2013-03-18 Nr. AB-605-3-61-3-02278-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-783/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02278-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.3;3.4;74 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. K.,

pareiškėjo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

atsakovo atstovei A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (15/6-14)-12PR-78 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą iš naujo.

Pareiškėjas paaiškino, jog jis su draugu atsitiktinai pateko į mitingą, vykusį (duomenys neskelbtini) aikštėje, vietos gyventojų dar vadinamoje (duomenys neskelbtini) aikštėje. Tuo metu žmonės stovėjo ir plojo, kas vyko iki tol, jis teigė nežinojęs. Pareiškėjas nurodė, jog tikslios datos neprisiminė, tačiau manė, kad tai buvo 2011 m. spalio 23 d. Minėta akcija peraugo į konfliktą, kurio metu pareiškėją ir jo draugą sulaikė pareigūnai bei ėmė juos mušti. Draugas buvo pristatytas į komisariatą ir vėliau mirė. Ikiteisminis tyrimas ir tarptautinė pareiškėjo paieška buvo atliekama ir inicijuota tų pačių milicijos pareigūnų, siekiančių asmeninio susidorojimo. Apie paskelbtą jo tarptautinę paiešką pareiškėjas nurodė sužinojęs tik 2012 m birželio 20 d. įvykusio posėdžio metu, t.y. jau po to kai kreipėsi su prašymu dėl prieglobsčio suteikimo, todėl prieglobsčio prašymo pateikimo priežastys buvo susijusios su jo pagrįsta baime patirti fizinį bei psichinį smurtą, tačiau ne su siekiu išvengti ekstradicijos. Niekada nebuvo informuotas asmeniškai (ar kitu būdu) apie bet kokį jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ar tuo labiau paskirtas kardomąsias priemones. Pareiškėjo teigimu, byla bei jo tarptautinė paieška buvo suklastota milicijos pareigūnų, siekiant su juo susidoroti. Pareiškėjui 2009 m. rugpjūčio 20 d., t.y. jau 2009 m. liepos 17 d. nutarimu buvus paskirtai kardomajai priemonei - suėmimui, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) (galiojo iki 2010 m. rugpjūčio 20 d.). 2011 m. birželio mėnesį Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduota C tipo Šengeno viza (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2012 m. birželio 12 d.

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 8-9) ir atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nebuvo jokios informacijos, leidžiančios manyti, jog pareiškėjui reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimų. Pareiškėjo pateikta informacija neatitiko tikrovės, kadangi 2011 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) aikštėje nevyko joks mitingas. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad visi dokumentai buvo sufabrikuoti ir viskas buvo įforminta atbulinėmis datomis, prieštaravo visiems logiškumo ir protingumo kriterijams, taip pat Migracijos departamento turimiems įrodymams. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apie pareiškėjo paiešką sužinojo 2011 m. rugpjūčio 1 d., kuomet buvo gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2011 m. liepos 27 d. pranešimas, kuriuo buvo perduotas Interpolo (duomenys neskelbtini) nacionalinio biuro prašymas dėl pareiškėjo paieškos ir ekstradicijos. Todėl pareiškėjo teiginiai apie milicijos pareigūnų sufabrikuotą bylą bei tarptautinę paiešką, siekiant su juo susidoroti, buvo tik bandymas išvengti ekstradicijos į (duomenys neskelbtini). Nustatytų faktų visuma bei jų apibendrinta analizė patvirtino, kad pareiškėjo pateikti klaidingi duomenys susiję su atsakomybės vengimu bei bėgimu nuo teisingumo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu (b. l. 38–43) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamo ginčo esmė – Migracijos departamento 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. (15/6-14)-12PR-78 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K.“, teisėtumas ir pagrįstumas, t. y., ar buvo teisinis pagrindas pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86, 87 straipsnių nuostatas.

Prieglobsčio prašytojo byloje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir prieglobsčio byla) esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2009 m. gegužės 19 d. pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, nes jis 2009 m. gegužės 15 d. vedė Lietuvos Respublikos pilietę A. M.. Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2009 m. rugpjūčio 11 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vienerius metus.

Pareiškėjas, ketindamas gyventi su sutuoktine, 2010 m. balandžio 27 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad V. K. ir A. M. sudarė fiktyvią santuoką, siekiant užsieniečiui gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimu V. K. ir A. M. santuoka pripažinta fiktyvia ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (prieglobsčio byla, b. l. 89-91). Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2010 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1) 31-303 (00012), kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2010 m. rugpjūčio 20 d., taip pat atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (prieglobsčio byla, b. l. 30-32).

Migracijos valdyba 2011 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. 10-27-SP3-34 ir įpareigojo pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2011 m. birželio 5 d. (prieglobsčio byla, b. l. 94). 2011 m. gegužės 28 d. pareiškėjas išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvos Respubliką atvyko 2011 m. liepos 14 d. turėdamas Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini) išduotą C tipo Šengeno vizą (duomenys neskelbtini) (galiojimo laikas: 2011 m. birželio 29 d. – 2012 m. birželio 28 d.) (prieglobsčio byla, b. l. 92).

Pareiškėjas 2011 m. liepos 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Migracijos poskyriui (toliau – ir Šalčininkų Migracijos poskyris) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2011 m. lapkričio 25 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (prieglobsčio byla b. l. 112-117). Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 12 d. užpildė prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), tačiau jo neatsiėmus minėtas leidimas buvo laikomas negaliojančiu (prieglobsčio byla b. l. 95-96, 113). 2011 m. gruodžio 2 d.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras paskelbė pareiškėjo paiešką nes, remiantis Interpolo kriminalinės informacijos sistemos (ICIS) duomenimis, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai už kyšininkavimą bei sukčiavimą 2011 m. liepos 19 d. paskelbė jo tarptautinę paiešką (prieglobsčio byla b. l. 67-70, 98). Pareiškėjas 2012 m. vasario 14 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (prieglobsčio byla b. l. 2-3, 4). Migracijos departamento 2012 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. (15/6-14) 15PR-40 pareiškėjui suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, prašymo nagrinėjimo metu leista gyventi jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (prieglobsčio byla b. l. 43, 25, 26-28).

Migracijos departamento 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (15/6-14) 17PR-132 prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas pratęstas iki 2012 m. rugpjūčio 14 d. (prieglobsčio byla b. l. 75). Migracijos departamentas 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (15/6-14)-12PR-78 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. vasario 14 d. pirminės prieglobsčio prašytojo apklausos metu, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Iš kilmės valstybės išvyko 2011 m. gruodžio 10 d. tikėdamasis politinio prieglobsčio Lietuvoje, nes patyrė nepagrįstą teisėsaugos pareigūnų persekiojimą, išsigando jų grasinimų. 2012 m. birželio 22 d. prieglobsčio prašytojo apklausos metu nurodė, kad 2011 m. spalio 23 d. su draugu atsitiktinai priėjo (duomenys neskelbtini) aikštę, kurioje vyko mitingas – žmonės stovėjo tylėdami, plojo rankomis, jie taip pat paplojo.

Tuo metu į aikštę suvažiavo autobusai tamsintais stiklais, išlipo civiliai vyrai su racijomis, prasidėjo sumaištis. Pareiškėjui su draugu išeinant iš aikštės prie jų priėjo du milicininkai bei pareikalavo dokumentų. Pareigūnų elgesys buvo agresyvus ir įžeidžiantis, todėl draugas pasakė, kad apskųs juos, tada milicininkai sudavė jo draugui į veidą, o jam pargriuvus ant žemės ėmė spardyti kojomis. Pareiškėjui norint sulaikyti milicininką nuo jo atliekamų veiksmų, kitas milicininkas užlaužė jam rankas, o parkritus ėmė mušti, tačiau jam pavyko pabėgti.

Kadangi draugo niekur nerado, po trijų dienų su jo tėvu milicijoje parašė pareiškimą dėl dingusio žmogaus. Netrukus sužinojo, kad jo draugas mirė. Pareiškėjas norėjo parašyti pareiškimą apie įvykdytą žmogžudystę, tačiau jam buvo pasakyta, kad tuo tik prisidarys sau problemų. Pareiškėjas pareiškimą parašė, nurodydamas, kad gali atpažinti milicininkus, mušusius jo draugą. Dar tą pačią dieną prasidėjo skambučiai su grasinimais, kad jei jis neatsiims pareiškimo, jam bus blogai, tada pareiškėjas nuvyko į miliciją ir parašė pareiškimą, kad jam yra grasinama, tačiau jam buvo atsakyta, kad to ir reikėjo tikėtis.

Grasinimai nesiliovė. Kartą grįžus namo, jis buvo sumuštas, liepta atsiimti pareiškimą. Po šio įvykio pareiškėjas vėl parašė pareiškimą milicijoje. 2011 m. lapkričio mėnesį gavęs šaukimą, nuvyko į milicijos nuovadą, kur jam buvo pranešta, kad jo draugas mirė ne smurtine mirtimi, jis norėjo skųsti tokią išvadą, tačiau jam buvo liepta vėl nesikišti, nes bus dar blogiau nei jo draugui. Pareiškus, kad pareigūnų veiksmai bus skundžiami prokuratūrai, jis buvo pasodintas į kamerą ir vėliau sumuštas. Vakare paleistas į ligoninę nevažiavo, nes bijojo pranešti, kad jį sumušė milicininkai.

Po dviejų dienų kreipėsi į prokuratūrą dėl pareigūnų elgesio. Praėjus 4-5 dienoms į jo namus atėjo milicininkai, vėl mušė ir grasino, nesulaukęs atsakymo iš prokuratūros, kurį laiką gyveno pas draugą, tačiau jį įgaliotinis rado ir ten, todėl pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą nes turėjo Lietuvos vizą. Iš mamos sužinojo, kad milicininkai namuose jo vis dar ieškojo. Apie ekstradiciją nurodo sužinojęs tik 2012 m. birželio 20 d. teismo posėdyje.

Pareiškėjo tarptautinė paieška už kyšininkavimą bei sukčiavimą buvo paskelbta 2011 m. liepos 19 d., pareiškėjo paieška Lietuvos Respublikoje nutraukta 2012 m. rugpjūčio 8 d., iki klausimo dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje išsprendimo (prieglobsčio byla b. l. 98). (duomenys neskelbtini) Parengtinio tyrimo tardymo skyriaus pareigūno 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimu pareiškėjas patrauktas kaltinamuoju pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamąjį kodeksą už nusikaltimus, kuriuos įvykdė laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. liepos mėn. (prieglobsčio byla b. l. 44-64). Pareiškėjas nurodė, kad apie paskelbtą paiešką sužinojo tik 2012 m. birželio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu (dėl jo santuokos pripažinimo fiktyvia ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento) (prieglobsčio byla b. l. 85, 89-91), tačiau bylos duomenimis buvo nustatyta, kad pareiškėjas apie paskelbtą jo paieška sužinojo dar 2011 m. gruodžio 12 d., kai buvo atvykęs į Šalčininkų Migracijos poskyrį įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (prieglobsčio byla b. l. 114, 95-96).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai pareiškėjo paiešką paskelbė 2011 m. liepos 19 d., t. y. dar iki jo nurodytų 2011 m. spalio 23 d. įvykių. Įvertinęs tai, kad užsienietis prieglobsčio pasiprašė po to kai išaiškėjo, kad paskelbta jo paieška, taip pat tai, kad pareiškėjo 2009 m. gegužės 15 d. įregistruota santuoka su Lietuvos piliete 2012 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu pripažinta fiktyvia ir negaliojančia, kaip sudaryta neketinant sukurti šeimos, o tik siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje bei laisvai keliauti po Europos sąjungos šalis, teismas nusprendė, jog pareiškėjas visais įmanomais būdais siekė išvengti ekstradicijos. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų ar patikimos informacijos, jog jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto, arba žmogaus teisių pažeidimų. Pagrindo prielaidai, kad kilmės šalyje jam grėsė persekiojimas, susijęs su jo rase, išpažįstama religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, nebuvo nustatyta. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymo) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų. Teismas įvertino ir papildomos apsaugos suteikimo galimybę pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį bei nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo kilmės valstybėje kilo rimta grėsmė jo gyvybei ar pavojus dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, (duomenys neskelbtini) nevyko Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai.

Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Teismo nuomone, Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarką, ir priėmė sprendimą remdamasis motyvuota Prieglobsčio reikalų skyriaus 2012 m. rugpjūčio 14 d. išvada Nr. (15/6-14)-13PR-78RN, kurioje buvo pateiktos visos faktinės bylos aplinkybės, taip pat nurodytas ir įstatyminis sprendimo pagrindas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtino, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė pakankamai argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį pavojaus kilmės šalyje, todėl atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą, pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento 2012 m. rugpjūčio 14 d. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo.

III. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 49-54), kuriame prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, t. y. panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - panaikinti Migracijos departamento 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (15/6-14)-12PR-78 ir įpareigoti Migracijos departamentą apelianto prašymą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje išnagrinėti bei priimti sprendimą iš naujo.

Apeliantas nurodo, kad jo vizito Migracijos poskyryje metu pareigūnai neturėjo informacijos apie paieškos paskelbimą, todėl ir suteikti tokios informacijos jam negalėjo. Kita vertus, jei paieškos paskelbimo faktas būtų žinomas pačiam poskyrio pareigūnui, priėmusiam 2012 m. gruodžio 12 d. apelianto prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, tuo metu jau būtų buvęs teisinis pagrindas jį sulaikyti vietoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo teiginiai, jog neva į minėtą skyrių skambino apelianto advokatu prisistatęs asmuo, kuris domėjosi apie pareiškėjo atžvilgiu paskelbtą paiešką, nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Taip pat pažymi, kad apeliantas savo pirminės apklausos metu nurodė, jog jis 2012 m. vasario pradžioje grįžęs į Lietuvą iš Vokietijos susisiekė su savo motina ir sužinojo, kad į jo namus vis dar ateina milicininkai ir jo ieško. Tai lėmė pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimui 2012 m. vasario 14 d. Taigi, nėra jokio pagrindo laikyti teismo argumentus pagrįstais, jog pareiškėjas apie jo atžvilgiu pradėtą paiešką sužinojo dar 2011 m. gruodžio 12 d.

Teigia, jog 2010 m. lapkričio 30 d., t. y. daugiau nei po 1 metų ir 4 mėnesių, jo atžvilgiu buvo priimtas (duomenys neskelbtini) Parengtinio tyrimo tardymo skyriaus vyresniojo tardytojo nutarimas patraukti pareiškėją kaltinamuoju. Tačiau apeliantas su minėtu nutarimu niekada nebuvo supažindintas, nors nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų niekada nesislapstė ir jų nevengė. Akivaizdu, kad bent jau įtardamas, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnai galėtų paskelbti paiešką, apeliantas būtų vengęs bet kokio susidūrimo su valstybės pareigūnais tikrinančiais jo asmens tapatybę. Pažymi, kad atitinkamos teismo išvados prieštarauja viena kitai. Tai, kad pareiškėjas visais įmanomais būdais siekė išvengti ekstradicijos, yra nepagrįsta visų pirma todėl, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo atveju nėra pagrindas stabdyti ekstradicijos procedūras, todėl santuokos sudarymas, negali būti laikomas būdu jos išvengti. Antra, jeigu sutikti su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui buvo žinomos aplinkybės, kad jo atžvilgiu dar 2009 m. buvo pradėtos baudžiamojo persekiojimo procedūros ir Lietuvoje jis siekė įteisinti savo buvimą išvengdamas ekstradicijos, lieka nepaneigtas prieštaravimas, kodėl dar 2009 m. apeliantas nepasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, bet laisvai judėjo tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvos Respublikų teritorijose. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo pateiktas tik po to, kai jis iš savo motinos sužinojo, kad jis yra vis dar ieškomas milicijos pareigūnų po 2011 m. spalio 23 d. įvykių. Pareiškėjo įsitikinimu, visi byloje esantys ikiteisminio tyrimo nutarimai yra priimti siekiant apeliantą sugrąžinti į kilmės valstybę ir įgyvendinti asmeninį susidorojimą prisidengiant teisėsaugos institucijų funkcijų vykdymu. Taip pat nurodo, jog prieglobsčio prašymo pateikimo pagrindas ir priežastys buvo konfliktas su policijos pareigūnais ir po šių įvykių prasidėjęs valdžios pareigūnų aktyvus jo persekiojimas, o įrodymus, pagrindžiančius konfliktą su policijos pareigūnais, pateiks teismo posėdžio metu.

Teigia, kad jei teismas būtų vertinęs byloje esančių duomenų apie pareiškėjo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo/baudžiamojo persekiojimo veiksmų ir paskelbtos tarptautinės paieškos prieštaringumą visos byloje esančios informacijos kontekste, būtų nustatęs, kad yra akivaizdžių įrodymų, kurie leidžia pagrįstai svarstyti apie egzistuojantį pavojų ir grėsmę jo saugumui kilmės valstybėje. Nepagrįsta laikytina teismo išvada, kad pareiškėjui nėra pagrindo suteikti papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus.

Apeliantas taip pat prašo jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu (b. l. 71-73) į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei įpareigoti (duomenys neskelbtini) pilietį V. K. pateikti jo turimus įrodymus, kurie pagrįstų konfliktą su policijos pareigūną, iki teismo posėdžio pradžios.

Migracijos departamentas nurodo, jog apelianto atžvilgiu (duomenys neskelbtini) yra iškelti kaltinimai ir jie nėra susiję su po 2011 m. spalio 23 d. sekusiais įvykiais, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, jis tariamai buvo priverstas išvykti iš kilmės valstybės ir prašytis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Surinkta informacija leidžia daryti prielaidą, kad kai tik pareiškėjas sužinojo apie paskelbtą tarptautinę paiešką, jis pateikė prieglobsčio prašymą apie jam tariamai gręsiantį pavojų (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti ekstradicijos.

Pažymi, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo pasirašytinai supažindintas su jo atžvilgiu priimtais nutarimais, nes nutarimai be jo parašų, kad nėra dokumentų, kurie įrodytų minėtų nutarimų įteikimo ar atsisakymo priimti faktą, kad jis nesislapstė ir nevengė ikiteisminio tyrimo pareigūnų taip pat yra nesuprantami bei nelogiški. Migracijos departamentas niekur neakcentavo, kad pareiškėjas bandė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu siekdamas išvengti ekstradicijos. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Migracijos departamento nuomone, pareiškėjas, kai tik sužinojo apie paskelbtą jo tarptautinę paiešką, pateikė prieglobsčio prašymą dėl jam tariamai gręsiančio pavojaus (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti ekstradicijos. Tačiau pareiškėjui (duomenys neskelbtini) iškelti kaltinimai nėra susiję su po 2011 m. spalio 23 d. sekusiais įvykiais, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, jis tariamai buvo priverstas išvykti iš kilmės valstybės ir prašytis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Byloje nustatytų faktų visuma bei jų apibendrinta analizė patvirtina, kad pareiškėjo teikiami klaidingi duomenys susiję su atsakomybės vengimu bei bėgimu nuo teisingumo. Pareiškėjas, bandydamas atitikti prieglobsčio prašytojui keliamus reikalavimus, siekė tik išvengti grąžinimo bei baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, o tai neatitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė visai kitas, nei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame skunde, galimas ekstradicijos priežastis. Taip pat nėra suprantama, kodėl pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių konfliktą su milicijos pareigūnais, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ar Vilniaus apygardos administracinio teisme vykusio posėdžio metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas ginčija atsakovo Migracijos departamento 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (15/6-14)-12PR-78, kuriuo atsakovas nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K. pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso dėl to, kad jo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei 1951 m. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso numatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis, taip pat nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra priežasčių minėtam prieglobsčio prašytojui taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

Teisinius santykius dėl pareiškėjo V. K. prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos. Šio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. vasario 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje (prieglobsčio byla, b. l. 2-3). Iš V. K. pirminės apklausos 2012 m. vasario 14 d. protokolo bei papildomos apklausos 2012 m. birželio 22 d. protokolo matyti, kad pareiškėjas jo persekiojimo kilmės valstybėje faktą motyvuoja dalyvavimu 2011 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) aikštėje (duomenys neskelbtini) vykusiame mitinge, kurio metu jis ir jo draugas (M. Z.) buvo sumušti milicijos pareigūnų. Vėliau jo draugas, pareiškėjo teigimu, netgi buvo nužudytas. Atvykęs į Lietuvos Respubliką ir 2012 m. vasario mėn. pradžioje paskambinęs motinai, pareiškėjas teigia sužinojęs, jog milicijos pareigūnai ir toliau jo ieško (prieglobsčio byla, b. l. 5-13; 78-87; 99).

Vienas iš svarbiausių argumentų, kuriuo pareiškėjas grindžia savo paaiškinimus dėl prieglobsčio suteikimo yra tas, kad jį nepagrįstai persekioja valstybės pareigūnai (milicija). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo V. K. pateikti faktai dėl jo persekiojimo kilmės valstybėje neatitinka tikrovės. Visų pirma, pareiškėjo apklausos protokoluose nurodytu metu (t. y. 2011 m. spalio 23 d.) (duomenys neskelbtini) aikštėje nevyko joks mitingas. (duomenys neskelbtini) netgi nėra (duomenys neskelbtini) aikštės: buvęs (duomenys neskelbtini) prospektas nuo 2005 m. pervardintas į Nepriklausomybės prospektą, o buvusi Lenino aikštė nuo 1991 m. pervardinta į Nepriklausomybės aikštę. (duomenys neskelbtini) 2011 metų spalio mėnesį vyko šios akcijos ir mitingai: 2011 m. spalio 8 d. miesto parke įvyko (duomenys neskelbtini), 2011 m. spalio 21 ir 24 d. (duomenys neskelbtini) aikštėje įvyko akcijos, palaikančios politinius kalinius (prieglobsčio byla, b. l. 112-115).

Tačiau minėtų akcijų metu susirinkę žmonės netylėjo ir neplojo rankomis, kaip savo paaiškinimuose tvirtina pareiškėjas. Taigi, pareiškėjo nurodyta informacija apie neva (duomenys neskelbtini) aikštėje vykusį mitingą, kuriame dalyvavo jis ir jo draugas, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl atmestina kaip nepatikima. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimu V. K. buvo patrauktas kaltinamuoju už nusikalstamas veikas, padarytas 2005 – 2009 metų laikotarpiu, o 2011 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) pareigūnai paskelbė tarptautinę jo paiešką.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis pareiškėjo paieška Lietuvoje paskelbta 2011 m. gruodžio 2 d. (nutraukta 2012 m. rugpjūčio 8 d. ir galės būti atnaujinta gavus Migracijos departamento sprendimą dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje) (prieglobsčio byla, b. l. 59-64; 68; 98). V. K. į Lietuvos Respubliką atvykęs 2011 m. gruodžio 10 d. (dar turėdamas C tipo Šengeno vizą, galiojančią nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2012 m. birželio 28 d.), 2011 m. gruodžio 12 d. Šalčininkų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Migracijos poskyryje užpildė prašymą įforminti leidimą jam laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2011 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. (jokio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pareiškėjas tuomet nepateikė), tačiau pasiimti dokumento į minėtą instituciją nebeatvyko (prieglobsčio byla, b. l. 41-42).

V. K. 2012 m. vasario 14 d. jau nuvyko į Vilniaus apskrities Migracijos valdybą ir pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje (prieglobsčio byla, b. l. 2-4). Minėtos faktinės aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad V. K. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė sužinojęs apie (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų jam paskelbtą paiešką, siekdamas išvengti ekstradicijos.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinių bylos aplinkybių visumą, daro išvadą, kad įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais pareiškėjo paaiškinimai negali būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir laikytini pagrįstais, todėl pareiškėjui V. K. nėra pagrindo taikyti ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, nes nenustatyta priežasčių, dėl kurių jam būtų reikalinga tokia apsauga ir nėra duomenų dėl galimo pavojaus jo gyvybei ar sveikatai grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pareiškėjas apklausos protokoluose nurodė niekada nepriklausęs jokioms politinėms organizacijoms, tuo tarpu bendra situacija kilmės valstybėje nėra tokia, kuri būtų pakankamas pagrindas konstatuoti papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo būtinybę. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo teikiami klaidingi duomenys susiję su baudžiamosios atsakomybės vengimu ir bėgimu nuo teisingumo, o tai neatitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijų.

Be kita ko, apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo ir naujas aplinkybes, siedamas jas su konflikto, kilusio tarp jo ir įtakingų valstybinės valdžios pareigūnų, priežastimis, kurių jis nebuvo nurodęs nei viename iš savo paaiškinimų Migracijos departamentui. Kadangi šios aplinkybės nebuvo tirtos nei atsakovo administraciniame akte, nei pirmosios instancijos teismo sprendime, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl jų nepasisakys.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė