2019-12-11 Nr. AB-23381-3-64-3-01861-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1427-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01861-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. J. kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. A2-431P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad tiek Įsakyme, tiek išvadoje „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada) atsakovas pareiškėjos padarytą nusižengimą konstatuoja blanketinėmis normomis, nenurodydamas konkrečių Raseinių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2013 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-251 patvirtinto Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymo) punktų, kuriuos pareiškėja pažeidė, kokių jos pareigybei priskirtų funkcijų pareiškėja neįvykdė ar vykdė jas netinkamai. Pareiškėja nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba 2017 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą pritarti dalyvauti Raseinių rajono savivaldybės administracijos dalyvavimui programos Erasmus+ projekte „Kokybiška mokykla“ partnerio teisėmis projekto įgyvendinimo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Įgyvendinant šį sprendimą administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirtas projekto vadovas – pareiškėja. Administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 8 d. priėmė įsakymą, kuriuo pareiškėją nušalino nuo projekto vadovės pareigų ir šias pareigas perdavė kitai tarnautojai. Pareiškėja pažymėjo, kad jos Pareigybės aprašyme nėra numatytos funkcijos ar pareigos vykdyti, įgyvendinti projektus ir jų veiklas. Atsakovo pavedimas atlikti papildomą užduotį nebuvo derinamas su pareiškėja, tuo labiau nebuvo nurodyta pareiškėjai mokėti priemoką už papildomos užduoties atlikimą. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja nurodė, kad atsakovo pavedimas dėl projekto veiklų vykdymo, t. y. gairių apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose parengimo, negali būti laikomas teisėtu ir vykdytinu. Pareiškėją nušalinus ir perdavus nuo rugpjūčio 8 d. projekto vadovės funkcijas kitai tarnautojai, visi pavedimai, susiję su projekto veiklų įgyvendinimu, tampa naujosios projekto vadovės atsakomybe.

3. Atsakovas neteisėto pavedimo vykdymui pareiškėjai buvo davęs tris darbo dienas, t. y. nuo rugpjūčio 9 d. iki rugpjūčio 11 d. Naujosios projekto vadovės 2017 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu buvo fiksuota, jog pareiškėja pavedimo neįvykdė. Pareiškėja visu tuo laikotarpiu iki rugpjūčio 31 d. sirgo ir buvo nedarbinga, tačiau net ir nedarbingumo laikotarpiu buvo fiksuojamas pareiškėjos tariamai padarytas pažeidimas. Išvadoje taip pat nurodoma, jog pareiškėja turėjo parengti minimas gaires iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. Projekte gairių parengimui numatytas terminas yra 2017 m. spalio 31 d. Rengti gairių apmatus anksčiau ir juos aptarti partnerių susitikime buvo neformalus partnerių susitarimas. Po partnerių susitikimo ir gairių apmatų aptarimo, jos būtų buvusios tobulinamos ir tik projekte numatytu terminu parengiamas galutinis gairių projektas, todėl pareiškėja kaip projekto vadovė neturėjo pareigos parengti gaires iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kad šią situaciją analogiškai supranta ir atsakovas, patvirtina tai, jog, pareiškėjos žiniomis, naujoji projekto vadovė gairių apmatų neparengė ir jie nebuvo pristatyti partnerių susitikime.

4. Pareiškėja taip pat kaltinama tuo, jog net kelis kartus be jokio teisinio pagrindo atsisakė Administracijos direktoriui suteikti informaciją apie jos, kaip projekto vadovės, rengiamą dokumentą ir atsakyti į klausimus. Pareiškėja pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. gavo prašymą pateikti informaciją apie projektą. 2017 m. rugsėjo 4 d. pareiškėja pateikė išsamų atsakymą, nurodydama atliktus veiksmus, rengtus dokumentus bei kitas esmines aplinkybes. 2017 m. rugsėjo 11 d. gavusi prašymą atsakyti į tuos pačius klausimus antrą kartą, pareiškėja 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad į klausimus išsamiai atsakė ankstesniame rašte, todėl nebeturi informacijos, kurią galėtų pateikti papildomai. Taigi pareiškėja nė vieno karto neatsisakė suteikti informacijos. Gavusi paklausimą, ji pateikė visą turimą informaciją ir, pareiškėjos nuomone, pateikė ją pakankamai išsamiai.

5. Išvadoje bei Įsakyme nurodoma, kad pareiškėja sumenkino savivaldybės autoritetą, valstybės tarnybos reputaciją, sukėlė neigiamą poveikį bendram savivaldybės darbui, tačiau, kaip teigė pareiškėja, atsakovas niekaip nepagrindė šių teiginių. Pasekmės, kaip vienas iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, turi būti tinkamai nustatytos ir įrodytos bei pagrįstos tarnybinio tyrimo išvadoje. Vis tik Išvadoje šios pasekmės įvardijamos tik deklaratyviais teiginiais, nepateikiant jokių motyvuotų, pagrįstų argumentų. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad atsakovo elgesys menkina savivaldybės autoritetą ir valstybės tarnybos reputaciją. Atsakovas priėmė visiškai nemotyvuotą sprendimą dėl pareiškėjos nušalinimo nuo projekto vadovės pareigų, jau po šio sprendimo pavedė pareiškėjai vykdyti projekto veiklas, ir tik praėjus daugiau nei mėnesiui po pareiškėjos nušalinimo, pradeda domėtis, kokios veiklos buvo atliktos projekte ir kokios turi būti atliekamos ateityje. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina jo sprendimų nepagrįstumą, motyvų nebuvimą ir neteisėtumą, tai yra nesuderinama su valstybės tarnybos ir viešojo administravimo principais.

6. Pareiškėja, be kita, ko nurodė, jog jos kaltė galėtų būti nustatyta tik tuo atveju, jei ji sąmoningai tyčia atsisakytų vykdyti teisėtus pavedimus. Tačiau vienu atveju pareiškėjai buvo duotas neteisėtas pavedimas, kurio pareiškėja neturėjo pareigos vykdyti, be to, nurodytu metu pareiškėja sirgo, kitu atveju pareiškėja tinkamai vykdė pavedimą ir pateikė reikalautą informaciją. Taigi nė vienu atveju negalima konstatuoti pareiškėjos kaltės ir tyčios.

7. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos Administracijos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovas nurodė, jog nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos J. J. argumentais, o Komisijos, sudarytos Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A2-388P „Dėl pavedimo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą“ (toliau – Komisija), galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys ir Išvadoje pateikti jų teisiniai vertinimai patvirtina pareiškėjai skirtos tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumą.

9. Iš Komisijos surašytos Išvados matyti, kad galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog Administracijos direktorius, kaip tiesioginis pareiškėjos vadovas, kuriam pareiškėja yra tiesiogiai pavaldi, net kelis kartus raštu kreipėsi į pareiškėją su konkrečiai suformuluotais klausimais, susijusiais su pareiškėjos vykdoma veikla, ir paprašė į juos atsakyti. Analizuojant Administracijos direktoriaus pateiktus klausimus pareiškėjai ir pareiškėjos pateiktus atsakymus, kaip nurodė atsakovas, akivaizdžiai matyti, jog pareiškėja Administracijos direktoriui nepateikė prašytos informacijos, nors klausimai buvo suformuluoti labai aiškiai, konkrečiai, o klausta buvo net kelis kartus. Administracijos direktoriui 2017 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu įpareigojus pareiškėją perduoti D. B. visus reikalingus dokumentus, susijusius su Erasmus+ projektu „Kokybiška mokykla“, pareiškėja ne tik neperdavė D. B. gairių apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose (ar šio dokumento projekto), bet ir neinformavo apie įsipareigojimą tokį dokumentą parengti ir pristatyti jį projekto partneriams vizito Vokietijoje metu, nors žinojo, kad projekto partnerių susitikimas Vokietijoje numatytas 2017 m. rugsėjo pirmosiomis dienomis. D. B. apie tokį pareiškėjos įsipareigojimą sužinojo tik iš el. laiškų ir, kaip naujai paskirta projekto vadovė, objektyviai nebeturėjo galimybės iki numatyto vizito Vokietijoje parengti ir projekto partneriams pristatyti gairių apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose. Be to, Administracijos direktorius, reaguodamas į D. B. tarnybinį pranešimą, 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu pavedė pareiškėjai iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. 15.15 val. baigti rengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, išversti jas į anglų kalbą ir perduoti D. B. Tačiau, kaip matyti iš faktinių aplinkybių ir pareiškėjos skundo argumentų, pareiškėja tiesiog nusprendė nevykdyti tiesioginio vadovo pavedimo.

10. Pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, pareigą laiku ir tinkamai atlikti jai pavedamas užduotis, kaip teigė atsakovas, nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravumo įstatymo (toliau – VAĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3. papunktis ir Administracijos darbo reglamento 22 punktas. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 7.2. papunktis nustato pareiškėjos pareigą įstaigos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą. Analogiški reikalavimai įtvirtinti ir pareiškėjos Pareigybės aprašyme (žr. Pareigybės aprašymo 7.18 p., 8 p.). Taigi, Komisija, atlikusi pareiškėjos elgesio tyrimą, nustatė konkrečius atvejus, kada pareiškėja nevykdė jos tiesioginio vadovo (Administracijos direktoriaus) pavedimų (tiesiogiai susijusius su jos atliekamomis funkcijomis), vengė atsiskaityti už savo veiklą ir šiuos konkrečius atvejus tinkamai kvalifikavo pagal atitinkamas teisės normas, kurios buvo pažeistos. Be to, pareiškėja savo skunde prieštarauja pati sau – vienu atveju nurodo, kad jei nebūtų buvusi 2017 m. rugpjūčio 8 d. nušalinta nuo projekto vadovės pareigų, ji iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. būtų parengusi gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, kitu atveju nurodo, kad pavedimo parengti (baigti rengti) gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose vykdymui jai buvo skirtos tik 3 dienos.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Įsakymą.

12. Teismas nustatė, kad Išvadoje siūloma skirti tarnybinę nuobodą dėl dviejų epizodų – atsisakymo pateikti informaciją ir atsisakymo vykdyti 2017 m. rugpjūčio 9 d. pavedimą, tačiau atsakovas konkrečiai nenurodė, kada gauta oficiali informacija, jog J. J. atsisakė vykdyti Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. A2-350P išdėstytą pavedimą užbaigti pradėtą darbą – parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimų ugdymo įstaigose, jas išversti į anglų kalbą bei perduoti D. B. bei pateikti informaciją (atsakyti į užduotus klausimus). Atsižvelgdamas į tai, kad negalima nustatyti, kuri informacija laikytina galutine oficialia informacija, teismas sprendė, jog negalimas ir konstatavimas, kad buvo laikomasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte numatyto 5 darbo dienų termino.

13. Taisyklių 4 punkte numatytas imperatyvus reikalavimas įpareigoti įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą ir tik po šio imperatyvaus reikalavimo atlikimo valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, gali šiam nusižengimui tirti sudaryti komisiją. Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A2-388P „Dėl pavedimo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą“ nutarta sudaryti komisiją tarnybinio nusižengimo ištyrimui, tačiau, kaip pažymėjo teismas, jokiu valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens aktu / rezoliucija nebuvo nutarta pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą (Taisyklių 3 punktas) ir nebuvo suformuluotas konkretus įpareigojimas pradėti tirti tarnybinį nusižengimą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam įstaigos valstybės tarnautojui, kaip numatyta Taisyklių 4 punkte.

14. Taisyklių 7 punkte nurodoma, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Visų pirmiausia, kaip nurodė teismas, jokiu valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens aktu / rezoliucija nebuvo nutarta pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą (Taisyklių 3 punktas), todėl konstatavo, kad nebuvo laikomasi Taisyklių 7 punkte numatyto 5 darbo dienų termino pranešimo apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą surašymui.

15. Taisyklių priede „Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdys“ nurodoma, jog pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodytas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės. Komisijos, Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A2-388P „Dėl pavedimo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą“, 2017 m. rugsėjo 25 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. PNU-11 (toliau – Pranešimas) nurodoma, jog yra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) galimai yra padariusi tarnybinį nusižengimą. Pranešime nurodoma, kad preliminariu Komisijos vertinimu, pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) galimai pažeidė VAĮ 15 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 punktų reikalavimus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.3, 2.5 ir 7.2 papunkčiuose numatytus reikalavimus, Administracijos darbo reglamento 22 punkte numatytus reikalavimus. Taigi, teismas vertino, kad Pranešime nurodomos bendro pobūdžio nuostatos nenurodant jokio konkretaus galimai pažeisto Pareigybės aprašymo punkto. Be to, nei Išvadoje, nei Įsakyme konkretus Pareigybės aprašymo punktas irgi nenumatytas.

16. Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad „analogiški reikalavimai įtvirtinti ir pareiškėjos Pareigybės aprašyme (žr. Pareigybės aprašymo 7.18 p., 8 p.)“. Pareigybės aprašymo 7.18 punkte numatyta, kad šias funkcijas einantis valstybės tarnautojas vykdo kitus, vienkartinio pobūdžio Administracijos direktoriaus pavedimus, susijusius su departamento funkcijomis, 8 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus Administracijos direktoriui. Taigi, kaip pažymėjo teismas, nurodomas Pareigybės aprašymo punktas buvo nurodytas ne Pranešime, o tik atsakovo atsiliepime jau po tarnybinės nuobaudos skyrimo Įsakymu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo pažeistas Taisyklių 7 punktas, numatantis reikalavimus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą parengimui, taip pat nebuvo laikomasi Taisyklių 3–4, 7 punktuose numatytų terminų ir šiuose punktuose numatytų reikalavimų dėl atsakingo asmens paskyrimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti, padarė išvadą, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo įpareigota vykdyti pavedimą 2017 m. rugpjūčio 9–11 dienomis, kuomet buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kurio ji nebūtų galėjusi įvykdyti taip pat ir dėl objektyvių nuo jos nepriklausančių priežasčių. 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme suformuluoti pavedimai laikytini savarankiškais pavedimais, o ne 2017 m. rugpjūčio 8 d. įsakyme numatytų pavedimų „tęsiniu“, dėl to pasibaigus aiškiai apibrėžtam terminui 2017 m. rugpjūčio 8 d. 17 val., pavedimo terminas negalėjo būti tęsiamas.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad Pranešime, Išvadoje ir Įsakyme veikimas (neveikimas), kuriuo pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, aiškinamas skirtingai. Pranešime nurodoma, kad pareiškėja šio darbo rezultato (gairių ar jų projekto) neperdavė naujai paskirtai projekto vadovei D. B., kaip buvo įpareigota 2017 m. rugpjūčio 8 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A2-349 ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. A2-350P, o Išvadoje ir Įsakyme siūloma skirti / skiriama tarnybinė nuobauda už tai, jog ji neįvykdė pavedimo užbaigti pradėtą darbą – parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, jas išversti į anglų kalbą bei perduoti D. B.. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad negalima aiškiai ir vienareikšmiškai suprasti, kurio konkretaus pavedimo pareiškėja neįvykdė.

19. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. A2-350P nurodomi darbai, kuriuos pareiškėja turėjo atlikti kaip projekto vadovė (jos, kaip projekto vadovės, įgaliojimai pasibaigė 2017 m. rugpjūčio 8 d. 17 val.) ir kartu nurodoma, kad ji, nebebūdama projekto vadove, turėjo pareigą vykdyti 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą. Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. A2-349P nutarta pakeisti Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. A2 -349P „Dėl projekto vadovo ir finansininko skyrimo“ dėstomosios dalies žodžius iš „skiriu Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorę J. J. „Erasmus+“ projekto „Kokybiška mokykla“ vadove“ į „skiriu Šveitimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vyriausiąją specialistę D. B. „Erasmus+“ projekto „Kokybiška mokykla“ vadove“. Teismas pažymėjo, kad nauji įgaliojimai, kurių pagrindu pareiškėja turėtų / galėtų tęsti „Erasmus+“ projekto „Kokybiška mokykla“ vadovo darbus nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjai nebuvo įforminti (nustatyti), nebuvo aiškiai atribotos pareiškėjos ir projekto vadovės D. B. funkcijos įgyvendinant projektą „Erasmus+“ „Kokybiška mokykla“. Nors 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme nurodomas pavedimas Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorei, atsakovas negalėjo pagrįsti, kuris pareiškėjos Pareigybės aprašymo punktas numatė 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme numatyto Administracijos direktoriaus pavedimo vykdymą, juo labiau nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. pakeičiant 2017 m. vasario 1 d. įsakymu paskirtą projekto vadovą.

20. Nei Išvadoje, nei Įsakyme nebuvo konkrečiai suformuluota, kurių Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašyme numatytų funkcijų ir kokių pavedamų užduočių (be Pareigybės aprašyme numatytų konkrečių funkcijų) pareiškėja neatliko. Teismas, konstatavęs, jog ir kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą padarytas esminis pažeidimas nenurodant Pranešime, Išvadoje ir Įsakyme, pagal kokią atitinkamą (pažeistą) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą) siūloma skirti tarnybinę nuobaudą (pastabą), neatitiko reikalavimų kitų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų analizei.

21. Teismas priteisė pareiškėjai prašomą 1 500 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 22. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Atsakovas pažymi, kad Taisyklių 3 punkte expressis verbis (tiesiogiai) nenurodyta, kaip turėtų būti įforminama iniciatyva pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą ir jame nėra įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas tokią iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui priimti aktą, rezoliuciją ar kokį kitą dokumentą. Ši aplinkybė, kaip nurodo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), gali būti reikšminga bylos nagrinėjimo teisme metu įrodinėjant ir vertinant procedūrinių veiksmų atlikimo atitiktį teisės aktų reikalavimams. Bylos nagrinėjimo teisme metu Administracijos atliktų procedūrinių veiksmų, apimančių iniciatyvos pradėti pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą išraišką, atitiktis Taisyklių 3 punkto reikalavimams nebuvo svarstoma ir vertinama, pareiškėja taip pat nekėlė šio klausimo, todėl tokia sprendimą priėmusio teismo išvada vertintina ne tik kaip nepagrįsta, bet ir kaip siurprizinė.

24. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad „negalima nustatyti, kuri informacija laikytina galutine oficialia informacija, negalimas ir konstatavimas, kad buvo laikomasi Taisyklių 3 punkte numatyto 5 darbo dienų termino.“ Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Atsakovo įsitikinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai (atsakovo darbuotojos D. B. tarnybiniai teikimai Administracijos direktoriui bei pastarojo priimti teisės aktai, duomenys apie pareiškėjos nedarbingumą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. ir kiti dokumentai) teismui objektyviai leidžia patikrinti, ar buvo laikytasi Taisyklių 3 punkte nurodyto termino. Kita vertus, net ir konstatavus, jog buvo praleistas Taisyklių 3 punkte nustatytas 5 darbo dienų terminas, toks pažeidimas, vadovaujantis LVAT praktika, nelaikytinas esminiu, sudarančiu pakankamą pagrindą paskirtai tarnybinei nuobaudai panaikinti.

25. Teigė, kad nėra pagrindo sutikti su teismo sprendime pateiktu aiškinimu, kad Administracija pirmiausia turėjo įpareigoti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą ir tik po to sudaryti komisiją pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti. Tokią išvadą teismas padarė nurodęs, kad „Taisyklių 4 punkte numatytas imperatyvus reikalavimas įpareigoti įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą ir tik po šio imperatyvaus reikalavimo atlikimo valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, gali šiam nusižengimui tirti sudaryti komisiją.“ Atsakovas teigia, jog tokia Taisyklių 4 punkto interpretacija yra nepagrįsta ir neteisinga.

26. Sistemiškai aiškinant Taisyklių 4 ir 5 punktų nuostatas, taip pat atsižvelgiant į Taisyklių 7, 8, 9, 11, 12 ir kitus Taisyklių punktus, atsakovo nuomone, pagrįsta teigti, jog tarnybinį nusižengimą gali tirti: pirma, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovas arba kitas įstaigos valstybės tarnautojas (jei nėra Taisyklių 5 punkte nurodytų pagrindų, kada komisiją sudaryti būtina); arba, antra, valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens sudaryta komisija. Tai reiškia, jog, priešingai nei sprendime teigia teismas, Taisyklių 4 punkte nėra įtvirtintas imperatyvas, įpareigojantis pirmiausia pavesti atitinkamam įstaigos valstybės tarnautojui tirti tarnybinį nusižengimą ir tik po to sudaryti komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti. Nurodytas reguliavimas reiškia, kad tarnybinis nusižengimas gali būti tiriamas dviem alternatyviais ir savarankiškais būdais (jei nėra sąlygų, kada būtina sudaryti komisiją), o teisė pasirinkti vieną iš būdų priklauso valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui.

27. Nesutiko, kad „nebuvo laikomasi Taisyklių 7 punkte numatyto 5 darbo dienų termino pranešimo apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą surašymui.“ Atsakovas nurodo, kad iš bylos dokumentų matyti, jog 2017 m. rugsėjo 18 d. Administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A2-388P „Dėl pavedimo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą“, sudarydamas komisiją galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui ištirti. Komisija, vykdydama Administracijos direktoriaus pavedimą atlikti pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, Pranešimu informavo pareiškėją apie tai, kad jos atžvilgiu pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas ir paprašė pateikti paaiškinimą. Taigi, Komisijos Pranešimas apie pradėtą pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą surašytas ir pareiškėjai įteiktas nepraleidus Taisyklių 7 punkte nustatyto termino.

28. Atsižvelgdamas į LVAT formuojamą praktiką ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsakovas teigia, kad pagrįsta konstatuoti, jog byloje nebuvo nustatyti pagrindinių procedūrų pažeidimai, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad Administracijos administracinis aktas, kuriuo pareiškėjai skirta administracinė nuobauda, yra neteisėtas.

29. Atsakovas nurodo, kad atmestinas teismo argumentas, jog nei Išvadoje, nei Įsakyme nebuvo konkrečiai suformuluota, kurių Pareigybės aprašyme numatytų funkcijų ir kokių pavedamų užduočių (be pareiškėjos Pareigybės aprašyme numatytų konkrečių funkcijų) pareiškėja neatliko, todėl toks pažeidimas kvalifikuotinas kaip esminis. Pareiškėjai Pranešime buvo išsamiai ir aiškiai nurodyta, kokie jos veiksmai (neveikimas) vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, ir kokias konkrečias teisės normas galimai pažeidė. Iš Pranešimo turinio, taip pat iš pareiškėjos Komisijai pateikto paaiškinimo, akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjai buvo išsamiai paaiškinta, koks jos elgesys yra vertinamas ir pareiškėja suprato jai pareikštus įtarimus bei pateikė savo paaiškinimus. Pažymėtina, jog Komisijos išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, pareigą laiku ir tinkamai atlikti jai pavedamas užduotis nustato VAĮ 15 straipasnio 1 dalies 4 punktas, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3. papunktis ir Administracijos darbo reglamento 22 punktas. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 7.2. papunktis nustato pareiškėjos pareigą įstaigos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą. Analogiški reikalavimai įtvirtinti ir pareiškėjos Pareigybės aprašyme. Taigi, Komisija, atlikusi pareiškėjos elgesio tyrimą, nustatė konkrečius atvejus, kada pareiškėja nevykdė jos tiesioginio vadovo pavedimų (tiesiogiai susijusių su jos atliekamomis funkcijomis), vengė atsiskaityti už savo veiklą ir šiuos konkrečius atvejus tinkamai kvalifikavo pagal atitinkamas teisės normas, kurios buvo pažeistos.

30. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti Administracijos apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo pareiškėjos J. J. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

31. Dėl atsakovo argumento, kad klausimo dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo atitikties Taisyklių reikalavimams pareiškėja nekėlė, todėl tokia teismo išvada atsakovui buvo siurprizinė, pareiškėja pažymi, jog teismas yra įgalintas sprendžiant klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo būti aktyvus ir įvertinti nuobaudos skyrimo pagrįstymą atsižvelgiant į visas svarbias bylai aplinkybes bei spręsti ir tuos klausimus, kurių pareiškėja skunde nekėlė.

32. Pareiškėja teigia, jog pagrįsta teismo išvada, kad negalima nustatyti, kuri informacija laikytina galutine oficialia informacija, todėl negalimas ir konstatavimas, kad buvo laikomasi Taisyklių 3 punkte numatyto 5 darbo dienų termino. Tuo tarpu vertinant atsakovo pateiktą informaciją, kuri jo teigimu laikytina oficialia informacija apie pareiškėjos galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, matyti, kad tokiu atveju terminas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjos atžvilgiu turėtų būti vertintinas kaip praleistas. Tą patį pripažįsta ir atsakovas, teigdamas, kad toks pažeidimas neturėtų būti laikomas esminiu. Taigi atsakovas pats iš esmės pripažįsta, jog procedūrinių taisyklių pradedant tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo laikomasi.

33. Dėl atsakovo argumento, kad Taisyklių 3 punkte expressis verbis nenurodyta, kaip turėtų būti įforminama iniciatyva pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą ir jame nėra įtvirtintas imperatyvus įareigojias tokią iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui priimti aktą, rezoliuciją ar kitokį dokumentą, pareiškėja pažymi, jog nors tokio imperatyvaus įpareigojimo Taisyklėse nėra, tačiau, kaip nurodė pats atsakovas, teismų praktikoje rekomenduojamas tokios procedūros inicijavimas raštu, kadangi kitokiu atveju, negalėdamas pateikti tokio įrodymo, atsakovas negali įrodyti, jog procedūriniai reikalavimai buvo atlikti tinkamai.

34. Pareiškėjos nuomone, teismo aiškinimas, kad Taisyklių 4 punkte numatytas imperatyvus reikalavimas įpareigoti įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą ir tik po šio imperatyvaus reikalavimo atlikimo valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, gali šiam nusižengimui tirti sudaryti komisiją yra pagrįstas ir atitinkantis Taisyklių nuostatas. Kartu pagrįsta ir išvada, kad nors Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu nutarta sudaryti Komisiją tarnybinio nusižengimo tyrimui, tačiau jokiu valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens aktu / rezoliucija nebuvo nutarta pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir nebuvo suformuluotas konkretus įpareigojimas pradėti tirti tarnybinį nusižengimą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam įstaigos valstybės tarnautojui, kaip numatyta Taisyklių 4 punkte.

35. Pareiškėjos manymu, teismo išvada, jog jokiu valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens aktu / rezoliucija nebuvo nutarta pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, todėl konstatuotina, kad nebuvo laikomasi Taisyklių 7 punkte numatyto 5 darbo dienų termino pranešimo apie tarnybinį nusižengimą surašymui, yra pagrįsta ir teisėta. Be to, nenustačius, kada turėjo būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ar nustačius, jog tarnybinis tyrimas buvo pradėtas nesilaikant nustatytų terminų, atitinkamai pagrįstai daroma išvada, jog ir Pranešimas yra surašomas nesilaikant Taisyklėse nustatytos procedūros.

36. Atsakovo teiginiai, jog teismo konstatuoti pažeidimai procedūroje neturi įtakos valstybės tarnautojo teisėms, yra visiškai nepagrįsti. Teismas sprendime konstatavo, jog Pranešime nurodomos bendro pobūdžio nuostatos nenurodant jokio konkretaus galimai pažeisto Pareigybės aprašymo punkto. Šis pažeidimas yra esminis pareiškėjos teisių atžvilgiu, kadangi paneigiama galimybė pateikti išsamų visų aplinkybių paaiškinimą bei užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Pats atsakovas nurodo, jog taisyklių, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, pažeidimas teismo gali būti pripažintas pagrindu panaikinti skundžiamą administracinį sprendimą. Pareiškėja taip pat pažymi, kad teismo sprendimas buvo priimtas remiantis ne vien padarytais esminiais procedūriniais pažeidimais, tačiau remiantis ir netinkamai kvalifikuotu pareiškėjos neva padarytu tarnybiniu nusižengimu, kas taip pat yra savarankiškas pagrindas atsakovo sprendimui pripažinti neteisėtu.

37. Tiek Įsakyme, tiek Išvadoje atsakovas pareiškėjos padarytą nusižengimą konstatavo per blanketines normas, nenurodydamas konkrečių pareigybės aprašymo punktų, kuriuos pareiškėja pažeidė, kokių jos pareigybei priskirtų funkcijų pareiškėja neįvykdė ar vykdė jas netinkamai. Vien atskirų veiksmų / neveikimo konstatavimas nenurodant konkrečių neva pažeistų teisės aktų nuostatų, nėra tinkamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas. Nustatęs šį faktą, teismas tai įvertino kaip esminį pažeidimą, todėl visiškai pagrįstai nusprendė nebeatlikti kitų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų analizės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje ginčas kilo dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. A2-431P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“, kuriuo pareiškėjai J. J. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo pažeistas Taisyklių 7 punktas, numatantis reikalavimus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą parengimui, taip pat nebuvo laikomasi Taisyklių 3–4, 7 punktuose numatytų terminų ir šiuose punktuose numatytų reikalavimų dėl atsakingo asmens paskyrimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti, todėl buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai. Teismas taip pat konstatavo, kad kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą padarytas esminis pažeidimas nenurodant Pranešime, Išvadoje ir Įsakyme, pagal kokią atitinkamą (pažeistą) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą) siūloma skirti tarnybinę nuobaudą (pastabą). Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad esminių pažeidimų skiriant pareiškėjai nuobaudą padaryta nebuvo, o bylą nagrinėjęs teismas be jokio pagrindo nusprendė nebeatlikti būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų analizės ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo Išvadoje ir administraciniame akte, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda, netinkamai kvalifikavo pareiškėjos tarnybinį nusižengimą.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti tarnybinio nusižengimo procedūros pažeidimai yra formalūs, neturintys reikšmės tyrimo objektyvumui bei pareiškėjos teisėms. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienas tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas yra besąlyginis pagrindas panaikinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtos tarnybinės nuobaudos neteisėtumu. Prie šių normų, pavyzdžiui, priskirtini Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019). Taigi, kiekvienu atveju turi būti vertinama teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma.

41. LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad Taisyklių 3 punkte įtvirtinto 5 darbo dienų nuo oficialios informacijos gavimo termino pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pažeidimas negali būti vertinamas kaip tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimas besąlygiškai sąlygojantis tarnybinės nuobaudos neteisėtumą, taip pat pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo stadijoje pagrindinės procedūros pažeidimu yra ne terminas per kurį turi būti surašomas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, bet šio pranešimo turinio esminiai trūkumai. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad esminiu procedūriniu pažeidimu laikytinas tokio pranešimo surašymas, kuriame nėra nurodyti jokie konkretūs argumentai, kokie veiksmai vertinami kaip tariamas nusižengimas, taip pat nenurodyti jokie įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai, iš kurio turinio negalima suprasti, kokio konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymu yra įtariamas valstybės tarnautojas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012).

42. Teisėjų kolegija nepagrįstomis pripažįsta išvadas sprendime, kad kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą buvo padarytas esminis pažeidimas nenurodant Pranešime, Išvadoje ir Įsakyme, kurių Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašyme numatytų funkcijų ir kokių pavedamų užduočių (be Pareigybės aprašyme numatytų konkrečių funkcijų) pareiškėja neatliko pagal kokią atitinkamą (pažeistą) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą) siūloma skirti tarnybinę nuobaudą (pastabą).

43. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjai įteikto Pranešimo turinį ir Taisyklių 7 punkte tokiam pranešimui keliamus reikalavimus, taip pat LVAT suformuotą praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012, 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-602/2015, 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012, 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009, 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009, taip pat žr.

LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimą (II dalis), LVAT praktikos biuletenis Nr. 25), pažymi, jog Pranešime nurodytas įtarimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta, kad: „Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Jūs, kaip „Erasmus+“ programos projekto „Kokybiška mokykla“ vadovė, šias pareigas ėjusi nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. įsipareigojote iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (imtinai) parengti ir pagrindiniam projekto vykdytojui įšsiųsti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, tačiau šių gairių neparengėte.

Pagrįsta manyti, jog dėl to Jūs vengėte pateikti išsamią informaciją Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir teikėte tik bendro pobūdžio informaciją apie vykdytą projektą, taip pat galimai dėl to, kad neatlikote darbo, kurį projekto partneriams buvote įsipareigojusi atlikti iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., Jūs šio darbo rezultato (gairių ar jų projekto) neperdavėte naujai paskirtai projekto vadovei D. B., kaip buvote įpareigota 2017 m. rugpjūčio 8 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-349P ir 2017 m. rugpjūčio 9 d.

įsakymu Nr. A2-350P”, vertintintinas kaip pakankamai tikslus ir išsamus nurodymas, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu pareiškėja įtariama, – konkretūs veiksmai (neveikimas), kurie vertinami kaip tarnybinis nusižengimas. Taisyklių priede pateiktame Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdyje nustatyta, kad tokiame pranešime turi būti nurodytas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, Pranešime nurodyta informacija turėjo pareiškėjai leisti aiškiai suvokti, kuo ji kaltinama, tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu ji yra įtariama, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistas Taisyklių 7 punktas.

44. LVAT tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jų pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (šiais aspektais žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-00678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–565/2013 ir kt.). Taigi būtent tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada privalo būti grindžiama tyrimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad Išvadoje yra nurodyta, jog „Nėra ginčo dėl to, kad J. J., kaip projekto „Kokybiška mokykla“ vadovė, dar 2017 m. vasario 6-10 d. Kekavoje (Latvijos Respublika) vykusių mokymų metu buvo įsipareigojusi iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (imtinai) parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, išversti jas į anglų kalbą ir pateikti pagrindiniam projekto partneriui“, „Komisijos nuomone, J. J. be jokio pagrindo atsisakė Administracijos direktoriui suteikti informaciją apie jos, kaip projekto „Kokybiška mokykla“ vadovės, rengiamą dokumentą ir atsakyti konkrečiai suformuluotus klausimus“. Atsižvelgiant į tai, Komisija pripažino, kad pareiškėja pažeidė VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 ir 7 punktų reikalavimus, valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.3, 2.5 ir 7.2 papunkčiuose numatytus reikalavimus, Administracijos darbo reglamento 22 punkte numatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi Išvados turinį, nurodo, kad Komisija Išvadoje aiškiai ir konkrečiai nurodė pareiškėjos veiksmus (neveikimą), kuriuos Komisija vertino kaip tarnybinius nusižengimus, Išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimai pagrįsti įrodymais, pareiškėja galėjo aiškiai suvokti kuo ji kaltinama, nagrinėjamu atveju iš esmės buvo laikomasi pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą.

46. Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad Pareiškėjai Pranešime buvo išsamiai ir aiškiai nurodyta, kokie jos veiksmai (neveikimas) vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, ir kokias konkrečias teisės normas galimai pažeidė. Iš Pranešimo turinio, taip pat iš pareiškėjos Komisijai pateikto paaiškinimo, akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjai buvo išsamiai paaiškinta, koks jos elgesys yra vertinamas ir pareiškėja suprato jai pareikštus įtarimus bei pateikė savo paaiškinimus. Pažymėtina, jog Komisijos išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, pareigą laiku ir tinkamai atlikti jai pavedamas užduotis nustato VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3. papunktis ir Administracijos darbo reglamento 22 punktas. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 7.2. papunktis nustato pareiškėjos pareigą įstaigos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą. Analogiški reikalavimai įtvirtinti ir pareiškėjos Pareigybės aprašyme. Taigi, Komisija, atlikusi pareiškėjos elgesio tyrimą, nustatė konkrečius atvejus, kada pareiškėja nevykdė jos tiesioginio vadovo pavedimų (tiesiogiai susijusių su jos atliekamomis funkcijomis), vengė atsiskaityti už savo veiklą ir šiuos konkrečius atvejus tinkamai kvalifikavo pagal atitinkamas teisės normas, kurios buvo pažeistos.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju net ir pripažinus, kad formaliai pareigas priėmusio asmens aktu / rezoliucija nebuvo nutarta pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą (Taisyklių 3 punktas), nebuvo suformuluotas konkretus įpareigojimas pradėti tirti tarnybinį nusižengimą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam įstaigos valstybės tarnautojui, kaip numatyta Taisyklių 4 punkte, nesilaikyta nustatytų terminų (žr. Nutarties 13–16 p.) teismui nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad šie procedūriniai pažeidimai neužtikrino objektyvaus visų tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimo, kad jis galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą, kad jis iš esmės pablogino pareiškėjos, kuri įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą, teisinę padėtį arba suvaržė jos teises.

48. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžia, kad „teismas Sprendime labai aiškiai nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu negalėjo būti tęsiamas terminas pavedimo vykdymui (kaip teigė atsakovas), nes 2017 m. rugpjūčio 8 d. įsakyme nurodytas terminas baigėsi 2017 m. rugpjūčio 8 d. 17 val. Taip pat konstatavo, kad pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2017 m. rugpjūčio 11 d.; taip pat nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti 2017 m. rugpjūčio 16 d. – rugpjūčio 30 d. O 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu suformuluotas pavedimas taip pat buvo terminuotas, t. y. iki rugpjūčio 11 d. 15.45 val. Atsižvelgiant į tai padaryta visiškai pagrįsta išvada, jog pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo įpareigota vykdyti pavedimą 2017 m. rugpjūčio 9-11 dienomis, kuomet buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl ji nebūtų galėjusi įvykdyti taip pat ir dėl objektyvių nuo jos nepriklausančių priežasčių. Ypač atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja galimybę susipažinti su pavedimu turėjo tik rugpjūčio 14 d., kai trumpam sugrįžo tarp nedarbingumo laikotarpių į darbą“. Tačiau, atsižvelgdama ne tik į tai, teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į Išvadoje nurodytus faktus: „Nėra ginčo dėl to, kad J. J., kaip projekto vadovė „Kokybiška mokykla“ vadovė, dar 2017 m. vasario 6-10 Kekavoje (Latvijos Respublika) vykusių mokymų metu buvo įsipareigojusi iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (imtinai) parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, išversti jas į anglų kalbą ir pateikti pagrindiniam projekto partneriui“, tai nurodo į pareiškėjos veiksmų vertinimą per ilgesnį laiko tarpą.

49. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo formaliuosius tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros aspektus, kurie niekaip nesuvaržė pareiškėjos teisių ir negali būti vertinami kaip sukliudę objektyviai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes tarnybinės atsakomybės taikymui. Tuo pačiu liko neišnagrinėta paties pažeidimo konstatavimo bei atsakomybės už jį taikymo pagrįstumas / nepagrįstumas, taigi bylos esmė liko neatkleista (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsakovas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tam, kad nuspręsti, ar pareiškėjos skundas tenkintinas, reikia įvertinti pareiškėjos skundo argumentų dėl Komisijos išvadoje nustatytų aplinkybių pagrįstumą, ko nėra ištyręs pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjos argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėja, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją, o tokia situacija neleistina.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes kai byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė