Legislator Case Law & Legislation
73f825fa-b286-4257-9683-d9fc8a176f3e AI generated

73f825fa-b286-4257-9683-d9fc8a176f3e · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 73f825fa-b286-4257-9683-d9fc8a176f3e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

K., Gražvydo PoÅ¡kaus ir Laisvydo ZederÅ¡tremo (kolegijos pirmininkas),               raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. Å . praÅ¡ymÄ dėl jo teisinės padėties palengvinimo, suÅ¡velninant Å iaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.               Teismas n u s t a t ė : E. Å . Å iaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 18 straipsnio 4 dalyje ir 105 straipsnio 2, 5, 8 punktuose, 271 straipsnio 2 dalyje, 271 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 18 straipsnio 4 dalį ir 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus – laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskavimu; pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams su viso jo turto konfiskavimu; pagal BK 271 straipsnio 5 dalį – laisvės atėmimu 5 metams su viso jo turto konfiskavimu.

Legislator headnote

AI generated

73f825fa-b286-4257-9683-d9fc8a176f3e · Å iaulių apygardos teismas: Pasak nuteistojo, atsižvelgus į aptartas Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, reikÅ¡mės turi teisinis reguliavimas, numatytas BK 1 straipsnio 3 dalyje, kuriame nurodyta, kad gali bÅ«ti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo taisyklės, nei numato Baudžiamojo proceso kodeksas. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , jog BPK 3621 straipsnyje naudojamas terminas „įstatymas“, vertinant ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių teisinį reguliavimÄ , turi bÅ«ti taikomas plačiau.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                 Baudžiamoji byla Nr. T-43-744/2018                                                                 Baudžiamoji byla Nr.12-6/2001                                                                 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6;2.5.17; 2.5.19                          (S)                                                                  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 12 d.Šiauliai               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų B.

K., Gražvydo PoÅ¡kaus ir Laisvydo ZederÅ¡tremo (kolegijos pirmininkas),               raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. Å . praÅ¡ymÄ dėl jo teisinės padėties palengvinimo, suÅ¡velninant Å iaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.               Teismas n u s t a t ė : E. Å . Å iaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 18 straipsnio 4 dalyje ir 105 straipsnio 2, 5, 8 punktuose, 271 straipsnio 2 dalyje, 271 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 18 straipsnio 4 dalį ir 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus – laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskavimu; pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams su viso jo turto konfiskavimu; pagal BK 271 straipsnio 5 dalį – laisvės atėmimu 5 metams su viso jo turto konfiskavimu.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės buvo subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskavimu. Laisvės atėmimo bausmė skirta atlikti kalėjime. Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nuteistojo E. Š. bei kitų nuteistųjų apeliacinius skundus atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2002 m. kovo 12 d. nutartimi nuteistojo E. Š. ir kitų nuteistųjų kasacinius skundus atmetė. 2018 m. rugpjūčio 6 d.

Å iaulių apygardos teisme buvo gautas nuteistojo E. Å . praÅ¡ymas dėl jo teisinės padėties palengvinimo, suÅ¡velninant jam teismo skirtÄ bausmę, parenkant kitÄ bausmės rūšį (terminuotÄ laisvės atėmimÄ ar kitÄ bausmės rūšį), atsižvelgus į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti, 2017 m. gegužės 23 d.) ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialiÄ pozicijÄ , suformuotÄ 2018 m. kovo 19 d.

PraÅ¡yme nuteistasis E. Å . nurodo, jog savo 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos priimtinumo ir esmės Vyriausybė pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjai, taip pat ir jis (E. Å .), galėjo (ir Å¡iuo metu gali) pasinaudoti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Vyriausybė pabrėžė, kad nepasinaudojimas tokia galimybe yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių neiÅ¡naudojimas, savo ruožtu sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių Europos Žmogaus Teisių Teismo procese.

Nuteistojo tvirtinimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3621 straipsnyje yra naudojamas terminas „įstatymas“, todėl Å¡is terminas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas plačiau, nei tik Lietuvos Respublikos Seimo iÅ¡leistas ir Prezidento patvirtintas teisės aktas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgauna teisinę galiÄ . Pasak nuteistojo, tai, kad kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, doktrininė nuostata, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galiÄ , negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, jog Lietuvos Respublika gali nesilaikyti savo tarptautinių sutarčių, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas, negu nustatytasis tarptautinėmis sutartimis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

Atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas principas, jog tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (iÅ¡skyrus pačiÄ KonstitucijÄ ) nustato tokį teisinį reguliavimÄ , kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi bÅ«ti taikoma tarptautinė sutartis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio  21 d. nutarimai). Pabrėžia, kad pagarba tarptautinei teisei, tai yra sava valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis, pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams (taip pat ir principui pacta sunt servanda), yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas), o vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis Lietuvos Respublika privalo pagal inter alia Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalį.

Nurodo, kad 2016 m. gegužės 9 d. Konstitucinio Teismo sprendime Nr. KT12-S5/2016 „Dėl atsisakymo nagrinėti pareiÅ¡kėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) normos turi bÅ«ti realiai įgyvendinamos, o joje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad esÄ valstybės įstatymai numato kÄ kita.

Teigia, kad Valstybė Konvencijos dalyvė turi užtikrinti Konvencijos normų taikymÄ savo vidaus teisinėje sistemoje (1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vada), o Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) įsteigtas siekiant užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos valstybės prisiėmė pagal KonvencijÄ ir jos protokolus (2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas), o EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiÅ¡kinimo Å¡altinis, yra svarbi Lietuvos teisės aiÅ¡kinimui bei taikymui (inter alia 2000 m. gegužės 8 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai).

Pasak nuteistojo, atsižvelgus į aptartas Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, reikÅ¡mės turi teisinis reguliavimas, numatytas BK 1 straipsnio 3 dalyje, kuriame nurodyta, kad gali bÅ«ti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo taisyklės, nei numato Baudžiamojo proceso kodeksas. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , jog BPK 3621 straipsnyje naudojamas terminas „įstatymas“, vertinant ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių teisinį reguliavimÄ , turi bÅ«ti taikomas plačiau.

PraÅ¡yme taip pat pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 20 paragrafe iÅ¡aiÅ¡kino: „teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogijÄ , taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia KonstitucijÄ ), taigi taip pat ir aiÅ¡kinant teisę (inter alia teisingumÄ vykdantiems teismams, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiÅ¡kinti teisę, kad galėtų jÄ taikyti) teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, tai yra jie jas gali paÅ¡alinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje, o galutinai paÅ¡alinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms iÅ¡leidus atitinkamus teisės aktus, teismai to padaryti negali, nes jie vykdo teisingumÄ , o ne yra legislatyvinės institucijos (pozityviÄ ja ir plačiausia Å¡ios sÄ vokos prasme); toks teismų galimybių ribotumas Å¡ioje srityje ypač akivaizdus susidÅ«rus su materialiosios teises spragomis.

Pasak nuteistojo, konstatuota ir tai, kad: visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams teises spragÄ užpildyti ad hoc; jeigu tokie teismų įgaliojimai bÅ«tų neigiami, nepripažįstami, jeigu teismų galimybės taikyti teisę, pirmiausia aukščiausiÄ jÄ teisę – KonstitucijÄ , priklausytų nuo to, ar tam tikras teisėkÅ«ros subjektas nepaliko savo nustatyto (teisės aktuose) teisinio reguliavimo spragų, ir bylas jie galėtų iÅ¡spręsti tik po to, kai tos teisės spragos bus užpildytos teisėkÅ«ros bÅ«du, tuomet reikėtų konstatuoti, kad spręsdami bylas teismai taiko ne teisę, pirmiausia aukščiausiÄ jÄ teisę – KonstitucijÄ , o tik įstatymÄ (apibendrinta Å¡ios sÄ vokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumÄ pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kad konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, žala gali bÅ«ti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dėl to, kad atitinkamas teisėkÅ«ros subjektas tam tikrų santykių nesureguliuoja teisiÅ¡kai (arba juos teisiÅ¡kai sureguliuoja nepakankamai intensyviai); tai nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi ir reikÅ¡tų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja“.

Nuteistojo teigimu, nacionaliniai teismai yra daug kartų pasisakę dėl tiesioginio Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, jau nekalbant apie tiesioginį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos taikymÄ . Nurodo, kad efektyviai teisės spraga buvo užpildyta priimant teismų sprendimus bylose, kuriose pareiÅ¡kėjai yra laimėję bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme, tačiau įstatymų leidėjas nėra priėmęs tokio teisinio sureguliavimo, kuris paÅ¡alintų konstatuotus Konvencijos pažeidimus.

PraÅ¡yme pažymima, jog Vyriausybės Pastabų 22 - 27 pastraipose pasisakoma, kad po Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) galima teigti apie teisinę spragÄ , kuria privalo pasinaudoti ne tik minėtos bylos MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ pareiÅ¡kėjai. Nepasinaudojimas teismams suteikta kompetencija (ir netgi pareiga) užpildyti teisės spragas, kada to nepadaro įstatymų leidėjas, yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių nepanaudojimas.

Teigia, jog Vyriausybės pozicija grindžiama tuo, jog pagal Teismo iÅ¡vadas nei vienas pagal Lietuvos teisinę sistemÄ egzistuojantis mechanizmas neužtikrino veiksmingos nuosprendžio kalėti iki gyvos galvos peržiÅ«ros, garantuojančios pagrįstÄ paleidimo perspektyvÄ , o kai kurie mechanizmai, konkrečiai sÄ lyginis paleidimas, eliminavo nuteistųjų kalėti iki gyvos galvos galimybę teikti praÅ¡ymÄ . Teigia, kad Vyriausybės nuomone, svarstomoje byloje sÄ Å¾ininga reikalauti, kad ieÅ¡kovai iÅ¡naudotų visas nacionalines gynybos priemones, kadangi tiesioginis teismo iÅ¡vadų byloje MatioÅ¡aitis ir kiti taikymas užtikrintu veiksmingas priemones apginti Konvencijoje nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimÄ nacionaliniu lygmeniu, prieÅ¡ingai StrasbÅ«ro teismo proceso suteikiamoms galimybėms, kurios vis tiek reikalauja naudoti individualias priemones nustačius pažeidimÄ .

Taip pat pažymi, jog Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų bÅ«ti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiÅ«rÄ , siekiant iÅ¡analizuoti galimÄ bausmės suÅ¡velninimÄ . Nuteistasis E. Å . taip pat nurodo, kad sutinka su tokia Vyriausybės pozicija tiek dėl Konvencijos ir EŽTT praktikos virÅ¡enybės, tiek ir dėl tiesioginio EŽTT praktikos taikymo. Nuteistojo nuomone, teismai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ užpildyti teisės spragas, kai to nepadaro įstatymų leidėjas.

Pažymi, kad nuo EŽTT sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ praėjo jau beveik metai, tačiau įstatymų leidėjas niekaip nekoregavo baudžiamojo įstatymo, kad Å¡is atitiktų KonvencijÄ ir EŽTT praktikÄ . Nuteistojo tvirtinimu, nagrinėjamu atveju teisės spraga turėtų bÅ«ti užpildyta jo atžvilgiu palengvinant jo teisinę padėtį BPK 3621 straipsnio pagrindu ir jame nustatyta tvarka, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ laikytinas Å¡velninančiu bausmę teisiniu reguliavimu ir pagal savo teisinę galiÄ ne tik prilyginančiu įstatymui, bet net ir virÅ¡ijančiu įstatymo teisinę galiÄ .

Nurodo, kad nors apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo metu tokia EŽTT praktika, suformuota EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , neegzistavo, tačiau Å¡iuo metu Å¡is sprendimas reiÅ¡kia, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, nesant jos peržiÅ«rėjimo galimybės, Lietuvos Respublikos teismuose negali bÅ«ti skiriama. Nuteistasis mano, kad atsižvelgiant į 2018 m. kovo 19 d. pastabose iÅ¡dėstytÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijÄ , teismas turi kompetencijÄ suÅ¡velninti bausmę tiek, kad suÅ¡velninta bausmė atitiktų KonvencijÄ ir jos iÅ¡aiÅ¡kinimus aktualioje EŽTT byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ .

Nuteistasis mano, kad yra BPK 3621 straipsnyje numatytas teisinis pagrindas palengvinti jo teisinę padėtį tokiu bÅ«du, jog teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis bÅ«tų pakeistas tiek, kad juo paskirta bausmė atitiktų KonvencijÄ ir EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ iÅ¡aiÅ¡kinimus.Nuteistojo nuomone, Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui turėtų bÅ«ti surengtas teismo posėdis, į kurį turėtų bÅ«ti Å¡aukiamas jis (nuteistasis), jo gynėjas ir prokuroras, o taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme K.

B.. Atsiliepimų į praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimų ir praÅ¡ymų kiti proceso dalyviai nepateikė.               Nuteistojo E. Å . praÅ¡ymas atmestinas.BPK 3621 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymÄ , panaikinantį veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninantį bausmę arba kitokiu bÅ«du lengvinantį veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo praÅ¡ymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ ja instancija.

BPK 3621 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus praÅ¡ymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad praÅ¡ymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės suÅ¡velninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo iÅ¡nykimo. Teismas, nustatęs, kad praÅ¡ymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį praÅ¡ymÄ ar teikimÄ atmesti (BPK 3621 straipsnio 5 dalis).Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis E. Å ., kreipdamasis į teismÄ su praÅ¡ymu suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, vadovaujasi ne įstatyme įtvirtintomis jo padėtį Å¡velninančiomis nuostatomis, o EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kuriuos, anot nuteistojo, turėtų tiesiogiai taikyti jo praÅ¡ymÄ nagrinėjantis apygardos teismas.

Minėtame sprendime EŽTT konstatavo, kad nacionalinis teisinis reguliavimas, kuriame nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas kitos rūšies bausme, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnio reikalavimus. EŽTT nurodė, kad nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, tai yra įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo.

EŽTT byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ taip pat pabrėžė tokių kriterijų svarbÄ , teigdamas, jog svarbu, kad nuteistasis žinotų, kÄ jis privalo daryti, kad bÅ«tų svarstomas jo iÅ¡leidimas į laisvę, ir kokiomis sÄ lygomis tai galėtų įvykti, bei atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje nėra teisminės peržiÅ«ros, kuri galėtų lemti atleidimÄ nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ar jos suÅ¡velninimÄ . BÅ«tent minėtoje byloje EŽTT padarė iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje egzistuoja spraga, nes įstatymuose nėra nustatyta galimybė pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kitos rūšies bausme.Tuo tarpu, Å¡iuo metu pagal esamÄ Ä¯statymo leidėjo valiÄ , įtvirtintÄ baudžiamajame įstatyme, asmeniui, nuteistam iki gyvos galvos, yra tik dvi galimybės palengvinti jo teisinę padėtį:

Seimui priėmus amnestijos aktÄ (BK 78 straipsnis) arba Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės praÅ¡ymÄ (BK 79 straipsnis). Nors tokios galimybės, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , pripažintos neveiksmingomis galimybėmis kreiptis dėl bausmės suÅ¡velninimo nuteistiesiems iki gyvos galvos, tačiau tai savaime nesuponuoja pareigos teismui suÅ¡velninti nuteistajam E. Å . Å iaulių apygardos teismo 2001 balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, parenkant kitÄ bausmės rūšį.Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabose pateikta pozicija, kad minėta nacionalinės teisės spraga turėtų bÅ«ti Å¡alinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ iÅ¡aiÅ¡kinimus.Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nacionalinės teisės spraga turėtų bÅ«ti Å¡alinama tik keičiant teisinį reguliavimÄ , atsižvelgus į minėtame EŽTT sprendime pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Tokiu bÅ«du įstatymais ar kitais teisės aktais bÅ«tų aiÅ¡kiai nustatyta, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį praÅ¡ymÄ , kokiais atvejais toks praÅ¡ymas galėtų bÅ«ti patenkintas ir pan. Teismas neturi teisėkÅ«ros subjektams suteiktų įgaliojimų ir negali savarankiÅ¡kai spręsti Å¡ių klausimų. Teismo galimybės užpildyti teisės spragas negali virsti aktyvia teisėkÅ«ra.

Tai prieÅ¡tarautų Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. KlausimÄ dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme teismai iÅ¡ esmės galės spręsti tik tuomet, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtintas tokio pobÅ«džio institutas ir aiÅ¡kiai nustatyta Å¡ių praÅ¡ymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Tokio pobÅ«džio teisės spraga, atsižvelgus į siekiamas sukelti teisines pasekmes (nuteistųjų padėties teisinį palengvinimÄ ), negali bÅ«ti užpildyta nagrinėjant pavienių nuteistųjų praÅ¡ymus.Atsižvelgdama į visa tai, kas aptarta bei į formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-69-495/2018, 1S-224-387/2018), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo E. Å . praÅ¡ymÄ palengvinti jo teisinę padėtį, suÅ¡velninant jam Å iaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 12-6/2001 skirtÄ bausmę, parenkant kitÄ bausmės rūšį (terminuotÄ laisvės atėmimÄ ar kitÄ bausmės rūšį), Å¡iuo metu nėra jokio teisinio pagrindo.Nuteistasis E. Å . praÅ¡o klausimÄ dėl jo teisinės padėties palengvinimo iÅ¡nagrinėti žodinio proceso tvarka, į posėdį kviesti jį, jo gynėjÄ , prokurorÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo teisme.

Pažymėtina, kad BPK 3621 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog praÅ¡ymui nagrinėti gali bÅ«ti rengiamas teismo posėdis. Kai teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo praÅ¡ymo ar teikimo gavimo teisme dienos Å¡iems asmenims praneÅ¡a apie gauto praÅ¡ymo ar teikimo nagrinėjimo laikÄ ir teisę per keturiolika dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos pateikti atsiliepimÄ , pareiÅ¡kimus dėl nuÅ¡alinimo ir kitus praÅ¡ymus. Nagrinėjamu atveju E. Å . praÅ¡ymas suraÅ¡ytas aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai, nuteistasis su praÅ¡ymu pateikė papildomus dokumentus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog praÅ¡ymÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį kviesti praÅ¡yme nurodytus proceso dalyvius nėra tikslinga.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsniu, n u t a r i a :               nuteistojo E. Å .praÅ¡ymÄ dėl bausmės suÅ¡velninimo atmesti.               Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėjai                                                                               Boleslovas Kalainis                                                                                            Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                            Laisvydas ZederÅ¡tremas                                                                                          Â