Legislator Case Law & Legislation
73ef09ee-9c4f-425d-afb0-8d63ebe23f46 AI generated

73ef09ee-9c4f-425d-afb0-8d63ebe23f46 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 73ef09ee-9c4f-425d-afb0-8d63ebe23f46
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1616-862/2021 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Littransrent“ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui V. T.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Littransrent“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 17 106,48 Eur žalos atlyginimÄ , 181,50 Eur su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu iki bylos iÅ¡kėlimo teisme susijusių iÅ¡laidų atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

73ef09ee-9c4f-425d-afb0-8d63ebe23f46 · Vilniaus apygardos teismas: Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, tačiau tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad ieÅ¡kinio senaties terminas taikytinas, praÅ¡o atnaujinti terminÄ , nes atsakovo interesas iÅ¡saugoti pasisavintas lėšas negali bÅ«ti iÅ¡keliamas aukščiau ieÅ¡kovės intereso apginti savo pažeistas teises, kadangi iki atsakovo atÅ¡aukimo iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovo pareigų, ieÅ¡kovė savo teisių įgyvendinti neturėjo galimybės.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1355-614/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25139-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jelenos Šiškinos teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1616-862/2021 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Littransrent“ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui V. T.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Littransrent“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 17 106,48 Eur žalos atlyginimÄ , 181,50 Eur su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu iki bylos iÅ¡kėlimo teisme susijusių iÅ¡laidų atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad: 1.1. ieÅ¡kovė UAB „Littransrent“ įsteigta 2010 m. kovo 19 d. Nuo įsteigimo iki 2019 m. vasario 28 d. jos vadovu buvo atsakovas V. T.. Atsakovas nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2017 m. liepos 13 d. buvo ir vieninteliu ieÅ¡kovės akcininku. AtsakovÄ atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų nuo 2019 m. vasario 28 d. buvo nuspręsta 2019 m. vasario 11 d. įvykusiame visuotiniame ieÅ¡kovės akcininkų susirinkime. Atsakovo kaip ieÅ¡kovės vadovo paskutinė darbo diena buvo 2019 m. vasario 28 d., naujas ieÅ¡kovės vadovas V.

V. pareigas pradėjo eiti 2019 m. kovo 1 d.;

2. naujajam ieÅ¡kovės vadovui susipažinus su finansiniais ir kitais dokumentais, paaiÅ¡kėjo, kad nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. advokatų kontora „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“ (dabar - TGS Baltic) ieÅ¡kovei iÅ¡rašė bei pateikė apmokėjimui PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras bendrai 17 106,48 Eur (su PVM) sumai, kuri buvo apmokėta. Ä®vertinus advokatų kontoros pateiktas ataskaitas už 2013 balandžio mėn. - 2017 m. rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas, paaiÅ¡kėjo, atsakovas, kaip buvęs ieÅ¡kovės vadovas, savo asmeninių interesų tenkinimui užsakė su ieÅ¡kovės veikla niekuo nesusijusias teisines paslaugas bei apmokėjo jas ieÅ¡kovės lėšomis. IeÅ¡kovė siekė iÅ¡mokėtas lėšas susigrÄ Å¾inti, tačiau atsakovas geranoriÅ¡kai lėšų negrÄ Å¾ino, todėl už teisinę pagalbÄ rengiant 2020 m. rugsėjo 11 d. pretenzijÄ atsakovui, ieÅ¡kovė patyrė 181,50 Eur iÅ¡laidas.

3. Atsakovas V. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad: 3.1. jis patvirtina, jog ieÅ¡kovė apmokėjo suteiktas advokatų kontoros TGS Baltic teisinės paslaugas, kurios apraÅ¡omos ieÅ¡kinyje; 3.2. tarp atsakovo ir L. M. 2017 m. liepos 3 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas L. M. pardavė 70 procentų ieÅ¡kovės akcijų, t. y. kontrolinį akcijų paketÄ , o atsakovui liko 30 procentų ieÅ¡kovės akcijų.

Pasirašydama akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagrindinė akcininkė patvirtino, kad jai yra žinoma ieškovės teisinė, finansinė, mokestinė padėtis; 3.3. ieškinys turi būti atmestas pritaikius ieškinio senatį, kadangi ieškinio senaties termino skaičiavimui teisinės reikšmės neturi juridiniam asmeniui atstovaujančių valdymo organų narių sudėties pasikeitimai. Ieškovė yra neteisi teigdama, jog apie suteiktas paslaugas ieškovė sužinojo tada, kai pareigas pradėjo eiti naujas vadovas.

IeÅ¡kovė apie teisines paslaugas objektyviai sužinojo tada, kada ieÅ¡kovės vardu buvo iÅ¡raÅ¡ytos atskiros PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bei atliekant atskirus mokėjimus iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos. Patvirtino, kad atsiskaitymai pagal ieÅ¡kovės nurodytas sÄ skaitas vyko 2013 m. gegužės 31 d., 2013 m. gruodžio 14 d., 2014 m. liepos 30 d., 2014 m. rugsėjo 4 d., 2014 m. lapkričio 14 d., 2014 m. gruodžio 29 d., 2015 m. liepos 15 d., 2015 m. spalio 8 d., 2015 m. lapkričio 13 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. sausio 6 d., 2016 m. vasario 26 d., 2016 m. kovo 22 d., 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. gegužės 27 d., 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugsėjo 14 d., 2016 m. spalio 27 d., 2016 m. lapkričio 21 d., 2016 m. gruodžio 8 d., 2017 m. sausio 11 d., 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 16 d., 2017 m. balandžio 12 d., 2017 m. balandžio 28 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. birželio 9 d., 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. spalio 13 d..

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kinio senatis prasidėjo atskirai po kiekvienos Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimo dienos. Kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2020 m. rugsėjo 3 d., trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs visiems mokėjimams, iÅ¡skyrus 2017 m. spalio 13 d. mokėjimÄ dėl 67,76 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad kaip alternatyva ieÅ¡kinio senaties pradžiai galėtų bÅ«ti ir 2017 m. liepos 3 d., t. y. diena, kai buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, nes naujoji akcininkė sudarydama sutartį patvirtino, kad 2017 m. liepos 3 d. jai buvo žinoma ieÅ¡kovės teisinė, finansinė ir mokestinė padėtis ir jÄ ieÅ¡kovės finansinė bÅ«klė tenkino ir už akcijas buvo sumokėta 6 200 Eur kaina; 3.4. abejoja, ar atliktais mokėjimais ieÅ¡kovei buvo padaryta žala, nes naujoji akcininkė trejus metus į teismÄ nesikreipė, nors tokiÄ teisę turėjo pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ .

Mano, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu ir tai, kad atliktų mokėjimų metu atsakovas buvo vienintelis ieškovės akcininkas ir vadovas, taigi vienintelis naudos gavėjas, todėl atliktais mokėjimais negalėjo pažeisti jokių kitų asmenų interesų. Pažymėjo ir tai, kad naujoji akcininkė tris metus tvirtindama ieškovės finansines ataskaitas, klausimo dėl žalos pagal teiktas teisines paslaugas taip pat niekada nekėlė.

4. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriame nurodė, kad atsakovo pozicija dėl žalos padarymo ieÅ¡kovei kaip juridiniam asmeniui yra klaidinga dėl savo asmeninio turto bei vadovauto (valdyto) juridinio asmens turto sutapatinimo. Aplinkybė, jog asmuo yra vienintelis bendrovės akcininkas, nereiÅ¡kia, kad su tos bendrovės turtu jis gali elgtis kaip su savo. Nurodė, jog naujoji akcininkė, pasiraÅ¡ydama akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, balsuodama už 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimÄ , apie ieÅ¡kovės lėšų pasisavinimÄ , atsakovui užsisakius asmenio pobÅ«džio teisines paslaugas, nežinojo.

Atsakovas, ieÅ¡kovės manymu, privalėjo pateikti į bylÄ Ä¯rodymus, kurie patvirtintų, kad naujajai akcininkei buvo pateiktos ginčo sÄ skaitos bei jas detalizuojantys dokumentai. Aplinkybė, jog akcininkė nepasinaudojo teise reikÅ¡ti reikalavimus juridinio asmens vadovui, neÅ¡alina atsakovo atsakomybės. IeÅ¡kovė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas, nes tokiose, kaip esamo ginčo, situacijose, yra kitoks senaties eigos pradžios aiÅ¡kinimas, tai siejant su naujo vadovo įgaliojimu pradžia bei laikotarpiu reikalingu naujam juridinio asmens vadovui susipažinti įmonės dokumentais, buhalterine apskaita.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, tačiau tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad ieÅ¡kinio senaties terminas taikytinas, praÅ¡o atnaujinti terminÄ , nes atsakovo interesas iÅ¡saugoti pasisavintas lėšas negali bÅ«ti iÅ¡keliamas aukščiau ieÅ¡kovės intereso apginti savo pažeistas teises, kadangi iki atsakovo atÅ¡aukimo iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovo pareigų, ieÅ¡kovė savo teisių įgyvendinti neturėjo galimybės.

5. Atsakovas pateikė triplikÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovės argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties termino nepaneigia atsakovo argumentų, kad ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo kiekvienos sÄ skaitos apmokėjimo, todėl laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ sieja su naujojo ieÅ¡kovės vadovo iÅ¡rinkimu. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kinio senaties terminas negali bÅ«ti atnaujintas, nes, jeigu pagrindinė akcininkė - L. M., valdanti kontrolinį paketÄ , atsakovo veiksmus bÅ«tų laikiusi neteisėtais ar darančiais žalÄ ieÅ¡kovei, ji galėjo kreiptis į teismÄ po akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

To nepadariusi akcininkė atsisakė ginti galimai pažeistas ieÅ¡kovės teises. Naujasis įmonės vadovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė pradėjus daugiau nei vieneriems metams nuo jo skyrimo ieÅ¡kovės vadovu momento. Be to, Å¡is asmuo 2019 m. gruodžio 31 d. pasirašė balansÄ , sudarytÄ 2020 m. kovo 31 d., tačiau klausimo dėl žalos ieÅ¡kovei padarymo nekėlė. Nurodė, kad tarp atsakovo, nesutikusio perleisti jam likusių akcijų už maÅ¾Ä kainÄ , ir ieÅ¡kovės vadovo bei akcininkės yra susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo V. T. ieÅ¡kovei UAB „Littransrent“ 17 106,48 Eur žalos atlyginimo, 181,50 Eur su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu iki bylos iÅ¡kėlimo teisme susijusių iÅ¡laidų atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (17 287,98 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 3 159,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas sprendė, kad byloje esantis atsakovo 2019 m. birželio 19 d. atsakymas patvirtina, kad ieÅ¡kovė 2019 m. gegužės 10 d. atsakovo paprašė suteikti informacijÄ apie apmokėtas paslaugas, tačiau informacija suteikta nebuvo. Teismo vertinimu, aplinkybę, jog ieÅ¡kovė siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ patvirtina ir ieÅ¡kovės 2019 m. liepos 16 d. raÅ¡tas, o ieÅ¡kovės 2020 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡tas patvirtina, kad ieÅ¡kovė pareikalavo atsakovo grÄ Å¾inti pagal aukščiau nurodytas sÄ skaitas iÅ¡mokėtas lėšas. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas 17 106,48 Eur ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino, nors ginčo dėl to, jog aukščiau nurodytos sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos ir pateiktos apmokėti ieÅ¡kovei už atsakovui suteiktas paslaugas byloje nėra.

8. Teismo vertinimu, atsakovo paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu, netinkamai vykdė pozityviÄ pareigÄ teikti pirmumÄ bendrovės, kuriai vadovauja, interesams ir susilaikyti nuo savo interesų tenkinimo bendrovės sÄ skaita. Ir tokiu bÅ«du pažeidė lojalumo pareigÄ ir naudojo juridinio asmens turtÄ asmeninei naudai, todėl yra pagrindas sutikti su ieÅ¡kovės atstovais, kad atsakovas nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, pasielgė neteisėtai ir tuo ieÅ¡kovei padarė 17 106,48 Eur turtinę žalÄ .

9. Pagal kasacinio teismo praktikÄ vadovo atsakomybę dėl lojalumo pareigos pažeidimo Å¡alina akcininkų pritarimas veiksmams, kurie yra interesų konflikto sferoje, taip pat faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016). Vadovas gali iÅ¡vengti atsakomybės tik įrodydamas, kad bendrovė buvo davusi sutikimÄ su tokiais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014).

Teismas nurodė, kad atsakovas neiÅ¡dėstė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo sÄ skaitų apmokėjimas ieÅ¡kovei buvo naudingas. Byloje nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų (vienintelio akcininko sprendimo ar kito raÅ¡ytinio dokumento), kurie patvirtintų atsakovo argumentus, jog ginčo sÄ skaitos ieÅ¡kovei buvo iÅ¡raÅ¡ytos ir jos apmokėtos esant ieÅ¡kovės dalyvių sutikimui (CK 2.87 straipsnio 5 ir 6 dalys), todėl, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė pagrindų, kurie atleistų jį nuo atsakomybės bendrovei.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendė, kad yra pagrindas iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė įrodė, kad jos buvęs vadovas naudojosi ieÅ¡kovės turtu asmeniniai naudai gauti, todėl yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 17 106,48 Eur turtinės žalos atlyginimÄ (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

10. IeÅ¡kovės pateiktas 2020 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡tas patvirtina, kad ieÅ¡kovė ne teismo tvarka siekė iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ , todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 181,50 Eur iÅ¡laidas patirtas rengiant pretenzijÄ atsakovei, kurias pagrindžia 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija APB Nr. 18513 (CK 6.54 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Taip pat teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanas skaičiuojamas nuo priteistinos sumos (17 287,98 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m, rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo 11.

Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties, teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiÅ¡kino, kad atsakovas, priimdamas ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas ir teikdamas jas apmokėjimui nelaikė Å¡ių veiksmų ir jų pasekmių ieÅ¡kovės teisės pažeidimu, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo kiekvienos sÄ skaitos apmokėjimo. Liudytojos parodymai patvirtina, kad įsigydama ieÅ¡kovės akcijas ji buvo supažindinta su ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentais ir juose esanti informacija rodė, jog įmonės finansinė padėtis yra gera, todėl nekilo poreikis susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu buvo sudaryti ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentai.

Liudytoja taip pat nurodė, kad įsigyjant akcijas iÅ¡ atsakovo jai nebuvo atskleista informacija, jog ieÅ¡kovės lėšomis buvo apmokamos ieÅ¡kovės vadovui suteiktos paslaugos, todėl yra pagrindas sutikti su ieÅ¡kovės argumentais, kad jos akcininkei, byloje dalyvavusiai liudytojai, įsigijus akcijas buvo žinoma apie ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ . Teismas nurodė, kad juridinis asmuo įgyvendina savo teises ir pareigas per jo atstovus, todėl senaties terminas tuo atveju, kai bylÄ inicijuoja naujas juridinio asmens vadovas, yra skaičiuotinas nuo jo tapimo vadovu, o ne nuo faktinių mokėjimų atlikimo.

Nagrinėjamu atveju mokėjimai buvo atlikti atsakovui esant įmonės vadovu. Å iuos mokėjimus atlikusi ieÅ¡kovė, atstovaujama atsakovo, nekėlė ginčo dėl atliktų mokėjimų. Ginčas kilo atsakovę pradėjus valdyti naujam vadovui, kuris susipažinęs ne tik su įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir tais, kurių pagrindu šį atskaitomybė sudaroma, nustatė, kad mokėjimus ieÅ¡kovė atliko nepagrįstai, todėl nagrinėjamu atveju senaties terminas skaičiuotinas nuo naujo vadovo sužinojimo ir nuo akcininkų sprendimo atleisti atsakovÄ momento, t.y. nuo 2019 m. kovo 1 d.

Teismas sprendė, kad terminas pateikti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo nėra praleistas, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. Atsakovas V. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1616-862/2021 ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kovo UAB „Littransrent“ ieÅ¡kinio atsakovui V. T. reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senatį, iÅ¡skyrus reikalavimÄ dėl 67,76 Eur tariamos žalos, patirtos dėl 2017 m. spalio 13 d. atlikto ieÅ¡kovo UAB „Littransrent“ mokėjimo advokatų kontorai; atmesti ieÅ¡kovo UAB „Littransrent“ ieÅ¡kinį visa apimtimi; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad: 12.1. teismas netinkamai taikė ieÅ¡kinio senaties institutÄ reglamentuojančias nuostatas ir netinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ , dėl ko nepagrįstai ieÅ¡kinio reikalavimams nebuvo pritaikyta senatis. Nurodė, jog ieÅ¡kinio reikalavimai yra dėl žalos atlyginimo, todėl jiems taikomas trejų metų sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas. Byloje nustatinėjant ieÅ¡kinio senaties termino (ir teisės į ieÅ¡kinį) pradžios momentÄ turėjo bÅ«ti vertinama, kada asmuo, įgyvendinantis teisę į ieÅ¡kinį (Å¡iuo atveju – Bendrovė), sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ .

Bendrovė kaip ir bet kuris kitas juridinis asmuo turi savarankiÅ¡kÄ teisinį subjektiÅ¡kumÄ , kuris teisės doktrinoje yra laikomas vienas iÅ¡ esminių juridinį asmenį kaip savarankiÅ¡kÄ teisinį subjektÄ apibrėžiančių elementų. Atsižvelgiant į šį savarankiÅ¡kÄ teisinį subjektiÅ¡kumÄ , Bendrovės teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas negali bÅ«ti atsietas nuo Bendrovės – t. y. jeigu Bendrovės vardu buvo atliktas mokėjimas, neva Bendrovei sukėlęs žalÄ , ir apie šį mokėjimÄ sužinojo tuometinis Bendrovės vadovas, turi bÅ«ti laikoma, kad apie šį savo neva teisės pažeidimÄ Bendrovė sužinojo tuo pačiu metu, kai apie jį sužinojo tuometinis Bendrovės vadovas.

Kadangi visų mokėjimų atlikimo momentu Bendrovės vadovas buvo atsakovas, kurio iniciatyva ir buvo atlikti Bendrovės mokėjimai, todėl Bendrovės sužinojimas apie atliktus mokėjimus sutapo su šių mokėjimų atlikimo momentais. Kadangi Bendrovė apie atliktus mokėjimus sužinojo jų atlikimo momentais, tai pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį Bendrovės teisė į ieškinį dėl kiekvieno atlikto mokėjimo prasidėjo skirtingomis datomis, kurios sutampa su mokėjimų atlikimo datomis.

Bendrovės ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo atsakovui pareikÅ¡tas 2020 m. rugsėjo 3 d., tai sutrumpintas trejų metų senaties terminas turi bÅ«ti laikomas pasibaigęs dėl iÅ¡ visų mokėjimų kildinamos žalos, iÅ¡skyrus 2017 m. spalio 13 d. 67,76 Eur dydžio mokėjimÄ . Kadangi atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl visų su likusiais mokėjimais susijusių reikalavimų, teismas turėjo taikyti ieÅ¡kinio senatį 98,56 procentų daliai ieÅ¡kinio reikalavimų, sudarančiai 17 038,72 Eur ir nagrinėti tik likusiÄ 249,26 Eur ieÅ¡kinio reikalavimų dalį; 12.2. aukÅ¡tesniųjų teismų praktikoje jau yra nagrinėti atvejai, kai ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kia juridinis asmuo ir kai yra įvykę pasikeitimai valdymo organų sudėtyje, kuriais tiek kasacinis teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas sutaria, jog valdymo organų narių pasikeitimas nedaro įtakos ieÅ¡kinio senaties terminų skaičiavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2007;

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-853-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-441- 1120/2020); 12.3. alternatyvus ieškinio senaties pradžios momentas galėtų būti nustatomas nebent tuo atveju, jei būtų įgyvendinta ne Bendrovės, o pagrindinės akcininkės (kai yra pasinaudojama Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta teise) teisė į ieškinį – tokiu atveju galėtų būti aktualus Akcijų perleidimo sutarties sudarymo ir Pagrindinės akcininkės atėjimo į Bendrovę momentas.

Tačiau net ir taikant šį ieÅ¡kinio senaties pradžios momentÄ jis bÅ«tų laikomas praleistas dėl visų mokėjimų, iÅ¡skyrus du (2017 m. spalio 13 d. mokėjimÄ 67,76 Eur ir 2017 m. liepos 14 d. mokėjimÄ 508,20 Eur). Lietuvos apeliacinio teismo yra nustatyta, jog tam tikrais atvejais ir juridinio asmens dalyvių žinojimas apie aplinkybes gali bÅ«ti prilygintas juridinio asmens žinojimui, ypač tada, kai juridinio asmens dalyviai turi iÅ¡imtinę kompetencijÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų juridinio asmens veiksmų atlikimui dėl turimo akcijų skaičiaus bei gali įgyvendinti juridinio asmens teises sužinotų aplinkybių atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kad vienai iÅ¡ bendrovės akcininkių (kuri nebuvo vadovė) priklausė daugiau nei pusė bendrovės akcijų, ir Å¡i akcininkė dalyvavo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose balsavo už finansinių ataskaitų patvirtinimÄ â€“ nėra pagrindo teigti, kad daugumos akcininkė neturėjo sužinoti apie Bendrovei galimai daromÄ Å¾alÄ anksčiau, nei pasikeitė Bendrovės vadovas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-441-1120/2020).

Tai, jog pagrindinė akcininkė nei įsigydama akcijas, nei tapusi Bendrovės akcininke nedėjo pastangų ir neatliko jokių minėtų veiksmų ir dėl to liko nesužinojusi apie 2013-2017 metų laikotarpiu atliktus Bendrovės mokėjimus, automatiÅ¡kai negali nukelti ieÅ¡kinio senaties termino pradžios į Bendrovės vadovo pasikeitimo momentÄ ; 12.4. tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pritartų atsakovo pozicijai dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios (t. y. jog Å¡is momentas turi bÅ«ti siejamas su Bendrovės mokėjimų atlikimo momentais), atsakovas palaiko savo triplike iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir argumentus, jog tokiu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas neturėtų bÅ«ti atnaujintas, nes negali bÅ«ti nustatyta svarbių priežasčių jo praleidimui; 12.5. byloje nepagrįstai buvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, iÅ¡ kurių yra kildinama civilinė atsakomybė.

Teismų praktikoje yra numatyta, jog bendrovės įprastos veiklos metu, kai bendrovė yra moki, veikia pelningai ir negresia nemokumo problemos, valdymo organų pareigos yra sutelktos akcininkų interesų tenkinimui, o tik tada, kai įmonei yra galimybė susidurti su finansiniais sunkumais, bendrovės akcininkų ir kreditorių interesai pradeda konkuruoti ir valdymo organai, veikdami bendrovės vardu, turi juos derinti, taip pat jog įprastu atveju (kai nėra liečiami kreditorių interesai) valdymo organų narių atsakomybę gali šalinti dalyvių sutikimas (kuris gali būti išreikštas ir neformaliai) ar aplinkybė, jog veikiama dalyvių interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

Atkreipė dėmesį, kad visų sÄ skaitų faktÅ«rų, kurių pagrindų buvo atlikti byloje aptariami Bendrovės mokėjimai, iÅ¡skyrus 2017 m. rugpjūčio 29 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. Serija TGSLT 1702029 dėl 67,76 Eur, iÅ¡raÅ¡ymo momentu, taip pat visų Bendrovės atliktų mokėjimų, aptariamų byloje, iÅ¡skyrus 2017 m. spalio 13 d. 67,76 Eur dydžio mokėjimÄ ir 2017 m. liepos 14 d. 508,20 Eur dydžio mokėjimÄ , atlikimo momentu atsakovas buvo vienintelis Bendrovės akcininkas ir vadovas.

Remiantis Å¡ia aplinkybe atsakovas įrodinėjo, jog tuo laikotarpiu, kai buvo vienintelis Bendrovės akcininkas ir vadovas, visos sÄ skaitos Bendrovės vardu buvo iÅ¡raÅ¡omos ir apmokamos atsakovo valia (t. y. tiek su jo, kaip Bendrovės vienintelio akcininko, tiek su jo, kaip Bendrovės vadovo, sutikimu, taip pat atsakovo, kaip vienintelio Bendrovės akcininko, interesais); 12.6. pažymėjo, kad 2017 m. liepos 14 d. atliktas pavedimas buvo numatytas 2017 m. birželio 23 d. Bendrovei iÅ¡raÅ¡ytoje advokatų kontoros sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. Serija TGSLT Nr. 1701470, kuri Bendrovės buvo priimta dar atsakovui esant vieninteliam akcininkui bei kuri jau tuo momentu, kai pagrindinė akcininkė vykdė akcijų įsigijimÄ , atsispindėjo Bendrovės buhalterinėje apskaitoje.

Taigi ir Å¡ios sÄ skaitos faktÅ«ros pagrindu atliktas pavedimas turėtų bÅ«ti laikomas kaip atliktas su atsakovo (kaip Bendrovės vienintelio akcininko) pritarimu (ir toks veiksmas negali bÅ«ti laikomas atsakovo neteisėtu veiksmu). Atsakovas pripažįsta, jog tik 2017 m. spalio 13 d. mokėjimo pavedimas, sudarantis 67,76 Eur, buvo atliktas be visų Bendrovės akcininkų pritarimo, nes tuo metu Bendrovėje jau buvo du akcininkai. Taigi, atliekant visus Bendrovės mokėjimus, iÅ¡skyrus 2017 m. spalio 13 d. mokėjimÄ , sudarantį 67,76 Eur, buvo veikiama Bendrovės interesais (Bendrovei esant mokiai ir neturinčiai nemokumo grėsmės Bendrovės interesai yra tapatinami su Bendrovės akcininkų interesais) ir su Bendrovės dalyvių pritarimu, todėl net ir tuo atveju, jei bÅ«tų netaikoma ieÅ¡kinio senatis ieÅ¡kinio reikalavimams, atsakovo civilinei atsakomybei pagrindo kilti nėra, nes nėra vieno iÅ¡ privalomų civilinės atsakomybės elemento – atsakovo neteisėtų veiksmų.

Atsakovas, kaip vienintelis Bendrovės akcininkas, atsižvelgdamas į tai, jog Bendrovės veikla buvo pelninga, o turtas gerokai virÅ¡ijo įsipareigojimus, bei nuosavas kapitalas gerokai virÅ¡ijo įstatinį kapitalÄ , turėjo visas galimybes gauti iÅ¡ Bendrovės naudos (nepažeisdamas jokių kreditorių interesų) – pavyzdžiui, Å¡iÄ naudÄ atsakovas galėjo gauti ir dividendų ar didesnio atlyginimo ar premijų prie atlyginimo forma; 12.7. teismas nepagrįstai neįvertino pagrindinės akcininkės sutartinių įsipareigojimų turinio ir tai, jog nebuvo pažeisti pagrindinės akcininkės interesai.

Pagrindinė akcininkė Akcijų perleidimo sutartimi patvirtino, jog yra susipažinusi su Bendrovės teisine, finansine ir mokestine padėtimi, kasacinis teismas ir kiti teismai yra aiÅ¡kiai paskirstę akcijų/verslo perleidimo sandorių Å¡alių pareigas ir nustatęs pareigÄ pirkėjui iÅ¡siaiÅ¡kinti visÄ Ä¯sigyjamos įmonės finansinę padėtį, atlikti teisinį, mokestinį ir finansinį patikrinimus (t. y. įtvirtinta caveat emptor (tesisaugo pirkėjas) doktrina), o jų neatlikus prisiimti rizikÄ , ir jog tokie pirkėjo patvirtinimai sutartyse turi svarbiÄ reikÅ¡mę, vertinant ateityje keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2005;

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-244-553/2013). Pažymėjo, kad pagrindinė akcininkė nors ir turėjo kontrolinį akcijų paketÄ ir visas įmanomas turtines ir neturtines teises, niekada ir nekėlė klausimo dėl tariamos žalos – Bendrovės atliktų mokėjimų atsakovo interesais – nesinaudojo teise į informacijÄ ir neprašė pateikti tokios informacijos apie Bendrovę, Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų metu neužduodavo susijusių klausimų, visada patvirtindavo Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nesinaudojo ABÄ® suteikiama teise į ieÅ¡kinį dėl žalos Bendrovei atlyginimo ir nekėlė klausimo dėl tariamos žalos atlyginimo ir pan., todėl darytina iÅ¡vada, kad pagrindinės akcininkės interesai apskritai nebuvo pažeisti, o pagal Akcijų perleidimo sutartį ir joje įtvirtintus patvirtinimus bei caveat emptor doktrinÄ pagrindinė akcininkė negalėjo reikÅ¡ti reikalavimų atsakovui dėl iki akcijų pardavimo įvykusių Bendrovės finansinę bÅ«klę anksčiau nulėmusių aplinkybių.

O bÅ«tent toks reikalavimas (tik ne tiesioginis, o per Bendrovę, veikiant per kontroliuojamÄ valdymo organÄ ) ir yra pareikÅ¡tas Å¡ioje byloje, todėl turėtų ir Å¡iuo pagrindu bÅ«ti atmestas.

13. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti ieÅ¡kovės apeliaciniame teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad: 13.1. CK 1.128 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas analogiÅ¡kose situacijose (kuomet juridiniam asmeniui neteisėtais veiksmais žalos padaro tokio asmens teisinį subjektiÅ¡kumÄ Ä¯gyvendinantis asmuo – įmonės vadovas, t.y. egzistuoja žalÄ padariusio bei ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisę (įmonės vardu) turinčio asmens sutaptis), aukÅ¡tesnių teismų praktikoje yra aiÅ¡kinamas, bÅ«tent, taip pat, kaip šį reglamentavimÄ (teisės normas) aiÅ¡kino pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad juridinis asmuo civilines teises įgyja, civilines pareigas prisiima ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris atstovauja įmonei, atsako už įmonės kasdieninės veiklos organizavimÄ , veikia bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis. Ä®monės vadovų pasikeitimas kartu lemia ir atitinkamÄ laiko tarpÄ , reikalingÄ susipažinti su įmonės dokumentais, buhalterine apskaita ir t.t.

Vertinant žalos patyrusios įmonės, kaip juridinio asmens, statusÄ ir jos galimybę ginti savo teises, taip pat vadovų pasikeitimo aplinkybes, konstatuotina, įstatyme - CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, numatyto ieÅ¡kinio senaties termino pradžia yra sietina su naujojo vadovo, įmonės vardu reiÅ¡kiančio ieÅ¡kinį ankstesniajam, žalos padariusiam, vadovui, įgaliojimų pradžia (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-507-370/2017, 22; 39 – 46 punktai).

Atkreipė dėmesį ir į faktÄ , jog ginčo laikotarpiu atsakovas buvo ne tik Bendrovės vadovu (direktoriumi), bet ir vieninteliu ieÅ¡kovo dalyviu (akcininku). Skirtingai nei apeliaciniame skunde įvardijamose bylose (aukÅ¡tesnės instancijos teismų nagrinėtose situacijose), jokių kitų asmenų, dalyvavusių Bendrovės valdyme, nebuvo, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas nuo ginčo sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimo nėra galimas (toks skaičiavimas reikÅ¡tų neiÅ¡vengiamÄ ieÅ¡kovo, kaip juridinio asmens, teisių pažeidimÄ /galimybės ginti savo pažeistas teises apribojimÄ bei pateisintų atsakovo piktnaudžiavimÄ turėtais įgaliojimais (bÅ«nant vieninteliu įmonės valdyme dalyvaujančiu asmeniu)); 13.2. pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje nebuvo keliama jokių klausimų, susijusių su Bendrovės iÅ¡oriniais santykiais, t. y. santykiais trečiųjų asmenų atžvilgiu, todėl apeliacinio skundo argumentai apie ydingo teisminio precedento formavimÄ (tariamai galintį sudaryti galimybes juridiniams asmenims piktnaudžiauti – keisti valdymo organų narius, taip vis atnaujinant ieÅ¡kinio senaties terminus bei naudojant tokį metodÄ prieÅ¡ bet kuriuos įmonės kontrahentus), yra teisiÅ¡kai nepagrįsti bei dėl Å¡ios priežasties atmestini.

Be to, ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas skundžiamame sprendime yra siejamas ne su bet kokiu (inter alia pakartotiniu) juridinio asmens valdymo organo sudėties pasikeitimu, o tik su tokiu, kuomet vietoje žalos padariusio vadovo vadovauti įmonei paskiriamas kitas asmuo, kuris ir įgyvendina/apgina, bÅ«tent, ankstesniojo vadovo veiksmais pažeistas juridinio asmens teises; 13.3. vadovaujantis Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, todėl apeliacinio skundo teiginiai apie skundžiamu sprendimu neva griaunamÄ ieÅ¡kinio senaties institutÄ , yra niekuo nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, remiantis teismo posėdžio metu atsakovo atstovės duotais paaiÅ¡kinimais, pats apeliantas, priimdamas ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytas ginčo sÄ skaitas faktÅ«ras bei teikdamas jas apmokėjimui, tokių savo veiksmų neteisėtais nelaikė. PastarÄ jį pažeidimÄ aiÅ¡kiai suvokė tik naujai į Bendrovės direktoriaus pareigas priimtas asmuo, kuris ieÅ¡kovo vardu ir inicijavo bylÄ .

Taigi, bylos faktinė medžiaga paneigia apeliaciniame skunde dėstomus teiginius apie tariamÄ ginčo sÄ skaitų – faktÅ«rų apmokėjimo momento ir ieÅ¡kovo (kuriam vienasmeniÅ¡kai – tiek kaip direktorius, tiek kaip vienintelis dalyvis, vadovavo atsakovas) sužinojimo apie jo teisių pažeidimÄ momento sutaptį; 13.4. atsakovas, teigdamas, kad akcininkė, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, o vėliausiai – balsuodama už Bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimÄ , žinojo apie apelianto neteisėtus veiksmus – ginčo paslaugų užsakymÄ /suteikimÄ /apmokėjimÄ ir pan., minimo teiginio, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jokiais įrodymais nepagrindė.

Atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, jog visos ginčo sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡ytos Bendrovei, bet ne pačiam atsakovui (nei sÄ skaitose, nei jų detalizacijose jokių įrašų apie tai, kad sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡omos už apeliantui suteiktas paslaugas nėra įvesta). Taigi, apeliantas ne tik naudojo ieÅ¡kovo lėšas neteisėtai (asmeninių poreikių tenkinimui), bet ir atliko su tuo susijusius veiksmus tokiu bÅ«du, kuriuo pastarÄ jį faktÄ siekta nuslėpti. Todėl visi apeliacinio skundo teiginiai apie tariamai nepakankamÄ akcininkės aktyvumÄ /jos pareigÄ dar akcijų įsigijimo metu/ ir/arba tvirtinant Bendrovės metines finansines atskaitomybes iÅ¡siaiÅ¡kinti apelianto vykdytus neteisėtus veiksmus laikytini nepagrįstais.

Ginčas tarp Å¡alių kilo Bendrovę pradėjus valdyti naujam vadovui, kuris, susipažinęs ne tik su įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir tais, dokumentais pagal kuriuos Å¡i atskaitomybė yra sudaroma, nustatė, jog mokėjimus ieÅ¡kovas atliko neteisėtai; 13.5. prieÅ¡ingai nei aiÅ¡kinama apeliaciniame skunde, naujasis Bendrovės vadovas ėmėsi operatyvių veiksmų padarytos žalos atlyginimui iÅ¡ apelianto iÅ¡ieÅ¡koti, dar 2019 m. gegužės bei liepos mėnesiais kreipėsi į atsakovÄ dėl informacijos (duomenų apie Bendrovės apmokėtas teisines paslaugas) suteikimo, o atsakovui elgiantis nesÄ Å¾iningai – ginčo sÄ skaitose faktÅ«rose įvardytų paslaugų nedetalizavus, 2020 m. rugpjūčio mėnesį pareikalavo ir žalos atlyginimo.

Apeliantui nuostolių nepadengus geruoju, buvo pareikÅ¡tas Bendrovės ieÅ¡kinys, kurio pagrindu ir priimtas skundžiamas sprendimas. Taigi, apelianto teiginiai apie tariamÄ naujojo Bendrovės vadovo pasyvumÄ , kaip priežastį ieÅ¡kinio senaties terminui neatnaujinti (tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatytas jo pradelsimas), yra niekuo nepagrįsti bei prieÅ¡taraujantys bylos medžiagai; 13.6. aplinkybė, jog asmuo yra vienintelis bendrovės akcininkas, nereiÅ¡kia, kad su tos bendrovės turtu jis gali elgtis kaip su savo.

Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimÄ , ne kartÄ pabrėžta, jog akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Todėl ir vienintelis akcininkas turi atsakyti už akcinės bendrovės, t.y. jam svetimo turto pasisavinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-411/2012).

Ginčo sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡ytos Bendrovei, bet ne pačiam atsakovui, kaip faktiniam paslaugų gavėjui (nei sÄ skaitose, nei jų detalizacijose jokių įrašų apie tai, kad sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡omos už Apeliantui suteiktas paslaugas nėra įvesta). Toks Bendrovės lėšų panaudojimo variantas (sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymas Bendrovei, užuot Bendrovės lėšomis apmokėjus pačiam atsakovui iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas), skirtingai nei kiti apeliaciniame skunde minimi juridinio asmens vadovo skatinimo bÅ«dai (dividendų iÅ¡mokėjimas, didesnio atlyginimo nustatymas ar kt.) yra neteisėtas bei atsakovo įvardijamu bÅ«du (siekiu suteikti juridinio asmens dalyviu esančiam asmeniui finansinės naudos) negali bÅ«ti pateisinamas, kadangi, be viso kito:

a) pastaroji apelianto gauta ekonominė nauda liko jo vardu neapskaityta bei neapmokestinta (tuo tarpu, nuo didesnio atlyginimo ir/ar išmokėtų dividendų yra apskaičiuojami bei teisės aktų nustatyta tvarka sumokami mokesčiai);

b) ginčo sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos tam Å«kio subjektui, kuris jokių paslaugų pagal jas nėra gavęs. Vien iÅ¡ pastarųjų aplinkybių yra aiÅ¡ku, jog apelianto minimas naudos gavimo bÅ«das prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės aktų (visų pirma, - mokestinių) nuostatoms bei negali bÅ«ti pateisinamas (ex injuria jus non oritur); 13.7. ginčas yra kilęs tarp atsakovo ir Bendrovės, bÅ«tent, kuri ir pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį apeliantui dėl patirtos žalos atlyginimo. Akcininkė nėra pastarÄ jį ginÄÄ inicijavusi (tiesiogiai ar netiesiogiai) Å¡alis, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl akcininkės sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir/ar jo interesų pažeidimo su nagrinėjama byla nėra susiję. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

15. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

16. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės UAB „Littransrent“ ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas atsakovui V. T..

17. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus priedus: 2017 m. UAB „Littransrent“ balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ ; 2019 m. UAB „Littransrent“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių projektus. Nurodo, kad nors galėjo Å¡iuos įrodymus pateikti pirmoje instancijoje, buvo nuspręsta jų neteikti ir neapkrauti bylos, nes atsakovas turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, jog ieÅ¡kinio reikalavimams bus taikoma ieÅ¡kinio senatis ir jie apskritai nebus nagrinėjami. Atsižvelgiant į tai, jog sprendimu teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į bylai reikÅ¡mingÄ kontekstÄ (jog pagrindinė akcininkė, už simbolinę kainÄ perėmusi Bendrovės akcijas, siekia per Bendrovę pasipelnyti iÅ¡ atsakovo), Å¡ių įrodymų bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik apeliacinėje instancijoje.

18. Ieškovė dėl pateiktų įrodymų prijungimo prieštarauja, nurodydama, kad jie nagrinėjamai bylai įrodomosios reikšmės neturi.

19. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija juos priimti atsisako. Dėl byloje nustatytų aplinkybių 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Littransrent“ (toliau – Bendrovė) buvo įsteigta 2010 m. kovo 19 d. Nuo ieškovės įsteigimo iki 2017 m. liepos 13 d. vieninteliu ieškovės akcininku buvo atsakovas. Nuo 2017 m. liepos 13 d. yra du ieškovės akcininkai: atsakovas, turintis 30 procentų ieškovės akcijų, ir liudytoja L. M., turinti 70 procentų ieškovės akcijų. Nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2019 m. vasario 28 d. ieškovės vadovu buvo atsakovas. Nuo 2019 m. kovo 1 d. ieškovės vadovu yra V. V..

21. Nustatyta, jog 2013 m. balandžio 30 d. – 2017 m. rugpjūčio 29 d. laikotarpiu advokatų kontora „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“ (toliau – Advokatų kontora) už su Bendrovės veikla nesusijusias teisines paslaugas iÅ¡rašė bei pateikė ieÅ¡kovei apmokėti PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras: 2013 m. balandžio 30 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 04023 (viso 7 729,66 LT (2 238,66 Eur) su PVM sumai); 2013 m. gegužės 16 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 04083 (viso 1 957,97 LT (567,07 Eur) su PVM sumai); 2013 m. rugpjūčio 27 d.

PVM Puslapis 2 iš 9 s/f Serija TGSLT Nr. 04770 (viso 301,23 LT (87,24 Eur) su PVM sumai); 2013 m. lapkričio 13 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 05133 (viso 1 054,30 LT (305,35 Eur) su PVM sumai); 2014 m. birželio 17 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 06620 (viso 12 651,48 LT (3 664,12 Eur) su PVM sumai); 2015 m. vasario 20 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 1500223 (viso 2 573,61 Eur su PVM sumai); 2015 m. gegužės 12 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 1500888 (viso 1 221,37 Eur su PVM sumai); 2015 m. rugpjūčio 10 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 1501723 (viso 1 832,06 Eur su PVM sumai); 2015 m. spalio 7 d.

PVM s/f Serija TGSLT Nr. 1502228 (viso 1 919,30 Eur su PVM sumai); 2016 m. vasario 17 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 1600417 (viso 1 308,62 Eur su PVM sumai); 2017 m. gegužės 23 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 1701188 (viso 813,12 Eur su PVM sumai); 2017 m. birželio 23 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 1701470 (viso 508,20 Eur su PVM sumai) bei 2017 m. rugpjūčio 29 d. PVM s/f Serija TGSLT Nr. 1702029 (viso 67,76 Eur su PVM sumai) (toliau visos kartu – ginčo sÄ skaitos faktÅ«ros). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neneigė fakto, kad pastarosios sÄ skaitos (kurias Bendrovė apmokėjo) buvo iÅ¡raÅ¡ytos už jam asmeniÅ¡kai skirtų paslaugų suteikimÄ .

22. Byloje esantis atsakovo 2019 m. birželio 19 d. atsakymas patvirtina, kad ieÅ¡kovė 2019 m. gegužės 10 d. atsakovo paprašė suteikti informacijÄ apie apmokėtas paslaugas, tačiau informacija nebuvo suteikta. Aplinkybę, jog ieÅ¡kovė siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ patvirtina ir ieÅ¡kovės 2019 m. liepos 16 d. raÅ¡tas, o ieÅ¡kovės 2020 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡tas patvirtina, kad ieÅ¡kovė pareikalavo atsakovo grÄ Å¾inti pagal aukščiau nurodytas sÄ skaitas iÅ¡mokėtas lėšas. Atsakovui nereaguojant, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.

23. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Teismas sprendė, kad atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu, netinkamai vykdė pozityviÄ pareigÄ teikti pirmumÄ bendrovės, kuriai vadovauja, interesams ir susilaikyti nuo savo interesų tenkinimo bendrovės sÄ skaita, pažeidė lojalumo pareigÄ , todėl nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, pasielgė neteisėtai ir tuo ieÅ¡kovei padarė 17 106,48 Eur turtinę žalÄ . Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino, teismas nurodė, kad juridinis asmuo įgyvendina savo teises ir pareigas per jo atstovus, todėl senaties terminas tuo atveju, kai bylÄ inicijuoja naujas juridinio asmens vadovas, yra skaičiuotinas nuo jo tapimo vadovu, o ne nuo faktinių mokėjimų atlikimo.

24. Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimams nepagrįstai nebuvo taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas; jog nepagrįstai buvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, iÅ¡ kurių yra kildinama civilinė atsakomybė; jog visiÅ¡kai neatsižvelgta į Akcijų perleidimo sutartyje numatytų pagrindinės akcininkės patvirtinimų reikÅ¡mę ir į tai, jog, nors visiÅ¡kai nebuvo pažeisti pagrindinės akcininkės interesai. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 25. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Å io straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. BÅ«tent toks ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas Å¡ioje byloje.

26. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi sutrumpinto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais netenkintas jo praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį, kvestionuoja dėl netinkamai nustatyto ieÅ¡kinio senaties terminio pradžios momento, todėl Å¡iuo atveju aktualus senaties termino pradžios skaičiavimo atskaitos taÅ¡kas, sprendžiant apeliacinio skundo argumento pagrįstumÄ dėl praleistos ieÅ¡kinio senaties ir jos taikymo bei pasekmių.

27. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti galimybę ginti savo pažeistÄ teisę, tik žinodamas, kad Å¡i yra pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir kt.).

28. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas. Dėl Å¡ios priežasties teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, kada jis sužinojo apie teisės pažeidimÄ . Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, o ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis).

Kai asmuo aiÅ¡kina, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais.

Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl, byloje siekiant tinkamai įvertinti ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , visų pirma turi bÅ«ti nustatytas teisės pažeidimo momentas (objektyvusis momentas), kuris ir yra pradinis iÅ¡eities taÅ¡kas nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ pagal subjektyviuosius kriterijus.

Pažymėtina ir tai, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektyvūs ir objektyvūs momentai tam tikrais atvejais gali sutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-362/2013).

29. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas V. T. UAB „Littransrent“ vadovavo nuo Bendrovės įsteigimo, t. y. 2010 m. kovo 19 d., iki 2019 m. vasario 28 d. Be to, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2017 m. liepos 13 d. atsakovas buvo ir vieninteliu Bendrovės akcininku. Ginčo sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡ytos laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 30 d. – 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. y. tuo metu, kai Bendrovei vadovavo atsakovas. Atsakovo kaip ieÅ¡kovės vadovo paskutinė darbo diena buvo 2019 m. vasario 28 d., naujas ieÅ¡kovės vadovas V.

V. pareigas pradėjo eiti 2019 m. kovo 1 d. Ä®monės vadovų pasikeitimas kartu lemia ir atitinkamÄ laiko tarpÄ , reikalingÄ susipažinti su įmonės dokumentais, buhalterine apskaita. Naujam ieÅ¡kovės vadovui susipažinus su Bendrovės finansiniais ir kitais dokumentais bei įvertinus Advokatų kontoros pateiktas ataskaitas už 2013 balandžio mėn. - 2017 m. rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas, paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu, savo asmeninių interesų tenkinimui užsakė su ieÅ¡kovės veikla niekuo nesusijusias teisines paslaugas bei apmokėjo jas ieÅ¡kovės lėšomis.

Taigi, aplinkybė, kad ieškovė apmokėjo už paslaugas, kurios nebuvo susijusios su jos veikla ir nebuvo jai naudingos, paaiškėjo tik pasikeitus Bendrovės vadovui.

30. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad nors paslaugos ir buvo suteiktos asmeniÅ¡kai atsakovui, ginčo sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡ytos ne jo, o ieÅ¡kovės vardu, todėl, neturint papildomos informacijos kokiu tikslu buvo suteiktos paslaugos, ieÅ¡kovės vardu iÅ¡raÅ¡ytos ir apmokėtos ginčo sÄ skaitos faktÅ«ros neturėjo sukelti įtarimų dėl jų naudingumo ieÅ¡kovei. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad nauja Bendrovės akcininkė apie tai, kad ginčo sÄ skaitos faktÅ«ros buvo apmokėtos už asmeniÅ¡kai atsakovui suteiktas teisines paslaugas, buvo kaip nors informuota.

PrieÅ¡ingai, į bylÄ pateikti Å¡ios nutarties 22 punkte nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad nauja akcininkė siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti už kokias paslaugas buvo sumokėta ieÅ¡kovės lėšomis, tačiau atsakovas Å¡ios informacijos nesuteikė. Kaip jau buvo minėta, Å¡ios aplinkybės paaiÅ¡kėjo tik Bendrovę pradėjus valdyti naujam vadovui, kuris susipažinęs su dokumentais nustatė, jog ieÅ¡kovė apmokėjo už paslaugas, kurios nebuvo susijusios su ieÅ¡kovės veikla ir nebuvo jai naudingos.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, t. y. UAB „Littransrent“, kaip juridinio asmens, statusÄ ir jos galimybę ginti savo teises, vadovų pasikeitimo aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atskaitos taÅ¡ku trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminui skaičiuoti pasirinkęs 2019 m. kovo 1 d. ir sprendęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas, į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipusis 2020 m. rugsėjo 3 d., nepraleistas, tinkamai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas pagal byloje esančius duomenis ir nustatytus faktus, jas aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti ieÅ¡kinio senatį (CPK 185 straipsnis).

Dėl vadovo civilinės atsakomybės 32. Apelianto teigimu, byloje nepagrįstai buvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, iÅ¡ kurių yra kildinama civilinė atsakomybė. Atsakovas įrodinėjo, jog tuo laikotarpiu, kai buvo vienintelis Bendrovės akcininkas ir vadovas, visos sÄ skaitos Bendrovės vardu buvo iÅ¡raÅ¡omos ir apmokamos atsakovo valia (t. y. tiek su jo, kaip Bendrovės vienintelio akcininko, tiek su jo, kaip Bendrovės vadovo, sutikimu, taip pat atsakovo, kaip vienintelio Bendrovės akcininko, interesais).

Atsakovas, kaip vienintelis Bendrovės akcininkas, atsižvelgdamas į tai, jog Bendrovės veikla buvo pelninga, o turtas gerokai virÅ¡ijo įsipareigojimus, bei nuosavas kapitalas gerokai virÅ¡ijo įstatinį kapitalÄ , turėjo visas galimybes, nepažeisdamas jokių kreditorių interesų, gauti iÅ¡ Bendrovės naudos (pavyzdžiui, Å¡iÄ naudÄ atsakovas galėjo gauti ir dividendų ar didesnio atlyginimo ar premijų prie atlyginimo forma).

33. Bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės Å«kinės komercinės veiklos organizavimÄ ir vienvaldiÅ¡kai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio28, 10, 12 dalys, kt.). Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

34. Organizuodamas ir vykdymas bendrovės kasdienę veiklÄ , bendrovės vadovas, be kita ko, saistomas įstatyme įtvirtintų fiduciarinių pareigų. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ . Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).

36. Lojalumo pareiga – tai fiduciarinės prigimties pareiga valdymo organams veikti geriausiais juridinio asmens ir jo dalyvių interesais. Vadovo lojalumo pareigÄ Ä¯tvirtina CK 2.87 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias juridinio asmens valdymo organo narys turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui.

37. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad lojalumo pareiga reiÅ¡kia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtÄ ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali bÅ«ti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 23 punktas).

Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visÄ buvimo vadovu terminÄ ex officio (pagal pareigas) veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis), tai reiÅ¡kia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010).

38. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalÄ , atsiranda tik nustačius visas bÅ«tinas Å¡iai atsakomybei kilti sÄ lygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalÄ , jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Pirmiausia bÅ«tina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, bÅ«damas bendrovės vadovas.

39. Byloje nustatyta ir atsakovas neginčija, kad paslaugos, kurių vertę praÅ¡o atlyginti Bendrovė iÅ¡ atsakovo, buvo suteiktos atsakovo asmeniniais tikslais, su ieÅ¡kove nėra niekaip susijusios ir nėra jai naudingos. Atsakovas teigia, jog jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes Bendrovė veikė pelningai, todėl turėjo visas galimybes, nepažeisdamas jokių kreditorių interesų, gauti iÅ¡ Bendrovės sau naudos. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ginčo sÄ skaitos faktÅ«ros už paslaugas, kurios buvo suteiktos asmeniÅ¡kai atsakovui ir nebuvo naudingos ieÅ¡kovei, buvo iÅ¡raÅ¡ytos bÅ«tent ieÅ¡kovei, bet ne pačiam atsakovui.

Nei ginčo sÄ skaitose faktÅ«rose, nei jų detalizacijose nėra jokių įrašų apie tai, kad sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡omos už paslaugas, suteiktas atsakovui asmeniÅ¡kai. Be to, net ir naujai akcininkei praÅ¡ant, atsakovas nesuteikė informacijos kokiu tikslu teisinės paslaugos buvo suteiktos. Taigi, atsakovas, bÅ«damas Bendrovės direktoriumi, ne tik naudojo ieÅ¡kovės lėšas asmeninių poreikių tenkinimui, bet ir atliko su tuo susijusius veiksmus tokiu bÅ«du, kuriuo pastarÄ jį faktÄ galimai siekta nuslėpti.

Ä®vertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ atsakovo, kaip Bendrovės vadovo, veiksmus vertinti kaip neteisėtus.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismui nustačius, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016, 36 punktas).

41. Kadangi atsakovas, bÅ«damas Bendrovės vadovas, už jam asmeniÅ¡kai suteiktas teisines paslaugas, kurios su ieÅ¡kove nėra niekaip susijusios ir nėra jai naudingos, apmokėjo Bendrovės lėšomis, jam kyla civilinė atsakomybė už Bendrovei padarytÄ Å¾alÄ . Kadangi nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėti veiksmai ir kaltė, žala, jų priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.246–6.249 straipsniai), pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai sprendė priteisti iÅ¡ atsakovo žalos, padarytos Bendrovės lėšomis apmokant su jos veikla nesusijusias ir jai nenaudingas sÄ skaitas, atlyginimÄ .

Dėl procesinės bylos baigties 42. Apibendrinusi iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 44. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovui nėra atlyginamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

45. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 1 633,50 Eur (įskaičius PVM) bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , kurios pagrįstos 2021 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra SERIJA APB Nr. 20948 ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u. IÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atakovo priteistinos 1 633,50 Eur apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. T., asmens kodas 375010300141, ieÅ¡kovei UAB „Littransrent“, juridinio asmens kodas 302490367, 1 633,50 (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliaciniame procese.

Teisėjai Margarita Stambrauskaitė Eglė Surgailienė Jelena Šiškina