2022-01-05 Nr. AB-587-3-61-3-01099-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2702-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01099-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA, Agentūra) 2020 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. BR6-281 (toliau – ir 2020 m. vasario 13 d. Sprendimas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad NMA 2019 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą dėl išmokų pagal atskiras priemones dydžio bei sankcijų pagal 2018 m. gegužės 31 d. pareiškėjo Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – 2018 m. paraiška) taikymo. Minėtą atsakovo sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2019 m. rugsėjo 25 d. administracinėje byloje Nr. eI-3363-821/2019 priėmė galutinį teismo sprendimą, NMA sprendimą panaikino. 2019 m. balandžio 11 d. NMA dėl tos pačios pareiškėjo 2018 m. paraiškos priėmė dar vieną sprendimą, pritaikydama didesnes sankcijas ir sumažindama išmokas. Pareiškėjas šį atsakovo sprendimą apskundė VAAT, kuris administracinę bylą Nr. eI-3497-809/2019 išnagrinėjęs iš esmės, 2020 m. sausio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino NMA 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą. Atsakovas 2019 m. gegužės 13 d. dėl tos pačios pareiškėjo 2018 m. paraiškos priėmė dar vieną sprendimą, argumentuodamas, kad trečias sprendimas yra antro sprendimo motyvai, nurodant tą pačią sprendimo priėmimo datą bei tą patį numerį. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė VAAT, kuris išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-3962-1066/2019, 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikindamas NMA priimtą sprendimą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas 2020 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-281, kuris analogiškas panaikintam VAAT 2019 m. gruodžio 9 d. teismo sprendimui. Pareiškėjas su sprendimu nesutiko, paaiškino, jog jo 2018 m. paraiškos vertinimas atliktas neišsamiai, selektyviai, paviršutiniškai, pažeidžiant konstitucinius, viešojo administravimo principus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

4. Pareiškėjas nesutiko su NMA nustatytu paramai netinkamų bl3, bl9 plotų su bendru 1,33 ha pažeidimo plotu. Aiškino, kad atsakovas sprendime nurodė, jog vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) pateiktais duomenimis nustatyta, jog minėtuose kontroliniuose žemės sklypuose (toliau – ir KŽS) buvo deklaruotas didesnis plotas nei tas, kuris buvo nustatytas įvardintiems KŽS, kadangi apima paramai netinkamą KŽS bl3 ir bl9 plotą. Agentūra nustatė 1,33 ha neatitiktį, vertino kaip neteisingo deklaravimo atvejį, dėl ko nusprendė, kad parama pagal įvardintas paramos priemones nebus nemokama, o dėl 1,33 ha netinkamo paramai bl3 ir bl9 ploto pagal 2018 m. paraišką yra taikomos sankcijos.

5. Pareiškėjas teigė, kad 2018 m. paraiškoje deklaravo šlapynes. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas” įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas” įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (22.4.4. p) (toliau – ir Agro taisyklės), pareiškėjas įsipareigojo nenuganytos žolės likučius nušienauti. Pašalinti nušienautą žolę bei nenuganytos arba nušienautos žolės likučius iki kitų metų kovo 1 d.

6. Nurodė, kad atsakovas faktinio patikrinimo vietoje nėra atlikęs, o pažeidimus konstatavo ir jų mastą nustatė remdamasis ŽŪIKVC pateikta informacija. Pareiškėjas sutvarkyti deklaruotus žemės sklypus (šlapynes) KŽS turėjo pareigą iki 2019 m. kovo 1 d. ir teigė tai padaręs, tačiau atsakovas, atlikdamas 2018 m. paraiškos rezultatų vertinimą, rėmėsi 2018 m. vasaros pabaigoje atliktomis foto nuotraukomis, o faktinio paraiškos rezultatų vertinimo vietoje neatliko, todėl klaidingai nustatė ir nepagrįstai konstatavo neteisingo deklaravimo faktą.

7. Pareiškėjas paaiškino, kad negalėjo 2019 m. birželio mėn. pateikti deklaracijos pagal faktinę sklypų situaciją, kadangi atsakovas, nepaisant to, kad sprendimai buvo apskųsti, yra įregistravęs netinkamus deklaravimui plotus pagal 2018 m. vasaros pabaigoje fiksuotą laukų būklę pagal foto medžiagą ir deklarantai savo programoje, formuodami 2019 m. paraišką, negalėjo įtraukti ir neteisingai atsakovo pagal skundžiamą sprendimą įregistruotų bl3 bei bl9 plotų. Pažymėjo, kad nustatyti pažeidimai sąlygoti jau minėtos Agentūros klaidos, dėl ko atsakovas neteisingai konstatavo 1,33 ha netinkamo deklaravimo faktą, todėl ir visi kiti 3-6 sprendimo dalyse konstatuoti pažeidimai ir taikytos sankcijos naikintini kaip nepagrįsti.

8. Skunde nurodė, jog atsakovas neteisingai konstatavo 1,33 ha pažeidimą, todėl nepagrįstai taikė sankcijas ir pagal atskiras priemones. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2016 m. pareiškėjas deklaravo 12,94 ha ploto pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“. Agro taisyklėse buvo numatytas įsipareigojimas vykdyti veiklą 5 metus, nesumažinti paramos paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 5 proc. ir kt., tačiau pagal 2017 m. paramos paraišką, atsisakydamas paramos pagal Agro priemonės veiklą už 1,97 ha plotą (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1), pareiškėjas 2018 m. paraiškoje sumažino bendrą deklaruotą plotą (nuo 12,94 ha) 1,97 ha, kas sudaro 15 proc. skirtumą, todėl konstatuojamas pažeidimo faktas.

9. 2018 m. paramos paraiškoje (kaip ir 2017 m. paraiškoje) nebuvo deklaruotas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 esantis 1,97 ha plotas 5PT-3. Kadangi 2016 m. paraiškoje deklaruotas plotas buvo 12,94 ha, todėl 2018 m. deklaruotas plotas sumažėjo iki 10,97 ha. Pažymėjo, kad 2016 m. buvo deklaruoti tokie šlapynių plotai: 5PT-2 – 3,16 ha; 5PT-2 – 3,25 ha; 5PT-2 – 4,56 ha; Iš viso 5PT-2 – 10,97ha. Be to, suklydus deklaruotas 5PT-3 – 1,97 ha, už kurį tiesioginės išmokos pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nėra ir nebuvo mokamos, nes už 5PT-3 plotą pareiškėjas 2016 m. gavo tik 16,72 Eur / ha kompensaciją, o už 5PT-2 taikoma 208 Eur hektarui išmoka pagal aukščiau nurodytą veiklą.

10. Pareiškėjas 2017 m. nusprendė atsisakyti deklaruoti 5PT-3 (1,97 ha) plotą, atsakovas apie susidariusią situaciją buvo informuotas, jam pateikė prašymą dėl minėto lauko atsisakymo, tačiau šių aplinkybių nei 2018 m., nei 2019 m. kaip ir nevertino, jog 1,97 ha yra 5PT-3 laukas, už kurį paskirtoje sankcijoje nurodyto dydžio išmokos ir nebuvo niekada mokamos. Atsakovas nesudarė galimybės pareiškėjui paaiškinti dėl susidariusios situacijos, tačiau nutarė taikyti sankciją, kurią paskaičiavo ne nuo kompensacijos už hektarą pagal 5PT-3 plotą (16,72 Eur / ha, arba 32,95 Eur už visą 1,97 ha plotą), o nuo už 5PT-2 mokamų tiesioginių išmokų (208 Eur / ha).

11. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes dėl 2018 m. paraiškos rezultatų NMA priėmė ketvirtą tokį patį sprendimą. Iš skundžiamo sprendimo turinio jam nėra aišku, kokios naujai paaiškėjusios objektyvios aplinkybės lėmė ketvirtą kartą pervertinti paraiškos rezultatus. Pažymėjo, kad buvo pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas, draudžiantis dvigubą baudimą. Taip pat pareiškėjo padėtis buvo pabloginta sprendimu taikant sankciją ir taip pažeidžiant lex benignior retro agit principą (įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią), numatantį, kad atgal galioja tik švelnesnė teisės norma už buvusią, taip pat asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių principams. Manė, kad skundžiamu sprendimu NMA pažeidė ne tik gero administravimo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, tačiau tokia ydinga atsakovo taikoma praktika visiškai ignoravo atsakingo valdymo, teisėtumo, objektyvumo, skaidrumo ir kt. principus.

12. Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovas, remdamasis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 m. tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-220 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 8 priedo 1.2.4, 1.2.5 papunkčių nuostatomis, pažymėjo, kad neįtraukta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemone „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių vietovėse) (toliau – ir MPŪV) priemonę ir Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (toliau – ir Agro) priemonę, pagal kurias galėtų būti skiriama parama už nustatytus paramai netinkamus bl3, bl9 plotus (Taisyklių 8 priedo 1.2.4 ir 1.2.5 papunkčiuose yra nurodyta Kaimo plėtros programos (toliau – ir KPP) priemonė „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, tai Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonė „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“).

Be to, Natura 2000 taisyklių 101 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjai, siekiantys paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Su „Natura 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ (toliau – ir Natura 2000 priemonė) veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, gali prašyti paramos už plotą pagal šią veiklos sritį, kai deklaruojami laukai ar jų dalys yra įbraižyti KŽS, kurių kodas bl3, bl9 (kuriuose tinkamas paramai tiesioginėmis išmokomis skirti plotas yra prilygintas 0), kai deklaruotini laukų kodai 5PT-3 (ekstensyvus šlapynių tvarkymas), MNN (meldinių nendrinukių buveinių saugojimas šlapynėse)).

Pareiškėjo 2018 m. paraiškoje deklaruoti plotai pasėlio kodu 5PT-2 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas (mokamos tiesioginės išmokos)), už kuriuos prašoma paramos ir pagal Natura 2000 priemonės veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, taigi išimtis dėl šiuo pasėlio kodu deklaruotų plotų nenumatyta, t. y. už KŽS bl3, bl9, nustatytus pasėlio kodu 5PT-2 deklaruotuose plotuose, parama pagal įvardytą paramos priemonę neskiriama.

14. Atsakovas paaiškino, kad pagal Taisyklių 84 punktą NMA neatlieka patikrų vietoje tuose KŽS ar jų dalyse, kurie patenka į einamųjų metų palydovinių ir (arba) ortofotografinių žemėlapių teritoriją, taip pat ŽŪIKVC atliktų KŽS tikslinimo darbų vietose. Pažymėjo, kad NMA, vadovaudamasi ŽŪIKVC duomenimis, nustatė, jog pareiškėjas deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas įvardytiems KŽS ir apima paramai netinkamą KŽS bl3 ir bl9 plotą. Nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukai, įbraižyti išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamus bl3, bl9 plotą, kuriuose KŽS remiamas plotas lygus 0 ir už tokius plotus parama nemokama, bendras pažeidimo plotas – 1,33 ha.

15. Pabrėžė, kad atsakingai institucijai ŽŪIKVC perdavus patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis (pripažinus paramai netinkamus plotus kaip paramai tinkamus), NMA pareiškėjų paraiškas peržiūri pakartotinai. Atsakovas, remdamasis Taisyklių 3.22 papunkčiu, teigė, kad parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus (Taisyklių 3.22 p.). Nurodė, kad nustatė pažeidimą ir dėl tinkamumo kriterijaus paramai pagal MPŪV priemonę neatitikties. Pareiškėjo 2018 m. paraiškoje paramai pagal MPŪV priemonę mažesnio intensyvumo gamtinių trūkumų vietovėse gauti deklaruotas 10,97 ha, o faktiškai nustatytas 9,64 ha (dėl aukščiau aprašyto bendro 1,13 ha bl3, bl9 ploto) ganyklų-pievų plotas, deklaruotas pasėlio kodu 5PT-2 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas (mokamos tiesioginės išmokos).

16. Atsakovas, vadovaudamasis atsakingos institucijos ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, nustatė, jog pareiškėjas neturi sutartinių gyvulių visam faktiškai nustatytam ganyklų-pievų plotui padengti, t. y. sutartinių gyvulių vidurkis per kalendorinius metus, skaičiuojant nuo praėjusių metų kovo 31 d. iki einamųjų metų balandžio 1 d., yra 0 SG, kuris dengia 0 ha ganyklų-pievų plotą. Taip pat, vadovaujantis ŽŪIKVC pateiktais duomenimis ir MPŪV taisyklių 10.5 papunkčiu, pareiškėjui parama pagal MPŪV priemonę (mažesnio intensyvumo gamtinių trūkumų vietovės) einamaisiais 2018 metais už sutartiniais gyvuliais nedengiamą faktinį 9,64 ha ganyklų-pievų plotą neskiriama.

17. Pažymėjo, kad pareiškėjas pagal 2017 m. paraišką, atsisakydamas paramos pagal AGRO priemonės veiklą už 1,97 ha plotą (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1), sumažino įsipareigotą šio lauko plotą 100 proc. lyginant su 2016 m., t. y.: kadangi 2016 m. paraiškoje pagal Agro priemonės veiklą KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotas 1,97 ha plotas, o 2017 m. paraiškoje už šį lauką atsisakė paramos, todėl 2017 m. šio lauko įsipareigotas plotas 0,00 ha, todėl 2017 m. paraiškoje įsipareigotas lauko plotas sumažėjo 1,97 ha, t. y. 100 proc.

18. Atsakovas teigė, kad 2016 m. paraiškoje bendras pagal Agro priemonės veiklą įsipareigotas plotas buvo 12,94 ha, o 2017 m. paraiškoje jis sumažėjo 1,97 ha, t. y. 15 proc., todėl sumažėjusių laukų plotų suma viršijo 5 proc. leistiną ribą. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl nustatytų netinkamų plotų ir teigė, kad ŽŪIKVC 2018 m. rugpjūčio 24 d. atnaujino ortofotografinių žemėlapių teritoriją ir nustatė, jog pareiškėjo 2018 m. paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotame lauke Nr. 1 yra 0,25 ha paramai skirti netinkamas bl3 plotas, o KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotame lauke Nr. 1 – 0,71 ha paramai skirti netinkamas bl3 plotas ir 0,37 ha paramai skirti netinkamas bl9 plotas. Taisyklių 85.6 papunktyje nustatyta tvarka perdavė Agentūrai atnaujintus einamųjų metų KŽS_DR5LT duomenis.

19. Pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo pareigą ne tik sutvarkyti nurodytus laukus iki kitų metų kovo 1 d., bet ir pareigą teikti atsakovui teisingus duomenis ir neprašyti paramos už paramai skirti netinkamus plotus. Pareiškėjas, pateikdamas 2018 m. paraišką, nevykdė teisės aktuose numatytos pareigos ir neišskyrė paramai skirti netinkamų plotų.

20. Atsakovas atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad 2018 m. kovo 16 d. gavo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos 2018 m. kovo 13 d. raštą Nr. (2.30.)-2-213 „Dėl deklaruotų plotų“ (toliau – 2018 m. kovo 13 d. raštas), kuriuo informuota apie deklaruotus ir galimai nesutvarkytus laukus. Reaguodamas į šį raštą, 2018 m. kovo 26 d. atliko patikrą vietoje. ŽŪIKVC teisėtai ir pagrįstai atliko ortofotografinių žemėlapių teritorijos atnaujinimo darbus ir nustatė paramai skirti netinkamus plotus, kurių GKODAS bl3/bl9, o NMA teisėtai ir pagrįstai vadovavosi ŽŪIKVC pateiktais duomenimis ir taikė sankcijas pareiškėjo 2018 m. paraiškai.

21. Atsakovas dėl taikomų sankcijų pagrįstumo nurodė, kad 2017 m. paraiškoje nustatė, jog įsipareigotas lauko plotas pagal Agro priemonės veiklą palyginus su 2016 m. deklaruotu ir įsipareigotu lauko plotu sumažėjo daugiau nei leistina riba (daugiai nei 3 proc. (viršijo 100 proc.)) ir sumažėjusio lauko ploto suma viršijo 2016 m. Agro taisyklių 19.4 papunktyje nurodytą leistiną 5 proc. ribą (tuo pačiu ir 2017 m. Agro taisyklių 19.4 papunkčio pažeidimas), todėl 2017 m. pagal Agro priemonės veiklą buvo pritaikyta 2017 m. Agro taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 3D-237 redakcija) 55.3 papunktyje numatyta sankcija – pritaikyta už 1,97 ha išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija bei trejiems ateinantiems metams apskaičiuota paramos pagal įvardytą veiklą suma sumažinama 3 proc.

22. Pasak atsakovo, pareiškėjui pagal 2018 m. Paraišką Agro priemonės veiklai pritaikyta 3 proc. sankcija už 2017 m. įsipareigojimų ir kriterijų nesilaikymą ir mažinimas sudaro 43,56 Eur ((9,64 ha faktinis plotas – 2,66 ha mažinimas dėl neteisingo deklaravimo) ha x 208 Eur/ha (įkainis)) x 3 proc.).

23. NMA vertino kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad jam už KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,97 ha 5PT-2 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas) nebuvo mokamos nurodyto dydžio išmokos. Paaiškino, kad vienoda (208 Eur už ha) parama pagal šią Agro priemonės veiklą mokama ir už laukus, deklaruotus pasėlio kodu 5PT-2 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas (mokamos tiesioginės išmokos) ir už laukus, deklaruotus pasėlio kodu 5PT-2 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas), skirtumas tik tas, kad už laukus, deklaruotus pasėlio kodu 5PT-2 mokamos ir tiesioginės išmokos, o už laukus, deklaruotus pasėlio kodu 5PT-3, tiesioginės išmokos nemokamos.

24. Pareiškėjas 2016 m. paraiškoje deklaruodamas laukus, deklaruotus pasėlio kodu 5PT-2 ir PPT-3, privalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų pagal Agro priemonės veiklą ir tinkamai juos vykdyti.

25. Akcentavo, kad 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo bei skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame nurodyti galutiniai 2016 m. paraiškos vertinimo rezultatai, lentelės „Išmokos ir sankcijos pavadinimas“ 14 eilutėje nurodyta, jog pareiškėjo 2016 m. paraiškai neskiriama 409,76 Eur parama pagal Agro priemonės veiklą už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą, o šio sprendimo 6 dalyje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kodėl 2016 m. paraiškai neskiriama parama pagal Agro priemonės veiklą.

II. 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

27. Teismas nustatė, kad:

27.1. pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurioje buvo deklaruota: 10,97 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 10,97 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių vietovėse); 10,97 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas; 10,97 ha plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka; 7,81 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Su „Natura 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“.

27.2. Agentūra, baigusi vertinti 2018 m. paraišką, priėmė 2019 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. BR6-3376804 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ išrašą (toliau – 2019 m. kovo 22 d. sprendimo išrašas). LITEKO duomenimis, VAAT administracinėje byloje Nr. eI-3363-821-821/2019 priėmė sprendimą, panaikino šį atsakovo sprendimą kaip iš esmės nemotyvuotą. Šis procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs.

27.3. Po 2019 m. kovo 22 d. sprendimo išrašo priėmimo, 2019 m. balandžio 5-6 d. NMA buvo gauti ŽŪIKVC duomenys, kurie, atsakovo vertinimu, turėjo įtakos išmokos apskaičiavimui pagal pareiškėjo 2018 m. paraišką. Pastaroji buvo vertinama pakartotinai ir priimtas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo išrašas Nr. BR6-3381597 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo išrašas), kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad 2019 m. kovo 22 d. sprendimo išrašas yra negaliojantis. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo išrašu, pateikė 2019 m. gegužės 6 d. skundą VAAT (administracinė byla Nr. eI3-579-809/2020). LITEKO duomenimis, dėl šio sprendimo VAAT administracinėje byloje Nr. eI-3497-809/2020 priėmė sprendimą ir panaikino šį sprendimą kaip nemotyvuotą. Šis sprendimas įsiteisėjęs.

27.4. Agentūra kartu su 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. BR6-3194 „Dėl išsamaus sprendimo pateikimo“ pateikė išsamų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. BR6-3381597 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2019 m. balandžio 11 d. išsamus sprendimas), kuris, atsakovo nuomone, papildo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo išrašą ir kuriame nurodyti išsamūs galutiniai 2018 m. paraiškos vertinimo rezultatai (išdėstytos aplinkybės dėl taikomos neteisingo deklaravimo sankcijos, dėl taikomos sankcijos už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą bei nurodytas teisinis sankcijų taikymo reglamentavimas).

27.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu, pateikė 2019 m. birželio 13 d. skundą VAAT (administracinė byla Nr. eI-3962-1066/2019). LITEKO duomenimis, VAAT administracinėje byloje Nr. eI-3962-1066/2019 sprendimu panaikino atsakovo sprendimą. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

27.6. NMA, vykdydama VAAT 2019 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. sausio 7 d. sprendimus, 2020 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-281 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų vykdymo bei skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“.

28. Taigi, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pagal byloje pateiktus rašytinius duomenis nustatyta, jog pareiškėjui pagal 2018 metų paraišką pritaikyta neteisingo deklaravimo sankcija, įpareigojanti sugrąžinti jam išmokėtą paramą už netinkamą paramai plotą – 1, 33 ha.

29. Teismas, apžvelgęs aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad NMA, gavusi 2019 m. balandžio 5-6 d. ŽŪIKVC Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, nustatė, jog pareiškėjo 2018 m. paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotame lauke Nr. 1 yra 0,25 ha paramai skirti netinkamas bl3 plotas, o KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotame lauke Nr. 1 yra 0,71 ha paramai skirti netinkamas bl3 plotas ir 0,37 ha paramai skirti netinkamas bl9 plotas, iš viso 1, 33 ha.

30. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.1.1. papunkčiu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.1 papunkčiu, ŽŪIKVC yra atsakingas už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. ŽŪIKVC atlieka duomenų atnaujinimą ir tuos duomenis perduoda NMA, o pastaroji administruoja paraiškas ir sprendžia, kokius duomenis naudoti. Galutiniais deklaruotų laukų duomenimis disponuoja NMA. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktame atsiliepime atsakovas paaiškino, jog atsakingai institucijai ŽŪIKVC perdavus patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis (pripažinus paramai netinkamus plotus kaip paramai tinkamus), NMA paraiškas peržiūri pakartotinai.

31. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2015 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-782-261/2015) ir akcentavo, kad ortofotografinė medžiaga pripažintina tinkamu duomenų šaltiniu bei nustatytų neatitikimų įrodymu tik tais atvejais, kai nėra abejonių dėl joje pateiktų duomenų tikslumo ir patikimumo. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog pareiškėjas, išsakydamas abejonę dėl ŽŪIKVC duomenų bazės tikslumo ir patikimumo, pats į bylą nepateikė jokių objektyvių tokias NMA išvadas paneigiančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad ir šis pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu skundžiamu sprendimu konstatuotas pagrįstai. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog pareiškėjas turėjo pareigą ne tik sutvarkyti nurodytus laukus iki kitų metų kovo 1 d., bet ir pateikti teisingus duomenis, ir neprašyti paramos už paramai skirti netinkamus plotus.

32. Teismas pabrėžė, kad iš esmės pareiškėjas nesutiko su atsakovo nustatytu neteisingo deklaravimo faktu, t. y. 1,33 ha plotu, nors iš skundžiamo sprendimo matyti, jog konstatuoti ir kiti pažeidimai. Pareiškėjo teigimu, visi pažeidimai konstatuoti tik dėl neteisingo deklaravimo fakto. Daugiau jokių argumentų dėl kitų pažeidimų pareiškėjas skunde nepateikė. Nurodė, kad NMA pagrįstai vadovavosi ortografiniais duomenimis, 2018 metų paraišką įvertinusi pakartotinai bei nustačiusi neteisingą deklaravimą konstatavo ir kitus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas išsamiau nepasisakė bei nepateikė pagrindžiančių įrodymų.

33. Pareiškėjas nesutiko su pagal Priemonės veiklą taikoma sankcija, nurodydamas, kad 2016 m. paraiškoje klaidingai buvo deklaruotas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 15PT-2 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas, kurio plotas 1,97 ha), o pareiškėjas šio lauko atsisakė po 2017 m. paraiškos pateikimo.

34. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m., teikdamas Paraišką pagal Agro priemonės veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, deklaravo 12,94 ha plotą ir įsipareigojo: 1) laikytis įsipareigojimų 5 metus vykdyti atitinkamą Agro priemonės veiklą, nuo paramos paraiškos pirmos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos. Prisiimtų įsipareigojimų trukmė negali būti keičiama (2016 m. Agro taisyklių 19.1 papunktis); 2) kasmet teikti paramos paraišką pagal Agro Priemonės atitinkamas veiklas (2016 m. Agro taisyklių 19.2 papunktis); 3) įsipareigojimų laikotarpiu veiklą vykdyti tame pačiame paramos paraiškoje (-ose) nurodytame plote (t. y. tuose pačiuose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose) ir kasmet deklaruoti tuos plotus. <…> (2016 m. Agro taisyklių 19.3 papunktis); 4) per įsipareigojimų laikotarpį, nuo pirmos paraiškos pateikimo dienos nesumažinti paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 5 proc. <…> (2016 m. Agro taisyklių 19.4 papunktis). Taigi, kaip nurodė teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas įsipareigojo 5 metus laikytis įsipareigojimų, numatytų 2016 m. Agro taisyklių nuostatose. 2016 m. paraiškoje pagal Agro priemonės veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 pareiškėjo deklaruotas 1,97 ha plotas, o 2017 m. pateiktoje paraiškoje atsisakydamas paramos pagal Agro priemonės veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ už 1,97 ha plotą (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1) pareiškėjas sumažino įsipareigotą šio lauko plotą 100 proc. lyginant su 2016 m, t. y. 2017 m. paraiškoje įsipareigotas lauko plotas sumažėjo 1,97 ha, t. y. 100 proc., nors teikdamas 2016 m. paraišką įsipareigojo nesumažinti paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 5 proc.

35. Teismas apibendrino, kad atsakovas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog sumažėjusių laukų plotų suma viršijo 5 proc. leistiną ribą, kadangi 2016 m. paraiškoje bendras pagal Agro priemonės veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ įsipareigotas plotas buvo 12,94 ha, o 2017 m. paraiškoje sumažėjo 1,97 ha, t. y. 15 proc.

36. Nors pareiškėjas teigė, jog sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, t. y. pažeidžiant gero administravimo principą, tačiau, teismo vertinimu, NMA pagrįstai vadovavosi ortografiniais duomenimis, 2018 metų paraišką įvertinusi pakartotinai bei nustačiusi pažeidimus, skyrė 3 127,89 Eur dydžio galutinę paramos sumą.

37. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčą reglamentuojančias teisės normas, priėjo prie išvados, jog pareiškėjas neįrodė paraiškoje deklaruotų duomenų teisingumo, nepateikė jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ginčo sprendimas yra išsamus, pagrįstas teisės aktų normomis, objektyviais duomenimis, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

III. 38. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti NŽT 2020 m. vasario 13 d. Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo ptiteisti iš atskovo visas bylinėjimosi išlaidas.

39. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jame išdėstytais motyvais, vertina, kad priimtas sprendimas yra nepagrįstas, neteisingas bei neteisėtas. Pareiškėjo vertinimu, teismas taip pat netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, juos vertino selektyviai, atsižvelgęs vien tik į NMA pateiktus duomenis. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek NMA, administruodama pareiškėjo 2018 m. paraišką, nesivadovavo pareiškėjo pateiktais duomenimis, rašytiniais paaiškinimais ir pateikta ŽŪIKVC gauta informacija.

40. Pareiškėjas pažymi, kad niekada neginčijo ŽŪIKVC pateiktų duomenų patikimumo. Pareiškėjas, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, 2019 m. gegužės 31 d. paraiškoje deklaravo teisingus duomenis pagal esamą faktinę situaciją. Priešingai, nei savo motyvuose nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas į bylą pateikė pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad 2018 m. gegužės 31 d. paraiškos pateikimo metu visi paraiškoje nurodyti deklaruoti laukai buvo sutvarkyti, nušienauti ir juose nebuvo nei krūmokšniais apaugusių plotų (bl3), nei įmirkusių plotų (bl9) (išskyrus tuos plotus, kuriuos pats apeliantas (deklarantai) yra įbraižęs pateikiant paraišką. Toliau pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

40.1. Pareiškėjas tiek 2017 m., tiek 2018 m. paraiškose deklaravo iš esmės analogiškus plotus (pagal NMA programą įbraižyti kitų plotų net nėra jokių techninių galimybių, išskyrus plotą, kuris nustatytas programoje). 2018 m. gegužės mėn. (iki 2018 m. gegužės 31 d. ginčo paraiškos pateikimo), pareiškėjo ankstesnių 2017 metų paraiškoje deklaruotus ginčo sklypus pagal susitarimą sutvarkė ūkininkas A. U, kuris šias aplinkybes patvirtino raštu. Kartu buvo pateikta ir nušienautų bei sutvarkytų laukų foto medžiaga (skundo priedas Nr. 7). Dėl to, kad pagal 2017 m. paraišką pareiškėjas pavėlavo sutvarkyti deklaruotus plotus (pagal 2017 m. paraišką laukai turėjo būti sutvarkyti iki 2018 m. kovo 1 d., o buvo sutvarkyti tik 2018 m. gegužės mėn.), D. M. atitinkamai buvo pritaikytos sankcijos, kurių pareiškėjas neginčijo. Tačiau iš šių aplinkybių ir pateiktų duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 31 d. paraiškos pateikimo dieną ginčo laukai buvo deklaruoti teisingai, pagal faktinę jų būklę, nes buvo ką tik sutvarkyti. Priimdama apskųstą 2020 m. vasario 13 d. sprendimą, NMA šių aplinkybių nevertino, nors šios aplinkybės buvo nagrinėjamos ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme trijose atskirose administracinėse bylose dėl tos pačios 2018 m. gegužės 31 d. paraiškos vertinimo rezultatų. Priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas ne tik neatsižvelgė į šias aplinkybes, tačiau neteisingai bei nepagrįstai sprendė, jog išskyrus abejones, pareiškėjas jokių NMA išvadas paneigiančių duomenų nepateikė. Teismo sprendime nenurodyta, kodėl pareiškėjo byloje pateikti įrodymai nelaikytini pagrįstais (iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad jie apskritai nebuvo vertinti priimant sprendimą).

40.2. NMA tariamo netinkamo deklaravimo faktą konstatavo ne pagal pareiškėjo paraiškos pateikimo metu (2018 m. gegužės 31 dienai) duomenis, o pagal ŽŪIKVC 2018 m. rugpjūčio 24 dienos duomenis, t. y. pagal 3 mėnesiais vėlesnius duomenis. Tokiu būdu yra preziumuojama, kad ir 2018 m. gegužės 31 d. paraiškos pateikimo metu (trimis mėnesiais anksčiau) paraiškoje deklaruotų plotų būklė buvo status quo (dabartinė padėtis) stadijoje, t. y. deklaruotuose plotuose egzistavo ir bl3 ir bl9 1,33 ha plotas. Nei NMA, nei pirmosios instancijos teismas nevertino bei neatsižvelgė, jog nuo pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. paraiškos deklaravimo iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. aukštos skiriamosios gebos fotofiksacijos atlikimo praėjęs laiko tarpas sudarė net 11 savaičių ir yra itin reikšmingas. Taip pat privalėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad šį laiko tarpą sudaro praktiškai visi vasaros mėnesiai, kuomet yra augalų vegetacijos pikas. Ne kvalifikuotam ekspertui, be išsamios analizės, nebūtų įmanoma nustatyti, ar galėjo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nustatyti krūmokšniai (bl3) 1,08 ha plote egzistuoti ir 2018 m. gegužės 31 d., kadangi iš atsakovo į bylą pateiktos foto medžiagos to padaryti neįmanoma. Tačiau atsakovas jokio vertinimo neatliko ir formaliai vadovavosi tik pačiu 2018 m. rugpjūčio 24 d. nustatytu faktu, eliminuojant visas kitas aplinkybes. Taigi, pareiškėjas mano, kad atsakovo įrodymai dėl tariamo paraiškoje pateiktų duomenų neteisingumo bei netinkamo deklaravimo fakto yra pernelyg nutolę laike, kad juos galima būtų laikyti teisingais, egzistavusiais ir 2018 m. gegužės 31 d. Šiuo atveju teismas, vertindamas atsakovo pateiktus įrodymus, turėjo vadovautis ir VAĮ įtvirtintais principais, bendraisiais teisės principais bei gero administravimo kriterijais.

40.3. Pagal Agro taisyklių 22.4.4. papunktį, vykdydamas veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, pareiškėjas įsipareigojo nenuganytos žolės likučius nušienauti. Pašalinti nušienautą žolę bei nenuganytos arba nušienautos žolės likučius iki kitų metų kovo 1 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas įsipareigojo 2018 m. paraiškoje deklaruotus plotus nušienauti ir pašalinti nušienautą žolę iki kitų metų kovo 1 d. Nei Taisyklėse, nei Agro taisyklėse nėra numatyta, kad pareiškėjas turi nepertraukiamą pareigą deklaruotuose plotuose atlikti nepertraukiamą šienavimą viso deklaravimo laikotarpiu ir bet kuriuo metu po paraiškos pateikimo suaugusią žolę, susiformavusius krūmokšnių jaunuolynus nupjauti (pašalinti), o laikinai dėl liūčių įmirkusį plotą nedelsiant nusausinti. Agro taisyklėse nustatyta pareiga nupjauti žolę (nenustatyta pareiga tą daryti periodiškai kelis kartus), šienavimą pradedant ne anksčiau kaip liepos 15 d., ir nušienautą žolę pašalinti ne anksčiau kaip iki kitų metų kovo 1 d. Toks ilgas terminas nustatytas dėl tokių pievų tvarkymo tokiuose plotuose specifikos, t. y. plotai šlapynėse sunkiau tvarkomi, rudenį yra dažnai nepravažiuojami (dėl liūčių žemė būna pažliugusi) ir t. t. Pareiškėjo vertinimu: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad NMA pagarįstai konstatavo netinkamo deklaravimo faktą; nepagrįstai ir neteisingai skundžiamo sprendimo motyvuose NMA pavėluoto patikrinimo momentą sutapatino su paraiškos pateikimo momentu, dėl jo neteisingai sprendė dėl paraiškoje pateiktų duomenų neteisingumo; nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad pareiškėjas nepaneigė NMA pateiktų duomenų ir nepateikė jokių objektyvių skundą pagrindžiančių įrodymų.

40.4. Tarp atsakovo ir pareiškėjo yra susiklostę konfliktiški santykiai, atsakovo darbuotojų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu kelia pagrįstų abejonių dėl tinkamo viešojo administravimo principų taikymo (atsakomybės už priimtus sprendimus, efektyvumo, įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, skaidrumo, proporcingumo), santykiuose su apeliantu. Dėl ginčo paraiškos (2018 m.) rezultatų vertinimo NMA yra priėmusi jau 5 sprendimus (įskaitant skundžiamą šioje byloje), iš kurių 4 NMA sprendimai yra panaikinti įsiteisėjusiais VAAT sprendimais adm. bylose: 1) 2019 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3363-821/2019, 2) 2019 m. gruodžio 9 d. teismo sprendimas adm. byloje Nr.eI-3962- 1066/2019; 3) 2020 m. sausio 7 d. teismo sprendimas adm. byloje Nr. eI3497-809/2019; 4) 2020 m. spalio 22 d. teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3434-809-2020.

40.5. Po ginčijamo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo priėmimo, atsakovas 2020 m. vasario 23 d. priėmė dar vieną sprendimą (penktą) dėl tos pačios 2018 m. paraiškos, kurį pareiškėjas yra apskundęs VAAT administracinėje byloje Nr. eI3-3434-809/2020. VAAT 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino NMA 2020 m. vasario 23 d. sprendimą. 2020 m. spalio 4 d. pareiškėjas NMA portale pastebėjo, kad atsakovas pagal skundžiamą sprendimą (dėl 2018 m. gegužės 31 paraiškos reg. Nr. 18-1011931632-1 vertinimo rezultatų) 2020 m. gegužės 5 d. NMA yra atlikusi -18,94 Eur, -17,37 Eur, -5,98 Eur išskaitymus iš kitų pareiškėjo gautinų sumų (duomenys pateikti į bylą), nepaisant to, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl 2018 m. paraiškos rezultatų vertinimo yra nagrinėjamas teisme. VAĮ 27 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu paaiškėja, jog, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Tačiau NMA ir šiuos įstatymo reikalavimus ignoravo, apie vykstantį teismo procesą žinojo, 2020 m. kovo 31 d. buvo pateikusi atsiliepimą į apelianto skundą teismui. Tokie NMA veiksmai patvirtina NMA VAĮ reikalavimų bei principų neatitinkantį požiūrį tiek į jai pačiai taikomus teisės aktų reikalavimus, tiek į pareiškėją asmeniškai, ir nors tai buvo dar vienas savarankiškas pagrindas naikinti skundžiamą NMA sprendimą, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl šių aplinkybių visiškai nepasisakė, jų nevertino.

40.6. NMA sprendime sankcija už sumažintą plotą skaičiuota ne nuo kompensacijos už hektarą pagal 5PT-3 kodą (16,72 Eur/ ha, arba 32,95 eur už visą 1,97 ha plotą), o nuo už 5PT-2 mokamų tiesioginių išmokų (208 Eur/ha), nors į tokią išmoką už 1,97 ha plotą apeliantas nepretendavo ir tokia išmoka už šį plotą su 5PT – 3 kodu jam nebuvo mokama. Dėl to pareiškėjas mano, kad atsakovas netinkamai paskaičiavo sankciją dėl šio pažeidimo.

41. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

42. Atsakovas pateikė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas, kad: šiuo atveju atmestinas pareiškėjo argumentas, jog jis laukus, kuriuose buvo nustatyti paramai skirti netinkami plotai, privalėjo sutvarkyti iki kitų metų kovo 1 d., nes 2018 m. paraiškoje nustatytas ne įsipareigojimo nušienauti nurodytus laukus iki 2019 m. kovo 1 d., o paramai skirti netinkamų plotų (bl3/bl9) deklaravimo faktas; kritiškai turi būti vertinamas ir pareiškėjo teiginys, kad į bylą pateikti ŽŪIKVC duomenys, kuriuose užfiksuota laukų būklė 2019 m. balandžio 24 d., patvirtina faktą, kad bl3 / bl9 plotų 2018 m. paraiškoje nebuvo; pažymi, kad ŽŪIKVC 2019 m. balandžio 24 d. duomenys gali patvirtinti laukų būklę būtent 2019 m., tačiau jokiais būdais negali patvirtinti, kad tokia lauko būklė buvo ir 2018 m. Šiuo atveju, ŽŪIKVC 2018 m. rugpjūčio 24 d. duomenys patvirtina, kad pareiškėjo 2018 m. paraiškoje deklaruotuose laukuose buvo deklaruoti ir paramai skirti netinkami plotai, kuriuos pareiškėjas privalėjo išskirti ir neprašyti už juos paramos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis).

44. Šio ginčo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinio skundo ribų, bei šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas neperžengiat jo ribų.

45. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl įrodymų vertinimo ir ginčo santykius reglamentuojančios teisės aiškinimo bei jos taikymo.

46. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

47. Šio ginčo atveju apeliantas neteikė naujų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik patikrino ar teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas.

48. Atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, kad sprendimas yra priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. sausio 7 d. sprendimus, kuriais buvo panaikinti ankstesni sprendimai dėl pareiškėjo 2018 metų paraiškos vertinimo.

49. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška administracinėse bylose yra numatyta ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

50. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

51. Išnagrinėtose Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eI-3363-821/2019 ir Nr. eI3-579-809/2020 iš esmės nebuvo nustatinėjami faktai, patvirtinantys ar paneigiantis pritaikytos pareiškėjos sankcijos teisėtumą, ir atsakovo sprendimai buvo panaikinti dėl administracinės procedūros neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui. Todėl, nesant vienos iš prejudicinės galios sąlygos, tai yra bendro byloms įrodinėjamo fakto, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas atsakovo sprendimas, nagrinėjamoje byloje minėti teismo sprendimai prejudicinės galios šiam ginčui nesukūrė.

52. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi įrodymų tyrimo apimtį bei jų vertinimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinio pažeidimo nepadarė ir vertintų įrodymų pagrindu padarytos išvados yra pakankamos teismo sprendimui priimti.

53. Dėl įrodymų vertinimo apimties bei jų sąsajumo pažymėtina, kad reikšmingi ginčui tik tie įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia deklaruotų sklypų būklę buvusią paraiškos teikimo metu, kadangi parama pagal Taisyklių 3.22 papunktį (ŽŪM 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 3D-897 redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 29 d.) gali būti mokama tik už deklaruotus einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius žemės plotus.

54. Atsakovas, vertindamas paraišką, pagrįstai rėmėsi ŽŪIKVC 2018 m. rugpjūčio 24 dienos duomenimis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ortofotografinė medžiaga pripažinta tinkamu duomenų šaltiniu, kai nėra abejonių dėl joje pateiktų duomenų tikslumo ir patikimumo (žr., pvz., 2015 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-36-662/2015, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1023-525/2020). ŽŪIKVC duomenis pagrįstai pripažintini tinkamais šiam ginčui, kadangi nėra paneigti. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie tai, kad 2018 m. gegužės 31 d. teikiant paraišką deklaruojami žemės plotai atitiko reikalavimus ir iki tikrinimo momento jų būklė galėjo pasikeisti vertinami kritiškai, nes pareiškėjas turi pareigą pagal Taisyklių 22.4.4. papunktį nenuganytos žolės likučius nušienauti. Pašalinti nušienautą žolę bei nenuganytos arba nušienautos žolės likučius iki kitų metų kovo 1 d. (ŽŪM įsakymo Nr. 3D-237 redakcija nuo 2017 m. balandžio 8 d.). Pagal šią teisės normą pareiškėjas turi pastovią pareigą tinkamai prižiūrėti deklaruojamus plotus ir žolės likučius nušienauti, o juos pašalinti iki kitų metų kovo 1 d. Pareiškėjas šios pareigos neįvykdė, žolės likučių nenušienavo, todėl tai pagrįstai buvo pripažinta pažeidimu.

55. Apeliantas nepagrindė apeliacinio skundo argumentų dėl sankcijos už sumažintą plotą skaičiavimo ne nuo kompensacijos už hektarą̨ pagal 5PT-3 pasėlio kodą̨, o nuo pasėlio žymimu kodu 5PT-2, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka šioje dalyje su pirmosios instancijos išvada, patvirtinančią sankcijos skaičiavimo pagrįstumą ir nekartoja jos (žr. nutarties 34 dalį).

56. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius