A-756-1677-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-1677/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00216-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Palangos miesto savivaldybės tarybai, S. B., A. B., dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į ankstesnes pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas B. S. kreipėsi su skundu ir patikslintais skundais į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. A2-34 „Dėl B. S. atleidimo iš pareigų“; 2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. A2-37 „Dėl B. S. atleidimo iš pareigų datos perkėlimo“; 3) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. A2-38 „Dėl B. S. atleidimo iš pareigų“; 4) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. A1-387 „Dėl pareigybių“; 5) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. A1-2-66 „Dėl pavedimo atlikti funkcijas“; 6) grąžinti pareiškėją į buvusias Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vyresniojo specialisto pareigas; 7) priteisti pareiškėjui iš Palangos miesto savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (po 94,21 Lt už kiekvieną darbo dieną) nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos, t. y. nuo 2011 m. gegužės 9 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiami Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 5 d., 2011 m. gegužės 6 d. ir 2011 m. gegužės 9 d. įsakymai buvo priimti atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nebuvimas darbe 2011 m. kovo 30 d. buvo įvertintas kaip nebuvimas darbe be pateisinamos priežasties. Tačiau nurodytą dieną pareiškėjo nebuvo darbe dėl pateisinamos priežasties. Jis 2011 m. kovo 14 d., būdamas nedarbingas, gavo siuntimą pas gydytoją 2011 m. kovo 30 d. chirurginiam tyrimui. Po ligos atvykęs į darbą, 2011 m. kovo 15 d. iš karto apie tai informavo savo tiesioginį vadovą V.

G., kuris sutiko išleisti pareiškėją pas gydytoją 2010 m. kovo 30 d. Vėliau, 2011 m. kovo 29 d., pareiškėjas pateikė prašymą dėl kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo atidėjimo, kuriuo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių ir Personalo tarnybos darbuotoją R. A. informavo apie išvyką pas gydytoją. Niekas iš atsakingų savivaldybės administracijos tarnautojų ar darbuotojų nepranešė pareiškėjui, kad jis negali išvykti pas gydytoją 2011 m. kovo 30 d. Pareiškėjas 2011 m. kovo 30 d. atvyko pas gydytoją į VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje jį priėmė tik po 3 valandų laukimo pacientų eilėje.

Po to pareiškėjas vyko pas šeimos gydytoją pasitarti dėl tolimesnio gydymo, bet 16 valandą gydytojas nebedirbo. Šiuo atveju pareiškėjas nepažeidė jokių teisės aktų ir įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 8 punktas garantuoja darbo užmokestį, kai tarnautojas apsilanko sveikatos priežiūros įstaigoje. Tačiau pareiškėjui už nurodytą dieną darbo užmokestis nebuvo sumokėtas. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju buvo padaryta ir tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros pažeidimų.

Pareiškėjas 2011 m. balandžio 8 d. pateikė savivaldybės administracijos direktoriui prašymą dėl valstybės tarnautojų A. B. ir R. A. nušalinimo nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo, bet jie nušalinti nebuvo. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos darbe privalėjo dalyvauti tiesioginis pareiškėjo vadovas V. G., tačiau vietoj jo dalyvavo A. B., kuris nebuvo tiesioginis pareiškėjo vadovas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1029 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktu, pareiškėjas prašė komisijos pirmininko A.

B., kad baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą jam leistų susipažinti su išvada ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Tačiau šis pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas. Apie tyrimo baigtį pareiškėjas sužinojo kitą dieną po atleidimo iš valstybės tarnybos. Nagrinėjamu atveju taip pat buvo pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis, numatantis, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 2011 m. kovo 30 d. buvo pažymėta kaip pareiškėjo nebūta darbe be pateisinamos priežasties.

Todėl skundžiamas įsakymas galėjo būti priimtas tik iki 2011 m. balandžio 30 d. Be to, nebuvo jokio pagrindo skirti pareiškėjui griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A3-130 sudaryta komisija 2011 m. gegužės 3 d. išvadoje Nr. P6-75 nurodė, kad ne vienas savivaldybės administracijos darbuotojas matė pareiškėją 2011 m. kovo 30 d. ryte vykstantį dviračiu pakeliui į Klaipėdą, o tą pačią dieną po 16 val. matė jį važiuojantį dviračiu į Palangą Vytauto gatve ties Palangos miesto policijos komisariatu.

Tačiau šios aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjas 2011 m. kovo 30 d. ryte dviračiu vyko iš Palangos miesto į Klaipėdos miestą ir tą pačią dieną po 16 val. važiavo atgal iš Klaipėdos miesto į Palangos miestą (pas gydytoją ir atgal). Lankymasis pas gydytoją negalėjo būti pripažintas nepateisinama nebuvimo darbe priežastimi. Komisija jokiais argumentais nepagrindė savo padarytos išvados, kad šiuo atveju pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą. Be to, pareiškėjas 2011 m. gegužės 5 d. buvo atleistas iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo metu, kas prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms.

Atsakovo teiginys, kad šiuo atveju pareiškėjas vengė tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje, yra nepagrįstas. Savivaldybės administracijos direktorius pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą organizavo neteisėtai. Valstybės tarnybos departamento nurodymu savivaldybės administracijos direktorius panaikino du įsakymus dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo: 2010 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. A3-551 pripažino netekusiu galios 2010 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. A3-525, o 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A3-144 pripažino netekusiu galios 2011 m. kovo 31 d.

įsakymą Nr. A3-127.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-387 „Dėl pareigybių“ neteisėtai panaikino pareiškėjo – Komunalinio ūkio skyriaus vyresniojo specialisto – pareigybę, kurios paskirtis yra statinių naudojimo priežiūra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktu, minėta pareigybė yra privaloma savivaldybei, kadangi statinių naudojimo priežiūra yra Konstitucijos ir įstatymų nustatyta savarankiškoji savivaldybės funkcija. Be to, pareigybių skaičių nustato savivaldybės taryba. Todėl savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2011 m. gegužės 10 d. įsakymą, nesant Palangos miesto savivaldybės tarybos pavedimo ar įgaliojimo, peržengė savo kompetencijos ribas. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. A2-66 „Dėl pavedimo atlikti funkcijas“ vykdyti statinių naudojimo priežiūrą buvo pavesta tarnautojams, kurie neturi teisės aktų numatytos kvalifikacijos, būtinos šiai funkcijai atlikti. Šis įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymui ir jo pagrindu priimtiems statybos techniniams reglamentams. Be to, savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisinio pagrindo pavesti valstybės tarnautojams vykdyti funkcijas tų pareigybių, kurios prieš tai buvo panaikintos jo paties 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A3-130 buvo sudaryta komisija galimam Komunalinio ūkio skyriaus vyresniojo specialisto B. S. tarnybiniam nusižengimui tirti (dėl 2011 m. kovo 30 d. nebuvimo tarnyboje visą darbo dieną be pateisinamos priežasties). B. S. 2011 m. balandžio 6 d. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas Nr. P6-60 apie tarnybinį nusižengimą. 2011 m. balandžio 13 d.

B. S. pateikė komisijai paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Komisija 2011 m. gegužės 3 d. surašė išvadą apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus Nr. P6-75, kuria buvo siūloma skirti B. S. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. gegužės 5 d. priėmė įsakymą Nr. A2-34 „Dėl B. S. atleidimo iš pareigų“. B. S. neatvykus į darbą dėl nedarbingumo, 2011 m. gegužės 6 d. buvo priimtas administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A2-37 dėl B.

S. atleidimo iš pareigų datos perkėlimo. Dėl tos pačios priežasties 2011 m. gegužės 9 d. buvo priimtas administracijos direktoriaus įsakymas dėl B. S. atleidimo iš pareigų Nr. A2-38, kuris tą pačią dieną buvo įteiktas pareiškėjui pasirašytinai. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai dėl nebuvimo tarnyboje 2011 m. kovo 30 d. visą darbo dieną, buvo išnagrinėti kitoje administracinėje byloje Nr. 1-374-162/2011 pagal B. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio neteisingo žymėjimo panaikinimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatuodamas, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščio, kiek tai susiję su pareiškėjo darbo dienos 2011 m. kovo 30 d. žymėjimu, sutartinis žymėjimas „PB“ (pravaikšta ar kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties) yra teisėtas ir nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tokį žymėjimą taisyti. Pareiškėjo 2011 m. kovo 29 d. raštas Nr. P4-152 Administracijoje buvo gautas prieš darbo pabaigą (16 val. 48 min.) ir buvo išnagrinėtas 2011 m. kovo 30 d. vertinimo komisijos posėdžio metu.

Pareiškėjas apie tarnybinės veiklos vertinimą komisijoje buvo informuotas 2011 m. kovo 15 d. raštu Nr. (5.17)-D3-857 ir 2011 m. kovo 29 d. raštu Nr. (5.17)-D3-1007, kuriuose aiškiai nurodyta, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdis įvyks 2011 m. kovo 30 d. ir data keičiama nebus. Pareiškėjui 2011 m. kovo 17 d. pokalbio su tiesioginiu vadovu metu, 2011 m. kovo 25 d. pokalbio, kuriame dalyvavo tiesioginis vadovas ir personalo skyriaus specialistas, metu bei minėtais Administracijos raštais buvo nurodyta, kad jis privalo atvykti į vertinimo komisijos posėdį 2011 m. kovo 30 d., o konsultuotis pas gydytoją gali vykti bet kurią kitą artimiausią dieną.

Nagrinėjamu atveju medicininė pagalba nebuvo skubi ir neatidėliotina.

Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl A. B. ir R. A. nušalinimo nuo dalyvavimo tarnybinio nusižengimo tyrime nebuvo patenkintas, nes tam nebuvo pagrindo. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys, kad nagrinėjamu atveju buvo praleistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, yra nepagrįstas. Savivaldybės administracijos direktorius, 2011 m. kovo 31 d. gavęs iš Komunalinio ūkio skyriaus 2011 metų kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame 2011 m. kovo 30 d. ties B. S. vardu pažymėta „PB“ (pravaikšta ar kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties), tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjo nepraleidęs Taisyklių 3 punkte nustatyto 5 darbo dienų termino.

Pareiškėjo teiginys, kad tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas 2011 m. kovo 31 d., yra nepagrįstas. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-720/2003). Šiuo atveju motyvuota išvada dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo administracijos direktoriui buvo pateikta 2011 m. gegužės 3 d. tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta 2011 m. gegužės 5 d., t. y., nepraleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyto vieno mėnesio termino.

Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Palangos miesto savivaldybės administracijos komunalinio ūkio skyriaus vedėjas V. G. 2010 m. kovo 31 d. įgaliojo savo pavaduotoją A. B. atstovauti pareiškėjo tiesioginiam vadovui sudaromoje komisijoje dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo. Todėl pareiškėjo teiginys, kad komisijos veikloje negalėjo dalyvauti A.

B., yra nepagrįstas. Administracijos direktorius, priimdamas sprendimą atleisti pareiškėją iš pareigų, pagrįstai vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai jam paskirta nuobauda – atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus to paties straipsnio 1 dalies 15 punkte. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad tarnautojas atleidžiamas iš pareigų už to paties įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1-4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus.

Kadangi pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas kvalifikuojamas pagal įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punktą (nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties) ir jis nepatenka į įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 15 punktą, pagrįstai buvo vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punktu. 2011 m. gegužės 3 d. išvadoje apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus Nr. P6-75 nurodytos visos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir priežastys, surinkti visi įrodymai, patvirtinantys tarnautojo padaryto pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrintos tarnautojo paaiškinime nurodytos su nusižengimu susijusios aplinkybės ir visa tai atitinkamai įvertinta.

Skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į tarnautojo kaltę (tiesioginė tyčia), padaryto nusižengimo priežastis ir aplinkybes (sąmoningas siekimas neatvykti į darbą visą dieną, kad būtų išvengta veiklos vertinimo komisijos posėdyje), padarinius (trukdymas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai atlikti teisės aktų nustatytas pareigas, o įstaigos vadovui – nustatytu laiku įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją; vertinimo komisijos posėdžiai iki tol buvo atidėti 3 kartus dėl pareiškėjo nedarbingumo), tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (pareiškėjui nuo jo įdarbinimo Palangos miesto savivaldybės administracijoje buvo skirtos 7 tarnybinės nuobaudos, iš jų viena dar galiojanti; pareiškėjo tarnybinė veikla 2006, 2009, 2010 metais buvo įvertinta nepatenkinamai).

Atsakovas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies, 8 straipsnio 8 dalies 1 punkto, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkto, 29 straipsnio 8 dalies 6, 11 punktų, 30 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 22, 23 punktų nustatytą reglamentavimą, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2011 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. A1-387 „Dėl pareigybių“, nepažeidė teisės aktų nustatytų reikalavimų ir veikė savo kompetencijos ribose. Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T2-144 nustatė didžiausią leistiną valstybės tarnautojų skaičių, o 2009 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. T2-184 patvirtino savivaldybės administracijos struktūrą. Todėl Administracijos direktorius, siekdamas įgyvendinti Tarybos sprendimą dėl didžiausio leistino tarnautojų skaičiaus, turėjo teisę steigti ar panaikinti valstybės tarnautojų pareigybes. Skundžiamas Administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. A2-66 „Dėl pavedimo atlikti funkcijas“ pareiškėjo teisių ir interesų nepažeidžia. Direktorius vadovaudamas Administracijai, leidžia įsakymus, duoda žodinius ir rašytinius pavedimus, skirsto užduotis ir t. t. Direktorius, priimdamas įsakymą, kuriuo pavedė Administracijos darbuotojams laikinai, kol bus patvirtinta nauja Administracijos struktūra, atlikti funkcijas, susijusias su statinių naudojimo priežiūra, nepažeidė teisės aktų nustatytų reikalavimų ir pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Be to, nei Statybos įstatymas, nei Statybos techninis reglamentas STR 1.12.08:2010 nenustato, kad statinių naudojimo priežiūrai atlikti būtinas atitinkamas kvalifikacijos atestatas. Minėto reglamento 6 punkte nustatyta, kad statinio naudojimo priežiūros vykdytojai yra Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2,3 punktuose išvardytų viešojo administravimo subjektų (susisiekimo ministerijos ir jos įgaliotos organizacijos bei savivaldybės administracijos) įgalioti pareigūnai (specialistai).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjui, dirbusiam Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vyresniuoju specialistu, tarnybinė nuobauda (atleidimas iš tarnybos) paskirta už tai, kad jis 2011 m. kovo 30 d. nebuvo tarnyboje visą darbo dieną be pateisinamos priežasties, apie tai neinformavęs įstaigos vadovo, savo tiesioginio vadovo, tarnautojų darbo laiko apskaitą tvarkyti įgalioto asmens ir tuo sutrukdė Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai atlikti teisės aktų nustatytas pareigas, įstaigos vadovui – nustatytu laiku įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, nes 2011 m. kovo 30 d. turėjo vykti jo tarnybinės veiklos vertinimas. Pareiškėjas iš tarnybos atleistas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punkte numatytu pagrindu.

Valstybės tarnybos 43 straipsnio 5 dalies 8 punktas nustato, jog valstybės tarnautojui yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki vienos darbo dienos. Pareiga informuoti Savivaldybės administracijos direktorių ar padalinio vadovą apie negalėjimą laiku atvykti į darbą arba apie neatvykimą į darbą taip pat yra numatyta Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos tarnautojų susirinkimo 2000 m. kovo 31 d. protokolu Nr. 2, 55 punkto 15 papunktyje (b. l. 102-109). Vidaus darbo tvarkos taisyklių 17 punkte nustatyta, kad tarnautojai turi informuoti struktūrinio padalinio vadovą ar direktorių, kai negali atvykti į darbą nustatytu laiku (vėluoja), kai neatvyksta į darbą dėl ligos. Apie tai pirmąją nedarbingumo dieną tarnautojas informuoja to padalinio vadovą ir tarnautojų darbo laiko apskaitą tvarkyti įgaliotą asmenį. Darbo valandomis palikdami darbo vietą tarnautojai privalo informuoti to padalinio vadovą, jo nesant – kitą tarnautoją. Iš šių teisės normos turinio matyti, jog būtina sąlyga valstybės tarnautojo nebuvimui tarnyboje dėl vykimo į gydymo įstaigą yra tiesioginio vadovo sutikimas. Teisės aktuose nenustatyta sutikimo forma, todėl laikytina, kad pakanka gauti ir žodinį tiesioginio vadovo sutikimą.

Pareiškėjas pripažįsta, kad 2011 m. kovo 30 d. nebuvo tarnyboje visą darbo dieną. Šią aplinkybę patvirtina ir 2011 m. kovo 31 d. aktas bei pareiškėjo tiesioginio vadovo 2011 m. kovo 31 d. tarnybinis pranešimas Nr. (15.9)-KŪ1-123 (b. l. 85, 86). Minėtame akte ir tarnybiniame pranešime nurodyta, kad B. S. apie nebuvimą darbe 2011 m. kovo 30 d. vadovo neinformavo ir jo sutikimo negavo. V. G. 2011 m. kovo 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. (15.9)-KŪ1-123 nurodyta, jog apie tai, kad B. S. yra užsiregistravęs pas gydytoją 2011 m. kovo 30 d., jis sužinojo 2011 m. kovo 17 d., tačiau sutikimo pareiškėjui neatvykti į tarnybą nedavė, nes būtent 2011 m. kovo 30 d. turėjo vykti B.

S. tarnybinės veiklos vertinimas (b. l. 86). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta eiti pas gydytoją bet kurią kitą dieną, o 2011 m. kovo 25 d. pareiškėjui dar kartą buvo priminta apie vyksiantį tarnybinės veiklos vertinimą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas V. G. paaiškino, kad 2011 m. kovo 17 d. jis informavo B. S. apie tai, kad 2011 m. kovo 30 d. vyks jo tarnybinės veiklos vertinimas. Pranešimas apie tai pareiškėjui buvo įteiktas 2011 m. kovo 15 d.

Iš liudytojo parodymų matyti, kad jis nedavė pareiškėjui sutikimo vykti į gydymo įstaigą 2011 m. kovo 30 d. Liudytojas V. G. taip pat paaiškino, kad 2011 m. kovo 25 d., girdint R. A., dar kartą liepė B. S. 2011 m. kovo 30 d. būti tarnyboje. Liudytojo parodymus patvirtina Palangos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. kovo 15 d. raštas Nr. (5.17)-D3-857 (b. l.

83) ir 2011 m. kovo 29 d. raštas Nr. (5.17)-D3-1007 (b. l. 84). Nurodyti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui 2011 m. kovo 15 d. tapo žinoma, jog 2011 m. kovo 30 d. bus vertinama jo tarnybinė veikla. Iš VŠĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2011 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 12-526 matyti, jog B. S. 2011 m. kovo 30 d. konsultacijai registravosi 2011 m. kovo 21 d. (b. l. 88). Pareiškėjo nurodytą dieną, t. y. 2011 m,. kovo 14 d., jis tik gavo siuntimą chirurgo konsultacijai (b. l. 51). Tai reiškia, kad informacijos apie tarnybinės veiklos vertinimą gavimo metu pareiškėjas nebuvo užsiregistravęs gydytojo konsultacijai, o tai padarė 2011 m. kovo 21 d., neturėdamas tiesioginio vadovo sutikimo dėl 2011 m. kovo 30 d. nebuvo tarnyboje.

Gydytojo konsultacija pareiškėjui nebuvo skubi, būtina ir neatidėliotina, jis turėjo galimybę ir tiesioginio vadovo sutikimą konsultacijai registruotis kitą dieną, o ne 2011 m. kovo 30 d. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad į gydymo įstaigą Klaipėdos mieste jis vyko dviračiu iš savo gyvenamosios vietos Kretingos mieste, taip pat patvirtina, jog skubi medicininė pagalba jam 2011 m. kovo 30 d. nebuvo reikalinga. Todėl pareiškėjo veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punktą nebuvimas tarnyboje visą darbo dieną be pateisinamos priežasties yra laikomas šiurkščiu pažeidimu.

Komisijos 2011 m. gegužės 3 d. išvadoje Nr. P6-75 pagrįstai konstatuota, kad B. S. nesilaikė Vidaus darbo tvarkos taisyklių 13, 17 punktų, 55 punkto 3, 13 papunkčių, tuo šiurkščiai pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 punktą, šiurkščiai nusižengė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintam pagarbos žmogui ir valstybei principui ir kad 2011 m. kovo 30 d. tyčia padarė tarnybinį nusižengimą (b. l. 34-38).

Pareiškėjo argumentas, kad atleidimą iš tarnybos už šiurkščius pažeidimus numato Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 15 punktas, kuriame nenumatytas atleidimas iš tarnybos už nebuvimą tarnyboje vieną darbo dieną be pateisinamos priežasties, yra nepagrįstas. Šiame punkte numatyti tik keturi šiurkštūs nusižengimai, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1-4 punktuose. Įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje yra numatyti aštuoni šiurkštūs nusižengimai, už kuriuos gali būti skiriama tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punktas apima kitus, 15 punkte nenumatytus pažeidimus, už kuriuos skiriamas atleidimas iš tarnybos. Todėl skundžiamuose įsakymuose pagrįstai nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punkte numatytas atleidimo pagrindas.

Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo (Taisyklių 3 punktas). Palangos miesto savivaldybės administracijoje 2011 m. kovo 31 d. buvo gautas pareiškėjo tiesioginio vadovo Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo tarnybinis pranešimas dėl pareiškėjo nebuvimo tarnyboje 2011 m. kovo 30 d. (b. l. 86).

Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A3-130 sudarant komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (b. l. 30), t. y. Taisyklių nustatytas terminas nebuvo praleistas. Įsakymu buvo nustatyta tokia Komisijos sudėtis: komisijos pirmininkas – Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas A. B., komisijos nariai Juridinio ir personalo skyriaus vyriausieji specialistai R. A. ir I. G. (b. l. 30). Pareiškėjo argumentas, kad jo tiesioginis vadovas V.

G. nedalyvavo Komisijos veikloje, nepagrįstai įgaliodamas tai daryti pavaduotoją A. B., atmestinas. Komisija sudaryta Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ir būtent šiuo įsakymu Komisijos pirmininku paskirtas A. B., kuriam pareiškėjas taip pat buvo pavaldus. Pareiškėjo argumentas, kad skyriaus vedėjas neturėjo teisės duoti įgaliojimo savo pavaduotojui ir toks įgaliojimas neatitinka Civilinio kodekso nuostatų, taip pat yra nepagrįstas, nes šiuo atveju įgaliojimui netaikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios nepavaldžių vienas kitam fizinių asmenų įgaliojimą.

Valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose valstybės tarnautojas, šiuo atveju Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas, turi teisę įgalioti pavaldžius valstybės tarnautojus atlikti tam tikrus veiksmus (b. l. 146). Komisijos sudėtis atitiko Taisyklių 5 punkto reikalavimus, pagal kuriuos Komisijoje turi būti valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas arba jo įgaliotas asmuo, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo ir kitas valstybės tarnautojas. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, kitą dieną po Komisijos sudarymo, t. y. 2011 m. balandžio 6 d., pareiškėjui buvo pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo (b. l. 31).

Pranešime apie tarnybinį nusižengimą išdėstyta nusižengimo, kurio padarymu kaltinamas B. S., esmė. Pranešimo turinys atitiko Taisyklių 7 punkto reikalavimus. Pareiškėjas paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo parašė 2011 m. balandžio 13 d. (b. l. 32). Tarnybinio nusižengimo tyrimas neužtruko ilgiau kaip 20 darbo dienų, kaip reikalaujama pagal Taisyklių 11 punktą. Komisijos pateikta išvada atitinka Taisyklių 13 punkto reikalavimus. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. balandžio 19 d. išsamiai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjo prašymą dėl Komisijos narių nušalinimo (b. l. 39-40).

Nesutikti su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 19 d. rašte išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Komisijos nariams pareikštą nušalinimą pareiškėjas grindė tik subjektyviais argumentais ir samprotavimais, o Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje nurodytų pagrindų nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta (b. l. 11).

Pagal Taisyklių 14 punkto, nukreipiančio į Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, nuostatas tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, atostogų, komandiruočių, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nusižengimo padarymo dienos. Ar yra padarytas tarnybinis nusižengimas, galutinai paaiškėja tik atlikus tyrimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kurio metu yra nustatomi būtini nusižengimo sudėties elementai ir kitos svarbios aplinkybės, t. y. pažeidimo padarymo faktas, pasekmės, priežastinis ryšys, kaltė, priežastys ir aplinkybės, tarnautojo charakteristika iki nusižengimo padarymo.

Nurodyti aspektai yra konstatuojami tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kurioje galutinai kvalifikuojamas padarytas nusižengimas. Komisijos išvada buvo surašyta 2011 m. gegužės 3 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2011 m. gegužės 5 d., t. y. nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 14 punkte nustatyto vieno mėnesio termino. Šiuo atveju nebuvo praleistas ir šešių mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos.

Atsižvelgiant į pareiškėjo nedarbingumą minėto įsakymo priėmimo dieną, atleidimo iš tarnybos data buvo perkelta ginčijamu 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. A2-37 ir pareiškėjas atleistas iš tarnybos 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. A2-38. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Už kitą tarnybinį nusižengimą atleidimas iš pareigų gali būti skiriamas, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo paskirta nuobauda griežtas papeikimas.

Už šiurkštų tarnybinį nusižengimą tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų gali būti skiriama nevertinant ankstesnių paskirtų nuobaudų, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados matyti, kad skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta ir į pareiškėjo charakteristiką (B. S. turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą papeikimą, paskirtą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. (5.1)-A2-37, jo tarnybinė veikla 2009 metais tiesioginio vadovo ir vertinimo komisijos, o 2010 metais tiesioginio vadovo įvertinta nepatenkinamai).

Pareiškėjo argumentas, kad šiuo atveju buvo pažeista Darbo kodekso 130 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti darbuotojui prieš atleidimą suteikti dešimtadalį laisvo darbo laiko naujo darbo paieškoms, yra nepagrįstas. Tarnybinių nuobaudų skyrimą detaliai reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Taisyklės, todėl Darbo kodekso nuostatos nagrinėjamoje byloje netaikomos (Valstybės tarnybos įstatymas 5 straipsnis). Be to, nurodyta Darbo kodekso nuostata netaikoma atleidžiant darbuotoją padarius darbo drausmės pažeidimą.

Ginčijami Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. A2-34, 2011 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. A2-37 ir 2011 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. A2-38 yra teisėti ir pagrįsti. Konstatavus, jog pareiškėjas pagrįstai atleistas iš tarnybos, nėra teisinio pagrindo priteisti jam darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir grąžinti jį į eitas pareigas.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T2-144 „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigybių skaičiaus“ buvo nustatytas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičius Palangos miesto savivaldybės administracijoje (b. l. 143). Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tvirtina ir į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai (Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Savivaldybės vykdomoji institucija ir vadovas yra savivaldybės administracijos direktorius (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1, 2 dalys), kuris, būdamas tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas už savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje, leidžia įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių veiklos nuostatus, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje, įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus, atlieka personalo valdymo funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1, 2, 3, 6 punktai). Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. T2-144 „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigybių skaičiaus“, konstatuotina, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę ir įgaliojimus priimti 2011 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. A1-387 „Dėl pareigybių“, kuriuo buvo panaikinta pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė. Administracijos direktoriaus veiksmai atitiko Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4 punkte įtvirtintą savivaldybės vykdomųjų institucijų atskaitingumo savivaldybės tarybai principą. Be to, konstatavus, kad pareiškėjas pagrįstai atleistas iš tarnybos, laikytina, jog ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. A1-387 nepažeidžia jo teisių ir interesų.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. A2-66 „Dėl pavedimo atlikti funkcijas“, kuriuo Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojui pavesta atlikti funkcijas, susijusias su statinių naudojimo priežiūra Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, o jo nesant šias funkcijas pavesta atlikti Komunalinio ūkio skyriaus vedėjui. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.

Įstatymas nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisės kreiptis gynybos į teismą principas nėra absoliutus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS16-420/2007) pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Įvertinus ginčijamo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. A2-66 turinį ir atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus subjektus, kuriems jis yra skirtas (Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojui A. B. ir pavaduotojui S. B.), konstatuojama, jog pareiškėjui B.

S. ginčijamu įsakymu nesukeliamos jokios teisinės pasekmės, nenustatomos pareigos ir nesuteikiamos teisės, todėl jis neturi reikalavimo teisės ginčyti minėtą įsakymą. Pareiškėjo reikalavimas nėra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje yra konstatavęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (administracinės bylos Nr. A442-1669/2008, Nr. A556-1283/2008 ir kt.). Dėl šios priežasties tampa teisiškai nereikšminga išsamesnė kitų skundo argumentų, susijusių su šiuo įsakymu, analizė ir vertinimas.

Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas B. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. A2-34 „Dėl B. S. atleidimo iš pareigų“, 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. A2-37 „Dėl B. S. atleidimo iš pareigų datos perkėlimo“ ir 2011 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. A2-38 „Dėl B. S. atleidimo iš pareigų“; grąžinti pareiškėją į buvusias Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vyresniojo specialisto pareigas; priteisti pareiškėjui iš Palangos miesto savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (po 94,21 Lt už kiekvieną darbo dieną) nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos, t. y. nuo 2011 m. gegužės 9 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė Valstybės tarnybos įstatymą, taip pat netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje numatyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju tarnybinis nusižengimas paaiškėjo 2011 m. kovo 31 d., kai kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kurį pasirašė tarnybinio nusižengimo tyrimo iniciatoriai Palangos miesto savivaldybės administracijos vadovas V.

K. ir tiesioginis pareiškėjo vadovas V. G., 2011 m. kovo 30 d. buvo pažymėta kaip nebūta darbe be pateisinamos priežasties. Todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti paskirta ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 31 d. Be to, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas 2011 m. kovo 30 d. nebuvo tarnyboje visą darbo dieną be pateisinamos priežasties, apie tai neinformavęs įstaigos vadovo ir tiesioginio vadovo. Pareiškėjas apie būsimą apsilankymą gydymo įstaigoje informavo savo tiesioginį vadovą V. G. 2011 m. kovo 15 d., o Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių V.

K. ir personalo tarnybos darbuotoją R. A. – 2011 m. kovo 29 d. Siuntimą pas chirurgą pareiškėjas gavo 2011 m. kovo 14 d., tačiau dėl didelio šio specialisto užimtumo pas jį pavyko patekti tik po 16 dienų, t. y., 2011 m. kovo 30 d. pas gydytoją pareiškėjas vyko dviračiu, nes naudojasi šia transporto priemone ištisus metus. Pareiškėjui 2011 m. kovo 15 d. atvykus į darbą po daugiau nei mėnesį trukusio nedarbingumo laikotarpio, jo tiesioginis vadovas V. G. davė sutikimą, kad pareiškėjas 2011 m. kovo 15 d. vyktų į gydymo įstaigą.

Tačiau teismo posėdžio metu V. G. neigė šią aplinkybę. Teismas, būdamas šališkas, rėmėsi tik V. G. parodymais. Be to, teismo posėdyje atsakovo atstovė I. G. pateikė teisėjai V. S. raštą, su kuriuo proceso dalyviai nebuvo supažindinti. Pareiškėjui 2011 m. lapkričio 14 d. susipažinus su bylos medžiaga, paaiškėjo, kad tai buvo VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2011 m. balandžio 14 d. raštas Nr. 12-526, kuriuo rėmėsi teismas priimdamas pareiškėjui nepalankų sprendimą. Šiame rašte nurodyta, kad B. S. 2011 m. kovo 21 d. registravosi (telefonu) medicininei konsultacijai, kuri buvo suteikta 2011 m. kovo 30 d.

Chirurgo konsultacijos, kuriai pareiškėjas registravosi 2011 m. kovo 14 d. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, registracijos data nebuvo nurodyta. Pareiškėjas kreipėsi į VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninę dėl 2011 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 12-526 patikslinimo. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė 2011 m. birželio 3 d. raštu Nr. 12-870 patikslino ankstesnio rašto informaciją, bet apie pareiškėjo 2011 m. kovo 14 d. registraciją chirurgo konsultacijai neužsiminė. Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė neteisingas išvadas dėl pareiškėjo apsilankymo pas gydytoją reikalingumo ir tikslingumo.

Be to, šiuo atveju pareiškėjas buvo nubaustas ne už tai, kad 2011 m. kovo 30 d. neatvyko į valstybės tarnautojų veiklos vertinimo komisijos posėdį, o už tai, kad nebuvo valstybės tarnyboje visą darbo dieną. Teismas neturėjo duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę tuo laikotarpiu ir neatsižvelgė į tai, kad pas chirurgą pareiškėjas vyko po daugiau kaip mėnesį trukusio nedarbingumo laikotarpio. Teismas taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų, padarytų tiriant tarnybinį nusižengimą, ir netinkamai įvertino A.

B. V. G. duotą įgaliojimą. Pareiškėjas pažymi, kad jo apsilankymas pas chirurgą šeimos gydytojo siuntimu, negali būti vertinamas kaip nebuvimas darbe be pateisinamos priežasties visą dieną.

Atsiliepimu į pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2011 m. balandžio 14 d. raštas Nr. 12-526 tiek teismui, tiek pačiam pareiškėjui buvo pateiktas pirmojo teismo posėdžio metu. Šis posėdis pareiškėjo prašymu buvo atidėtas. Baigiamojo posėdžio metu, pagarsinant rašytinius įrodymus, atsakovo atstovė neišgirdo, ar minėtas raštas yra byloje, todėl, siekiant įsitikinti, ar jis yra, dar kartą buvo peržiūrėti įrodymai, o atradus minėtąjį raštą, jis buvo pagarsintas proceso šalims.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas ginčijo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. A2-34, 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. A2-37 bei 2011 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. A2-38 dėl jo atleidimo iš pareigų ir atleidimo iš pareigų datos perkėlimo. Taip pat prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. A1-387 „Dėl pareigybių“ ir 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. A1-2-66 „Dėl pavedimo atlikti funkcijas“, grąžinti pareiškėją į buvusias Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vyresniojo specialisto pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, ir dėl to padarė klaidingą išvadą, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 136 str. 1 d.). Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, joje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 punktai). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytų taisyklių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena paprastai yra tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo nuobaudą skiriančiam pareigūnui (valstybės tarnautojui) diena (žr. pvz., 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-360/2011; 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-360/2011 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A3-130, gavus Komunalinio ūkio skyriaus 2011 m. kovo 31 d. tarnybinį pranešimą, buvo sudaryta komisija tirti tarnybinį nusižengimą dėl Komunalinio ūkio skyriaus vyresniojo specialisto B. S. įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo, negavus įstaigos vadovo leidimo, be pateisinamos priežasties darbo metu 2011 m. kovo 30 d. nebuvus tarnyboje, neatvykus 10 val. į Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdį, kuriame turėjo būti vertinama jo tarnybinė veikla (I t., b. l. 30). Pranešimas apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo įteiktas 2011 m. balandžio 6 d. ir pasiūlyta pateikti paaiškinimą (I t., b. l. 31). Pareiškėjas paaiškinimą komisijai pateikė 2011 m. balandžio 13 d. (t. I, b. l. 32). Minėtu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 5 d. įsakymu sudaryta komisija išvadą Nr. P6-75 apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus surašė 2011 m. gegužės 3 d. (t. I, b. l. 34-38). Atsakovo įsakymas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 4 punkte, priimtas 2011 m. gegužės 5 d. (t. I, b. l. 7), tačiau atsižvelgus į B. S. laikiną nedarbingumą, pareiškėjo atleidimo iš pareigų data perkelta į 2011 m. gegužės 9 d. (t. I, b. l. 8, 9), ir tą pačią dieną B. S. su įsakymu buvo supažindintas. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio bei Taisyklių 3, 7, 9, 11, 13, 14, 15 punktų nuostatos, reglamentuojančios tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką ir terminus, nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo.

Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, tikrindamas įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui pagrįstumą bei teisėtumą, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes, ištyrė tarnybinio patikrinimo medžiagą, pareiškėjo ir kitų asmenų paaiškinimus bei rašytinius bylos įrodymus. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, įrodymų vertinimas susietas su konkrečių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu įrodymų vertinimu ir jais remiantis padaryta išvada, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, sutinka, todėl jų nekartoja. Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai taip pat išspręsti teisingai, nes buvo išvestiniai iš pirmojo, todėl tik nusprendus, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, galėjo būti svarstomas ir nustatinėjamas pagrindas patenkinti kitus pareiškėjo skundo reikalavimus.

Apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, šališkai rėmėsi tik liudytojo V. G. parodymais, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiesioginis pareiškėjo vadovas V. G. tiek tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nuosekliai tvirtino, jog jis nedavė sutikimo B. S. nebūti darbe 2011 m. kovo 30 d., kadangi tą dieną buvo paskirtas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas komisijos posėdyje, ir siūlė pareiškėjui vykti konsultuotis pas gydytoją kurią nors kitą dieną.

Pareiškėjui apie 2011 m. kovo 30 d. vertinimo komisijos posėdį buvo pranešta 2011 m. kovo 15 d. raštu Nr. (5.17)-D3-857 (ginčo dėl šios aplinkybės nėra), o vėliau dar kelis kartus apie tai priminta. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo V. G. parodymus vertinti kaip nepatikimus ir juos atmesti, kadangi jokių juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Be to, kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys (Klaipėdos jūrininkų ligoninės raštas) patvirtina, jog pareiškėjas gydytojo chirurgo konsultacijai registravosi tik 2011 m. kovo 21 d. (I t., b. l. 88), t. y. jau žinodamas apie tai, kad 2011 m. kovo 30 d. yra kviečiamas į vertinimo komisijos posėdį ir ignoruodamas tiesioginio vadovo neduotą sutikimą tą dieną nebūti darbe.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės rašte taip pat nurodyta, jog konsultacija B. S. buvo paskirta 2011 m. kovo 30 d. 12 val., chirurgo konsultacija suteikta 13.15 val., tuo tarpu pareiškėjas į tarnybą neatvyko visą darbo dieną. Iš bylos medžiagos matyti, kad šis raštas į bylą buvo pateiktas iki paskutiniojo pirmosios instancijos teismo posėdžio, taigi pareiškėjas turėjo galimybę su juo susipažinti, be to 2011 m. spalio 27 d. posėdžio metu šis dokumentas buvo pagarsintas kartu su kita bylos medžiaga (II t., b. l. 14). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo atstovė teisėjai pateikė raštą su kuriuo proceso dalyviai nebuvo supažindinti, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog skubi medicininė pagalba 2011 m. kovo 30 d. pareiškėjui nebuvo reikalinga, tad jis visą tą dieną tarnyboje (darbe) nebuvo be pateisinamos priežasties. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjo pateikta gydymo stacionare istorijos Nr. A-1008633 išrašo kopija, patvirtinanti, kad B. S. 2012 m. balandžio 29 d. – 2012 m. gegužės 22 d. laikotarpiu buvo teikiama būtinoji pagalba VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Pilvo ir endokrininės chirurgijos, Kraujagyslių chirurgijos, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose nepatvirtina, kad B.

S. buvo reikalinga skubi pagalba prieš metus iki šio gydymo, t. y. ginčui aktualiu metu – 2011 m. kovo 30 d. Teisėjų kolegija, be to, pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2012 m. gegužės 28 d.) yra konstatuota, kad pareiškėjo 2011 m. kovo 30 d. išvykimas į gydymo įstaigą konsultacijai, kai tiesioginis vadovas jam neleido tą dieną išvykti, t. y. nebuvimas darbe visą darbo dieną, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pagal Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą sutartinį žymėjimą, buvo pagrįstai pažymėtas „PB“ (pravaikšta ar kitos neatvykimas į darbą be svarbios priežasties).

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad B. S. padarytas pažeidimas nagrinėjamu atveju pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punktą. Atsakovo įsakymas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punktu teisėtas ir pagrįstas.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus pirmosios instancijos teismas aiškino ir taikė teisingai. Teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė