2019-08-07 Nr. AB-15174-3-61-3-04126-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1775-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04126-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 6 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjui trūko ploto, nes jis buvo laikomas kamerose, kurių bendras plotas siekė apie 7,6 kv. m. Todėl atėmus sanitarinio mazgo, kitų įrenginių ir baldų užimamą plotą, asmeniui tekdavo ne daugiau kaip 3,5 kv. m kameros ploto. Pareiškėjo judėjimas kameroje buvo visiškai suvaržytas, skaudėjo sąnarius, jaučiamas fizinis diskomfortas. Pareiškėjo teigimu, jis visą laiką buvo priverstas sėdėti, valgyti, miegoti, naudotis sanitariniu mazgu toje pačioje patalpoje. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, neužtikrino privatumo. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 162 buvo drėgna, siena ištrupėjus, buvo pelėsis. Kameroje Nr. 171 taip pat buvo pelėsio ant lubų, trupėjo tinkas, langas nesandarus, todėl pūtė stiprus vėjas, pareiškėjas buvo susirgęs. Minėti pažeidimai buvo ilgalaikiai, pareiškėjas nuolat jautė dvasinę ir fizinė kančią, apatiją, silpnumą, mieguistumą, agresiją, kitus depresijos požymius. Dėl psichinės sveikatos būklės pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K gydytoją psichiatrą, jam paskirtas gydymas, visus sveikatos sutrikimus lėmė Lukiškių TI-K netinkamos sąlygos. Būnant Lukiškių TI-K, pareiškėjui buvo nuolat daroma žala sveikatai, dėl patirtų išgyvenimų turi būti atlyginta neturtinė žala.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal pateiktus duomenis matyti, jog laikotarpiais, kuriuos pareiškėjas praleido Lukiškių TI-K, pareiškėjui tenkantis minimalus kameros plotas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Į Lukiškių TI-K atvykę suimtieji paskirstomi į gyvenamąsias kameras griežtai laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – ir SVĮ) nustatytų izoliavimo reikalavimų.

Kiekvienam laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus avalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Švarai užtikrinti Lukiškių TI-K pasirašiusi sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ dėl vabzdžių, graužikų naikinimo, patalpų priežiūros ir profilaktinių patikrinimo atlikimo.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, apstatymas baldais, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės).

Atsakovo atstovas nesutiko, kad, apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, iš jo turi būti atimamas baldais užstatytas plotas. Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos su klozetu matmenys – apie 0,7 x 0,8 (0,56 kv. m). Atsakovo atstovas nurodė konkrečias kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpoms atitverti ir asmenų privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos, taip pat kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskira kabina.

Pažymėjo, kad artimiausiu metu jos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K kamerose. Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis. Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai trukdytų priežiūros posto pareigūnams užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerų apšvietimas įrengtas pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkto reikalavimus.

Pagal teisės aktų reikalavimus Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti duše visą kūną ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių, suimtieji pasivaikščioti gryname ore vedami vadovaujantis SVĮ 29 straipsnio nuostatomis, t. y. kasdien ne mažiau kaip vieną valandą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicinos paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio.

Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 020 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 6 250 Eur neturtinės žalos už tai, kad Lukiškių TI-K laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjui buvo padaryta didelė žala sveikatai, t. y. Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui tenkančio minimalaus kameros ploto, pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, kamerų bendra būklė neatitiko higienos reikalavimų, buvo drėgna, veisėsi pelėsis, trupėjo tinkas, Lukiškių TI-K aplinka buvo kenksminga sveikatai, pareiškėjui buvo suteikta medicinos specialisto (gydytojo-psichiatro) pagalba.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir nurodė, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikomas nuo 2017 m. gegužės 5 d. visu skunde nurodomu laikotarpiu. Lukiškių TI-K jam buvo taikomas suimtojo teisinis statusas.

9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, priėjo išvadą, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 204 dienas ir pareiškėjui Lukiškių TI-K nacionalinės teisės aktų reikalavimus atitinkantis plotas buvo užtikrintas visu jo buvimo laikotarpiu. Teismas, įvertinęs pareiškėjui tekusį kameros plotą, kai iš kameros bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo patalpos plotas, pažymėjo, kad nacionalinėje teisėje nustatytos minimalios 3,6 kv. m ribos neatitiko pareiškėjui tenkantis plotas kameroje Nr. 105 (2017 m. gegužės 6 d. – 2017 m. gegužės 7 d. pareiškėjui teko 3,41 kv. m), kameroje Nr. 200 (2017 m. birželio 23 d. – 2017 m. birželio 25 d. pareiškėjui teko 3,5 kv. m), kameroje Nr. 122 (2017 m. spalio 7 d. – 2017 m. spalio 8 d. pareiškėjui teko 3,41 kv. m) ir kameroje Nr. 325 (2017 m. lapkričio 22 d. – 2017 m. lapkričio 23 d., 2017 m. lapkričio 25 d. – 2017 m. gruodžio 5 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. pareiškėjui teko 3,54 kv. m), iš viso 21 parą, kurią sudaro keli periodai. Tačiau šis ploto trūkumas buvo labai nežymus (trūko nuo 6 iki 19 cm2) ir trumpalaikis, nesitęsė ilgą laiką nepertraukiamai, be to, pareiškėjas tarp minėtų periodų kameroje būdavo vienas arba išvykdavo iš Lukiškių TI-K. Pareiškėjas iš esmės visą suėmimo laikotarpį kamerose buvo laikomas vienas arba dar su vienu asmeniu. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad, vertinant kameros plotą, turi būti atimamas visų įrenginių ir baldų užimamas plotas. Teismas pažymėjo, kad didžiąją dalį laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas, apskaičiuotas iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimtą plotą, atitiko ir viršijo nustatytas ir teismų praktikoje apibrėžtas minimalaus ploto ribas, įskaitant ir iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio aiškinimo kilusį 3 kv. m asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje imperatyvą, kuris nagrinėjamu atveju iš viso nebuvo pažeistas.

10. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų.

11. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. sausio 3 d. rašte Nr. 24-110 nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nuo 2017 metų įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu nebuvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas izoliuotas nuo likusios kameros erdvės, t. y. įrengtas kaip atskira kabina. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo įėjimo uždengimą užuolaida kaip netinkamą šios patalpos izoliavimą. Teismas konstatavo, kad visą skundžiamą laikotarpį, t. y. 204 paras, Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad kamerose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, vadovavosi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir nurodė, jog pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

13. Teismas iš teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VSC) 2017 m. kovo mėn. atliktų patikrinimų rezultatų nustatė, kad kamerose Nr. 107 ir 176 pažeidimų dėl santykinės oro drėgmės, netinkamo apšvietimo, oro temperatūros, švaros ir pelėsių požymių VSC tikrintojai nenustatė. Vėlesnio, 2017 m. gegužės mėn. atlikto patikrinimo metu, kamerose Nr. 107, Nr. 295 ir Nr. 325 pažeidimų dėl tvarkos, inventoriaus ir kameros švaros pažeidimų nebuvo. VSC atlikto 2017 m. birželio mėn. patikrinimo metu kameroje Nr. 171 ir Nr. 341 oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus, patikrinimo metu kamerose ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta. Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, pareiškėjas su skundais dėl jo laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į administraciją nesikreipė.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginius, jog kameroje Nr. 171 buvo nesandarus langas, pūtė vėjas, veisėsi pelėsis, paneigia VSC atlikto patikrinimo, kuris artimas pareiškėjo buvimo šioje kameroje periodams, rezultatai. Be to, bylos duomenimis, pareiškėjas dėl nesandaraus lango nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su kamerų švara ir higiena, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo reikalavimus dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmetė.

15. Teismas, įvertinęs visą pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esančią informaciją, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui pasireiškę elgesio sutrikimai, nuotaikų svyravimai ar nemiga yra jo suėmimo ir laikymo Lukiškių TI-K pasekmės.

16. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad pareiškėjas 204 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas. Kitokio pobūdžio pažeidimų ginčo laikotarpiu teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 020 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 1 020 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 17. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Nors Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje ir Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose, kaip tinkama nurodoma praktika, yra nurodama tai, kad kamerose turėtų būti atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, tačiau tiek ankščiau nustatytoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, tiek dabar veikiančioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015, tokie standartai nėra numatyti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Dabar galiojančioje Lietuvos higienos normoje (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“) sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų išvis nėra numatyta. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. 2017 m. Lukiškių TI-K buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

17.2. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

18. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad jo privatumas nebuvo užtikrintas ilgą laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos pareiškėją laikant teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d., atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu 204 dienas neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjui priteistina neturtinė žala pinigais, kurią įvertino 1 020 Eur ir ją priteisė pareiškėjui iš atsakovo.

22. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovo atstovas, kuris savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas, taip pat pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos. Atkreipia dėmesį, kad nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyti reikalavimai, jog kamerose turi būti įrengta atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

26. Vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo bei privatumo juo naudojantis užtikrinimo, teisėjų kolegija pirmiausiai akcentuoja, kad EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų kameroje esančių asmenų bei sargybinių, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.)).

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl jiems pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Juolab, kad atsakovo atstovas nepateikė šią išvadą paneigiančių duomenų. Pažymėtina, jog vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

29. Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas teiginys, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos.

30. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, nustačius pareiškėjo teisių pažeidimą dėl ginčo laikotarpiu neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais, egzistuoja pagrindas spręsti dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį) ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi tai, kad 29 dienas iš 204 dienų pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, kiti pažeidimai byloje nenustatyti, be to, šiuo atveju nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, 350 Eur suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo atstovo 350 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl ginčo laikotarpiu neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais, o kitą teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl kitų pažeidimų atmestas kaip nepagrįstas, paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui S. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė