Legislator Case Law & Legislation
2022-06-08 Nr. CB-4655-2-43-3-00040-2021-1 AI generated

2022-06-08 Nr. CB-4655-2-43-3-00040-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2022-06-08 Nr. CB-4655-2-43-3-00040-2021-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

susipažinusi su 2022 m. gegužės 23 d. paduotu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Legislator headnote

AI generated

2022-06-08 Nr. CB-4655-2-43-3-00040-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-2838

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00040-2021-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 23 d. paduotu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovėms R. R. ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. liepos 13 d. statybos leidimo Nr. LRS-37-200713-00016 panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys UAB „TS Projects“, VĮ „Registrų centras“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktinę situaciją egzistavusią statybos metu ir netaikydamas statybos leidimo išdavimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalies ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, jog savavališka statyba turi būti šalinama pagal teisės aktus galiojančius jos šalinimo momentu, vertinant statybos leidimo teisėtumą turi būti vertinamos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas egzistavę statybos leidimo išdavimo metu. Teismas, nusprendęs, kad, atsakovei sumokėjus mokestį už savavališkos statybos įteisinimą, ji įgijo teisėtą lūkestį įteisinti savavališką statybą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nors statyba buvo negalima, kadangi prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, reglamentuojančioms statybą paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose bei paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose, netinkamai aiškino teisėto lūkesčio principą ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje nurodoma, jog viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų yra tai, kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys