2020-04-01 Nr. AB-6574-3-61-3-00024-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-194-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00024-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. K. ir R. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. K. ir J. V. (J. V.) dėl įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai R. K. ir R. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 30-3029 (toliau – ir ginčijamas įsakymas) ir įpareigoti Administracijos direktorių per penkias darbo dienas patvirtinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2017-02-06-DP1.

2. Pareiškėjai nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8) pažymėta, jog projekto organizatorių derinimas laikomas negaliojančiu; Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. A30‑2512 ir 2015 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. A648-476/15(2.14.2.12-MP8) pripažinti netekusiais galios ginčijamu įsakymu, nes pagal Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 411 patvirtintą detalųjį planą „sklypas patenka į visuomeninių objektų teritoriją (VI), kurioje, vadovaujantis detaliojo plano teritorijos planavimo reglamentų lentele, pastatų tūris nedidinamas, kas nagrinėjamu atveju reiškia, kad šioje teritorijoje naujų pastatų statyba nėra galima“.

3. Pareiškėjai nesutiko su ginčijamu įsakymu, nes pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D‑37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ 18 punktą, jei sklypas pagal naudojimo būdą yra visuomeninės paskirties, tai reiškia, kad jis skirtas išskirtinai tik tam tikrų pastatų ir statinių statybai, šiuo konkrečiu atveju – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos statinių ir pastatų statybai. Parengtu sklypo projektu esamas sklypas padalijamas į du atskirus sklypus, ir pakeičiamas jo naudojimo būdas iš visuomeninės į gyvenamąją, o tai atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2, 2.1, 2.2, 2.7 punktų nuostatas, o sklypo naudojimo būdo pakeitimui ir padalijimui teisės normos nenumato detaliojo plano rengimo būtinumo. Pagal 2007 m. miesto bendrąjį planą sklypas patenka į teritoriją, kuri priskiriama pastatų (gyvenamųjų) statybai.

4. Pareiškėjai pažymėjo, kad sklypas buvo suformuotas Administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 30-479, o ne pagal Administracijos rašte paminėtą Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 411 patvirtintą detalųjį planą, todėl jam taikomi tie apribojimai, kurie nustatyti minėtame Administracijos direktoriaus įsakyme. Aplinkybė, jog sklypas yra skirtas pastatų statybai, nurodyta ir 2010 m. gegužės 6 d. sprendime atkurti nuosavybės teises. Net jei sklypui ir būtų neteisėtai taikomi minėtu detaliuoju planu numatyti apribojimai, formuluotė „pastatų tūris nedidinamas“ reiškia, kad draudžiama didinti pastatytų pastatų tūrį, tačiau nereiškia naujų pastatų statybos draudimo.

5. Teismo posėdyje pareiškėjai papildomai paaiškino, kad jų nuomone, nėra būtina ginčyti Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą (raštą) Nr. A51‑86132/17(2.14.2.12‑MP8) atsisakyti tvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Antakalnio seniūnijoje formavimo ir pertvarkymo projektą, nes jie yra pareiškę reikalavimą dėl Administracijos direktoriaus įpareigojimo patvirtinti projektą. Nagrinėjamu atveju savivaldybė turėjo vadovautis bendruoju planu, nes 1997 m. detalusis planas nebuvo koreguotas jau 10 metų.

6. Atsakovas atsiliepime prašė bylą nutraukti, kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai, arba pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Pažymėjo, kad sprendimo pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą priėmimas ir projekto rengimo reikalavimų nustatymas priskiriami parengiamiesiems darbams ir pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-412-602/2016). Ginčijamu įsakymu nėra nustatomi žemės sklypo naudojimo būdai ar kiti reglamentai, taip pat nėra nustatomi ir projekto rengimo reikalavimai. Teisines pasekmes sukelia sprendimas tvirtinti arba sprendimas atsisakyti tvirtinti projektą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu įsakymu buvo panaikintas tarpinis, procedūrinis ir teisinių pasekmių nesukeliantis įsakymas, laikytina, jog ginčijamas įsakymas taip pat nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių.

8. Nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas atsisakyti tvirtinti projektą (Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8)). Sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra yra baigta, minėtas sprendimas per įstatyme nustatytą terminą nebuvo apskųstas, todėl nėra pagrindo įpareigoti Administracijos direktorių tvirtinti projektą. Nustačius, jog projektas negali būti tvirtinamas, ir priėmus sprendimą atsisakyti tvirtinti projektą, formavimo ir pertvarkymo procedūros teisės aktų nustatyta tvarka negali būti tęsiamos, o sprendimas pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą ir reikalavimai privalėjo būti panaikinti.

9. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis detaliuoju planu, ginčo sklypas patenka į visuomeninių objektų teritoriją (V1), kurioje, vadovaujantis detaliojo plano teritorijos planavimo reglamentų lentele, pastatų tūris nedidinamas, kas nagrinėjamu atveju reiškia, jog detaliuoju planu nustatytoje visuomeninių objektų teritorijoje (V1) naujų pastatų statyba nėra galima. Detalusis planas yra galiojantis, jo sprendiniai nėra nuginčyti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 17 straipsnio 3 dalimi, jo sprendiniai yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei kitoms organizacijoms. TPĮ 28 straipsnio 10 dalies, 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto pagrindu atliktas žemės valdos projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu. Tai reiškia, kad esant galiojančiam detaliajam planui, žemės valdos projektu detaliojo plano sprendiniai gali būti keičiami tik TPĮ 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytais atvejais. Nei TPĮ, nei Taisyklės nenumato galimybės žemės valdos projektu, esant galiojančiam detaliajam planui, keisti žemės naudojimo būdą.

10. Atsakovas akcentavo, kad nepriklausomai nuo žemės sklypo naudojimo būdo turinio, galimą veiklą žemės sklype detalizuoja kiti įstatymai bei teritorijų planavimo dokumentai. Teritorijoje galiojantis detalusis planas detalizuoja žemės sklypo režimą ir nustato reglamentą „pastatų tūris nedidinamas“. Todėl nėra pagrindo laikyti, jog aptartas detaliojo plano sprendinys prieštarauja Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. sprendimui Nr. 2.4-01-8123. Situacija, kai detalusis planas nustato konkrečius žemės sklypo naudojimo reglamentus, susiaurindamas žemės sklypo naudojimo būdo turinį, laikytina teisėta, nes detalusis planas yra skirtas detalizuoti žemės sklypų naudojimo režimus, nustatyti konkrečius reglamentus.

11. Teismo posėdyje Administracijos atstovė papildomai paaiškino, jog bendrasis planas nepanaikina detaliojo plano sprendinių, o jų pakeitimui galioja kita procedūra, t. y. plano koregavimas.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

13. Nurodė, kad NŽT žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesuose dalyvauja neviršydama nustatytos kompetencijos, t. y. surašydama patikrinimo aktą inter alia vadovavosi Administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. A30-2512. Vilniaus miesto savivaldybė pagal kompetenciją yra atsakinga už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendimų atitiktį Vilniaus miesto bendrajam planui ir ginčo teritorijoje galiojantiems detaliesiems planams. Administracijai nustačius, kad sklypas patenka į Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 53V patvirtinto detaliojo plano ribas, kurios vėliau patvirtintos Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 411, ir jeigu pagal detaliojo plano sprendinius negalėjo būti rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, nes detalusis planas numato visuomeninių objektų teritoriją, tai toks projektas negalėjo būti patvirtintas. Kita vertus, Taisyklių 68 punkte nurodyta, kad „savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti Projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo“, todėl atsižvelgiant į tai, jog sklypo formavimo ir pertvarkymo dokumentai yra įkelti ŽPDRIS, sutiko su pareiškėjų argumentais, kad atsakovas ginčijamą sprendimą turėjo priimti ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 29 d.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 30-3029 nutraukė, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

15. Teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 30‑479, be kita ko, buvo nustatyti sklypo, esančio tarp (duomenys neskelbtini), (grąžintino nuosavybėn natūra) kadastro duomenys: paskirtis – kita, plotas – 3 344 kv. m, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, naudojimo pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statybos. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 2.4-01-8123 V. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,3344 ha žemės, grąžinant natūra 0,3344 ha žemės sklypą, esantį tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kitos paskirties žemė, paskirties teritorija – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statyba).

Teismas iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad pareiškėjai kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis M. K. ir J. V. yra sklypo bendrasavininkiai. Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Administracijos direktorius 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmė įsakymą Nr. A30-2512 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė pradėti rengti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pakeisti esamą sklypo naudojimo būdą iš visuomeninės į vienbučių-dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos ir padalinti sklypą į du atskirus sklypus, o 2015 m. rugsėjo 14 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-476/15(2.14.2.12-MP8).

Parengus sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir pertvarkymo projektas), NŽT 2017 m. rugpjūčio 22 d. surašė žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-3133-(8.30), kuriuo pritarė teikimui tvirtinti pertvarkymo projektą. Pareiškėjai su 2017 m. lapkričio 17 d. prašymu kreipėsi dėl į ŽPDRIS įkelto sklypo pertvarkymo projekto patvirtinimo. Administracijos direktorius 2017 m. lapkričio 27 d. priėmė įsakymą Nr. 30-3029 „Dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. A30-2513 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo pripažino netekusiu galios 2015 m. rugsėjo 3 d.

įsakymą ir 2015 m. rugsėjo 14 d. išduotus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Administracija 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl atsisakymo tvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Antakalnio seniūnijoje formavimo ir pertvarkymo projektą“ atsisakė tvirtinti parengtą pertvarkymo projektą. Minėtame sprendime Administracija nurodė, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio formavimo ir pertvarkymo projektą prašoma tvirtinti, patenka į Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 53V „Dėl Valakupių–Turniškių zonos detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (vėliau patvirtinto ir Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 411 „Dėl teritorijų detaliųjų planų tvirtinimo“) ribas.

Pagal minėtą detalųjį planą sklypas patenka į visuomeninių objektų teritoriją (V1), kurioje, vadovaujantis detaliojo plano teritorijos planavimo reglamentų lentele, pastatų tūris nedidinamas, kas nagrinėjamu atveju reiškia, kad šioje teritorijoje naujų pastatų statyba negalima. Taip pat pažymėjo, jog TPĮ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintose Kompleksinėse teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse yra numatyta galimybė keisti ar koreguoti galiojančio detaliojo plano, patvirtinto pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį reguliavimą, sprendinius.

16. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 30-3029, kuriuo buvo pripažinti netekę galios įsakymas leisti rengti sklypo pertvarkymo projektą ir išduoti pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai. Taip pat reiškia reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo per penkias darbo dienas patvirtinti pertvarkymo projektą.

17. Teismas rėmėsi Taisyklių 68, 69 ir 70 punktais, iš kurių padarė išvadą, jog projekto rengimo procedūra baigiama sprendimu dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymu jį tvirtinti, kurie sukelia pareiškėjams atitinkamas teisines pasekmes. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, kurioje nurodyta, jog vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Taigi, administracinė procedūra yra užbaigiama priimant galutinį sprendimą, o tarpiniai procedūriniai sprendimai negali būti skundo administraciniam teismui dalyku, ir skundas teismui dėl jų negali būti teikiamas. Tai leido teismui konstatuoti, jog byloje ginčijamas įsakymas yra tarpinis dokumentas, todėl nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių. Teismas bylą šioje dalyje nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

18. Teismas nurodė, kad teisines pasekmes pareiškėjams sukelia Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8), kurį pareiškėjams buvo siūloma ginčyti, tačiau pareiškėjai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas atitinkančio patikslinto skundo nepateikė.

19. Toliau teismas nurodė, kad pareiškėjai taip pat reiškia reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo per penkias darbo dienas patvirtinti pertvarkymo projektą, o skunde nurodo argumentus dėl, jų manymu, atsakovo nepagrįsto atsisakymo patvirtinti projektą. Atsakovas dėl šių argumentų pateikė atsiliepimą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad siekdamas iki galo išspręsti tarp pareiškėjų ir atsakovo kilusį ginčą, pasisakys ir dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8), kuriuo buvo atsisakyta tvirtinti pertvarkymo projektą.

20. Teismas įvertino, kad šiuos ginčo teisinius santykius reguliuoja TPĮ, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, taip pat Taisyklės.

21. Teismas nustatė, kad ginčo sklypas patenka į Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 53V „Dėl Valakupių–Turniškių zonos detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (vėliau patvirtinto ir Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 411 „Dėl teritorijų detaliųjų planų tvirtinimo“) teritoriją, ir atitinkamai jam galioja šiuo detaliuoju planu nustatyti sprendiniai. Pagal detalųjį planą, sklypai (duomenys neskelbtini) yra vaikų lopšelio-darželio teritorijoje ir patenka į visuomeninių objektų teritoriją (V1). Pagal detaliojo plano reglamentus (4.2 punktas), V1 teritorijoje pastatų tūris nedidinamas.

22. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo teritorijai galioja detalusis planas, nurodė, jog sklypo naudojimo būdo pakeitimas galimas tik atliekant detaliojo plano koregavimą, nes naudojimo būdas administracijos direktoriaus įsakymu sklypui vadovaujantis bendruoju planu gali būti pakeistas tik urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti. Sklypas patenka į detaliuoju planu patvirtintos teritorijos ribas, pagal kurio sprendinius negalėjo būti rengiamas pertvarkymo projektas, todėl Administracija pagrįstai atsisakė šį projektą patvirtinti. Tai reiškia, kad nėra pagrindo įpareigoti Administracijos direktorių per penkias darbo dienas patvirtinti sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą.

III. 23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (45 Eur sumokėto žyminio mokesčio).

24. Pareiškėjai nurodo, kad 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto bendrojo plano, kaip vėlesnio ir aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento, sprendiniai pakeitė 1997 m. detaliojo plano, kuriame (V1) teritorijos atžvilgiu numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, sprendinius, kurie įprastai nustatomi bendruosiuose planuose, t. y. vietoje anksčiau buvusio sprendinio (visuomeninių pastatų teritorijos (V1) su apribojimu nedidinti pastatų tūrio) numatė gyvenamosios, kaip vyraujančios paskirties teritoriją, o visuomeninę kitais ne vyraujančiais naudojimo būdais paskirtį numatė kaip nevyraujantį galimą naudojimo būdą, taip pat nustatė pastatų intensyvumo bei aukštingumo rodiklius bei kitus reglamentus.

25. 1997 m. detalusis planas neatitinka dabar galiojančioje TPĮ 18 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos detaliojo plano sampratos ir turinio (bent jau ta dalimi, kuri nustato sklypo teritorijai tik du reglamentus – visuomeninės paskirties teritorija ir apribojimas nedidinti pastatų tūrio). Šis planas (V1) teritorijos atžvilgiu numato tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus. Pagal Taisyklių 243 punktą, detalieji planai rengiami vadovaujantis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais. Detalusis planas, detalizuojantis Vilniaus miesto 2007 m. bendrojo plano sprendinius sklypo teritorijai, neparengtas ir nerengiamas.

26. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. gegužės 6 d. sprendime Nr. 2.4‑01-8123, kuriuo sklypas buvo grąžintas dabar jau mirusiai V. V., nurodyta, kad jis yra skirtas pastatų statybai. Atsakovo 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 30-479, kaip teritorijų planavimo dokumentu, buvo suformuotas sklypas ir detalizuoti keli bendrojo plano sprendiniai – numatyta, kad tai visuomeninės paskirties sklypas, ir jis yra skirtas pastatų ir statinių statybai. Todėl atsakovo atsisakymas tvirtinti projektą ir siūlymas keisti 1997 m. detaliojo plano sprendinius yra nepagrįstas ir nelogiškas, nes tai reiškia plano sprendinio „pastatų tūris nedidinamas“ keitimą į sprendinį, leidžiantį pastatų statybą, kai pagal atsakovo 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 30-479 patvirtintą sklypo planą ir sklypo registracijos pažymėjimą sklype statyba jau yra leidžiama, ypač kai 2007 m. Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai ginčo teritorijos atžvilgiu pakeitė 1997 m. detaliajame plane numatytą vyraujantį visuomeninės paskirties naudojimo būdą.

27. Šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi Taisyklių 2.2 ir 2.7 punktais, tačiau teismas, neįvertinęs prieš tai išdėstytų aplinkybių, savo sprendime neteisingai pritaikė ir išaiškino Taisyklių 2.7 punktą bei Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, kad sklypo naudojimo būdo pakeitimas galimas tik atliekant detaliojo plano koregavimą, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą atmesti skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą patvirtinti projektą.

28. Iš atsakovo teismui pateikto 1997 m. detaliojo plano dokumentų matyti, kad jis 21 metus nuo jo patvirtinimo iki dabar nė karto nebuvo keistas, nors jo teritorija sudaro 591 ha, o per tokį ilgą laikotarpį buvo suformuota daugybė naujų sklypų, neatitinkančių 1997 m. detaliojo plano sprendinių. Tai reiškia, kad visi nauji sklypai, taip pat ir neatitinkantys 1997 m. detaliojo plano sprendinių, šioje teritorijoje buvo projektuojami nekeičiant šio detaliojo plano, nes buvo vadovaujamasi vėliau priimtais bendrųjų planų sprendiniais.

29. Atsakovas savo atsisakymą tvirtinti projektą grindė tuo, kad Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 30-3029 buvo panaikintas 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. A30-2512 pradėti rengti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Tai reiškia, kad ginčijamas įsakymas sukuria priežastį netvirtinti projekto, jis pažeidžia pareiškėjų teisę reikalauti, kad atsakovas patvirtintų projektą, todėl teismo sprendimo dalis nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.

30. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas, kartodamas savo atsiliepimo į pareiškėjų skundą argumentus, pažymi, kad formavimo ir pertvarkymo procedūra buvo baigta priimant sprendimą atsisakyti tvirtinti projektą (Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8)), šis sprendimas per įstatyme nustatytą terminą nebuvo apskųstas, todėl laikytina, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą tvirtinti projektą. Bendrasis planas nepanaikina galiojančių specialiųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių. Detalieji planai galioja neterminuotai ir nepriklausomai nuo to, ar jie buvo koreguoti, ar ne, o savivaldybė privalo jais vadovautis. Detalusis planas pareiškėjų valdomo žemės sklypo teritorijoje nebuvo keistas ar koreguotas, tačiau kitose šio detaliojo plano teritorijose buvo atlikta ne viena korektūra. Nei TPĮ, nei Taisyklės nenumato galimybės vien žemės valdos projektu, esant galiojančiam detaliajam planui, keisti žemės naudojimo būdą. Nagrinėjamai teritorijai galioja detalusis planas, todėl jo naudojimo būdo pakeitimas galimas tik atliekant detaliojo plano koregavimą, nes naudojimo būdas Administracijos direktoriaus įsakymu sklypui vadovaujantis bendruoju planu gali būti pakeistas tik urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti. Naudojimo būdas ir jo turinys apibrėžia visas įmanomas veiklas žemės sklype, o teritorijoje galiojantis detalusis planas detalizuoja žemės sklypo režimą, todėl nėra pagrindo laikyti, jog detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. sprendimui Nr. 2.4-018123, juo labiau, kad detalusis planas nagrinėjamai teritorijai galiojo prieš priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Situacija, kai detalusis planas nustato konkrečius žemės sklypo naudojimo reglamentus susiaurindamas žemės sklypo naudojimo būdo turinį, yra teisėta, nes būtent detalusis planas ir yra skirtas detalizuoti žemės sklypų naudojimo režimus, nustatyti konkrečius reglamentus.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašo teismo spręsti dėl pareiškėjų apeliacinio skundo pagrįstumo atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl atsakovo Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 30-3029 teisėtumo bei pagrįstumo ir Administracijos direktoriaus įpareigojimo per penkias darbo dienas patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2017-02-06-DP1.

34. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 30‑479, be kita ko, buvo nustatyti sklypo, esančio tarp (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys: paskirtis – kita, plotas – 3 344 kv. m, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, naudojimo pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statybos (I t., b. l. 98–99). Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 2.4-01-8123 V.

V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,3344 ha žemės, grąžinant natūra 0,3344 ha žemės sklypą, esantį tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kitos paskirties žemė, paskirties teritorija – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statyba) (I t., b. l. 8–9). Pareiškėjai kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis M. K. ir J. V. yra sklypo bendrasavininkiai. Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (I t., b. l. 5–7). Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmė įsakymą Nr. A30-2512 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pakeisti esamą sklypo naudojimo būdą iš visuomeninės į vienbučių-dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos ir padalinti sklypą į du atskirus sklypus (I t., b. l. 83), o 2015 m. rugsėjo 14 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-476/15(2.14.2.12-MP8) (I t., b. l. 80–82).

Parengus sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, NŽT 2017 m. rugpjūčio 22 d. surašė žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-3133-(8.30), kuriuo pritarė teikimui tvirtinti pertvarkymo projektą (I t., b. l. 17–18). Pareiškėjai su 2017 m. lapkričio 17 d. prašymu kreipėsi dėl į ŽPDRIS įkelto sklypo pertvarkymo projekto patvirtinimo (I t., b. l. 75). Administracijos direktorius 2017 m. lapkričio 27 d. priėmė įsakymą Nr. 30-3029 „Dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. A30-2513 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo pripažino netekusiu galios 2015 m. rugsėjo 3 d.

įsakymą Nr. A30-2512 ir 2015 m. rugsėjo 14 d. išduotus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-476/15(2.14.2.12-MP8) (I t., b. l. 74). Administracija 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl atsisakymo tvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Antakalnio seniūnijoje formavimo ir pertvarkymo projektą“ atsisakė tvirtinti parengtą pertvarkymo projektą. Minėtame sprendime Administracija nurodė, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio formavimo ir pertvarkymo projektą prašoma tvirtinti, patenka į Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 53V „Dėl Valakupių–Turniškių zonos detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (vėliau patvirtinto ir Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 411 „Dėl teritorijų detaliųjų planų tvirtinimo“) ribas.

Pagal minėtą detalųjį planą, sklypas patenka į visuomeninių objektų teritoriją (V1), kurioje, vadovaujantis detaliojo plano teritorijos planavimo reglamentų lentele, pastatų tūris nedidinamas, o tai nagrinėjamu atveju reiškia, kad detaliuoju planu nustatytoje visuomeninių objektų teritorijoje (V1) naujų pastatų statyba nėra galima. Minėtame rašte taip pat pažymėta, kad TPĮ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintose Kompleksinėse teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse yra numatyta galimybė keisti ar koreguoti galiojančio detaliojo plano, patvirtinto pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį reguliavimą, sprendinius (I t., b. l. 19–20).

35. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 30-3029 nutraukė, o likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas padarė išvadą, kad teisines pasekmes pareiškėjams sukelia Administracijos 2017 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8), o byloje ginčijamas Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymas yra tarpinis dokumentas ir pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukelia. Atsižvelgus į tai, nurodyta administracinės bylos dalis buvo nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas patenka į galiojančiu detaliuoju planu patvirtintos teritorijos ribas, pagal kurio sprendinius negalėjo būti rengiamas toks pertvarkymo projektas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai atsisakė tvirtinti pateiktą pertvarkymo projektą, todėl nėra pagrindo Administracijos direktorių įpareigoti per penkias darbo dienas patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą.

36. Pareiškėjai R. K. ir R. K. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir savo poziciją iš esmės grindžia tuo, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi Taisyklių 2.2 ir 2.7 punktais, tačiau teismas sprendime neteisingai pritaikė ir išaiškino Taisyklių 2.7 punktą bei Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, kad sklypo naudojimo būdo pakeitimas yra galimas tik atliekant detaliojo plano koregavimą, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą atmesti skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą patvirtinti pertvarkymo projektą. Be to, atsakovas savo atsisakymą tvirtinti pertvarkymo projektą grindė tuo, kad Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 30-3029 buvo panaikintas 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. A30-2512 pradėti rengti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Tai reiškia, kad ginčijamas įsakymas sukuria priežastį netvirtinti projekto, jis pažeidžia pareiškėjų teisę reikalauti, kad atsakovas patvirtintų pertvarkymo projektą, todėl teismo sprendimo dalis nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą yra nepagrįsta, neteisėta ir turi būti panaikinta.

37. Kaip jau minėta, prašomu panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 30-3029 netekusiu galios pripažintas Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. A30-2512 ir 2015 m. rugsėjo 14 d. išduoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. A648-476/15(2.14.2.12-MP8).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji kompetentingų asmenų ar pareigūnų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl šios priežasties tokie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

39. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

40. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką bei atvejus, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Vadovaujantis Taisyklėmis, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūrą sudaro daugybė etapų: žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengiamieji darbai, visuomenės informavimas ir supažindinimas su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, jo derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, įsakymas, kuriuo pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, bei nustatyti jo rengimo reikalavimai negali būti laikomi administraciniais aktais, sukeliančiais pareiškėjams teisines pasekmes, kadangi jie yra tik tarpiniuose etapuose priimti dokumentai, būtini galutiniam sprendimui – tvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą – priimti, tačiau jie patys savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-412-602/2016). Tuo tarpu ginčijamas įsakymas, kuriuo minėti tarpiniai procedūriniai dokumentai buvo laikomi netekusiais galios, teisėjų kolegijos nuomone, yra kitokio pobūdžio.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 68 punkte įtvirtinta, jog NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo. Pagal Taisyklių 69 punktą, organizatoriaus sprendimai atsisakyti organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų atsisakymai pateikti reikalavimus, Taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų atsisakymai derinti pertvarkymo projektą, NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtinančių institucijų sprendimai dėl pertvarkymo projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami NŽT vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais, kitais atvejais – administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

42. Teisėjų kolegijos nuomone, Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 30-3029, kuriuo netekusiais galios buvo laikomi Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. A30-2512 „Dėl žemės sklypo (kadastro |Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir 2015 m. rugsėjo 14 d. išduoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. A648-476/15(2.14.2.12-MP8) iš esmės reiškia organizatoriaus sprendimą atsisakyti organizuoti pertvarkymo projekto rengimą, kadangi juo iš esmės buvo panaikinti (laikyti netekusiais galios) sprendimai, kuriais tokie veiksmai buvo atlikti (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo pradėtas rengti). Toks sprendimas atitinka Taisyklių 69 punkte nustatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka skundžiamų teisės aktų kategoriją. Be to, jis užkerta kelią tolesnei procedūrai – pertvarkymo projekto tvirtinimui ir kartu tampa pagrindu netvirtinti pertvarkymo projekto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 30-3029, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjams sukelia atitinkamas teisines pasekmes ir nėra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, todėl administracinės bylos dalis dėl minėto įsakymo panaikinimo nepagrįstai buvo nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalis). Be to, kaip matyti iš 2017 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8), kuriuo buvo atsisakyta tvirtinti žemės sklypo pertvarkymo projektą, jis buvo motyvuojamas analogiškais argumentais, kaip ir Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 30-3029, bei paties šio įsakymo priėmimu. Pažymėtina, kad pareiškėjų ginčijamo įsakymo teisėtumo įvertinimas yra svarbus, siekiant tinkamai išnagrinėti pareiškėjų skundą bei įvertinti jo pagrįstumą.

43. Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjai R. K. ir R. K. prašė įpareigoti Administracijos direktorių per penkias darbo dienas patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2017-02-06-DP1. Pažymėtina, kad siekiant įvertinti nurodyto reikalavimo pagrįstumą, buvo būtina nustatyti, ar atsakovas pagrįstai atsisakė atlikti tokius veiksmus, t. y. įvertinti Administracijos 2017 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8) teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjams pagrįstai pasiūlė ginčyti Administracijos 2017 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8) atsisakyti tvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Antakalnio seniūnijoje formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau pareiškėjams patikslinus skundą ir tokį reikalavimą pareiškus, jų patikslintą skundą buvo atsisakyta priimti, kaip paduotą praleidus terminą minėtam raštui apskųsti ir neprašius šio termino atnaujinti.

Pirminis pareiškėjų skundas teismui buvo pateiktas 2017 m. gruodžio 27 d., taigi tuo metu terminas Administracijos 2017 m. gruodžio 7 d. raštui Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8) apskųsti nebuvo praleistas. Spręsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas jokių jo trūkumų nenustatė ir pareiškėjams teisės ginčyti jiems teisines pasekmes sukeliančio atsakovo direktoriaus įsakymo neišaiškino ir skundą (jame pareikštus reikalavimus) priėmė nagrinėti. Pareiškėjams patikslinti skundą, kaip jau minėta, buvo pasiūlyta vėliau. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pareiškėjams neprašius atnaujinti termino patikslintam skundui paduoti, teismas privalėjo ne iš karto atsisakyti priimti jų patikslintą skundą, o R.

K. ir R. K. išaiškinti teisę (jeigu reikėjo ir pakartotinai) prašyti atnaujinti terminą patikslintam skundui paduoti, o tokio prašymo negavęs, atsižvelgęs į susiklosčiusią situaciją, savo iniciatyva spręsti termino patikslintam skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Nepriėmęs reikalavimo panaikinti Administracijos 2017 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8), tačiau kartu nagrinėdamas jo pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė pareiškėjų skundo ribas. Kadangi R. K. ir R.

K. patikslintą skundą dėl reikalavimo minėtą raštą panaikinti buvo atsisakyta priimti, jo teisėtumas ir pagrįstumas negalėjo būti šios bylos nagrinėjimo dalykas.

44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 30-3029, o likusią skundo dalį atmetė netinkamai įvertinęs bylai teisingai išnagrinėti svarbias aplinkybes. Išdėstyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis, 80 ir 86 straipsniai). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus ginčui išspręsti faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista su teismo sprendimu nesutinkančios bylos proceso šalies (šalių) teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų R. K. ir R. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nevertinami.

46. Atkreiptinas dėmesys, kad iš naujo nagrinėdamas pareiškėjų R. K. ir R. K. skundą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjams turėtų pakartotinai išaiškinti teisę patikslinti skundą bei prašyti atnaujinti terminą skundo reikalavimui dėl Administracijos 2017 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8) panaikinimo paduoti.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su galutinio teismo sprendimo priėmimu. Kai bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra pasibaigęs, laikoma, kad šalis nėra įgijusi teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Šią teisę ji įgis tuo atveju, jei byla bus išspręsta šalies naudai. Kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoda iš naujo nagrinėti, bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byla nėra baigta, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų R. K. ir R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė