2024-10-23 Nr. AB-15512-3-61-3-04556-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-674-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04556-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tvija“ atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tvija“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. A. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tvija“ kreipėsi su skundu į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 24S182221 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo A. A. atsisakyta leisti pakeisti darbdavį bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. A. prašymą leisti pakeisti darbdavį.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė priimti A. A. ir UAB „Tvija“ skundą.

Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjais nurodomi A. A. ir UAB „Tvija“, tačiau iš ginčijamo Sprendimo, kuriuo A. A. atsisakyta leisti pakeisti darbdavį, akivaizdu, kad šis sprendimas priimtas tik dėl pareiškėjo A. A., kuris skunde teisingai įvardintas pareiškėju. Teismo vertinimu, UAB „Tvija“, kurioje ketino dirbti pareiškėjas A. A., todėl kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti pakeisti darbdavį, nagrinėjamu atveju gali būti byloje tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi UAB „Tvija“ teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 str. 2 d.).

Teismas nustatė, kad skunde vienas iš pareiškėjų nurodytas A. A., skundas originaliu parašu nepasirašytas. Skundą per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemį pateikė UAB „Tvija“ atstovė advokatė M. J., kuri nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad ji yra įgaliota atstovauti ir pareiškėją A. A. (įgaliojimo pateikti skundą už šį pareiškėją ar vesti teisme bylą). Nesat tokių duomenų, teismas sprendė, kad skundą pareiškėjo A. A. vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Todėl teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teismas išaiškino pareiškėjui A. A., jog ši nutartis nekliudo jam pačiam arba per ABTĮ 47 straipsnyje numatytus asmenis pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant jo paties (arba įgalioto asmens) pasirašytą skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25, 35 straipsnių reikalavimus (ABTĮ 33 str. 3 d.).

Teismas, atsisakęs priimti skundą, UAB „Tvija“ grąžino 23,00 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjas A. A. veikė būtent savo vardu – skundą ranka pasirašė būtent jis pats, nurodyta, kad advokatė M. J. yra tik antrojo pareiškėjo UAB „Tvija“ atstovė, o A. A. atstovo nurodyta nėra. Be to, nurodyta, kad pareiškėjas A. A. ves bylą savarankiškai arba esant poreikiui pasitelks advokatą, prašyta siųsti visus procesinius dokumentus jam nurodytu elektroninio pašto adresu. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „Tvija“ atstovė, veikdama išimtinai UAB „Tvija“ vardu, ir pateikdama bendrą pareiškėjo A. A. savarankiškai pasirašytą ir UAB „Tvija“ atstovės pasirašytą skundą per LITEKO sistemą, padavė skundą pareiškėjo A. A. vardu kaip jo neįgaliota atstovė. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktas taikytas nepagrįstai, nes paduodant skundą kiekvienas iš pareiškėjų veikė savarankiškai savo vardu. Vien tai, kad pareiškėjai kartu suinteresuoti dėl Sprendimo panaikinimo ir nutarė pateikti bendrą skundą, kiekvienas gindamas savo interesus, kuris dėl patogumo bei ekonomiškumo teismui perduotas per vieno iš pareiškėjų atstovo paskyrą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atstovavimo santykio tarp pareiškėjo A. A. ir kito pareiškėjo ir jo atstovės. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas A. A. savarankiškos paskyros LITEKO neturi, todėl skundas jo vardu pasirašytas fiziniu parašu ir jis aiškiai išreiškė savo valią, jog bylą ves savarankiškai, t. y. be atstovo.

Pareiškėjas A. A. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto. Teismas kaip trūkumą įvardino tai, kad apelianto skundas nėra pasirašytas originaliu parašu. Teismų praktikoje konstatuota, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą. Pareiškėjas skunde aiškiai išreiškė valią kreiptis į teismą, pakankamai aiškiai suformulavo ginčo dalyką ir nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą – nebuvo jokių su skundo turiniu susijusių trūkumų. Todėl formaliems trūkumams ištaisyti, laikydamas, kad apelianto skundas nėra tinkamai pasirašytas, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, privalėjo priimti nutartį įpareigoti pareiškėją pašalinti trūkumus, o ne atsisakyti priimti skundą.

Pareiškėjas UAB „Tvija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas UAB „Tvija“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo skundo turinį ir ginčo esmę, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas Sprendimą priėmė išimtinai tik dėl pareiškėjo A. A., o ne dėl pareiškėjo UAB „Tvija“, atitinkamai nepagrįstai vertino, kad Sprendimas nesukelia UAB „Tvija“ teisinių pasekmių. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje vertino ir pasisakė dėl klausimų, dėl kurių teismas galėjo spręsti tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

UAB „Tvija“ nurodo, kad teismo vertinimas, jog UAB „Tvija“ negali būti pareiškėju, nepagrįstas ir motyvuojamas išimtinai formaliais pagrindais, neįsigilinus į Sprendimo motyvus, priėmimo kontekstą ir sukeliamas teisines pasekmes tiesiogiai UAB „Tvija“. Teismas neįsigilino, kad atsakovo Sprendimas / veiksmai atlikti ne tik dėl A. A., bet ir dėl UAB „Tvija“ (turinio požiūriu – pirmiausia, dėl UAB „Tvija“ veiklos vertinimo), atitinkamai – kad jų pasekmės tiesiogiai kyla UAB „Tvija“, t. y. tiek Sprendimo motyvai, tiek sukeliamos pasekmės neapsiriboja santykiu su pavieniu trečiosios šalies piliečiu.

UAB „Tvija“ skunde paaiškino aplinkybes, susijusias su veiklos vykdymu, tai, kad Migracijos departamentui yra pateikęs tarpininkavimo raštus dėl trečiųjų šalių piliečių prašymų išduoti ar pakeisti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje darbo pagrindu ir prašymų leisti pakeisti darbdavį, gavęs Užimtumo tarnybos sprendimus dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, su kviečiamais užsieniečiais ketina pasirašyti laikinojo darbo sutartis, pagal kurias laikinasis darbuotojas įsipareigos tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą UAB „Tvija“ kaip laikinojo įdarbinimo įmonės, nurodyto asmens (laikinojo darbo naudotojo) naudai ir jam būdamas pavaldus, UAB „Tvija“ įsipareigojant už tai atlyginti. Darbdavio teikiamas tarpininkavimo raštas sudarė pagrindą užsieniečiui pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Skunde nurodyta, kad Migracijos departamentas nuo 2024 m. birželio 12 d. priėmė daug sprendimų atsisakyti išduoti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje arba leisti pakeisti darbdavį užsieniečiams, kurių prašymams tarpininkavo UAB „Tvija“, įskaitant ir pareiškėją. Visų Migracijos departamento sprendimų atsisakyti išduoti / pakeisti laikiną leidimą gyventi ar atsisakyti leisti pakeisti darbdavį motyvai yra identiški ir iš esmės susiję ne su konkretaus užsieniečio ar kito fizinio asmens ir jo individualios situacijos vertinimu, kvalifikacija, o išimtinai su darbdavio – UAB „Tvija“ veiklos vertinimu. Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, t. y. tinkamai neargumentavo nutarties.

UAB „Tvija“ teigia, kad jai kreipusis į atsakovą su tarpininkavimo raštais, kurie yra pagrindas potencialiems darbuotojams – trečiųjų šalių piliečiams (užsieniečiams) pateikti prašymą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje darbo pagrindu arba leisti pakeisti darbdavį, buvo pradėta administracinė procedūra, susijusi su administracine paslauga (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 1 d.), taigi, atsiranda teisė apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą). Be to, leidžiant UAB „Tvija“ teikti tarpininkavimo raštus, sumokant už juos valstybinius įkainius, tačiau Migracijos departamentui jų pagrindu trečiųjų šalių piliečių (užsieniečių) pateiktus prašymus dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje darbo pagrindu arba leisti pakeisti darbdavį automatiškai atmetant tais pačiais, išimtinai su UAB „Tvija“ veikla susijusiais motyvais, iš esmės atsisakoma tokią administracinę procedūrą vykdyti, užkertamas kelias naudotis teisės aktuose nustatytomis teisėmis. Todėl UAB „Tvija“ turi būti užtikrinta teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, siekiant apsiginti nuo nepagrįstų sistemingų atsakovo jo veiklos vertinimų ir neteisėtų atsakovo veiksmų / sprendimų, turinčių tiesiogines neigiamas pasekmes bendrovės veiklai. Nutartimi UAB „Tvija“ užkertamas kelias į teisminę gynybą.

UAB „Tvija“ nurodo, kad tai, ar asmuo turi reikalavimo teisę, yra ne skundo priėmimo metu nagrinėtini klausimai. Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis ABTĮ reikalavimams. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra neabejotinai akivaizdu ar abiejų pareiškėjų ginčijamas Sprendimas priimtas tik pareiškėjo A. A. atžvilgiu ir nėra priimtas UAB „Tvija“ atžvilgiu, ir tik bylą nagrinėjant iš esmės bei atliekant įrodymų vertinimą būtų galima pagrįstai spręsti dėl ginčijamo Spendimo pobūdžio. Teismas nutartyje tinkamai neargumentavo ir nepagrindė sprendimo atsisakyti priimti UAB „Tvija“ skundą, nors skunde buvo nurodyti argumentai dėl šio pareiškėjo teisinio suinteresuotumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų A. A. ir UAB „Tvija“ skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo A. A. skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, nes skundas pasirašytas ne originaliu šio asmens parašo, įkeltas į LITEKO kitam pareiškėjui – UAB „Tvija“, atstovaujančios advokatės ir nėra pateiktas šios advokatės įgaliojimus atstovauti pareiškėją A. A. patvirtinantis dokumentas. Teismas vertino, kad kitas pareiškėjas – UAB „Tvija“, kurioje ketino dirbti pareiškėjas A. A., todėl kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti pakeisti darbdavį, byloje gali būti tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi UAB „Tvija“ teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (ABTĮ 46 str. 2 d.), nes skundžiamas Sprendimas priimtas tik dėl pareiškėjo A. A..

Pareiškėjas A. A. atskirajame skunde teigia, kad iš skundo turinio akivaizdu, jog jis skundą teikė savarankiškai, jį pasirašė ranka pats, į LITEKO bendrą skundą įkėlė kito pareiškėjo atstovė advokatė dėl patogumo ir proceso ekonomiškumo, be to, esant tokiam formaliam trūkumui teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą. Pareiškėjas UAB „Tvija“ atskirajame skunde nurodo, kad turi materialinį teisinį suinteresuotumą dėl Sprendimo panaikinimo, nes Sprendimu vertinta ir įmonės veikla, Sprendimas jam sukelia teisines pasekmes vien VAĮ taikymo prasme kaip įmonei, pateikusiai tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo, be to, materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas šiuo atveju negali būti sprendžiamas skundo priėmimo stadijoje.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisminį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju, tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 3 dalį skundą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. ABTĮ 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai skundas administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju skundą per LITEKO VEP posistemį pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė tik pareiškėjo UAB „Tvija“ atstovė advokatė M. J.. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo UAB „Tvija“ atstovė advokatė M. J. turi teisę atstovauti pareiškėją A. A.. Pareiškėjų pateiktas skundas yra su, tikėtina, skenuotu pareiškėjo A. A. parašu ir pasirašytas tik advokatės, atstovaujančios UAB „Tvija“, elektroniniu parašu. Toks pasirašymas nėra tinkamas pagal ABTĮ, kuris aiškiai nustato, kad raštu paduodant teismui skundą pareiškėjai turi pasirašyti autentiškais parašais arba teikiant skundą elektroninėmis ryšio priemonėmis – elektroniniu parašu. Kadangi kiekvienas teismui teikiamas procesinis dokumentas turi būti pasirašytas jį paduodančių asmenų – abiejų pareiškėjų, o šiuo atveju prašymą elektroniniu parašu pasirašė tik pareiškėjo UAB „Tvija“ atstovė, laikytina, kad skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 3 ir 4 dalies reikalavimų ir turėjo būti nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, nes šioje stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir vertinama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-248-520/2024; kt.). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; kt.). Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, jog priimtas nagrinėti reikalavimas yra nepagrįstas byloje nustatytais faktais ir surinktas įrodymais, tai sudaro pagrindą teismui svarstyti dėl ABTĮ 88 straipsnio 1 punkte nurodyto sprendimo priėmimo.

Be to, ABTĮ 53 straipsnis reglamentuoja, jog jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Tvija“, prašydamas panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, skunde savo materialinį teisinį suinteresuotumą grindė tuo, kad Sprendimas iš esmės motyvuojamas tik su pareiškėju UAB „Tvija“ susijusiomis aplinkybėmis, Sprendimas sukelia pareiškėjui UAB „Tvija“ tiesiogines pasekmes – bendrovė netenka teisės įdarbinti pareiškėją, o Migracijos departamentas, analogiškais motyvais kaip ir Sprendime, atmeta kitų užsieniečių, kurių įdarbinimui tarpininkauja UAB „Tvija“, prašymus išduoti / pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leisti pakeisti darbdavį, todėl skundą panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus abu pareiškėjai teikia kartu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės šioje proceso stadijoje neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjas UAB „Tvija“ neturi materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Migracijos departamentą atlikti veiksmus. Šiuo atveju faktas, ar pareiškėjo UAB „Tvijaׅ“ teisės iš tikrųjų yra pažeistos, gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas pareiškėjo skunde nurodomas jo teisių pažeidimas. Be kita ko, atsižvelgtina ir į ABTĮ 53 straipsnio nuostatas. Kita vertus, byloje išsprendus kito pareiškėjo – A. A., skundo priėmimo klausimą, yra pagrindas UAB „Tvija“ įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi UAB „Tvija“ teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (ABTĮ 46 str. 2 d.); šią aplinkybę skundžiamoje nutartyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tvija“ atskiruosius skundus tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų A. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tvija“ skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis