2020-09-16 Nr. AB-16804-3-62-3-02063-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1195-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02063-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. A. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI), 2 271,78 Eur turtinės žalos atlyginimą, padarytą neteisėtais aktais – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. liepos 4 d. raštu Nr. (7.1-3.1.1) K-3472 ir 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. (7.46-4.7.1) K-2368.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. birželio 8 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), prašydama grąžinti be teisinio pagrindo sumokėtą gyventojo pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) 2 270 Eur įmoką. Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. raštu Nr. (7.1-3.1.1) K-3472 ir 2018 m. birželio 77 d. raštu Nr. (7.46-4.7.1) K-2368 atsisakė grąžinti sumokėtą GPM 2 270 Eur dydžio permoką.

3. Pareiškėja paaiškino, jog ji 2013 m. spalio 31 d. kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą, kuriame sutuoktinis deklaravo savo gyvenamąją vietą. 2016 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 48 000 Eur sumą, todėl į pareiškėjos ir sutuoktinio sąskaitas buvo pervesta po 24 000 Eur. Sutuoktinio pajamos nebuvo apmokestintos, o pareiškėja gavo pranešimą sumokėti 2 250 Eur GPM ir 1,78 Eur delspinigių. 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja su sutuoktiniu įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą už 52 000 Eur. Tai reiškia, jog pardavę bendrą turtą ir iš jo gavę bendras pajamas, įsigijo kitą bendrą turtą, todėl iš pareiškėjos nepagrįstai buvo reikalaujama sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo gautų pajamų ir nepagrįstai buvo atsisakyta gyventojų pajamų mokestį grąžinti.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVMI, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Kauno AVMI išnagrinėjo du pareiškėjos raštus ir pateikė jai informacinius atsakymus, dėl kokių priežasčių ji sumokėjo 2 270 Eur GPM nuo parduoto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad kai gyventojo gautos pajamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – Pajamų mokesčio įstatymas) įstatymo 17 straipsnį nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, o pagal mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms, jas gavusiam gyventojui Pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta pareiga iki kito mokestinio laikotarpio gegužės 1 d. pačiam arba per savo įgaliotą asmenį pateikti praėjusio mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą pajamų mokestį. Atkreipė dėmesį į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokėtoju yra gyventojas, todėl, sprendžiant mokestinių lengvatų taikymo klausimą, buvo vertinamos su konkrečiu gyventoju susijusios aplinkybės. Pareiškėjos atveju, sprendžiant dėl Pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto lengvatos taikymo, buvo atsižvelgta į tai, ar pareiškėja parduotame būste buvo deklaravusi gyvenamąją vietą. Kadangi gyvenamosios vietos parduotame gyvenamajame būste pareiškėja nebuvo deklaravusi, Pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatyta lengvata pareiškėjos atžvilgiu nebuvo taikoma, nes neįvykdyta būtina sąlyga deklaruoti gyvenamąją vietą, o GPM mokėtoju pripažįstamas tik konkretus fizinis asmuo (gyventojas), o ne šeima.

6. Kauno apskrities VMI pareiškėją raštu Nr. (7.1-3.1.1)K-3472 ir raštu Nr. (7.46-4.7.1)K-2368 informavo, kokiais atvejais buvo privaloma mokėti GPM nuo parduoto nekilnojamojo turto, todėl, atsakovo nuomone, šie raštai buvo informacinio pobūdžio ir jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjai nėra. Pareiškėja taip pat neturėjo ir GPM permokos, dėl kurios galėjo būti inicijuotas mokestinis ginčas. Atsižvelgus į tai, raštai patys savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjai nesukėlė, o Kauno AVMI neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo įtakoti žalos padarymą.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos J. A. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 31 d. pareiškėja kartu su sutuoktiniu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), kuriame sutuoktinis deklaravo savo gyvenamąją vietą. 2016 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 48 000 Eur, todėl į pareiškėjos ir sutuoktinio sąskaitas buvo pervesta po 24 000 Eur už bendrą turtą. 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja su sutuoktiniu įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą už 52 000 Eur, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 5 d. pareiškėja patikslino 2016 m. metinę pajamų deklaraciją ir deklaravo 1/2 dalį pajamų, gautų 2016 m. už parduotą nekilnojamąjį turtą ir sumokėjo 2 270 Eur GPM.

9. Teismas, vadovaudamasis Pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktais, nurodė, jog visos pajamų pripažinimo neapmokestinamosiomis sąlygos yra būtinosios, todėl, neišpildžius nors vienos iš sąlygų, nėra pagrindo pripažinti pajamas neapmokestinamomis.

10. Pareiškėja laikotarpiu nuo 1991 m. balandžio 16 d. iki 2017 m. birželio 6 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar pajamos, gautos pardavus gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos kito gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, Pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktuose nustatyta lengvata pareiškėjos atžvilgiu negalėjo būti taikoma, nes gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), pareiškėja nebuvo deklaravusi teisės aktų nustatyta tvarka pastaruosius 2 metus arba trumpesnį laiką iki pardavimo. Pareiškėjos skundo argumentai dėl jos šeimos, o ne dviejų atskirų Lietuvos Respublikos gyventojų faktinės gyvenamosios vietos priešingos išvados nesuponuoja, nes Pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktai imperatyviai reikalauja, kad parduotame gyvenamajame būste būtų ir gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, nes analizuojami santykiai sureguliuoti viešosios teisės normomis.

12. Teismas pažymėjo, jog Kauno AVMI 2017 m. liepos 4 d. raštas Nr. (7.1-3.1.1) K-3472 ir 2018 m. birželio 77 d. raštas Nr. (7.46-4.7.1) K-2368, kuriais pareiškėjai buvo atsisakyta grąžinti be teisinio pagrindo sumokėtą gyventojo pajamų mokesčio 2 270 Eur dydžio permoką ir 1,78 Eur delspinigių, pagrįsti įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, t. y. administraciniai aktai atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

13. Kauno AVMI pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigoti veikti, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų. Nenustatęs Kauno AVMI pareigūnų neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų, teismas pareiškėjos skundą atmetė.

III. 14. Pareiškėja J. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 2 271,78 Eur turtinės žalos.

15. Pareiškėja teigia, jog teismas netinkamai taikė CK 1.1 straipsnio nuostatas. Bendrosios nuosavybės teisės pabaigos pagrindai nustatyti CK 3.100 straipsnyje, o Pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktai, kuriuos taikė teismas, nenustato bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pabaigos pagrindų. Pagal CK sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto gali sudaryti tik abu sutuoktiniai (CK 3.92 str. 4 d.), CK nenurodyti Lietuvos Respublikos gyventojai, todėl Pajamų mokesčio įstatymo nuostatos šiuo atveju neturėjo būti taikomos.

16. Pareiškėjos nuomone, neteisėti atsakovo veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme siejami su jo diskrecija vertinti kompleksinius faktų ir teisės klausimus. Kauno AVMI, pasinaudojusi diskrecija, šeimos teisiniams santykiams taikydama viešosios teisės normas, reglamentuojančias ne sutuoktinių, o gyventojų ir valstybės teisinius santykius, padarė akivaizdžią CK normų taikymo klaidą. Kauno AVMI, apmokestindama bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas pajamas, nepagrįstai ir neteisėtai taikė Pajamų mokesčio įstatymo normas, pažeidė Konstitucijos 22, 23 ir 24 straipsniuose įtvirtintus žmogaus privataus gyvenimo, nuosavybės ir būsto neliečiamybės principus bei draudimą diskriminuoti dėl socialinės padėties kartu suvaržant teisę laisvai disponuoti bendrosios jungtinės nuosavybė teise valdomu turtu.

17. Pareiškėja pažymi, jog teismas ir atsakovas be pagrindo taikė Pajamų mokesčio įstatymo normas, nes ji būstą pardavė ir gavo pajamas, už kurias įsigijo kitą būstą.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVMI, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Kauno AVMI raštais informavo pareiškėją, dėl kokių priežasčių ji sumokėjo 2 270 Eur GPM nuo parduoto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio 1/2 gyvenamojo būsto dalies.

20. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos atveju pagrindo remtis CK normomis nėra, kadangi analizuojami santykiai sureguliuoti viešosios teisės normomis.

21. Kauno AVMI neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo įtakoti žalos padarymą J. A.. Nenustačius neteisėtų viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnį nėra. Be to, pareiškėjos atžvilgiu mokestinis patikrinimas nebuvo atliktas, ji mokestinę prievolę suformavo pati.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2 271,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, pareiškėjos teigimu, jai padarytos neteisėtais aktais (Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. liepos 4 d. raštu Nr. (7.1-3.1.1) K-3472 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. (7.46-4.7.1) K-2368).

23. Pareiškėja 2017 m. birželio 8 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydama grąžinti be teisinio pagrindo sumokėtą gyventojo pajamų mokesčio 2 270 Eur įmoką. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija į šį pareiškėjos prašymą atsakė 2017 m. liepos 4 d. raštu Nr. (7.1-3.1.1) K-3472.

24. Pareiškėja 2018 m. birželio 1 d. skundu, adresuotu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apskundė minėtą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą. Į šį pareiškėjos skundą buvo atsakyta Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. birželio 77 d. raštu Nr. (7.46-4.7.1) K-2368.

25. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 87 straipsnio 7 dalis (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) nustatė, kad jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką tokia tvarka: 1) mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Tais atvejais, kai mokesčių administratorius paprašo mokesčių mokėtoją pateikti papildomus dokumentus, 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos po pareikalautų dokumentų gavimo dienos. Gyventojų pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti mokesčių mokėtojui pagal jo metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, grąžinama mokesčių mokėtojo prašymu ne vėliau kaip iki atitinkamų metų liepos 31 dienos, o jei prašymas pateikiamas pasibaigus atitinkamos metinės deklaracijos pateikimo terminui, – ne vėliau kaip per 90 dienų po prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Šiame punkte nustatyti terminai netaikomi, jei yra šios dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės; 2) tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, – pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos.

26. MAĮ 87 straipsnio 11 dalis numato, kad prašymo grąžinti arba įskaityti mokesčio permoką pateikimo tvarką bei formas nustato centrinis mokesčių administratorius. Centrinis mokesčių administratorius turi teisę nustatyti prie prašymo pridėtinų dokumentų sąrašą, taip pat atvejus, kada mokesčio permoka grąžinama mokesčių mokėtojui be atskiro prašymo.

27. Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės (toliau – ir Taisyklės) yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186. Šiuo įsakymu taip pat yra patvirtinta prašymo grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas FR0781 formą.

28. Taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. VA-166 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.) buvo nustatyta, kad prašymas turi būti užpildytas ir pateiktas, laikantis Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

29. Kaip matyti iš pareiškėjos 2017 m. birželio 8 d. prašymo dėl mokestinės permokos grąžinimo turinio, šis prašymas aiškiai neatitinka Taisyklių reikalavimų, todėl minėtas pareiškėjos prašymas negalėjo būti pagrindas pradėti gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimo procedūrą pagal MAĮ 87 straipsnį, todėl paminėti vietos mokesčių administratoriaus raštai, su kuriais pareiškėja sieja prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą, nepripažinti mokesčių administravimo procedūros sprendimais atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

30. MAĮ 2 straipsnio 22 dalis numato, kad mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

31. Pagal paminėtas Mokesčių administravimo įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nuostatas spręsti dėl pareiškėjos teisės susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoką galima tik vykdant mokesčių administravimo procedūrą ar sprendžiant mokestinį ginčą.

32. Nustačius, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. liepos 4 d. raštas Nr. (7.1-3.1.1) K-3472 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. birželio 27 d. raštas Nr. (7.46-4.7.1) K-2368 nepripažintini sprendimais atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), t.y. šie raštai nėra mokesčių administravimo procedūros sprendimais, todėl aplinkybės dėl pareiškėjos teisės susigrąžinti (įskaityti), jos teigimu susidariusią gyventojų pajamų mokesčio permoką, nėra nagrinėjamo ginčo dalykas. Pagal pareiškėjos pareikšto skundo reikalavimo ribas paminėtų Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštų teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pagal Asmenų aptarnavimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisykles (toliau – ir Taisyklės), patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77.

33. Skundžiame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytos aplinkybės ir išvados dėl pareiškėjos nurodytų pajamų pripažinimo neapmokestinamosiomis pajamomis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktus nėra susijusios su nagrinėjamo ginčo dalyku, todėl teisėjų kolegija jų nevertina. Šios aplinkybės ir išvados neturi jokios prejudicinės galios.

34. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnį viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

35. Taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. VA-75 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gegužės 15 d.) 41 punkte buvo numatyta, kad atsakyme apie asmens prašymo ir/ar skundo išnagrinėjimą turi būti nurodyti tokio sprendimo motyvai, pagrįsti teisės aktų nuostatomis, taip pat išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka.

36. Taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. VA-34 redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gegužės 15 d.) 52 punkte nustatyta, kad atsakyme apie asmens prašymo nepalankų išnagrinėjimą ir atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba VMI siunčiamame pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

37. Paminėtuose vietos mokesčių administratoriaus raštuose nurodyti pareiškėjos prašymo bei skundo netenkinimo motyvai, pagrįsti teisės aktų nuostatomis, todėl šie raštai iš esmės atitinka Taisyklių reikalavimus. Taigi byloje nėra nustatyta būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos neteisėtų veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų viešojo administravimo subjekto pareigūnų veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti ir yra pagrindas pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

38. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė