73f6f6a2-5c8f-4f11-9d2e-142ccc9a182f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1637-1153/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25711-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas, sekretoriaujant Ingridai Valickienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. B., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Renatai JanuÅ¡ytei, nedalyvaujant atsakovui R. S., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

B. ieÅ¡kinį atsakovui R. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Bylos Å¡alių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė 1. IeÅ¡kovė J. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui R. S., praÅ¡ydama:

1) nustatyti nepilnamečio sÅ«naus M. S. ir nepilnametės dukters K. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jų motina J. B. jos gyvenamojoje vietoje;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. nepilnamečio sÅ«naus M. S. iÅ¡laikymui po 503 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki sÅ«naus pilnametystės nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos, nustatant, kad Å¡i suma turėtų bÅ«ti sumokama iki einamojo mėnesio 15 dienos, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motinÄ J. B.; iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. nepilnametės dukters K. S. iÅ¡laikymui po 235 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki sÅ«naus pilnametystės nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos, nustatant, kad Å¡i suma turėtų bÅ«ti sumokama iki einamojo mėnesio 15 dienos, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motinÄ J. B.; iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka;

4) nustatyti atsakovo R. S. bendravimo su sÅ«numi M. S. ir dukterimi K. S. tvarkÄ : 4.1.) atsakovas turi teisę ir pareigÄ bendrauti su sÅ«numi M. ir dukterimi K. kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalius, paimant vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos nuo 11 val. Å¡eÅ¡tadienį ir pristatant juos į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 19 val.; 4.2) vasarÄ , pusę, bet ne mažiau 28 kalendorinių dienų vaiko atostogų, sÅ«nui M. ir dukteriai K. pageidaujant, atsakovas praleidžia su vaikais, laikotarpį iÅ¡skaidant ar ne į kelias dalis, atsižvelgiant į vaikų norus bei tėvų atostogų grafikus darbovietėse.

Atostogų grafikus tėvai turi suderinti raÅ¡tu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d.; 4.3) tais atvejais, kai atsakovas dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su sÅ«numi M. ir dukterimi K. pagal susitartÄ tvarkÄ , jis turi apie tai informuoti vaikų motinÄ prieÅ¡ 3 kalendorines dienas; 4.4) tais atvejais, kada sÅ«nus M. ir duktė K. dėl kokių nors priežasčių negali ir nenori susitikti su tėvu pagal susitartÄ tvarkÄ , motina turi apie tai informuoti vaikų tėvÄ prieÅ¡ 3 kalendorines dienas; 4.5) atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo grafikÄ , Å¡alių sutarimu gali bÅ«ti suderintas kitas su sÅ«numi M. ir dukterimi K. bendravimo laikas;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. už sÅ«naus M. S. ir dukters K. S. netinkamÄ iÅ¡laikymÄ 14 568 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d.;

6) priteisti iš atsakovo R. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

2. IeÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovė J. B. ir atsakovas R. S. yra nepilnamečių vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ginčo Å¡alys nebuvo sudarę santuokos, tačiau kurį laikÄ gyveno kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. atsakovas pradėjo gyventi atskirai, o nuo 2019 m. sausio 1 d. visiÅ¡kai neprisideda prie vaikų iÅ¡laikymo. Tarp Å¡alių kilo konfliktai dėl iÅ¡laikymo vaikams teikimo, dėl to ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į teismÄ .

Pažymi, kad nepilnamečiai vaikai nuo gimimo nuolatos gyvena su ieÅ¡kove, niekada nebuvo ilgesniam laikotarpiui iÅ¡vykę, tarp vaikų ir ieÅ¡kovės santykiai ypač artimi, nuoÅ¡irdÅ«s, draugiÅ¡ki, pastarieji labai prisirišę tiek prie motinos, tiek tarpusavyje, ieÅ¡kovė gali užtikrinti vaikams tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, dėl to jų nuolatinė gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta kartu su motina (ieÅ¡kove) J. B. iki jiems sukaks pilnametystė. Nurodo, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu gauna apie 1 200 Eur darbo užmokestį, 140 Eur iÅ¡mokÄ už vaikus, ieÅ¡kovė turi nuosavybės teise ½ buto (duomenys neskelbtini).

Ieškovei sunku išlaikyti du vaikus vienai, todėl prie nepilnamečių vaikų išlaikymo dar prisideda artimi giminaičiai – seneliai, sutuoktinis. Pabrėžia, kad sūnaus M. poreikiai yra dideli. Jis yra tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) narys, jis nuolatos dalyvauja įvairiuose renginiuose tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Sūnui yra reikalingos atitinkamos priemonės ir ženklios piniginės lėšos jo gabumams lavinti – būreliai, išvykos, stovyklos, rūbai ir kt.

Jam šiuo metu taip pat teikiamas odontologinis gydymas, patiriamos ženklios išlaidos. Dukra K. lanko chorinio dainavimo pamokas, kurioms taip pat reikalingos atitinkamos piniginės lėšos. Pažymi, kad detalus išlaikymo apskaičiavimas nurodomas išlaidų lentelėje, kartu grindžiamas su ieškiniu teikiamiems rašytiniems dokumentams apie vaikų išlaikymui patiriamas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti sūnaus M. išlaikymui 503 Eur, o dukters K. 235 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Nurodo, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėn. atsakovas pradėjo gyventi atskirai, tačiau prie vaikų iÅ¡laikymo visiÅ¡kai neprisideda nuo 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visiÅ¡kai nusiÅ¡alino nuo vaikų iÅ¡laikymo, yra kartu teikiamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. priteisimo. IeÅ¡kovė paskaičiavo bendrai 14 568 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , įvertinus tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iÅ¡laikymo įsiskolinimas 5 160 Eur (215 x 12 mėn. x 2); nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iÅ¡laikymo įsiskolinimas 5 352 Eur (223 Eur x 12 mėn. x 2); nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. iÅ¡laikymo įsiskolinimas 4 056 Eur (234 x 8 mėn. x 2 + 312 Eur (156 Eur x 2) už 2021 m. rugsėjo mėn.).

Taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo, remiantis ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis, tarptautinės ir nacionalinės teisės aktais, nuostatomis garantuojančiomis tėvui ar motinai, negyvenančiam su vaiku, maksimalų dalyvavimÄ vaiko auklėjime, nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi ir dukterimi tvarkÄ . IeÅ¡kovės manymu, Å¡i tvarka atitinka tiek vaiko interesus, tiek tėvo teises, kiek galima maksimaliai bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, taip pat nepažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 str.

įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, kuriame numatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. IÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė byloje iÅ¡vadÄ . Nurodo, kad Tarnybos specialistai lankėsi ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad ieÅ¡kovė gyvena su sutuoktiniu A. B. (A. B.) bei nepilnamečiais vaikais M. S. ir K. S. gyvena 3 kambarių nuomojamame bute, su visais patogumais. Vaikai turi atskirus kambarius, kuriuose yra visi reikalingi baldai, ugdymosi priemonės, žaislai.

BÅ«stas tvarkingas, Å¡viesus, erdvus. Namuose yra visi reikalingi baldai ir buitinė technika. IeÅ¡kovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo pajamos apie 1 200 Eur Eur/mėn. ir gaunama iÅ¡moka dviem vaikams – 140 Eur per mėnesį. Kai atsakovas R. S. gyveno dar Lietuvoje, teikė iÅ¡laikymÄ vaikams 250 Eur per mėnesį, bendraudavo su jais, o nuo 2019 m. atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, iÅ¡laikymo vaikams neteikia, nuo to laiko vaikų gyvai nematė, bendravo tik telefonu.

Vaikų motina viena rÅ«pinasi vaikais, juos iÅ¡laiko, auklėja ir ugdo. Anot ieÅ¡kovės J. B., ji nori, kad bÅ«tų teikiamas 700 Eur per mėnesį iÅ¡laikymas dviem vaikams ir tai, kad atsakovas bÅ«tų įpareigotas gyvai matytis su vaikais, nustatyta bendravimo vaizdo skambučiais tvarka. Tarnybos duomenimis atsakovas gyvena ir dirba užsienyje. Apsilankymo metu su vaikais buvo bendrauta individualiai. Pasak berniuko, jo santykiai su abiem tėvais geri. Vaikas nurodė, kad jo tėvas pastaruoju metu gyvena užsienyje, jie palaiko ryšį telefonu, susiskambina 1 kartÄ Ä¯ savaitę, kartais ilgÄ laikÄ nesusiskambina, nes berniukas bÅ«na labai užimtas, gyvai matėsi prieÅ¡ 2 metus, dabar laukia, kada pasibaigs karantinas.

Tėtį M. apibÅ«dino, kaip vyriÅ¡kÄ , nelabai atsakingÄ ir labai gerÄ , su juo labai smagu kartu leisti laikÄ , patikdavo kartu žvejoti, bÅ«damas su tėčiu jaučiasi mylimas ir saugus. MamÄ vaikas apibÅ«dino, kaip stipriÄ , atsakingÄ , palaikančiÄ , kartu su ja važiuoja į varžybas, bÅ«damas su mama jaučiasi smagiai, saugiai, mylimas ir kad juo rÅ«pinamasi. Teigė, kad motina juo rÅ«pinasi gyvai, palaiko, primena, kÄ reikia padaryti, aprÅ«pina finansiÅ¡kai, prižiÅ«ri jo sveikatÄ , domisi mokymosi pasiekimais, tėtis kartais padeda finansiÅ¡kai, prisidėjo prie varžybų aprangos pirkimo.

Pasak M., jam patinka gyventi su motina, keisti gyvenamosios vietos nenori, tačiau su tėvu norėtų matytis kuo dažniau. Pasak K., tėvai ilgÄ laikÄ gyvena atskirai. Mergaitė nurodė, kad su tėčiu ji susiskambina, bet nereguliariai, kol nebuvo karantino važiuodavo pas jį į svečius, gyvai nesimatė apie metus, pažymėjo, kad pasiilgsta tėčio. Tėtį K. apibÅ«dino, kaip geraÅ¡irdį, rÅ«pestingÄ ir ne griežtÄ , kai susitinka, mėgsta pasikalbėti, nuvažiuoti į kokiÄ nors vietÄ , bÅ«dama su juo jaučiasi gerai ir jaukiai.

MamÄ mergaitė apibÅ«dino, kaip geraÅ¡irdę, Å¡iek tiek griežtesnę, rÅ«pestingÄ , jai patinka tiesiog bÅ«ti su mama, kartu eiti į parduotuvę, pasivaikščioti, bÅ«dama su ja jaučiasi gerai ir jaukiai. Teigė, kad santykiai su patėviu normalÅ«s, jis jai patinka, yra geras ir linksmas. Anot K., ja rÅ«pinasi mama ir patėvis, mama perka rÅ«bus, skalbia drabužius, plauna indus, daro valgyti, prižiÅ«ri, kai ji serga, domisi mokykla, patėvis daug dirba, jeigu jai reikia pagalbos, praÅ¡o brolio arba mamos.

Pasak mergaitės, tėtis gyvena kitoje Å¡alyje, rÅ«pinasi ja mažiau nei mama, jai patinka gyventi su mama, čia jauku ir gražu, nori ir toliau gyventi su motina, o su tėčiu nori matytis dažniau. Informuoja, kad Å¡eima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepilnamečių amžių, iÅ¡sakytÄ nuomonę, geriausius vaikų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Tarnybos nuomone, ieÅ¡kiniu praÅ¡oma bendravimo tvarka neprieÅ¡tarautų vaikų interesams.

Sprendžiant iÅ¡laikymo klausimÄ turi bÅ«ti laikomasi vieno pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo. Tarnybos nuomone, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, pareikÅ¡tas nepilnamečių interesais, o praÅ¡omas iÅ¡laikymo dydis, galimai patenkintų M. ir K. poreikius ir atitiktų jų interesus.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo nutarta bylos procesinius dokumentus įteikinėti atsakovui viešo paskelbimo būdu, prieš tai išnaudojus visas galimybes įteikti procesinius dokumentus atsakovui, nežinant atsakovo dabartinės gyvenamosios vietos, kuri tikėtinai yra užsienyje ((duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti ieškinyje nurodytu atsakovo R. S. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat Gyventojų registre atsakovo deklaruotu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti.

Atsakovas nėra deklaravęs iÅ¡vykimo gyventi į užsienį, tačiau teismui buvo nurodyta (paaiÅ¡kinta), kad atsakovas Å¡iuo metu gyvena užsienyje, tačiau atsakovas nenurodo savo tikslios gyvenamosios vietos (ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas Å¡iuo metu randasi (duomenys neskelbtini)). Teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartimi ieÅ¡kovė ir Tarnyba buvo įpareigotos iki 2021 m. spalio 25 d. nurodyti teismui tikslų atsakovo gyvenamosios vietos adresÄ užsienyje (jeigu toks adresas yra žinomas), o jeigu atsakovo gyvenamosios vietos adresas užsienyje nežinomas, teismas pasiÅ«lė ieÅ¡kovei ir Tarnybai iki 2021 m. spalio 25 d. patikslinti procesinių dokumentų įteikimo tvarkÄ , nurodant teismui kokiais bÅ«dais galima bÅ«tų įteikti procesinius dokumentus atsakovui R. S. Tiek ieÅ¡kovė (jos atstovė), tiek Tarnyba pateikė teismui praneÅ¡imus, kuriuose nurodė, kad nežino atsakovo gyvenamosios vietos užsienyje, pats atsakovas nurodė ieÅ¡kovei tik savo elektroninio paÅ¡to adresÄ (duomenys neskelbtini).

Tiek ieÅ¡kovė, tiek Tarnyba prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio pagrindu, neprašė skirti kuratoriaus. Taigi, nei ginčo Å¡alys, nei iÅ¡ galinčių žinoti institucijų (Gyventojų registrų tarnybos, Sodros ir kt.) duomenų teismui nėra galimybių nustatyti atsakovo gyvenamosios vietos. Esant atsakovui užsienyje be tikslios gyvenamosios vietos, paieÅ¡kos paskelbimas per policijÄ (CPK 132 str.) taip pat netikslingas ir tikėtinai nebÅ«tų įmanomas vykdyti. 2021 m. spalio 25 d. teismo nutartimi buvo nutarta iÅ¡siųsti ieÅ¡kovės (jos atstovės) nurodytu atsakovo R.

S. elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) teismo nutartį ir įpareigoti atsakovÄ iki 2021 m. lapkričio 8 d. (imtinai) pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui praneÅ¡imÄ , kuriame jis patvirtintų, jog Å¡is elektroninis paÅ¡tas yra jo (t. y. patvirtinti savo asmenybę). Iki nustatyto termino nebuvo gautas byloje joks atsakovo praneÅ¡imas. Teismas minėta nutartimi, taip pat iÅ¡aiÅ¡kino atsakovui, jog iki nustatyto termino nepateikus praneÅ¡imo ir nenurodžius savo gyvenamosios vietos užsienyje byloje bus sprendžiamas klausimas dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui Å¡ioje byloje vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Nurodytų aplinkybių visuma leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad objektyvių kliūčių įteikti procesinius dokumentus vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du nagrinėjamoje byloje neliko. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje, pasisakant dėl procesinių dokumentų įteikimo Å¡aliai, kurios gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, yra nurodyta, kad Å¡eimos bylai, kuriai nagrinėti nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 str.), tokia byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga – tokio pobÅ«džio bylose aktualus sprendžiamų klausimų reikÅ¡mės kriterijus, susijęs su spartesnio bylos nagrinėjimo poreikiu.

Tokiose bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principo įgyvendinimas, todėl į tai taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama, taikant CPK 130 straipsnio 1 dalį. Be to, teismų praktikoje yra pasisakyta dėl nepilnamečio vaiko tėvo (motinos) pareigos praneÅ¡ti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ ir apie tokios pareigos nevykdymo teisinius padarinius. Pareigos bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant tėvas negali tinkamai vykdyti, nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ .

Vaiko tėvas įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ nei ieÅ¡kovei, nei deklaravimo įstaigai, elgiasi nesÄ Å¾iningai, todėl netenka teisės remtis Å¡iuo faktu, ginčydamas procesinių dokumentų įteikimo jam tinkamumÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-738-464/2013 ir pan.). II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų esmė 5.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovė palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, detaliai paaiÅ¡kino apie vaikų poreikius, patiriamas iÅ¡laidas, jos turtinę padėtį, apie vaikų gyvenimÄ (gyvenimo sÄ lygas) su ieÅ¡kove, vaikų bendravimÄ su tėvu, tėvo nusiÅ¡alinimÄ nuo vaikų iÅ¡laikymo. PaaiÅ¡kino, kad sutinka ir praÅ¡o, jog teismas, nustatydamas bendravimo tvarkÄ , bÅ«tų aktyvus ir galėtų nustatyti jÄ savo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kino žinomas aplinkybes apie atsakovÄ .

Pažymėjo, kad atsakovas iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), ten galimai turi darbÄ , namÄ , kitÄ Å¡eimÄ , čia Lietuvoje atsakovas ilgÄ laikÄ dirbo gerai apmokamÄ darbÄ (buvo projektų vadovas), vėliau prasiskolino, Lietuvoje turi daug skolų, turėjo priklausomybę azartiniams žaidimams, galiausiai iÅ¡vyko į užsienį. Kartais su vaikais bendrauja nuotoliniu bÅ«du, tačiau savo gyvenamosios vietos ieÅ¡kovei nenurodo, apie teisminį procesÄ ieÅ¡kovė informavo atsakovÄ , tačiau Å¡is nerodė susidomėjimo.

IeÅ¡kovė norėtų, kad atsakovas bendrautų su vaikais kaip įmanoma dažniau, kad atvyktų matytis su vaikais ir į LietuvÄ , tačiau ieÅ¡kovė supranta, jog atsakovas sieja ateitį su užsieniu, jam sudėtinga atvykti į LietuvÄ . Nori, kad bÅ«tų kažkokia bendravimo tvarka, tačiau reali, bent kartÄ Ä¯ metus atsakovas susitiktų su vaikais gyvai (pavyzdžiui kaip nurodyta 4.2 punkte). Atsisako bendravimo tvarkos 4.1 punkto (dėl atsakovo teisės ir pareigos bendrauti kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalius), kadangi realiai pagal esamas sÄ lygas toks punktas neįgyvendinamas.

Sutinka, kad nustatant bendravimo tvarkÄ teismas bÅ«tų aktyvus, gali papildomai nustatyti dar nuotolinį bendravimÄ . PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė pateikė visus turimus įrodymus apie vaikų poreikius ir patiriamas iÅ¡laidas. Sutinka, kad M. poreikiai ir iÅ¡laidos yra dideli, tačiau tai susiję su jo Å¡okiais (Å¡oka tarptautiniu lygmeniu nuo mažens, yra profesionalus Å¡okėjas), sveikata ir kitomis nurodytomis aplinkybėmis. Neturi įrodymų dėl iÅ¡laidų repetitoriams, tačiau jų pateikti nepageidauja.

Pažymi, kad patenkinti visus vaikų poreikius, reikėtų net dar didesnės išlaikymo sumos, jie vis didėja, tačiau prašomas objektyvaus dydžio išlaikymas, kurį ieškovei pavyko įrodyti ir atitiktų tėvų galimybes jį mokėti. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti.

6. Atsakovas ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo teismo posėdyje. IÅ¡vadÄ teikianti institucija pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a: III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir iÅ¡vados Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo 7. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė J. B. (buvusi pavardė – B.) ir atsakovas R. S. yra nepilnamečių vaikų – M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvai. Santuoka tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, tėvai gyvena skyriumi, ieÅ¡kovė Å¡iuo metu su abiem vaikais gyvena Vilniuje, atsakovo tiksli gyvenamoji vieta nežinoma, randasi užsienyje. IeÅ¡kovės teigimu, ginčo Å¡alys iki 2015 m. rugsėjo mėn. gyveno kartu, nuo 2015 m. rugsėjo mėn. pradėjo gyventi skyriumi. Atsakovas Å¡ių ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių neginčijo.

8. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Å ios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

9. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Teismai, spręsdami klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiÅ«ras, tiek kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , panaudojant ir valstybės teikiamÄ paramÄ , taip pat kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų.

Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas). Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.).

Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

10. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti abiejų Å¡alių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja. Atsakovas Å¡ių aplinkybių neginčijo. Bylos duomenimis, Å¡alių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieÅ¡kove nuo pat vaikų gimimo. Tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ kartu su Vaikų nuomonės iÅ¡klausymo aktu, Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktu, kuriuose nurodė, jog lankėsi ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)). Nustatė, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė gyvena su sutuoktiniu A. B. (A. B.) bei nepilnamečiais vaikais M.

S. ir K. S. 3 kambarių nuomojamame bute, su visais patogumais. Vaikai turi atskirus kambarius, kuriuose yra visi reikalingi baldai, ugdymosi priemonės, žaislai. BÅ«stas tvarkingas, Å¡viesus, erdvus. Namuose yra visi reikalingi baldai ir buitinė technika. Tarnybos duomenimis, atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, tiksli gyvenamoji vieta nežinoma. Apsilankymo metu su vaikais buvo bendrauta individualiai. Pasak berniuko, jo santykiai su abiem tėvais geri. Vaikas nurodė, kad jo tėvas pastaruoju metu gyvena užsienyje, jie palaiko ryšį telefonu, susiskambina 1 kartÄ Ä¯ savaitę, kartais ilgÄ laikÄ nesusiskambina, nes berniukas bÅ«na labai užimtas, gyvai matėsi prieÅ¡ 2 metus, dabar laukia, kada pasibaigs karantinas.

Tėtį M. apibÅ«dino, kaip vyriÅ¡kÄ , nelabai atsakingÄ ir labai gerÄ , su juo labai smagu kartu leisti laikÄ , patikdavo kartu žvejoti, bÅ«damas su tėčiu jaučiasi mylimas ir saugus. MamÄ vaikas apibÅ«dino, kaip stipriÄ , atsakingÄ , palaikančiÄ , kartu su ja važiuoja į varžybas, bÅ«damas su mama jaučiasi smagiai, saugiai, mylimas ir kad juo rÅ«pinamasi. Teigė, kad motina juo rÅ«pinasi gyvai, palaiko, primena, kÄ reikia padaryti, aprÅ«pina finansiÅ¡kai, prižiÅ«ri jo sveikatÄ , domisi mokymosi pasiekimais, tėtis kartais padeda finansiÅ¡kai, prisidėjo prie varžybų aprangos pirkimo.

Pasak M., jam patinka gyventi su motina, keisti gyvenamosios vietos nenori, tačiau su tėvu norėtų matytis kuo dažniau. Pasak K., tėvai ilgÄ laikÄ gyvena atskirai. Mergaitė nurodė, kad su tėčiu ji susiskambina, bet nereguliariai, kol nebuvo karantino važiuodavo pas jį į svečius, gyvai nesimatė apie metus, pažymėjo, kad pasiilgsta tėčio. Tėtį K. apibÅ«dino, kaip geraÅ¡irdį, rÅ«pestingÄ ir ne griežtÄ , kai susitinka, mėgsta pasikalbėti, nuvažiuoti į kokiÄ nors vietÄ , bÅ«dama su juo jaučiasi gerai ir jaukiai.

MamÄ mergaitė apibÅ«dino, kaip geraÅ¡irdę, Å¡iek tiek griežtesnę, rÅ«pestingÄ , jai patinka tiesiog bÅ«ti su mama, kartu eiti į parduotuvę, pasivaikščioti, bÅ«dama su ja jaučiasi gerai ir jaukiai. Teigė, kad santykiai su patėviu normalÅ«s, jis jai patinka, yra geras ir linksmas. Anot K., ja rÅ«pinasi mama ir patėvis, mama perka rÅ«bus, skalbia drabužius, plauna indus, daro valgyti, prižiÅ«ri, kai ji serga, domisi mokykla, patėvis daug dirba, jeigu jai reikia pagalbos, praÅ¡o brolio arba mamos.

Pasak mergaitės, tėtis gyvena kitoje Å¡alyje, rÅ«pinasi ja mažiau nei mama, jai patinka gyventi su mama, čia jauku ir gražu, nori ir toliau gyventi su motina, o su tėčiu nori matytis dažniau. Informuoja, kad Å¡eima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepilnamečių amžių, iÅ¡sakytÄ nuomonę, geriausius vaikų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

11. Atsižvelgiant į Å¡ias byloje nustatytas aplinkybes, ir tai, kad nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo nuolatos gyvena su ieÅ¡kove, vaikų ir ieÅ¡kovės santykiai ypač artimi, vaikai nori gyventi su motina, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pastangas dėl vaikų ir galimybes užtikrinti jiems saugiÄ aplinkÄ , teismas tenkina šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ visiÅ¡kai ir nustato Å¡alių nepilnamečių vaikų M. S. ir K. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, t. y. ieÅ¡kove J. B. (CK 3.169 str. 2 d.).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo 12. Tam, kad bÅ«tų užtikrinta vaiko teisė bÅ«ti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis Å¡ios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryÅ¡iams ir Å¡eimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaikÄ yra asmeninio pobÅ«džio teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

13. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

14. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku, Å¡i pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo Å¡ios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali bÅ«ti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarkÄ , vaiko tėvai privalės jÄ vykdyti. Todėl tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, bÅ«dami vaikų tėvai, turi siÅ«lyti teismui bendravimo su vaiku tvarkas, turi įvertinti siÅ«lomos bendravimo tvarkos įgyvendimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

15. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pasiÅ«lė (pateikė) ieÅ¡kinyje konkrečias praÅ¡omas nustatyti bendravimo tvarkas, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių alternatyvių pasiÅ«lymų. Tarnyba pateikė iÅ¡vadoje vertinimÄ , kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma bendravimo tvarka neprieÅ¡tarautų vaikų interesams. Taip pat ieÅ¡kovė (jos atstovė) prašė teismo posėdžio metu Å¡ioje dalyje (t. y. dėl bendravimo nustatymo) teismo bÅ«ti aktyviu, spręsti Å¡iuos reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir teismo nuožiÅ«ra. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovė atsisako 4.1 reikalavimo dėl bendravimo savaitgaliais dėl objektyvių galimybių nebuvimo atsakovui tokį reikalavimÄ vykdyti jam nuolatos gyvenant užsienyje, tačiau sutinka, jog teismas alternatyviai gali nustatyti tam tikrÄ bendravimÄ nuotoliniu bÅ«du, taip pat pažymėjo, jog 4.2 punktas gali bÅ«ti patikslintas, numatant, kad tėvas gyvai matytųsi su vaikais bent 1 ar 2 kartus per metus.

16. Kaip kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, Å¡eimos bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, bet ir tiesioginio bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugÄ , vaidmens. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių iÅ¡sprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sÄ lygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimÄ su kitu tėvu, kitais Å¡eimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011).

Aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Å ios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ ; atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, peržengti reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

17. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog teismas nustato tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

18. Tais atvejais, kai tėvas negali dėl objektyvių priežasčių bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, gebėjimus ir pan., turi nustatyti kitus alternatyvius bÅ«dus. Kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas (motina) valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitÄ visoms Å¡alims priimtiniausiÄ alternatyvų bendravimo su vaiku bÅ«dÄ , pavyzdžiui, pasitelkiant internetÄ , telefonu, laiÅ¡kais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

19. Teismas, bÅ«damas aktyvus ir atsižvelgęs į byloje nustatytas (susiklosčiusias) aplinkybes, ieÅ¡kovės (jos atstovės) paaiÅ¡kinimus, Tarnybos vertinimus, ir tai, kad ieÅ¡kovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Vilniuje, Lietuvoje, o atsakovas tikėtinai nuolatos gyvena ir toliau planuoja gyventi užsienyje, taip pat esant duomenų, jog atsakovas kartais su vaikais bendrauja nuotoliniu bÅ«du, nustato tokiÄ bendravimo tvarkÄ :

1) Atsakovas R. S. turi teisę ir pareigÄ su sÅ«numi M. ir dukterimi K. bendrauti nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) bent du kartus per mėnesį. Bendravimo laikas turi bÅ«ti suderinamas su vaikais arba jų motina. Å is bendravimas gali bÅ«ti ir dažnesnis (papildomus bendravimus suderinus su vaikais arba jų motina J. B.). Bendravimo trukmė neribojama. Atsakovo R. S. bendravimas su sÅ«numi ir dukra neturi prieÅ¡tarauti vaikų dienos režimui ir interesams. IeÅ¡kovė J. B. įpareigojama užtikrinti tinkamÄ nuotolinio ryÅ¡io priemonių veikimÄ , kad atsakovas R. S. galėtų bendrauti su sÅ«numi ir dukra;

2) Atsakovas turi susitikti ir praleisti gyvai laiko su vaikais bent po 14 kalendorinių dienų per metus per vaikų atostogas, sūnui M. ir dukteriai K. pageidaujant, laikotarpį išskaidant ar ne į kelias dalis, atsižvelgiant į vaikų norus bei tėvų atostogų grafikus darbovietėse. Atostogų grafikus tėvai turi suderinti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d.;

3) Tais atvejais, kai atsakovas dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su sÅ«numi M. ir dukterimi K. pagal susitartÄ tvarkÄ , jis turi apie tai informuoti vaikų motinÄ prieÅ¡ 3 kalendorines dienas;

4) Tais atvejais, kada sÅ«nus M. ir duktė K. dėl kokių nors priežasčių negali ir nenori susitikti su tėvu pagal susitartÄ tvarkÄ , motina turi apie tai informuoti vaikų tėvÄ prieÅ¡ 3 kalendorines dienas;

5) Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo grafikÄ , Å¡alių sutarimu gali bÅ«ti suderintas kitas su sÅ«numi M. ir dukterimi K. bendravimo laikas.

20. Teismo vertinimu, ši nustatoma bendravimo tvarka yra optimali ir pakankama priemonė, nepažeidžianti šalių bei jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų bei sudaranti galimybę abiem tėvams bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal susiklosčiusias aplinkybes.

21. Be to, kaip minėta, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (patikslinimo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Dėl periodinio iÅ¡laikymo vaikams priteisimo 22. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. nepilnamečio sÅ«naus M. S. iÅ¡laikymui po 503 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki sÅ«naus pilnametystės nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos, nustatant, kad Å¡i suma turėtų bÅ«ti sumokama iki einamojo mėnesio 15 dienos, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motinÄ J.

B.; iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka; taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. nepilnametės dukters K. S. iÅ¡laikymui po 235 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki sÅ«naus pilnametystės nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos, nustatant, kad Å¡i suma turėtų bÅ«ti sumokama iki einamojo mėnesio 15 dienos, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motinÄ J. B.; iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.

23. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iÅ¡ jų nevykdo pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad jie abu turi lygias pareigas iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

24. Ä®statymas nereglamentuoja, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ turi teikti kiekvienas iÅ¡ tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje.

25. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

26. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

27. Kasacinis teismas Å¡iuo klausimu yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

28. Taigi nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo Å¡io kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, toks sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rÅ«pinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko iÅ¡laikymo pareigÄ , neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis iÅ¡leidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklÄ , gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti.

Ä®rodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui virÅ¡ija teismų praktikoje nustatytÄ orientacinį bÅ«tino iÅ¡laikymo dydį (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-803-910/2020).

29. Be to, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į vienÄ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

30. Ieškovės skaičiavimu, sūnaus M. S. poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga 1 076,33 Eur, o dukros K. S. poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga 541,34 Eur. Vaikų poreikiai detalizuoti teismui pateiktoje poreikių (išlaidų) lentelėje, kurioje detaliai nurodytas kiekvienas poreikis tiek sūnui, tiek dukrai, ir kokios išlaidos patiriamos dėl šio poreikio per metus ar per mėnesį. Šios sumos sumažintos „vaiko pinigų“ sumomis, dėl to gaunasi 1 006,33 Eur ir 471,34 Eur sumos ir atitinkamai ieškovė reikalauja 503 Eur išlaikymo M. S. ir 235 Eur išlaikymo K. S. Šiuo metu MMA dydis yra 730 Eur. Taigi K. poreikiams nurodyta (skirta) suma nesiekia minimalios mėnesinės algos, o M. S. poreikiams nurodyta (skirta) viršija. Jau nurodyta, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

31. Teismas, detaliai iÅ¡analizavęs visÄ bylos medžiagÄ , pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir ieÅ¡kovės (jos atstovės) paaiÅ¡kinimus, konstatuoja, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ dalies tinkamai pagrindė vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžius, iÅ¡skyrus poreikių lentelėje (6 punkte) nurodytas iÅ¡laidas repetitorių samdai (anglų kalbai). Å ios iÅ¡laidos nėra įprastiniams kasdieniniams poreikiams tenkinti (kadangi anglų kalbos moko nemokamai ir mokyklose).

RaÅ¡ytinių įrodymų dėl Å¡ių patiriamų iÅ¡laidų nepateikta, o K. Å¡ios iÅ¡laidos tik planuojamos. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovė patvirtino, kad dėl Å¡io poreikio įrodymų neturi, raÅ¡ytinių sutarčių taip pat neturi. Daugiau aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ nukrypti nuo minimalios mėnesinės algos dydžio orientacinio kriterijaus dėl dukros K. poreikių, teismas nenustatė, taip pat ir atsakovas neginčijo Å¡io dydžio, neįrodinėjo kitokių poreikių.

Taigi, laikytina, kad byloje nustatyta 391,34 Eur suma K. poreikiams kas mėnesį tenkinti (minusavus 80 Eur repetitorių samdos iÅ¡laidas) ir abu tėvai turėtų skirti po 196 Eur iÅ¡laikymÄ Å¡iems poreikiams patenkinti. Taip pat byloje pagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais 926 Eur suma M. S. poreikiams kas mėnesį tenkinti (minusavus repetitorių samdÄ ). Nors Å¡i poreikių suma ženkliai didesnė nei kito Å¡alių vaiko, tačiau Å¡i suma byloje pagrįsta tiek paaiÅ¡kinimais, tiek raÅ¡ytiniais įrodymais apie faktiÅ¡kai tokias patiriamas iÅ¡laidas, kurios nurodytos poreikių lentelėje.

Šių išlaidų neginčijo ir atsakovas. Šios didesnės išlaidos pagrinde susijusios su šalių sūnaus papildomu poreikiu (pomėgiu, lavinamu gabumu, veikla), t. y. šalių sūnus M. yra aukšto meistriškumo sportininkas (šokiuose), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) narys, jis nuo mažens iki šiol dalyvauja įvairiuose sporto renginiuose, nuolat treniruojasi su treneriais, nuolat važiuoja į užsienį, jam reikalinga speciali apranga ir kitos atitinkamos priemonės šiam jo gabumui, pomėgiui, veiklai lavinti.

IeÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes. Vien Å¡iam poreikiui patiriama per mėnesį apie 416 Eur iÅ¡laidų suma, o per metus 4 992 Eur. Taip pat M. turi didesnes iÅ¡laidas, susijusias su medicinine priežiÅ«ra, t. y. mokami tyrimai, privatus kinezeterapeutas. Taip pat M. turi sakandžio patologijÄ , neÅ¡ioja breketus, privalo tikrintis ir gydytis pas ortodontÄ . Per mėnesį Å¡is poreikis, susijęs su sveikatos iÅ¡laidomis, yra apie 110 Eur. M., skirtingai nei K., dar skiriami pinigai asmeninėms iÅ¡laidos, t. y. apie 20 Eur per mėnesį.

Kiti šalių vaikų poreikių dydžiai yra iš esmės panašus arba nežymiai skiriasi. Ieškovės teigimu, vaikų poreikiai net yra dar didesni nei nurodyta ieškinyje, tačiau ieškovė supranta, jog tėvų turtinė padėtis taip pat turi būti proporcinga vaikų poreikiams, todėl grindė tik šiuos nurodytus poreikius nurodytomis sumomis. Teismo vertinimu, poreikių lentelėje nurodytos išlaidos M. pagrįstos rašytiniais įrodymais, atsakovas taip pat neginčijo, kad M. poreikiams reikėtų mažesnės išlaikymo sumos.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės J. B. pajamos per mėnesį sudaro apie 1 200 Eur darbo užmokestis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ieškovė gauna 140 Eur „vaiko pinigus“. Ieškovė nuosavybės teise turi ½ buto (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jos giminaičiai, o ji šiuo metu sudariusi santuoka su A. B., gyvena kartu su sutuoktiniu ir vaikais nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovas neteikia išlaikymo nuo 2019 m. sausio 1 d.

Ieškovės teigimu, jai padeda padengti vaikų poreikių išlaidas jos giminaičiai. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, šių duomenų nepavyko nustatyti. Iš turimų viešų duomenų matyti, kad atsakovas Lietuvoje niekur nedirba, paskutiniai įrašai VSDFV registre apie atsakovo gaunamas pajamas yra dar 2014 metais, tuomet atsakovo darbinės pajamos buvo gana ženklios apie 2 600–2900 Lt (neatskaičius mokesčių), t. y. daugiau negu dvigubai viršijo tuometinius MMA dydžius (pvz., nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.

MMA buvo 1 000 Lt). Nenustatyta, kad atsakovas turėtų kilnojamojo, nekilnojamojo ar dar kito turto. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo galimai statomÄ namÄ (duomenys neskelbtini), pagrįstos tik paaiÅ¡kinimais. IÅ¡ Antstolių informacinės sistemos matyti, kad atsakovas R. S. turi savo atžvilgiu vykdomų nemažai vykdomųjų bylų, kurios vis dar neužbaigtos, kai kurie iÅ¡ieÅ¡kojimai gana ženklus (pvz., iÅ¡ieÅ¡kotina 4 253,66 Eur suma iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Gelvora“ naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas R. S. yra linkęs nevykdyti savo įsipareigojimų, o taip pat patvirtina ir sunkiÄ jo finansinę padėtį. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas R. S., gim. (duomenys neskelbtini), bÅ«tų nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų.

33. Kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Nors Å¡iuo atveju teismas neturi duomenų apie tai kokio dydžio pajamomis disponuoja atsakovas, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turi kitų iÅ¡laikytinių, bet iÅ¡ turimų neginčijamų duomenų matyti, kad atsakovas R. S. turi Lietuvoje nemažai skolų, kurios velkasi (atliekamas vykdymas dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo jo atžvilgiu jau daug metų), jo finansinė padėtis negali bÅ«ti laikoma gera. Tačiau, bylos duomenys kartu patvirtina, kad atsakovas neskiria pakankamai dėmesio savo nepilnamečiams vaikams, atsakovo dėmesys labiau orientuotas į gyvenimÄ užsienį, tikėtina naujo gyvenimo (Å¡eimos) kÅ«rimÄ užsienyje, iÅ¡ esmės dalinį nusiÅ¡alinimÄ nuo vaikų priežiÅ«ros, dėl to tuomet atsakovas turėtų mokėti ir atitinkamÄ iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams, kad jis galėtų atitikti ne tik bÅ«tiniausius, bet ir kitus poreikius, jog bÅ«tų galima kompensuoti tėvo nebuvimÄ Å¡alia.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iÅ¡ tėvų, jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei, su kuriuo nuolatos gyvena Å¡alių nepilnamečiai vaikai, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiÅ«ros, rÅ«pinimosi naÅ¡ta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų iÅ¡laidų.

IÅ¡ bylos duomenų (pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų gausos) ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu teismas susidarė labai teigiamÄ Ä¯spÅ«dį apie ieÅ¡kovę, apie jos pastangas padėti savo vaikams su jų visų poreikių įgyvendinimu, siekiant užtikrinti jiems ne tik saugiÄ aplinkÄ ir bÅ«tiniausius poreikius, tačiau ir lavinti vaikų gabumus, užtikrinti ir kitus vaikų poreikius. Nenustatyta, kad bÅ«tų tenkinami vaikų prabangos poreikiai, tačiau tenkinami bÅ«tinieji ir kiti poreikiai, kurie užtikrina vaikų gabumų lavinimÄ ir pan.

Taip pat asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra dar jauno amžiaus, darbingas vyras, turi nemažai darbinės patirties, anksčiau Lietuvoje gaudavo gana ženklias pajamas.

Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė ir matyti iÅ¡ viešų Antstolių informacinės sistemos duomenų, atsakovas pateko į sunkiÄ turtinę padėtį iÅ¡ esmės dėl savo elgesio (t. y. neatsakingo finansinio elgesio, dėl kurio susidarė nemažai skolų Lietuvoje, kurios nepadengtos iki Å¡iol). Tai negali bÅ«ti teisėta priežastis mažinti iÅ¡laikymo vaikui dydį, arba bÅ«tų pagrindas mažinti tik neženkliai. Mažesnis iÅ¡laikymas (nei nustatytas pagal poreikius) gali bÅ«ti priteisiamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties ar sveikatos bÅ«klės objektyviai nėra pajėgÅ«s teikti didesnį iÅ¡laikymÄ .

34. Taigi, Å¡iuo atveju byloje nustatyta 391,34 Eur suma K. poreikiams kas mėnesį tenkinti ir abu tėvai turėtų skirti po 196 Eur periodinį iÅ¡laikymÄ ; o taip pat byloje nustatyta 926 Eur suma M. S. poreikiams kas mėnesį tenkinti suma ir abu tėvai turėtų skirti po 463 Eur. Bendrai kiekvienas iÅ¡ tėvų turėtų skirti po 659 Eur bendrÄ periodinio iÅ¡laikymo sumÄ kiekvienÄ mėnesį vaikams, tačiau atsižvelgtina ir į tas aplinkybes, kad byloje neturint duomenų, jog atsakovo finansinė padėtis bÅ«tų gera (prieÅ¡ingai – nustatyta, kad jis turi nemažai skolų, kurių nepadengia jau daug metų), o taip pat pažymint ir aplinkybes, kad pačios ieÅ¡kovės gaunamos pajamos nėra didelės, pačiai ieÅ¡kovei sunku patenkinti maksimaliai vaikų (konkrečiai M.) visus poreikius, jai dažnai padeda giminaičiai, M. nustatyti poreikiai ženkliai lenkia orientacinius MMA kriterijus (taip pat neiÅ¡laikomas lygiateisiÅ¡kumas kito vaiko (K.) atžvilgiu), taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, individualizavus tiek vaikų, tiek ir kiekvieno iÅ¡ tėvų situacijÄ , siekiant nustatyti tinkamÄ pusiausvyrÄ ir teisingÄ iÅ¡laikymo dydį, nustatoma, kad abu ginčo tėvai galėtų teikti po 380 Eur iÅ¡laikymÄ M. poreikiams užtikrinti.

Teismo vertinimu, visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes, pagal turimus duomenis atsakovo turtinė padėtis neleidžia maksimaliai patenkinti visus sūnaus M. poreikius. Kaip minėta ir kasacinio teismo įtvirtinta, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ir nuo jų tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003;

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1279-823/2015). Kitos visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties (kad ši suma taip pat jam galėtų būti per didelė) vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

35. Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo tenkinamas iÅ¡ dalies – priteisiama iÅ¡ atsakovo R. S. nepilnamečio sÅ«naus M. S. iÅ¡laikymui po 380 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki sÅ«naus pilnametystės nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos, nustatant, kad Å¡i suma turėtų bÅ«ti sumokama iki einamojo mėnesio 15 dienos, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motinÄ J. B.; iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka; taip pat priteisiama iÅ¡ atsakovo R.

S. nepilnametės dukters K. S. iÅ¡laikymui po 196 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki sÅ«naus pilnametystės nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos, nustatant, kad Å¡i suma turėtų bÅ«ti sumokama iki einamojo mėnesio 15 dienos, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motinÄ J. B.; iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo 36. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. už sÅ«naus M. S. ir dukters K.

S. netinkamÄ iÅ¡laikymÄ 14 568 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. Nurodo, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėn. atsakovas pradėjo gyventi atskirai, tačiau prie vaikų iÅ¡laikymo visiÅ¡kai neprisideda nuo 2019 m. sausio 1 d. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas visiÅ¡kai nusiÅ¡alino nuo vaikų iÅ¡laikymo, dėl to buvo pateiktas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. priteisimo. IeÅ¡kovė paskaičiavo bendrai 14 568 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , įvertindama tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iÅ¡laikymo įsiskolinimas 5 160 Eur (215 x 12 mėn. x 2); nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iÅ¡laikymo įsiskolinimas 5 352 Eur (223 Eur x 12 mėn. x 2); nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. iÅ¡laikymo įsiskolinimas 4 056 Eur (234 x 8 mėn. x 2 + 312 Eur (156 Eur x 2) už 2021 m. rugsėjo mėn.).

37. Teisė reikalauti iÅ¡laikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime dėl iÅ¡laikymo priteisimo reikia nurodyti datÄ , nuo kurios praÅ¡oma jį priteisti. Teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iÅ¡ skolininko priteisia įsiskolinimÄ . Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. Å iose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

38. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).

39. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrÄ Å¡eimos Å«kį, taip iÅ¡ esmės prisidėdami prie vaikų materialinio iÅ¡laikymo, laikoma, kad iÅ¡laikymÄ vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta tenka tai Å¡aliai, kuri teigia, kad kita Å¡alis neteikė iÅ¡laikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iÅ¡ tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviÅ¡kas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

40. Nagrinėjamu atveju, turimais bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas gyveno skyriumi nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki kreipimosi į teismÄ dienos. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas neteikė iÅ¡laikymo nuo 2019 m. sausio 1 d. ir nuo to laikotarpio vaikus iÅ¡laikė viena ieÅ¡kovė. Atsakovas nepateikė teismui prieÅ¡ingų paaiÅ¡kinimų ir įrodymų, t. y. jog iÅ¡laikymas buvo teikiamas vaikams ir nuo 2019 m. sausio 1 d., ar gyvenimas skyrium buvo kitais laikotarpiais. IeÅ¡kovės paskaičiuotas iÅ¡laikymas nevirÅ¡ija 3 metų laikotarpio, taip pat iÅ¡laikymo sumos paskaičiuotos už ne didesnę nei minimalioji alga atskaičius mokesčius, nurodyti dydžiai yra protingo ir teisingo dydžio, atsižvelgus į tuometinį vaikų amžių, poreikius, proporcingumÄ vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei kitas aplinkybes.

IÅ¡laikymo įsiskolinimas abiem vaikams paskaičiuotas lygiomis dalimis. Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė (nepaneigė), kad gyvendamas skyriumi nuo vaikų ir ieÅ¡kovės, vykdė tinkamai savo iÅ¡laikymo pareigÄ , dėl to kiekvienam iÅ¡ vaikų priteisiamas priklausantis iÅ¡laikymo įsiskolinimas, t. y. po 7 284 Eur (bendrai 14 568 Eur).

41. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo padidinimo vykdomas skubiai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 42. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡spręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

43. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė J. B. buvo atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio už pareikÅ¡tus reikalavimus ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 9 d. sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, pateikta patikslinta pažyma (nurodant, kad į patikslintoje pažymoje nurodytÄ valstybės naudai priteistinÄ sumÄ yra įskaičiuotos ankstesnėse pažymose nurodytos valstybės naudai priteistinos sumos) dėl 397 Eur patirtų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

44. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo buvo tenkinti visiškai (t. y. 100 proc.), dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkintas iš dalies (t. y. 78,05 proc. reikalavimų, vietoje 738 Eur (503+235 išlaikymo) priteistas 576 Eur (380+196). Bendrai laikoma, kad patenkinta 94,51 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, dėl to proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 375,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

45. Taip pat šioje byloje patirta 17,16 Eur pašto išlaidų, dėl to iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 16,22 Eur šių pašto išlaidų valstybės naudai.

46. Taip pat ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, dėl to iÅ¡ atsakovo priteistinas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai žyminis mokestis (nuo kurio ieÅ¡kovė buvo atleista). Už ieÅ¡kinio reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo mokėtinas žyminis mokestis sudarė po 83 Eur (pagal tuo metų galiojusį vartotojų kainų indeksÄ ); už reikalavimÄ dėl 14 568 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo žyminis mokestis sudarė 328 Eur; už 503 Eur periodinio iÅ¡laikymo priteisimÄ M. S. žyminis mokestis sudarė 135,81 Eur ((503 Eur x 12 mėn.) x 0,03) – 25 proc.), už 235 Eur periodinio iÅ¡laikymo priteisimÄ K. S. žyminis mokestis sudarė 63,45 Eur ((235 Eur x 12 mėn.) x 0,03) – 25 proc.). Bendrai žyminis mokestis už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio visus reikalavimus sudarė 693,26 Eur, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovo priteistina 655,20 Eur žyminio mokesčio.

47. Atsižvelgiant į tai, bendrai iš atsakovo priteistina 671,42 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį (nuo kurio ieškovė buvo atleista) ir pašto išlaidas, taip pat priteistina 375,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismo vertinimu, šių išlaidų dydis pagrįstas, protingas ir teisingas. Tuo tarpu ieškovė nuo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų dalies tenkančių bylinėjimosi išlaidų (5,49 proc.) yra atleista, dėl to iš ieškovės jokios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

48. Papildomai paskelbti apie priimtÄ teismo sprendimÄ atsakovui vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti nepilnamečio sÅ«naus M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jų motina (ieÅ¡kove) J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Nustatyti nepilnamečių vaikų M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkÄ :

1) Atsakovas R. S. turi teisę ir pareigÄ su sÅ«numi M. ir dukterimi K. bendrauti nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) bent du kartus per mėnesį. Bendravimo laikas turi bÅ«ti suderinamas su vaikais arba jų motina. Å is bendravimas gali bÅ«ti ir dažnesnis (papildomus bendravimus suderinus su vaikais arba jų motina J. B.). Bendravimo trukmė neribojama. Atsakovo R. S. bendravimas su sÅ«numi ir dukra neturi prieÅ¡tarauti vaikų dienos režimui ir interesams. IeÅ¡kovė J. B. įpareigojama užtikrinti tinkamÄ nuotolinio ryÅ¡io priemonių veikimÄ , kad atsakovas R. S. galėtų bendrauti su sÅ«numi ir dukra;

2) Atsakovas R. S. turi susitikti ir praleisti gyvai laiko su vaikais bent po 14 kalendorinių dienų per metus per vaikų atostogas, sūnui M. ir dukteriai K. pageidaujant, laikotarpį išskaidant ar ne į kelias dalis, atsižvelgiant į vaikų norus bei tėvų atostogų grafikus darbovietėse. Atostogų grafikus tėvai turi suderinti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d.;

3) Tais atvejais, kai atsakovas dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su sÅ«numi M. ir dukterimi K. pagal susitartÄ tvarkÄ , jis turi apie tai informuoti vaikų motinÄ prieÅ¡ 3 kalendorines dienas;

4) Tais atvejais, kada sÅ«nus M. ir duktė K. dėl kokių nors priežasčių negali ir nenori susitikti su tėvu pagal susitartÄ tvarkÄ , motina turi apie tai informuoti vaikų tėvÄ prieÅ¡ 3 kalendorines dienas;

5) Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo grafikÄ , Å¡alių sutarimu gali bÅ«ti suderintas kitas su sÅ«numi M. ir dukterimi K. bendravimo laikas. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sÅ«nui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 380 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamÄ iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos (t. y. 2021 m. rugsėjo 21 d.) iki vaiko pilnametystės, Å¡iÄ iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet teisės aktų nustatyta tvarka.

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 196 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) kas mėnesį mokamÄ iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos (t. y. 2021 m. rugsėjo 21 d.) iki vaiko pilnametystės, Å¡iÄ iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet teisės aktų nustatyta tvarka. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 284 Eur (septynių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturių eurų) iÅ¡laikymo įsiskolinimo.

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 284 Eur (septynių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturių eurų) iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Paskirti ieÅ¡kovę J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų (M. S. ir K. S.) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 671,42 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 42 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų už žyminį mokestį ir paÅ¡to iÅ¡laidas.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 375,21 Eur (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus ir 21 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant „už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ â€œ.

Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Skelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio pobÅ«džio skelbimÄ : Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1637-1153/2022 iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kinys atsakovui R. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Atsakovo R. S. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, procesinių dokumentų nepavyksta įteikti, todėl 2022 m. sausio 31 d. sprendimas įteikiamas atsakovui vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Su minėtu sprendimu galima susipažinti Vilniaus miesto apylinkės teisme (Vilniuje, Laisvės pr. 79A). Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praneÅ¡imo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dienÄ . Atsakovas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos gali pateikti dėl priimto sprendimo apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

BylÄ nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas. Daugiau informacijos teirautis tel. (8 5) 210 41 81“. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Tomas Malijauskas