73ef005b-9d35-4b86-b686-5b66a8fcf547 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1237-815/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02328-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 37.2.3; 59; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. kovo 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žalnieriūnienės, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjui – R.

G., atsakovų – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namų atstovei – Å¡ios institucijos Personalo skyriaus juriskonsultei Miglei Einorytei, atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui – Å¡ios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui Mariui Vainauskui, vertėjai Ritai Nasalytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo – R.

G. skundÄ atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas – R. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–3) ir patikslintu skundu (b. l. 18–19) (toliau Å¡iame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sÄ voka) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:1.1. panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2011 m. spalio 26 d. sprendimÄ Nr. 2S-3996 „Dėl JÅ«sų praÅ¡ymų iÅ¡nagrinėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 2S-3996);1.2. panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2011 m. spalio 4 d. sprendimÄ Nr. 42-1-465 „Dėl paklausimo iÅ¡nagrinėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 42-1-465);1.3. priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento, neturtinę žalÄ â€“ 5 000 Lt.2.

PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.2.1. 2011 m. rugpjūčio 19 d. apie 6.15 val. Vilniaus PN pareigÅ«nai įsiveržė į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 414, iÅ¡vertę pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ lovos, sudrumstę miegÄ , pareiÅ¡kėjui ir kitiems, nuteistiesiems, tuo metu miegojusiems Å¡ioje patalpoje, darė asmens kratÄ , vertė pareiÅ¡kėjo lovÄ , po to atliko jo asmens kratÄ : nemÅ«vėdami pirÅ¡tinių jo trumpikėse aptiko mobilųjį telefonÄ â€žNokia“, kurį atėmė.2.2.

PareiÅ¡kėjas žalÄ pirmiausiai kildina iÅ¡ to, kad pareigÅ«nai sudrumstė jo nakties miegÄ , kuris pagal Vilniaus PN namų direktoriaus įsakyme patvirtintÄ dienotvarkę yra nuo 23.00 val. iki 7.00 val., iÅ¡eiginėmis dienomis – nuo 24.00 val. iki 8.00 val., o 2011 m. rugpjūčio 19 d. buvo penktadienis; taigi, pareigÅ«nai pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Kodeksas) 112, 117 straipsnius.2.3. PareigÅ«nai, pasistatę pareiÅ¡kėjÄ gyvenamosios patalpos viduryje, jį apžiÅ«rinėdami ir liesdami, žemino pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ , nes viskas vyko kitų nuteistųjų akivaizdoje, tuo tarpu pagal Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ konstatavo, jog kitų nuteistųjų akivaizdoje kratÄ darantis pareigÅ«nas neturi žeminti nuteistojo garbės ir orumo.Pažymėtina, kad jeigu Vilniaus PN pareigÅ«nai bÅ«tu laikęsi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas naktį nebÅ«tų pakeltas iÅ¡ lovos, nebÅ«tų daroma jo asmens krata kitų nuteistųjų akivaizdoje ir jis nebÅ«tų jautęs pažeminimo.2.4.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti privalėjo veikti. Valstybės civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos visos Å¡ios sÄ lygos: padaryta reali žala pareiÅ¡kėjui. žala padaryta dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Dėl minėtų neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dvasiniais iÅ¡gyvenimais, garbės ir orumo pažeminimu, patyrė dvasinį skausmÄ , stresÄ , emocinę depresijÄ , didžiulį diskomfortÄ , todėl jam turi bÅ«ti priteistas žalos atlyginimas – 5 000 Lt.3. PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 61–62) pakartoja skunde pateiktus argumentus, be kita ko, nurodo, jog: įstatyme nustatyta, kad nakties metas yra nepertraukiamas miegas, tokiu metu galima kelti tik ypatingais atvejais, o vien tik pamanius, kad nuteistieji gali turėti draudžiamų daiktų, ir dėl to juos kelti vidury nakties, draudžiama; pareigÅ«nas R.

U. gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-414 kratos metu nebuvo, tai nebus sunku įrodyti iÅ¡reikalavus iÅ¡ atsakovo registracijos žurnalÄ , kuriame registruojami Vilniaus PN teritorijoje buvę darbuotojai, be to, Vilniaus PN vedama ataskaita, kokie pareigÅ«nai dirba konkrečiÄ naktį; pasak pareiÅ¡kėjo, nakties mietu žmogus miega nusirengę, po antklode, kuri kaip rÅ«bas apgaubia jo nuogumÄ , todėl liepimas lipti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ po antklodės turėtų bÅ«ti prilyginamas nusirengimui ir apnuoginimui, taigi, atlikta ne dalinė, o pilna pareiÅ¡kėjo krata, be to, atlikę kratÄ pareigÅ«nai nemÅ«vėjo pirÅ¡tinių; pareigÅ«nai, atlikę pilnÄ pareiÅ¡kėjo kratÄ , neiÅ¡vedė jo į kitÄ patalpÄ , kaip nurodyta įstatyme, tuo pažeidė Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 146 punkto reikalavimus.

Atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 61–62) pareiÅ¡kėjas praÅ¡o, be kita ko, iÅ¡siaiÅ¡kinus, kad pareigÅ«nas R. U. meluoja, sakydamas, kad pats dalyvavo kratoje, skirti jam nuobaudÄ . II Atsakovas – Vilniaus pataisos namai (taip pat atstovaujantis atsakovę – Lietuvos valstybę) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 43–44) nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra nepagrįsti, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia tokius argumentus.1. 2011 m. rugpjūčio 19 d.

Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus pareigÅ«nai (skyriaus virÅ¡ininkas R. U. (R. U.) ir vyresnysis inspektorius A. Ž.), užėję į 1-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 1-414 įtarė, kad 6-ojo bÅ«rio nuteistasis R. G. gali turėti nuteistiesiems draudžiamų daiktų, todėl jam buvo atlikta dalinė asmens krata. Kratos metu nuteistojo glaudėse buvo rastas įjungtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas su SIM kortele. Telefonas buvo paimtas ir atiduotas į Vidaus tyrimų skyrių, o 2011 m. rugpjūčio 23 d. telefonas buvo sunaikintas, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 59 punktu ir Kalėjimų departamento 2006 m. liepos 3 d. raÅ¡tu Nr. 15-2038 „Dėl mobiliųjų telefonų realizavimo“.2.

PareiÅ¡kėjas savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime pripažino, kad kratos metu turėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su SIM kortele, kad Å¡is telefonas priklausė jam, todėl dėl Å¡ių aplinkybių tikrumo byloje ginčo nėra. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad kratos metu pareigÅ«nai jį pažemino ir prie jo seksualiai priekabiavo kitų nuteistųjų akivaizdoje yra absurdiÅ¡ki ir visiÅ¡kai nepagrįsti, pareiÅ¡kėjui neįrodžius tokių savo teiginių, jie turėtų bÅ«ti vertinami kaip nepagarba ir siekis įžeisti Vilniaus PN pareigÅ«nus, atlikusius kratÄ , t. dirbusius savo tiesioginį darbÄ pagal pareigas.

Ä® teismo posėdį kviestini kratÄ atlikę Vilniaus PN pareigÅ«nai – Vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkas R. U. ir Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž., galintys objektyviai papasakoti, kaip buvo atliekama minėta krata.3. Vilniaus PN 2011 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 42-1-465 yra visiÅ¡kai teisėtas, motyvuotas, paremtas galiojančių teisės aktų nuostatomis, pareiÅ¡kėjui įteiktas nepažeidus nustatytų terminų, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti.

Pažymėtina, kad sprendimas Nr. 42-1-465 yra tik informacinio, aiÅ¡kinamojo pobÅ«džio, tai nėra individualus administracinis aktas ir pareiÅ¡kėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.4. Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ . Pripažįstant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų bei žalÄ padariusio asmens kaltė.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, kuriÄ Ä¯vertino 5 000 Lt, tačiau nepateikia jokių įrodymų dėl jam tariamai padarytos žalos, nenurodo, kaip Å¡i žala jam pasireiÅ¡kė, nepaaiÅ¡kina, kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį, nenurodo priežastinio ryÅ¡io tarp tariamos žalos ir Vilniaus PN administracijos veiksmų. Vilniaus PN administracija veikė pagal galiojančius teisės aktus, jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė.

III Trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 26–29) nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra nepagrįsti, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia tokius argumentus.1. Nei skunde teismui, nei praÅ¡ymuose Kalėjimų departamentui pareiÅ¡kėjas konkrečiai ir aiÅ¡kiai nenurodė, kada ir kokiu bÅ«du dėl minėtos situacijos jis kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ bei kada ir kokį sprendimÄ jis gavo, todėl Kalėjimų departamentas Å¡iame atsiliepime dėl minėto fakto nepasisakys, nes nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus buvo vertinami konkretÅ«s Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmai, jų teisėtumas ir pagrįstumas, o ne jų tariamai priimti sprendimai, apie kuriuos pareiÅ¡kėjas nepateikė jokios informacijos.2.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ su 2011 m. rugsėjo 25 d. ir 2011 m. rugsėjo 26 d. praÅ¡ymais, kuriuose teigė, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. apie 6.15 val. Vilniaus PN pareigÅ«nai įsiveržė į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 1-414, kurioje jis gyvena, ir kitų nuteistųjų akivaizdoje atliko jo asmens kratÄ , kurios metu pas jį rado ir paėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su SIM kortele; pareiÅ¡kėjas teigė, kad pareigÅ«nai tokiu bÅ«du kitiems gyvenamojoje patalpoje gyvenantiems nuteistiesiems trukdė miegoti, be to, savo veiksmais žemino pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡saugoti 2011 m. rugpjūčio 19 d. vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡us.3. Kalėjimų departamente iÅ¡nagrinėjus paminėtus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus, pareiÅ¡kėjas sprendime Nr. 2S-3996 informuotas, kad buvo nustatyta, jog Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž. 2011 m. spalio 5 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 123 nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. apie 6.15 val. jam užėjus į gyvenamÄ jÄ palatÄ Nr. 1-141 buvo pastebėta, kad R.

G. nemiega, bei kilus įtarimui, kad jis turi nuteistiesiems turėti draudžiamų daiktų, liepė jam atsikelti iÅ¡ lovos, kÄ R. G. ir padarė. Tai pat nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėta jo miegamoji vieta, vėliau metalo ieÅ¡kikliu buvo patikrintas ir pats R. G.. Patikrinimo metu metalo ieÅ¡kiklis sureagavo į daiktÄ , turintį metalo detalių, todėl įtarus, kad R. G. glaudėse slepia mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , jam buvo pasiÅ«lyta jį atiduoti. PareiÅ¡kėjas pakluso pareigÅ«nų nurodymui ir išėmė iÅ¡ glaudžių įjungtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir SIM kortelę.

Dėl Å¡io fakto Vilniaus PN 2011 m. rugsėjo 14 d. buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-141 kratos metu rastas mobiliojo ryÅ¡io telefonas priklauso R. G.. Taip pat nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-141 atliktos pareiÅ¡kėjo dalinės kratos metu niekas iÅ¡ pareigÅ«nų kitų nuteistųjų akivaizdoje neliepė jam pilnai nusirengti ir nežemino jo garbės ir orumo. Buvo konstatuota, kad pareigÅ«nai, siekdami užkirsti keliÄ pareiÅ¡kėjo daromam pažeidimui, surado ir iÅ¡ jo paėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir SIM kortelę, todėl pareigÅ«nų veiksmai buvo įvertinti kaip teisėti ir pagrįsti.

PareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad Vilniaus PN vaizdo stebėjimo sistemoje esami įraÅ¡ai saugomi dvideÅ¡imt parų, o kadangi jis praÅ¡ymÄ dėl 2011 m. rugpjūčio 19 d. vaizdo įrašų iÅ¡saugojimo pateikė tik 2011 m. rugsėjo 25 d., vaizdo įraÅ¡ai nebuvo iÅ¡saugoti.Kalėjimų departamentas, kaip centrinė vieÅ¡ojo administravimo institucija, į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus atsakė tinkamai, atsakymÄ pagrindė galiojančiais teisės aktais, nurodė apskundimo tvarkÄ . PareiÅ¡kėjui pateiktas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti Å¡io sprendimo nėra pagrindo.4.

Kodekso 111 straipsnyje nustatyta, kad viena iš nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pataisos priemonių – laisvės atėmimo režimas, viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas ir kiekvienam nuteistajam būtinas režimo poveikis. Nuteistųjų priežiūra – pataisos įstaigų administracijos bausmių vykdymo teisės normomis numatytų veiksmų ir priemonių visuma, skirta šiose įstaigose laikomų asmenų nuolatinės kontrolės, izoliavimo ir režimo reikalavimų vykdymo užtikrinimui, taip pat galimų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų užkardymui.

Nuteistųjų priežiÅ«rÄ sudaro nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, nuteistųjų patikrinimai ir skaičiuotės, režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, nuteistųjų ir pataisos įstaigų gyvenamosios, gamybinės ir uždarosios zonų teritorijų bendrosios apžiÅ«ros ir kratos ir t.t. Teisės ir pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ , atsižvelgdamos į funkcinę paskirtį, vykdo visos su nuteistaisiais dirbančios pataisos įstaigų tarnybos.

Visais pažeidimų arba nusikalstamų veikų atvejais pareigÅ«nai privalo pareikalauti nutraukti neteisėtus arba nusikalstamus veiksmus, sulaikyti pažeidėjus, pristatyti į budėtojų dalį, paraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ ir aktyviai dalyvauti iÅ¡aiÅ¡kinant pažeidimo arba nusikalstamos veikos aplinkybes.5. Vadovaujantis Kodekso 1 priede įtvirtintu Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sÄ raÅ¡u, mobilieji telefonai yra draudžiamas nuteistiesiems turėti daiktas, todėl įtariant, kad pareiÅ¡kėjas turi ir disponuoja draudžiamu turėti daiktu – mobiliuoju telefonu, siekiant užkirsti keliÄ daromam pažeidimui bei užtikrinti pataisos įstaigos režimo reikalavimų vykdymÄ , 2011 m. rugpjūčio 19 d. buvo atlikta dalinė pareiÅ¡kėjo krata, kurios metu buvo rastas ir paimtas draudžiamas nuteistiesiems turėti daiktas – mobilusis telefonas.6.

Kratų ir apžiÅ«rų atlikimas laisvės atėmimo vietose reglamentuotas Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakyme Nr. 4/07-130 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijoje (toliau – ir Instrukcija), kuri nustato Å¡ių vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiÅ«ros tvarkÄ . Pagal Instrukcijos 140 punktÄ , siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti tardymo izoliatoriaus ar areÅ¡tinės teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiÅ«ros; pagal 141 punktÄ kratas ir apžiÅ«ras atlieka prižiÅ«rėtojai, kitų laisvės atėmimo vietų tarnybų pareigÅ«nai, kratas ir apžiÅ«ras atliekantys pareigÅ«nai privalo bÅ«ti reiklÅ«s suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiÅ¡ki, nežeminti jų orumo, negadinti asmenų daiktų, kratų ir apžiÅ«rų metu gali bÅ«ti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės; pagal 143 punktÄ suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių avalynės, turimų su savimi daiktų bei kÅ«no apieÅ¡kojimas, siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama.

Pagal Instrukcijos 144 punktÄ suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant), jÄ atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Å io ginčo atveju nenustatyta, o ir pats pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jo dalinę kratÄ bÅ«tų atlikusi pareigÅ«nė, tik teigia, kad kratÄ gali atlikti tik tos pačios lyties pareigÅ«nas bei nurodo, kad krata turi bÅ«ti atliekama atskiroje patalpoje. Pažymėtina, kad, remiantis Instrukcija, tik visÄ asmens kratÄ (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) privalu atlikti atskiroje patalpoje, o atliekant dalinę kratÄ (asmuo nėra iÅ¡rengiamas), Å¡is reikalavimas nėra taikomas.

Suimtųjų ar nuteistųjų dalinė krata atliekama iÅ¡vedant suimtÄ jį arba nuteistÄ jį pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ ar advokatÄ , fotografuoti, daktiloskopuoti ir genetiÅ¡kai tipizuoti, pas gydytojÄ , susitikti su pareigÅ«nais ir kitais asmenimis, iÅ¡einant į darbÄ ir grįžtant iÅ¡ jo, taip pat pagal laisvės atėmimo vietos direktoriaus budinčiojo padėjėjo, kitų apsaugos ir priežiÅ«ros bei vidaus tyrimų tarnybų pareigÅ«nų nurodymÄ ar suimtajam arba nuteistajam padarius drausmės pažeidimÄ .

Dalinė krata atliekama panaudojant technines priemones, apčiupinėjant drabužius ir apžiÅ«rint asmeninius daiktus. PrieÅ¡ kratÄ asmeniui pasiÅ«loma atiduoti draudžiamus turėti daiktus.7. Remiantis Å¡iai bylai aktualia dokumentine medžiaga, pareiÅ¡kėjui buvo atliekama dalinė krata (jis nebuvo iÅ¡rengtas), griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas nebuvo žeminamas, jo teisės nebuvo kaip nors suvaržytos ar pažeistos. Pataisos įstaigų pareigÅ«nai gali veikti tik įstatymuose nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis, o Å¡iuos reikalavimus pažeidę pareigÅ«nai atsako pagal įstatymus.

Nagrinėjamu atveju pareigÅ«nų elgesyje nebuvo nustatyta jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, jam atliktos kratos tikslas, bÅ«tinybė ir teisinis pagrindas yra aiÅ¡kus, teisėtas ir visiÅ¡kai pagrįstas. PareigÅ«nai, esant pagrindui, nuteistųjų kratas, tiek visas, tiek dalines, turi teisę atlikti bet kuriuo paros metu, neatsižvelgiant į nuteistiesiems nustatytÄ dienotvarkę. Nuteistiesiems atliekamos kratos iÅ¡ esmės negali sukelti žymių nepatogumų, kadangi pataisos įstaigose nuteistiesiems jos atliekamos pakankamai dažnai, tai yra įprasta priemonė nuteistųjų atžvilgiu, pareigÅ«nams siekiant užtikrinti pataisos įstaigos režimo reikalavimų vykdymÄ .8.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui praÅ¡o iÅ¡ atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad buvo pažeistos jo teisės ir teisės aktų reikalavimai.Pagal Civilinio kodekso VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigÅ«nų tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas Å¡ias aplinkybes įrodyti, tačiau jis jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardyti objektyviais, nepateikia, taip pat nedetalizuoja jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ .Civilinis kodeksas nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ nepakanka nustatyti, kad Vilniaus PN, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ ; taip pat bÅ«tina nustatyti, kokios Vilniaus PN veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos, ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ .

Be to, vien tai, kad pareiÅ¡kėjo netenkino atsakovo atstovo veiksmai, nesudaro jam pagrindo teigti, kad veiksmai yra neteisėti ir juos atlikus pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyta ir konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sÄ lygojo tariamos neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo matyti, kad pareiÅ¡kėjas daugiausia remiasi abstrakčiais teiginiais, nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . IV 1. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas – R. G., remdamasis skunde patiktais argumentais, prašė skundÄ tenkinti, papildomai paaiÅ¡kino, kad: krata buvo padaryta rugpjūčio 19 d., jis pradėjo su pareigÅ«nais aiÅ¡kintis, kodėl jam krata atlikta neteisėtai, buvo iÅ¡vadintas necenzÅ«riniais žodžiais, o nuteistieji dėl kratos atlikimo iÅ¡ jo ėmė juoktis; todėl jam pakriko nervai, 2011 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡važiavo į psichiatrijos ligoninę, kurioje gydėsi bÅ«tent dėl Å¡io incidento; po to pradėjo raÅ¡yti raÅ¡tus atitinkamoms instancijoms dėl padaryto pažeidimo; po kratos buvo nuėjęs pas Vidaus tyrimų skyriaus (toliau – ir VTS) virÅ¡ininkÄ , nes manė, kad jo atžvilgiu pasielgta neteisėtai, per kratÄ visų žmonių akivaizdoje jis buvo pažemintas;

VTS virÅ¡ininkas iÅ¡vijo iÅ¡ kabineto, iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais; kai VTS virÅ¡ininkui pasakė, kad dėl jo paraÅ¡ys skundÄ , VTS virÅ¡ininkas pradėjo jį ignoruoti; vietoje pažadėtų 15 parų už telefono radimÄ , jam, R. G., paskirta pusės metų bausmės atlikimas drausmės grupėje; sužinoję, kas jis padavė skundÄ teismui, jį perkėlė į kitus pataisos namus; krata bÅ«na pilna ir dalinė, o darant pilnÄ kratÄ pagal įstatymÄ jį turėjo iÅ¡vesti į atskirÄ patalpÄ ; jokios specialios priemonės tikrinimo metu nebuvo naudojamos; buvo reikalavimas ne nusirengti, o apsinuoginti; jis, R.

G., miegojo po apklotu, liepė iÅ¡lipti iÅ¡ lovos; A. Ž. jį, R. G., apnuogino gyvenamosios patalpos vidury, visų akivaizdoje pradėjo daryti kratÄ , apčiupinėjo ir pats A. Ž. iÅ¡ glaudžių iÅ¡traukė telefonÄ ; pareigÅ«nai pasakė, kad įtaria, jog jis, R. G., gali turėti telefonÄ , tačiau įtarus, kad nuteistais turi draudžiamų daiktų, nuteistasis turi bÅ«ti iÅ¡vedamas į kitÄ patalpÄ , o ne kitų kalinių akivaizdoje daroma jo krata; leitenantas karininkas iÅ¡ trumpikių įkišęs rankas iÅ¡traukė telefonÄ ir pažemino jo, R.

G., orumÄ , pažeidė jo konstitucinę teisę; vėliau iÅ¡ jo tyčiojosi draugai, nes kaip iÅ¡krypėlį graibė visų akivaizdoje; remiantis dokumentais, VTS virÅ¡ininko, kai buvo atliekama krata, patalpoje nebuvo; R. U. meluoja, klaidina teismÄ , jo parodymai vertintini kritiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų – 50 Lt – atlyginimo (b. l. 128).2. Teismo posėdyje atsakovų – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namų atstovė – Vilniaus pataisos namų Personalo skyriaus juriskonsultė Miglė Einorytė (2011 m. rugsėjo 20 d.

įgaliojimas Nr. 9-4943(03) „Dėl atstovavimo teismuose“ (b. l. 126)), remdamasi atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti ir atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ , be kita ko, nurodė, jog: pareiÅ¡kėjas klysta dėl jam atliktos kratos tipo: jam atlikta dalinė krata, pareiÅ¡kėjas nebuvo pilnai iÅ¡rengtas; atliekant dalinę kratÄ , kai asmuo nėra pilnai iÅ¡rengiamas, asmens neprivaloma vesti į atskirÄ kambarėlį; dalinė krata atliekama ten, kur vyksta įvykis; kratos metu buvo dar poilsio metas; pareiÅ¡kėjas stovėjo su trumpikėmis, buvo naudojamas metalo ieÅ¡kiklis, pareiÅ¡kėjas rankomis nebuvo čiupinėjamas; kai metalo ieÅ¡kiklis sureagavo, pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta pačiam iÅ¡siimti ir atiduoti draudžiamus turėti daiktus, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ glaudžių iÅ¡sitraukė mobilųjį telefonÄ , kurį atidavė pareigÅ«nams; krata atlikta visiÅ¡kai teisėtai; pareiÅ¡kėjas nesilaikė dienotvarkės, miego metu nemiegojo ir naudojosi draudžiamais daiktais; remiantis pateikta pareiÅ¡kėjo 2011 m. charakteristika, tuo metu (rugsėjo mėn.) jis turėjo 9 galiojančias nuobaudas, tame tarpe – už draudžiamų daiktų laikymÄ , fizinį smurtÄ , dienotvarkės pažeidimus; pareigÅ«nams pareiÅ¡kėjas buvo žinomas kaip linkęs daryti nusižengimus – draudžiamų daiktų laikymÄ ; pareiÅ¡kėjas turėjo draudžiamÄ daiktÄ , Å¡io fakto jis neginčija, bet o, vėliau paskyrus nuobaudÄ , kuri yra teisėta, jos pareiÅ¡kėjas taip pat neginčijo; pagal visÄ bylos medžiagÄ krata buvo atlikta teisėtai ir tinkamai; pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti susiraÅ¡inėjimo iÅ¡laidas yra nepagrįstas, nes pagal KodeksÄ susiraÅ¡inėjimo iÅ¡laidas dengia patys pareiÅ¡kėjai, tai yra jų apsisprendimas, kiek ir kam raÅ¡yti skundus.3.

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, ir trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas – Å¡ios institucijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Vainauskas (2011 m. spalio 11 d. įgaliojimas Nr. 1S-3395 (b. l. 127)), remdamasis atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti ir atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ , be kita ko, nurodė, jog: skundas paremtas subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone; 2011 m. rugpjūčio 19 d. apie 6.00 val. buvo Å¡viesu, nes saulė teka prieÅ¡ 6 val.; ten, kur miega nuteistieji, nėra miegamoji patalpa, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, o nuteistųjų gyvenamoji patalpa, kuri nėra jų asmeninė nuosavybė; nuteistųjų gyvenamoji patalpa yra pareigÅ«nų tiesioginė darbo vieta, į kuriÄ pareigÅ«nai gali įeiti kada tik reikia, norėdami atlikti jiems priklausančias pareigas, patikrinti; pasak pareiÅ¡kėjo, buvo įsiveržta, tačiau įėjimÄ Ä¯ nerakintÄ patalpÄ vargu ar galima pavadinti įsiveržimu; niekas pareiÅ¡kėjo iÅ¡ lovos neiÅ¡vertė, jam buvo liepta pačiam iÅ¡lipti iÅ¡ lovos; patalpa Nr. 414 yra Å¡eÅ¡iavietė, nėra didelė, joje nėra tiek daug erdvės, kad asmuo galėtų bÅ«ti pastatytas kaip kokioje aikÅ¡tėje, kad visi matytų; atliekant kratÄ , kontaktas yra neiÅ¡vengimas, dalinės kratos atlikimas yra kasdienybė, jokiais bÅ«dais žmogaus garbė ir orumas nėra žeminami, pareigÅ«nai patikrinimus atlieka tiek remdamiesi gauta informacija, tiek naudodamiesi kitomis techninėmis priemonėmis, apie kurias nuteistieji nežino, kaip galima susekti, jog yra naudojamasi telefonu; tokie pažeidėjai yra sėkmingai gaudomi;

Kalėjimų departamentas nesutinka dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti žalÄ ; nėra aiÅ¡ku, dėl ko pareiÅ¡kėjas iÅ¡kėlė šį ginÄÄ .4. Teismo posėdyje liudytojas TadeuÅ¡as Narkevič nurodė, kad: nežino, dėl ko iÅ¡kviestas į teismo posėdį; tuo metu miegojo ir nematė, kas vyko, o apie telefonÄ sužinojo tik kai buvo iÅ¡kviestas į operatyvinį skyrių.5. Liudytojas V. M. nurodė, kad: nežino, dėl ko iÅ¡kviestas į teismo posėdį; vasarÄ ryte apie 6 val. atėjo pareigÅ«nai, iÅ¡ pradžių pakėlė vienÄ nuteistÄ jį, tada priėjo prie jo ir liepė keltis, po to pakėlė pareiÅ¡kėjÄ , pradėjo daryti kratÄ ir rado telefonÄ ; kratos daryti buvo atėję 4 pareigÅ«nai, jų nepažįsta; miegodavo užsidengęs, pareigÅ«nai negalėjo matyti, ar užsidengęs nuteistasis kÄ nors veikia; kratÄ darė gale lovos; pareiÅ¡kėjas miegojo su apatiniais, jį pakėlė, pareiÅ¡kėjas nebuvo apsirengęs; pareigÅ«nai neliepė pareiÅ¡kėjui nusiimti apatinių.6.

Liudytojas R. U., Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkas, be kita ko, paaiÅ¡kino: R. G. naudojasi telefonu, neabejoju, jog jis ir dabar Alytaus pataisos namuose naudojasi mobiliuoju telefonu, tai niekada nebuvo paslaptis; R. G. ne vienÄ kartÄ buvo pagautas naktį (du ar tris kartus). R. U., gavo informacijÄ ir pats organizavo kratÄ â€“ informacija pasitvirtino; penktadieniais dirba nuo 8.00 val. iki 15.45 val., tačiau budi namuose, todėl jeigu kažkas atsitinka, važiuoja į Vilniaus PN; dažnai kratos daromos vakarais, naktimis ir rytais ir tada, kai nuteistieji nesitiki; naktį budi tik keli pareigÅ«nai, tad nuteistiesiems labai patogu naktį naudotis draudžiamais daiktais; kratos atlikimo metu buvo A.

Ž. ir kažkokie pareigÅ«nai iÅ¡ budinčios pamainos, tačiau jų neskaičiavo, A. Ž. paskambino, kad atvažiuotų anksčiau; jis A. Ž. davė nurodymus, kuris viskÄ ir padarė; pareigÅ«nai įtarė, kad pareiÅ¡kėjas turi telefonÄ ; pareiÅ¡kėjas ne pirmÄ kartÄ buvo pagautas su telefonu naktį.7. Liudytojas A. Ž., Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius, be kita ko, paaiÅ¡kino: datos tiksliai nepamena, bet iÅ¡ vakaro paskambino skyriaus virÅ¡ininkas R. U. ir paprašė, kad į darbÄ atvažiuotų anksčiau; berods, susirinko apie 5.30 val., R.

U. paprašė su budinčiais pareigÅ«nais nueiti ir patikrinti R. G., nes turėjo informacijos, kad jis naudojasi mobiliuoju telefonu; krata atlikta apie 6.00 val.; A. Ž. užėjus į patalpÄ , R. G. nemiegojo, o R. G. veido iÅ¡raiÅ¡ka pasikeitė, pamačius jį, A. Ž.; pareiÅ¡kėjui liepta atsistoti, jis atsikėlė, buvo su glaudėmis; buvo apžiÅ«rėta jo miegamoji vieta, R. G. buvo patikrintas su metalo detektoriumi, kuris prie glaudžių pradėjo signalizuoti; R. G. pasiÅ«lyta atiduoti draudžiamus daiktus ir nuteistasis iÅ¡traukė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ; paskui jį, A.

Ž., ėjo gal trys budintys pareigÅ«nai, R. U. buvo korpuse, gal buvo paskutinis prie durų, to tiksliai jis pasakyti negali; liudytojo nuomone, jis buvo vienas iÅ¡ pareigÅ«nų, kai stovėjo prie R. G. lovos; R. G. telefonÄ atidavė pats, iÅ¡ lovos jis buvo pakeltas su glaudėmis, glaudžių jam niekas nemovė, R. G., kai jam buvo liepta, pats atsikėlė iÅ¡ lovos, jo niekas nenuklojo; R. G. nemiegojo, o žiÅ«rėjo į jį, A. Ž., įsitempęs; jokių nusiskundimų iÅ¡ kitų nuteistųjų, kad R.

G. triukšmavo, nebuvo; pasak liudytojo, jis tiksliai nepamena, ar buvo pakeltas kitas nuteistasis, tačiau jei buvo pakeltas, tai pakeltas buvo tas, kuris nemiegojo. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, liudytojos parodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a: I Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:1. Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A.

Ž. 2011 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-1-1222 (b. l.

34) nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. apie 6.15 val. užėjus į 1-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 1-414 ir įtarus, kad 6-ojo bÅ«rio nuteistasis R. G. turi nuteistiesiems turėti draudžiamų daiktų, minėtam nuteistajam atklikta dalinė asmens krata, kurios metu pas jį glaudėse rastas įjungtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“ su SIM kortele. Tuo nuteistasis R. G. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punkto reikalavimus.2. Vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkas R.

U. ir vyresnysis inspektorius A. Ž. 2011 m. rugpjūčio 19 d. protokole Nr. 51-1-1362 (b. l. 35, 53) nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. apie 6.15 val. užėjus į 1-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 1-414 ir įtarus, kad 6-ojo bÅ«rio nuteistasis R. G. turi nuteistiesiems turėti draudžiamų daiktų, minėtam nuteistajam atklikta dalinė asmens krata, kurios metu pas jį glaudėse rastas įjungtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“ su SIM kortele. Minėtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas atiduotas į APS.3.

Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 19 d. pasiaiškinime (b. l.

36) nurodė, kad naudojosi telefonu, skambino dukrai, su kuria santykiai paÅ¡liję, norėjo juos atstatyti, taip pat nurodė suprantÄ s, jog padarė nusižengimÄ , dėl ko labai gailisi, prižadėjo, kad tai daugiau nepasikartos.4. PareiÅ¡kėjas 2011 m. rugpjūčio 23 d. pasiaiÅ¡kinime (b. l.

54) nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. pas jį kratos metu rastas telefonas „Nokia“ su SIM kortele priklausė jam.

5. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiÅ«raus skyriaus 2011 m. rugpjūčio 23 d. draudžiamų daiktų sunaikinimo akte Nr. 14-1059, be kita ko, nurodyta, kad 2011 n. rugpjūčio 19 d. kratos metu pas nuteistÄ jį R. G. rastas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“ su SIM kortele; vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. lieps 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 59 punktu bei Kalėjimų departamento 2006 m. liepos 3 d. raÅ¡tu Nr. 15-2038 „Dėl mobiliųjų telefonų realizavimo“, 2011 m. rugpjūčio 23 d., dalyvaujant pareigÅ«nams A.

S., G. L. bei nuteistajam R. G., buvo sunaikintas (sudaužant plaktuku) mobilaus ryÅ¡io telefonas „Nokia“ su SIM kortele.6. Remiantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrize, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 66), R. G. Å¡ioje įstaigoje buvo gydomas 2011 m. rugsėjo 2–rugsėjo 9 d.; pacientas skundėsi blogu miegu, dirglumu, buvo paskirtas medikamentinis gydymas, bÅ«klė pagerėjo, iÅ¡raÅ¡ant bÅ«klė apibÅ«dinta kaip patenkinama, rekomenduota tęsti medikamentinį gydymÄ 7 dienas.7.

Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis R. G. 2011 m. rugpjūčio 19 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ â€“ 6.15 val. gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-414, nuteistajam atlikus dalinę asmens kratÄ , nuteistojo glaudėse ratas įjungtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“ su SIM kortele, tuo nuteistasis pažeidė Kodekso 112 straipsnio 4 dalies ir 1 priedo 6 punkte numatytus reikalavimus, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarime Nr. 28-1 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 28-1) (b. l. 8), vadovaudamasis Kodekso 142 straipsniu, atsižvelgdamas į nuteistojo raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , nutarė R.

G. skirti Å¡eÅ¡is mėn. drausmės grupės. Nutarime Nr. 28-1 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.8. PareiÅ¡kėjas 2011 m. rugsėjo 17 d. pateikė Vilniaus PN direktoriui paklausimÄ (b. l. 46–50), kuriame prašė nustatyti, ar teisingai pasielgė pareigÅ«nai: panaikinę daiktinius įrodymus, dar nepriėmus nutarimo bausti jį, R. G., taip pat nesupažindinę pareiÅ¡kėjo su tyrimo medžiaga, kad jis galėtų apsiginti prieÅ¡ drausmės komisijÄ , taip pat nurodė, drausmės komisijoje nebuvo raÅ¡omas protokolas, tik davė pareiÅ¡kėjui pasiraÅ¡yti nutarime dėl nuobaudos paskyrimo, nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turėjusias įtakos nuobaudos paskyrimui, nes jam neleista pasisakyti.

R. G. paklausime taip pat prašė suÅ¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ arba jÄ panaikinti.9. Remiantis 2011 m. rugsėjo 19 d. metine charakteristika (b. l. 51), R. G. charakterizuojamas neigiamai; jis nėra skatintas, turi devynias galiojančias nuobaudas (draudžiamų daiktų turėjimas, fizinis smurtas, dienotvarkės pažeidimas, nurodymų nevykdymas), vienuolika kartų pažeidė nustatyto režimo reikalavimus.10. Vilniaus pataisos namai, atsakydami į pareiÅ¡kėjo 2011 m. rugsėjo 17 d. paklausimÄ Nr. 29-1-412, 2011 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 42-1-465 „Dėl paklausimo iÅ¡nagrinėjimo“ (b. l. 4, 45) nurodė, be kita ko, jog: pataisos namų administracija neprivalo jo informuoti apie pradėtÄ tarnybinį tyrimÄ ;

R. G. pageidaujant, jis gali būti supažindintas su tarnybinio tyrimo išvada, gali būti padarytos išvados kopijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr.1039 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“, t. y. jeigu R. G. tuo metu yra mokus; dėl paklausime išdėstytų aplinkybių 2011 m. rugsėjo 14 d. buvo atliktas tarnybinis tyrimas Nr. 33-209, kurio metu buvo nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. 1-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-414 kratos metu rastas mobiliojo ryšio telefonas priklauso jam, R.

G.; tyrimo metu jis, R. G., pats paaiÅ¡kino, kad naudojosi tuo mobiliojo ryÅ¡io telefonu, kurį 2011 m. rugpjūčio 19 d. kratos metu pas jį rado pareigÅ«nai, teigė, kad iÅ¡ minėto telefono skambino savo dukrai, su kuria Å¡iuo metu jo santykiai paÅ¡liję; už mobiliojo ryÅ¡io telefono turėjimÄ ir naudojimÄ si jam pagrįstai paskirta drausminė nuobauda, t. y. jis, R. G., buvo perkeltas į drausmės grupę. Sprendime Nr. 42-1-465 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.11. PareiÅ¡kėjas pateikė 2011 m. rugsėjo 25 d. praÅ¡ymÄ Kalėjimų departamentui (b. l. 30), kuriame prašė įpareigoti Vilniaus PN pareigÅ«nus nenaikinti 2011 m. rugpjūčio 19 d. stebėjimo kamerų įrodymų, kad, esant reikalui, tuos stebėjimo kamerų vaizdo įraÅ¡us pareiÅ¡kėjas galėtų pateikti teismui kaip įrodymus.12.

PareiÅ¡kėjas pateikė 2011 m. rugsėjo 26 d. praÅ¡ymÄ Kalėjimų departamentui (b. l. 38–39), kuriame prašė atlikti tyrimÄ , ar galėjo pareigÅ«nai poilsio metu, 6.15 val., įsiveržti į gyvenamÄ sias patalpas, versti miegančius žmones iÅ¡ lovos, daryti kratÄ , tokiais veiksmais pakelti visus tuo metu miegojusius nuteistuosius., taip pat ar pareigÅ«nai turėjo teisę visų akivaizdoje atlikti jo, R. G., nuogo kratÄ ir kitų nuteistųjų akivaizdoje paimti rastÄ telefonÄ iÅ¡ glaudžių.13.

Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž. 2011 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 123 (b. l.

37) nurodė, kad: 2011 m. rugpjūčio 19 d. apie 6.15 val. jam užėjus į 1-jo gyvenamojo korpuso gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 1-141 ir pastebėjus, kad 6-ojo bÅ«rio nuteistasis R. G. nemiega, bei įtarus, kad minėtas nuteistasis turi nuteistiesiems turėti draudžiamų daiktų, R. G. buvo liepta atsikelti iÅ¡ lovos, kÄ jis ir padarė; po to buvo apžiÅ«rėta jo miegamoji vieta bei nuteistasis R. G., kuris tuo metu stovėjo tik su glaudėmis, buvo patikrintas su metalo ieÅ¡kikliu; tikrinant R. G., pastebėta, kad jis glaudėse kažkÄ turi, į kÄ sureagavo metalo ieÅ¡kiklis, bei įtarus, kad R. G. turi mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , jam pasiÅ«lyta iÅ¡imti iÅ¡ glaudžių minėtÄ telefonÄ , tÄ R. G. ir padarė, t. y. išėmė iÅ¡ glaudžių įjungtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ su SIM kortele.14. Vilniaus PN direktorius 2011 m. spalio 5 d. raÅ¡te Nr. 9-52/23(04) „Dėl nuteistojo R. G.“ (b. l.

31) Kalėjimų departamentui, be kita ko, nurodė, kad: Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 123 papildomai nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. apie 6.15 val. jam užėjus į 1-jo gyvenamojo korpuso gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 1-141 ir pastebėjus, kad 6-ojo bÅ«rio nuteistasis R. G. nemiega, bei įtarus, kad minėtas nuteistasis turi nuteistiesiems turėti draudžiamų daiktų, R. G. liepta atsikelti iÅ¡ lovos, kÄ jis ir padarė, po to buvo apžiÅ«rėta jo miegamoji vieta bei nuteistasis R.

G., kuris tuo metu stovėjo tik su glaudėmis, buvo patikrintas su metalo ieÅ¡kikliu; tikrinant R. G. pastebėta, kad jis glaudėse kažkÄ turi, į kÄ sureagavo metalo ieÅ¡kiklis, bei įtarus, kad R. G. turi mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , jam pasiÅ«lyta iÅ¡imti iÅ¡ glaudžių minėtÄ telefonÄ , kÄ R. G. ir padarė, t. y. išėmė iÅ¡ glaudžių įjungtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ su SIM kortele; dėl minėto 2011 m. rugsėjo 14 d. atliktas tarnybinis tyrimas Nr. 33-209 dėl 1-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-414 rasto mobiliojo ryÅ¡io telefono, kurio metu buvo nustatyta, kad 1-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-414 kratos metu rastas mobiliojo ryÅ¡io telefonas priklauso nuteistajam R.

G.; tyrimo metu nuteistasis R. G. paaiškino, kad jis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurį 2011 m. rugpjūčio 19 d. kratos metu pas jį rado pareigūnai; nuteistasis teigė, kad iš minėto telefono jis skambino savo dukrai, su kuria šiuo metu jo santykiai pašliję.15. Kalėjimų departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 25 d. ir 26 d. prašymus, 2011 m. spalio 26 d. sprendime Nr. 2S-3996 „Dėl Jūsų prašymų nagrinėjimo“ (b. l. 5–6, 40–41), be kita ko, nurodė:15.1.

PraÅ¡ymų nagrinėjimo metu Kalėjimų departamentas kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ ir nurodė pateikti visÄ turimÄ dokumentinę medžiagÄ dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymuose minimų aplinkybių.15.2. Vilniaus PN 2011 m. spalio 5 d. pažymoje Nr. 9-5213(04) nurodo, kad įstaigos Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž. 2011 m. spalio 5 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 123 papildomai nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. apie 06.15 val. jam užėjus į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 1-141 ir pastebėjus, kad R.

G., nemiega, bei kilus įtarimui, kad jis turi nuteistiesiems turėti draudžiamų daiktų, liepė atsikelti iÅ¡ lovos, kÄ R. G. ir padarė; R. G. stovėjo tik su glaudėmis. Buvo apžiÅ«rėta R. G. miegamoji vieta, vėliau metalo ieÅ¡kikliu buvo patikrintas ir jis pats. Patikrinimo metu metalo ieÅ¡kiklis sureagavo į daiktÄ , turintį metalo detalių, todėl įtarus, kad R. G. glaudėse slepia mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , buvo pasiÅ«lyta jį atiduoti. R. G. pakluso pareigÅ«nų nurodymui ir išėmė iÅ¡ glaudžių įjungtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ ir SIM kortelę.15.3.

Dėl minėto fakto Vilniaus pataisos namuose 2011 m. rugsėjo 14 d. atliktas tarnybinis tyrimas (išvados reg. Nr. 33-209), kurio metu nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-141 kratos metu rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ priklauso R. G..15.4. Prašymų nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-141 atliktos R. G. dalinės kratos metu niekas iš pareigūnų kitų nuteistųjų akivaizdoje neliepė R. G. nusirengti ir nežemino jo garbės ir orumo.

PareigÅ«nai, siekdami užkirsti keliÄ R. G. daromam pažeidimui, surado ir iÅ¡ jo paėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ ir SIM kortelę, todėl pareigÅ«nų veiksmai vertintini kaip teisėti ir pagrįsti.15.5. Pagal Vilniaus PN direktoriaus 2011 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 3-48 „Dėl Vilniaus pataisos namų vaizdo stebėjimo sistemų“ 5.2 punktÄ vaizdo stebėjimo sistemoje esantys įraÅ¡ai saugomi 20 parų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymais į Kalėjimų departamentÄ kreipėsi 2011 m rugsėjo 25 d. ir 26 d., 2011 m. rugpjūčio 19 d.

įraÅ¡ai nėra iÅ¡saugoti. Sprendime Nr. 2S-3996 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka. II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo – R. G. skundÄ sprendžiama, ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. 2S-3996 „Dėl JÅ«sų praÅ¡ymų iÅ¡nagrinėjimo“ (b. l. 5–6, 40–41) bei Vilniaus pataisos namų 2011 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 42-1-465 „Dėl paklausimo iÅ¡nagrinėjimo“ (b. l. 4, 45) yra teisėti ir pagrįsti.

Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamų sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ginčija tuo aspektu, kad, jo manymu, jo asmens krata (kuriÄ pareiÅ¡kėjas laiko visa) buvo daroma pažeidžiant teisės aktų nuostatų, be kita ko, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112, 117 straipsnių, Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 146 punkto, reikalavimus.Å iame kontekste pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnyje, jo 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad nuteistiesiems daroma krata, kad nuteistojo asmens kratÄ daro tos pačios lyties pareigÅ«nai, o Å¡io kodekso 117 straipsnyje įtvirtinta, jog nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visÄ parÄ ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtÄ laikÄ (1 dalis); nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu (2 dalis); dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems (3 dalis).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 146 punkte yra detalizuojama, kaip atliekama visa asmens krata.2. Pasak pareiškėjo, jo asmens krata buvo atlikta neteisėtai, nes buvo atliekama poilsio metu, t. y. 2011 m. rugpjūčio 19 d. 6.15 val., bei ši krata, kuri buvo visa, turėjo būti atlikta atskiroje patalpoje.Teismas pabrėžia, kad Vilniaus pataisos namuose poilsio laikas (miego laikas nuo 23.00 val. iki 7.00 val.) yra patvirtintas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymuose, kaip tai nustato Bausmių vykdymo kodekso 117 straipsnio 2 dalis (žr. b. l. 71–76).

Tačiau Bausmių vykdymo kodekso 117 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos Å¡io kodekso 112 straipsnio 3 dalies kontekste: teismo vertinimu, esant pagrįstoms abejonėms dėl nuteistųjų veiksmų teisėtumo, kratÄ galima daryti ir poilsio metu, todėl Å¡ioje apimtyje pareiÅ¡kėjo R. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas pabrėžia, kad patikimais, objektyviais, neÅ¡aliÅ¡kais liudytojų parodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui kratos metu nebuvo liepiama nusirengti (ypač atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje liudytojas V.

M. paaiÅ¡kino, jog pareigÅ«nai neliepė pareiÅ¡kėjui nusiimti apatinių), o pareiÅ¡kėjas buvo su apatiniais, nes buvo poilsio metas. Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjui buvo įsakyta iÅ¡lipti iÅ¡ lovos ir kad jis buvo su apatiniais, nereiÅ¡kia, kad jam buvo liepta nusirengti. Todėl teismas atmeta R. G. argumentus, kad jam buvo atliekama visa asmens krata, kai asmuo bÅ«na iÅ¡renginėjamas, kaip nepagrįstus. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui buvo daroma dalinė asmens krata pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d.

įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 147.3 punktÄ , kuriame nustatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų dalinė krata atliekama pagal laisvės atėmimo vietos direktoriaus budinčiojo padėjėjo, kitų apsaugos ir priežiÅ«ros bei vidaus tyrimų tarnybų pareigÅ«nų nurodymÄ ar suimtajam arba nuteistajam padarius drausmės pažeidimÄ . Teismas vertina, kad dalinė pareiÅ¡kėjo krata buvo atlikta adekvačiai, proporcingai siekiamam tikslui, nepažeidė asmens orumo ir garbės, netgi buvo rezultatyvi: nėra ginčo dėl to, kad iÅ¡ R.

G. buvo paimtas mobilusis telefonas, kuriuo jis naudojosi neteisėtai.Teismas ypač pabrėžia, kad R. G. rėmimasis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimu ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ Å¡ioje byloje yra nepagrįstas. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , jo 117 punkte, nurodyta, kad J. ValaÅ¡ino krata buvo atlikta moters akivaizdoje, kad krata buvo atlikta siekiant pasityčioti iÅ¡ nuteistojo. Nagrinėjamoje administracinėje byloje taip nėra, moteris kratoje nedalyvavo, buvo atlikta adekvati, proporcinga, net rezultatyvi asmens dalinė krata, kuomet buvo užkirstas kelias pareiÅ¡kėjo – R.

G. neteisėtiems veiksmams – naudojimuisi mobiliuoju telefonu.3. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad naikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. spalio 26 d. sprendimÄ Nr. 2S-3996 „Dėl JÅ«sų praÅ¡ymų iÅ¡nagrinėjimo“ bei Vilniaus pataisos namų 2011 m. spalio 4 d. sprendimÄ Nr. 42-1-465 „Dėl paklausimo iÅ¡nagrinėjimo“ nėra jokio teisinio pagrindo.4. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento, neturtinę žalÄ â€“ 5 000 Lt.Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra pagrįstas ir gali bÅ«ti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Taigi, neturtinę žalÄ galima atlyginti tik tada, kai yra visos trys bÅ«tinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei teisės pažeidimu padaryta žala.

Teismas nenustatė Vilniaus pataisos namų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, o, be to, nėra nustatyta, kad bÅ«tent dėl kratos atlikimo pareiÅ¡kėjas 2011 m. rugsėjo mėn. 2 d.–9 d. gydėsi ligoninėje (žr. epikrizę (b. l. 66)). Vadinasi, nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų kilti valstybės civilinei atsakomybei. Todėl pareiÅ¡kėjo – R. G. praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento, neturtinę žalÄ â€“ 5 000 Lt – netenkinamas kaip nepagrįstas.5.

PareiÅ¡kėjas taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų – 50 Lt – atlyginimo (b. l. 128). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje administracinėje byloje atmestas kaip nepagrįstas, todėl jo praÅ¡ymas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas taip pat netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo – R. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                             ArÅ«nas Kaminskas Ernestas Spruogis Nijolė ŽalnieriÅ«nienė