74065a7e-81bc-4bfb-bedc-ebfd2f8a1733 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. M. (V. M.), atsakovo atstovei M. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V.

M. kreipėsi į teismÄ su skundu ir prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK), priteisti 10 400 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių keturis Å¡imtus) litų neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2011-04-20 iki 2012-06-12 periodiÅ¡kai (iÅ¡ viso 52 paras) buvo laikomas Vilniaus apskrities VPK Å alčininkų rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje (toliau – ir AreÅ¡tinė) nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis.

Kamerų numerių neprisimena, tačiau jų maksimalus plotas buvo apie 6 kv.m., jose buvo laikoma po 2-4 asmenis. Tokių bÅ«du vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje, neskaitant baldų, siekė nuo 0,75 iki 2 kv. m. Kamerose stovėjo dviaukÅ¡tės lovos (200 cm x 110 cm), spintų ir spintelių nebuvo. PareiÅ¡kėjo teigimu, AreÅ¡tinės kamerų, kuriose buvo laikomas, bÅ«klė buvo avarinė, sÄ lygos antisanitarinės. Kamerose nebuvo lango, degė viena 20 W lemputė. Nebuvo ventiliacijos, trÅ«ko oro, drėgna (vidutinis oro drėgnumas apie 75 proc.), nebuvo galima iÅ¡džiovinti iÅ¡skalbtų rÅ«bų.

Vidutinė temperatÅ«ra žiemÄ kameroje + 14o C. Kameroje buvo vienas tualetas, vietoje unitazo - skylė grindyse. Tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl kartais tekdavo bevalgant stebėti, kaip kiti tuÅ¡tinasi. Kameros kaimynas surÅ«kydavo nuo 10 iki 15 cigarečių per dienÄ . Kamerų nerÅ«kantiems nebuvo. Taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo karÅ¡to vandens, o duÅ¡u buvo galima naudotis tik 20 minučių kartÄ per savaitę (sekmadieniais). DuÅ¡o patalpoje buvo įrengti du duÅ¡ai, juo vienu metu turėjo naudotis nuo 2 iki 4 asmenų, patalpos plotas apie 8 kv.m.

Pastato konstrukcijose buvo asbesto, kuris kiekvienÄ dienÄ kėlė pavojų jo sveikatai.Nurodė ir tai, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas jo matavimais yra 4 kv. m. Vienu metu vienÄ valandÄ per dienÄ juo naudojosi nuo 2 iki 4 asmenų. Vienos valandos pasivaikščiojimo trukmė, pareiÅ¡kėjo teigimu, prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ , nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis ir nuteistasis turi teisę ne mažiau 8 valandų per dienÄ praleisti lauke.

To paties reikalauja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija (toliau – Konvencija). PareiÅ¡kėjas taip pat skunde tvirtino, kad areÅ¡tinėje jam buvo draudžiami ne tik ilgalaikiai, bet ir trumpalaikiai pasimatymai, todėl nutrÅ«ko jo socialiniai ryÅ¡iai, o socialinė reintegracija tapo daug sudėtingesnė. Jam nei karto nebuvo leista iÅ¡vykti į namus. Pažymėjo, kad dėl laikymo sÄ lygų kreipėsi į atitinkamas valstybės institucijas informacijos, tačiau AreÅ¡tinės administracija jo korespondencijos neregistruodavo ir jos neiÅ¡siųsdavo.

Skaidydama jo korespondencijÄ , AreÅ¡tinės administracija pažeidė Konvencijos 6 ir 8 straipsnio nuostatas. PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, AreÅ¡tinės administracija grÄ sino nuobaudomis, jei bus skundžiamasi dėl laikymo sÄ lygų, suteikdavo klaidingÄ informacijÄ . Atkreipė dėmesį, kad dėl laikymo sÄ lygų buvo kreipesis į Seimo kontrolierių, tuomet skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies.Mano, kad jo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ir pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija nurodė, kad gyvenamasis plotas vienam asmeniui kameroje turi būti nemažesnis nei 4 kv. m. Be to, valstybė privalo užtikrinti, kad kamerose būtų įrengtas uždaras tualetas, tinkama ventiliacija ir šildymas, tiekiamas reikiamos energetinės vertės maistas, kamerose naikinami parazitai ir graužikai. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu pareiškėjas laiko ir tai, kad laisvės atėmimo vietų pareigūnai nėra reguliariai tikrinami dėl sadistinio asmenybės sutrikimo.

Tvirtina, kad areÅ¡tinės pareigÅ«nai su juo elgėsi žiauriai. Anot pareiÅ¡kėjo, nežmoniÅ¡kos, žeminančios žmogaus orumÄ sÄ lygos sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , sužalojo sveikatÄ , todėl pagal Civilinio kodekos 6.271 str. jam turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala. Anksčiau į teismÄ dėl nežmoniÅ¡kų laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų nesikreipė, kadangi dėl užsienio kalbos nežinojimo neturėjo galimybės susipažinti su EŽTT jurisprudencija, susijusia su Konvencijos 3 straipsnio taikymu (b. l. 1-6).

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 16-23) su juo nesutiko. Mano, kad pareiÅ¡kėjas praleido kreipimosi į teismÄ senaties terminÄ , o svarbių priežasčių, dėl kurių Å¡is terminas buvo praleistas, nenurodė. Dėl ginčo esmės paaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities VPK Å alčininkų rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje dirbančių darbuotojų ir areÅ¡tinėje laikomų asmenų sÄ lygų, atitinkančių nustatytus sanitarinius higieninius ir darbo saugos reikalavimus, sukÅ«rimas priklauso nuo Å¡iai policijos įstaigai iÅ¡ valstybės biudžeto skiriamų asignavimų.

Minėtos areÅ¡tinės pastatas nėra naujas, tačiau jo eksploatacija nėra uždrausta, pastatas tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti. Gavus papildomÄ finansavimÄ , areÅ¡tinės remontas pastate atliktas 2012 m. pabaigoje. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo etapuotas pagal Vilniaus apskrities VPK Å alčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjų ir Å alčininkų rajono apylinkės teismo paraiÅ¡kas į teismo posėdžius iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo (toliau - LukiÅ¡kių TI -K) į Vilniaus apskrities VPK Å alčininkų r.

PK areÅ¡tinę: 2011 metais - 8 kartus; 2012 metais - 6 kartus. AreÅ¡tinėje buvo laikomas 1-13 parų po to vėl grÄ Å¾inamas į LukiÅ¡kių TI -K. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo atveju galiojo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 12-313, Nr. 53-1249, 1997, Nr.30-707, 1999, Nr. 102-2922, 2000, Nr.39-1090, 2001, Nr. 62-2230, 2004, Nr. 47-1549, 2006, Nr. 68-2494, 2008, Nr. 81-3172, 2012, Nr. 122-6106) su iÅ¡imtimis, numatytomis Å¡io įstatymo 2 str. 2 d., pagal kurį asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Pažymėjo, kad EŽTT praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal KonvencijÄ . Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmė, galimybė mankÅ¡tintis lauke, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių ir pan. (EŽTT 2007 m. liepos 19 d. sprendimas byloje TrepaÅ¡kinas prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 36898/03). Sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, vertinant duomenis apie kameros užpildymÄ , Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.Nurodė, kad AreÅ¡tinė yra nedidelė: 7 kameros, kuriose galima laikyti iki 22 asmenų.

Kartais, laikantis asmenų izoliavimo reikalavimų, nutinka taip, kad vienam asmeniui tenka kiek mažesnis plotas, tačiau tokių atvejų stengiamasi iÅ¡vengti, o iÅ¡kilus objektyviai bÅ«tinybei asmenys tokiose sÄ lygose laikomi kiek įmanoma trumpiau. AreÅ¡tinės teritorijoje yra įrengtas pasivaikščiojimo kiemas, laikomiems asmenims, sudaroma galimybė kiekvienÄ dienÄ pasivaikščioti gryname ore. Pažymėjo, kad galiojančioje higienos normoje HN 37:2009 plotas vienam areÅ¡tinėje laikomam asmeniui nereglamentuotas.Dėl pareiÅ¡kėjo skundų, susijusių su netinkamu ir nepakankamu kamerų apÅ¡vietimu, paaiÅ¡kino, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro Å alčininkų skyrius patikrinimų metu nustatė šį trÅ«kumÄ , todėl nedelsiant buvo imtasi veiksmų, siekiant jį paÅ¡alinti.

Deja, dėl nepakankamo finansavimo nebuvo galimybių iÅ¡ karto atlikti areÅ¡tinės kamerų remontÄ , pakeisti langus iÅ¡ stiklo blokelių į stiklo paketus. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos higienos norma HN 37:2009 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areÅ¡tinių pastatams ir jų teritorijoms; veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

AreÅ¡tinės kamerose kaitrinės lemputės buvo pakeistos į galingesnes, energijÄ taupančias lemputes.Dėl laikymo kartu su rÅ«kančiaisiais nurodė, kad pagal turimus raÅ¡ytinius įrodymus pats pareiÅ¡kėjas buvimo AreÅ¡tinėje metu rÅ«kė, todėl jokio pagrindo jį laikyti skyrium nuo rÅ«kančiųjų nebuvo. Be to, nėra gauta jokių pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų ar pageidavimų nebÅ«ti laikomam vienoje kameroje su rÅ«kančiais asmenimis ar skundų dėl to, kad jis laikomas kartu su asmenimis, turintiems šį žalingÄ Ä¯protį.

Taip pat teigia, kad asbesto areštinės statybinėse konstrukcijose nėra - pastato stogo danga pakeista ir atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Areštinės sanitarinių mazgų įrengimas atitinka Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus. Pripažįsta, kad tam tikra privatumo stoka šiuo atveju yra, tačiau tai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pažymėjo, kad šilto vandens tiekimas kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose nėra numatytas.

Areštinėje yra įrengtas galingas elektros ventiliatorius (ištraukiamoji ventiliacija). Kamerose oro drėgmė ir temperatūra atitinka nustatytus reikalavimus. Areštinėje yra naujas minkštas inventorius, kuris dezinfekuojamas. Dėl patalynės skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Banga plius“, dėl areštinės patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos kalbamu laikotarpiu galiojo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“. Sutartys yra sudarytos ir dėl kitų areštinėje laikomų asmenų poreikiams tenkinti būtinų paslaugų - maitinimo, medicininių paslaugų teikimo.

AreÅ¡tinėje yra įrengtas duÅ¡as, kur yra tiekiamas karÅ¡tas vanduo - kartÄ per savaite areÅ¡tinėje laikomiems asmenims sudaroma galimybė nusiprausti ir iÅ¡siskalbti drabužius. Akcentavo, kad AreÅ¡tinę nuolat tikrina Vilniaus visuomenės sveikatos centro Å alčininkų skyriaus ir Å alčininkų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigÅ«nai, jų nustatyti trÅ«kumai nedelsiant Å¡alinami.Atsakovo atstovo tvirtinimu, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl netinkamo areÅ¡tinės pareigÅ«nų elgesio yra deklaratyvÅ«s, neparemti jokiais konkrečiais faktais ir įrodymais.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas AreÅ¡tinėje, su skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Å alčininkų r. PK, jo skundas buvo užregistruotas, iÅ¡nagrinėtas ir pareiÅ¡kėjas informuotas apie tyrimo rezultatus. Taip pat pareiÅ¡kėjas nekliudomai su skundu kreipėsi į LR Seimo kontrolierių. Tvirtina, kad AreÅ¡tinėje dirbantys pareigÅ«nai laikosi teisės aktų reikalavimų, su areÅ¡tinėje laikomais asmenimis elgiasi korektiÅ¡kai, stengiasi iÅ¡vengti konfliktų.Dėl Konvencijos 3 straipsnio nuostatų paaiÅ¡kino, kad pagal EŽTT praktikÄ , kankinimas apibÅ«dinamas kaip sÄ moningas nežmoniÅ¡kas elgesys, sukeliantis dideles kančias asmeniui ar sudarantis sielvarto ar streso bÅ«senÄ .

NežmoniÅ¡kas elgesys arba baudimas taip pat siejamas su didelių moralinių ar fizinių kančių sukėlimu. Atsakovo atstovo manymu, pareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad atsakovas jo atžvilgiu įvykdė tokius veiksmus, o jis patyrė tokius pergyvenimus ir kančias, kad buvo žeminamas pareiÅ¡kėjo orumas pagal Å¡iame straipsnyje deklaruojamÄ Å¾mogaus orumo samprata, nenurodo jokių konkrečių atsakovo ir jo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises.

Anot atsakovo atstovo, pareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo sveikatos bÅ«klė, kitos fizinės arba psichinės savybės galėjo sÄ lygoti didesnį nei įprasta, iÅ¡skirtinai neigiamÄ poveikį. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Akcentavo, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginių apie patirtÄ neturinę žalÄ , nurodė, kad jie yra abstraktÅ«s, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta 10 400 Lt, be to pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, visi jo argumentai paremti tik asmenine nuomone, bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl praÅ¡ymas atlyginti žalÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas Civilinio kodekso 6.245-6.255 bei 6.271 straipsnių prasme.

PareiÅ¡kėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo, o praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. Mano, kad nepagrįstais kaltinimais pareiÅ¡kėjas stengiasi pozicionuoti save kaip aukÄ , o jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ atmesti remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad dėl oro trÅ«kumo jam buvo kviesta greitoji pagalba. Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė nei vienos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo buvimo AreÅ¡tinėje metu jam galiojo Suėmimo vykdymo įstatymas. Ilgalaikiams ir trumpalaikiams pasimatymams buvo reikalingas ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro leidimas. Pagal pateiktus dokumentus, pareiÅ¡kėjas buvo AreÅ¡tinėje trumpesnį, nei jis nurodė skunde, laikÄ .

Atsakovo atstovės teigimu, AreÅ¡tinė atitinka higienos normos reikalavimus, jos eksploatacija neuždrausta. Mano, kad pareiÅ¡kėjui žala nebuvo padaryta. Dėl laikymo kartu su rÅ«kančiaisiais nurodė, kad iÅ¡ Seimo kontrolieriaus pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas AreÅ¡tinėje rÅ«kė, dėl to buvo kilęs incidentas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų Vilniaus apskrities VPK Å alčininkų r. policijos komisariato areÅ¡tinės (jos pareigÅ«nų) veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimus atitinkančių sulaikymo sÄ lygų, laikotarpiais nuo 2011-04-20 iki 2011-05-03, nuo 2011-06-08 iki 2011-06-17, nuo 2011-06-27 iki 211-06-30, nuo 2011-07-18 iki 2011-07-21, 2011-09-19, nuo 2011-10-14 iki 2011-10-17, nuo 2011-11-15 iki 2011-11-18, nuo 2011-12-14 iki 2011-12-15, nuo 2012-01-19 iki 2012-01-20, nuo 2012-02-28 iki 2012-03-01, nuo 2012-03-27 iki 2012-03-29, nuo 2012-04-12 iki 2012-04-13, nuo 2012-05-14 iki 2012-05-17, nuo 2012-06-06 iki 2012-06-12 atlyginimo.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.Byloje nustatyta, kad galimi pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu prasidėjo 2011-04-22 ir tęsėsi su pertraukomis iki 2012-06-12, o skundÄ pareiÅ¡kėjas teismui padavė 2014-07-15 (b. l. 11).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamÄ teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias laikymo suėmime sÄ lygas. IÅ¡ skundo turinio ir 2015-02-03 teismo posėdyje pateiktų pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų matyti, kad neigiamus padarinius (nepatogumus) dėl netinkamų suėmimo sÄ lygų jautė visais buvimo areÅ¡tinėje laikotarpiais. Byloje esanti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2012-04-23 pažyma Nr. 4D-2012/1-89 patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2012 metais, jo buvimo AreÅ¡tinėje laikotarpiu, kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl laikymo sÄ lygų (maisto kokybės) AreÅ¡tinėje.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visÄ nustatytÄ ginčui aktualų laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2011-04-20 iki 2011-07-16, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.Nors pareiÅ¡kėjas neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, tačiau skunde paaiÅ¡kino, kad anksčiau į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo nesikreipė, nes dėl užsienio kalbos nežinojimo neturėjo galimybės susipažinti su EŽTT jurisprudencija dėl Konvencijos 3 straipsnio nuostatų taikymo. Be to, pareiÅ¡kėjo teigimu, jam buvo grasinama, jei kreipsis su skundais dėl laikymo sÄ lygų.

Teismo vertinimu, tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo argumentai yra subjektyvÅ«s ir negali pateisinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ , EŽTT praktika nėra pagrindinis valstybių atsakomybės dėl pažeidžiamų žmogaus teisių Å¡altinis, o Konvencijos nuostatos yra inkorporuotos į nacionalinę teisę, kurios aktai suraÅ¡yti valstybine kalba ir yra vieÅ¡ai prieinami. Kaip matyti, nurodytos aplinkybės pareiÅ¡kėjui nesutrukdė dėl laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų kreiptis į Seimo kontrolierių.

PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad AreÅ¡tinės pareigÅ«nai jam grasino susidorojimu, jei jis kreipsis į teismÄ , yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad savo tariamai pažeistas teises pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes ginti tariamų pažeidimų padarymo metu. Taigi, pareiÅ¡kėjui nepateikus teismui praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2011-04-22 iki 2011-07-14.

Neatnaujinus ieÅ¡kinio senaties termino skundo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2011-04-20 iki 2011-07-14 pareikÅ¡ti, pareiÅ¡kėjo skundas dėl Å¡io reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas toliau pasisako tik dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ laikotarpiais nuo 2011-07-18 iki 2011-07-21, 2011-09-19, nuo 2011-10-14 iki 2011-10-17, nuo 2011-11-15 iki 2011-11-18, nuo 2011-12-14 iki 2011-12-15, nuo 2012-01-19 iki 2012-01-20, nuo 2012-02-28 iki 2012-03-01, nuo 2012-03-27 iki 2012-03-29, nuo 2012-04-12 iki 2012-04-13, nuo 2012-05-14 iki 2012-05-17, nuo 2012-06-06 iki 2012-06-12.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å alčininkų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto 2014-08-11 tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 10-97-PR5-1405 (b. l. 24-25), areÅ¡tinės plane (b. l. 26), Ataskaitose apie policijos areÅ¡tinėje laikomus asmenis bei jų apsaugos organizavimÄ (b. l. 81-142), esančiais duomenimis, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2011-07-18 iki 2011-07-21 AreÅ¡tinės keturvietėje kameroje Nr.6, kurios bendras plotas 11,71 kv. m. buvo laikomas vienas.

Pareiškėjas 2011-09-19 kartu su dar vienu asmeniu buvo laikomas areštinės dvivietėje kameroje Nr. 2, kurios bendras plotas - 6,09 kv. m. Laikotarpiu nuo 2011-10-14 iki 2011-10-17 V. M. buvo laikomas keturvietėje areštinės kameroje Nr. 6, kurios bendras plotas 11,71 kv. m., kameroje du asmenys. Nuo 2011-11-15 iki 2011-11-18 pareiškėjas buvo laikomas Areštinės dvivietėje kameroje Nr.2, kurios bendras plotas 6,09 kv. m., kameroje du asmenys. Nuo 2011-12-14 iki 2011-12-15 V. M. buvo laikomas vienas areštinės dvivietėje kameroje Nr. l, kurios bendras plotas 5,90 kv. m.

Nuo 2012-01-19 13.25 val. iki 2012-01-19 20.00 val. jis buvo laikomas areÅ¡tinės keturvietėje kameroje Nr.6, kurios bendras plotas 11,71 kv. m., kameroje du asmenys. PareiÅ¡kėjas 2012-01-19 vakare perkeltas į dvivietę kamerÄ Nr. 5, kurios bendras plotas 5,72 kv. m., kameroje vienas. Nuo 2012-02-28 iki 2012-02-29 20.00 val. V. M. buvo laikomas vienas areÅ¡tinės dvivietėje kameroje Nr. l, kurios bendras plotas 5,90 kv. m., vėliau buvo patalpintas dar vienas asmuo. Nuo 2012-03-27 iki 2012-03-29 pareiÅ¡kėjas dviese buvo laikomas areÅ¡tinės dvivietėje kameroje Nr.5, kurios bendras plotas 5,72 kv. m.

Nuo 2012-04-12 iki 2012-04-13 jis vienas buvo laikomas areÅ¡tinės keturvietėje kameroje Nr.3, kurios bendras plotas 11,85 kv. m.. V. M. nuo 2012-05-14 iki 2012-05-16 buvo laikomas areÅ¡tinės keturvietėje kameroje Nr. 3, kurios bendras plotas 11,85 kv. m., kameroje du asmenys. Nuo 2012-06-06 iki 2012-06-12 jis buvo laikomas areÅ¡tinės keturvietėje kameroje Nr. 6, kurios bendras plotas 11,71 kv. m., kameroje du asmenys. PareiÅ¡kėjas 2012-06-06 nuo 20.00 val. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 5, kur buvo vienas iki 2012-06-07 20.00 val., po to vėl buvo perkeltas į kamera Nr. 6, kurios bendras plotas 11,71 kv. m. ir kur buvo dar su vienu asmeniu iki 2012-06-12.Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žinios, 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tiek tardymo izoliatoriaus, tiek areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.Ä®vertinus nurodytų AreÅ¡tinės kamerų plotus ir jose kartu su pareiÅ¡kėju buvusių kamerose asmenų skaičių, nustatyta, kad 6 paras ir 4 val. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas AreÅ¡tinės kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas buvo mažesnis kaip 3,6 m2,: 2011-09-19 (1 para) teko – 3,045 kv. m. ploto, nuo 2011-11-15 iki 2011-11-18 (3 paras) teko – 3,045 kv. m., nuo 2012-02-29 20 val. iki 2012-03-01 (1 para ir 4 val.)– teko 2,95 kv. m. nuo 2012-03-27 iki 2012-03-29 (2 paras) - teko 2,86 kv. m.

Tuo buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punkto reikalavimai. Pareiškėjas taip pat reiškia pretenzijas dėl to, kad Areštinės kamerose buvo nepakankamas apšvietimas, nebuvo ventiliacijos, todėl trūko oro, buvo drėgna, patalpos neremontuotos, trūko baldų, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; 21 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai.

Pažymėtina, kad Higienos normos HN 37:2009 21 punkto reikalavimai taikomi tik naujai statomoms areÅ¡tinėms.Vilniaus visuomenės sveikatos centro Å alčininkų skyriaus 2011-03-25 patikrinimo akte Nr. 21(22-4-3)-22.4.31-16, atlikus operatyviÄ jÄ kontrolę, be kita ko nurodyta, kad areÅ¡tinės kamerose langai iÅ¡ stiklo blokelių (pažeista HN 37:2009 21 p.), kameroje Nr. 1 (dvivietėje) vienas langas, Nr. 6 (keturvietėje) du langai; visose kamerose dirbtinis apÅ¡vietimas – liuminescensinės (fluoroscencinės) lempos, sumontuotos virÅ¡ kamerų durų; elektros Å¡viesa įjungta pastoviai, dienÄ , naktį; kiekvienoje kameroje yra veikianti iÅ¡traukiamoji ventiliacija (ventiliatoriais vėdinimo kanaluose); kiekvienoje kameroje yra sanitarinis mazgas (praustuvė, klozetas), nuo gyvenamosios zonos atskirtas pertvara; kamerose Nr. 1, 6 yra spintelė; areÅ¡tinėje įrengta duÅ¡o patalpa, tiekiamas Å¡altas, karÅ¡tas vanduo; sanitariniai įrenginiai techniÅ¡kai tvarkingi, patikrinimo metu asmens higienos priemonių buvo pakankamai (b. l. 58-60).

Operatyviosios kontrolės metu (2011-03-23) kamerose Nr. 1, 6 iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra ir santykinė drėgmė, kuri atitiko higienos normų reikalavimus. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Å alčininkų skyrius 2011-12-07 atliko pakartotinį AreÅ¡tinės patikrinimÄ , kurio rezultatai užfiksuoti akte Nr. 21(22-4-3)-22.4-31-115. Patikrinimo metu nustatyta, kad kiekvienoje kameroje yra sanitarinis mazgas (praustuvė, klozetas), nuo gyvenamosios zonos atskirtas pertvara. Visų kamerų sanitariniai įrenginiai padėvėti, praustuvės prarÅ«dijusios, balta emalė nuo praustuvių nusitrynusi.

Areštinių kamerų sienos nelygios, vietomis ištrupėjęs tinkas, nudažytos neplaunamais dažais, sunkiai valomos ir dezinfekuojamos. Kamerose Nr. 2, 5, 6 dalis lubų ir sienų pajuodavusios (HN 37:2009 48 p. pažeidimas). Areštinių grindų danga medinė, nelygi, tarp lentų plyšiai, vietomis supuvę, sunkiai valoma ir dezinfekuojama (pažeista HN 37:2009 27 p. pažeidimas). Kiekvienoje kameroje yra talpos buitinėms atliekoms. Stalai yra tik keturvietėse kamerose. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad areštinėje įrengta dušo patalpa, tiekiamas šaltas, karštas vanduo.

Sanitariniai įrenginiai techniškai tvarkingi. Kiekvienoje kameroje yra veikianti ištraukiamoji ventiliacija (b. l.159-161).Atsižvelgdamas į Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus atliktų patikrinimų metu nustatytas faktines aplinkybes dėl Areštinės patalpų atitikimo higienos normų reikalavimams, teismas pareiškėjo teiginius, susijusius su kamerų apšvietimu, ventiliacija, sanitarinių mazgų įrengimu, baldų trūkumu, atmeta, kaip nepagrįstus. Nors Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus patikrinimo aktuose yra nustatyti Higienos normos HN 37:2009 27 ir 48 punktų pažeidimai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokias konkrečias pasekmes šie pažeidimai sukėlė, nėra pagrindo teigti, kad jam kilo neturtinė žala.

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Areštinės administracija yra sudariusi sutartis dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos, skalbimo paslaugų, kurios užtikrina joje laikomų asmenų poreikius. Nustatyti higienos normų pažeidimai pagal galimybes yra nedelsiant šalinami. Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 17.3. punktu, teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; juose turi būti šiukšlių dėžės; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi; pasivaikščiojimo kiemuose neturi būti stovinčio gendančio vandens.

Pasivaikščiojimo kiemelio dydžio, taip pat vienam asmeniui tenkančio ploto kiemelyje, norma nereglamentuoja. Pagal Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.12 punktÄ areÅ¡tinėje uždarytas asmuo turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. Taip pat nustatyta ir normos HN 37:2009 60 punkte. Byloje duomenų, kad Å¡is reikalavimas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas. DuÅ¡o patalpos dydžio, taip pat vienam asmeniui tenkančio ploto Å¡ioje patalpoje, higienos norma taip pat nereglamentuoja.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelio ir dušo patalpos ploto, tenkančio vienam asmeniui, neužtikrinimo yra nepagrįsti. Be to, pareiškėjo nurodyti šių patalpų dydžiai yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.Pareiškėjo skundo teiginius dėl asbesto Areštinės pastato konstrukcijose paneigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto 2014-08-11 tarnybinis pranešimas Nr. 10-97-PR5-1405, kuriame nurodyta, kas pastato stogo danga pakeista 2007 metais ir atitinka šiuolaikinius reikalavimus.

Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad asbestas, galimai buvęs pastato konstrukcijose, turėjo įtakos jo sveikatai, o tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais skunde.Pareiškėjas teigia patyręs neigiamas pasekmes dėl ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų nesuteikimo. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.6 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę esant ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, leidimui, pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis (nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areštinę iš bausmės atlikimo įstaigų dėl tiriamos arba teisme nagrinėjamos bylos, pasimatyti su giminaičiais neleidžiama).

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų ir pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu bÅ«tų prašęs suteikti pasimatymus (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str.) ir, kad AreÅ¡tinės administracija atsisakė tokius praÅ¡ymus tenkinti. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu neįrodė neturtinės žalos buvimo fakto.Dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio pažymėtina, kad pagal Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.5 punktÄ policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę susiraÅ¡inėti, kreiptis su pasiÅ«lymais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais) ir skundais į valstybės institucijas, visuomenines organizacijas ir pareigÅ«nus.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas tokia teise naudojosi. V. M. 2012 m. kreipėsi į Seimo kontrolierių su skundu dėl laikymo sÄ lygų AreÅ¡tinėje. Seimo kontrolierius pareiÅ¡kėjo skundÄ pripažino iÅ¡ dalies pagrįstu (b .l. 8-10). Be to, iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å alčininkų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu V.

M. su skundu dėl maitinimo kreipėsi į Å alčininkų rajono policijos komisariatÄ . Jo skundas buvo užregistruotas, iÅ¡nagrinėtas, pareiÅ¡kėjas informuotas apie skunde minėtų aplinkybių tyrimo rezultatus. Nustatytos faktinės aplinkybės paneigia pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl jo teisės teikti skundus ribojimo. Byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į AreÅ¡tinės administracijÄ su pretenzijomis dėl laikymo kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis.

PrieÅ¡ingai, byloje esančioje Seimo kontrolieriaus pažymoje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvimo areÅ¡tinėje metu rÅ«kė. Dėl Å¡ios priežasties jokio teisinio pagrindo laikyti pareiÅ¡kėjÄ atskirai nuo rÅ«kančiųjų nebuvo. Taigi, pareiÅ¡kėjo deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai dėl laikymo kartu rÅ«kančiaisiais yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl to buvo patirtos atitinkamos neigiamos pasekmės.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad AreÅ¡tinės pareigÅ«nai su juo žiauriai elgėsi, tačiau konkrečių faktų ir įrodymų nepateikė.

PrieÅ¡ingai, byloje esanti Seimo kontrolieriaus 2012-04-23 pažyma ir Å alčininkų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto 2014-08-11 tarnybinio praneÅ¡imo duomenys patvirtina, kad pats pareiÅ¡kėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų.Kaip matyti, pareiÅ¡kėjas laikymÄ AreÅ¡tinėje netinkamomis sÄ lygomis laiko Konvencijos 3 straipsnio, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, pažeidimu.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus: jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peeers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui AreÅ¡tinėje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu, įvertinus pareiÅ¡kėjo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus dėl suėmimo sÄ lygų, nustatytų pažeidimų neilgÄ trukmę, vertybes, kurioms pažeidimai kėlė grėsmę (pareiÅ¡kėjo gyvybė, sveikata, saugumas ir kt.), tai, kad kitų pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų byloje nenustatyta, teismas, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, konstatuoja, kad yra pagrindas mažinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti neturtinės žalos dydį (10400 Lt arba 3012,05 Eur), pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisiant 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pažymėtina, kad teikdama praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis privalo pateikti patirtų iÅ¡laidų apskaičiavimÄ ir pagrindimÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokias iÅ¡laidas patyrė ir jų nepagrindė, todėl nėra pagrindo tenkinti jo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsniu, n u s p r e n d ė :

            PareiÅ¡kėjo V. M. (V. M.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti V. M. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) eurų neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .           Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                    Ina Kirkutienė