73f9eff7-76c8-41b7-b7c8-332e3c5eb4c4 · Vilniaus apygardos teismas

Civiline byla NrCiviline byla Nr. 2-2821-585/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.3; 21.4.2.7; 49; 116.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužes 02d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisejas Vytautas Zelianka, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovui E. I., jo atstovei advokatei Akvilei Bieliauskaitei, atsakovams Y. I., T. K., atsakovo A. P. atstovams Arturui Maceikai ir advokatei Kristinai Cerednicenkaitei, viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal E. I. ieškini atsakovams Y.

I., T. K. ir A. P. del sandoriu pripažinimo negaliojanciais ir restitucijos taikymo.              Teismas, išnagrinejes byla,                                                          n u s t a t e : Ieškovas nurode, kad isiteisejusiu Vilniaus miesto I apylinkes teismo 2008 12 30 sprendimu iš atsakovo Y. I. ieškovui priteista 74 000 Lt kompensacija, atidalijus ieškovo turta iš bendrosios su atsakovu Y.

I. nuosavybes – buto, esancio (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimo ivykdymui antstolis areštavo padalyta bendrosios nuosavybes objekta. Atsakovas Y. I., nurodydamas ieškovui sieki ivykdyti teismo sprendima ir iš banko gautos, ikeitus buta, paskolos pinigais atsiskaityti su ieškovu, papraše sutikimo panaikinti arešta. Panaikinus arešta, atsakovas Y. I. 2009 06 03 buta pardave atsakovei T. K., o ši – 2010 04 19 atsakovui A. P..Ieškovas nurode, kad atsakovas Y. I. sutarti del buto pardavimo T. K. sudare vien siekdamas išvengti prievoles sumoketi pinigus ieškovui ir taip vengdamas ivykdyti teismo sprendima.

Irodinejo, kad T. K. nesažininga buto igijeja, nes gyveno kartu su Y. I., nemokejo pinigu pagal sutarti, nes ju net negalejo tureti. Remdamasis CK 6.66str.1d. gincijo atsakovu Y. I. ir T. K. sudaryta pirkimo-pardavimo sutarti, nurodydamas, kad sutartis sudaryta, nors jos sudaryti atsakovas Y. I. neprivalejo, po sutarties sudarymo atsakovas Y. I. tapo nemokus, o pati sutartis ir buvo sudaryta siekiant išvengti realaus prievoles ivykdymo.2010 04 19 sutarti ieškovas gincijo irodinedamas sutarties negaliojima CK 1.181str.1d. pagrindu, o savo teise reikšti ieškini del sutarties negaliojimo grinde remdamasis CK 6.227str.3d., nurodydamas, kad atsakovu T.

K. ir A. P. sutartis pažeide jo teiseta interesa, nes sutartimi buvo esmingai suvaržyta ieškovo teise reikalauti realaus ir efektyvaus 2008 12 30 teismo sprendimo ivykdymo. Sandorio prieštaravima viešajai tvarkai ir gerai moralei CK 1.81str.1d. prasme grinde tuo, kad sudarius gincijama sandori buvo užkirstas kelias teisingumo ivykdymui, tapo realiai neimanomas išieškojimo i skolininko turta pagal teismo sprendima nukreipimas, nes sandorio tikslas buvo toki turta padaryti nepasiekiamu išieškotojui. Atsakovo A. P. nesažininguma irodinejo nurodydamas, kad šis atsakovas nepasidomejo kilusiu gincu teisme del buto, nors turejo galimybe ta` padaryti nuvykdamas i teisma arba paprasciausiai paskambindamas.Atsakovas Y.

I. su ieškiniu nesutiko, atsikirsdamas, kad buta pardave siekdamas ivykdyti teismo sprendima, bet 2009 metu pradžioje staiga nukritus nekilnojamojo turto kainoms, nebeturejo pinigu sau isigyti kita busta, o kol ieškojo galimu išeiciu, prarado pagal sandori gautus pinigus – juos nežinomi asmenys pagrobe. Negalejo paaiškinti, kokiu tikslu sutartimi su T. K. igijo daiktine teise - uzufrukta, nes nežino ka tai reiškia. Atsakove T. K. su ieškiniu nesutiko, atsikirsdama, kad su Y. I. sutarti sudare siekdama sau isigyti busta.

Dali pinigu (58500 Lt) gavo iš savo vaiku ir pažistamos, likusia dali (61500 Lt) turejo susitaupiusi pati. Uzufruktas atsakovo Y. I. naudai nustatytas tik tam, kad šis turetu kur pagyventi per laika, reikalinga persikelti iš parduodamo buto. Buta pardave, sužinojusi apie teisme kilusi ginca, nes nenorejo tureti problemu. Naujojo pirkejo atsakovo A. P. apie kilusi ginca neispejo.Atsakovas A. P. su ieškiniu nesutiko, nurode, kad apie joki ginca tarp ieškovo ir kitu atsakovu gincijamos sutarties sudarymo metu nežinojo, buta pirko investuodamas gautus kaip palikima pinigus tinkamu nekilnojamojo turto isigijimui momentu, nukritus kainoms.

Teismas laiko nustatytais tokius šaliu negincijamus faktus.Isiteisejusiu Vilniaus miesto I apylinkes teismo 2008 12 30 sprendimu ieškovui iš atsakovo Y. I. ieškovui priteista 74 000 Lt kompensacija, atidalijus ieškovo turta iš bendrosios su atsakovu Y. I. nuosavybes – buto, esancio (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimo ivykdymui antstolis areštavo padalyta bendrosios nuosavybes objekta. Atsakovas Y. I., nurodydamas ieškovui sieki ivykdyti teismo sprendima ir, ikeitus buta, iš banko gauti paskola bei paskolos pinigais atsiskaityti su ieškovu, papraše sutikimo panaikinti arešta.

Panaikinus arešta, atsakovas Y. I. 2009 06 03 buta pardave atsakovei T. K., o ši – 2010 04 19 atsakovui A. P..2009 06 03 sutartyje buvo nustatytas neatlygintinis uzufruktas butui, pardavejui (atsakovui Y. I.) iki gyvos galvos suteikiant uzufruktorius teises. Taigi, sudarius 2009 06 03 sutarti, atsakovas neatlygintinai iki gyvos galvos igijo daiktine teise i parduota buta – teise naudoti parduota buta, gauti iš jo nauda (CK 4.141str.1d.).Ieškovas, pateikes patvirtinima, kad yra atsakovo Y. I. kreditorius, savo reikalavima tinkami pagrinde CK 6.66str.1d.

Reikšdamas actio Pauliana, ieškovas privalo irodyti, kad skolininkas sudare sandori, kurio neprivalejo sudaryti, pažeisdamas ieškovo kaip kreditoriaus teises ir apie tai žinojo arba privalejo žinoti, kad sudarytu sandoriu sumažino savo mokuma arba kitaip buvo pažeistos jo, kaip kreditoriaus teises. Kreditoriui actio Pauliana gali buti tiesiogiai efektyvus tik treciuju asmenu sandorio dalyviu nesažiningumo atveju, kadangi sandorio pripažinimas negaliojanciu CK 6.66str.1d. pagrindu neturi itakos sažiningu treciuju asmenu teisems i turta, kuris buvo pripažinto negaliojanciu sandorio objektas (CK 6.66str.5d.).

Toks sažiningu asmenu atlygintiname sandoryje gynybos principas atitinka ir bendrasias restitucijos kaip sandorio negaliojimo pasekmes ribojimo taisykles (CK 6.153str.1d., CK 6.222str.3d., CK 1.80str.4d.).Nesant ginco del aukšciau paminetu faktu, tarp šaliu kilo gincas del ginco sandoriu sudarymo aplinkybiu, ieškovo teises pareikšti actio Pauliana, atsakovo Y. I. vengimo ivykdyti prievole ieškovui sudarant gincijama sutarti ir atsakovu T. K. ir A. P. sažiningumo.Pauliano ieškinys yra ypatinga ir išimtine kreditoriaus teisiu gynimo priemone, todel tokia priemone gali buti taikoma tik tiek, kiek numatyta istatyme (CK 6.66str.1d.).

Nors atsakovai pagristai atsikirto, kad atsakovas Y. I. ieškovo gincijama sutartimi gavo perleisto buto vertes pinigu suma (buto kaina), šis argumentas nera pakankamas, kad butu paneigta ieškovo teise pareikšti CP 6.66str.1d. numatyta ieškini. Ieškovas yra atsakovo Y. I. kreditorius, kuris turejo ne vien abstrakcia ir niekaip su konkreciu atsakovo turtu nesusijusia reikalavimo teise atsakovui. Šalys atsidalijo iš bendrosios dalines nuosavybes ginco bute ir ieškovas sutiko priimti atsakovo Y. I. pasiulyta kompensacijos ivykdyma pinigais žinodamas, kad yra turtas – nekilnojamasis daiktas, i kuri gali buti efektyviai nukreiptas išieškojimas.

Dar daugiau – nekilnojamas daiktas buvo vienintele priemone, kuri, šaliu susitarimu, galejo ir turejo buti panaudota atsakovui Y. I. gaunant lešas jo prievolei ieškovui ivykdyti. Todel butas (duomenys neskelbtini) net ir nesant formaliam areštui, buvo tam tikra ieškovo kaip kreditoriaus garantija, kad prievole jam bus ivykdyta. Juo labiau tokia garantija butas tapo pritaikius butui arešta. Taigi toks tam tikras ieškovo turetas užtikrinimas reiškia, kad ieškovas turejo ir su minetu užtikrinimu susijusia subjektine teise, kurios netekimas reiškia „kitoki kreditoriaus teisiu pažeidima“ CK 6.66str.1d. prasme ir yra viena iš butinuju istatyme numatytu actio Pauliana pareiškimo salygu.Atsakovui Y.

I. turint neabejotinai vykdytina prievole ieškovui, atsakovo Y. I. turtui – butui, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovo sutikimu buvo panaikintas areštas, kreditoriui ir skolininkui žodžiu susitarus, kad panaikinus arešta, atsakovas Y. I. kreipsis i banka paskolai, reikalingai ivykdyti prievole, gauti, o paskolos ivykdymo užtikrinimui ikeis buta. Toki susitarima patvirtina ieškovo 2009 05 18 antstoliui rašytas prašymas (t.I, b.l.54). Taciau panaikinus arešta, atsakovas Y. I. paskolos banke negavo ir net nepateike irodymu, kad kreipesi i banka paskolai gauti.

Taip pat byloje nera jokiu irodymu, kad atsakovas Y. I. praneše ieškovui apie kliutis gauti paskola, kad, negaves paskolos, siule ieškovui problema išspresti kitu budu bendromis pastangomis. Pardaves buta atsakovei T. K., atsakovas Y. I. veike priešingai žodiniam susitarimui su kreditoriumi E. I., negaves ieškovo pritarimo turto pardavimui ir žinodamas, kad ieškovas turto pardavimui prieštarauja, nes butas ieškovo iniciatyva buvo areštuotas, taip pat žinodamas, kad neturi jokio kito turto, i kuri gali buti nukreiptas išieškojimas.

Tokie atsakovo Y. I. veiksmai savaime teismo pripažistami kaip nesažiningi veiksmai, kuriais atsakovas sieke išvengti savo prievoles realaus vykdymo ieškovui ir del aukšciau paminetu motyvu yra ieškovo, kaip atsakovo Y. I. kreditoriaus, teisiu pažeidimas. Nors po sutarties su T. K. sudarymo Y. I. turto verte turejo nesumažeti, išieškojimas iš grynu pinigu, atsakovo Y. I. teigimu, nepatvirtinamu jokiais byloje esanciais irodymais, išskyrus paties atsakovo pareiškima, laikytu sleptuveje automobilio bagažineje, tapo labai apsunkintas ir priklausomas nuo atsakovo Y.

I. valios. Tokiu aplinkybiu nustatymo pakanka konstatuoti ieškovo kaip atsakovo Y. I. kreditoriaus teisiu pažeidima pagal CK 6.66str.1d., nustatant, kad CK 6.66str.1d. prasme buvo kitaip pažeistos ieškovo teises, o atsakovas Y. I. ne tik neprivalejo sudaryti gincijamo sandorio, bet toki sandori sudare ieškovui aiškiai prieštaraujant, pareikalavus buto arešto. Todel yra visos istatyme numatytos salygos gincijama 2009 06 03 pirkimo-pardavimo sutarti pripažinti negaliojancia CK 6.66str.1d. pagrindu.Atsakove T. K. pripažino, kad veliausiai nuo 2008 metu pradžios nuomojo atsakovui Y.

I. kambari savo name (duomenys neskelbtini), taigi iki sandorio sudarymo buvo su juo pažistama ir gyveno viename name. Pripažino, kad žinojo atsakovo Y. I. ir jo sunaus – ieškovo E. I. nesutarimus del buto. Atsakove T. K. su atsakovu Y. I. buvo atvykusi i Vilniaus miesto I apylinkes teisma nagrinejant civiline byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas del ginco buto padalijimo, šia aplinkybe patvirtino ir liudytoja J. I.. Be to, atsakove T. K., turinti nuosava nama ir, kaip pati paaiškino, nepajegianti jo išlaikyti bei del to dali nuomojanti, nesugebejo teismui pateikti itikinamo ir racionaliai paaiškinamo motyvo ir tikslo sudaryti sandori, pagal kuri isigijo dar viena busta ir pagal kuri privalejo perduoti atsakovui Y.

I. pagal savo pajamas neitiketinai didele pinigu suma. Sudarydama sutarti ir isigydama nuosavyben buta už iprasta rinkos kaina, atsakove T. K. sau visiškai nenaudingomis salygomis neatlygintinai suteike pardavejui visai šio gyvenimo trukmei uzufruktoriaus teises ir tokio rimto savo teisiu apribojimo priežasciu negalejo paaiškinti. Suteikusi 2009 06 03 Y. I. uzufruktoriaus teises, atsakove T. K. su Y. I. 2009 12 12 dar pasiraše nuomos sutarti, pagal kuria T. K. išnuomojo kambari name, esanciame (duomenys neskelbtini), su salyga, kad Y.

I. nuomotojai mokes 100 Lt per menesi už komunalines paslaugas. Galiausiai, sužinojusi apie teisme kilusi ginca, buta tuctuojau pardave. Visos šios aplinkybes, vertinamos kartu, teismui leidžia daryti ne tik išvada, kad 2009 06 03 pirkimo-pardavimo sutarti atsakovas Y. I. sudare siekdamas išvengti prievoles ieškovui, bet kad atsakove T. K. dalyvavo ginco sandoryje žinodama apie toki neteiseta atsakovo Y. I. tiksla ir sudarydama pirkimo-pardavimo sutarti jam padejo išvengti realaus ir efektyvaus prievoles ivykdymo ieškovui, todel atsakove T.

K. pripažistama veikusi nesažiningai ir jai netaikomos sažininga tretiji asmeni ginancios taisykles. Taciau ieškovas neirode, kad sutartys, kuriomis atsakovei T. K. perduoti pinigai butui isigyti, yra fiktyvios ir niekines, taip pat neirode, kad pagal 2009 06 03 sutarti atsakove T. K. atsakovui Y. I. neperdave pinigu, nors tokio irodinejimo pareiga tenka ieškovui (CPK 178str.).Teismui byloje nepateikta jokiu irodymu, patvirtinanciu atsakovo A. P. nesažininguma veikiant santykyje su atsakove T. K., sudarant gincijama 2010 04 19 sutarti, nors tokio irodinejimo pareiga taip pat tenka ieškovui, kadangi nagrinejamu atveju šalies sažiningumas preziumuojamas.

Ieškovo prielaidos apie atsakovo A. P. ir kitu atsakovu glaudžius ryšius niekaip nepatvirtinamos byloje esanciais irodymais. Atsakovas A. P., budamas fizinis asmuo, net ir veikdamas per savo sunu, turinti santykinai nedidele patirti sudarant nekilnojamojo turto sandorius, neturi pareigos dometis sandorio šalimi ir sandorio dalyku tokiu budu ir tokia apimtimi, kaip ta nurodo ieškovas, nes tokiu pareigu nustatymas fiziniam asmeniui ne verslo sandoryje butu akivaizdžiai neproporcingas ir neprotingas. Pripažistant, kad kiekvienas asmuo turi elgtis protingai, protingo elgesio standartas turi buti nustatomas atsižvelgiant i sutarties pobudi, jos aplinkybes, šalis, ju patirti, tikslus ir elgesi sudarant sutarti.

Pardavejui nuslepus kilusio teisme ginco fakta ir nesant galiojanciu varžanciu irašu viešuose registruose, pirkejas neturi pareigos itarti nesažininguma ir imtis neproporcingu pardavejo tikrinimo veiksmu. Taciau, nors pirkejas buvo sažiningas, pardaveja T. K. 2010 04 19 sutarti sudare turedama vieninga su atsakovu Y. I. tiksla perkelti ginco teisme našta atsakovui A. P., taip išvengti galimo išieškojimo iš ginco buto vykdant isiteisejusi teismo sprendima. Ta patvirtina ir atsakoves T. K. paaiškinimas teismo posedžio metu, kad ji isigyta buta pardave tuojau pat po to, kai sužinojo apie ieškovo jai pareikšta reikalavima teisme, kad „neturetu problemu“.

Todel pripažistamas pagristas ieškovo CK 6.227str.1d. pagrindu pareikštas reikalavimas sutarti pripažinti negaliojancia del jos prieštaravimo gerai moralei ir viešajai tvarkai (CK 1.81str.1d.), kadangi teismo sprendimo privalomumas sudaro viešosios tvarkos sudetine dali, o bandymas nesažiningai sudarant sandori išvengti prievoliu vykdymo neabejotinai prieštarauja gerai moralei. Kadangi nenustatytas atsakovo A. P. nesažiningumas, o apie 2010 04 19 sandorio prieštaravima viešai tvarkai ir gerai moralei žinojo ir turejo žinoti tik atsakove T.

K., restitucija pagal 2010 04 19 sandori netaikoma.Pripažinus sandorius negaliojanciais ir istatymui ginant sažininga atsakova A. P. (CK 6.66str.5d., CK 6.153str.1d., CK 6.222str.3d., CK 1.80str.4d.), restitucija natura yra negalima, todel teismas taiko restitucija piniginiu ekvivalentu (CK 6.147str.2d.), atsižvelgiant i restitucijos masto ribojima actio Pauliana atveju – tiek, kiek butina kreditoriaus teisiu pažeidimui pašalinti (CK 6.66str.4d.). Taikant restitucija, iš atsakovo Y. I. atsakovei T. K. priteisiama 74 000 Lt, o iš atsakoves T.

K. atsakovui Y. I. priteisiama atitinkama dalis (74000 Lt) natura negalimo priteisti buto kainos, gautos pagal 2009 06 03 sutarti.Taip taikant restitucija, butu apginti ieškovo kaip kreditoriaus interesai, nes atsakove T. K. pareikšto reikalavimo apimtyje yra moki, nurodžiusi, kad po 2010 04 19 sutarties sudarymo už gautus pinigus nusipirko dar viena buta. Todel tokiu budu taikant restitucija, žymiai padideja ieškovo reikalavimo teises igyvendinimo galimybiu realumas, juo labiau, kad ieškovas pagal ši teismo sprendima turi teise reikalauti restitucijos priverstinio vykdymo gražinant pinigus iš atsakoves T.

K. atsakovui Y. I..Iš dalies patenkinus ieškini, bylinejimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant i ieškinio patenkinimo apimti ir argumentus (CPK 93str., 96str.), atsižvelgiant i tai, kad ieškovas patyre viso 2100 Lt bylinejimosi išlaidu (700 Lt žyminis mokestis ir 1400 Lt advokato pagalbos išlaidos), o atsakovas A. P. – 2610 Lt. Ieškovo pateikta 2010 03 09 saskaita 900 Lt sumai nepatvirtina ieškovo patirtu išlaidu ryšio su nagrinejama byla, todel tokia suma ieškovui nepriteisiama. Taip pat ieškovui nepriteisiamos jo iki 2010 10 07 turetos 1050 Lt išlaidos pagal 2010 06 15 sutarti su advokato padejeja, kadangi advokato padejejai advokatas praktikos vadovas suteike teise atstovauti klienta tik 2010 10 07 (I t., 154 b.l.)Teismas, vadovaudamasis LR CPK 5 str., CPK 49 str., CPK 176 – 185 str., CPK 269 - 270 str., LR CK 1.89 str.1 d., CK 6.145 str., n u s p r e n d e : ieškini iš dalies patenkinti.Pripažinti negaliojancia 2009 06 03 tarp Y.

I. ir T. K. sudaryta buto su rusiu, esancio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarti, patvirtinta Vilniaus m. 10-ojo notaru biuro notares (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).Taikyti restitucija. Priteisti iš atsakovo Y. I. atsakovei T. K. 74 000 Lt.Priteisti iš atsakoves T. K. 74 000 Lt atsakovui Y. I. Pripažinti negaliojancia 2010 04 19 tarp A. P. ir T. K. sudaryta buto su rusiu, esancio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarti, patvirtinta Vilniaus m. 14-ojo notaru biuro notares (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).Likusioje dalyje ieškini atmesti.Priteisti iš Y.

I. 700 Lt bylinejimosi išlaidas ieškovui E. I..Priteisti iš T. K. 700 Lt bylinejimosi išlaidas ieškovui E. I..Priteisti iš E. I. 1500 Lt atsakovui A. P..Priteisti iš Y. I. 50 Lt bylinejimosi išlaidas valstybei.Priteisti T. K. 50 Lt bylinejimosi išlaidas valstybei.Sprendimas per trisdešimt dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma. Teisejas                                                                                                           Vytautas Zelianka