73f825fa-b286-4257-9683-d9fc8a176f3e · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedK., Gražvydo PoÅ¡kaus ir Laisvydo ZederÅ¡tremo (kolegijos pirmininkas),               raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo nuteistojo E. Å . praÅ¡ymÄ dÄl jo teisinÄs padÄties palengvinimo, suÅ¡velninant Å iaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄ.               Teismas n u s t a t Ä : E. Å . Å iaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 18 straipsnio 4 dalyje ir 105 straipsnio 2, 5, 8 punktuose, 271 straipsnio 2 dalyje, 271 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 18 straipsnio 4 dalį ir 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus â laisvÄs atÄmimu iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskavimu; pagal BK 271 straipsnio 2 dalį â laisvÄs atÄmimu 3 metams su viso jo turto konfiskavimu; pagal BK 271 straipsnio 5 dalį â laisvÄs atÄmimu 5 metams su viso jo turto konfiskavimu.
Legislator headnote
AI generated73f825fa-b286-4257-9683-d9fc8a176f3e · Å iaulių apygardos teismas: Pasak nuteistojo, atsižvelgus į aptartas Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, reikÅ¡mÄs turi teisinis reguliavimas, numatytas BK 1 straipsnio 3 dalyje, kuriame nurodyta, kad gali bÅ«ti nustatomos ir kitokios bylų nagrinÄjimo taisyklÄs, nei numato Baudžiamojo proceso kodeksas. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , jog BPK 3621 straipsnyje naudojamas terminas âįstatymasâ, vertinant ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarÄių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių teisinį reguliavimÄ , turi bÅ«ti taikomas plaÄiau.
Full text
                                                                 Baudžiamoji byla Nr. T-43-744/2018                                                                 Baudžiamoji byla Nr.12-6/2001                                                                 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6;2.5.17; 2.5.19                          (S)                                                                  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsÄjo 12 d.Å iauliai               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų B.
K., Gražvydo PoÅ¡kaus ir Laisvydo ZederÅ¡tremo (kolegijos pirmininkas),               raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo nuteistojo E. Å . praÅ¡ymÄ dÄl jo teisinÄs padÄties palengvinimo, suÅ¡velninant Å iaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄ.               Teismas n u s t a t Ä : E. Å . Å iaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 18 straipsnio 4 dalyje ir 105 straipsnio 2, 5, 8 punktuose, 271 straipsnio 2 dalyje, 271 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 18 straipsnio 4 dalį ir 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus â laisvÄs atÄmimu iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskavimu; pagal BK 271 straipsnio 2 dalį â laisvÄs atÄmimu 3 metams su viso jo turto konfiskavimu; pagal BK 271 straipsnio 5 dalį â laisvÄs atÄmimu 5 metams su viso jo turto konfiskavimu.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmÄs buvo subendrintos ir paskirta galutinÄ bausmÄ â laisvÄs atÄmimas iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskavimu. LaisvÄs atÄmimo bausmÄ skirta atlikti kalÄjime. Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. rugsÄjo 3 d. nutartimi nuteistojo E. Å . bei kitų nuteistųjų apeliacinius skundus atmetÄ. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas 2002 m. kovo 12 d. nutartimi nuteistojo E. Å . ir kitų nuteistųjų kasacinius skundus atmetÄ. 2018 m. rugpjÅ«Äio 6 d.
Å iaulių apygardos teisme buvo gautas nuteistojo E. Å . praÅ¡ymas dÄl jo teisinÄs padÄties palengvinimo, suÅ¡velninant jam teismo skirtÄ bausmÄ, parenkant kitÄ bausmÄs rūšį (terminuotÄ laisvÄs atÄmimÄ ar kitÄ bausmÄs rūšį), atsižvelgus į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti, 2017 m. gegužÄs 23 d.) ir į Lietuvos Respublikos VyriausybÄs oficialiÄ pozicijÄ , suformuotÄ 2018 m. kovo 19 d.
PraÅ¡yme nuteistasis E. Å . nurodo, jog savo 2018 m. kovo 19 d. pastabose dÄl bylos priimtinumo ir esmÄs VyriausybÄ pažymÄjo, jog pareiÅ¡kÄjai, taip pat ir jis (E. Å .), galÄjo (ir Å¡iuo metu gali) pasinaudoti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužÄs 23 d. sprendimu byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). VyriausybÄ pabrÄžÄ, kad nepasinaudojimas tokia galimybe yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių neiÅ¡naudojimas, savo ruožtu sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių Europos Žmogaus Teisių Teismo procese.
Nuteistojo tvirtinimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 3621 straipsnyje yra naudojamas terminas âįstatymasâ, todÄl Å¡is terminas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas plaÄiau, nei tik Lietuvos Respublikos Seimo iÅ¡leistas ir Prezidento patvirtintas teisÄs aktas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog Seimo ratifikuotos tarptautinÄs sutartys įgauna teisinÄ galiÄ . Pasak nuteistojo, tai, kad kaip yra konstatavÄs Konstitucinis Teismas, doktrininÄ nuostata, jog Seimo ratifikuotos tarptautinÄs sutartys įgyja įstatymo galiÄ , negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, jog Lietuvos Respublika gali nesilaikyti savo tarptautinių sutarÄių, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas, negu nustatytasis tarptautinÄmis sutartimis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Atkreipia dÄmesį į tai, kad Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas principas, jog tais atvejais, kai nacionalinÄs teisÄs aktas (iÅ¡skyrus paÄiÄ KonstitucijÄ ) nustato tokį teisinį reguliavimÄ , kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinÄje sutartyje, turi bÅ«ti taikoma tarptautinÄ sutartis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio  21 d. nutarimai). PabrÄžia, kad pagarba tarptautinei teisei, tai yra sava valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis, pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinÄs teisÄs principams (taip pat ir principui pacta sunt servanda), yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybÄs teisinÄ tradicija ir konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas), o vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinÄs teisÄs principais ir normomis Lietuvos Respublika privalo pagal inter alia Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalį.
Nurodo, kad 2016 m. gegužÄs 9 d. Konstitucinio Teismo sprendime Nr. KT12-S5/2016 âDÄl atsisakymo nagrinÄti pareiÅ¡kÄjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ konstatuota, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) normos turi bÅ«ti realiai įgyvendinamos, o joje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad esÄ valstybÄs įstatymai numato kÄ kita.
Teigia, kad ValstybÄ Konvencijos dalyvÄ turi užtikrinti Konvencijos normų taikymÄ savo vidaus teisinÄje sistemoje (1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vada), o Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) įsteigtas siekiant užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos valstybÄs prisiÄmÄ pagal KonvencijÄ ir jos protokolus (2012 m. rugsÄjo 5 d. nutarimas), o EŽTT jurisprudencija, kaip teisÄs aiÅ¡kinimo Å¡altinis, yra svarbi Lietuvos teisÄs aiÅ¡kinimui bei taikymui (inter alia 2000 m. gegužÄs 8 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai).
Pasak nuteistojo, atsižvelgus į aptartas Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, reikÅ¡mÄs turi teisinis reguliavimas, numatytas BK 1 straipsnio 3 dalyje, kuriame nurodyta, kad gali bÅ«ti nustatomos ir kitokios bylų nagrinÄjimo taisyklÄs, nei numato Baudžiamojo proceso kodeksas. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , jog BPK 3621 straipsnyje naudojamas terminas âįstatymasâ, vertinant ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarÄių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių teisinį reguliavimÄ , turi bÅ«ti taikomas plaÄiau.
PraÅ¡yme taip pat pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime âDÄl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkriÄio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ 20 paragrafe iÅ¡aiÅ¡kino: âteisÄs spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisÄ (inter alia naudojant teisÄs analogijÄ , taikant bendruosius teisÄs principus, taip pat aukÅ¡tesnÄs galios teisÄs aktus, pirmiausia KonstitucijÄ ), taigi taip pat ir aiÅ¡kinant teisÄ (inter alia teisingumÄ vykdantiems teismams, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiÅ¡kinti teisÄ, kad galÄtų jÄ taikyti) teisÄs spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, tai yra jie jas gali paÅ¡alinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dÄl kurio sprendžiamas ginÄas teisme nagrinÄjamoje byloje, o galutinai paÅ¡alinti teisÄs spragas galima tik teisÄ kurianÄioms institucijoms iÅ¡leidus atitinkamus teisÄs aktus, teismai to padaryti negali, nes jie vykdo teisingumÄ , o ne yra legislatyvinÄs institucijos (pozityviÄ ja ir plaÄiausia Å¡ios sÄ vokos prasme); toks teismų galimybių ribotumas Å¡ioje srityje ypaÄ akivaizdus susidÅ«rus su materialiosios teises spragomis.
Pasak nuteistojo, konstatuota ir tai, kad: visais atvejais yra nepaneigiama galimybÄ teismams teises spragÄ užpildyti ad hoc; jeigu tokie teismų įgaliojimai bÅ«tų neigiami, nepripažįstami, jeigu teismų galimybÄs taikyti teisÄ, pirmiausia aukÅ¡ÄiausiÄ jÄ teisÄ â KonstitucijÄ , priklausytų nuo to, ar tam tikras teisÄkÅ«ros subjektas nepaliko savo nustatyto (teisÄs aktuose) teisinio reguliavimo spragų, ir bylas jie galÄtų iÅ¡sprÄsti tik po to, kai tos teisÄs spragos bus užpildytos teisÄkÅ«ros bÅ«du, tuomet reikÄtų konstatuoti, kad sprÄsdami bylas teismai taiko ne teisÄ, pirmiausia aukÅ¡ÄiausiÄ jÄ teisÄ â KonstitucijÄ , o tik įstatymÄ (apibendrinta Å¡ios sÄ vokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumÄ pagal teisÄ, o tik formaliai taiko teisÄs aktų straipsnius (jų dalis), kad konstitucinÄms vertybÄms, inter alia asmens teisÄms ir laisvÄms, žala gali bÅ«ti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dÄl to, kad atitinkamas teisÄkÅ«ros subjektas tam tikrų santykių nesureguliuoja teisiÅ¡kai (arba juos teisiÅ¡kai sureguliuoja nepakankamai intensyviai); tai nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi ir reikÅ¡tų, kad teisÄ yra traktuojama vien kaip jos tekstinÄ forma, sutapatinama su jaâ.
Nuteistojo teigimu, nacionaliniai teismai yra daug kartų pasisakÄ dÄl tiesioginio Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, jau nekalbant apie tiesioginį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos taikymÄ . Nurodo, kad efektyviai teisÄs spraga buvo užpildyta priimant teismų sprendimus bylose, kuriose pareiÅ¡kÄjai yra laimÄjÄ bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme, taÄiau įstatymų leidÄjas nÄra priÄmÄs tokio teisinio sureguliavimo, kuris paÅ¡alintų konstatuotus Konvencijos pažeidimus.
PraÅ¡yme pažymima, jog VyriausybÄs Pastabų 22 - 27 pastraipose pasisakoma, kad po Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužÄs 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) galima teigti apie teisinÄ spragÄ , kuria privalo pasinaudoti ne tik minÄtos bylos MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ pareiÅ¡kÄjai. Nepasinaudojimas teismams suteikta kompetencija (ir netgi pareiga) užpildyti teisÄs spragas, kada to nepadaro įstatymų leidÄjas, yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių nepanaudojimas.
Teigia, jog VyriausybÄs pozicija grindžiama tuo, jog pagal Teismo iÅ¡vadas nei vienas pagal Lietuvos teisinÄ sistemÄ egzistuojantis mechanizmas neužtikrino veiksmingos nuosprendžio kalÄti iki gyvos galvos peržiÅ«ros, garantuojanÄios pagrįstÄ paleidimo perspektyvÄ , o kai kurie mechanizmai, konkreÄiai sÄ lyginis paleidimas, eliminavo nuteistųjų kalÄti iki gyvos galvos galimybÄ teikti praÅ¡ymÄ . Teigia, kad VyriausybÄs nuomone, svarstomoje byloje sÄ Å¾ininga reikalauti, kad ieÅ¡kovai iÅ¡naudotų visas nacionalines gynybos priemones, kadangi tiesioginis teismo iÅ¡vadų byloje MatioÅ¡aitis ir kiti taikymas užtikrintu veiksmingas priemones apginti Konvencijoje nustatytas teises ir galimybes sprÄsti klausimÄ nacionaliniu lygmeniu, prieÅ¡ingai StrasbÅ«ro teismo proceso suteikiamoms galimybÄms, kurios vis tiek reikalauja naudoti individualias priemones nustaÄius pažeidimÄ .
Taip pat pažymi, jog VyriausybÄ teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turÄtų bÅ«ti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalÄti iki gyvos galvos teisinÄ peržiÅ«rÄ , siekiant iÅ¡analizuoti galimÄ bausmÄs suÅ¡velninimÄ . Nuteistasis E. Å . taip pat nurodo, kad sutinka su tokia VyriausybÄs pozicija tiek dÄl Konvencijos ir EŽTT praktikos virÅ¡enybÄs, tiek ir dÄl tiesioginio EŽTT praktikos taikymo. Nuteistojo nuomone, teismai turi ne tik teisÄ, bet ir pareigÄ užpildyti teisÄs spragas, kai to nepadaro įstatymų leidÄjas.
Pažymi, kad nuo EŽTT sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ praÄjo jau beveik metai, taÄiau įstatymų leidÄjas niekaip nekoregavo baudžiamojo įstatymo, kad Å¡is atitiktų KonvencijÄ ir EŽTT praktikÄ . Nuteistojo tvirtinimu, nagrinÄjamu atveju teisÄs spraga turÄtų bÅ«ti užpildyta jo atžvilgiu palengvinant jo teisinÄ padÄtį BPK 3621 straipsnio pagrindu ir jame nustatyta tvarka, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužÄs 23 d. sprendimas byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ laikytinas Å¡velninanÄiu bausmÄ teisiniu reguliavimu ir pagal savo teisinÄ galiÄ ne tik prilyginanÄiu įstatymui, bet net ir virÅ¡ijanÄiu įstatymo teisinÄ galiÄ .
Nurodo, kad nors apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priÄmimo metu tokia EŽTT praktika, suformuota EŽTT 2017 m. gegužÄs 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , neegzistavo, taÄiau Å¡iuo metu Å¡is sprendimas reiÅ¡kia, jog laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄ, nesant jos peržiÅ«rÄjimo galimybÄs, Lietuvos Respublikos teismuose negali bÅ«ti skiriama. Nuteistasis mano, kad atsižvelgiant į 2018 m. kovo 19 d. pastabose iÅ¡dÄstytÄ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs pozicijÄ , teismas turi kompetencijÄ suÅ¡velninti bausmÄ tiek, kad suÅ¡velninta bausmÄ atitiktų KonvencijÄ ir jos iÅ¡aiÅ¡kinimus aktualioje EŽTT byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ .
Nuteistasis mano, kad yra BPK 3621 straipsnyje numatytas teisinis pagrindas palengvinti jo teisinÄ padÄtį tokiu bÅ«du, jog teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis bÅ«tų pakeistas tiek, kad juo paskirta bausmÄ atitiktų KonvencijÄ ir EŽTT 2017 m. gegužÄs 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ iÅ¡aiÅ¡kinimus.Nuteistojo nuomone, Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui turÄtų bÅ«ti surengtas teismo posÄdis, į kurį turÄtų bÅ«ti Å¡aukiamas jis (nuteistasis), jo gynÄjas ir prokuroras, o taip pat ir Lietuvos Respublikos VyriausybÄs atstovÄ Europos Žmogaus Teisių Teisme K.
B.. Atsiliepimų į praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimų ir praÅ¡ymų kiti proceso dalyviai nepateikÄ.               Nuteistojo E. Å . praÅ¡ymas atmestinas.BPK 3621 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymÄ , panaikinantį veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninantį bausmÄ arba kitokiu bÅ«du lengvinantį veikÄ padariusio asmens teisinÄ padÄtį, pagal nuteistojo, jo gynÄjo praÅ¡ymus, prokuroro, bausmÄs vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinÄjÄs bylÄ pirmÄ ja instancija.
BPK 3621 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus praÅ¡ymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatÄs, kad praÅ¡ymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dÄl atleidimo nuo bausmÄs, bausmÄs suÅ¡velninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo iÅ¡nykimo. Teismas, nustatÄs, kad praÅ¡ymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį praÅ¡ymÄ ar teikimÄ atmesti (BPK 3621 straipsnio 5 dalis).Teismas atkreipia dÄmesį į tai, kad nuteistasis E. Å ., kreipdamasis į teismÄ su praÅ¡ymu suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄ, vadovaujasi ne įstatyme įtvirtintomis jo padÄtį Å¡velninanÄiomis nuostatomis, o EŽTT 2017 m. gegužÄs 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kuriuos, anot nuteistojo, turÄtų tiesiogiai taikyti jo praÅ¡ymÄ nagrinÄjantis apygardos teismas.
MinÄtame sprendime EŽTT konstatavo, kad nacionalinis teisinis reguliavimas, kuriame nenumatytas laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄs pakeitimas kitos rūšies bausme, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencijos) 3 straipsnio reikalavimus. EŽTT nurodÄ, kad nacionalinÄje teisÄje turi bÅ«ti nustatytas bausmÄs nuteistajam, kuriam paskirtas laisvÄs atÄmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, tai yra įstatyme turi bÅ«ti aiÅ¡kiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis bÅ«tų sprendžiama dÄl nuteistajam paskirtos laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄs pakeitimo.
EŽTT byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ taip pat pabrÄÅ¾Ä tokių kriterijų svarbÄ , teigdamas, jog svarbu, kad nuteistasis žinotų, kÄ jis privalo daryti, kad bÅ«tų svarstomas jo iÅ¡leidimas į laisvÄ, ir kokiomis sÄ lygomis tai galÄtų įvykti, bei atkreipÄ dÄmesį į tai, jog Lietuvoje nÄra teisminÄs peržiÅ«ros, kuri galÄtų lemti atleidimÄ nuo laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄs ar jos suÅ¡velninimÄ . BÅ«tent minÄtoje byloje EŽTT padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikos nacionalinÄje teisÄje egzistuoja spraga, nes įstatymuose nÄra nustatyta galimybÄ pakeisti laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄs kitos rūšies bausme.Tuo tarpu, Å¡iuo metu pagal esamÄ Ä¯statymo leidÄjo valiÄ , įtvirtintÄ baudžiamajame įstatyme, asmeniui, nuteistam iki gyvos galvos, yra tik dvi galimybÄs palengvinti jo teisinÄ padÄtį:
Seimui priÄmus amnestijos aktÄ (BK 78 straipsnis) arba Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonÄs praÅ¡ymÄ (BK 79 straipsnis). Nors tokios galimybÄs, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužÄs 23 d. priimtu sprendimu byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , pripažintos neveiksmingomis galimybÄmis kreiptis dÄl bausmÄs suÅ¡velninimo nuteistiesiems iki gyvos galvos, taÄiau tai savaime nesuponuoja pareigos teismui suÅ¡velninti nuteistajam E. Å . Å iaulių apygardos teismo 2001 balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmÄ, parenkant kitÄ bausmÄs rūšį.Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo kitų valstybÄs valdžios institucijų, pareigÅ«nų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todÄl teismo nesaisto Lietuvos Respublikos VyriausybÄs pastabose pateikta pozicija, kad minÄta nacionalinÄs teisÄs spraga turÄtų bÅ«ti Å¡alinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužÄs 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ iÅ¡aiÅ¡kinimus.TeisÄjų kolegijos įsitikinimu, nacionalinÄs teisÄs spraga turÄtų bÅ«ti Å¡alinama tik keiÄiant teisinį reguliavimÄ , atsižvelgus į minÄtame EŽTT sprendime pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus.
Tokiu bÅ«du įstatymais ar kitais teisÄs aktais bÅ«tų aiÅ¡kiai nustatyta, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismÄ dÄl laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄs pakeitimo kitos rūšies bausme, kokius kriterijus jis turi atitikti, norÄdamas teismui pateikti tokį praÅ¡ymÄ , kokiais atvejais toks praÅ¡ymas galÄtų bÅ«ti patenkintas ir pan. Teismas neturi teisÄkÅ«ros subjektams suteiktų įgaliojimų ir negali savarankiÅ¡kai sprÄsti Å¡ių klausimų. Teismo galimybÄs užpildyti teisÄs spragas negali virsti aktyvia teisÄkÅ«ra.
Tai prieÅ¡tarautų Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. KlausimÄ dÄl konkreÄiam asmeniui paskirtos laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄs pakeitimo kitos rūšies bausme teismai iÅ¡ esmÄs galÄs sprÄsti tik tuomet, kai nacionalinÄje teisÄje bus įtvirtintas tokio pobÅ«džio institutas ir aiÅ¡kiai nustatyta Å¡ių praÅ¡ymų pateikimo ir nagrinÄjimo tvarka. Tokio pobÅ«džio teisÄs spraga, atsižvelgus į siekiamas sukelti teisines pasekmes (nuteistųjų padÄties teisinį palengvinimÄ ), negali bÅ«ti užpildyta nagrinÄjant pavienių nuteistųjų praÅ¡ymus.Atsižvelgdama į visa tai, kas aptarta bei į formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-69-495/2018, 1S-224-387/2018), teisÄjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo E. Å . praÅ¡ymÄ palengvinti jo teisinÄ padÄtį, suÅ¡velninant jam Å iaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 12-6/2001 skirtÄ bausmÄ, parenkant kitÄ bausmÄs rūšį (terminuotÄ laisvÄs atÄmimÄ ar kitÄ bausmÄs rūšį), Å¡iuo metu nÄra jokio teisinio pagrindo.Nuteistasis E. Å . praÅ¡o klausimÄ dÄl jo teisinÄs padÄties palengvinimo iÅ¡nagrinÄti žodinio proceso tvarka, į posÄdį kviesti jį, jo gynÄjÄ , prokurorÄ , Lietuvos Respublikos VyriausybÄs atstovÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo teisme.
PažymÄtina, kad BPK 3621 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog praÅ¡ymui nagrinÄti gali bÅ«ti rengiamas teismo posÄdis. Kai teismo posÄdis nerengiamas, teismas ne vÄliau kaip per tris dienas nuo praÅ¡ymo ar teikimo gavimo teisme dienos Å¡iems asmenims praneÅ¡a apie gauto praÅ¡ymo ar teikimo nagrinÄjimo laikÄ ir teisÄ per keturiolika dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos pateikti atsiliepimÄ , pareiÅ¡kimus dÄl nuÅ¡alinimo ir kitus praÅ¡ymus. NagrinÄjamu atveju E. Å . praÅ¡ymas suraÅ¡ytas aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai, nuteistasis su praÅ¡ymu pateikÄ papildomus dokumentus, todÄl teisÄjų kolegija konstatuoja, jog praÅ¡ymÄ nagrinÄti teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka ir į teismo posÄdį kviesti praÅ¡yme nurodytus proceso dalyvius nÄra tikslinga.
              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsniu, n u t a r i a :               nuteistojo E. Å .praÅ¡ymÄ dÄl bausmÄs suÅ¡velninimo atmesti.               Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . TeisÄjai                                                                               Boleslovas Kalainis                                                                                            Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                            Laisvydas ZederÅ¡tremas                                                                                          Â