Legislator Case Law & Legislation
74145522-66f7-4544-bfec-bcbdc8780eba AI generated

74145522-66f7-4544-bfec-bcbdc8780eba · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 74145522-66f7-4544-bfec-bcbdc8780eba
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3636-171/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01713-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

74145522-66f7-4544-bfec-bcbdc8780eba · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, o jiems reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3636-171/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01713-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo ir Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos nuostatas draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis. Suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios higienos normų reikalavimus.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės nustato, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.Pažymi, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nuostatas, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

PaaiÅ¡kino, kad jis nuo 2011-11-21 iki 2012-04-19 ir nuo 2012-05-24 iki 2012-06-14 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, vienoje kamerose buvo laikomas dar su trimis asmenimis, nebuvo sudarytos normalios suėmimo sÄ lygos. LukiÅ¡kių TI-K kameros plotas yra apie 8 m2, todėl ji skirta dviem, o ne keturiems asmenims. Leistina norma virÅ¡yta du kartus. Be to, kamerose dar turėjo tilpti dvi ar trys dviejų aukÅ¡tų lovos, tualetas su sienele, kriauklė, dvi spintelės, stalas su dviem kėdėmis, buities reikmenys ir asmeniniai keturių ar penkių suimtųjų daiktai.

Teigia, kad, bÅ«nant 23 valandas per parÄ perpildytoje kameroje, sÄ lygos tapo nepakenčiamos: nebuvo galimybės pajudėti ar pasimankÅ¡tinti, trÅ«ko oro, skaudėjo galvÄ , negalėjo normaliai miegoti, dažnai kildavo konfliktų, tapo irzlus ir nervingas. LukiÅ¡kių TI-K administracija į žodinius skundus nereagavo.PareiÅ¡kėjas vadovaujasi Civilinio kodekso nuostatomis ir daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti, todėl jis patyrė žalÄ . Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , pagal kuriÄ asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria žalÄ , kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė jį tenkinti (žr. priedÄ prie bylos su kompiuterine laikmena).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 8–13) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas M. B. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K 2011-11-21 ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 279 (7,77 m2 ploto). 2011-11-25 perkeltas į kamerÄ Nr. 255 (plotas 24,38 m2), kurioje buvo iki 2012-01-26. 2012-01-27 perkeltas į kamerÄ Nr. 258 (34,71 m2 ploto), kurioje buvo iki 2012-04-18. 2012-04-19 iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus, o 2012-05-24 vėl buvo atvežtas į LukiÅ¡kių TI-K ir apgyvendintas kameroje Nr. 121 (7,38 m2 ploto).

Tos pačios dienos vakare buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 254 (34,71 m2 ploto) ir laikomas iki 2012-06-14, kai iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus.Nurodo, kad neneigia, jog, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124, vienam asmeniui turi tekti ne mažesnis kaip 3,6 m2 plotas. Atkreipė dėmesį, kad 2011-11-25 ryte, 2012-01-31 ryte ir 2012-02-02 ryte vienam asmeniui tenkantis kameros plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus.Pažymėjo, kad, skirstant asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus.

Administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, o jiems reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodamas.

Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Teigia, kad pagal higienos normų reikalavimus patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, LukiÅ¡kių TI-K langai tam pritaikyti, taigi Å¡iuo atveju pažeidimo nėra. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, taigi pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad neturi galimybės pajudėti ir pasimankÅ¡tinti, nepagrįsti.Nurodo, kad žalos atlyginimas įstatymo yra siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų subjektų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Vadovaujasi CK 6.271 straipsniu ir teigia, kad deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose, todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas.Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 28).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiÅ¡kėjas M. B. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2011-11-21 iki 2012-04-19 ir nuo 2012-05-24 iki 2012-06-14 (b. l. 14–15). Taigi iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo 173 dienas (2011 metais: lapkričio mėn. – 10 dienų, gruodžio mėn. – 31 dienÄ , 2012 metais: sausio mėn. – 31 dienÄ , vasario mėn. – 29 dienas, kovo mėn. – 31 dienÄ , balandžio mėn. – 19 dienų, gegužės mėn. – 8 dienas, birželio mėn. – 14 dienų).Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų (b. l. 8–11) matyti, kad kamerose, kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas, kai kada iÅ¡ ryto bÅ«davo vienas asmenų skaičius, o vakare – kitas (nuo 4 iki 19 asmenų kameroje).

Kadangi tikslus laikas (valandos), kada kameroje bÅ«davo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, teismas Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo bÅ«tas kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vienÄ parÄ dalydamas per pusę.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjui jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 kameros ploto. IÅ¡ bylos duomenų (b. l. 8–11, 14–15) matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-11-21 iki 2012-04-19 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 279 (7,77 m2 ploto), Nr. 255 (plotas 24,38 m2) ir Nr. 258 (34,71 m2 ploto).

Å iuo laikotarpiu kartu su pareiÅ¡kėju iÅ¡ viso kamerose buvo nuo 4 iki 19 asmenų. Laikotarpiu nuo 2012-05-24 iki 2012-06-14 pareiÅ¡kėjas laikytas kamerose Nr. 121 (7,38 m2 ploto) ir Nr. 254 (34,71 m2 ploto), kartu su juo iÅ¡ viso kamerose buvo nuo 6 iki 16 asmenų.Ä®vertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad per 173 dienas, kurias pareiÅ¡kėjas buvo LukiÅ¡kių TI-K, tik 1,5 dienos vienam asmeniui tenkantis kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. 2011-11-25 ryte, kai kameroje Nr. 255 (plotas 24,38 m2) buvo laikomi 4 asmenys (vienam asmeniui teko 6,09 m2 ploto), 2012-01-31 ryte, kai kameroje Nr. 258 (34,71 m2 ploto) buvo 9 asmenys (vienam asmeniui teko 3,85 m2 ploto) ir 2012-02-02 ryte, kai toje pačioje kameroje buvo 8 asmenys (vienam asmeniui teko 4,33 m2 ploto).CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia, ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai.

Taigi įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis (2008 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871//02).Apibendrinus šį teisinį reglamentavimÄ ir faktines bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad buvo pažeidžiama pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamo kameroje, kurioje jam tektų ne 3,6 kv. m kameros ploto.

Å iuo atveju buvo pažeista konstitucinė pareiÅ¡kėjo teisė į orumÄ (Konstitucijos 21 str. 2 d.). Netinkamomis ir neteisėtomis valstybės institucijos (LukiÅ¡kių TI-K, neatsižvelgiant į jo kaltę) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumÄ , neabejotinai buvo padaryta žala pareiÅ¡kėjui – teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad Å¡i žala yra padaryta ne tik konstitucinės teisės normų saugomam gėriui – konstitucinei teisei į orumÄ , bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriam, visaverčiam ir lygiateisiam Lietuvos Respublikos piliečiui.

Taigi gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), sukėlė pareiÅ¡kėjui esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl jo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra pagrįstas.Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija (Civilinio kodekso 6.250 str.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį dėl kalinimo kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjui tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamo tinkamomis sÄ lygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę (atsižvelgtina į tai, kad per 173 dienas (beveik pusė metų), kurias pareiÅ¡kėjas buvo LukiÅ¡kių TI-K, tik 1,5 dienos jis buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, taigi kamerose, kuriose plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas kalintas apytiksliai 171,5 dienos) bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 850 Lt, vidutinis darbo užmokestis – apie 2 138 Lt), teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A756-122/2010, Nr. A502-1774/2011, Nr. A502-913/2011, Nr. A146-1622/2012) ir pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 1 010 Lt.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str.,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui M. B. priteisti 1 010 Lt (vienÄ tÅ«kstantį deÅ¡imt litų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                           Irena Paulauskienė