo atgal. Vienu metu S. R. ir T. K. pradÄjo bÄgti link E. P., tuomet Å¡is apsisuko ir pradÄjo bÄgti nuo jų.
SupratÄs, kad jie nori E. P. ir juos sumuÅ¡ti, pasileido bÄgti paskui. Prie jo iÅ¡ Å¡ono pribÄgo A. R. ir pagriovÄ ant žemÄs. Kokiu bÅ«du jis tai padarÄ â pastumdamas, pakiÅ¡damas kojÄ ar kaip kitaip, net nesuprato. Kai pradÄjo keltis nuo žemÄs, A. R. spyrÄ jam koja į veidÄ . Nuo smÅ«gio vÄl nukrito ir trumpam apsvaigo. AtsitokÄjÄs pamatÄ, kad A. R. vilko jį žeme link pavÄsinÄs, iÅ¡ nosies tekÄjo kraujas. AtitempÄs netoli pavÄsinÄs A. R. sustojo, pats bandÄ keltis, bet negalÄjo, nes A.
R. laikÄ prispaudÄs prie žemÄs. GirdÄjo, kaip jis Å¡aukÄ âpagavauâ. Greitai pribÄgo S. R., spyrÄ į galvÄ , po ko pradÄjo spardyti abu. Kad spardÄ abu, sprendžiantis iÅ¡ to, kad smÅ«giai buvo iÅ¡ abiejų pusių, t.y. iÅ¡ tos, kur pribÄgo ir pirmÄ spyrį sudavÄ S. R., ir iÅ¡ prieÅ¡ingos pusÄs, kur jį laikydamas prispaustÄ prie žemÄs, buvo A. R.. BandÄ dengtis galvÄ rankomis, taÄiau iki prisidengiant gavo ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių, gal net apie deÅ¡imt. Užsidengus galvÄ rankomis, spardymas liovÄsi.
Tuomet S. paÄmÄs už plaukų pakÄlÄ galvÄ nuo žemÄs ir paklausÄ âÅ¡itas?â, A. atsakÄ âÅ¡itas ne prie koâ,  ir jie abu atsitraukÄ nuo jo. Dar kurį laikÄ pagulÄjo ant žemÄs norÄdamas atsigauti, paskui pasikÄlÄ, einant prie jo priÄjo A. R. ir pasakÄ: âeik namo, žinau, kad buvai ne prie koâ. Kai grįžo namo, bendravo tik su mama, ji matÄ, kad jis buvo sumuÅ¡tas, klausÄ kas sumuÅ¡Ä, pasakÄ, kad R. Grįžus namo jautÄ galvos skausmÄ ir svaigimÄ .
Ryte pasikÄlus svaigo galva, pykino, vÄmÄ. Galva, o ypaÄ veido deÅ¡inÄ pusÄ buvo sutinusi. Galvoje matÄsi kraujosruvos, skaudÄjo ir klibÄjo priekinis dantys, buvo nubrozdintas deÅ¡inÄs kojos kelis, deÅ¡inÄ plaÅ¡taka. TÄ paÄiÄ dienÄ , t. y. 2016 m. birželio 12 d. kreipÄsi medicininÄs pagalbos į VarÄnos ligoninÄ (b. l. 71-72). Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄio nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradÄti ikiteisminį, tas paÄias aplinkybes nukentÄjusysis J. K. buvo nurodÄs ir jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8-14).
NetikÄti nukentÄjusiojo parodymais nei apylinkÄs teismas, nei apeliacinÄs instancijos teismas neturÄjo pagrindo, kadangi jo parodymai yra nuoseklÅ«s. Byloje nÄra duomenų, kad jis dÄl kokių tai priežasÄių siektų melagingai apkalbÄti baudžiamojon atsakomybÄn patrauktÄ A. R. Kaip matyti iÅ¡ nukentÄjusiojo parodymų A. R. jis Å¡iek tiek pažinojo, o S. R. žinojo tik iÅ¡ matymo, jokių santykių ir nieko bendro su jais neturÄjo. Tai, kad J. K. sumuÅ¡Ä bÅ«tent broliai A.
R. ir S. R. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta nukentÄjusiojo mama V. K., kuri nurodÄ, kad birželio 11 d. vakare sÅ«nus iÅ¡Äjo pas draugus. Ä® namus grįžo naktį. SÅ«naus veidas buvo kruvinas, kelnÄs suplÄÅ¡ytos, striukÄ kruvina, skruostas iÅ¡tinÄs. Jis sakÄ, kad sumuÅ¡Ä broliai R., jog spardÄ Ä¯ galvÄ , tampÄ po asfaltÄ . MatÄsi, kad sÅ«naus galva visa buvo raudona. DÄl ko prieÅ¡ jį pavartojo smurtÄ , jis sakÄ, kad nesuprato. SakÄ, kad jį pradÄjo muÅ¡ti pavÄsinÄje atÄjusi kompanija.
SÅ«nui pradÄjus bÄgti iÅ¡ pavÄsinÄs, jis buvo sumuÅ¡tas, pargriautas ir spardytas. Po sÅ«naus sumuÅ¡imo kitÄ rytÄ sode pamaÄiusi A. R. ir T. K. paklausÄ dÄl sÅ«naus sumuÅ¡imo, tai A. R. pripažino, kad J. buvo sumuÅ¡tas bei pasakÄ âiÅ¡Äjo taip, kaip iÅ¡Äjoâ. Ji supratusi, kad nebuvo už kÄ sumuÅ¡ti sÅ«nų (b. l. 72-73). Pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu liudytoju apklaustas E. B., nors tiesiogiai ir nematÄ kaip buvo sumuÅ¡tas J. K., taÄiau nurodÄ, kad ilgai sÄdÄjo pavÄsinÄje, kai atÄjo A.
R., S. R., T. ir T. Pats tuo metu jau Äjo namo, beeinant matÄ, kaip P. nusivijo A. R. ir S. R.. Prie savo namų girdÄjo Å¡urmulį, muÅ¡tynes pavÄsinÄje, todÄl telefonu iÅ¡kvietÄs policijÄ . GirdÄjo, kaip prie pavÄsinÄs kažkÄ muÅ¡Ä. Buvo garsai, riksmai, bet nematÄs tamsoje, nes buvo jau prie pat savo namų. Garsas buvo toks, lyg kažkÄ Ä¯ pavÄsinÄ trenktų, duslus garsas. Kai K. skambinÄs, tai jam jau kažkas iki to buvo paraÅ¡Äs žinutÄ, kad J. sumuÅ¡tas.
PrieÅ¡ skambinant policijai buvo gavÄs žinutÄ, kad bÄgtume prie âAibÄsâ, nes J. sumuÅ¡tas. Kai visi susirinko prie senosios âAibÄsâ, J. ten nebuvo. VÄliau J. matÄs tik po kelių dienų. KalbÄjÄ apie tas muÅ¡tynes, tai J. sakÄ, kad jį sumuÅ¡Ä S. R. ir A. R. (b. l. 75-76). Nors nuteistasis A. R. neigia smurtavÄs prieÅ¡ nukentÄjusįjį, o nuteistasis S. R. pripažįsta sudavÄs tik vienÄ smÅ«gį, taÄiau kaip ir nurodÄ pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje, tai, kad nukentÄjusiajam bÅ«tų buvÄs suduotas tik vienas smÅ«gis aiÅ¡kiai paneigia teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 593/2016 (06), kurioje nurodoma, kad J.
K. nustatyta poodinÄs kraujosruvos kaktos deÅ¡inÄje pusÄje, virÅ¡ deÅ¡inio antakio, deÅ¡inÄs akies vokuose, virÅ¡ugalvio srityje, odos nubrozdinimai juosmens kairÄje pusÄje, deÅ¡inÄs plaÅ¡takos delniniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje, I kandinio danties virÅ¡utiniame žandikaulyje iÅ¡ kairÄs sumuÅ¡imo, sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai nukentÄjusiojo nurodytų aplinkybių ir laiko, sužalojimas vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 6-7).
Apeliacinio skundo argumentai, jog sužalojimai nukentÄjusiajam įvykio metu atsirado jam nugriuvus ant asfalto, teisÄjų kolegijos vertinimu yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog nukentÄjusysis J. K. netinkamai įvertino įvykio aplinkybes dÄl savo girtumo. Atkreiptinas dÄmesys, jog pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu apklaustas nukentÄjusysis patvirtino tas aplinkybes, jog įvykio dienÄ , jis per ilgÄ laiko tarpÄ t.y. nuo 18 val. iki 24 val. iÅ¡gÄrÄ penkis 0,5 talpos, 4 laipsnių stiprumo alaus butelius.
ApsvaigÄs nebuvo ir viskÄ atsimenÄ puikiai (b. l. 72). Liudytoju apklaustas E. B., taip pat nurodÄ, jog J. K. lyg ir negÄrÄ iÅ¡vis, arba atrodÄ mažiausiai iÅ¡gÄrÄs (b. l. 75). Tai, kad J. K. nebuvo apsvaigÄs nurodÄ ir liudytoju apklaustas E. P. Jis patvirtino, jog nukentÄjusysis iÅ¡gÄrÄ gal 4-5 butelius alaus, taÄiau nesimatÄ, kad jis bÅ«tų buvÄs girtas (b. l. 96). TeisÄjų kolegijos nuomone, vertinti nukentÄjusiojo J. K. parodymus kritiÅ¡kai, nÄra jokio pagrindo. Apeliaciniame nuteistųjų skunde taip pat keliamas klausimas, jog teismas priteisdamas padarytÄ nukentÄjusiajam 374,30 Eur turtinÄ Å¾alÄ , nepateikÄ jokio paaiÅ¡kinimo, kodÄl bÅ«tent tokio dydžio turinÄ Å¾ala priteistina.
Taip pat skunde nurodoma, jog iÅ¡ A. R. nukentÄjusiojo praÅ¡oma neturtinÄ Å¾ala neturÄtų bÅ«ti priteista, kadangi jis nusikalstamos veikos nepadarÄ, o iÅ¡ S. R. priteistos neturtinÄs žalos dydis turÄtų bÅ«ti mažintinas.. Pagal civilinį įstatymÄ turtinÄ Å¾ala â tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų. PiniginÄ Å¾alos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.
Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).. Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄių duomenų, nukentÄjusysis buvo pareiÅ¡kÄs civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä iÅ¡ A. R. ir S. R. priteisti jam 413,30 eurų turtinÄs žalos atlyginimÄ dÄl jo patirtų iÅ¡laidų apmokÄti už teismo medicinos specialisto apžiÅ«rÄ , kelionÄs iÅ¡laidas pas teismo medicinos specialistÄ , vaistų pirkimÄ , važinÄjimÄ 6 kartus į VarÄnÄ (pas gydytojus, policijÄ , advokatÄ ) dÄl ko patyrÄs tiesioginių 54,30 Eur iÅ¡laidų.
Be to, negalÄjÄs dirbti iki 2016 m. birželio 22 d., nes gydÄsis, todÄl negavÄs 320 Eur pajamų. Be to, įvykio metu buvo įskeltas jo telefono dangtelis ir jo remontas kainuotų 39 Eur (b.l. 2-4, 92). . PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentÄjusiojo pateiktas civilinis ieÅ¡kinys dÄl jam padarytos 374,30 Eur turtinÄs žalos yra visiÅ¡kai pagrįstas, todÄl teisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinÄs nukentÄjusiojo pateiktus įrodymus (b.l.15,18-20) pagrįstai tenkino civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir priteisÄ iÅ¡ nuteistųjų A.
R. ir S. R. 374,30 Eur turtinei žalai atlyginti. Kadangi nukentÄjusysis nepateikÄ duomenų, kad bÅ«tų remontavÄs telefonÄ ir patyrÄs jo nurodomas 39 Eur iÅ¡laidas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentÄjusiojo reikalavimÄ dÄl Å¡ios turtinÄs žalos dalies priteisimo paliko nenagrinÄtu, paliekant nukentÄjusiajam teisÄ dÄl šios žalos priteisimo kreiptis civilinio proceso tvarka. . Taip pat apeliacinÄs instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog iÅ¡ A.
R. nukentÄjusiojo praÅ¡oma neturtinÄ Å¾ala neturÄtų bÅ«ti priteista, o iÅ¡ S. R. priteistos neturtinÄs žalos dydis turÄtų bÅ«ti mažintinas. Å ie apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo mažinti neturtinÄs žalos atlyginimo dydį.. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus..
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu, iÅ¡ dalies tenkindamas nukentÄjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos priteisimo ir priteisdamas nukentÄjusiajam J. K. 700 eurų sumÄ neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad dÄl nuteistųjų pavartoto smurto jo atžvilgiu, nukentÄjusysis patyrÄ negatyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dÄl to jautÄs nepatogumus prieÅ¡ bendraamžius. Teismas įvertino tai, jog nukentÄjusysis prieÅ¡ įvykį nesielgÄ kaip nors netinkamai nuteistųjų atžvilgiu ir turÄjo pagrindÄ tikÄtis, kad ir jie laikysis visuotinai priimtų elgesio normų.
Nuteistųjų panaudotas smurtas - smÅ«gių sudavimas nukentÄjusiajam, turÄjo aiÅ¡kios nepagarbos kitam asmeniui pobÅ«dį, pagal savo pobÅ«dį buvo įžūlus elgesys. Nors nukentÄjusiajam buvo sužalotas veidas ir galva bei jis dÄl to patyrÄ tam tikrus nepatogumus, taÄiau pirmosios instancijos teismas vertino, jog padaryti sužalojimai kokių tai sunkesnių pasekmių ar trukdžių tiek jo darbinei veiklai, tiek kasdieniam gyvenimui nesukÄlÄ. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgÄ Ä¯ tai, jog iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, jog nukentÄjusysis jau birželio 17 d. dalyvavo Alytaus miesto Å¡ventÄje, bei tuo metu ant jo veido jau nebuvo likÄ kokių nors ryÅ¡kesnių sužalojimo požymių, todÄl teismas nustatydamas priteistinos neturtinÄs žalos dydį atsižvelgÄ Ä¯ Å¡ias aplinkybes ir sprendÄ, jog pakankama suma neturtinei žalai atlyginti bÅ«tų 700 eurų, ir Å¡iÄ sumÄ priteisÄ solidariai iÅ¡ nuteistųjų..
TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡analizavo ir įvertino visus reikÅ¡mingus neturtinÄs žalos dydžio apskaiÄiavimo kriterijus, jų visumos reikÅ¡mÄ bei įtakÄ sprendžiant apie teisingÄ piniginÄs kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimÄ dydį, visapusiÅ¡kai vertino nagrinÄjamÄ situacijÄ ir teismo priimtas sprendimas iÅ¡ nuteistųjų A. R. ir S. R. priteisti J. K. 700 eurų neturtinei žalai atlyginti, atitinka įstatymo reikalavimus, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, todÄl keisti nuosprendį Å¡iuo klausimu ir mažinti priteistÄ neturtinÄ Å¾alÄ , nÄra teisinio pagrindo.
Apeliaciniame nuteistųjų skunde teigiama, jog nuteistasis S. R. atitinka visas numatytas sÄ lygas ir yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ be užstato, kadangi jis visiÅ¡kai pripažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , gailisi dÄl jos padarymo, įsipareigoja atlyginti nukentÄjusiajam padarytÄ turtinÄ bei neturtinÄ Å¾alÄ , pasižada laikytis įstatymų bei nedaryti nusikalstamų veikų.PažymÄtina, jog BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikÄjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .
BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai iÅ¡dÄstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygos, apibÅ«dinanÄios nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ . Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , jeigu jis:
1) pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1â4 punktuose nurodytos sÄ lygos.
To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tÄvai, artimieji giminaiÄiai ar kiti teismo pasitikÄjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.ApeliacinÄs instancijos teismas įvertinÄs bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nÄra pakankamo pagrindo S. R. atleisti pagal laidavimÄ , kadangi jis neatitinka BK 40 straipsnyje iÅ¡dÄstytų bÅ«tinų sÄ lygų, kurios sudaro formalųjį pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ .
Kaip ir nurodÄ pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje, atmesdamas nuteistojo S. R. praÅ¡ymÄ perduoti jį pagal laidavimÄ be užstato laiduotojui jo motinai N. R., nors S. R. anksÄiau ir nebuvo padarÄs nusikalstamų veikų, taÄiau daug kartų buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe du kartus už girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje. Jis savo kaltÄ pripažįsta tik iÅ¡ dalies, nÄra nei kiek atlyginÄs žalos nukentÄjusiajam ar pasiraÅ¡Äs susitarimo dÄl žalos atlyginimo.
Nors nuteistasis S. R. apeliaciniame skunde teigia, kad jis visiÅ¡kai pripažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi dÄl jos padarymo, taÄiau pažymÄtina jog tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dÄl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinanÄių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Be to, visų faktinių bylos aplinkybių nepripažįsta, neigdamas kito nuteistojo A.
R. dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme.Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes matyti, jog pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu S. R. davÄ parodymus tik iÅ¡ dalies pripažindamas faktines bylos aplinkybes bei nurodydamas, kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄ vienas, o ne su kaltinime nurodytu A. R., be to pripažino, jog nukentÄjusiajam sudavÄ tik vienÄ smÅ«gį. Å iÄ versijÄ , kuri buvo paneigta surinktų įrodymų visuma, S. R. iÅ¡kÄlÄ tik teisiamojo posÄdžio metu, kai jau buvo susipažinÄs su baudžiamosios bylos medžiaga ir po visų liudytojų bei nukentÄjusiojo apklausos.
AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu S. R. parodymai, visų surinktų įrodymų kontekste, skamba visiÅ¡kai neįtikinamai ir vertinama kaip siekis nustatytas faktines aplinkybes paaiÅ¡kinti sau ir bendrininkui A. R. naudinga linkme. Nuteistojo S. R. pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu duoti parodymai visiÅ¡kai neatskleidžia nusikaltimo padarymo aplinkybių, toks neva S. R. prisipažinimas, negali bÅ«ti vertinamas kaip savanoriÅ¡kas. Apeliacinio skundo argumentas, jog savo kaltÄ dÄl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis S. R. pripažįsta visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi jį įvykdÄs, atmetamas kaip nepagrįstas.
Be to, teisÄjų kolegija pažymi, kad nors visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dÄstytų bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimas sudaro formalųjį pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , taÄiau net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsisprÄsti tiek dÄl asmens atleidimo, tiek ir dÄl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybÄ, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybÄs. Tai yra pažymÄjÄs ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas (92K-99/2013).Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų A.
R. ir S. R. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkÄs teismo padarytų iÅ¡vadų dÄl jų kaltÄs padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minÄta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todÄl tai, kad teismas padarÄ kitokias iÅ¡vadas ir priÄmÄ kitokį procesinį sprendimÄ nei tikÄjosi nuteistieji, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.
Ä®vertinus paminÄtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, todÄl nuosprendį naikinti ar keisti nuteistųjų apeliacinio skundo motyvais pagrindo nÄra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.NukentÄjusiojo atstovÄ advokatÄ pateikÄ iÅ¡laidų kvitÄ , kuris patvirtina, kad nukentÄjusysis J. K. yra sumokÄjÄs du Å¡imtus eurų. LR BPK 106 str. 2 dalyje numatyta, kad nukentÄjusiojo patirtos iÅ¡laidos susijusios su jo atstovavimu teisme yra priteisiamos iÅ¡ kaltų asmenų.
TodÄl nukentÄjusiajam J. K. yra priteisiamos jo turÄtos atstovavimo iÅ¡laidos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Nuteistųjų A. R. ir S. R. apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ A. R. ir S. R. po vienÄ Å¡imtÄ eurų nukentÄjusiajam J. K. turÄtas atstovavimo iÅ¡laidas.Nutartis įsiteisÄja nuo jos paskelbimo dienos. TeisÄjai              Svetlana JurgaitienÄ Gytis VeÄerskas Valdas Vitunskas