Legislator Case Law & Legislation
74105c17-e3ac-496c-a4fe-c0c5b8e9e5ca AI generated

74105c17-e3ac-496c-a4fe-c0c5b8e9e5ca · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 74105c17-e3ac-496c-a4fe-c0c5b8e9e5ca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Skundas Nr. 1S-345-988/2022 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. K. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 58-265 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo.

Legislator headnote

AI generated

74105c17-e3ac-496c-a4fe-c0c5b8e9e5ca · Vilniaus apygardos teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-66 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. K.. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. K. skundas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Skundas Nr. 1S-345-988/2022 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. K. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 58-265 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo.

Teismas n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė 1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-92/2013, be kita ko, V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės už šias padarytas atskiras veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrintos bausmės apėmimo būdu ir galutinė bausmė V.

K. paskirtas laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas V. K. sulaikymo ir suėmimo terminas nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d, iki 2011 m. rugsėjo 5 d. Priteista solidariai iš V. K. ir A. K. neturtinės žalos atlyginimui D. R. 80 000 Lt, P. R. 80 000 Lt, J. R. 100 000 Lt, M. R. 100 000 Lt, nustatant įstatyminei atstovei J. R. uzufrukto teisę į nepilnametei dukrai priteistas lėšas, 742 Lt D. R. turtinei žalai atlyginti. Priteista solidariai iš V.

K. ir A. K. J. R. naudai M. R. iÅ¡laikymui nuo 2013 m. kovo 22 d. kas mėnesį po 180,16 Lt iki 2022 m. vasario 11 d., t. y. iki M. R. pilnametystės. Priteista P. R. iÅ¡ V. K. ir A. K. po 300 Lt iÅ¡laidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti. Priteista valstybei iÅ¡ V. K. ir A. K. po 748,55 Lt iÅ¡laidoms už D. R. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ atlyginti jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ . Priteista J.

R. iš V. K. ir A. K. po 750 Lt išlaidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115/2014, be kita ko, V. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam V. K. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, panaikinta. Nuteistajam V. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytas kardomasis kalinimas (suėmimas) nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. rugsėjo 5 d., vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai, ir nuteistasis V. K. laikytinas jam paskirtÄ bausmę visiÅ¡kai atlikusiu. IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinta kaltinimo dalis, kad nuteistasis A. K. nužudė M. R. veikdamas bendrininkų grupe su V. K.. Taip pat paÅ¡alinta kaltinimo dalis, kad nuteistasis A.

K. kartu su V. K. nugriuvusiam sužalotam M. R. tyčia sudavė mažiausiai po vienÄ smÅ«gį koja į virÅ¡utinę priekinę kÅ«no dalį. Nuosprendžio dalis, kuria iÅ¡ nuteistųjų V. K. ir A. K. priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimai ir iÅ¡laidos nukentėjusiųjų advokatų paslaugoms apmokėti panaikinta.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K–398/2014 panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 27 d. nuosprendis ir perduota byla nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-165/2016 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžio dalis, kurioje A. K. ir V. K. nuteisti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, pakeista: iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinta kaltinimo dalis, kad A. K. ir V. K. nugriuvusiam sužalotam M. R. tyčia sudavė mažiausiai po vienÄ smÅ«gį koja į virÅ¡utinę priekinę kÅ«no dalį.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437-696/2016 nuteistojo A. K. ir nuteistojo V. K. gynėjo advokato A. L. kasaciniai skundai atmesti. Iš nuteistųjų A. K. ir V. K. priteista valstybei iš kiekvieno po 46,32 Eur turėtų nukentėjusiosios D. R. atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi netenkintas V. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 59-157 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. K.. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. K. skundas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartis.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-66 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. K.. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. K. skundas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis.

8. Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. sausio 11 d., ½ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės V. K. atliko 2021 m. gruodžio 21 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 21 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugsėjo 27 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas) sudarė 4 metai 2 mėnesiai 24 dienos.

9. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2022 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 58-265 nutarė netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir nutarta rekomenduoti nuteistajam konsultuotis su įstaigos socialine darbuotoja dėl galimybės savaitgalio iÅ¡vykų metu gauti specialistų konsultacijas Psichikos sveikatos centre laisvėje. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikÄ pagal OASys metodikÄ .

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 3 d. priimto nutarimo Nr. 58-265 netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. 10.1. Apylinkės teismas vertino, kad Komisijos nutarimas yra visapusiÅ¡kai motyvuotas, priimant sprendimÄ nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atsižvelgta į V. K. charakterizuojančių aplinkybių visumÄ , jos tinkamai įvertintos ir remiantis visomis iÅ¡analizuotomis aplinkybėmis priimtas įstatymų reikalavimus atitinkantis nutarimas. 10.2.

Skundžiamoje nutartyje pastebima, kad vien tai, jog Komisija priimdama nutarimÄ neakcentavo vien tik teigiamos nuteistojo charakteristikos, nesudaro pagrindo laikyti nutarimo neteisėtu, kadangi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ nuteistojo charakteristika nebuvo vertinta atskirai kaip iÅ¡imtinai lėmusi tokio Komisijos sprendimo priėmimÄ . 10.3. Nutartyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, nesugeba daryti tinkamų iÅ¡vadų, savarankiÅ¡kai koreguoti elgesio, net terminuotų laisvės atėmimo bausmių atlikimas pageidaujamo poveikio nuteistajam nedaro.

Taigi, teismo vertinimu, Komisija priimdama nutarimÄ pagrįstai atsižvelgė į nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios asmuo Å¡iuo metu atlieka bausmę. 10.4. Žemesniojo teismo teigimu, kadangi Komisijos sprendimas priimamas balsų dauguma, vieno Komisijos nario atskiroji nuomonė, palankiai vertinanti nuteistÄ jį, savaime nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos turi bÅ«ti taikomas. 10.5. Teismas teigiamai vertino V. K. jau pasiektus pokyčius bausmės atlikimo metu, tačiau nuteistojo padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , nėra tokia ženkli, jog bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

K. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Dėl to Å¡iuo metu yra reikalingos didesnės V. K. pastangos siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nuteistasis turi siekti tokių savo elgesio ir asmenybės pokyčių, kad jie pataisos įstaigos vienareikÅ¡miÅ¡kai bÅ«tų įvertinti teigiamai ir bÅ«tų neabejotinas pagrindas manyti, jog nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. 10.6. Teismas pritarė Komisijos nuomonei, kad dar nėra pagrindo manyti, jog V. K. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį.

Taigi, byloje esančių teigiamai V. K. charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus jo elgesio pokyčius, nepakanka ir jos nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus V. K. iš pataisos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus V. K. lygtinai iš pataisos namų, nebus pasiekti.

II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 11. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis V. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimti naujÄ nutartį dėl V. K. lygtinio paleidimo. 11.1. V. K. mano, kad nutartis yra neteisėta, nes priimta iÅ¡ esmės pažeidžiant teisminės kontrolės funkcijÄ , įsiklausant vien į pataisos įstaigos argumentus, neatsakant į esminius pateikto skundo argumentus, atimant teisę iÅ¡ nuteistojo įsitikinti, ar teismas pagrįstai ir iÅ¡ tiesų atliko objektyvų, visapusiÅ¡kÄ lygtinio pataisos įstaigos komisijos priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimÄ . 11.2.

Nuteistasis pažymi, kad iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, jog teismas pabrėžtinai vadovavosi neigiamomis V. K. charakterio savybėmis jas sureikÅ¡minant, akcentuojant, jog jos esminės. Pabrėžtina, jog „OASys“ taikymas pasižymi tuo, kad teisės pažeidėjas gali peržiÅ«rėti savo bausmės ir priežiÅ«ros planÄ bei dėl jo pareikÅ¡ti savo nuomonę, tačiau Å¡iuo atveju nuteistasis V. K. ne tik negalėjo pasinaudoti Å¡ia suteikiama teise, tačiau jo nuomonė apie jo atžvilgiu taikytÄ metodikÄ pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta, nes teismui nebuvo pateikta. 11.3.

V. K. pastebi, kad 2017 m. vasario 23 d. V. K. Kybartų pataisos namuose pradėjus atlikti bausmę, nedalyvaujant jokiose programose, nevykdant individualios veiklos, nedirbant, elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė. Vėliau, po V. K. perkėlimo į Vilniaus pataisos namus, ėmusis visų įmanomų pataisos įstaigoje resocializavimo bÅ«dų, atlikus nemokamus darbus, gavus 13 paskatinimų, įgijus 4 profesijas, gavus lengvÄ jÄ grupę, vykdant individualiÄ veiklÄ , gaunant faktines pajamas, dengiant ieÅ¡kinius bei kitus įsiskolinimus, gavus leidimÄ iÅ¡vykti be sargybos trims paroms atostogų į laisvę, Vilniaus pataisos namai iÅ¡ esmės faktiÅ¡kai 2022 m. rugsėjo 19 d. savo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje vėl rizikÄ Ä¯vertino kaip vidutinę, t. y. teisiÅ¡kai be pokyčių po tiek pastangų ir savęs telkimo.

Darytina išvada, kad net formaliai nėra atsižvelgta į V. K. elgesio pokyčius, nes deklaratyvios frazės nekeičia išvados esmės, t. y rizika netampa maža. Tai rodo, jog pataisos namų sistema neveikia ir neskatina nuteistojo dalyvauti jokiose programose bei siekti individualiame plane sudarytų tikslų, nes jie tėra deklaratyvaus pobūdžio. 11.4. Pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė, jog 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. IR-229 patvirtinta socialinio tyrimo išvados forma iš esmės remiasi „OASys“ metodikos struktūra, o „OASys“ vertinimas yra vienintelis privalomas vertinimo būdas.

Tokiu bÅ«du privalomai vertinama tik bendra, nespecifinė atliktai nusikalstamai veikai nuteistų ir probacijoje esančių asmenų kriminalinio elgesio rizika, o tai gali vesti prie klaidingų iÅ¡vadų. KÄ patvirtina skundžiamo nutarimo ir teismo nutarties motyvuojamoji dalis, skundžiamame nutarime ir teismo nutartyje konstatuojamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nemotyvuotas, nors nustatyta vidutinė rizika, tai padaryta subjektyviai. Nenurodytas nei vienas nei statinis, nei dinaminis veiksnys, keliantis bÅ«tent nurodomo dydžio rizikÄ .

Pabrėžiama, kad „OASys“ ateities elgesio prognozė daroma surinktos statistinės informacijos pagrindu, dalį galutinio rizikos įverčio sudaro informacija apie buvusius teisės pažeidimus, todėl rizikos vertinimas, atliktas Å¡ios metodikos pagrindu, negalėjo bÅ«ti itin tikslus. Kriminalinės rizikos vertintojų ir vertinamųjų skaičiaus santykis yra neproporcingas, o tai sukelia ne tik didelį stresÄ ir nepasitenkinimÄ , bet ir lemia vertinimo klaidų tikimybę. 11.5. V. K. pažymėjo, kad skundžiamo nutarimo neiÅ¡samumui turėjo įtakos ir vertintojų kvalifikacija.

Viena vertus, vertintojai yra apmokomi, tačiau „OASys“ metodikÄ gali taikyti ir pareigÅ«nai, o ne tik specialų iÅ¡silavinimÄ turintys specialistai. PareigÅ«nams, neturėjusiems specializuotų žinių, sunkiau įvertinti įvairias V. K. elgesio, emocines, mÄ stymo bÅ«senas. Atsižvelgiant į tai, kad metodikÄ gali taikyti specialiuose mokymuose dalyvavę įvairių profesijų darbuotojai, turintys skirtingÄ iÅ¡silavinimÄ , darbo su žmonėmis bei savirefleksijos patirtį, akivaizdu, kad Å¡iuo atveju iÅ¡vengti vertinimo klaidų, įvertinant specialių psichologinių žinių poreikį bei jų pritaikymo nerealumÄ Å¡iuo konkrečiu atveju, todėl pagrįsto nutarimo, o vėliau ir teismo nutarties, priimti nebuvo įmanoma. 11.6.

Nuteistasis nurodė, kad teismas nagrinėdamas skundÄ nepagrįstai ir Å¡aliÅ¡kai, pritardamas komisijai, neįvertino komisijos iÅ¡vados bei nekonstatavo svarbios aplinkybės, jog komisija peržengė savo kompetencijos ribas rekomenduodama V. K. savo trumpalaikių iÅ¡vykų metu kreiptis į Elektrėnų psichikos sveikatos centrÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog tokio pobÅ«džio rekomendacijas gali teikti medicinos gydytojai, turintys akreditavimo tarnybos iÅ¡duotÄ mediko licencijÄ nustatyti diagnozes bei siųsti specialistų konsultacijoms.

Pažymėtina, jog V. K. asmens byloje nėra duomenų apie gydymÄ psichiatrijos įstaigoje, juolab pataisos namų Å¡eimos gydytoja savo kompetencijos ribose tokių siuntimų nėra teikusi. Tai rodo komisijos Å¡aliÅ¡kumÄ , nes tokio pobÅ«džio formuluotės brandaus amžiaus, Å¡eimÄ sukÅ«rusio bei iÅ¡laikančio, dirbančio, negydyto psichiatrijos įstaigoje vyro atžvilgiu kaip „nuteistasis turi emocinės gerovės problemų“ stokoja adekvatumo situacijai, yra deklaratyvÅ«s teiginiai, rodantys komisijos ir iÅ¡vadÄ atlikusio asmens neobjektyvumÄ bei neprofesionalumÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog tokiomis sÄ lygomis, kai žmogus laikomas 20 valandų iÅ¡ 24 užrakintas aukÅ¡te su 100 kitų nuteistųjų bei negali nusipirkti nei Å¡viežios mėsos, nei mėsos, ribojamas net knygų perdavimas, per visÄ kalinimo laikotarpį gali peraugti į rimtas psichines ligas. 11.7. V. K. atkreipė dėmesį į tai, kad teismas vertindamas finansines skolas visiÅ¡kai ignoravo faktÄ , jog priteistos sumos yra solidariai su V. K. broliu, o tokiu atveju skola tampa nebe 85 000 Eur o 42 500 Eur.

Taip pat asmens byloje gausu duomenų apie vykdomus mokėjimus, nors komisija tai pateikia tik kaip bandymÄ mokėti skolas, nors jos faktiÅ¡kai mokamos. 11.8. V. K. nurodė, kad teismas kritiÅ¡kai nevertino komisijos formuluotės, jog lygtinai paleidus V. K. gali susidurti su finansiniais sunkumais. Teismas nevertino aplinkybės, jog V. K. turi garantuotÄ Ä¯darbinimo galimybę bei uždarbį, apie 2 000 Eur / mėn., laisvėje. Tokiu bÅ«du skolų grÄ Å¾inimas bÅ«tų apie 10 kartų efektyvesnis ir spartesnis.

Pabrėžė, jog Vilniaus pataisos namuose, 3 a. bÅ«ryje, dirbančių nėra, nes administracija neturi galimybių pateikti darbo vietas. Juolab tokiose darbo vietose atlygis už etatÄ siekia 220 Eur / mėn., kas yra žemiau skurdo ribos, nėra soc. draudimo, neskaičiuojamas pensinis draudimas, darbo stažas nefiksuojamas, darbuotojas nėra draustas nuo nelaimingų atsitikimų. 11.9. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad nuteistajam V. K. paskirtos bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje jau yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti galima neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma, nagrinėjamu atveju, leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas nei teisingumo principas, nei visuomenės interesai. 11.10.

Skunde nurodoma, kad nesutiktina, jog nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia abejoti, kad jis laisvėje laikysis įstatymų. Kalėjimų departamentas Lietuvos teismams savo raÅ¡tu „Dėl vieningo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų interpretavimo“ yra pateikęs paaiÅ¡kinimÄ , kad pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti jų įtakÄ .

Nustatydami asmens daromÄ pažangÄ laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistai atsižvelgia į Å¡iuos orientacinius kriterijus: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ ; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; užfiksuotÄ nusikalstamo elgesio rizikos (ar taÅ¡kų) pokytį. Pažymėjo, kad naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (OASys, HCR-20, SVR-20, SARA) asmens daromos pažangos iÅ¡ esmės nevertina, todėl pažanga gali bÅ«ti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taÅ¡kai nesikeičia.

Nuteistojo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo atveju asmuo ir toliau yra prižiÅ«rimas, o, pažeidęs jam nustatytus apribojimus ir sÄ lygas, gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į pataisos įstaigÄ atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį.

12. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta. III. AukÅ¡tesnės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo V. K. skundas atmetamas 13. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo.

Ä®statymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant.

Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

14. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį savo sprendimÄ pakankamai iÅ¡samiai argumentavo, aiÅ¡kiai nurodė, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nei padarė skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas V. K. lygtinio paleidimo klausimÄ teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundÄ dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti V. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

15. IÅ¡ pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau tam, kad jis galėtų bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. BÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangÄ jÄ mažinant.

Å iuo atveju nėra ginčo, kad V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo programose, yra daug kartų skatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, vykdo individualiÄ veiklÄ , moka įsiskolinimus, bausmės atlikimo metu įgijo keturias specialybes, atliko nemokamus darbus, jam suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, laisvėje turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ (asmens b. 2 t., l. 96, 177), palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, problemų dėl alkoholio ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo neturi.

Vis dėlto tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistÄ jį V. K. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai iÅ¡vadai, jog teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros iÅ¡vadai, jog nuteistasis Å¡iuo metu dar negali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

16. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų bÅ«ti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ , taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas.

V. K. subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka už, be kita ko, tyčinių, visuomenei pavojingų nusikaltimų padarymÄ (nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai). V. K.padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis Å¡iuo metu atlieka bausmę, yra vertinamos kaip itin pavojingos, jomis keliama grėsmė žmogaus gyvybei, sveikatai. Tokio pobÅ«džio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, bet ir rodo, kad Å¡iuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

Å iÄ iÅ¡vadÄ dar labiau sustiprina ir tai, jog V. K. atžvilgiu, dar prieÅ¡ aptartų nusikaltimų padarymÄ , buvo ne kartÄ priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau jais paskirtos bausmės, tarp jų ir realios laisvės atėmimo bausmės, jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto. Å ių aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o prieÅ¡ingai, jas bÅ«tina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, aptarus nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumÄ ir pobÅ«dį, daroma iÅ¡vada, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, iÅ¡lieka.

17. Vertinant skundo argumentus, susijusius su V. K. įsidarbinimu (skunde jis nurodo, kad V. K. turi garantuotÄ Ä¯darbinimo galimybę bei uždarbį, apie 2 000 Eur / mėn., laisvėje, be to, Vilniaus pataisos namų administracija neturi galimybių pasiÅ«lyti darbo vietas), pažymima, kad teikimo ir asmens bylos medžiagoje yra 2022 m. rugpjūčio 1 d. UAB „B.“ raÅ¡tas, tai yra raÅ¡ytinis darbdavio patvirtinimas apie V. K. įdarbinimÄ UAB „B.“ jam išėjus iÅ¡ pataisos įstaigos. Pastebima, kad Å¡iame raÅ¡te nėra nurodytas bÅ«simas V.

K. atlyginimas (asmens b. 2 t., l. 179). AukÅ¡tesnysis teismas pabrėžia, jog V. K. rodomos pastangos ir pasiryžimas dirbti yra neabejotinai teigiamas veiksnys mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . 2022 m. rugsėjo 19 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Å¡i aplinkybė taip pat buvo teigiamai įvertinta, nurodytas netgi apsauginis veiksnys, kad V. K. turės darbÄ po paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos (asmens b. 1 t., l. 162). Vis dėlto nurodyta rizika iÅ¡lieka vidutinė dėl kitų, nesusijusių su V.

K. darbu, aplinkybių. Taigi vien V. K. įsidarbinimas nenusveria kitų kriminogeninių veiksnių reikšmės.

18. Skunde yra nurodyta, kad priteistos sumos yra solidariai su V. K. broliu, o tokiu atveju skola tampa nebe 85 000 Eur o 42 500 Eur. Taip pat asmens byloje gausu duomenų apie vykdomus mokėjimus, skolos faktiÅ¡kai mokamos. Apygardos teismas atkreipia pareiÅ¡kėjo dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog prievolės solidarumas reiÅ¡kia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis).

Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės Å¡alis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vienÄ bendrÄ skolÄ ir visi, iki bus grÄ Å¾inta visa skola, turi pareigÄ jÄ grÄ Å¾inti (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-30/2011, e3K-3-309-690/2016).

Pažymima ir tai, jog įstatymas nenumato jokių solidariosios atsakomybės taikymo iÅ¡imčių, tais atvejais kuomet žala nukentėjusiajam yra padaroma bendrais kitų asmenų veiksmais, o tai reiÅ¡kia, kad solidarioji prievolė negali bÅ«ti daloma ir už visÄ priteistÄ Å¾alÄ vienodai atsakingi visi nuteistieji. Taigi galimas priteistų grÄ Å¾intinų sumų pasiskirstymas tarp V. K. ir A. K. neturi įtakos bendrai kiekvieno iÅ¡ Å¡ių skolininkų pareigai grÄ Å¾inti visÄ sumÄ .

19. Skunde yra nurodyta, kad teisės pažeidėjas gali peržiÅ«rėti savo bausmės ir priežiÅ«ros planÄ bei dėl jo pareikÅ¡ti savo nuomonę, tačiau V. K. neturėjo galimybės pasinaudoti tokia teise. Apygardos teismas pažymi, kad asmens byloje nėra duomenų, kad jis iÅ¡reiÅ¡kė tokį praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti savo bausmės ir priežiÅ«ros planÄ bei dėl jo pareikÅ¡ti savo nuomonę.

20. PareiÅ¡kėjas pastebėjo, kad 2017 m. vasario 23 d. V. K. Kybartų pataisos namuose pradėjus atlikti bausmę, nedalyvaujant jokiose programose, nevykdant individualios veiklos, nedirbant, elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė. Vėliau, po V. K. perkėlimo į Vilniaus pataisos namus, ėmusis visų įmanomų pataisos įstaigoje resocializavimo bÅ«dų, atlikus nemokamus darbus, gavus 13 paskatinimų, įgijus 4 profesijas, gavus lengvÄ jÄ grupę, vykdant individualiÄ veiklÄ , gaunant faktines pajamas, dengiant ieÅ¡kinius bei kitus įsiskolinimus, gavus leidimÄ iÅ¡vykti be sargybos trims paroms atostogų į laisvę, Vilniaus pataisos namai iÅ¡ esmės faktiÅ¡kai 2022 m. rugsėjo 19 d. savo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje vėl rizikÄ Ä¯vertino kaip vidutinę, t. y. teisiÅ¡kai be pokyčių po tiek pastangų ir savęs telkimo.

AukÅ¡tesnysis teismas pastebi, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra paaiÅ¡kinta, jog 2017 m. vasario 23 d., pirminio įvertinimo metu, Kybartų pataisos namuose buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2020 m. balandžio 18 d. atsižvelgiant į vertinimo metu iÅ¡skirtų rizikos veiksnių valdymÄ bei stebimus nuteistojo elgesio pokyčius ir jų pasekmes, nuteistojo asmens bylos duomenis bei interviu metu gautÄ informacijÄ atliekant V. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiÅ«rÄ , buvo pastebėta, kad anksčiau (2017 m. vasario 23 d.) atliktame vertinime nebuvo užfiksuoti reikÅ¡mingi, objektyvÅ«s, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai (nusikalstamo elgesio modelis, gyvenimo bÅ«do ypatumai, alkoholio vartojimas bausmės atlikimo metu).

Patikslinus V. K. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ Vilniaus pataisos namuose buvo nustatyta (iÅ¡liekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vėlesnių peržiÅ«rų metu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas iÅ¡lieka nepakitęs – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados apibendrinimo matyti, jog V. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje nepasižymėjo nuosekliu teigiamu elgesiu (asmens b. 1 t., l. 161).

21. Skunde yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad nenurodytas nei vienas nei statinis, nei dinaminis veiksnys, keliantis vidutinę pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ . Apygardos teismas pastebi, kad iÅ¡ 2022 m. rugsėjo 19 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad joje yra nurodyti 3 statiniai, 7 dinaminiai ir 6 apsauginiai veiksniai (asmens b. 1 t., l. 162). Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Å iuo atveju dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad nepaisant visų nuteistojo skunde itin akcentuojamų jo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme V. K. pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

22. V. K. skunde nurodė, kad pareigÅ«nams, neturėjusiems specializuotų žinių, sunkiau įvertinti įvairias V. K. elgesio, emocines, mÄ stymo bÅ«senas. MetodikÄ gali taikyti specialiuose mokymuose dalyvavę įvairių profesijų darbuotojai, turintys skirtingÄ iÅ¡silavinimÄ , darbo su žmonėmis bei savirefleksijos patirtį. AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia V. K. dėmesį į tai, kad iÅ¡ nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad jÄ parengė Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė D. Ž.. Ji turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , teisės psichologijos magistro laipsnį, „OASys“ tikslinių mokymų pažymėjimÄ (asmens b. 1 t., l. 148). Taigi apygardos teismas neturi pagrindo suabejoti Å¡ios socialinio tyrimo iÅ¡vados rengėjos kompetencija.

23. V. K. argumentuoja, kad Komisija peržengė savo kompetencijos ribas rekomenduodama V. K. savo trumpalaikių iÅ¡vykų metu kreiptis į Elektrėnų psichikos sveikatos centrÄ . Atkreipė dėmesį, jog tokio pobÅ«džio rekomendacijas gali teikti medicinos gydytojai, turintys akreditavimo tarnybos iÅ¡duotÄ mediko licencijÄ nustatyti diagnozes bei siųsti specialistų konsultacijoms. Pažymėjo, jog V. K. asmens byloje nėra duomenų apie gydymÄ psichiatrijos įstaigoje, juolab pataisos namų Å¡eimos gydytoja savo kompetencijos ribose tokių siuntimų nėra teikusi.

Tai rodo komisijos Å¡aliÅ¡kumÄ , nes tokio pobÅ«džio formuluotės brandaus amžiaus, Å¡eimÄ sukÅ«rusio bei iÅ¡laikančio, dirbančio, negydyto psichiatrijos įstaigoje vyro atžvilgiu kaip „nuteistasis turi emocinės gerovės problemų“ stokoja adekvatumo situacijai. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad iÅ¡ Komisijos nutarimo yra matyti, jog Komisija rekomendavo V. K. konsultuotis su įstaigos socialine darbuotoja dėl galimybės savaitgalio iÅ¡vykų metu gauti specialistų konsultacijas Psichikos sveikatos centre laisvėje (asmens b 1 t., l. 164).

Nors 2022 m. rugsėjo 19 d. socialinio tyrimo išvadoje V. K. nėra pateiktos rekomendacijos, tačiau yra pateikta panaši apibendrinanti išvada kaip ir Komisijos rekomendacija. Nurodyta, kad siekiant pozityvių pokyčių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesuose svarbiu aspektu išlieka motyvacijos pokyčiams išlaikymas, gebėjimų atsiriboti nuo rizikingų situacijų stiprinimas, dalyvavimo tikslinėse intervencinėse priemonėse tęstinumas, pro-socialaus užimtumo galimybės (asmens b. 1 t., l. 161).

Apygardos teismas atkreipia dėmesį į teisinį reguliavimÄ . Socialinio tyrimo iÅ¡vados formų ir Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų 8.10 papunktį formos Nr. 1 8.1 papunktyje pateikiamos rekomendacijos dėl galimų kaltinamojo probacijos sÄ lygų (rekomenduojamos probacijos sÄ lygos turi bÅ«ti susijusios su kriminogeninių veiksnių, įraÅ¡ytų socialinio tyrimo iÅ¡vados 7.2 papunktyje, mažinimu, atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu). Vadovaujantis 8.11 papunkčiu 8.2 papunktyje nurodoma, kaip bÅ«tų siekiama kriminogeninių veiksnių Å¡alinimo ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo atsižvelgiant į rekomenduojamas probacijos sÄ lygas, kokios bÅ«tų kaltinamojo galimybės vykdyti probacijos sÄ lygas ar jų laikytis.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 „Dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nuostatų 16.4 papunktyje yra nurodyta, kad Komisija priėmus motyvuotÄ nutarimÄ BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytam nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, teikia rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato Å¡ių rekomendacijų įgyvendinimo terminÄ ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų datÄ .

Taigi tiek socialinio tyrimo iÅ¡vados rengėjas, tiek ir atitinkamai po to Komisija gali nustatyti tokias rekomendacijas, kurios bÅ«tų susijusios su kriminogeninių veiksnių, įraÅ¡ytų socialinio tyrimo iÅ¡vados 7.2 papunktyje, mažinimu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Å iuo atveju tai ir buvo padaryta atsižvelgiant į socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytais V. K. motyvacijos pokyčiams iÅ¡laikymu, gebėjimais atsiriboti nuo rizikingų situacijų stiprinimu ir kita. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis jau buvo kreipęsis psichologinės pagalbos į asociacijÄ â€žL.“ siekdamas pakeisti įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ , žalingus įpročius, nekonstruktyvaus elgesio modelius, pagalba jam buvo teikiama (asmens b. 2 t., l. 88).

Be to, jis dalyvavo psichologinės savianalizės grupėje pagal programÄ , kuriÄ vykdė Vilniaus Å¡eimos centras (asmens b. 2 t., l. 134). Taigi Komisijos rekomendacija nereiÅ¡kia, kad Komisija peržengė savo kompetencijos ribas ar kad V. K. turi rimtų psichikos sutrikimų, psichologinė pagalba gali bÅ«ti teikiama ir padedant V. K. resocializuotis, pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ .

24. SkundÄ nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis V. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Apylinkės teismas spręsdamas V. K. lygtinio paleidimo klausimÄ , be kita ko, įvertino ir nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo iÅ¡vadai, kad apylinkės teismas Å¡ias aplinkybes vertino netinkamai.

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo V. K. skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo V.

K. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas Darius Pranka