73f25032-e0a2-498f-b9b1-8d7a91ff9674 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja                                        Civilinė byla Nr. 2A-271-755/2016Virginija Svirplienė                                  Proceso Nr. 2-08-3-01025-2015-9             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21, 3.3.1.22. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 27 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,dalyvaujant atsakovui I.

I., ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos atstovams E. Å ., adv. I. R., apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovo I. I. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3039-452/2015 dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo pagal ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos ieÅ¡kinį atsakovui I. I.,              n u s t a t ė :              (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrija, vadovaudamasi CK 4.82 str., Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 2 p., prašė priteisti iÅ¡ atsakovo I.

I. 1188,03 Eur skolÄ bendrijai, kuriÄ sudaro: 174,54 Eur už bendro naudojimo elektrÄ , 292,70 Eur už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , 178,55 Eur eksploatacinės iÅ¡laidos, 48,31 Eur elektros Å«kio priežiÅ«ros iÅ¡laidos, 63,46 Eur už (duomenys neskelbtini)-jo namo automatizuoto Å¡ilumos punkto ir boilerio keitimÄ , 430,47 Eur atlyginimas bendrijos darbuotojams.              IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė ir atstovės teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrija (toliau – NSB) yra sudariusi sutartis su AB „Panevėžio butų Å«kiu“ ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pagal kurias yra prižiÅ«rimas pastatų elektros Å«kis, iÅ¡vežamos Å¡iukÅ¡lės. Pagal sudarytas darbo sutartis bendrijos pirmininkei ir buhalterei yra mokamas atlyginimas ir Å¡ios iÅ¡laidos paskaičiuojamos kiekvienam butui.

IÅ¡ bendrijos lėšų buvo apmokėtas automatizuoto Å¡ilumos punkto įrengimas, pakeistas sugedęs boileris. Dalis Å¡ių iÅ¡laidų buvo sumokėta iÅ¡ kaupiamų lėšų, kita dalis buvo paskaičiuota visiems bendrijos nariams pagal butų skaičių. Dar atsakovui bÅ«nant bendrijos pirmininku, 1995-03-25 buvo priimtas bendrijos sprendimas po 5 Lt nuo buto mokėti kaupiamÄ sias lėšas namo renovacijai. Atsakovo įsiskolinimas bendrijai yra mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui už laikotarpį nuo 2006-08-01 iki 2014-12-31.

Atsakovas buvo raginamas sumokėti skolÄ , tačiau jos nesumokėjo. Prievolė yra piniginio pobÅ«džio, todėl prašė priteisti iÅ¡ ir procesines 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, atlyginti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Atsakovas I. I. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko.              Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimu ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir priteista iÅ¡ I.

I. 1188,03 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei 466 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijai, 8,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Teismas nurodė, kad atsakovas kaip bendrijos narys turi prievolę mokėti mokesčius, skirtus bendro naudojimo objektų priežiÅ«rai bei iÅ¡laikymui, t.y. privalo sumokėti už laiptinės ir rÅ«sio apÅ¡vietimÄ , Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , elektros Å«kio priežiÅ«ros iÅ¡laidas.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutikdamas atlyginti automatizuoto Å¡ilumos punkto ir boilerio keitimo iÅ¡laidas nurodė, kad Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo bÅ«tinos, tačiau nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių šį teiginį. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė įvykdė CPK nustatytÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ ir pateikė į bylÄ reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus. Tuo tarpu atsakovas nesutikimÄ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu grindė neatitikimu jo paskaičiavimams, parašų susirinkimo protokoluose nebuvimu ir pan.

Ginčydamas praÅ¡omos priteisti skolos pagrįstumÄ , pats nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2006 iki 2015 metų atsiskaitė su bendrija už bendro naudojimo objektus ar sumokėjo kaupimo iÅ¡laidas bei iÅ¡laidas už bendrijos pirmininkei, buhalterei sumokėtÄ atlyginimÄ . Atsakovo argumentÄ dėl 434,43 Eur (1500 Lt) galimo skolos užskaitymo teismas laikė nepagrįstu. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad 1995-03-22 pagal pažymÄ Nr. 15 atsakovo sumokėta 434,43 Eur (1500 Lt) suma, kurios paskirtis pažymoje nurodyta „palÅ«kanos už statybos laikotarpį“ yra skirta ateityje susidariusios skolos dengimui.

Teismas atsakovo argumentus dėl ieÅ¡kovės pateiktų skaičiavimų nepagrįstumo ar jų teisingumÄ patvirtinančių pirminių dokumentų nepakankamumo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovo, kaip buto savininko, pareiga padengti iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, kyla iÅ¡ daiktinės teisės normų. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje yra aiÅ¡kiai įtvirtinta, jog iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas patalpų savininkai apmoka proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t.y. mokesčių dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo turimos turto dalies.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į nustatytų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , kuriuos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, teismas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį laikė įrodytu ir pagristu, todėl tenkino visiÅ¡kai. Kadangi atsakovo prievolė yra piniginio pobÅ«džio, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo palÅ«kanas, todėl sprendė, kad iÅ¡ I. I. priteistinos įstatymo nustatyto 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo pareiÅ¡kimo priėmimo teisme dienos (2015-02-11) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos (CK 6.210 str. 1 d.).

Apeliaciniu skundu I. I. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimÄ ir praÅ¡o jį pakeisti – sumažinti priteistÄ sumÄ 246,69 eurais. Atsakovas nurodo, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį pažymėjo, jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma iÅ¡ jo priteisti suma nėra pagrįsta jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl teismas įpareigojo ieÅ¡kovę pateikti įrodymus,kurie pagrįstų reikalaujamÄ sumÄ . IeÅ¡kovė įrodymus pateikė praleidusi terminÄ . Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovės pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros ir sutartys dėl komunalinių paslaugų neatitinka ir nepagrindžia ieÅ¡kinio sumos .Jis, atsakovas, pats gerai iÅ¡mano komunalinių paslaugų kainodarÄ ir mokėjimo tvarkÄ , todėl pagal aktualias kainų skaičiavimo metodikas ir indeksus suskaičiavo mokėtinas sumas bei jas palygino su ieÅ¡kovės nurodytomis sumomis, kurios visos skyrėsi. Pažymi, kad savo skaičiavimus jis teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau jie nebuvo priimti nurodant, kad skaičiavimus jis galės pateikti apeliacinės instancijos teismui.

Apeliantas pažymi, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog į bylÄ pateiktos sutartys, sÄ skaitos faktÅ«ros ir atsakovo detalizuotas paskaičiavimas visiÅ¡kai patvirtina atsakovo skolÄ . Teismo sprendime minimi paskaičiavimai nebuvo priimti ir vertinami, paskaičiavimai įrodo, kad sutartys bei sÄ skaitos faktÅ«ros nepagrindžia ieÅ¡kinio sumos. Atsakovas nurodo, kad pagal jo skaičiavimus, kuriuos pateikia, praÅ¡oma bendrijos darbuotojų atlyginimams suma yra 128,62 eurais per didelė. Teismas nevertino to, kad darbo sutartyje darbdaviu ir darbuotoju nurodytas tas pats asmuo. Pagal jo skaičiavimus, kuriuos prideda, praÅ¡oma priteisti suma eksploatacinėms iÅ¡laidoms yra per didelė 32,29 eurais, o pagal jo skaičiavimus praÅ¡oma už bendro naudojimo elektrÄ suma yra per didelė 85,78 eurais.

Apibendrindamas nurodo, kad teismas ignoravo jo pateiktus įrodymus, kuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsiliepimu į skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o jį atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, teismo sprendimas keičiamas ( CPK 326 str. 3 p.).Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas dalinai netinkamai vertino pateiktus įrodymus, neatsižvelgė, jog ne visų ieÅ¡kovo praÅ¡ytų iÅ¡laidų pagrįstumÄ patvirtina ieÅ¡kovo pateikti ir tirti įrodymai kas sudaro pagrindÄ keisti sprendimÄ .Dėl kaupimo lėšų dydžio Skundo dalis dėl Å¡ių lėšų tenkinama.IeÅ¡kovas teikė įrodymus ir įrodinėjo, jog per ginčo laikotarpį-101 kalendorinį mėnesį atsakovas nesumokėjo 178,55 € kaupimo lėšų.

Su ieÅ¡kiniu buvo pateikti įrodymai ir nėra ginčo, jog 5 Lt dydžio kas mėnesį mokėjimas bendrijos nariui buvo nustatytas bendrijos susirinkimo nutarimu( t.1,b.l.48), mokėjimo pagrįstumas neginčijamas.Vienok, teismas neįvertino, jog skaičiuojant šį mokėjimÄ už 101 mėnesį, jo dydis sudarytų 505 Lt (101x5), t.y.146,25 €, o ne 178,55 €. Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas aiÅ¡kino, jog atsirado papildomų iÅ¡laidų, nes reikėjo pakeisti duris, sumokėti už avarinės tarnybos paslaugas, tad buvo nutarta surinkti iÅ¡ gyventojų lėšų papildomai, bet Å¡ios aplinkybės pirmos instancijos teisme nebuvo įrodinėtos, įrodymai dėl to neteikti, ieÅ¡kinio pagrindu jos nenurodytos, o apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų, teikti naujų įrodymų, pildyti ieÅ¡kinio pagrindÄ Â (CPK 314,320 str.), todėl Å¡ie argumentai atmetami.

Tokia nutartis nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl kitokių nei kaupimo lėšos pajamų poreikio neegzistavo , bet jos nebuvo Å¡ios bylos tyrimo objektu ir iÅ¡vados dėl to nedaromos. Apibendrinant pasakytÄ , Å¡i teismo sprendimo dalyje keistina ir priteista iÅ¡ atsakovo suma mažintina iki 146,25 €.Dėl iÅ¡laidų darbo užmokesčiui Skundo dalis dėl Å¡ių lėšų dalinai tenkinama.IeÅ¡kovas teikė įrodymus ir įrodinėjo, jog per ginčo laikotarpį atsakovas nesumokėjo 430,47 € lėšų , skirtų bendrijos darbuotojų atlyginimams apmokėti.

Pažymoje teiktoje su ieÅ¡kiniu nurodė, jog tai darbo užmokesčio bendrijos pirmininkei ir buhalterei iÅ¡laidos , kurių dydis 447,36 €( t.1, b.l.18). Proceso metu Å¡ių iÅ¡laidų dydį ieÅ¡kovė jau nurodė 430,47 €, po to nurodė jų buvus  391,93 € (t.1,b.l.71 t.3,b.l.28).Galiausia, apeliacinės instancijos teismui pateikė patikslintus duomenis, kuriuose įvertinti nedarbingumo laikotarpiai, kai bendrija darbo užmokesčio pirmininkei ( buhalterei) nemokėjo ar mokėjo mažiau ir nurodė, jog jų dydis yra 378,11 €( t.3, b.l.151,169).Kaip turinčiÄ reikÅ¡mės Å¡io reikalavimo pagrįstumui apeliantas nurodė aplinkybę, jog darbo sutartį bendrijos pirmininkė sudarė su pačia savimi.

Kaip konkrečiai ši aplinkybė svarbi darbo užmokesčio dydžiui nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teisme vertinimu, ginčui ši aplinkybė teisiškai nereikšminga. Darbo sutartį su D. A. sudaryti nutarė bendrijos narių susirinkimas (t.1,b.l.48), ji kaip bendrijos pirmininkė atstovauja bendrijai pagal bendrijos įstatus, todėl bendrijos atstovo ir darbuotojo sutarpimas viename asmenyje neturi reikšmės darbo sutarties teisėtumui.                          Apelianto argumentas, jog dirbančių pagal darbo sutartį socialinio draudimo ir panašūs mokesčiai turėjo būti mokami iš lėšų skirtų mėnesinės algos mokėjimui, t.y. neviršyti nustatytos sumos, nepagrįstas.

IÅ¡ 1999-03-25 gyventojų susirinkimo protokolo, matyti, jog buvo nutarta mokėti 216 Lt mėnesinę arba pusės minimalios algos dydžio darbo algÄ (užmokestį). Susirinkimas nenustatė iÅ¡lygų dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo ar jų ribojimo. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobÅ«džio iÅ¡mokų, pajamų, gautų iÅ¡ sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo Å¡altinius, Asmenų, nurodytų Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 5 ir 10 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai.

Taigi, įmoka į valstybinio socialinio draudimo fondÄ , kuriÄ moka darbuotojas ir jo darbdavys, yra privaloma. Lietuvoje valstybinio socialinio draudimo įmoka yra 34 procentai, darbdavys moka 31 procentÄ nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio, o darbuotojas – 3 procentus.              IÅ¡ pateiktos skaičiuotės matyti,jog Å¡i įmoka skaičiuota papildomai prie darbo užmokesčio ir toks skaičiavimas atitinka norminių aktų reikalavimams.                                                                                                                     Nors atsakovas teigia, jog netinkamai taikytas minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydis 2006-08-01-2006-10-01 laikotarpiu, bet,teismo vertinimu,toks teiginys teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.

IeÅ¡kovas pateikė įrodymus apie faktiÅ¡kai iÅ¡mokėtas pirmininkei ir buhalterei lėšas, jas patvirtino atsakingas asmuo- buhalterė, priežasčių abejoti duomenų tikslumu nenustatyta.             Nors teisme buvo paaiÅ¡kinta, jog dar 52,36 € atsakovas nesumokėjo už aplinkos tvarkymÄ , bet tokių iÅ¡laidų bÅ«tinumas nebuvo nurodytas ieÅ¡kinio pagrinde, todėl teismui nebuvo pagrindo iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų ir jas priteisti.Apibendrinant pasakytÄ , Å¡i teismo sprendimo dalyje keistina ir priteista iÅ¡ atsakovo suma mažintina iki 378,11 €.

Dėl elektros energijos bendrosioms reikmėms paskaičiavimoÅ i skundo dalis atmetama.Apelianto vertinimu Å¡ios iÅ¡laidos jam turi bÅ«ti skaičiuojamos proporcingai jo daliai nuosavybėje, t.y. dalijant iÅ¡laidas iÅ¡ bendrijos butų skaičiaus, o ne taip ,kaip daro ieÅ¡kovas – dalija iÅ¡ buto ploto kvadratÅ«ros. Kitų pastabų dėl skaičiavimo metodikos neteikiama , todėl pasisakoma dėl Å¡io argumento. Daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko teisės į bendrÄ ja nuosavybe esantį turtÄ grindžiamos proporcingumo principu, t.y.bendraturčio (buto savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str.5 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d.

Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.Byloje nėra ginčo,jog elektros energijos, naudotos bendroms reikmėms, apmokėjimo išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti. Kasacinio teismo pastebėta, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos.

Å ios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiÅ¡kai turimas (užimamas) plotas. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji.

Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimÄ reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrÄ ja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ .

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrÄ ja daline nuosavybe esantį turtÄ grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBÄ® 3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009).Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei Å¡ios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v.

UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003); Taigi, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui bendrų iÅ¡laidų apskaičiavimui sÄ voka „proporcingai“ suprantama kaip turimo turto naudingo ploto ir viso pastato naudingo ploto santykis, o ne pastato atskiram turto vienetui( butui) tenkanti dalis, nustatoma iÅ¡laidas padalijant iÅ¡ vienetų skaičiaus. IeÅ¡kovas tinkamai taikė skaičiavimo bÅ«dÄ ir teismas pagrįstai jam pritarė. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųKeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstytinos priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, taip pat iÅ¡spręstinas apeliaciniame teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas.

Bendra priteista iÅ¡ atsakovo suma sumažinta 64,66 €, t.y. ieÅ¡kinys tenkintas dalinai 1123,37 € sumai, arba 95 %.Pagal šį santykį ieÅ¡kovui atlygintinas žyminis mokestis sudaro 34,3 €, atstovavimo pirmos instancijos teismo procese iÅ¡laidos 408,5 €( viso 442,8 €), valstybei atlygintinos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos mažintinos iki 7,88 €.Apeliacinis skundas buvo pateiktas dėl 246,69 €. Priteista suma sumažinta 64,66 €, t.y. skundas patenkintas 26 %.Dėl Å¡io ieÅ¡kovas turi atlyginti atsakovui 5,2 € žyminio mokesčio.IeÅ¡kovas už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ sumokėjo advokatei 200 € ir 150 € už atstovavimÄ teisme.CPK 93 str.1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, tačiau teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos.

Pagal CPK 98 str.2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginamos. Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia.

Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio( toliau-Rekomendacijos) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas.Atsiliepimas į skundÄ nedidelės apimties,esmingai naujų teisinių ar faktinių aplinkybių jame nenurodyta, todėl pagrįstomis iÅ¡laidomis pripažįstama 100 €.Apeliacinį skundÄ tenkinus 26 %, atlygintinos iÅ¡laidos sudarys 74 €. 150 € sumokėta už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Viso byla nagrinėta dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 1,42 val.( 1,25 + 0,17). Pagal Rekomendacijų 8.19 ir 8.20 p. skaičiuojama, jog posėdžiai truko dvi valandas, tokio darbo atlygio dydis negali viršyti 0,2 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šis darbo užmokestis 2015 metų IV ketvirtį sudarė 757 €, tad advokato maksimalus atlygis negali viršyti 151,4 €.

Atlygintinos Å¡ios iÅ¡laidos sudaro 112 € ( 151,4 x 74 % x 100%).Viso atlygintina advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti patirtų iÅ¡laidų 186 € ( 74 +112).Kadangi Å¡alys turi viena kitai abipusių mokėjimų ( ieÅ¡kovas turi sumokėti atsakovui 5,2 € dydžio žyminio mokesčio iÅ¡laidų atlyginimÄ ), atliktinas įskaitymas ir atsakovo mokėtina ieÅ¡kovui suma mažinama iki 180,8 €. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: skundÄ tenkinti dalinai.Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3039-452/2015 pakeisti, iÅ¡ I.

I. priteistos ieÅ¡kovui bendros skolos dydį sumažinti iki 1123,37 €, nurodyti, jog iÅ¡laidų atlyginimui bendrijos darbuotojams dydis sumažinamas iki 378,11 € , eksploatacinių iÅ¡laidų iki 146,25 €, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteistų ieÅ¡kovui dydį sumažinti iki 442,8 €, valstybei priteistų atlyginti procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas mažinti iki 7,88 €.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeista.Priteisti iÅ¡ I. I.,a.k(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos naudai 180,8 € apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Teisėjas                                                                              Eigirdas Činka