740143ed-489e-4d5b-bfc2-d6b89dc8650c · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                  Administracinė byla Nr. ATP-71-487/2013                                                                                 Teisminio proceso Nr.4-01-3-04158-2012-1                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.5.                                                                                                 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013m. sausio 18 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, n u s t a t ė :                  A. Ž. nubaustas už tai, kad 2012-09-29 apie 07.00 val., vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Opel Omega“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga aikÅ¡telėje prie namo ŽirmÅ«nų g. 1, Vilniuje, buvo neatidus, atsitrenkė į stovintį automobilį „S. L.

Outback“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. L. ir jį apgadino, po ko iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeidė KET 132, 234 p. p., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Â ir Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.               Apeliaciniame skunde A. Ž. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimÄ ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ .              Nurodo, jog skundžiamas nutarimas priimtas iÅ¡ esmės neįvertinus visų byloje esančių aplinkybių dėl tariamo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ autoįvykio vietos.

             Apeliantas neneigia, kad galėjo apgadinti kitÄ automobilį, tačiau nurodo, jog jokio kontakto tarp abiejų transporto priemonių nepajuto ir dėl to eismo įvykio vietoje nepasiliko bei neiÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nų. Å ie parodymai patvirtinti liudytojos J. Å . parodymais. Nurodo, kad bÅ«tina atsižvelgti į svarbias aplinkybes, o bÅ«tent, į automobilių susidÅ«rimo mechanizmÄ ir apgadinimų mastÄ . Pažymi, kad byla dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio turėtų bÅ«ti nutraukta, nes nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.             Pažymi, kad iÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, jog automobilis Subaru, v/n (duomenys neskelbtini), yra tik nubrozdintas (subraižytas), t.y. kontaktas pasireiÅ¡kė ne smÅ«gio poveikyje, o braukimo.

Apelianto manymu, neatmestina ir tai, kad automobilio Subaru sparno apgadinimai galimai ne visi yra susiję su aptariamu įvykiu, t.y. dalis apgadinimų gali bÅ«ti likę ir iÅ¡ anksčiau. Fotonuotraukos, kurios yra sudėtinė Å¡ios bylos dalis nėra įrodymas, kadangi iÅ¡ jų nėra matyti kada jos darytos (nėra datos).             Apeliaciniame skunde pažymima, kad nenustačius apelianto veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, Å¡ioje dalyje byla nutrauktina.             Nurodo, kad teismas, paskirdamas 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) baudÄ , nesvarstė klausimo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30 1 str. nuostatas, taip pat neįvertino aplinkybės, kad apeliantas neturi jokių galiojančių nuobaudų.

Pažymi, jog nepakeitus skundžiamo nutarimo, gali kilti neadekvačios pasekmės, o paskirta bauda nebus pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti tikslai.             Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negauta.             Apeliacinis skundas netenkinamas.             Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Dėl A. Ž. veikų kvalifikavimo              Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. Ž. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.             Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).             Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. P. Å¡io pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiÅ¡kia tik sÄ moningu veiksmu – tyčia.

Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.              Policijos pareigÅ«nas V. Å . tiek tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l 4), tiek teismo posėdyje nurodė, kad 2012-09-29 pagal iÅ¡kvietimÄ apie 09.00 val. atvyko prie namo ŽirmÅ«nų g. 1, Vilniuje.

Ten juos pasitiko automobilio „Subaru“ vairuotojas, kuris paaiÅ¡kino, kad rado apgadintÄ savo automobilį. Netoliese stovėjo automobilis „Opel Omega“, kuriam buvo sugadintas galinis bamperis, matėsi automobilio „Subaru“ dažų likučiai, sugadinimai buvo nauji, iÅ¡matavus, abiejų automobilių sugadinimų aukÅ¡tis sutapo. Jie nustatė, kur gyvena automobilio „Opel Omega“ savininkė, nuėjo pas jÄ , Å¡i įsileido į butÄ , sakė, kad automobilį vairavo sÅ«nus. Matė, kaip ji sÅ«nų žadino, tačiau Å¡is neatsibudo.

Jis A. Ž. nežadino, nesiaiÅ¡kino ar Å¡is yra blaivus, kažkokį alkoholio kvapÄ jautė, bet nuo ko konkrečiai - pasakyti negali.             Liudytoju teismo posėdyje apklaustas O. G. nurodė, kad 2012-09-29 ryte pagal iÅ¡kvietimÄ buvo atvykęs prie namo ŽirmÅ«nų g. 1, Vilniuje, ten rado apgadintÄ automobilį „Subaru“, kurio savininkas parodė automobilį „Opel“. „Opel“ automobiliui buvo nulūžęs galinis bamperis, ant jo matėsi identiÅ¡ki automobilio „Subaru“ dažų likučiai, sugadinimai buvo nauji.

Jie iÅ¡matavo ir nustatė, kad ant abiejų automobilių sugadinimų aukÅ¡tis sutampa.              Nukentėjusysis G. L. tiek pirminiame paaiÅ¡kinime (b.l. 6), tiek teismo posėdyje nurodė, kad 2012-09-28 vakare paliko savo automobilį „S. L. Outback“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje prie namo ŽirmÅ«nų g. 1, Vilniuje. KitÄ dienÄ apie 09.00 val. atėjęs negalėjo atidaryti vairuotojo durų, nes jos buvo įlenktos, pamatė, kad buvo nubrėžtos kairės pusės priekinės ir galinės durys.

Netoliese rado pastatytÄ automobilį „Opel Omega“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apžiÅ«rėjęs pamatė, kad Å¡iam nulaužtas galinis bamperis, ant kurio matėsi jo automobilio dažų likučiai. Atvykę policininkai iÅ¡matavo apgadinimų ant abiejų automobilių aukÅ¡tį, jis sutapo. 2012-10-02 jam buvo liepta atvažiuoti į Kelių policijÄ , ten automobiliai buvo sustatyti Å¡alia ir matuojamas sugadinimų aukÅ¡tis. Tuo metu automobilio „Opel Omega“ galinis bamperis buvo pritvirtintas, jis buvo nupoliruotas ir jo automobilio dažų likučių nebuvo.

Be to jis tÄ rytÄ apie 06.00 – 07.00 val. girdėjo savo automobilio signalizacijos garsÄ , tačiau kas įvyko nematė.              Eismo įvykio vietos schemoje ir priede prie jos (b.l.

5) pažymėta, kad automobiliui „Opel“ apgadinimai yra ant galinės dešinės pusės ir sugadintas bamperis, automobiliui „Subaru“ - ant kairės pusės šono ir sugadintas priekinis kairės pusės sparnas.             Fotolentelėje ir techninės apžiūros akte (b.l. 13-18) užfiksuota, jog automobiliui „Opel Omega“ subraižytas galinis bamperis iš dešinės pusės, automobiliui „Subaru“ subraižytas priekinis kairys sparnas ir įlenktos kairės pusės durys, kontaktas buvo stiprus, kadangi deformavosi priekinis sparnas ir dėl to durys sunkiai atsidaro, sugadinimų aukštis ant abiejų automobilių sutampa, ant automobilio „Opel Omega“ dažų likučių nerasta.             A.

Ž. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012-09-29 apie 07.00 val. kartu su J. Å . grįžo iÅ¡ naktinio klubo (parvežė draugai). Pamatęs, kad aikÅ¡telėje prie namo ŽirmÅ«nų g. 1, Vilniuje yra laisvų vietų, arčiau jo buto, perstatė automobilį „Opel Omega“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas į kitÄ automobilį neatsitrenkė. Å io automobilio galinis bamperis buvo apgadintas anksčiau ir blogai laikėsi, jokių dažų nuo kito automobilio likučių ant jo nebuvo, bamperio jis nepoliravo.             Liudytoja apklausta teismo posėdyje J.

Å . parodė, kad naktį iÅ¡ 2012-09-28 į 29 dienÄ buvo kartu su A. Ž. naktiniame klube, ten nevažiavo automobiliu „Opel Omega“, nes Å¡iam buvo pasibaigęs draudimas. Klube ji iÅ¡gėrė vienÄ kokteilį, A. Ž. alkoholio negėrė. Apie 07.00 val. juos namo parvežė draugai, A. Ž. perstatė automobilį „Opel Omega“ iÅ¡ vienos vietos į kitÄ (arčiau buto), važiuojant jis į niekÄ neatsitrenkė. Po to jie nuėjo miegoti.             Apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė Å¡ios liudytojos parodymais, nes jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, be to, ji yra A.

Ž. draugė, suinteresuota, kad A. Ž. iÅ¡vengtų administracinės atsakomybės.             A. Ž. pozicija, kad kontakto tarp automobilių susidÅ«rimo nepajuto, atmestina, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal G. L. praneÅ¡imÄ policijos pareigÅ«nai atliko visapusiÅ¡kÄ patikrinimÄ , t.y. nustatė automobilį, dalyvavusį eismo įvykyje, jo savininkÄ bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu – administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį.

Buvo apžiÅ«rėti ir įvertinti abiejų automobilių apgadinimai ir palyginimo metu konstatuota, kad tarp jų buvo kontaktas tokio pobÅ«džio, kaip nurodė G. L.. Nors pirmos instancijos teisme A. Ž. teigė, kad perstatė automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kito automobilio nekliudė, jo vairuoto automobilio galinis bamperis buvo apgadintas anksčiau ir blogai laikėsi, jokių dažų nuo kito automobilio likučių ant jo nebuvo, bamperio jis nepoliravo, abiejų automobilių apgadinimų analizė rodo, kad tarp Å¡ių automobilių kontaktas vis dėlto buvo ir, sprendžiant pagal kontaktavusių automobilių apgadinimų pobÅ«dį, lokalizacijÄ ir stiprumÄ , A.

Ž. kontaktÄ jautė. Gi A. Ž. nurodytų automobilio pastatymo aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai (įvykio vietos schema, fotolentelės ir kt.). Taigi prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėjo kaltė be nukentėjusiojo parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga - paaiÅ¡kinimais, transporto priemonių techninės apžiÅ«ros aktu bei fotonuotraukomis, darytomis transporto priemonių apžiÅ«ros metu.   Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A.

Ž. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. - jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad A. Ž. suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo pobÅ«dį. Apelianto paaiÅ¡kinimus apie tai, kad jis nepajuto susidÅ«rimo, nei vienas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis nepatyrė didesnių sužalojimų, apylinkės teismas pagrįstai atmetė, kadangi automobilių apžiÅ«ros metu nustatyti transporto priemonių sugadinimai yra akivaizdÅ«s. Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra bÅ«tina nustatyti, jog asmens tikslas buvo iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, bÅ«tina nustatyti, jog jis suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iÅ¡ karto policijai apie eismo įvykį nepranešė.

Å ios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, paskirdamas apeliantui baudÄ neatsižvelgė į teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei lengvinančias jo atsakomybę aplinkybes. Å is skundo argumentas nepagrįstas.LR ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.               Organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LR ATPK 301 str. 1 d.) Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011).Tokių aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismas galėjo A.

Ž. paskirti Å¡velnesnę nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje nustatyta nuobauda, nenustatyta.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų.

Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį ar jo Å¡eimos interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

A. Ž. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė A. Ž. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors pažeidėjas neturi galiojančių administracinės teisės pažeidimų nuobaudų, tačiau jis praeityje baustas administracine tvarka (b.l.20-22). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukÅ¡tesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvienÄ skundo argumentÄ (dėl fotonuotraukų datų ir kt.), neturintį esminės reikÅ¡mės Å¡iam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                         Jolanta Čepukėnienė