74041981-4c39-4a85-acd3-fa3fd56ff018 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris e2S-686-585/2016                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-00176-2016-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. sausio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės akcinės bendrovės DNB banko atskirÄ jį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovės akcinės bendrovės DNB banko praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, n u s t a t ė:

Ginčo esmė IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė atsakovams K. K. individualiai įmonei, K. K. ir V. K. ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama: priteisti iÅ¡ K. K. individualios įmonės (toliau – ir įmonė), solidariai iÅ¡ V. K. ir subsidiariai iÅ¡ K. K. 3 213,11 Eur skolÄ , 596,04 Eur delspinigius ir 1 059,88 Eur likusias (mokėti) įmokas; priteisti iÅ¡ įmonės ir subsidiariai iÅ¡ K. K. procesines 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų palÅ«kanas; priteisti iÅ¡ V. K. procesines 5 (penkių) procentų palÅ«kanas. PareikÅ¡tų materialinių subjektinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ .

Nurodo, jog ieÅ¡kinio suma yra pakankamai didelė. Prievolių vykdymas nėra užtikrintas hipoteka. Ä®monės finansinė padėtis nėra gera. Todėl egzistuoja rizika, kad gali bÅ«ti apsunkintas ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nėra civilinių bylų, kuriose atsakovams bÅ«tų pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai.

Ä®monė neturi socialinio draudimo įsiskolinimų. IeÅ¡kovės pateikti įrodymai nėra pakankami iÅ¡vadai, kad įmonė dėl savo turtinės padėties ar kitų aplinkybių negalės įvykdyti teismo sprendimo, daryti. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovai slepia turtÄ ar bando jį perleisti tretiesiems asmenims. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, jog gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi, pareiÅ¡kė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti jos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įmonė neturi socialinio draudimo įsiskolinimų. Bet vieÅ¡ai prieinami duomenys patvirtina, kad įmonė anksčiau vis turėdavo tokių įsiskolinimų. Teismas nurodė, kad įmonė yra veikiantis juridinis asmuo. Bet ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina, jog įmonėje nuo 2014 m. liepos 1 d. nėra registruotų darbuotojų. Todėl nėra aiÅ¡ku, ar įmonė iÅ¡ tikrųjų yra veikiantis juridinis asmuo. IeÅ¡kovė, be Å¡ių argumentų, nurodo argumentus, kuriais grindė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas ieÅ¡kovės atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Å ios apeliacijos paskirtis – patikrinti, pagrįstai ar ne pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra bÅ«tinos trys sÄ lygos. Pirma, pareiÅ¡kėjas turi tikėtinai pagrįsti savo materialinį subjektinį reikalavimÄ , kuriam užtikrinti praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Antra, turi egzistuoti teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo rizika. Trečia, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamo apsaugoti intereso svarba turi pateisinti praÅ¡omÄ taikyti suvaržymÄ / ribojimÄ . Å ias sÄ lygas privalo įrodyti asmuo, reiÅ¡kiantis praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Bent vienos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.Apeliantė pagrįstai nurodo, jog pradinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – reiÅ¡kiamų materialinių subjektinių reikalavimų tikėtinas pagrindimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tiesiogiai nepasisakė, egzistuoja ar ne Å¡i laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga. IÅ¡ kitos pusės, kaip jau buvo užsiminta, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra bÅ«tinas aukščiau įvardytų sÄ lygų visetas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantė tikėtinai nepagrindė, kad egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika, ir todėl atmetė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokia iÅ¡vada, jeigu ji pagrįsta, yra pakankama (net ir nepasisakius dėl kitų sÄ lygų) praÅ¡ymui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia ir pasisako dėl Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumo. Apeliantė akcentuoja, jog ieÅ¡kinio suma yra didelė ir todėl egzistuoja pagrindas teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikos buvimui pripažinti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Ieškinio suma, nepriklausomai nuo dydžio, savaime neapsprendžia teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikos buvimo ir kartu, net ir esant tikėtinai pagrįstam ieškiniui, nesudaro pagrindo prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinio suma, atsakovo ar atsakovų turtinė padėtis ir jų (ieškinio sumos bei turtinės padėties) santykis nėra ir negali būti laikomi pakankamais kriterijais, nustatant, ar egzistuoja teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo tikimybė.

Laikinosios apsaugos priemonės skirtos bÅ«simo ir pareiÅ¡kėjui galimai palankaus teismo sprendimo tinkamam (visiÅ¡kam ir per protingÄ laikÄ ) įvykdymui užtikrinti (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuriam pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai ir kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, gali neturėti turto arba valdyti menkavertį (lyginant su pareikÅ¡tų turtinių reikalavimų suma) turtÄ . Bet laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai siejamas su ieÅ¡kinio suma ir / ar atsakovo (atsakovų) turtine padėtimi.

Atsakovo turtinė padėtis yra objektyvi faktinė padėtis, bendru atveju nepriklausanti nuo atsakovo sÄ Å¾iningumo, jo elgesio santykyje su ieÅ¡kovu. Atsakovo teisių apribojimas savaime negali sukurti ir nesukurtų jokios papildomos galimybės gauti didesnės apimties arba greitesnį ieÅ¡kovo reikalavimų patenkinimÄ , o toks atsakovo teisių ribojimas vien dėl jo turtinės padėties ar valdomo turto vertės santykio su reikalavimų suma negalimas kaip aiÅ¡kiai diskriminacinis. Todėl atsakovo turtinė padėtis savaime negali bÅ«ti pagrindu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai varžo asmens, kuriam jos yra taikomos, teises. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 152 straipsnio 1 dalis) ir gali sukelti nepaÅ¡alinamas neigiamas pasekmes (pavyzdžiui, taip sutrikdyti juridinio asmens veiklÄ , kad jis taptų faktiÅ¡kai nemokus), kartu sukurti neigiamas pasekmes ir kitiems atsakovo kreditoriams. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra bÅ«tinas kitas objektyvus ir svarus pagrindas – paprastai juo pripažįstami atsakovo nesÄ Å¾iningi veiksmai.

Siekiant laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«tinybę jas taikyti grindžiant didele ieÅ¡kinio suma, turi bÅ«ti ne tik pateikti svarÅ«s ir įtikinantys argumentai bei preliminarÅ«s duomenys, kurie bÅ«tų pakankami iÅ¡vadai, jog asmens turimo turto neužtektų pareikÅ¡tiems materialiniams reikalavimams įvykdyti, daryti, bet ir argumentai bei duomenys, pagal kuriuos teismas galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas atlieka ar akivaizdžiai ketina atlikti nesÄ Å¾iningus veiksmus, sÄ moningai arba nerÅ«pestingu elgesiu mažina savo turto vertę.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantė nepagrindė, kad egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika, yra tinkama. Nors, kaip nurodo apeliantė, prievolės, kurių įvykdymo ji reikalauja, nėra užtikrintos hipoteka, bet atsakovais nurodomi trys asmenys, savarankiÅ¡kai valdantys nuosavÄ turtÄ . Kaip nurodo pati apeliantė, atsakovas – įmonės savininkas – valdo kelis nekilnojamojo turto objektus. IeÅ¡kiniu neatskleista, kada sutriko sutartinių įsipareigojimų vykdymas.

Kitaip tariant, kada pradėjo formuotis apeliantės siekiami užsitikrinti materialiniai subjektiniai reikalavimai. IeÅ¡kinyje glaustai nurodyta, kad lizingo gavėjas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Apeliantė akcentuoja, jog ji ragino atsakovus padengti susidariusius įsiskolinimus. Apeliantė pridėjo prie ieÅ¡kinio 2015 m. spalio 20 d. priminimÄ dėl sutarčių vykdymo. Laiko tarpas nuo priminimo vykdyti sutartines prievoles parengimo dienos iki ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pareiÅ¡kimo teisme dienos savaime preliminariai nėra pakankamas ilgalaikiam prievolių nevykdymui, kaip piktavaliÅ¡kam vengimui jas vykdyti, konstatuoti.

Apeliantė nurodo, kad įmonės savininkas, siekdamas iÅ¡vengti teismo sprendimo vykdymo, gali perleisti turimÄ turtÄ tretiesiems asmenims. Bet ji nepateikė faktinių duomenų, kurie tikėtinai pagrįstų, jog įmonės savininkas buvo, yra ar ketina bÅ«ti nesÄ Å¾iningu civilinių teisinių santykių dalyviu ir ėmėsi ar ketina imtis turto perleidimo tretiesiems asmenims veiksmų, nulemtų siekiu iÅ¡vengti sprendimo vykdymo. Todėl Å¡is jos teiginys atmetamas kaip tikėtinai nepagrįstas. Apeliantė nenurodo kitų argumentų, kurie pagrįstų antrÄ jÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ (sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikos buvimÄ ).

Vadinasi, Å¡i bÅ«tinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga nėra įrodyta. Tai, net ir nepatikrinus, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, sudaro pagrindÄ atmesti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti apeliantės argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Todėl apeliacinės instancijos teismas jais nepasisako. Apeliantė, reikÅ¡dama atskirÄ jį skundÄ , sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį. Atskirasis skundas pateiktas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. Vadinasi, už pateiktÄ jį atskirÄ jį skundÄ turėjo bÅ«ti sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 2 ir 7 dalys). Todėl apeliantei grÄ Å¾inama žyminio mokesčio permoka, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaranti 7 Eur (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas                                            n u t a r ė:              palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį nepakeistÄ .             GrÄ Å¾inti akcinei bendrovei DNB bankui žyminio mokesčio dalį, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarančiÄ 7 Eur (2016 m. sausio 14 d. mokėjimo pavedimas Nr. APM6023332).

                                                    Teisėjas                                                                   Vytautas Zelianka