Legislator Case Law & Legislation
73f52aad-8c48-4ecf-8a33-25f63e8ed3ef AI generated

73f52aad-8c48-4ecf-8a33-25f63e8ed3ef · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 73f52aad-8c48-4ecf-8a33-25f63e8ed3ef
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos, delspinigių, baudos ir kitų iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 1 357,99 Eur skolÄ , 3 161,40 Eur delspinigius, 135,80 Eur baudÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

73f52aad-8c48-4ecf-8a33-25f63e8ed3ef · Klaipėdos apygardos teismas: Negali visa atsakomybės naÅ¡ta bÅ«ti perkeliama (perkelta) vien tik kreditoriui (verslininkui, kaip nurodoma ginčijamame teismo sprendime), t. y. tai Å¡aliai, nors ir stipresnei, kurios interesai akivaizdžiai yra pažeisti, taip pat mano, kad pareiga ginti savo pažeistas teises turi bÅ«ti realizuojama ne tik kreditoriaus, bet teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad pats skolininkas per aptariamÄ laikotarpį visiÅ¡kai nevykdė savo pareigų. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tinkamai, tačiau, atsakovas ir toliau nebendradarbiavo ne tik su ieÅ¡kove, bet ir su teismu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-1089-6132020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00792-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.11.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)  KLAIPĖDOS apygardos teismas  N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. spalio 1 d. Klaipėda  Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Erikos MisiÅ«nienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl skolos, delspinigių, baudos ir kitų iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 1 357,99 Eur skolÄ , 3 161,40 Eur delspinigius, 135,80 Eur baudÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovui A. K. ieÅ¡kinys, jo priedai ir teismo praneÅ¡imas per 14 dienų pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du 2020 m. birželio 5 d. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Atsakovui buvo iÅ¡aiÅ¡kintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo A. K. 1 357,99 Eur skolÄ , 122,22 Eur delspinigius, 135,80 Eur baudÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 1 616,01 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 37,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei UAB „Kapitalo valda“. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad atsakovo pagrindinė skola sudaro 1 357,99 Eur. Už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. (4 656 dienas), taikant 0,05 procento normÄ , priskaičiuota 3 161,40 Eur delspinigių ir 135,80 Eur bauda. Atsakovas sumokėjo pirmÄ Ä¯mokÄ ir vėliau sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieÅ¡kovei perleido 2009 m. kovo 4 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas iÅ¡ dalies vykdė įsipareigojimus pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, ieÅ¡kovė ilgai delsė kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, atsakovas yra vartotojas, nusprendė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omo delspinigių dydžio priteisimas neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant 0,05 procento normÄ , t. y. 122,22 Eur.

Teismas nurodė, kad ieškinys tenkintas 35 proc. Ieškovė byloje sumokėjo 105,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteisė 37,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. III. Apeliacinio skundo argumentai  5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo A.

K. ir ieÅ¡kovės UAB „Kapitalo valda“ naudai priteistÄ 122,22 Eur dydžio delspinigių sumÄ padidinti iki 3 161,40 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.). Patikslinti, kad priteistos procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo 1 357,99 Eur dydžio skolos, 3 161,40 Eur dydžio delspinigių, 135,80 Eur dydžio baudos, kitų sumų. LikusiÄ Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. ieÅ¡kovės UAB „Kapitalo valda“ naudai 68,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ .

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 5.1. Reikalavimas priteisti 3 039,18 Eur (3 161,40 Eur – 122,22 Eur) dydžio delspinigius atmestas nepagrįstai, priteista 122,22 Eur dydžio delspinigių suma (vietoje ieškiniu reikalautos (prašytos) priteisti 3 161,40 Eur dydžio delspinigių sumos) yra neproporcinga (neadekvati), neatitinkanti šalių interesų pusiausvyros, neteisinga ieškovės atžvilgiu (nors ir stipresnio kontrahento), neproporcingai maža, lyginant su atsakovo neįvykdytais įsipareigojimais kreditoriui (neįvykdytų įsipareigojimų dydžiu), pradelstu įsipareigojimų neįvykdymo laikotarpiu, skolininko elgesiu (ankstesniu ir dabartiniu), todėl ginčijamas teismo sprendimas pažeidžia ieškovės teisėtus ir pagrįstus interesus, todėl yra keistinas. 5.2.

Atsakovas nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. jokių įmokų už turtÄ nei pradiniam, nei naujajam kreditoriui nebemokėjo (ir nebemoka dabar). Skolininkas, iÅ¡simokėtinai įsigijęs daiktÄ â€“ kompiuterį, kreditoriui sumokėjo tik vienÄ iÅ¡perkamosios nuomos mėnesinę įmokÄ iÅ¡ visų priklausančių sumokėti įmokų (iÅ¡ viso 37 įmokų). Liko skolingas ieÅ¡kovei už turtÄ 1 357,99 Eur (4 688,87 Lt) dydžio sumÄ (pagrindinę skolÄ ). Atsakovas sutarties nenutraukė, turto negrÄ Å¾ino, nemokėjo sutartinių delspinigių už pradelstÄ sumokėti skolÄ , nesumokėjo baudos, tuo pažeidė sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus sutarties 2.1 punkte, dėl to sutarties 11.1 punkto pagrindu atsakovui buvo skaičiuojami delspinigiai už visÄ sutarties nevykdymo laikotarpį.

UAB „Kapitalo valda“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, 2009 m. kovo 4 d. perdavimo–priėmimo aktÄ Nr. 774, kurių pagrindu UAB „Ūkio banko lizingas“ atlygintinai perleido, o ieÅ¡kovė įgijo reikalavimÄ Ä¯ atsakovÄ pagal 2007 m. liepos 5 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 707633118. IeÅ¡kovė Reikalavimo perleidimo sutartimi ir 2009 m. kovo 4 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. 774 įgijusi teises iÅ¡ atsakovo reikalauti įvykdyti pareigas pagal aptariamÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, atsakovui sutartyje nurodytu adresu iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ (ir raginimÄ ), kuriame buvo nurodyta apie reikalavimo teisės perleidimo faktÄ , pridėti tai pagrindžiantys dokumentai ir nurodytas įpareigojimas atsakovui grÄ Å¾inti visÄ pagal sutartį susidariusiÄ skolÄ . 5.3.

Teismas savo iniciatyva pritaikė sutrumpintÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių senaties terminÄ (180 d.), sumažino praÅ¡omų priteisti delspinigių sumÄ , motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties Å¡alis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų. Kaip matyti iÅ¡ sudarytos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties, kurios pagrindu Å¡ioje byloje pareikÅ¡ti reikalavimai, tai buvo iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, ji nėra vartojimo kredito sutartis (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismas neturėjo pagrindo atsakovÄ laikyti vartotoju, o ieÅ¡kovės laikyti kredito davėja, kadangi akivaizdu, kad tai ne kredito sutartis. IeÅ¡kovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydžio, manydamas, kad jie yra nepagrįstai dideli, teismas mažinti taip pat neturėjo pagrindo. To neprašė atsakovas, o ir ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad praÅ¡o ne visų sutartimi numatytų delspinigių, o juos sumažino iki 0,05 proc. IeÅ¡kovė nurodė, kad mažina delspinigių normÄ atsižvelgdama į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus dydžius, nors pats Vartojimo kredito įstatymas Å¡ioje situacijoje netaikytinas.

Teismas savo iniciatyva pritaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytÄ sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . 5.4. Teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Nuo reikalavimo atsiradimo ieÅ¡kovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovo ikiteisminiu bÅ«du, abiem Å¡alims patiriant kuo mažiau iÅ¡laidų. 2009 m. kovo 23 d. atsakovui buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimÄ ir reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į ieÅ¡kovę nurodytais kontaktais (kontaktiniais duomenimis), siunčiami raginimai ir siekiama iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, vėliau pradėtas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas ikiteisminiu bÅ«du (keliu) per skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus iÅ¡ieÅ¡koti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismÄ .

Teismas nevertino tos aplinkybės, kad bÅ«tent atsakovas ne tik nesirÅ«pino skolos grÄ Å¾inimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgÄ laikÄ ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieÅ¡kove), bet ir elgėsi nesÄ Å¾iningai, visais įmanomais bÅ«dais sÄ moningai vengdamas įvykdyti prievolę. 5.5. Dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo ieÅ¡kovė patyrė įvairių papildomų iÅ¡laidų, tačiau teismo neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiÅ¡kė reikalavimÄ tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo, vadovaudamasi teismų praktika.

Negali visa atsakomybės naÅ¡ta bÅ«ti perkeliama (perkelta) vien tik kreditoriui (verslininkui, kaip nurodoma ginčijamame teismo sprendime), t. y. tai Å¡aliai, nors ir stipresnei, kurios interesai akivaizdžiai yra pažeisti, taip pat mano, kad pareiga ginti savo pažeistas teises turi bÅ«ti realizuojama ne tik kreditoriaus, bet teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad pats skolininkas per aptariamÄ laikotarpį visiÅ¡kai nevykdė savo pareigų. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tinkamai, tačiau, atsakovas ir toliau nebendradarbiavo ne tik su ieÅ¡kove, bet ir su teismu.

Å i aplinkybė, apeliantės nuomone, tik patvirtinÄ tÄ faktÄ , kad skolininkas nėra sÄ Å¾iningas, jis ir toliau geruoju neketina vykdyti gerokai pradelstų įsipareigojimų kreditoriui. Toks skolininko sÄ moningas neveikimas negali bÅ«ti pateisinamas kaip laikini skolininko finansiniai sunkumai, pvz., darbo netekimas, kvalifikacijos kėlimas, studijos ir pan., kadangi skolininkas, jeigu nebÅ«tų buvęs piktybiÅ¡kas kreditoriaus atžvilgiu, Å¡iuos įsipareigojimus per 4 656 d. tikrai bÅ«tų įvykdęs, nes skola santykinai nėra didelė, negali bÅ«ti pateisinamas silpnesne sutarties Å¡alimi, tokiu bÅ«du iÅ¡ skolininko kreditoriaus naudai praktiÅ¡kai visiÅ¡kai nepriteisiant delspinigių (tik 122,22 Eur, kai skola 1 357,99 Eur). 5.6.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. Å i teisės norma yra imperatyvi, atitinkamai, nesant ginčo Å¡alies praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieÅ¡kinio senaties taikyti negali. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senatį. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, nepagrįstai sumažinęs priteistinų delspinigių dydį, neturėjo teisės savo iniciatyva faktiÅ¡kai taikyti ieÅ¡kinio senatį ir delspinigius apskaičiuoti ne už visÄ atsakovo pradelstÄ Ä¯vykdyti prievolę laikÄ , o tik už sutrumpintÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėn. laikotarpį, nustatyti delspinigiai (0,05 proc.) turi bÅ«ti skaičiuojami už visÄ pradelstÄ prievolės neįvykdymo laikÄ (laikotarpį), t. y. 4 656 d., ir tai sudaro 3 161,40 Eur (1 357,99 Eur*0,05 proc.*4 656 d. = 3 161,40 Eur).

6. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ atsakovas nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados  Dėl bylos nagrinėjimo ribų 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Faktinės bylos aplinkybės 9. Byloje esantys įrodymai, išperkamosios nuomos sutartis, reikalavimo perleidimo sutarties išrašas, perdavimo–priėmimo aktas, Gyventojų registro išrašas įrodo, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas A. K. 2007 m. liepos 5 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 707633118 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo kompiuterį ir įsipareigojo už jį iki 2010 m. liepos 15 d. sumokėti mokėjimo grafike nurodytas įmokas, tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir liko skolingas 1 357,99 Eur. 10. 2009 m. kovo 4 d.

Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 pagrindu pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido ieÅ¡kovei UAB „Kapitalo valda“ reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ pagal Sutartį. 2009 m. kovo 4 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. 774 nustatyta, kad atsakovo nepadengta pagrindinės skolos suma sudarė 1 357,99 Eur (4 688,87 Lt) ir 488,88 Eur (1 687,99 Lt) delspinigių. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovo skolÄ sudaro 1 357,99 Eur skola, 3 161,40 Eur delspinigiai ir 135,80 Eur bauda.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 11. CK 6.886 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi laikoma pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai (iÅ¡perkamosios nuomos) ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per Å¡ioje sutartyje nustatytÄ terminÄ sumokėjus daikto kainÄ , kredito palÅ«kanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

12. Pradinė kreditorė tinkamai vykdė savo pareigÄ â€“ perdavė atsakovui naudotis ir valdyti jo pasirinktÄ prekę, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį ar prieÅ¡prieÅ¡inių įrodymų nepateikė, ieÅ¡kovės reikalavimų neginčijo, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktÄ . Duomenų, kad pradinei kreditorei perleidžiant ir ieÅ¡kovei perimant reikalavimo teisę bÅ«tų pažeisti reikalavimo perleidimÄ reglamentuojantys CK 6.101–6.110 straipsniai, nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, ieÅ¡kovės reikalavimai priteisti 1 357,99 Eur skolÄ ir 135,80 Eur baudÄ yra pagrįsti, todėl tenkintini.

13. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. IÅ¡perkamosios nuomos sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.1 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos. IeÅ¡kovė už sutartinės prievolės nevykdymÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 3 161,40 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. gegužės 14 d., t. y. už 4 656 dienas. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normÄ iki 0,05 proc.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovės ieškinys teisme gautas 2020 m. gegužės 18 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje yra nurodęs, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

Tai reiÅ¡kia, kad praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio Å¡alis, prieÅ¡ kurios interesus nukreiptas byloje pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas. 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad atsakovui nepateikus reikalavimo taikyti sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams priteisti delspinigius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iÅ¡ atsakovo priteistinų delspinigių dydį, nepagrįstai taikė nurodytÄ senaties terminÄ savo iniciatyva (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

15. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis ir negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimÄ , pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ .

Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sÄ raÅ¡as, į kurį atsižvelgiant bÅ«tų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi bÅ«ti mažinamos. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu.

Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

16. Kaip nurodo apeliantė, nuo reikalavimo atsiradimo ieÅ¡kovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovo ikiteisminiu bÅ«du, abiem Å¡alims patiriant kuo mažiau iÅ¡laidų. 2009 m. kovo 23 d. atsakovui buvo pateikta informacija, duomenys apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimÄ bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį arba kreiptis į ieÅ¡kovę nurodytais kontaktais, buvo siunčiami raginimai ir siekiama iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai. Buvo pradėtas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas ikiteisminiu bÅ«du per skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus iÅ¡ieÅ¡koti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismÄ .

Atsakovas ne tik nesirÅ«pino skolos grÄ Å¾inimu, nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė, bet ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieÅ¡kove. Atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, visais įmanomais bÅ«dais sÄ moningai vengdamas įvykdyti prievolę.

17. Dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ieÅ¡kovė patyrė įvairių papildomų iÅ¡laidų, tačiau neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiÅ¡kė reikalavimÄ tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo. Sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrėžia Å¡alių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymÄ , o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog negali visa atsakomybės naÅ¡ta bÅ«ti perkeliama vien tik kreditoriui, t. y. tai Å¡aliai, nors ir stipresnei, kurios interesai akivaizdžiai yra pažeisti, pareiga ginti pažeistas teises turi bÅ«ti realizuojama ne tik kreditoriaus. Ä®vertintina tai, kad skolininkas per aptariamÄ laikotarpį visiÅ¡kai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditoriumi, nesidomėjo, nesiekė susitarimo.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas, gavęs praneÅ¡imus, privalėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

19. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ dalies sutikdamas su apeliaciniu skundu, pažymi, kad, remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas).

Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017). Kasacinio teismo praktika dėl teismo teisės kontroliuoti sutartines netesybas ir jas mažinti yra pakankamai iÅ¡plėtota, nuosekli. Aptartos CK normos tiesiogiai nustato teismo teisę mažinti netesybas, tačiau akcentuojama konkrečių aplinkybių reikÅ¡mė sprendžiant netesybų mažinimo klausimÄ .

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netesybas mažino pagrįstai, tačiau nepakankamai įvertinęs Å¡ios bylos faktinę situacijÄ individualizuojančias aplinkybes, netesybų mažinimui taikė sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurio taikymui bÅ«tinas prieÅ¡ingos Å¡alies reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrįsta netesybas mažinti iki negrÄ Å¾intos skolos sumos, t. y. 1 357,99 Eur.

21. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies ir pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisiant 1 357,99 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylos procesinės baigties 23. IÅ¡dėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl remiantis ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 24. Ieškinį patenkinus iš dalies (tenkintina 42,955 proc. ieškinio reikalavimų), šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų daliai – ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 105,00 Eur žyminį mokestį.

Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, teismas perskirsto pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisia 45,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 68,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pakeistÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistų delspinigių sumÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisia 68,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :  Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimÄ pakeisti ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 1 357,99 Eur skolÄ , 1 357,99 Eur delspinigius, 135,80 Eur baudÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 2 851,78 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 45,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 68,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Raimonda Andrulienė Erika Misiūnienė Giedrė Seselskytė