73fc4fa6-9f8d-4eb3-8a5b-32d4175f20e1 · Kauno apygardos teismas

Byla NrByla Nr. 1S-1561-290/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23328-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis KiÅ¡kis, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo A. Å . skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties, kuria jo praÅ¡ymas neribotai matytis ir skambinti su Å¡eimos nariais ir giminaičiais patenkintas iÅ¡ dalies, ir n u s t a t ė : kad Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A.

Å . kaltinamas padaręs nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 3 d.Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi iÅ¡ dalies patenkino A. Å . praÅ¡ymÄ skambinti ir pasimatyti su mama J. A., tačiau sugyventinei R. U. ir pusbroliui M. L. pasimatymų ir skambučių nesuteikė.Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, kaltinamasis skunde nurodo, jog prokurorė jam buvo leidusi skambinti jo faktinei žmonai R. U.. Tokiu neteisingu sprendimu teismas trukdo jam bendrauti su artimaisiais ir taip pažeidžia ne tik jo, bet ir jo artimųjų teises, numatytas įstatymo.Kaltinamojo A.

Å . skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu.Å is reglamentavimas reiÅ¡kia, kad leidimo kaltinamajam skambinti suteikimas yra iÅ¡skirtinai teismo, nagrinėjančio baudžiamÄ jÄ bylÄ , diskrecijos teisė – teismas gali, tačiau neprivalo kaltinamajam ir jo artimiems asmenims suteikti tokiÄ teisę.

Nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais suimtiesiems neleidžiama pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis arba jiems paskambinti, tačiau sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , laikytina, jog pasimatymai ar skambučiai su giminaičiais ar kitais asmenimis negalimi tais atvejais, kai tai gali trukdyti bylos procesui arba kitaip neleisti pasiekti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paskirties.Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl leidimo iÅ¡davimo, turi bÅ«ti įvertinamos visos Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti svarbios aplinkybės, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso stadijÄ , kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jo santykius su kitais baudžiamajame procese dalyvaujančiais asmenimis ir iÅ¡ to daroma iÅ¡vada, ar kaltinamojo praÅ¡ymas pasimatyti su artimaisiais giminaičiais ar jiems paskambinti gali bÅ«ti tenkinamas ir ar tai nepakenks tolimesnei proceso eigai.AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, teismas teisingai iÅ¡ dalies tenkino kaltinamojo praÅ¡ymÄ tuo pagrindu, kad baudžiamojoje byloje asmuo atsisakė duoti parodymus ir tai, gali turėti įtakos bylos nagrinėjimui, todėl leido matytis ir skambinti Å¡eimos nariui motinai vienÄ kartÄ per mėnesį.

IÅ¡ teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimas dar neatliktas, nukentėjusioji ir liudytojas dar neapklausti, įrodymai neiÅ¡tirti. Å iuo atveju itin svarbu ir tai, kad kaltinamajam Å¡iuo metu yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios vienas iÅ¡ paskyrimo pagrindų yra tai, kad kaltinamasis trukdys procesui, kadangi ikiteisminio tyrimo buvo bandoma per kitÄ asmenį daryti poveikį nukentėjusiajai. Ä®vertinus minėtus duomenis tikėtina, kad A.

Å . bendravimas telefonu ir pasimatymai su artimaisiais ir giminėmis Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali pakenkti tolimesnei proceso eigai. Be to, prie praÅ¡ymo nėra pateikta jokio įrodymo, kad nurodyti asmenys – R. U. ir M. L. yra A. Å . sugyventinė ir pusbrolis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis savo praÅ¡yme nenurodė ir kieno sÄ skaita bÅ«tų apmokami telefoniniai pokalbiai.AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad siekiamas tikslas įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis), yra daug svarbesnis nei kaltinamajam laikinai apriboti socialiniai ryÅ¡iai, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iÅ¡ dalies kaltinamojo A.

Å . praÅ¡ymÄ ir leisdamas vienÄ kartÄ per mėnesį pasimatyti ir skambinti motinai, kuri yra jo Å¡eimos narė, priėmė teisingÄ sprendimÄ . Esant tokioms aplinkybėms bei įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo stadijÄ konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, jos keisti kaltinamojo skundo argumentais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : atmesti kaltinamojo A.

Å . skundÄ ir palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                  Jurgis KiÅ¡kis