AS-556-364-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-364/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00055-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. dėl įpareigojimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą teismui, pareikšdama reikalavimus:

1) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl apmokėjimo už A. G. teismo medicininių tyrimų biuro specialisto pirminę konsultaciją;

2) priteisti iš atsakovo 500 000 litų neturtinės žalos atlyginimą;

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

4) priteisti iš atsakovo 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, pradedant nuo šios administracinės bylos teisme iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos;

5) už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą veikti pagal įstatymą ir pareiškėjos teisių pažeidimą kreiptis į prokuratūrą pranešant apie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus R. V. nuolatinius piktnaudžiavimus jo tarnybinėmis teisėmis bei tarnyba.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2012 m. sausio 24 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl apmokėjimo už nepriklausomo eksperto suteiktą pirminę konsultaciją, siekdama įrodyti pateiktos byloje ekspertizės akto nepagrįstumą ir jai pareikštų kaltinimų nepagrįstumą baudžiamojoje byloje Nr. 1-953-2011/2011. Tarnybos direktorius privalėjo per 5 dienas išspręsti pateikto prašymo klausimą, tačiau iki šiol nėra priimtas sprendimas dėl apmokėjimo. Dėl atsakovo neveikimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją ir tuo jai buvo padaryta neturtinė žala.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjos pareikšto nušalinimo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, teisėjui sprendžiančiam skundo priėmimo klausimą ir prašymo dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui. Teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1, 2 p., 70 str.).

Teismas konstatavo, jog įstatymo leidėjas ABTĮ nėra numatęs tokio procesinio veiksmo kaip viso teismo nušalinimas, todėl teismas spręsdamas skundo priėmimo klausimą vertino pareiškėjos keliamas skunde abejones dėl teismo nešališkumo ar yra teisinės prielaidos ir pagrindai teisėjui, kuriam paskirtas skundo priėmimo klausimo išsprendimas ir nagrinėjimas, nušalinimui ar nusišalinimui. Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi.

ABTĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalys numato pagrindus ir aplinkybes teisėjui nušalinti ar nusišalinti. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, ta aplinkybė, kad pareiškėjas mano, jog teisme negali būti objektyviai išnagrinėta byla, nėra pagrindas savaime abejoti teismo nešališkumu. Teisėjas gali būti nušalinamas ar nusišalinti nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo.

Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjos įvardijamų procesinių veiksmų atlikimas, kitų veiksmų susijusių su teisėjo ar teismo pirmininko jurisdikcine veikla ar administravimu atlikimas, nėra teisinė prielaida teigti apie konkretaus teisėjo ar teismo pirmininko suinteresuotumą. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, o tuo atveju, kai dėl tam tikrų teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami - motyvus dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo įtraukti į apeliacinį skundą.

Konkrečių aplinkybių, kurios keltų abejonių teisėjo, kuriam paskirtas bylos nagrinėjimas, nešališkumu, pareiškėja nenurodė. Taigi pareiškėjos reiškiamas prašymas perduoti bylą nuo skundo priėmimo stadijos kitam teismui nepagrįstas nei įstatymu, nei faktinėmis aplinkybėmis, pagrindų, numatytų ABTĮ 47 straipsnyje teisėjui nušalinti ar nusišalinti, nėra. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, byla gali būti perduodama kitam teismui jeigu nušalinus vieną ar kelis teisėjus jų pakeisti kitais tame pačiame teisme negalima.

Teisinių pagrindų bylą nagrinėjančiam teisėjui nusišalinti ar jį nušalinti nuo bylos nagrinėjimo nėra, todėl nėra teisinių prielaidų ir bylos perdavimui kitam teismui. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą dėl apmokėjimo už A. G. teismo medicininių tyrimų biuro specialisto pirminę konsultaciją, nurodė, kad iš pareiškėjos skundo ir teikiamų priedų matyti, jog pareiškėja nesutinka su 2010 m. birželio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G888/10 (03), kuri pateikta baudžiamojoje byloje Nr. 1-953-201/2012 ir siekia nepriklausomos ekspertizės šioje baudžiamojoje byloje atlikimo.

Tuo tikslu kreipėsi į A. G. teismo medicininių tyrimų biurą dėl specialisto pirminės konsultacijos. 2012 m. sausio 24 d. A. G. teismo medicininių tyrimų biuras Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (ne pareiškėjai) išrašė sąskaitą faktūrą Nr. TMTB Nr. 37 apmokėti 250 litų. Pareiškėja 2012 m. sausio 24 d. Tarnybai pateikė apmokėjimui sąskaitą ir prašė kuo skubiau apmokėti G. teismo medicininių tyrimų biurui 250 litų sąskaitą už konsultaciją (išvadą) baudžiamojoje byloje Nr. 1-953-201/2011 (naujas bylos Nr. 1-953-201/2012).

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas pateikto prašymo nesprendė ir jokio sprendimo dėl to nepriėmė. Sprendžiant, ar iš vis yra kilęs ginčas dėl teisės bei ar buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, teismas 2012 m. vasario 8 d. raštu kreipėsi į Tarnybą prašant nurodyti, ar yra išspręstas pateiktas prašymas dėl apmokėjimo už ekspertizę. 2012 m. vasario 9 d. teismui pateiktas Tarnybos raštas Nr. (1.11)SR-558 su priedais, pagal kurio duomenis matyti, kad 2012-01-27 raštu Nr. (4.37)SR-354 pareiškėjai nurodyta, jog Tarnyba paprašė pateikti advokato A.

K. išvadą dėl pakartotinės Teismo medicinos ekspertizės nepriklausomo teismo medicininių tyrimų biuro specialisto A. G. atlikimo tikslingumo ir būtinumo gynybai. Taip pat pareiškėja informuota, kad gavus advokato išvadą apie pakartotinos Teismo medicininės ekspertizės nepriklausomo teismo medicininių tyrimų specialisto A. G. atlikimo tikslingumą ir būtinumą, sąskaita bus apmokama tik Tarnybai pateikus dokumento originalą. Teismui taip pat pateiktas Tarnybos raštas Nr. SR(4.37)SR-431, kuriame pareiškėja informuojama, kad jai paskirtas teisinę pagalbą teikti advokatas nurodė, jog jai nesutinkant su LTU TMI Klaipėdos skyriaus ekspertinio skyriaus eksperto išvada, advokatas A.

K. parengė ir pateikė teismui prašymą paskirti ekspertizę baudžiamojoje byloje Nr. 1-953-201/2011. Kadangi ekspertizės išvados turi įrodomąją reikšmę išsiaiškinant ir nustatant aplinkybes ir tam yra reikalingos specialios žinios, ekspertizei pateikiamų dokumentų, klausimų pobūdį rekomenduota derinti su paskirtu advokatu. Teismas, įvertinęs pareiškėjos reiškiamą reikalavimą ir aukščiau analizuotų Tarnybos atsakymų turinį, kurie buvo pateikti pareiškėjai, nurodė, jog nėra atsisakoma apmokėti sąskaitą, taigi nėra kilęs ginčas dėl teisės ir nėra administracinės bylos dalyko.

Todėl nesant duomenų, kad atsakovas atsisakė atlikti veiksmus, nėra galimybės svarstyti skundo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, priimtinumą. Šiuo atveju pareiškėja, nesulaukusi administracinės procedūros dėl pateikto prašymo išnagrinėjimo galutinio rezultato, bei Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dar neišsprendus jos atstovo pateikto prašymo dėl ekspertizės skyrimo, iš anksto siekia inicijuoti teisminį ginčą, todėl toks reikalavimas negali būti nagrinėjimo dalyku. Būtent tokia teisminė praktika dėl analogiškų skundo reikalavimų priėmimo yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-317/2011). Be to, būtina įvertinti ir tai, kad prašoma apmokėti sąskaita yra išrašyta ne pareiškėjai, o Tarnybai, taigi pareiškėja nėra patyrusi jokių išlaidų ir teisinių pasekmių prasme sąskaita teisines pasekmes sukelia ne pareiškėjai, o atsakovui. Taigi administracinės bylos dalyko nebuvimas yra pakankamas pagrindas skundo nepriėmimui nagrinėti iš esmės. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, cituojamą pareiškėjos skundo reikalavimą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas taip pat nurodė, kad iš skundo argumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų bazės matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-208-201/2012, kurioje pareiškėjos procesinė padėtis yra kaltinamoji. Šioje byloje pareiškėja ir jos atstovas advokatas A. K. prašo, kad būtų paskirta ekspertizė. Tai savo skunde nurodo pareiškėja, tai nurodoma ir Tarnybos 2012 m. vasario 1 d. rašte Nr. (4.37)SR-431. Ši byla jau yra perduota teismui ir vyksta teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas, todėl pagal Baudžiamojo proceso kodekso 208 straipsnio nuostatas dėl ekspertizės skyrimo nusprendžia teisėjas jei nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnyje numatyta tvarka, kurio 1 dalyje numatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taigi baudžiamojoje byloje vykstant teisminiam procesui ekspertizės skyrimo ir apmokėjimo už ją klausimai yra reglamentuoti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų ir šių klausimų sprendimas yra priskirtas bendrosios kompetencijos teismams nagrinėjantiems baudžiamąsias bylas.

ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniams teismams nėra priskirtos nagrinėti bylos, kurios priskirtos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Šiuo atveju keliamas klausimas, kuris susijęs su baudžiamojoje byloje sprendžiamu klausimu dėl ekspertizės skyrimo ir apmokėjimo už ją. Šių klausimų išsprendimas konkrečiu atveju yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu ir nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingu atveju galima tokia situacija, jog administracinėje byloje sprendžiant klausimus, kurie spręstini Baudžiamojo proceso tvarka, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas iš esmės negalėtų spręsti klausimų priskirtų jo kompetencijai kol nebus išspręstas ginčas dėl apmokėjimo už ekspertizę, kuris nagrinėjamas administracine tvarka.

Tokios situacijos būti negali, nes tai pažeistų ir pačio proceso ekonomiškumo ir racionalumo principus, leistų proceso šalims galimai piktnaudžiauti teisminio proceso eiga. Todėl teismas įvertinęs šias aplinkybes, pareiškėjos skundo reikalavimą atsisakė priimti ir ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu - kai byla nepriskirta tam teismui. Dėl pareiškėjos skundo reikalavimų priteisti iš atsakovo 500 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, pradedant nuo šios administracinės bylos teisme iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, priėmimo teismas nurodė, kad pareiškėja reikšdama reikalavimą dėl įpareigojimo reiškia ir šiuos išvestinius reikalavimus.

Šie reikalavimai yra išvestiniai reikalavimai iš tų reikalavimų, kurie nagrinėtini Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka teismui skiriant ekspertizę ar sprendžiant klausimą dėl išlaidų atlyginimo Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio nustatyta tvarka ir negali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku, nes teisines pasekmes ir neturtinės žalos kilimą pareiškėja kildina būtent iš reiškiamo prašymo įpareigoti apmokėti sąskaitą. Nepriimant nagrinėti reikalavimų iš kurių kildinamas žalos atsiradimas, nėra teisinių prielaidų nagrinėti ir pačio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėja skunde formuluoja ir reikalavimą už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą veikti pagal įstatymą ir pareiškėjos teisių pažeidimą kreiptis į prokuratūrą pranešant apie Tarnybos direktoriaus R. V. nuolatinius piktnaudžiavimus jo tarnybinėmis teisėmis bei tarnyba. Teismas konstatavo, kad šis pareiškėjos skundo rezoliucinėje dalyje nurodomas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas kaip atskiras savarankiškas skundo reikalavimas, kadangi neatitinka minėto įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan.

Teismas pažymėjo, kad teismas, net ir nesant reikalavimo ex-officio yra įpareigotas reaguoti jei yra nustatomos aplinkybės, numatytos ABTĮ 108 ar 109 straipsnyje, todėl teismas nustatęs, kad yra teisinės prielaidos imtis atitinkamų veiksmų dėl pareigūnų ar institucijų padarytų pažeidimų, jis pats atitinkamai į tai reaguos. Paminėtų argumentų pagrindu teismas padarė išvadą, jog minimas reikalavimas negali būti skundo dalyku, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjos skundo reikalavimą ir šioje dalyje atsisakė priimti nagrinėti.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos skundą patenkinti; priteisti iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo jos naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias dėl šios nutarties apskundimo, kartu priteisiant 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo šios nutarties paskelbimo dienos iki nutarties panaikinimo dienos.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas nutarė jos kaip pareiškėjos motyvuotą prašymą dėl viso Klaipėdos apygardos administracinio teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui apskritai netenkinti ir bylos neperduoti, kuo jai toliau bus daroma tolimesnė turtinė ir neturtinė žala, vėl bus užkirstas kelias į teisingą ir nešališką šios bylos išnagrinėjimą, bus vilkinamas procesas. Taip pat nemotyvuotai ir neteisėtai atsisakyta pareiškėjos skundą priimti, kas taip pat yra suinteresuotas veikimas prieš ją ir prieš jos teises ir veikimas prieš įstatymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs pareiškėjos skundo dalyką ir pagrindą, Tarnybos pateiktų dokumentų turinį, bylos faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad nėra ginčo dėl teisės ir nėra administracinės bylos dalyko, bei, kad pareiškėjos keliamas ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja, nesulaukusi administracinės procedūros dėl pateikto prašymo išnagrinėjimo galutinio rezultato, bei Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dar neišsprendus jos atstovo pateikto prašymo dėl ekspertizės skyrimo, iš anksto siekia inicijuoti teisminį ginčą. Be to, baudžiamojoje byloje vykstant teisminiam procesui ekspertizės skyrimo ir apmokėjimo už ją klausimai yra reglamentuoti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų ir šių klausimų sprendimas yra priskirtas bendrosios kompetencijos teismams nagrinėjantiems baudžiamąsias bylas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 148 straipsnis numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus dvidešimt antrame skirsnyje numatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktu pareiškėja pateiktame atskirajame skunde privalėjo nurodyti įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas (atskirojo skundo juridinį pagrindą).

Pareiškėja teiginių dėl skundo reikalavimų priimtinumo nagrinėjimui teisme atskirajame skunde nepagrindė jokiomis konkrečiomis byloje užfiksuotomis aplinkybėmis bei objektyviais įrodymais, t. y. neįrodė, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jos skundas nagrinėtinas administraciniame teisme. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas yra nepagrįstas.

Pareiškėja atskirajame skunde tik nurodo, kad teismas nemotyvuotai ir neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą bei nepagrįstai neperdavė bylos kitam teismui.

Atsižvelgdama į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu bei konstatuoti, kad šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjos procesinės teisės.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai bei motyvuotai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė