Legislator Case Law & Legislation
73ef324c-55e5-4110-bf81-ec66fe8b457e AI generated

73ef324c-55e5-4110-bf81-ec66fe8b457e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 73ef324c-55e5-4110-bf81-ec66fe8b457e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                   Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės

Legislator headnote

AI generated

73ef324c-55e5-4110-bf81-ec66fe8b457e · Vilniaus apygardos teismas: Dėl banko piktnaudžiavimo skolininkui nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie vienaÅ¡alį kredito sutarties nutraukimÄ ir teismo procesÄ . Vadovaujantis 329 str. 3 d. 1 p., skundžiama nutartis yra naikintina.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-723-881/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12766-2012-3Â

Procesinio sprendimo kategorija: 128.17.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 30 d.

Vilnius

                   Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V.

S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės

30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, suinteresuotas asmuo – skolininkas V. S..

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

                                                         I.

Ginčo esmė

Â

         Skolininkas V.

S. užtikrindamas iki 2046 m. sausio 4 d. suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ Ä¯keitė AB SEB Vilniaus bankui (dab. AB SEB bankas) nekilnojamuosius daiktus – 73,81 kv. m. ploto butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 30,43 kv. m. ploto garaÅ¾Ä (boksas) G-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 36,82 kv. m. ploto butÄ su b. n. patalpomis, pažymėtomis a-59, a-60, a-61 (414/1000 iÅ¡ 20,32 kv. m.), t. y. 8,41 kv. m., a-48 (112/1000

iš 41,84 kv. m.), t. y. 4,67 kv. m., iš viso – 13,08 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys

neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius V. S..

         Kreditorius AB SEB bankas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, praÅ¡ydamas pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ V. S. –

areÅ¡tuoti įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir raÅ¡tu įspėti kredito gavėjÄ V. S., kad negrÄ Å¾inus bankui 722 934,55 Lt ir 139 Lt žyminio

mokesčio iÅ¡laidų per vienÄ mėnesį nuo teismo nutarties įteikimo dienos, bankui įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių.Â

         Â

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

         Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ patenkino – areÅ¡tavo

įkeistus nekilnojamuosius daiktus: 73,81 kv. m. ploto butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys

neskelbtini), 30,43 kv. m. ploto garaÅ¾Ä (boksas) G-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 36,82 kv. m. ploto butÄ su b. n. patalpomis, pažymėtomis a-59, a-60, a-61 (414/1000 iÅ¡ 20,32 kv. m.), t. y. 8,41 kv. m., a-48 (112/1000

iš 41,84 kv. m.), t. y. 4,67 kv. m., iš viso – 13,08 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys

neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius V. S., ir įspėjo skolininkÄ (įkeistų daiktų savininkÄ ) V. S., kad negrÄ Å¾inus skolos, t. y. 612 223,59 Lt negrÄ Å¾into kredito, 46 114,93 Lt priskaičiuotų palÅ«kanų, 64 596,03 Lt delspinigių, iÅ¡ viso – 722 934,55 Lt, bei

139 Lt žyminio mokesčio per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Teismas nustatė, kad kreditorius, vadovaudamasis CK 6.217 str. ir 6.218 str. bei kreditavimo sutarties 5.2. p., nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grÄ Å¾inimo termino, registruotais laiÅ¡kais iÅ¡siuntė skolininkui 2011 m. liepos

15 d. praneÅ¡imÄ Nr. 01.10.03-4715, kuriuo įspėjo, jog per nustatytÄ 15 dienų terminÄ , skaičiuojant nuo raÅ¡to įteikimo dienos, neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdo sÄ lygų, numatytų kredito sutartyje – paskolÄ grÄ Å¾inti dalimis ir nustatytais terminais. Teismas sprendė, kad kreditorius tinkamai įvykdė pareigÄ praneÅ¡ti kitai sutarties Å¡aliai apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ , o skolininkas apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kredito sutarties nutraukimÄ buvo informuotas tinkamai. Teismas taip pat nustatė, kad 38 000 Lt suma kredito unijos „Moterų taupa“ skolininkui buvo suteikta smulkaus verslo tikslais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Å¡io kredito refinansavimas buvo naudojamas verslo tikslais, todėl Å¡ioje dalyje vartotojų teisių papildomos apsaugos nuostatos netaikytinos.

 Â

Â

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

           Suinteresuotas asmuo V.

S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

          Â

1. Dėl banko piktnaudžiavimo skolininkui nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie vienaÅ¡alį kredito sutarties nutraukimÄ ir teismo procesÄ . Vadovaujantis 329 str. 3 d. 1 p., skundžiama nutartis yra naikintina.

          Â

2. Bankas nepateikė nei teismui, nei skolininkui aiškaus kredito įmokų ir palūkanų mokėjimų grafiko, palūkanų perskaičiavimo grafikų, delspinigių paskaičiavimų, dėl ko nei teismas, nei skolininkas negalėjo įvertinti skolos reikalavimo pagrįstumo. Nei teismui, nei skolininkui neturint galimybių įvertinti skolos reikalavimo paskaičiavimų bei jų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiama nutartis yra naikintina.

          Â

3. PareiÅ¡kėjo pateiktas 2009 m. gegužės 21 d. sudarytas 2006 m. sausio 5 d. kredito sutarties Nr. 1760618010007-21 priedas Nr. 1 nėra susietas su kredito sutartimi Nr. 1760618010007-21 ir nėra užtikrinamas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikia detalių duomenų ir skolos sumų pagrindimo bei nedetalizuoja gautų iÅ¡ skolininko sumų įskaitymo pagal 2006-01-05 kredito sutartį Nr. 1760618010007-21 ir pagal kitÄ skolininko prievolę pagal 2009-05-21 priedÄ Nr.1, nurodytas klausimas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo sumos (722 934,55 Lt) pagrįstumo pirmosios instancijos teisme nagrinėtinas iÅ¡ naujo, iÅ¡ banko iÅ¡reikalaujant detalius reikalaujamÄ skolÄ ir skolininko apmokėtÄ jos dalį pagrindžiančius dokumentus.

          Â

4. Kadangi nėra aiÅ¡ku ir bankas nėra pateikęs nei teismui, nei skolininkui duomenų apie tai, kokios iÅ¡ skolininko gautos sumos yra įskaitytos kaip kredito grÄ Å¾inimas, palÅ«kanos ir kokia tvarka bei už kurį terminÄ yra paskaičiuotos netesybos, duomenys apie tai iÅ¡reikalautini iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir susikaupusios netesybos (delspinigiai) perskaičiuotinos ir priteistinos tik už ne ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ (CK 1.125 str. 5 d.). Teismui nustačius, kad pareiÅ¡kėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, taip pat jei skolininkas faktiÅ¡kai įvykdė dalį prievolės, skolininkas praÅ¡o teismo įvertinti ir mažinti netesybas ar pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl netesybų netenkinti.

          Â

5. Po 2006 m. sausio 5 d. kredito sutarties Nr. 1760618010007-21 priedo Nr. 1 pasiraÅ¡ymo 2009 m. gegužės 21 d. skolininkas pradėjo tinkamai vykdyti kredito sumų grÄ Å¾inimo mokėjimus ir bankui sugrÄ Å¾ino apie 150 000 Lt kredito, kas akivaizdžiai parodo ženklų skolininko finansinės padėties pagerėjimÄ ir galimybes tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį.

          Â

6. Banko veiksmai rodo visiÅ¡kÄ nenorÄ vykdyti sutarties Å¡alių bendradarbiavimo pareigÄ , kas laikytina nesÄ Å¾iningais pareiÅ¡kėjo veiksmais.

          Â

7. Palikus galioti skundžiamÄ nutartį, iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų nukreiptas į paskutinį skolininko turimÄ gyvenamosios paskirties turtÄ . Be to, nėra nustatyta, į kokį turtÄ pirmiausia yra nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, neįvertinta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir butÄ su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės banko nebuvo pateiktos, turto vertė neįvertinta, o skolininko kaip fizinio asmens ir vartotojo turtiniai ir kiti interesai bei galima žala nenustatyta.     Â

          Atsiliepimu į skolininko V. S. atskirÄ jį skundÄ kreditorius AB SEB bankas ginčija atskirojo skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas buvo pradėtas dar 2011 metais. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi įspėjo skolininkÄ , kad negrÄ Å¾inus bankui skolos per vienÄ mėnesį nuo teismo nutarties įteikimo dienos, bankui įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių. Å iÄ nutartį skolininkas apskundė atskiruoju skundu. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi skundÄ patenkino ir perdavė klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs klausimÄ pirmosios instancijos teismas banko pareiÅ¡kimÄ patenkino 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi. Taigi dar 2011 metais apeliantas žinojo apie kredito sutarties nutraukimÄ , priverstinio skolos inicijavimo procesÄ . Paskutinis skolininko mokėjimas pagal kredito sutartį – 3 000 Lt, buvo atliktas 2011 m. balandžio 4 d., daugiau jokių mokėjimų skolininkas nevykdo. Nuo kredito sutarties nutraukimo 2011 m. rugpjūčio 2 d. sustabdytas palÅ«kanų ir netesybų skaičiavimas. Jei laikytume kredito sutartį nenutraukta, pradelstų mokėjimų suma, taigi ir skolininko naÅ¡ta, ženkliai padidėtų, o dėl tos priežasties, kad skolininkas prievolės nevykdo, pagrindas nutraukti sutartį iÅ¡liktų ir bÅ«tų nedelsiant realizuotas. Taigi skundas yra savitikslis. Apeliantas nurodo, kad neturi kredito įmokų ir palÅ«kanų mokėjimo grafiko. GrafikÄ jis gali gauti banke nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis arba kreipdamasis į vadybininkÄ , administruojantį kreditÄ . Pagal kredito sutarties 4.18 punktÄ , apeliantas turi informuoti bankÄ dėl negauto grafiko, bet įrodymų, kad informavo bankÄ apie grafiko negavimÄ ar negalėjimÄ gauti, apeliantas nepateikia. Delspinigiai yra numatyti kreditavimo sutarties 4.6 punkte; Å¡ios sutarties nuostatos apeliantas neginčijo. Atskirajame skunde apeliantas kelia eilę klausimų, kurie gali bÅ«ti sprendžiami pagal ginčo teisenos nuostatas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

          Atskirasis skundas atmetamas.

          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

         Â

Pagal iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų pradžioje galiojusį teisinį reglamentavimÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto procedÅ«rÄ nustatė CPK XXXVI normos. Pasisakydamas dėl Å¡ių

normų paskirties, kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad jos yra skirtos užtikrinti hipotekos institutÄ sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, įgyvendinimÄ â€“ hipotekos procedÅ«ros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių

bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S.

v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011).

           Ginčijama nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus AB SEB

banko pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, areÅ¡tavo skolininko V. S. įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei įspėjo skolininkÄ , kad

negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį įkeisti daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Nesutikdamas su Å¡ia nutartimi, skolininkas, be kita ko, tvirtina, kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie kredito sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ .

           Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, dėl Å¡ių apelianto argumentų jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas, 2012 m. gegužės 10 d. iÅ¡nagrinėjęs apelianto atskirÄ jį skundÄ dėl analogiÅ¡kos savo teisine prigimtimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarties. Apeliacinės instancijos teismas tuomet nurodė, kad įspėjimÄ dėl kredito sutarties nutraukimo kreditorius skolininkui iÅ¡siuntė kredito sutartyje nurodytu susiraÅ¡inėjimo adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat įkeisto turto adresu – (duomenys neskelbtini). Å alių sudarytos kredito sutarties bendrosios dalies 13 punkte nustatyta, kad jeigu keičiasi kredito gavėjo adresai, kredito gavėjas tuojau pat privalo apie tai informuoti bankÄ . Byloje nėra duomenų, kad skolininkas bÅ«tų informavęs kreditorių apie pasikeitusį susiraÅ¡inėjimo adresÄ , todėl siųsdamas įspėjimÄ paskutiniu jam žinomu skolininko adresu, bankas pareigos informuoti skolininkÄ apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ nepažeidė (CK 2.17 str. 3 d., 6.166 str.). Visos kitos apelianto nurodytos aplinkybės apie galimybę informuoti jį apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ telefonu arba jo darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pagrindas daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kreditoriaus ir skolininko bendravimo telefonu praktikÄ bei skolininko reagavimÄ Ä¯ tokius skambučius, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad skolininkas vadovaudamasis kredito sutarties bendrosios dalies 4.13 punktu bÅ«tų informavęs kreditorių apie darbovietės pasikeitimÄ . CPK 123 straipsnis nagrinėjamu atveju taip pat netaikytinas, nes Å¡is straipsnis reglamentuoja tik procesinių dokumentų įteikimo tvarkÄ . Å is teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas aktualus ir nagrinėjamu atveju, nes pateiktas dėl analogiÅ¡kų apelianto argumentų.

          Savo atskirajame skunde apeliantas pakartotinai nurodo, kad bankas nepateikė nei teismui, nei skolininkui aiÅ¡kaus kredito įmokų ir palÅ«kanų mokėjimų grafiko, palÅ«kanų perskaičiavimo grafikų, delspinigių paskaičiavimų, dėl ko nei teismas, nei skolininkas negalėjo įvertinti skolos reikalavimo pagrįstumo. Tačiau dar 2012 m. gegužės 10 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino apeliantui, kad pagal CPK 558 straipsnio nuostatas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto dydį pareiÅ¡kime nurodo hipotekos kreditorius (CPK 558 str. 1 d.); nurodytos teisės normos nenumato hipotekos teisėjui jokio pagrindo ir galimybių, priimant nutartį dėl areÅ¡to ir įspėjimo, kad negrÄ Å¾inus skolos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui, kartu vertinti ir įsiskolinimo pagrįstumÄ bei dydį. Å iuo atveju svarbus yra tik pats įsipareigojimo neįvykdymo nustatytu terminu faktas, kuris ir sudaro pagrindÄ kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (CPK 558 str.

1 d., 4.192 str. 1 d.). Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – jos dydžiu, pagrįstumu, jos įvykdymu ir kitais su tuo susijusiais klausimais, Å¡ie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Tai nėra numatyta ir CPK 542 straipsnio 1 dalyje, be to, tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007). Ginčas dėl prievolės, užtikrintos hipoteka, dydžio, sÄ lygų ar jos vykdymo galėtų bÅ«ti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieÅ¡kinio teisenos tvarka.

           Byloje

nustatyta, kad kreditas apeliantui buvo suteiktas būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, šio būsto statybai baigti

(apdailai atlikti) ir kreditui iÅ¡ kredito unijos „Moterų taupa“ refinansuoti (Kredito sutarties Specialiosios dalies ,,Kredito paskirtis“ nuostatos). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditas iÅ¡ kredito unijos „Moterų taupa“ apeliantui buvo suteiktas smulkaus verslo tikslais, taigi ne vartojimo. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad bÅ«stas buvo įsigytas jo asmeniniams, Å¡eimos poreikiams tenkinti, nors bÅ«tent Å¡iuo tikslu, t. y. siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti sudarytos kredito sutarties tikslÄ , Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės

10 d. nutartimi kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo apelianto sudarytÄ kredito sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo ir spręsti dėl papildomos vartotojams suteikiamos apsaugos taikymo. Kita vertus, teismų praktikoje pabrėžiama, kad Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir D. P., bylos Nr. 3K-3-58/2012). Kreditorius nurodė, kad paskutinį mokėjimÄ pagal kredito sutartį apeliantas atliko 2011 m. balandžio 4 d. ir daugiau jokių mokėjimų nevykdė, savo ruožtu apeliantas įrodymų apie tinkamÄ sutarties vykdymÄ ir realias galimybes jÄ tinkamai vykdyti ateityje nepateikė.

           Teismas taip pat atmeta apelianto argumentÄ , kad skundžiama nutartis naikintina dėl CPK

329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo. Pagal CPK 544 ir 545 straipsniuose nustatytÄ reglamentavimÄ , kreditoriaus pareiÅ¡kimas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas raÅ¡ytinio proceso tvarka ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo hipotekos skyriui dienos. Nustatytas teisinis reglamentavimas neįpareigoja teismo apie kreditoriaus pareiÅ¡kimo nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ti skolininkui. Å iuo atveju skolininkas savo pozicijÄ dėl kreditoriaus pareiÅ¡kimo turi galimybę iÅ¡dėstyti paduodamas atskirÄ jį skundÄ . Kita vertus, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nepraneÅ¡imas apie raÅ¡ytinio proceso metu priimamų dokumentų laikÄ ir vietÄ nesudaro absoliutaus Å¡ių dokumentų negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Baltijos žuvys“ direktorius A. Žiogas v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-69/2006).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo sprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, patenkinęs kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių Å¡i nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK

329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

           2013 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teisme gautas apelianto praÅ¡ymas sustabdyti Å¡iÄ bylÄ , iki bus iÅ¡nagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal apelianto ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankas dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismas Å¡io apelianto praÅ¡ymo netenkina, nes neturi duomenų, jog civilinė byla pagal apelianto ieÅ¡kinį bÅ«tų iÅ¡kelta – tokių duomenų apeliantas nepateikė, o Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (Liteko) jų taip pat nėra. Kita vertus, teismas sprendžia, kad toks praÅ¡ymas yra akivaizdus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pavyzdys, nes apie galimybę savo galimai pažeistas teises ginti ieÅ¡kinio teisenos tvarka apeliantui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta dar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartyje, tačiau su ieÅ¡kiniu apeliantas kreipėsi į teismÄ tik 2013 m. gegužės 6 d., t. y. praėjus beveik metams ir iki pirminės Å¡io atskirojo skundo nagrinėjimo datos likus vos 11 dienų. Akivaizdu, kad toks procesinis elgesys neatitinka protingo ir sÄ Å¾iningo žmogaus elgesio standartų, todėl negali bÅ«ti ginamas.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Â

n u t a r i a :

           atmesti skolininko V. S. praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos sustabdymo.

           Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

      Â

   Teisėja                                                                                               Vilija

Mikuckienė