7402b18d-609a-4bce-ac76-443ec00307a5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-452-241/2016Proceso Nr. 2-57-3-00581-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.3.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saukupa“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Saukupa“ direktoriaus S. K. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saukupa“ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė DFDS Seaways, uždaroji akcinė bendrovė „Neste Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Melgos ratai“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos Skuba“, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Atsakovės direktorius kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovės restruktÅ«rizavimo bylÄ . Direktorius nurodė, kad bendrovė Å¡iuo metu turi finansinių sunkumų, kurie yra laikino pobÅ«džio, nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, yra parengti įmonės restruktÅ«rizavimo metmenys, kuriuos 2015 m. spalio 2 d. patvirtino įmonės akcininkai, yra nurodytos priežastys, dėl kurių praÅ¡oma iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Bendrovė atitinka visus Ä®RÄ® 4 straipsnyje nurodytus reikalavimus, todėl jai gali bÅ«ti keliama restruktÅ«rizavimo byla. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti atsakovės restruktÅ«rizavimo bylÄ bei panaikino 2015 m. spalio 15 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad atsakovė nėra nutraukusi veiklos (Ä®RÄ® 4 str. 2 p.), nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi (Ä®RÄ® 4 str. 3 p.), įsteigta ne mažiau kaip prieÅ¡ 3 metus ((Ä®RÄ® 4 str. 4 p.), nėra sÄ lygų, numatytų Ä®RÄ® 4 straipsnio 5 punkte, nuo 2015 m. liepos mėnesio patiria finansinius sunkumus dėl apyvartinių lėšų trÅ«kumo, todėl analizavo, ar atsakovė atitinka Ä®RÄ® 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Vertindamas įmonės finansinius duomenis teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės balanse įrašyto turto vertė yra 32 521 466 Lt (9 418 867 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai lygūs 5 022 397 Lt (1 454 586 Eur), iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 2 985 372 Lt (864 623 Eur). Įmonė 2014 m. turėjo 1 398 117 Lt (404 922 Eur) grynojo pelno. Pagal atsakovės 2015 m. spalio 2 d. balanso duomenis bendrovės turto vertė sudaro 9 132 100 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai lygūs 1 217 463 Eur, iš jų pradelstos skolos sudaro 627 500 Eur;

įmonės pelnas sudarė 156 786 Eur (restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nurodyta, kad bendra skolos suma sudaro 1 158 222,93 Eur). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, jog įmonė skolų darbuotojams, Sodrai, valstybei neturi. Ä®vertinęs finansinės atskaitomybės duomenis, teismas nustatė, kad įmonės pradelsti mokėjimai sudaro tik apie 7 procentus į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl esant tokiam turto ir skolų santykiui, įmonės turimo turto vertės daugiau nei pakanka skoloms apmokėti, todėl teismas sprendė, kad atsakovė neatitinka Ä®RÄ® 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintos materialiosios sÄ lygos, nes apyvartinių lėšų trÅ«kumas nelaikytinas finansiniais sunkumais, kurių negalima įveikti be kreditorių nuolaidų, iÅ¡keliant įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Teismas pripažino nepagrįstais ieÅ¡kovės argumentus dėl negalėjimo parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , nes jo dalis (vieÅ¡butis) sukurtas gavus Europos SÄ jungos lėšas, kadangi yra galimybė laisvai disponuoti kitu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, į kurį nėra investuota europinių lėšų, Å¡is turtas nėra apsunkintas hipoteka.Vertindamas atsakovės restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nurodytÄ verslo planÄ , teismas konstatavo, kad tokio plano nėra, nes nurodyta, jog verslo plano metmenys restruktÅ«rizavimo laikotarpiui bus pateikti parengus planÄ .

Metmenų 8.4 dalyje nurodoma, kad restruktÅ«rizavimo proceso metu bendrovė planuoja parduoti ilgalaikį turtÄ (9 žemės sklypus). Ä®monė turi ir nuosavo kilnojamojo turto (transporto priemonių), kurių panaudojimas yra ženkliai sumažėjęs, tačiau teismo posėdžio metu įmonės vadovas negalėjo atsakyti, kas kliudo turimÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ parduoti toliau tęsiant įprastÄ Å«kinę komercinę veiklÄ .Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės pagrindinė veikla yra krovinių pervežimas tarptautiniais marÅ¡rutais, tačiau posėdžio metu atsakovės atstovai reiÅ¡kė didesnį susirÅ«pinimÄ atsakovės dukterinės įmonės – UAB „Atostogų parkas“, kurioje atsakovė turi daugiau negu 50 proc. akcijų, sėkminga veikla ir viltimi, kad 2015 metais atsakovei pradėjus naujÄ veiklÄ â€“ vieÅ¡bučio paslaugų teikimÄ , o UAB „Atostogų parkas“ pradėjus teikti SPA procedÅ«ras, įmonė gaus papildomų pajamų.

Teismas nurodė, jog metmenyse nėra konkrečių priemonių, kurių atsakovė imsis apyvartinių lėšų papildymui. PrieÅ¡ingai, paskolos sutartys rodo, kad įmonei trÅ«kstant apyvartinių lėšų, ji 2015 m. rugsėjo 1 d. paskolino UAB „Atostogų parkas“ 40 000 Eur (bendra paskolų dukterinėms įmonėms suma sudaro 329 620 Eur). Teismas nustatė, kad įmonės dalyviai ir valdymo organai neplanuoja jokių įmonės veiklos ar struktÅ«ros pertvarkymų, o tik tolimesnį įprastos veiklos tęsimÄ .

Kadangi atsakovės restruktÅ«rizavimo metmenys pagrįsti deklaratyviu verslo planu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pateikti restruktÅ«rizavimo metmenys neatitinka Ä®RÄ® 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir tai yra kliÅ«tis iÅ¡kelti atsakovės restruktÅ«rizavimo bylÄ (Ä®RÄ® 7 str. 5 d. 2 p., 12 str. 2 d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį ir perduoti restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovė neatitinka Ä®RÄ® 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintos materialiosios sÄ lygos, kadangi apyvartinių lėšų trÅ«kumas, pasak teismo, nelaikytinas finansiniais sunkumais. Ä®RÄ® įmonių finansinius sunkumus sieja su negalėjimu įvykdyti prievolių, dėl ko įmonė patiria nuostolių ir ilgalaikėje perspektyvoje tai gali privesti prie bankroto. Teismui buvo pateikti duomenys, kad įmonė turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, todėl jos turtas areÅ¡tuotas, įskaitant pinigines lėšas, ir taip apribota įmonės veikla.

Taigi apyvartinių lėšų trÅ«kumas sÄ lygoja atsakovės negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais, o tai yra įmonės, turinčios finansinių sunkumų, požymis.2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog aplinkybė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai, palyginus su turimu turtu, nėra labai dideli, kad atsakovė negali bÅ«ti laikoma nemokia, patvirtina, kad atsakovė neturi nuolatinio pobÅ«džio sunkumų, kurių turėjimas yra priežastis atsisakyti kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ . Ä®monė turi laikinų finansinių sunkumų, o restruktÅ«rizavimo proceso paskirtis bei tikslas ir yra iÅ¡saugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklÄ , sumokėti skolas, atkurti mokumÄ ir iÅ¡vengti bankroto.

Aplinkybė, kad kol kas pradelstų įsipareigojimų santykis su turimo turto verte nėra didelis, negali bÅ«ti pagrindas atsisakyti kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ . PrieÅ¡ingai, kuo anksčiau bus iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, tuo lengviau bus įgyvendinti restruktÅ«rizavimo tikslai. NeiÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylos ir nenumačius konkretaus verslo plano ateinančiam ketverių metų laikotarpiui, įmonės skolos padidės, bus pradėti priverstiniai skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo procesai, sustabdyta įmonės veikla, kas prives įmonę prie bankroto.3.

Teismas neįvertino, kad didelė dalis atsakovės turto buvo įsigyta už ES lėšas, todėl trejus metus Å¡is turtas negali bÅ«ti parduotas. ApeliantÄ riboja įsipareigojimai bankui AB „Swedbank”, pagal kuriuos draudžiama parduoti ar papildomai įkeisti esamÄ turtÄ , taip pat kreiptis dėl papildomų kreditų suteikimo. Posėdžio metu teismui buvo paaiÅ¡kinta, kodėl negalima parduoti bent dalies UAB „Atostogų parkas“ akcijų – apeliantui yra svarbu turėti kontrolinį akcijų paketÄ , kadangi tik tokiu bÅ«du galima koordinuoti ir kuruoti SPA, priklausančio UAB „Atostogų parkas“, ir vieÅ¡bučio „Meguvaresort“, priklausančio apeliantui, veiklÄ .

Pardavus akcijas ir praradus kontrolę, apeliantas praras galimybę valdyti visÄ kompleksÄ ir tai turėtų neigiamÄ Ä¯takÄ vieÅ¡bučio „Meguvaresort“ užimtumui ir uždirbamoms pajamoms.4. Atsakovės veiksmai ir galimybė spręsti finansines problemas yra labai suvaržyti, praktiÅ¡kai visas turtas yra reikalingas įmonės veiklos vykdymui, kad bÅ«tų uždirbamos pajamos. Vien tik kurio nors turto vieneto pardavimas ir iÅ¡ gautų lėšų atsiskaitymas su esamais kreditoriais, kurių reikalavimo terminai jau suėję, nėra iÅ¡eitis ir neiÅ¡spręs atsakovės finansinių problemų.

Atsiskaičius su vienais kreditoriais, tačiau neoptimizavus veiklos, nesumažinus mokamų palÅ«kanų ir delspinigių dydžio, netruks sueiti kiti mokėjimo terminai ir vėl atsiras naujų kreditorių ir dabartinės problemos vėl pasikartos. Todėl reikalingas ekonomių, techninių ir kitų priemonių kompleksas, kuris galimas tik restruktÅ«rizavimo procese.5. Teismas konstatavo, kad preliminaraus verslo plano (metmenų) trÅ«kumai yra kliÅ«tis iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , tačiau pareiÅ¡kimo ir jo priedų trÅ«kumus teismas turėjo nustatyti pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje, tačiau to nepadarė.

Atmesdamas pareiÅ¡kimÄ dėl jo formalaus trÅ«kumo, kurio nebuvo įpareigojęs iÅ¡taisyti, teismas pažeidė CPK 115 straipsnį ir 138 straipsnį bei kasacinio teismo praktikoje suformuotas taisykles ir dėl to nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta, o klausimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kreditorius AB „Swedbank“ praÅ¡o atsakovės atskirÄ jį skundÄ atmesti. Kreditorius nurodo, jog palaiko savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡dėstytus argumentus, kuriais grindė Å¡io pareiÅ¡kimo nepagrįstumÄ .

Kreditorius pabrėžia, kad savo finansinius sunkumus atsakovė turėtų iÅ¡spręsti greičiau nei numatyta restruktÅ«rizavimo plano metmenyse. Be to, finansiniai sunkumai galėtų bÅ«ti sprendžiami ne restruktÅ«rizavimo procese, o sutarus su kreditoriais dėl pradelstų įsipareigojimų iÅ¡dėstymo per tam tikrÄ Å¡alims priimtinÄ terminÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliantės raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų Atsakovė, vadovaudamasi CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise, 2016 m. sausio 21 d. per EPP sistemÄ pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

CPK 42 straipsnyje įtvirtinta Å¡alių teisė duoti teismui paaiÅ¡kinimus žodžiu ir raÅ¡tu, tačiau iÅ¡ pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad tai yra atskirojo skundo pagrindo papildymas, t. y. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose atsakovė pateikia papildomus argumentus, pagrindžiančius skundžiamos teismo nutarties neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ . Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktÄ procesinį dokumentÄ laiko atskirojo skundo papildymu.

CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atskirojo skundo padavimo terminas, kuris taip pat taikomas ir atskirojo skundo papildymui. Atskirojo skundo papildymas pateiktas praleidus įstatyme įtvirtintÄ terminÄ , praÅ¡ymas dėl Å¡io termino atnaujinimo nepaduotas, taip pat nenurodytos termino praleidimo priežastys, todėl atskirojo skundo papildymas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas apeliantei (CPK 75 str., 315 str. 2 d. 1 p., 335 str. 1 d., 338 str.). Su atskirojo skundo papildymu pateikti įrodymai – turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡ai – yra vieÅ¡i duomenys, kurie teismui prieinami iÅ¡ informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.), todėl nelaikytini naujai pateiktais įrodymais (CPK 314 str.) ir jų priėmimo klausimas nesprendžiamas.

Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti atsakovės restruktÅ«rizavimo bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Ä®RÄ® 4 straipsnyje yra įtvirtintos restruktÅ«rizavimo taikymo sÄ lygos:

įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; įsteigta ne mažiau kaip prieÅ¡ 3 metus iki pareiÅ¡kimo teismui dėl įmonės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pateikimo dienos; nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ arba nutarties nutraukti bylÄ Å¡io įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

Teismas konstatavo, kad atsakovė neatitinka Ä®RÄ® 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintos sÄ lygos, t. y. sprendė, jog atsakovė neturi finansinių sunkumų ir nėra realios tikimybės, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė įvertinęs atsakovės finansinius duomenis ir nustatęs, kad atsakovės pradelsti mokėjimai sudaro tik 7 procentus į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, bendrovė nėra nemoki, esant tokiam turto ir skolų santykiui, įmonės turimo turto vertės daugiau nei pakanka skoloms apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais dėl Å¡ios teismo iÅ¡vados nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas netinkamai taikė Ä®RÄ® 2 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai sprendė, jog bendrovė neatitinka Ä®RÄ® 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintos sÄ lygos. Ä®RÄ® 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad finansinių sunkumų turinti įmonė – įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų jÄ nutraukti veiklÄ ir bankrutuoti.

Nors teismas nustatė, kad atsakovei trÅ«ksta apyvartinių lėšų, tačiau sprendė, kad tai nesudaro pagrindo teigti apie jos finansinius sunkumus. Byloje esantis kreditorių, kuriems mokėjimo terminai yra pradelsti, sÄ raÅ¡as patvirtina, kad atsakovė turi sunkumų dėl apyvartinių lėšų trÅ«kumo, todėl negali tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų (1 t., 40 b. l.). Kreditorės AB „DFDS Seaways“ ir UAB „Neste Lietuva“ kreipėsi į teismÄ dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, turto areÅ¡to aktų registro duomenimis, Å¡ių kreditorių naudai yra areÅ¡tuotas atsakovės turtas, taip pat ir piniginės lėšos, todėl dalimi savo turto atsakovė negali disponuoti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė neturi pakankamai apyvartinių lėšų, dėl įsiskolinimo kreditoriams jos turtas yra areÅ¡tuotas, taip pat areÅ¡tuotos piniginės lėšos, neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais, kuriems mokėjimo terminai yra pradelsti, todėl atsakovė turi finansinių sunkumų ir atitinka Ä®RÄ® 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sÄ lygÄ .AtsisakymÄ iÅ¡kelti atsakovės restruktÅ«rizavimo bylÄ teismas grindė ir Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

Apeliantės teigimu, teismas, konstatavęs restruktÅ«rizavimo plano metmenų trÅ«kumus, nepagrįstai nenustatė termino trÅ«kumams paÅ¡alinti ir neįpareigojo patikslinti restruktÅ«rizavimo plano metmenų, tokiu bÅ«du netinkamai taikė CPK 115 straipsnį bei užkirto keliÄ atsakovės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimui. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliantės argumentais nesutinka. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo priėmimo klausimas ir restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas yra skirtingi teismo atliekami procesiniai veiksmai. Spręsdamas pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo priėmimo klausimÄ , teismas patikrina, ar pareiÅ¡kimas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir specialiuosius pareiÅ¡kimui dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo keliamus reikalavimus, įtvirtintus Ä®RÄ®.

Bendrieji procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje, o specialieji – Ä®RÄ® 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Ä®RÄ® 6 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad pareiÅ¡kime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių praÅ¡oma iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ , pateikiama restruktÅ«rizavimo administratoriaus kandidatÅ«ra. Å io straipsnio 4 įtvirtintas prie pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pridedamas dokumentų sÄ raÅ¡as. Spręsdamas pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo priėmimo klausimÄ , teismas nenustatė pareiÅ¡kimo trÅ«kumų, todėl neturėjo pagrindo taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

Pateiktų įmonės restruktÅ«rizavimo plano metmenų vertinimas atliekamas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, o ne pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje. Tik nagrinėdamas restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , teismas vertina sÄ lygų iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ buvimÄ ir tikrina, ar nėra Ä®RÄ® įtvirtintų atsisakymo iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ pagrindų, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas, nustatęs restruktÅ«rizavimo plano metmenų trÅ«kumus, turėjo taikyti procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .Ä®RÄ® 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad įmonės restruktÅ«rizavimo plano metmenyse turi bÅ«ti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi bÅ«ti numatytos Å¡io įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. Ä®RÄ® 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra iÅ¡vardintos priemonės, kurios turi bÅ«ti nurodytos restruktÅ«rizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktÅ«rizavimo plane.

Taigi įmonės restruktÅ«rizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobÅ«džio dokumentas. Siekdamas restruktÅ«rizavimo proceso, ieÅ¡kovas turėtų pateikti restruktÅ«rizavimo plano metmenis, kurių turinys atitiktų Ä®RÄ® 12 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, o juose nurodytos priemonės bÅ«tų konkrečios, kurių realumÄ teismas galėtų įvertinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esminę reikÅ¡mę teismui sprendžiant dėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bendrovės restruktÅ«rizavimo bylÄ faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės turtinės padėties, turto ir skolų santykio, struktÅ«ros nustatymas, bet ir pateiktų restruktÅ«rizavimo plano metmenų iÅ¡samus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimÄ â€“ ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktÅ«rizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumÄ , normaliÄ Å«kinę komercinę veiklÄ ir Å¡ios veiklos perspektyvas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkÅ«rimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės Å«kinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumÄ , normaliÄ veiklÄ ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek iÅ¡saugoti bendrovės konkurencingumÄ .

Tik ekonomiÅ¡kai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktÅ«rizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nėra bendrovės verslo plano, kad įmonė neplanuoja veiklos ar struktÅ«ros pertvarkymų, o iÅ¡ esmės ketina tęsti įprastÄ veiklÄ , todėl sprendė, kad metmenys pagrįsti deklaratyviu verslo planu ir neatitinka Ä®RÄ® 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nėra pateiktas realus verslo planas, todėl negalima įvertinti kokiomis priemonėmis atsakovė ketina siekti restruktÅ«rizavimo tikslų. Atsakovė nurodo, jog ketina parduoti ilgalaikį turtÄ â€“ devynis žemės sklypus, tačiau atskirajame skunde teigia, kad kurio nors turto pardavimas ir atsiskaitymas su kreditoriais, neoptimizavus veiklos ir nesumažinus mokamų palÅ«kanų bei delspinigių, neiÅ¡spręs atsakovės finansinių problemų.

Pažymėtina, kad dalis nurodyto turto, kurį atsakovė ketina parduoti, yra areÅ¡tuotas pagal kreditorių praÅ¡ymus atsakovui iÅ¡keltose bylose, todėl nurodyto turto pardavimo galimybė yra apribota. Be to, atsakovė pati abejoja ilgalaikio turto pardavimu kaip priemone, iÅ¡spręsiančia atsakovės atsiskaitymo su kreditoriais sunkumus. RestruktÅ«rizavimo plano metmenyse nurodyta, kad bendrovė ketina plėsti transporto paslaugų ratÄ kaimyninių valstybių rinkose, teikti aukÅ¡tos kokybės paslaugas, mažinant savikainÄ , tačiau tokie atsakovės ketinimai yra itin abstraktÅ«s ir nepagrįsti objektyviais duomenimis.

Atsakovės deklaruojamos gauti pajamos ir Å¡ių pajamų Å¡altiniai taip pat nepatvirtina jų realumo įmonės mokumui atstatyti bei kreditorinių įsiskolinimams padengti, kadangi atsakovė normalios veiklos atkÅ«rimÄ sieja su tolesniu esamos veiklos tęsimu. Nėra aiÅ¡ku, kokių organizacinių, ekonominių ar struktÅ«rinių pokyčių bendrovė ketina imtis restruktÅ«rizavimo proceso metu. Darytina iÅ¡vada, kad restruktÅ«rizavimo plano metmenyse atsakovė nenurodo kokiais realiai bÅ«dais bus optimizuojama jos veikla, kokių priemonių bendrovė ketina imtis siekdama iÅ¡spręsti savo laikinus finansinius sunkumus.

Minėta, kad tokios priemonės metmenyse turi bÅ«ti nurodytos tam, kad teismas galėtų įvertinti restruktÅ«rizavimo plano metmenų realumÄ ir jų pagrįstumÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pateiktuose restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nenurodytos konkrečios priemonės atsakovės veiklai stabilizuoti ir atkurti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad restruktÅ«rizavimo paskirtis nėra iÅ¡vengti skolų, palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimo kreditoriams.

Ä®monės restruktÅ«rizavimas – visuma Å¡io įstatymo nustatytų procedÅ«rų, kuriomis siekiama iÅ¡saugoti ir plėtoti įmonės veiklÄ , sumokėti skolas ir iÅ¡vengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbÄ , taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (Ä®RÄ® 2 str. 3 d.). Taigi siekdama restruktÅ«rizavimo, bendrovė turi turėti aiÅ¡kų planÄ ir priemones, kaip pasiekti restruktÅ«rizavimo tikslus – atkurti ilgalaikį įmonės mokumÄ ir galimybę įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Nagrinėjamoje byloje pateikti atsakovės restruktÅ«rizavimo plano metmenys yra pernelyg abstraktÅ«s ir panaÅ¡Å«s į vizijÄ , o ne į konkrečius planus ir priemones, nukreiptus į sėkmingÄ mokumo atstatymo procesÄ .IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad atsakovės restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių Ä®RÄ® 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktÅ«rizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovės mokumÄ , normaliÄ Å«kinę komercinę veiklÄ ir Å¡ios veiklos perspektyvas, todėl pagal tokius metmenis teismas pagrįstai nustatė pagrindo kelti atsakovės restruktÅ«rizavimo bylÄ nebuvimÄ (Ä®RÄ® 7 str. 5 d. 2 p., 5 str. 1 d. 7 p., 12 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : nepriimti apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Saukupa“ raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pavadinto atskirojo skundo papildymo.Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                                                                                                                                      Â