2016-04-20 Nr. AB-8665-3-62-3-02412-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-276-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02412-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas) 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje klesti kastų sistema, neformaliosios nuteistųjų tradicijos, pagal kurias nuteistieji vieni kitus išnaudoja, o pataisos įstaiga šiuos veiksmus toleruoja ir nesiima jokių konkrečių veiksmų tam užkardyti. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją su prašymu suteikti informaciją, ar Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje egzistuoja neformaliosios nuteistųjų tradicijos ir kastų sistema bei ar administracija tai toleruoja, tačiau prašyta informacija nebuvo suteikta. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jo gyvenimo sąlygos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje visą laisvės atėmimo laikotarpį buvo ir yra nežmoniškos, tai sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją, buvo sužalota pareiškėjo sveikata. Pareiškėjo teigimu, jis nuo pat atvykimo į pataisos įstaigą (2005 m. gegužės 9 d.) yra priverstas gyventi nervinėje įtampoje ir stresinėje būsenoje.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2016 m. sausio 11 d. pašalinti skundo trūkumus, kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsniuose keliamų reikalavimų. Teismas nurodė, jog iš skundo turinio nėra aišku, kokios skunde nurodytos aplinkybės buvo konkretaus skundžiamo veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas. Teismo vertinimu, pareiškėjo išdėstytos aplinkybės yra abstraktaus pobūdžio, todėl tikslintinos aiškiai nurodant atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kuriais galbūt buvo pažeistos konkrečių teisės aktų nuostatos, o tuo pačiu ir pareiškėjo teisės bei teisėti interesai, veiksmų (neveikimo) laiką. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo, privalo aiškiai nurodyti, kuo ši žala pasireiškė, kokių konkrečių teisės aktuose nurodytų veiksmų pareigūnai neatliko arba kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko, iš kurių pareiškėjas kildina žalą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo netenkina Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos atsakymas į jo prašymą dėl informacijos suteikimo, tačiau pareiškėjas jo neginčija. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, turi būti išdėstytos aiškiai, konkrečiai, nurodant jas patvirtinančius įrodymus, o prie skundo turi būti pateikti įrodymai bei kiti dokumentai, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas.

2016 m. sausio 11 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo 2016 m. sausio 5 d. patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 100 000 Eur neturtinės žalos, kurią patyrė nuo 2005 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. sausio 5 d., atlyginimą. Pareiškėjas pakartojo skunde išdėstytas aplinkybes ir nurodė, kad ne visada turi prieigą prie aktualios informacijos, nes yra nuteistasis.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, tačiau nepašalino nutartyje nustatytų skundo trūkumų, nes pareiškėjas iš esmės pateikė analogišką skundą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė konkrečių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) (laike ir vietoje), kuriais galbūt buvo pažeistos konkrečių teisės aktų nuostatos, o tuo pačiu ir pareiškėjo teisės bei teisėti interesai, nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, kokių konkrečių teisės aktuose nurodytų veiksmų pareigūnai neatliko arba kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko, iš kurių pareiškėjas kildina žalą, nepateikė įrodymų bei kitų dokumentų, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 suformuota praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pareiškėjas A. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį, perduoti šios bylos nagrinėjimą kitam teisėjui ir įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės teismo posėdyje.

Pareiškėjas nurodo, kad jis nėra teisininkas, neturi teisinio išsilavinimo ir dėl savo sunkios materialinės padėties nėra atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato). Pareiškėjas paaiškina, kad jis yra nuteistasis, todėl jo galimybės rinkti įrodymus yra ribotos. Pareiškėjo teigimu, jis aiškiai teismui nurodė, kad yra kalinamas nežmoniškomis ir kankinančiomis, žeminančiomis orumą sąlygomis, pateikė dokumentus apie sveikatos sužalojimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija neužtikrina sveikos ir saugios kalinimo aplinkos. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatos. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju egzistuoja atsakovo neveikimas siekiant „pažaboti“ kastų sistemą ir neformaliąsias nuteistųjų tradicijas ir taip sukuriamos nesaugios ir nesveikos kalinimo sąlygos. Atsakovo tolerancija kastų sistemai ir neformaliosioms nuteistųjų tradicijoms skatina nuteistųjų susiskaldymą į kastas.

Pareiškėjo teigimu, atsakovo nusikalstamas abejingumas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis teismui tiksliai nurodė žalos atsiradimo laiką, vietą, t. y. kad žalą patyrė Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuo 2005 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 6 d., ir pasekmes – sveikatos sužalojimą. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, sprendusi skundo priėmimo klausimą, neįsigilino į skundo esmę, neįvertino pateiktų faktų visumos ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo teigimu, tokio pobūdžio byla yra labai subtili ir neprofesionaliam teisininkui sunku tiksliai teisiškai įrodyti nusikalstamą valstybės institucijos veiklą, todėl tik teismo posėdyje teismas gali priimti sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartis, kuria, pareiškėjui nepašalinus trūkumų, pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Kauno apygardos administracinis teismas, manydamas, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą patikslintą skundą, sprendė, kad pareiškėjas trūkumų nepašalino, todėl laikė skundą nepaduotu. Pažymėtina, jog teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d.), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartyje, nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumas pašalinti, nurodė, kad pareiškėjo išdėstytos aplinkybės yra abstraktaus pobūdžio, todėl tikslintinos, nes nėra aišku, kokios skunde nurodytos aplinkybės buvo konkretaus skundžiamo veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas. Taip pat buvo išaiškinta, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo, privalo aiškiai nurodyti, kuo ši žala pasireiškė, kokių konkrečių teisės aktuose nurodytų veiksmų pareigūnai neatliko arba kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko, iš kurių pareiškėjas kildina žalą. Taip pat buvo nurodyta, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, turi būti išdėstytos aiškiai, konkrečiai, nurodant jas patvirtinančius įrodymus, o prie skundo turi būti pateikti įrodymai bei kiti dokumentai, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartyje nurodydamas, kokie pareiškėjo skundo trūkumai nepašalinti, konstatavo, jog pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui, t. y. pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė konkrečių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) (laike ir vietoje), kuriais galbūt buvo pažeistos konkrečių teisės aktų nuostatos, o tuo pačiu ir pareiškėjo teisės bei teisėti interesai, nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, kokių konkrečių teisės aktuose nurodytų veiksmų pareigūnai neatliko arba kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko, iš kurių pareiškėjas kildina žalą, nepateikė įrodymų bei kitų dokumentų, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-355-662/2015; 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-453-492/2015).

ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, jog skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį prie skundo pridedami įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, t. y. nebuvo nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą. Iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, kad jame nurodytos pagrindinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas žalos atlyginimo reikalavimas: nurodyta, su kokiais neteisėtais veiksmais (neveikimu) siejamas reikalavimas (atsakovas toleruoja ir nesiima jokių konkrečių veiksmų užkardyti Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje klestinčią kastų sistemą ir neformaliąsias nuteistųjų tradicijas), laikotarpis, kada atlikti neteisėti veiksmai (neveikimas) (visą pareiškėjo laisvės atėmimo laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 9 d.), konkretizuota, kokią žalą patyrė pareiškėjas (didelius dvasinius skausmus, depresiją, buvo sužalota pareiškėjo sveikata), prašomos atlyginti žalos dydis (100 000 Eur) ir institucija, iš kurios prašoma priteisti žalą (Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateiktas skundas dėl žalos atlyginimo atitiko ABTĮ nustatytus reikalavimus, jame buvo suformuluotas tiek skundo dalykas, tiek pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto nustatytų reikalavimų.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad prie skundo turi būti pateikti įrodymai bei kiti dokumentai, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas, o skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų bei kitų dokumentų, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas tiek su skundu, tiek su patikslintu skundu pateikė tam tikrus dokumentus, kuriais grindžia savo skundo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Jeigu pareiškėjo skunde nebūtų pateikta pakankamai įrodymų, teismas tokį skundą galėtų laikyti nepagrįstu ir jį atmesti pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 punktą. Tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo ir negali atsisakyti jį priimti remiantis vien tuo, kad skundas nepagrįstas įrodymais. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad egzistuoja skundo trūkumas, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų bei kitų dokumentų, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-479-492/2015). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ABTĮ 68 straipsnis reglamentuoja pasiruošimą administracinių bylų nagrinėjimui teisme. Teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus, be kita ko, įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu ar elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis (kai skundas (prašymas) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis) dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą (ABTĮ 68 str. 1 d. 2 p.), šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (ABTĮ 68 str. 1 d. 4 p.), atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą (ABTĮ 68 str. 1 d. 7 p.). Taigi, kai teismas nustato, jog paduotas skundas ne visiškai atitinka ABTĮ įtvirtintus reikalavimus skundui, tačiau nustatyti skundo trūkumai netrukdo pradėti administracinės bylos teiseną, tokie trūkumai gali būti šalinami pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu.

Teisėjų kolegija vertina, jog šiuo atveju iš skundo turinio yra pakankamai aiškus skundo dalykas ir pagrindas, t. y. pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas yra suformuluoti taip, kad teismas galėtų išspręsti skundo priėmimo klausimą, o atsakovas – pateikti atsiliepimą į skundą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir po to nutarė jį laikyti nepaduotu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo perduoti šios bylos nagrinėjimą kitam teisėjui ir įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės teismo posėdyje, tačiau akcentuotina, kad pagal ABTĮ 37 straipsnį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė