740565ed-adaf-4fee-9b2e-d55e7e6493fc · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1355-643/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27771-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.12 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo apelianto S. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. M. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl atestacinės komisijos sprendimo panaikinimo ir neteisėto darbo sutarties nutraukimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir atsakovas, VGTU) universitetinės atestavimo ir konkursų komisijos 2019-06-13 posėdžio protokolÄ (protokolinį sprendimÄ ) Nr. 1; pripažinti neteisėtu 2014-08-12 Darbo sutarties Nr. 33557 nutraukimÄ ir panaikinti VGTU rektoriaus 2019-08-23 sprendimÄ , įformintÄ Ä¯sakymu Nr. 2418-PV; grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ - į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesoriaus pareigas (1,00 etatas); priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas patikslino ieÅ¡kinį ir prašė priteisti 3 000 Eur neturtinę žalÄ , bei 5 procentų metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. su atsakovu Vilniaus Gedimino technikos universitetu sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 33557, pagal kuriÄ Verslo vadybos fakultete Teisės katedroje nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. ėjo profesoriaus pareigas. 3. 2019 m. birželio 13 d. VGTU Universitetinės atestavimo ir konkursų komisijos posėdžio protokole Nr. 1 Komisija nutarė pripažinti, kad ieÅ¡kovas netenkina VGTU profesoriaus pareigybei keliamų minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Komisija konstatavo, kad ieÅ¡kovas netenkina ir VGTU senato 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1 patvirtintų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, galiojusių jo neterminuotos darbo sutarties profesoriaus pareigoms eiti sudarymo metu.

IeÅ¡kovas nurodo, kad su Komisijos protokolu jį supažindino tik 2019 m. rugpjūčio 20 d. Nurodo, kad minėto Komisijos protokolinio sprendimo pagrindu 2019 m. rugpjūčio 20 d. VGTU rektorius priėmė įsakymÄ Nr. 2390-PV laikyti neatestuotu Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesorių S. M. profesoriaus pareigoms. Taip pat 2019 m. rugpjūčio 22 d. VGTU rektorius priėmė įsakymÄ Nr. 2398-PV atleisti Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesorių S. M. iÅ¡ atsakingo asmens pareigų už turto apskaitos dokumentų tvarkymÄ Vilniaus Gedimino techniko universiteto Verslo vadybos fakulteto Teisės katedroje nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. 2019 m. rugpjūčio 23 d.

VGTU rektorius priėmė įsakymÄ Nr. 2418-PV atleisti iÅ¡ darbo Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesorių S. M. 2019 m. rugpjūčio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , iÅ¡mokant vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

4. IeÅ¡kovas teigia, kad oficialiai negavo praneÅ¡imo apie darbo sutarties nutraukimÄ , jam neįteikti rektoriaus įsakymai dėl darbo sutarties nutraukimo, atsakovo nebuvo kviečiamas įforminti darbo sutarties nutraukimÄ .

5. Grįsdamas nesutikimÄ ieÅ¡kovas nurodo, kad remiasi Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, kad su asmeniu, antrÄ kartÄ iÅ¡ eilės laimėjusiu konkursÄ toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis Å¡ioms pareigoms eiti, ir Å¡is asmuo atestuojamas kas 5 metai mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. VGTU Senatas 2012 m. sausio 31 d. posėdyje nutarimu Nr. 55-2 yra patvirtinęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų konkursų pareigoms eiti organizavimo ir atestavimo bei minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir ApraÅ¡as). Aktualiu ginčui laikotarpiu ApraÅ¡as buvo ne kartÄ Senato keičiamas.

6. IeÅ¡kovas teigia, kad Komisijos 2019 m. birželio 13 d. protokole padarytos iÅ¡vados nėra motyvuotos, nėra pagrįstos aiÅ¡kiais argumentais ir faktais bei neatitinka tiesos. Komisijos protokole nėra nurodytos jokios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, neatestavimo pagrindai. Komisijos protokolas yra su trÅ«kumais, nebuvo fiksuota posėdžio eiga, nėra galimybės nustatyti, kokia buvo atestacijos svarstymo eiga, pasisakančių argumentai, nėra fiksuota komisijos narių balsavimo tvarka, balsų skaičiavimo tvarka. IeÅ¡kovas į Komisijos posėdį nebuvo kviečiamas. Dėl Å¡ių priežasčių buvo padaryti esminiai atestacijos procedÅ«riniai pažeidimai, kas kartu sÄ lygojo neteisingas ir neteisėtas Komisijos iÅ¡vadas. IeÅ¡kovas teigia, kad Komisijoje nedalyvavo tarptautinis ekspertas, nors toks turėjo dalyvauti. Komisijos protokole nėra aiÅ¡kiai, konkrečiai nurodoma, kokių minimalių kvalifikacinių reikalavimų ieÅ¡kovas tariamai neatitiko.

7. IeÅ¡kovas teigia, kad pagal ApraÅ¡o 28 p., atestuojant vertinama, ar dėstytojas, mokslo darbuotojas ar kitas tyrėjas atitiko jo pareigoms per kadencijÄ nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, o jo neterminuota darbo sutartis 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo sudaryta antrÄ kartÄ iÅ¡ eilės laimėjus atsakovo organizuotÄ vieÅ¡Ä konkursÄ toms pačioms (profesoriaus) pareigoms eiti. Konkursas buvo organizuojamas ir vykdomas galiojant VGTU Senato 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtinto ApraÅ¡o redakcijai bei bÅ«tent Å¡io konkurso sÄ lygų bei rezultatų pagrindu su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kadangi ieÅ¡kovas atitiko tuo metu keliamus kvalifikacinius reikalavimus profesoriaus pareigoms eiti.

8. Tuo tarpu ginčijamame Komisijos protokole klaidingai minima Aprašo redakcija, patvirtinta VGTU Senato 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1, teigiant, kad sudarant darbo sutartį bei per paskutinius 5 metus ieškovas neatitikęs keliamų minimalių kvalifikacinių reikalavimų profesoriaus pareigoms eiti. Toks Aprašo nuostatų aiškinimas, ieškovo vertinimu, yra klaidingas, pažeidžia pamatinius teisės principus. Pažymi, kad nei 2014 m. birželio 17 d. Senato nutarime Nr. 73-2.1., nei juo patvirtintoje Aprašo redakcijoje nėra nurodoma, nuo kada ši Aprašo redakcija įsigalioja.

Tuo tarpu 2014 m. birželio 17 d. Senato nutarimo Nr. 73-2.1 2 punkte konkrečiai nurodoma, kad pakeistas ApraÅ¡as taikomas dėstytojams ir mokslo darbuotojams, kurie siekia užimti aukÅ¡tesnes pareigas bei atestuojant dėstytojus ir mokslo darbuotojus, kurie pareigas pradės eiti ne anksčiau kaip nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. IeÅ¡kovas nurodo nesiekęs užimti aukÅ¡tesnių pareigų, o dalyvavęs konkurse bÅ«tent toms pačioms pareigoms užimti ir tuo pagrindu su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, o pagal neterminuotÄ darbo sutartį pareigas pradėjo vykdyti 2014 m. rugsėjo 1 d.

Taigi, ieškovo įsitikinimu, jo atžvilgiu negalėjo būti taikomi kvalifikaciniai reikalavimai, kurie buvo patvirtinti ir įsigaliojo vėliau, t. y. jau po vykdyto viešo konkurso, kurio rezultatų pagrindu buvo sudaryta ginčo neterminuota darbo sutartis, bei įpusėjus ar besibaigiant reglamentuojamam penkerių metų veiklos laikotarpiui.

9. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame protokole yra minima Aprašo 2014 m. birželio 17 d. redakcija, tačiau protokolo surašymo metu galiojusi 2018 m. kovo 27 d. Aprašo redakcija protokole nėra minima. Visa tai rodo, kad skundžiamas Komisijos protokolas (protokolinis sprendimas) yra visiškai nemotyvuotas, neargumentuotas, priimtas nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, yra nepagrįstas ir neteisėtas bei priimtas padarant esminius procedūrinius pažeidimus, todėl prašo jį panaikinti.

10. IeÅ¡kovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Komisijos posėdis įvyko bei skundžiamas protokolinis sprendimas buvo priimtas 2019 m. birželio 13 d., tačiau iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas ieÅ¡kovui nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl jo kvalifikacijos tariamo neatitikimo profesoriaus pareigoms eiti ar tariamo darbo sutarties prieÅ¡taravimo įstatymo nuostatoms, kas kelia abejones dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo įgyvendinant savo kaip darbdavio teises be įspėjimo nutraukiant darbo sutartį.

11. Nors VGTU Rektorius 2019 m. rugpjūčio 23 d. atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio pateikimo dienai (2019 m. rugsėjo 18 d.) nebuvo tinkamai informuotas apie darbo sutarties nutraukimÄ . Atsakovo sprendimas atleisti iÅ¡ pareigų priimtas tam nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo, vien dėl to atleidimas iÅ¡ darbo turėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtu, o VGTU rektoriaus sprendimas (įsakymas Nr. 2418-PV) turėtų bÅ«ti panaikintas, o ieÅ¡kovas grÄ Å¾intas į darbÄ , priteisiant tiek vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , tiek ir kitas iÅ¡mokas, kompensacijas.

12. Teigia, kad Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata, kad neatestuotas asmuo atleidžiamas, nepripažintina savarankiÅ¡ku darbo sutarties nutraukimo pagrindu. Siekiant tinkamai taikyti šį darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ jis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas su konkrečiais DK įtvirtintais darbo sutarties nutraukimo pagrindais ir sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančiomis DK straipsnių nuostatomis. Asmens (darbuotojo) neatestavimas negali bÅ«ti pagrindas pripažinti teisėtai sudarytÄ darbo sutartį prieÅ¡taraujančia įstatymams.

Darbdavys turėtų taikyti darbo sutarties darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės Darbo kodekso nuostatas. IeÅ¡kovas nurodo, kad jo darbo sutartis buvo nutraukta be įspėjimo, DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, iÅ¡mokant vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Atsakovas ieÅ¡kovui nesiÅ«lė užimti jokių kitų pareigų, nors atsakovo Teisės katedroje buvo kitų laisvų darbo vietų (lektoriaus, docento pareigoms užimti).

13. IeÅ¡kovo įsitikinimu, su atsakovu sudaryta neterminuota darbo sutartis neprieÅ¡tarauja jokioms įstatymo nuostatoms. AntrÄ kartÄ iÅ¡ eilės laimėjus atsakovo organizuotÄ vieÅ¡Ä konkursÄ toms pačioms pareigoms užimti, ieÅ¡kovas atitiko keliamus kvalifikacinius reikalavimus, todėl buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kas atitinka tiek Mokslo ir studijų įstatymo, tiek universiteto statuto, tiek ApraÅ¡o nuostatas.

14. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su juo nesutiko.

15. Nurodo, kad ieškovas neginčija fakto, kad jo kvalifikacija netenkina minimalių kvalifikacinių reikalavimų, nustatytų VGTU profesoriaus pareigybei VGTU Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3, galiojusių jo atestavimo laikotarpiu. Ieškovo argumentai dėl VGTU universitetinės atestavimo ir konkursų komisijos 2019 m. birželio 13 d. protokolinio sprendimo panaikinimo yra tik procedūrinio pobūdžio.

16. Teigia, kad ieškovo kvalifikacija netenkina ir 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1 patvirtintų profesoriui keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Ieškovas teigia, kad jis turėtų būti atestuojamas pagal jo darbo sutarties sudarymo metu galiojusius, t. y. VGTU Senato 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, kurie jo darbo sutarties sudarymo metu kaip išimtis buvo taikoma tik tiems pedagogams, kurie pareigas pradėjo eiti iki 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. ir pačiam ieškovui, nes su juo neterminuota darbo sutartis buvo sudaryta 2014 m. rugpjūčio 12 d.

Ieškovas 2019 metais privalėjo atestuotis dėl to, kad suėjo Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje numatytas 5 metų laikotarpis. Ieškovo atestacijos tikslas turėjo būti atsiskaityti už penkerių metų laikotarpį, kaip buvo vykdomi jo pareigybei nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai. Atsakovas pažymi, kad pedagogų ir mokslo darbuotojų atestacijos VGTU organizuojamos mokslo metų pabaigoje, gegužės - birželio mėnesiais, nors naujai priimamų darbuotojų darbo sutartys įsigalioja tik nuo ateinančių mokslo metų pradžios, t. y. nuo rugsėjo mėnesio.

17. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo reikalavimas 2019 metais jam atestuojantis taikyti 2013 metų kvalifikacinius reikalavimus, nes Å¡ie reikalavimai jam buvo taikyti 2014 metais, atestuojantis už 2009-2014 metų kadencijos laikotarpį, yra ne tik nepagrįsti jokiais teisės aktais, bet ir perÅ¡a iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas per visÄ savo neterminuotos darbo sutarties laikotarpį ateityje taip pat reikalautų taikyti 2013 metų kvalifikacinius reikalavimus. IeÅ¡kovo atestacijos tikslas yra ne dalyvauti konkurse pareigoms užimti ir sudaryti darbo sutartį su atsakovu, o atsiskaityti už 5 laikotarpį, kaip buvo vykdomi jo pareigybei nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovui nebuvo jokio pagrindo taikyti iki 2014 metų rugpjūčio 12 d. galiojusių kvalifikacinių reikalavimų.

18. Komisija konstatavo, kad ieškovas netenkino ne tik atestacijos laikotarpiu galiojusių VGTU profesoriaus pareigoms keliamų kvalifikacinių reikalavimų, nurodytų Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3.2 patvirtintame Apraše, tačiau netenkino ir VGTU Senato 2014 m. birželio 17 d. nutarimu patvirtintų analogiškų reikalavimų, galiojusių nuo jo neterminuotos darbo sutarties, sudarytos 2014 m. rugpjūčio 12 d., pradžios. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovo atestavimui turėjo būti taikomi 2014 metais galioję kvalifikaciniai profesoriaus pareigybei nustatyti reikalavimai.

Toks palyginimas teikiamas tik patvirtinti iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas, kaip profesoriaus pareigas siekiantis toliau eiti asmuo, nebetenkina ne tik Å¡iai dienai, bet ir prieÅ¡ penkerius metus galiojusių kvalifikacinių reikalavimų, todėl toks asmuo nebegali tęsti darbo santykių užimamose pareigose. PrieÅ¡ingu atveju VGTU ne tik neturėtų jokių galimybių užtikrinti studijų kokybės, bet ir pažeistų Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatÄ . 2013 metų kvalifikaciniai reikalavimai 2019 m. birželio atestacijos metu nebegaliojo, todėl niekaip negalėjo bÅ«ti taikomi.

19. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, kad Komisijos posėdžio eiga nebuvo fiksuojama, nes komisijos posėdyje buvo sekretorius, kuris parengė posėdžio protokolÄ . Komisijos sudėtis patvirtinta VGTU Senato 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 111-2.6. Senatas, tvirtindamas Komisijos sudėtį, patikrina kiekvieno jos nario ir visos Komisijos atitiktį keliamiems reikalavimams. Posėdyje dalyvaujantys nariai yra nurodomi Komisijos protokole, be kitų narių dalyvavo A. P., kuris yra Rygos technikos universiteto profesorius. IeÅ¡kovo abejonės, kad Komisijos posėdžio protokole turi bÅ«ti nurodyta, kuris iÅ¡ narių yra tarptautinis ekspertas ir kokios srities ekspertas, yra nepagrįstos, nes tokių reikalavimų protokolams nenustato nei VGTU vidaus, nei iÅ¡oriniai teisės aktai. Komisijos 2019 m. birželio 13 d. posėdžio protokolo Nr. 1 iÅ¡raÅ¡as su ieÅ¡kovo atestavimo rezultatais ieÅ¡kovui buvo įteiktas pasiraÅ¡ytinai, kÄ Ä¯rodo jo paties įraÅ¡as su paraÅ¡u.

20. Su ieÅ¡kovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu. Darbdavys su darbuotoju, kuris neįvykdė per penkerių metų laikotarpį jam privalomų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, sudarytÄ darbo sutartį nutraukti privalėjo, nes nenutraukta sutartis prieÅ¡tarautų Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

21. Be to, ieÅ¡kovas yra neteisus, teigdamas, kad jam nebuvo žinomas VGTU rektoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 2418-PV, nes visi VGTU darbuotojai apie jų darbo sutarčių bÅ«senas, visus įsakymus yra informuojami per VGTU informacinės sistemos mano.vgtu.lt darbuotojų savitarnos portalÄ . Be to, darbuotojas apie darbdavio ketinimÄ nutraukti su juo sudarytÄ darbo sutartį buvo informuojamas iÅ¡ anksto 2019 m. birželio 20 d. jam adresuotu elektroniniu laiÅ¡ku. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nusprendė patikslinti ieÅ¡kovo S. M. darbo sutarties pasibaigimo pagrindÄ â€“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 53 straipsnio 7 punktas.

23. Teismas nustatė, kad 2019 metais ieÅ¡kovui buvo privaloma atestacija, nes suėjo Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje numatytas 5 metų laikotarpis (profesoriaus pareigas pagal neterminuotÄ darbo sutartį pradėjo eiti nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo argumentas, jog 2019 metais vykdant profesoriaus pareigybės atestacijÄ už jo penkerių metų veiklos rezultatus, jam turėjo bÅ«ti taikomi 2013 metų kvalifikaciniai reikalavimai, yra nepagrįstas, kadangi tai neatitiktų Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio reikalavimų.

IeÅ¡kovo atestacija vykdyta ne dalyvavimo konkurse pareigoms užimti tikslu (po ko sudaroma darbo sutartis su Universitetu), o atsiskaitymo už penkerių metų laikotarpį, kaip buvo vykdomi jo pareigybei nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai. Atestacinė komisija neturėjo jokio pagrindo ieÅ¡kovui taikyti VGTU iki 2014 metų rugpjūčio 12 d. galiojusių kvalifikacinių reikalavimų, Å¡ie reikalavimai jam buvo pritaikyti pradedant eiti pareigas sudarius neterminuotÄ darbo sutartį.

24. Teismas taip pat vertino kaip reikšmingus Komisijos argumentus, jog ieškovas netenkino ne tik atestacijos laikotarpiu galiojusių VGTU profesoriaus pareigoms keliamų kvalifikacinių reikalavimų, nurodytų Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3.2 patvirtintame Apraše, bet netenkino ir VGTU Senato 2014 m. birželio 17 d. nutarimu patvirtintų analogiškų reikalavimų, galiojusių nuo jo neterminuotos darbo sutarties, sudarytos 2014 m. rugpjūčio 12 d., pradžios. Profesoriaus pareigas siekiantis toliau eiti ieškovas (jo darbinė veikla) nebetenkino ne tik aktualiu laikotarpiu, nei prieš penkerius metus galiojusių kvalifikacinių reikalavimų, todėl jis negalėjo būti atestuotas.

25. Argumentus dėl Komisijos posėdžio organizavimo ir vykdymo teismas laikė formaliais ir nepagrįstais. Komisija turėjo pakankamai raÅ¡ytinės medžiagos nagrinėti reikalavimų atitikimÄ konkrečiai pareigybei. Atestuojamųjų dalyvavimo bÅ«tinumo nenustatyta, ieÅ¡kovas buvo pateikęs visÄ susijusiÄ medžiagÄ kartu su 2019 m. gegužės 26 d. paaiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu. Sprendimai buvo priimami balsuojant. Posėdžio sekretorė patvirtino, jog tik dėl jos nepatyrimo tokiuose posėdžiuose buvo įsivėlę redakcinio pobÅ«džio netikslumai protokole, kurie buvo iÅ¡taisyti.

IeÅ¡kovas apie atestacinės komisijos priimtÄ sprendimÄ buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai. Darbuotojai apie jų darbo sutarčių bÅ«senas, visus įsakymus ir kt. informuojami per VGTU informacinės sistemos mano.vgtu.lt savitarnos portalÄ . IeÅ¡kovas prie Å¡io portalo jungėsi ir sprendimÄ apie jo darbo sutarties nutraukimÄ matė, be to, apie darbdavio ketinimÄ nutraukti su juo sudarytÄ darbo sutartį buvo informuotas ir iÅ¡ anksto 2019 m. birželio 20 d. jam adresuotu elektroniniu laiÅ¡ku.

26. Teismas, pasisakydamas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, nurodė, kad pagal byloje susiklosčiusias ginčo faktines aplinkybes, DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pritaikymas ieÅ¡kovo darbo sutarties pasibaigimui neatitinka pačių juridinių faktų sudėties (atestacijos procedÅ«ra, priklausanti nuo Å¡alių valios, darbdavio valia priimti sprendimÄ dėl tolesnio ieÅ¡kovo darbo, jo neatestavus). Darbo kodekso 53 straipsnis, numatantis darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, savo 7 punkte vienu iÅ¡ pagrindų darbo sutarčiai pasibaigti nurodo kitus Å¡iame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytus pagrindus.

Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog neatestuotas asmuo atleidžiamas. Dėl Å¡ių priežasčių teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad darbo sutarties pasibaigimas ieÅ¡kovo neatestavus turėtų bÅ«ti grindžiamas DK 53 straipsnio 7 punktu. Be to, atsakovas neturėjo pareigos ieÅ¡kovui siÅ«lyti užimti kitas pareigas, perkelti į kitÄ darbÄ . Atmetus ieÅ¡kovo pagrindinį reikalavimÄ , teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl iÅ¡vestinių reikalavimų dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 27. IeÅ¡kovas pateikė teismui apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

28. Nurodo, kad atsakovas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė atestacijÄ reglamentuojančius tesės aktus, tuo pažeisdamas teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, negalėjimo teisės taikyti atgal laike, teisės virÅ¡enybės, darbo santykių stabilumo ir kitus principus, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių teisės aktų pažeidimų neiÅ¡taisė. Pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant bylas, susijusias su darbuotojų atestacija, yra patikrinti, ar atestacijos metu buvo laikytasi nustatytos darbuotojų atestacijos tvarkos ir sÄ lygų. Tai kartu reiÅ¡kia, kad teismas vertina tiek procedÅ«rinius atestacijos vykdymo klausimus, tiek ir atestacijos turinio klausimus. Taigi teismas gali ir turi patikrinti, ar atestacija buvo vykdoma laikantis nustatytos procedÅ«rinės tvarkos, ar ji buvo vykdoma objektyviai ir ar tikrai darbuotojo atestavimas ar neatestavimas yra pakankamai argumentuotas.

29. Teigia, kad Komisijos protokole nėra nurodytos jokios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, neatestavimo pagrindai, iÅ¡vados protokole nemotyvuotos, neargumentuotos; protokole nebuvo fiksuota posėdžio eiga, iÅ¡ kurios galima bÅ«tų spręsti atestacijos svarstymo eigÄ , pasisakančių argumentus, kritikÄ , negalima nustatyti, kurie atestacijos kriterijai, aspektai buvo taikomi, kritikuojami, nėra fiksuota Komisijos narių balsavimo tvarka, balsų skaičiavimo tvarka, jų tikrumo (autentiÅ¡kumo) užtikrinimas, t. y. nėra fiksuota, kas, kokia sudėtimi priėmė ginčijamÄ Komisijos sprendimÄ ; taip pat nėra duomenų, ar turėta medžiaga (informacija) buvo pateikta iÅ¡versta tarptautiniam ekspertui į jam suprantamÄ kalbÄ ir kt.

Pirmosios instancijos teismas tokius esminius procedūrinius vykdytos atestacijos pažeidimus laikė tik formaliais bei jų išsamiai netyrė, nors bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo gauta jokių objektyvių ir patikimų įrodymų dėl vykusios atestacijos procedūros, kaip buvo svarstomas šis klausimas, kokie konkrečiai buvo nustatyti neatitikimai profesoriaus kvalifikacijai ir kas konkrečiai juos nustatė ir kt.

30. Pirmosios instancijos teismas laikėsi klaidingos pozicijos, kad Komisija, vykdydama atestacijÄ bei priimdama 2019 m. birželio 13 d. protokolinį sprendimÄ , teisėtai atestacijÄ vykdė ir kvalifikacijÄ vertino pagal VGTU Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3 VGTU patvirtintame ApraÅ¡e profesoriaus pareigybei nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Teismo iÅ¡vada, o kartu ir iÅ¡vada, kad apelianto kvalifikacija neva neatitiko ir VGTU Senato 2014 m. birželio 17 d. nutarimu patvirtintame ApraÅ¡e nurodytų kvalifikacijos reikalavimų, yra nepagrįsta, neatitinkanti bylos įrodymų bei norminio reglamentavimo. Darant Å¡ias iÅ¡vadas, pirmosios instancijos teismas Aprašų redakcijose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus taikė atgaline tvarka, kas prieÅ¡tarauja bendrajam principui, draudžiančiam taisę taikyti atgal laike.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atestacijos tikslas – atsiskaityti už 5 metų laikotarpį dėl darbuotojo pareigybei nustatytų kvalifikacinių reikalavimų vykdymÄ . Tai leidžia pagrįstai teigti, kad nustatomi atitinkami kvalifikaciniai reikalavimai, jų taikymas yra nukreipti į ateitį. Taigi, apelianto atžvilgiu negalėjo bÅ«ti taikomi kvalifikaciniai reikalavimai, kurie buvo patvirtinti ir įsigaliojo vėliau, t. y. jau po vykdyto vieÅ¡o konkurso, kurio rezultatų pagrindu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis bei įpusėjus ar besibaigiant reglamentuojamam apelianto penkerių metų veiklos (darbo) laikotarpiui.

Kvalifikaciniai reikalavimai buvo priimti ir patvirtinti 2018 m. kovo 27 d., t. y. faktiškai besibaigiant penkerių metų veiklos (darbo) laikotarpiui (likus metams iki atestacijos, dėl ko per šį laikotarpį objektyviai negalima buvo įgyvendinti visų naujai patvirtintų kvalifikacinių reikalavimų, kurie turėtų būti taikomi į ateitį, t. y. naujam, po šio Aprašo patvirtinimo einančiam penkių metų veiklos laikotarpiui).

32. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai teigė, kad apelianto kvalifikacija netenkino ir VGTU Senato 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1 patvirtintoje Aprašo redakcijoje numatytų profesoriaus pareigybei kvalifikacinių reikalavimų. 2014 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 73-2.1 2 punkte nurodoma, kad šiuo nutarimu patvirtintas Aprašas taikomas:

1. Dėstytojams ir mokslo darbuotojams, kurie siekia užimti aukštesnes pareigas;

2. Atestuojant dėstytojus ir mokslo darbuotojus, kurie pareigas pradės eiti ne anksčiau kaip nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Be to, nebuvo jokio praÅ¡ymo ir faktinio pagrindo kvalifikacijÄ vertinti pagal Å¡ioje 2014 m. ApraÅ¡o redakcijoje nurodytus kvalifikacinius reikalavimus. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ ir netinkamai aiÅ¡kino ir taikė VGTU Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3 ir 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1 patvirtintų ApraÅ¡o redakcijų nuostatas. Atsakovo konkursas 2014 metais buvo organizuojamas ir vykdomas galiojant VGTU Senato 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtintai ApraÅ¡o redakcijai.

Å iame apraÅ¡e numatyti kvalifikaciniai reikalavimai turėjo bÅ«ti taikomi ir įgyvendinami penkių metų veiklos (darbo) laikotarpiu nuo darbo sutarties pradžios, o Å¡iam laikotarpiui pasibaigus Komisija turėjo pareigÄ patikrinti, ar buvo įgyvendinti bÅ«tent Å¡io laikotarpio pradžioje (o ne įpusėjus Å¡iam laikotarpiui ar net jam bepasibaigiant) nustatyti ir į ateitį taikomi kvalifikaciniai reikalavimai. Tai atitinka ApraÅ¡o 28 punkto bei pirmosios instancijos teismo nurodymus, kad atestacijos tikslas yra atsiskaityti už 5 metų laikotarpį dėl pareigybei nustatytų kvalifikacinių reikalavimų vykdymo.

33. Teismas nepagrįstai nurodo, kad VGTU Senato 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtinto ApraÅ¡o nuostatos neva buvo taikomos atestuojant apeliantÄ už 2009-2014 metų laikotarpį. 2014 metais apeliantas dalyvavo vieÅ¡ajame konkurse profesoriaus pareigoms užimti; Å¡is konkursas buvo organizuojamas ir vykdomas galiojant VGTU Senato 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtinto ApraÅ¡o redakcijai bei bÅ«tent Å¡io konkurso sÄ lygų bei rezultatų pagrindu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Tačiau šis faktas nepanaikina ir nesustabdo tolimesnio šio Aprašo galiojimo apelianto atžvilgiu, t. y. pareigos per penkių metų veiklos (darbo) laikotarpį įgyvendinti būtent šiame apraše nurodytus kvalifikacinius reikalavimus. Tuo tarpu 2019 metais apeliantas nedalyvavo jokiame konkurse naujoms ar aukštesnėms pareigoms užimti, todėl nepagrįstai buvo taikytos VGTU Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3 bei 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1 patvirtintų Aprašo redakcijų nuostatos.

Turėjo bÅ«ti vertinama, ar buvo įvykdyti kvalifikaciniai reikalavimai, nustatyti ir taikomi nuo 5 metų veiklos (darbo) laikotarpio pradžios (t. y. pagal VGTU Senato 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtintÄ ApraÅ¡Ä ), o ne vertinama, ar apeliantas atitinka keliamus reikalavimus užimti (kaip tai yra taikoma paskelbus vieÅ¡Ä jį konkursÄ ) profesoriaus pareigas 2019 metais.

34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad esama situacija neatitinka juridinių faktų, bÅ«tinų taikyti DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto, sudėties. Asmens (darbuotojo) neatestavimas negali bÅ«ti pagrindas pripažinti teisėtai sudarytÄ darbo sutartį prieÅ¡taraujančia įstatymams. Be to, apeliantas nebuvo supažindintas su darbo sutarties nutraukimo pagrindais bei įstatymo nuostatomis. IÅ¡ DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto konstrukcijos matyti, kad darbdaviui kyla pareiga prieÅ¡ nutraukiant darbo sutartį pasiÅ«lyti užimti kitÄ toje darbovietėje esančiÄ laisvÄ darbo vietÄ , tačiau tai padaryta nebuvo.

35. Nors Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje (anksčiau galiojusios redakcijos 65 straipsnio 4 dalis) numatyta, kad neatestuotas asmuo atleidžiamas, tačiau, prieÅ¡ingai nei interpretavo pirmosios instancijos teismas, Å¡i nuostata nepripažintina savarankiÅ¡ku darbo sutarties nutraukimo pagrindu. Siekiant tinkamai taikyti šį darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ jis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas su konkrečiais DK įtvirtintais darbo sutarties nutraukimo pagrindais ir sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančiomis DK straipsnių nuostatomis. Teismui deklaratyviai pakeičiant atleidimo pagrindÄ yra dar labiau pasunkinama atleidžiamo darbuotojo padėtis, nepagrįstai eliminuojama darbdavio pareiga siÅ«lyti užimti kitas laisvas darbo vietas, sumokėti bent vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ ir kt.

36. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

37. Pasisakydamas dėl ieškovui 2019 m. atestacijos metu taikytų kvalifikacinių reikalavimų atsakovas nurodo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, patvirtintų 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3.2. Nors nutarimu pavirintas Aprašas įsigaliojo 2019 m. sausio 2 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2019-2020 m. atestuojami asmenys suspėtų įgyvendinti pakeltus kvalifikacinius reikalavimus, Aprašo 92 ir 93 punktai numatė lengvatas. Be to, apeliantas netenkina ir 2014 m. birželio 17 d. nutarimu patvirtintų reikalavimų.

38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2019 m. vykdant atestacijÄ buvo vertinami jo 5 metų veiklos rezultatai, todėl nėra pagrindo jam taikyti 2013 m. patvirtintus ir iki 2014 m. birželio 17 d. galiojusius kvalifikacinius reikalavimus. Apelianto teiginys, jog jį atestuojant už 2009-2014 m. jam buvo taikomi 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu patvirtinti reikalavimai, iÅ¡kreipia atestavimo ir konkursų pedagogų pareigoms eiti esmę.

39. Pasisakydamas dėl argumentų dėl Komisijos posėdžio eigos fiksavimo atsakovas nurodo, kad protokolo surašymas yra pakankama fiksavimo priemonė, jokios kitos priemonės teisės aktuose nėra numatytos, be to, posėdžio medžiaga buvo išversta ir tarptautiniam ekspertui.

40. Pasisakydamas dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovas nurodė, kad negalėjo bÅ«ti siÅ«lomos ieÅ¡kovui kitos darbo pozicijos, kadangi aukÅ¡tųjų mokyklų pedagogai ir mokslo darbuotojai į pareigas yra priimami tik konkurso bÅ«du, o ieÅ¡kovas į jokias kitas pareigybes pateikti praÅ¡ymų neteikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 41. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

42. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl atestacinės komisijos sprendimo panaikinimo ir neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

43. Byloje nustatyta, kad konkursas, kurio pagrindu buvo sudaryta darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo, buvo organizuojamas ir vykdomas galiojant VGTU Senato 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtinto Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų konkursų pareigoms eiti organizavimo ir atestavimo bei minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo aprašo redakcijai (1 t., b. l. 33-47).

44. VGTU Senato 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1 (1 t., b. l. 136) buvo patvirtinta nauja Aprašo redakcija.

45. IeÅ¡kovas VGTU Verslo vadybos fakultete Teisės katedroje pagal 2014 m. rugpjūčio 12 d. sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį (antrÄ kartÄ iÅ¡ eilės laimėjus atsakovo organizuotÄ vieÅ¡Ä konkursÄ toms pačioms (profesoriaus) pareigoms eiti) ėjo profesoriaus pareigas (1 t., b. l. 7-8).

46. Ieškovui užimant profesoriaus pareigas, 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3 (1 t., b. l.

11) buvo patvirtinta nauja ApraÅ¡o redakcija. 47. 2019 m. apeliantui buvo privaloma atlikti atestacijÄ pagal Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Atestavimo kortelės ieÅ¡kovas negalėjo užpildyti elektroniniu bÅ«du, nes jo turimi darbai, veikla neatitiko 2019 m. atestacijai teikiamos lentelės grafų, todėl lentelės nebuvo galima užpildyti automatiniu kompiuterizuotu bÅ«du, ji buvo pildyta (dalinai) ranka (1 t., b. l. 98-103). Apeliantas taip pat 2019 m. gegužės 26 d. pateikė praÅ¡ymÄ Komisijai, kad atestuojant jį už praėjusius penkerius darbo metus, bÅ«tų taikomi reikalavimai, galioję jo darbo sutarties sudarymo metu (1 t., b. l. 104).

Iš liudytojo parodymų nustatyta, kad apelianto kvalifikacijos vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis VGTU Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3.2 pavirtintais kvalifikaciniais reikalavimais (1 t., b. l.12-28, 32). 48. 2019 m. birželio 13 d. VGTU Universitetinės atestavimo ir konkursų komisijos posėdžio protokole Nr. 1 Komisija nutarė pripažinti, kad ieškovas netenkina VGTU profesoriaus pareigybei keliamų minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Komisija konstatavo, kad ieškovas netenkina ir VGTU senato 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1 patvirtintų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, galiojusių jo neterminuotos darbo sutarties profesoriaus pareigoms eiti sudarymo metu (1 t., b. l. 32).

49. IeÅ¡kovas apie jo neatestavimÄ ir darbdavio ketinimÄ 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutraukti su juo sudarytÄ darbo sutartį buvo informuotas iÅ¡ anksto 2019 m. birželio 20 d. jam adresuotu elektroniniu laiÅ¡ku (1 t., b. l. 107). 50. 2019 m. rugpjūčio 20 d. VGTU rektorius priėmė įsakymÄ Nr. 2390-PV laikyti neatestuotu Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesorių S. M. profesoriaus pareigoms. 51. 2019 m. rugpjūčio 22 d. VGTU rektorius priėmė įsakymÄ Nr. 2398-PV atleisti Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesorių S. M. iÅ¡ atsakingo asmens pareigų už turto apskaitos dokumentų tvarkymÄ Vilniaus Gedimino techniko universiteto Verslo vadybos fakulteto Teisės katedroje nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. 52. 2019 m. rugpjūčio 23 d.

VGTU rektorius priėmė įsakymÄ Nr. 2418-PV atleisti iÅ¡ darbo Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesorių S. M. 2019 m. rugpjūčio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , iÅ¡mokant vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (1 t., b. l. 105).

53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atestacija – svarbi darbuotojų darbo vertinimo forma, kurios tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikacijÄ , jo sugebėjimus, profesinę veiklÄ ir asmenines savybes, siekiant nustatyti, ar darbuotojas gali toliau eiti pareigas. Ji yra viena iÅ¡ priemonių, leidžiančių užtikrinti nuolatinį, tęstinį darbuotojų kvalifikacijos kėlimÄ , jų tobulėjimÄ , kad atitinkamas pareigas užimtų aukščiausios kvalifikacijos asmenys.

Nustačius, kad darbuotojo kvalifikacija nepakankama ir todėl jis neatestuojamas, toks darbuotojas gali bÅ«ti atleidžiamas iÅ¡ darbo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. R. J. v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-1363/2001; 2004 m. vasario 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. J. v. Vytauto Didžiojo universitetas, bylos Nr. 3K-3-126/2004). Darbdavys atestacijos procedÅ«rÄ turėtų atlikti tada, kai bÅ«tina patikrinti darbuotojo kvalifikacijos atitiktį konkrečiai pareigybei taikomiems reikalavimams.

Paprastai tam tikros kategorijos darbuotojų atestacija atliekama periodiškai įstatyme, jo įgyvendinamajame ar darbdavio vidaus norminiame teisės akte nustatytu laiku. Atestacija gali būti atliekama tik darbuotojo kvalifikacijos tinkamumo patikrinimo tikslu ir remiantis su darbuotojo kvalifikacija susijusiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2014).

54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantui buvo atlikta atestacija kaip tÄ numato Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalis. Apeliantas nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir iÅ¡ esmės neginčijo aplinkybių, jog jis neatitinka kvalifikacinių kriterijų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje tik formaliai nurodė, jog Komisijos iÅ¡vados nėra motyvuotos, nėra pagrįstos aiÅ¡kiais argumentais ir faktais bei neatitinka tiesos, nenurodytos jokios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, neatestavimo pagrindai, panaÅ¡Å«s argumentai dėstomi ir apeliaciniame skunde, tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovui teko pareiga įrodyti materialiuosius Komisijos 2019 m. birželio 13 d. padarytos pažeidimus, jeigu jo manymu tokie buvo padaryti, o neapsiriboti abstrakčiais nurodymais, kad iÅ¡vados yra nemotyvuotos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatyme nėra reglamentuota, kaip turi atrodyti, iÅ¡ ko susidėti sprendimas dėl neatestavimo, kiek ir kokių duomenų turi bÅ«ti nurodyta ir iÅ¡vis, ar tokių duomenų nurodymas yra bÅ«tinas, tokie reikalavimai nenumatyti ir VGTU Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3.2 patvirtintame ApraÅ¡e. 2020 m. vasario 11 d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju Komisijos pirmininkas A. Č. patvirtino, kad ieÅ¡kovas neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, o bÅ«tent, paaiÅ¡kino, kad universitetas vykdo mokslinę veiklÄ ir turi bÅ«ti publikuojamos tam tikro tipo publikacijos, ieÅ¡kovas tokių publikacijų specifiniuose žurnaluose nepublikavo, taigi neatitiko net formalių reikalavimų, dėl to nebuvo erdvės net vertinti apelianto atitikimo kvalifikaciniams kriterijams.

Taip pat paaiškino, kad sprendžiant dėl atestacijos darbuotojai turi teisę pateikti papildomus paaiškinimus, be to, buvo išnagrinėtas ir ieškovo 2019 m. gegužės 26 d. prašymas, šių dokumentų pagrindu buvo priimtas sprendimas. Apeliantas nepaneigė Komisijos sprendime padarytų išvadų, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl 2019 m. birželio 13 d. Komisijos posėdžio protokolu priimto sprendimo nemotyvuotumo ir neišsamumo yra nepagrįsti.

55. Vienas iÅ¡ esminių apeliacinio skundo argumentų yra susijęs su tuo, kad atsakovas vertindamas ieÅ¡kovo atitikimÄ kvalifikaciniams reikalavimams nepagrįstai taikė 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3 patvirtintÄ ApraÅ¡o redakcijÄ , tokiu bÅ«du teisės aktas buvo taikomas atbuline data. Apelianto teigimu, jam negalėjo bÅ«ti taikomi kvalifikaciniai reikalavimai, kurie buvo patvirtinti ir įsigaliojo vėliau. Apelianto teigimu, atliekant jo atestacijÄ turėjo bÅ«ti taikoma VGTU Senato 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtinta ApraÅ¡o redakcija, kuriai galiojant su ieÅ¡kovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, ir kuria numatytus kvalifikacinius reikalavimus ieÅ¡kovas įgyvendino ir turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad bus ir vertinamas pagal minėtos redakcijos apraÅ¡Ä , o ne pagal naujai patvirtinÄ jau besibaigiant jo kadencijai. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

56. Pažymėtina, kad Mokslo ir studijų įstatymo preambulėje yra įtvirtinta, kad Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja mokslo ir studijų kokybę, visų Å¡alies piliečių lygias teises įgyti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ir sÄ lygas geriausiems dirbti mokslinį darbÄ . Mokslas grindžiamas be kita ko orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus principu, o studijos grindžiamos akademinės laisvės ir autonomijos principais (3 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir 2 straipsnio 1 punktas).

AukÅ¡tosioms mokykloms suteikta autonomijos teisė be kita ko nustatyti darbuotojų atestavimo tvarkÄ (8 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Tokia teisė, o kartu ir pareiga, suteikta aukÅ¡tosios mokyklos senatui, kuris nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarkÄ (28 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Å iÄ teisę atsakovas aktyviai įgyvendino, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad aktualiu ginčo laikotarpiu, t. y. ieÅ¡kovo konkurso į užimamas pareigas, darbo sutarties sudarymo bei atestavimo metu ApraÅ¡o redakcijos buvo keičiamos bent keletÄ kartų (2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 64-2.2, 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1 ir 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3.2.).

Tokia vidinių teisės aktų kaita, tuo pačiu ir vis naujų, tobulesnių, aukÅ¡tesnių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo tvarka, ieÅ¡kovui, kaip mokslo darbuotojui, yra žinoma ir suprantama. Apelianto teigimu, pritaikius ne jo konkurso į pareigas metu galiojusiÄ ApraÅ¡o redakcijÄ , o 5 metų atestacijos laikotarpio pabaigoje patvirtintÄ jÄ , buvo pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai bei draudimo teisės aktÄ taikyti atgal principai. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatytas protingas balansas tarp įstatymo saugomų vertybių, o Å¡iuo atveju pritaikius konkurso metu, arba darbo sutarties sudarymo metu galiojusias ApraÅ¡o redakcijas, tokia situacija neatitiktų aukÅ¡tojo mokslo kokybės reikalavimų bei nebÅ«tų įgyvendinta aukÅ¡tųjų mokyklų pareiga tokiÄ kokybę užtikrinti, tuo pačiu neskatintų ir mokslo srities asmenų siekti vis aukÅ¡tesnės profesinės kvalifikacijos, neatitiktų atestacijos tikslo.

Apelianto teiginiai, kad teisės aktas buvo taikomas atgal, yra nepagrįsti, kadangi buvo pritaikyta atestavimo metu t. y. 2019 m. birželio 13 d. galiojusi Aprašo redakcija (patvirtinta 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3.2.). Aprašo 27 punkte apibrėžta, kad atestavimas atliekamas baigiantis dėstytojo, mokslo darbuotojo ir kitų tyrėjų kadencijai ir su kuriais yra sudarytos neterminuotos darbo sutartys. Aprašo 28 punkte nurodoma, kad atestuojant vertinama, ar dėstytojas, mokslo darbuotojas ar kitas tyrėjas atitiko jo pareigoms nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

Taigi, vertinamas ne tik jau praėjęs laikotarpis iki ApraÅ¡o redakcijos patvirtinimo, tačiau ir po jos – taigi į ateitį – iki pat 2019 m. vykusios ieÅ¡kovo atestacijos. Pažymėtina ir tai, kad ApraÅ¡o 91 punkte įtvirtinta, kad asmenims, atestuojamiems 2019 metais (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui), autoriaus indėlio kriterijus mažinamas profesoriaus pareigybei iki 1,5, taigi matyti, kad atsakovas, įgyvendindamas auÅ¡tųjų mokyklų autonomijos principÄ ir teisę nusistatyti vertinimo kriterijus, atestavimo tvarkÄ , įtvirtino ir tam tikrÄ palengvinimÄ asmenims, kurie pagal 28 ir 29 punktus atestuotis turėjo 2019 m., kad turėtų visas galimybes naujai įtvirtintiems kriterijams pasiekti.

57. Apibendrinant aplinkybes dėl taikytos ApraÅ¡o redakcijos darytina iÅ¡vada, kad atsakovas pagrįstai taikė Komisijos posėdžio metu galiojusiÄ teisės akto redakcijÄ , tai nelemia nei teisėtų lÅ«kesčių principo pažeidimo, nei rodo, jog teisės aktas buvo pritaikytas atgal, o ankstesnių redakcijų taikymas neatitiktų aukÅ¡tųjų mokyklų mokslo kokybės, profesinio tobulėjimo kriterijaus, tÄ pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo atestacija vykdyta ne dalyvavimo konkurse pareigoms užimti tikslu, o atsiskaitymo už penkerių metų laikotarpį, kaip buvo vykdomi jo pareigybei nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, taigi ir dėl Å¡ios priežasties nepagrįsti argumentai, jog turėjo bÅ«ti taikyta konkurso organizavimo ar darbo sutarties sudarymo metu galiojusi ApraÅ¡o redakcija.

58. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atestacijos Komisijos padarytų procedÅ«rinių pažeidimų - protokolas yra su trÅ«kumais, nebuvo fiksuota posėdžio eiga, nėra galimybės nustatyti, kokia buvo atestacijos svarstymo eiga, pasisakančių argumentai, nėra fiksuota komisijos narių balsavimo tvarka, balsų skaičiavimo tvarka, jų tikrumo (autentiÅ¡kumo) užtikrinimas, ieÅ¡kovas į Komisijos posėdį nebuvo kviečiamas. Apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių procedÅ«rinių pažeidimų netyrė, papildydamas nurodė, kad negalima nustatyti, kurie atestacijos kriterijai, aspektai buvo taikomi, kritikuojami, nėra fiksuota, kas, kokia sudėtimi priėmė ginčijamÄ Komisijos sprendimÄ ; taip pat nėra duomenų, ar turėta medžiaga (informacija) buvo pateikta iÅ¡versta tarptautiniam ekspertui į jam suprantamÄ kalbÄ ir kt.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dauguma procedÅ«rinio pobÅ«džio neatitikimų yra deklaratyvÅ«s bei nedarantys įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pirmosios instancijos teismas tÄ pagrįstai įvertino. Pasisakant dėl posėdžio fiksavimo atkreiptinas dėmesys, kad nei Mokslo ir studijų įstatymas, nei ApraÅ¡as nedetalizuoja ir nereglamentuoja, kaip turi bÅ«ti fiksuojamas Komisijos posėdis, todėl apelianto teiginiai, jog protokole nėra nurodyta atestacijos svarstymo eiga, pasisakančių argumentai, nėra fiksuota komisijos narių balsavimo tvarka, balsų skaičiavimo tvarka, jų tikrumo (autentiÅ¡kumo) užtikrinimas, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais, o vien protokolo suraÅ¡ymas laikytinas pakankama fiksavimo priemone.

Argumentas, jog apeliantas nedalyvavo posėdyje taip pat yra nepagrįstas, kadangi ApraÅ¡o 31 punkte nurodyta, jog atestuojamasis gali dalyvauti posėdyje arba bÅ«ti į jį kviečiamas. Sprendimas gali bÅ«ti priimtas ir nedalyvaujant atestuojamajam, apie sprendimÄ atsakovas informuotas ir supažindintas pasiraÅ¡ytinai 2019 m. birželio 20 d. (1 t., b. l. 32). A. Č. liudydamas patvirtino, kad mokslo direkcijos direktorius tarptautiniam ekspertui posėdžio metu vertė posėdžio eigÄ . Apibendrinant, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad procedÅ«riniai pažeidimai buvo esminiai, kurie galėtų daryti įtakÄ priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

59. Apeliantas teigia, kad buvo neteisėtai atleistas iÅ¡ užimamų pareigų. Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neatestuotas asmuo atleidžiamas. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo formuluotę – neatestuotas asmuo atleidžiamas – darytina iÅ¡vada, jog siekiant tinkamai taikyti šį darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ jis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas su DK įtvirtintais darbo sutarties nutraukimo pagrindais ir sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančiomis DK straipsnių nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2014).

Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ Ä¯ DK 53 straipsnio 7 punktÄ (kitais Å¡iame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais), bÅ«tent ir laikėsi teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų, jog darbo sutarties nutraukimo pagrindas turi bÅ«ti įtvirtintas ir DK. Tokia darbo sutarties nutraukimo teisinė kvalifikacija atitinka teismų praktikÄ (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-748-603/2014). Apeliantui nenurodžius jokių kitų nesutikimo argumentų, laikytina, kad pirmosios instancijos pagrįstai kvalifikavo darbo sutarties pasibaigimÄ .

60. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad nebuvo supažindintas su darbo sutarties nutraukimo pagrindais bei įstatymo nuostatomis. Visų pirma byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas apie darbdavio ketinimÄ nutraukti su juo sudarytÄ darbo sutartį 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo informuotas 2019 m. birželio 20 d. elektroniniu laiÅ¡ku (1 t., b. l. 107), be to, darbuotojai su įsakymais supažindinami per VGTU informacinės sistemos mano.vgtu.lt savitarnos portalÄ . IeÅ¡kovas prie Å¡io portalo jungėsi iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., taigi įsakymas dėl jo atleidimo turėjo bÅ«ti matomas (1 t., b. l. 134-135). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nenustačius neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo fakto (darbdavio veiksmų) nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .

61. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: IeÅ¡kovo S. M. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Andrutė Kalinauskienė RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė Margarita Stambrauskaitė