73e8efc6-16af-495f-bbd0-07bc5a5f49ca · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2A-1028/2012     Procesinio sprendimo kategorijos: 19.4; 92;      93.2.2; 121.18 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Danutės MilaÅ¡ienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3709-392/2011 pagal ieÅ¡kovės D. M. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Teisėjų tarybai dėl atleidimo iÅ¡ pareigų pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė D. M. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:

1) pripažinti neteisėtu Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio protokolÄ nurodant aiÅ¡kiai aplaidžius Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. M. pareigų atlikimo faktus;

2) pripažinti neteisėta ir negaliojančia Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vadÄ Nr. 48P-98-(7.8.4) „Dėl teisėjos D. M. veiklos vertinimo“;

3) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Teisėjų tarybos 2010 m. liepos 30 d. nutarimÄ Nr. 13P-109-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti D. M. iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų“;

4) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Lietuvos Respublikos Prezidentės 2010 m. rugpjūčio 4 d. dekretÄ Nr. 1K-445 „Dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. M. atleidimo“;

5) pripažinti neteisėta ir negaliojančia Teisėjų tarybos nario G. K. 2010 m. rugpjūčio 18 d. „Teisėjos D. M. 2010 m. rugpjūčio 2 d. skundo tyrimo iÅ¡vadÄ â€œ Nr. (1/20)-5T-488;

6) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Teisėjų tarybos 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarimÄ Nr. 13P-120-(7.l.2) „Dėl D. M. skundo“;

7) kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 41 punktas, kuriame nustatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimai neskundžiami, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai;

8) kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis bei 121 straipsnis, kuriuose nėra numatyta Teisėjų tarybos nutarimų apskundimo tvarka, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismÄ principui. IeÅ¡kovė nurodė, kad Teisėjų taryba 2010 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 13P-109-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti D.

M. iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos pareigų“, atsižvelgdama į Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. išvadoje Nr. 48P-98-(7.8.4) bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio protokole nurodytus faktus, konstatavo, jog ieškovė, būdama Kauno miesto apylinkės teismo teisėja, aiškiai aplaidžiai atlikdama savo pareigas, du kartus sudarė prielaidas asmenims įgyti nuosavybę be teisinio ir faktinio pagrindo.

Vertindama tokį elgesį kaip nesuderinamÄ su teisėjo garbe, neatitinkantį Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, pakenkusį teismo autoritetui bei pažeminusį teisėjo vardÄ , Teisėjų taryba nutarė patarti Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Lietuvos Respublikos Prezidentės 2010 m. rugpjūčio 4 d. dekretu Nr. 1K-445 „Dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. M. atleidimo“ ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ Å¡ių pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

IeÅ¡kovės įsitikinimu, jos atleidimas iÅ¡ teisėjo pareigų yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų taryba nutarimÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentę dėl ieÅ¡kovės, kaip teisėjos, veiklos priėmė remdamasi Generalinės prokuratÅ«ros pateikta informacija, Kauno apygardos teismo pirmininko kreipimusi ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžio protokolu. Å ios institucijos konstatavo, kad ieÅ¡kovė, nagrinėdama civilines bylas Nr. 2-15653/2003 ir Nr. 2-3212/2004, padarė ne tik akivaizdžius proceso teisės pažeidimus, bet ir materialiosios teisės pažeidimus, kuriais net du kartus sudarė prielaidas asmenims įgyti nuosavybę be teisinio ir faktinio pagrindo.

Nurodytose bylose priimti sprendimai nebuvo panaikinti, pakeisti ar peržiÅ«rėti, todėl jų neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nėra konstatuotas. Be to, ieÅ¡kovė nėra tikra, kad savo ranka taisė vienÄ iÅ¡ aptariamų sprendimų, todėl šį faktÄ neigė. Nurodytos institucijos, vertindamos ieÅ¡kovės priimtus sprendimus, virÅ¡ijo savo įgaliojimus. Nagrinėjant bylas padaryti pažeidimai buvo sÄ lygoti netinkamo CPK normų, reglamentuojančių teismo sprendimo už akių priėmimÄ , taikymo.

Tik vėliau Konstitucinis Teismas pripažino, kad Å¡ios normos prieÅ¡tarauja Konstitucijai. IeÅ¡kovė nurodė, kad neturėjo galimybės prieÅ¡tarauti dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. protokolo iÅ¡vadų, nes Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 41 punktas nustato, jog Å¡ios komisijos sprendimai neskundžiami. IeÅ¡kovė prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ , jog Å¡is iÅ¡tirtų, ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 41 punktas, kuriame nustatyta, kad Å¡ios komisijos sprendimai neskundžiami, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija, priimdama ginčijamÄ iÅ¡vadÄ â€žDėl teisėjos D. M. veiklos vertinimo“, nustatydama komisijos posėdžių datas ir apie jas praneÅ¡dama ieÅ¡kovei, nesilaikė Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡o nuostatų. Komisija rėmėsi ne tik 2007-2009 metų laikotarpio, bet ir 2005 metų ieÅ¡kovės veiklos rodikliais. Ji skundžiamÄ iÅ¡vadÄ priėmė vadovaudamasi įvairių teisinių institucijų dokumentais, kuriuose dalis nurodytų faktų negalėjo turėti įtakos ieÅ¡kovės veiklos vertinimui.

Komisija, konstatuodama, jog ieÅ¡kovė atliko teisėjo vardÄ Å¾eminantį poelgį, virÅ¡ijo įgaliojimus, nes tai padaryti galėjo tik Teisėjų garbės teismas. Lietuvos Respublikos Prezidentei neobjektyvi, nepagrįsta ir paremta neatitinkančiais tikrovės faktiniais duomenimis komisijos iÅ¡vada pateikta kaip galutinė, nors jos apskundimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Komisijos iÅ¡vada neatitinka įstatymų nuostatų, todėl negali bÅ«ti pripažinta tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad ieÅ¡kovė pažemino teisėjo vardÄ .

Teisėjų tarybos 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 13P-120-(7.1.2) „Dėl D. M. skundo“, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės skundas dėl Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vados panaikinimo, priimtas remiantis neteisėta Teisėjų tarybos nario G. K. 2010 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡vada Nr. (1/20)-5T-488. Teisėjų tarybos nariui, nagrinėjusiam skundÄ dėl Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos paskelbtų ieÅ¡kovės veiklos vertinimo rezultatų, nėra suteikta teisė daryti iÅ¡vadas.

Nei Teisėjų tarybos narys G. K., nei Teisėjų taryba neturėjo teisės tirti skundo, nes tuo metu ieÅ¡kovė jau buvo atleista iÅ¡ teisėjo pareigų. SkundÄ tirti buvo paskirta Teisėjų tarybos nariui, kuris yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Tokio asmens iÅ¡sakyta iÅ¡ankstinė nuomonė turi tiesioginę įtakÄ kitoms institucijoms. G. K. skundÄ iÅ¡nagrinėjo neobjektyviai, netyrė Generalinės prokuratÅ«ros informacijoje, Kauno apygardos teismo pirmininko teikime, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžio protokole bei Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vadoje nustatytų aplinkybių.

Neteisėtu laikytinas ir Teisėjų tarybos 2010 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. 13P-109-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti D. M. iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos pareigų“. Šį nutarimÄ Teisėjų taryba priėmė dar nepasibaigus Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vados apskundimo laikui. Nustatydama teisėjo vardo pažeminimo faktÄ , Teisėjų taryba rėmėsi teiginiais institucijų, kurios, kaip ir pati Teisėjų taryba, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ vertindamos materialinės teisės normų taikymÄ konkrečiose bylose.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, tai, kad nėra numatyta nurodyto Teisėjų tarybos nutarimo apskundimo tvarka, riboja ieÅ¡kovės konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ . Nepanaikinus Å¡io nutarimo, neliktų pagrindo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Lietuvos Respublikos Prezidentės 2010 m. rugpjūčio 4 d. dekreto Nr. 1K-445 „Dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. M. atleidimo“. IeÅ¡kovė prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis bei 121 straipsnis, kuriuose nėra numatyta Teisėjų tarybos nutarimų apskundimo tvarka, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisės kreiptis į teismÄ principui.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, teisėjo atleidimas iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , yra drausminė nuobauda. Drausmės bylos iÅ¡kėlimas ieÅ¡kovei negalimas, kadangi praėjo daugiau kaip treji metai nuo nusižengimo padarymo dienos. Atsakovo Lietuvos Respublikos Prezidentės atstovai ir Teisėjų taryba su ieÅ¡kiniu nesutiko. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti neteisėtu Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžio 2010 m. balandžio 14 d. protokolÄ , nurodant aiÅ¡kiai aplaidžius Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D.

M. pareigų atlikimo faktus, nutraukė kaip nenagrinėtinÄ teisme; bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimų: pripažinti neteisėta ir negaliojančia Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vadÄ Nr. 48P-98-(7.8.4) „Dėl teisėjos D. M. veiklos vertinimo“, pripažinti neteisėta ir negaliojančia Teisėjų tarybos nario G. K. 2010 m. rugpjūčio 18 d. „Teisėjos D. M. 2010 m. rugpjūčio 2 d. skundo tyrimo iÅ¡vadÄ â€œ Nr. (1/20)-5T-488, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Teisėjų tarybos 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarimÄ Nr. 13P-120-(7.1.2) „Dėl D.

M. skundo“ dalyje, kuri nesusijusi su D. M. atleidimu iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , nutraukė kaip nenagrinėtinÄ teisme, o Å¡iuos reikalavimus apimtimi, kuri susijusi su D. M. atleidimu iÅ¡ teisėjo pareigų, atmetė; ieÅ¡kinio reikalavimus: pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Teisėjų tarybos 2010 m. liepos 30 d. nutarimÄ Nr. 13P-109-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti D. M. iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų“, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Lietuvos Respublikos Prezidentės 2010 m. rugpjūčio 4 d. dekretÄ Nr. 1K-445 „Dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D.

M. atleidimo“ atmetė.Teismas, nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. protokolo. Pagal Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ir Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 13P-226-(7.1.2) patvirtintų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 17.1 punktÄ teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis yra vienas iÅ¡ teisėjo drausminės atsakomybės pagrindų. Teisėjų etikos ir drausmės komisija, nustatydama, kad ieÅ¡kovė, nagrinėdama civilines bylas, aiÅ¡kiai aplaidžiai neatliko savo pareigų ir padarė pareiginį nusižengimÄ , pažemindama teisėjo vardÄ bei pakenkdama teismo autoritetui, savo kompetencijos ribų neperžengė.

Teismas nurodė, kad negali vertinti ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti neteisėtu Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. protokolÄ pagrįstumo klausimo, kadangi jis savo esme nėra ginčo objektas, sukeliantis kokius nors teisinius padarinius ginčo Å¡alims. Teisėjų etikos ir drausmės komisija posėdžio metu priėmė sprendimÄ atsisakyti iÅ¡kelti drausmės bylÄ ieÅ¡kovei, nes yra praėję daugiau kaip treji metai nuo nusižengimo padarymo, bei nutarė kreiptis į Teisėjų tarybÄ dėl neeilinio ieÅ¡kovės veiklos vertinimo ir jos darbo veiklos patikrinimo už ilgesnį laikotarpį inicijavimo.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė su tokiu komisijos sprendimu nesutiktų ir praÅ¡ytų teismo pripažinti jį neteisėtu. Teismas bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžio 2010 m. balandžio 14 d. protokolÄ nutraukė kaip nenagrinėtinÄ teisme. Teismo įsitikinimu, ginčijamu Teisėjų etikos ir drausmės komisijos protokolu konstatuoti ieÅ¡kovės profesinės veiklos pažeidimai, jų pobÅ«dis ir reikÅ¡mė sudarė pakankamÄ pagrindÄ Teisėjų tarybai suabejoti ieÅ¡kovės profesine veikla, jos dalykiniu pasirengimu, profesinės etikos reikalavimų laikymusi ir informuoti Lietuvos Respublikos Prezidentę apie ieÅ¡kovės profesinę veiklÄ .Teismas nustatė, kad Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija 2010 m. birželio 8 d. posėdyje atliko periodinį Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų, tarp jų ieÅ¡kovės, veiklos vertinimÄ .

Å i komisija, atsižvelgdama į Teisėjų etikos ir drausmės komisijos informacijÄ , įvertinusi kitus duomenis, 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vadoje Nr. 48P-98-(7.8.4) „Dėl teisėjos D. M. veiklos vertinimo“ nurodė, kad ieÅ¡kovės jurisdikcinė veikla neatitinka įstatymo reikalavimų, bei pateikė nuomonę, jog turi bÅ«ti atliktas neeilinis ieÅ¡kovės veiklos vertinimas, apimantis platesnę ir iÅ¡samesnę jurisdikcinės ir nejurisdikcinės veiklos analizę. Pagal Teismų įstatymo 911 straipsnį, Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-147-(7.1.2) patvirtintus Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nuostatus ir Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡Ä teismas nusprendė, kad Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija planuoto periodinio patikrinimo metu siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovės turimų profesinių žinių ir įgÅ«džių lygį, gebėjimus teorines žinias ir įgÅ«džius taikyti praktikoje, nustatyti stipriÄ sias ir silpnÄ sias ieÅ¡kovės veiklos sritis, skatinti jÄ tobulinti savo profesinius gebėjimus.

IeÅ¡kovė, nesutikdama su Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vada, Teisėjų tarybai pateikė skundÄ . Taryba ieÅ¡kovės skundÄ perdavė nagrinėti Teisėjų tarybos nariui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui G. K.. Jis, atlikęs ieÅ¡kovės skundo tyrimÄ , 2010 m. rugpjūčio 18 d. pateikė „Teisėjos D. M. 2010 m. rugpjūčio 2 d. skundo tyrimo iÅ¡vadÄ â€œ Nr. (1/20)-5T-488, nurodydamas, kad nesutinka su ieÅ¡kovės skundo argumentais. Teisėjų taryba, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės skundÄ bei atsižvelgusi į Teisėjų tarybos nario G.

K. iÅ¡vadÄ , 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 13P-120-(7.1.2) nutarė skundÄ atmesti. Teismas pritarė Teisėjų tarybos argumentams, kad ieÅ¡kovė pernelyg formaliai vertina ir nepagrįstai sureikÅ¡mina Teisėjų tarybos nario G. K. iÅ¡vadÄ . G. K. pateikė tik savo nuomonę dėl Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vadoje nustatytų ieÅ¡kovės jurisdikcinės veiklos neatitikimų įstatymo reikalavimams. Teisėjų taryba, priimdama ginčijamÄ nutarimÄ dėl ieÅ¡kovės skundo atmetimo, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vertino kartu su kita medžiaga, nesuteikdama jai iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Teisėjų tarybos narys iÅ¡vadoje nevertino ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ teisėjos pareigų galimybės. IeÅ¡kovė pasinaudojo veiklos vertinimo rezultatų apskundimo teise, tačiau teisės aktai nenumato Teisėjų tarybos sprendimo, priimto iÅ¡nagrinėjus tokį skundÄ , apskundimo.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės argumentai dėl ginčijamos Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vados bei jos apskundimo nagrinėjamos bylos sprendimui yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Net ir nesant Å¡ios iÅ¡vados, Teisėjų taryba, atsižvelgdama į Generalinio Prokuroro ir Kauno apygardos teismo pateiktÄ informacijÄ , privalėjo patarti Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti, o Å¡i, gavusi tokį patarimÄ , galėjo atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjo pareigų. Teismas pabrėžė, kad Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vada ieÅ¡kovei sukėlė netiesioginius teisinius padarinius, t. y. ja konstatuoti faktai sudarė pagrindÄ Teisėjų tarybai pripažinti, kad ieÅ¡kovė atliko teisėjo vardÄ Å¾eminantį poelgį ir pagrįstai patarti Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

Teismas konstatavo, kad byla dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vadÄ Nr. 48P-98-(7.8.4), 2010 m. rugpjūčio 18 d. Teisėjų tarybos nario G. K. „Teisėjos D. M. 2010 m. rugpjūčio 2 d. skundo tyrimo iÅ¡vadÄ â€œ ir Teisėjų tarybos 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarimÄ Nr. 13P-120-(7.1.2) „Dėl D. M. skundo“ dalies apimtimi, kuri nesusijusi su atleidimu iÅ¡ teisėjo pareigų, nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme, o Å¡ie reikalavimai apimtimi, kuri susijusi su ieÅ¡kovės atleidimu iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , atmesti kaip nepagrįsti.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė, aplaidžiai atlikdama savo, kaip teisėjos, pareigas (be teisinio pagrindo 2004 m. kovo 3 d. sprendimo už akių nuoraÅ¡e, kuris buvo pateiktas VÄ® Registrų centro Kauno filialui, iÅ¡taisydama sprendimo rezoliucinę dalį, ranka įraÅ¡ydama pataisymus, kuriais keičiama priimto sprendimo esmė, bei 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15653/2003 ir 2004 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3212/2004 sudarydama prielaidas asmenims įgyti nuosavybę be teisinio ir faktinio pagrindo) atliko teisėjo vardÄ Å¾eminantį poelgį.

Teismo įsitikinimu, toks ieÅ¡kovės elgesys nesuderinamas su teisėjo garbe, neatitinka Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, pakenkė teismo autoritetui bei pažemino teisėjo vardÄ . Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kovė 2010 m. sausio 19 d., apklausiant jÄ kaip liudytojÄ baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-470-06, negalėjo paaiÅ¡kinti 2004 m. kovo 3 d. sprendimo už akių nuoraÅ¡e savo ranka padarytų pataisymų, tačiau pripažino, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytas prieraÅ¡as „nuosavybės teise“ ir pabaigoje esantis prieraÅ¡as „įterptu „nuosavybės teise“ tikėti teisėja“ bei asmens paraÅ¡as su įskaitoma pavarde padaryti jos ranka.

IeÅ¡kovės argumentai, kad sprendimo už akių instituto normų taikymas buvo neaiÅ¡kus, kad vėliau Konstitucinis Teismas panaikino tam tikras Å¡io instituto normas, kad sprendimai nebuvo panaikinti instancine tvarka, nepanaikina jos atsakomybės. Teisėjų tarybos 2010 m. liepos 30 d. posėdyje ieÅ¡kovė pati nurodė suprantanti, jog teismų sistemoje dirbti nebegali ir yra pasiruoÅ¡usi pateikti praÅ¡ymÄ Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti jÄ iÅ¡ teisėjo pareigų savo noru, todėl manyta, kad ji patvirtino, jog įraÅ¡ai sprendime padaryti jos ranka.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad dėl teisėjo vardÄ Å¾eminančio poelgio atlikimo jai turėjo bÅ«ti iÅ¡kelta drausmės byla, o kadangi suėjęs drausminės atsakomybės senaties terminas, tiek tokios bylos iÅ¡kėlimas, tiek ir atleidimas iÅ¡ pareigų tapo negalimas. Konstitucinis Teismas 2007 m. sausio 16 d. ir gruodžio 17 d. nutarimuose konstatavo, kad atleidžiant teisėjÄ iÅ¡ pareigų dėl to, jog jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , nėra bÅ«tina tokiam teisėjui iÅ¡kelti drausmės bylÄ ir nėra bÅ«tina, kad Teisėjų garbės teismas, iÅ¡nagrinėjęs tokiÄ bylÄ , priimtų sprendimÄ siÅ«lyti Respublikos Prezidentui atleisti tÄ teisėjÄ iÅ¡ pareigų.

Todėl nepagrįstu laikytas ieÅ¡kovės argumentas, kad teisėjo vardÄ Å¾eminantį poelgį gali konstatuoti tik Teisėjų garbės teismas. Teismas konstatavo, kad Teisėjų taryba 2010 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 13P-109-(7.1.2) pagrįstai patarė Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , o Lietuvos Respublikos Prezidentė, gavusi šį patarimÄ , 2010 m. rugpjūčio 4 d. priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ dekretÄ Nr. 1K-445, kuriuo atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

IeÅ¡kovės reikalavimai pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Teisėjų tarybos 2010 m. liepos 30 d. nutarimÄ Nr. 13P-109-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti D. M. iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų“ ir Lietuvos Respublikos Prezidentės 2010 m. rugpjūčio 4 d. dekretÄ Nr. 1K-445 „Dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. M. atleidimo“ atmesti kaip nepagrįsti. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis bei 121 straipsnis, kuriuose nėra numatyta Teisėjų tarybos nutarimų apskundimo tvarka, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmens teisės kreiptis į teismÄ principui.

IeÅ¡kovė, nesutikdama su Prezidentės dekretu, kuriuo buvo atleista iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasinaudojo Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalyje numatyta galimybe kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo. Lietuvos Respublikos Prezidentė atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjos pareigų galėjo tik gavusi Teisėjų tarybos patarimÄ . IeÅ¡kovės reikalavimas pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ teisėjo pareigų neteisėtu, apima tiek Lietuvos Respublikos Prezidentės dekreto, tiek ir Teisėjų tarybos nutarimo ginčijimÄ .

Teismo manymu, tai, kad Teismų įstatyme nėra nustatyta Teisėjų tarybos nutarimų, kuriais patariama Respublikos Prezidentui dėl teisėjų atleidimo, apskundimo tvarka, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės teisė kreiptis į teismÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų buvo suvaržyta. Konstitucinę teisę į teisminę gynybÄ ieÅ¡kovė nevaržomai įgyvendino kitų Teismų įstatymo normų pagrindu. Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 41 punktas neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. protokolo išvados ieškovei nesukėlė teisinių pasekmių. Ieškovei tiesiogines teisines pasekmes sukėlė tik Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Teisėjų tarybos sprendimai, kuriuos ieškovė turėjo galimybę skųsti teismui ir ja pasinaudojo. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Ieškovė D. M. apeliaciniu skundu prašo:

1) bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka;

2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ , kuriuo nuspręsta bylÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti neteisėtu Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžio 2010 m. balandžio 14 d. protokolÄ , nurodant aiÅ¡kiai aplaidžius Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. M. pareigų atlikimo faktus, nutraukti kaip nenagrinėtinÄ teisme; bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimų: pripažinti neteisėta ir negaliojančia Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vadÄ Nr. 48P-98-(7.8.4) „Dėl teisėjos D.

M. veiklos vertinimo“; pripažinti neteisėta ir negaliojančia Teisėjų tarybos nario G. K. 2010 m. rugpjūčio 18 d. „Teisėjos D. M. 2010 m. rugpjūčio 2 d. skundo tyrimo iÅ¡vadÄ â€œ Nr. (l/20)-5T-488; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Teisėjų tarybos 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarimÄ Nr. 13P-120-(7.1.2) „Dėl D. M. skundo“ dalyje, kuri nesusijusi su D. M. atleidimu iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , nutraukti kaip nenagrinėtinÄ teisme, o minėtus reikalavimus apimtimi, kuri susijusi su D.

M. atleidimu iš teisėjo pareigų, atmesti;

3) priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti: pripažinti neteisėtu Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio protokolÄ , nurodant aiÅ¡kiai aplaidžius Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. M. pareigų atlikimo faktus; pripažinti neteisėta ir negaliojančia Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vadÄ Nr. 48P-98-(7.8.4); pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Teisėjų tarybos 2010 m. liepos 30 d. nutarimÄ â€žDėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti D.

M. iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų“ Nr. 13P-109-(7.1.2); pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Lietuvos Respublikos Prezidentės 2010 m. rugpjūčio 4 d. dekretÄ Nr. IK-445 „Dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. M. atleidimo“; pripažinti neteisėta ir negaliojančia Teisėjų tarybos nario G. K. 2010 m. rugpjūčio 18 d. „Teisėjos D. M. 2010 m. rugpjūčio 2 d. skundo tyrimo iÅ¡vadÄ â€œ Nr. (l/20)-5T-488; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Teisėjų tarybos 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarimÄ â€žDėl D.

M. skundo“ Nr. 13P-120-(7/l/2);

4) kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracini teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 41 punktas, kuriuo nustatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimai neskundžiami, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai;

5) kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis bei 121 straipsnis, kuriuose nėra numatyta Teisėjų tarybos nutarimų apskundimo tvarka, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmens teisės kreiptis į teismÄ principui;

6) kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis, kuria numatyta, kad teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę per vienÄ mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ , neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam principui, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi;

7) išreikalauti iš Kauno miesto apylinkės teismo civilines bylas Nr. P2-644-521/2010, Nr. 2-5566/2000 ir Nr. 2-2447-521/2010;

8) išreikalauti iš Generalinės prokuratūros sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-3212/2004 egzempliorių su originaliu prierašu sprendimo rezoliucinėje dalyje „nuosavybės teise“ ir pabaigoje esančiu prierašu „įterptu „nuosavybės teise“ tikėti teisėja“ bei asmens parašu su įskaitoma pavarde;

9) skirti rašysenos ekspertizę tikslu nustatyti ar sprendime už akių civilinėje byloje Nr. 2-3212/2004 esantis prierašas „įterptu „nuosavybės teise“ tikėti teisėja“ parašytas ir pasirašytas ieškovės D. M. ranka. Skundo motyvai:Sprendime kai kurie argumentai prieštarauja vieni kitiems. Byla išnagrinėta skubotai, neįsigilinus į teiktus prašymus, o ieškovės prašymai atmesti nepagrįstai ir nemotyvuotai. Teisėjas buvo šališkas bei priklausomas nuo atsakovų.

Teisėjas, nagrinėdamas bylÄ , buvo priklausomas nuo atsakovo Teisėjų tarybos, kuri turi teisę spręsti jo karjeros, iÅ¡rinkimo į teisėjų savivaldos organų narius, drausminės atsakomybės, atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų ir kitus klausimus. Toks teisėjas negali objektyviai ir sÄ Å¾iningai iÅ¡nagrinėti bylos ir priimti teisingo bei pagrįsto sprendimo. Teisėjas taip pat yra priklausomas profesinės karjeros prasme nuo atsakovo Lietuvos Respublikos Prezidentės, kuri ne tik skiria teisėjÄ Ä¯ pareigas, bet ir turi diskrecinę teisę atleisti iÅ¡ pareigų.

Teisėjas priklausomas ir nuo Teisėjų tarybos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko G. K., kurio pateiktÄ iÅ¡vadÄ ginčijo ieÅ¡kovė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G. K. iÅ¡reiÅ¡kė neigiamÄ nuomonę dėl ieÅ¡kovės veiksmų savo iÅ¡vadoje, kuri turėjo įtakos ne tik teisėjo sprendimui, bet gali turėti įtakos ir aukÅ¡tesnių instancijų teismų sprendimams. Teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes 2011 m. vasario 17 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė bylÄ skirti nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2011 m. balandžio 11 d., tačiau tÄ dienÄ vedė ne parengiamÄ jį, o teismo posėdį.

TÄ patvirtina 2011 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio protokolas. IeÅ¡kovė, pateikdama patikslintÄ ieÅ¡kinį ir gavusi atsakovų atsiliepimus, teikė dublikÄ , tačiau negavo atsakovų triplikų. Tokiu bÅ«du buvo apsunkinta ieÅ¡kovės procesinė padėtis, o teisėjas nepagrįstai suvaržė ieÅ¡kovės procesines teises teikti praÅ¡ymus, praÅ¡yti iÅ¡reikalauti įrodymus. Toks teisėjo elgesys traktuotinas kaip esminis civilinio proceso įstatymų pažeidimas, o sakymas netiesos ir sÄ moningas proceso dalyvių klaidinimas nesuderinamas su teisėjo vardu.

Abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo kėlė ir jo elgesys 2011 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu. Teisėjas skyrė didelį dėmesį atsakovams (pvz. kelis kartus posėdyje kreipėsi į atsakovus su žodžiu „pasitarkime“). Teisėjo Å¡aliÅ¡kumas bei neobjektyvumas pasireiÅ¡kė ir tuo, kad teisėjas be motyvų atmetė praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Tiek nagrinėjantis bylÄ teisėjas, tiek atleistas iÅ¡ pareigų teisėjas, tiesiogiai yra susiję tiek su Prezidento, tiek Teisėjų tarybos institutais.

Yra pagrindas manyti, kad Teismų įstatymo 90 straipsnio 6 ir 7 dalies, 70 straipsnio 1 ir 2 dalies normos prieÅ¡tarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai. Tikslinga kreiptis į Konstitucinį TeismÄ taip pat su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam principui, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi. Nemotyvuotai teisėjas atmetė ir praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ , taip pažeisdamas CPK nuostatas, kur numatyta, kad teismo priimtos nutartys (tiek žodinės, tiek raÅ¡ytinės) turi bÅ«ti motyvuotos.Teismas priėmė nutartį, kuria įpareigojo ieÅ¡kovę pateikti vieningÄ ir galutinį ieÅ¡kinį, nors to CPK nenumato.

Objektyviai nagrinėti bylÄ trukdė ir ta aplinkybė, kad teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę, jog Teisėjų tarybos nutarimai neskundžiami. Kadangi Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretas remiasi Teisėjų tarybos nutarimu patarti atleisti D. M. iÅ¡ teisėjo pareigų, tai nenuginčijus Teisėjų tarybos nutarimo neįmanoma nuginčyti Lietuvos Respublikos Prezidentės dekreto. Teismas pažeidė CPK 186 straipsnio 6 dalį, kur numatyta, kad prieÅ¡ vykdant Å¡alies apklausÄ , Å¡alis prisiekia ir pasiraÅ¡o priesaikos tekstÄ .

Teismas prisiekti ieÅ¡kovei nesiÅ«lė, ji nepasirašė priesaikos. 2011 m. birželio 27 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nutarė iÅ¡reikalauti iÅ¡ KaiÅ¡iadorių apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-548/2011 esančiÄ originaliÄ buto, adresu VydÅ«no al. 11-3, Kaune, Registrų centro bylÄ , taip pat Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 3 d. sprendimo už akių egzempliorių ar jo kopijÄ su originaliu teisėjos D. M. įraÅ¡u „nuosavybės teise“, iÅ¡reikalauti iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo civilines bylas Nr. P2-644-521/2010, Nr. 2-5566/2000 Nr. 2-2447-521/2010.

Teismui Å¡ie įrodymai nebuvo pateikti. PareiÅ¡kus analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ , teisėjas jį atmetė, paklausęs atsakovų atstovų, ar jie Å¡iais įrodymais remsis. Teismas pažeidė rungimosi bei Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ , o tai trukdė priimti teisingÄ , objektyvų ir neÅ¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ . PraÅ¡oma iÅ¡reikalauti iÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-3212/2004 egzempliorių su originaliu prieraÅ¡u sprendimo rezoliucinėje dalyje „nuosavybės teise“ ir pabaigoje esančiu prieraÅ¡u „įterptu „nuosavybės teise“ tikėti teisėja“ bei asmens paraÅ¡u su įskaitoma pavarde, iÅ¡reikalauti iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo civilines bylas Nr. P2-644-521/2010, Nr. 2-5566/2000 Nr. 2-2447-521/2010.

Sprendimo už akių egzempliorius su originaliu prieraÅ¡u sprendimo rezoliucinėje dalyje reikalingas, nes ieÅ¡kovė mano, kad sprendimo nuoraÅ¡as suklastotas. Bylos Nr. P2-644-521/2010, Nr. 2-5566/2000 Nr. 2-2447-521/2010 reikalingos nagrinėjant ieÅ¡kinio dalį dėl Teisėjų tarybos nario G. K. 2010 m. rugpjūčio 18 d. „Teisėjos D. M. 2010 m. rugpjūčio 2 d. skundo tyrimo iÅ¡vados“ Nr. (l/20)-5T-488.Teismas netinkamai vertino Generalinio Prokuroro raÅ¡to teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nesant apkaltinamojo nuosprendžio asmens kaltumas negali bÅ«ti konstatuojamas.

Teisėjo vardo pažeminimu atsakovų atstovai bei teismas laiko ranka padarytÄ Ä¯raÅ¡Ä sprendimo nuoraÅ¡e, tačiau jo originalo nėra. Jis ieÅ¡kovei sukėlė abejones dėl autentiÅ¡kumo, tačiau teismas netenkino praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti Å¡io dokumento originalÄ . Teisėjų etikos ir drausmės komisija, konstatuodama, kad teisėja D. M. aiÅ¡kiai aplaidžiai neatliko savo pareigų, peržengė kompetencijos ribas. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. protokolas yra ginčo objektas, nes jame suformuotas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimas, Å¡iuo protokolu buvo remiamasi svarstant atleidimÄ iÅ¡ teisėjos pareigų.

Tais atvejais, kai pagrindinė priežastis, dėl kurios teisėjas procesinius veiksmus atliko ir sprendime padarė klaidÄ , yra kito asmens apgaulė, negali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad teisėjas padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 229 straipsnyje. Teismas neįsigilino į Teisėjų etikos ir drausmės komisijos protokolinio sprendimo argumentus, jų pagrįstumÄ , taip pat kaip ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija nesigilindama pakartojo Kauno apygardos teismo raÅ¡te iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas.

Teismas neiÅ¡reikalavo sprendimo su prieraÅ¡u originalo, todėl nepatvirtintas jo tikrumas ir atimta galimybė ieÅ¡kovei praÅ¡yti ekspertizės. Teisėjų etikos ir drausmės komisija, nagrinėdama Kauno apygardos teismo pirmininko teikimÄ ir paaiÅ¡kėjus, kad ieÅ¡kovės, kaip teisėjos, veiksmai priimant sprendimus už akių yra susiję su procesiniais sprendimais ir teisingumo vykdymu, neturėjo teisės nagrinėti jų teisėtumo, nes minėti sprendimai turėjo bÅ«ti skundžiami aukÅ¡tesnės instancijos teismui.

Ieškovė neturėjo galimybės prieštarauti dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. protokolo išvadų, nes Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 41 punktas nustato, kad komisijos sprendimai neskundžiami. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. protokolas sukėlė esminius neigiamus teisinius padarinius, kadangi 2010 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė, įvertinusi Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. išvadoje Nr. 48P-98-(7.8.4), taip pat Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžio 2010 m. balandžio 14 d. protokole nurodytus aiškiai aplaidaus teisėjos D.

M. pareigų atlikimo faktus, dekretu Nr. 1K-413 prašė Teisėjų tarybÄ patarti dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės veiklos vertinimo pateiktos, vertinimo komisijos posėdžių datos nustatytos ir praneÅ¡ta apie tai ieÅ¡kovei nesilaikant ApraÅ¡o 7, 8, 11 punktuose nustatytų terminų ir tvarkos. IeÅ¡kovės D. M. veikla galėjo bÅ«ti vertinama už ne ankstesnį laikotarpį kaip nuo 2008 m. rugsėjo 12 d.

Komisijos 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vada Nr. 48P-98-(7.8.4) dėl teisėjos D. M. veiklos vertinimo padaryta remiantis dviejų teisinių institucijų dokumentais. Vienas jų - Teisėjų garbės teismo 2005 m. gegužės 4 d. sprendimas. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija iÅ¡vadÄ grindė nebegaliojančia nuobauda. Kitas dokumentas - Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2007 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 18P-19 „Dėl atsisakymo iÅ¡kelti drausmės bylÄ teisėjai D. M.“.

Jame konstatuota, kad „pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, jog priimdama aptariamÄ 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį, teisėja D. M. bÅ«tų padariusi pareiginį nusižengimÄ - aplaidžiai atlikusi savo pareigas“, o „net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad teisėja D. M. padarė pareiginį nusižengimÄ , nebÅ«tų pagrindo jos traukti drausminėn atsakomybėn dėl pasibaigusio senaties termino.“ Komisija galėjo nustatyti veiklos trÅ«kumus, tačiau negalėjo įvardinti, ar tai yra teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis, nes tai gali nustatyti Teisėjų garbės teismas.

Teisėjų taryba ir Lietuvos Respublikos Prezidentė, remdamiesi Å¡iuo dokumentu, priėmė nepagrįstus sprendimus, prieÅ¡taraujančius teisiniams aktams. Neobjektyvi Komisijos iÅ¡vada susipažinti pateikta tik 2010 m. liepos 7 d., o jos apskundimo laikas - iki 2010 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentei jau 2010 m. birželio 18 d. Komisijos medžiaga pateikta kaip galutinė. Prezidentė, gavusi neobjektyviÄ iÅ¡vadÄ , su kuria ieÅ¡kovė nebuvo supažindinta, priėmė dekretÄ Nr. 1K-413, kuriuo paprašė Teisėjų tarybÄ patarti dėl D.

M. atleidimo iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Teisėjų taryba 2010 m. liepos 30 d. posėdyje patarė Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ pareigų nepasibaigus Komisijos iÅ¡vados apskundimo laikui. Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vada Nr. 48P-98-(7.8.4) neatitinka įstatymų nuostatų, Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡o III skyriuje nustatytų teisėjų veiklos vertinimo kriterijų ir yra niekinė.

Teismas nepaaiÅ¡kino, kuri iÅ¡vados dalis nesusijusi su atleidimu iÅ¡ teisėjo pareigų, todėl neaiÅ¡ku, kÄ turėjo omenyje, nes skundžiamos iÅ¡vados pagrįstumo nenagrinėjo.Teismas nenagrinėjo Teisėjų tarybos nario G. K. iÅ¡vados. BÅ«damas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku G. K. turėjo nusiÅ¡alinti nuo iÅ¡vados raÅ¡ymo. Jis iÅ¡reiÅ¡kė savo iÅ¡ankstinę nuomonę, pažeidė teisėjų etikos kodeksÄ , nes vieÅ¡ai iÅ¡sakė bylos baigtį. Tarybos nariui nėra suteikta teisė daryti iÅ¡vados.

IÅ¡tyręs skundÄ jis gali pateikti tik savo nuomonę dėl skundo pagrįstumo. Nei teisėjas G. K., nei Teisėjų taryba 2010 m. rugsėjo 3 d. ieÅ¡kovės skundo tirti neturėjo teisės, nes iÅ¡ teisėjo pareigų ieÅ¡kovė buvo atleista 2010 m. rugpjūčio 4 d. SkundÄ tirti paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Visų instancijų teismams nagrinėjant civilinę bylÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ pareigų, jo iÅ¡sakyta iÅ¡ankstinė nuomonė turės tiesioginę įtakÄ .

Tai yra teismų nepriklausomumo principo pažeidimas. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija pažeidė Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡o 11 punktÄ , kad teisėjas, kurio veikla bus vertinama, apie tai informuojamas raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 kalendorinių dienų iki nustatytos komisijos posėdžio dienos. IeÅ¡kovė neturėjo galimybės tinkamai pasiruoÅ¡ti Komisijos posėdžiui. Ji apie Komisijos posėdį buvo informuota prieÅ¡ 12 dienų, kuriomis nagrinėjo bylas.

Kauno apygardos teismo informacijÄ apie ieÅ¡kovės įvertinimÄ ji gavo elektroniniu paÅ¡tu dienÄ prieÅ¡ Komisijos posėdį. Ji dėl laiko stokos nebuvo tinkamai pasiruoÅ¡usi atsakyti į Komisijos pirmininko klausimus. Komisijos posėdyje ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės, ji nežinojo, kad gali reikÅ¡ti pretenzijas dėl termino, skirto pasirengti posėdžiui, trukmės, praÅ¡yti atidėti posėdį ar praÅ¡yti skirti papildomÄ laikÄ jam pasirengti. Informavimo apie Komisijos posėdį termino nesilaikymas pažeistas iÅ¡ esmės, o ne formaliai.IeÅ¡kovė skundu nesutiko su Komisijos iÅ¡vadoje pareikÅ¡ta nuomone dėl jos nagrinėtų bylų, kuriose, Komisijos nuomone, buvo vilkinamas procesas, atsainiai organizuojamas darbas.

IeÅ¡kovė prašė civilines bylas Nr. P2-644-521/2010 ir Nr. 2-5566/2000 iÅ¡reikalauti apžiÅ«rai, tačiau teismas praÅ¡ymo netenkino, netyrė nurodytų aplinkybių, todėl praÅ¡oma iÅ¡reikalauti iÅ¡ Kauno apylinkės teismo civilines bylas Nr. P2-644-521/2010 ir Nr. 2-5566/2000. Civilinės bylos Nr. 2-2447-521/2010 medžiaga iÅ¡analizuota pavirÅ¡utiniÅ¡kai. IeÅ¡kovė prašė iÅ¡reikalauti apžiÅ«rai civilinę bylÄ Nr. 2-2447-521/2010, tačiau teismas praÅ¡ymo netenkino. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ Kauno apylinkės teismo civilinę byla Nr. 2-2447-521/2010.

Komisija, vertindama ieÅ¡kovės veiklÄ , iÅ¡vadoje rėmėsi ne tik 2007-2009 m., bet ir 2005 m. veiklos rodikliais, be to, Komisija skundžiamÄ iÅ¡vadÄ priėmė vadovaudamasi jai pateiktais įvairių teisinių institucijų dokumentais, kuriuose dalis nurodytų faktų negalėjo turėti įtakos ieÅ¡kovės veiklos vertinimui (pvz. Teisėjų garbės teismo 2005 m. gegužės 4 d. sprendimu paskirtos nuobaudos - papeikimo nebegaliojimas), dalis faktų įvertinta neobjektyviai. Ä®rodinėdamas Komisijos iÅ¡vados teisėtumÄ , ir teigdamas, kad Komisija, darydama iÅ¡vadÄ dėl teisėjos D.

M. veiklos 2007-2009 metais, teisėtai rėmėsi 2005 metais paskirta nuobauda, kurios galiojimas iÅ¡nykęs prieÅ¡ ketverius metus, G. K. pažeidė Konstitucijos 31 straipsnyje nustatytÄ principÄ . Kilus abejonių dėl sprendimo nuoraÅ¡o, kuriame yra prieraÅ¡as, autentiÅ¡kumo, teismas neiÅ¡reikalavo sprendimo, užkirsdamas keliÄ praÅ¡yti ekspertizės. Teismas, neiÅ¡tyręs visų aplinkybių, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės elgesys nesuderinamas su teisėjo garbe, neatitinka Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, pakenkė teismo autoritetui bei pažemino teisėjo vardÄ .

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad Teisėjų taryba 2010 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 13P-109-(7.1.2) pagrįstai patarė Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , o Lietuvos Respublikos Prezidentė, gavusi šį patarimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ dekretÄ Nr. 1K-445, kuriuo atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .Teisės aktai nenumato Teisėjų tarybos 2010 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 13P-109-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti D.

M. iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų“ apskundimo tvarkos. Tai riboja konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ . Panaikinus šį nutarimÄ , bÅ«tų pagrindas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Lietuvos Respublikos Prezidentės 2010 m. rugpjūčio 4 d. dekretÄ Nr. 1K-445. PraÅ¡oma kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis bei 121 straipsnis, kuriuose nenumatyta Teisėjų tarybos nutarimų apskundimo tvarka, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmens teisės kreiptis į teismÄ principui.

IeÅ¡kovė neturėjo galimybės prieÅ¡tarauti ir dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. protokolo iÅ¡vadų, kadangi Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 41 punktas nustato, jog Å¡ios komisijos sprendimai neskundžiami. Teismas praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 41 punktas neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai atmetė nepagrįstai.

Neigiamas pasekmes priimant ginčijamus Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretÄ ir Teisėjų tarybos nutarimÄ sukėlė bÅ«tent Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. protokolo iÅ¡vados bei 2010 m. birželio 8 d. Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vada Nr. 48P-98-(7.8.4). IeÅ¡kovės konstitucinę teisę į teisminę gynybÄ suvaržė teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ bei Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ . Tiek Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. protokolas, tiek 2010 m. birželio 8 d.

Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vada Nr. 48P-98-(7.8.4) sukėlė ieÅ¡kovei esminius neigiamus teisinius padarinius.Atleidimas iÅ¡ pareigų priimant Prezidentui dekretÄ atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų pažeminus teisėjo vardÄ yra drausminės atsakomybės priemonė, todėl ji turėtų bÅ«ti traktuojama kaip drausminė nuobauda. Turi bÅ«ti taikomi visi drausminės nuobaudos skyrimÄ reglamentuojantys aktai, tarp jų ir senaties institutÄ reglamentuojantys norminiai aktai. IeÅ¡kovės manymu, Konstitucijoje įtvirtinta Prezidento diskrecijos teisė nėra absoliuti.

Teismas dėl Å¡ių argumentų nepasisakė ir jų nevertino.Atsakovas Teisėjų taryba, atstovaujama Nacionalinės teismų administracijos, atsiliepime praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime pažymima, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija nekvestionavo ieÅ¡kovės priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Jų teisėtumo klausimas nebuvo sprendžiamas ir kitose teismų savivaldos institucijose, tačiau padarytų pažeidimų akivaizdumas leido vertinti teisėjos veiksmus, jos dalykinį pasirengimÄ , profesinės etikos reikalavimų laikymÄ si.

Nustatydama, kad apeliantė, nagrinėdama civilines bylas Nr. 2-15653/2003 ir Nr. 2-3212/2004, aiÅ¡kiai aplaidžiai neatliko savo pareigų ir padarė pareiginį nusižengimÄ , pažemindama teisėjo vardÄ bei pakenkdama teismo autoritetui, Teisėjų etikos ir drausmės komisija savo kompetencijos ribų neperžengė. Teisėjų tarybos nario G. K. 2010 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡vados formos raÅ¡te buvo pateikta bÅ«tent skundÄ tyrusiojo asmens nuomonė, kuri Teisėjų tarybos reglamento 70 punkto nustatyta tvarka buvo vertinama Teisėjų tarybos posėdyje kartu su kita turima medžiaga.

Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vadoje pateiktos tam tikros rekomendacijos, kuriomis siekta teisėjų veiklos vertinimui nustatytų tikslų. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad faktai, jog apeliantė be teisinio pagrindo 2004 m. kovo 3 d. sprendimo už akių nuoraÅ¡e, kuris buvo pateiktas VÄ® Registrų centro Kauno filialui, iÅ¡taisydama Å¡io sprendimo rezoliucinę dalį, ranka įraÅ¡ydama pataisymus, kuriais keičiama priimto teismo sprendimo esmė, bei 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15653/2003 ir 2004 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3212/2004 sudarydama prielaidas asmenims įgyti nuosavybę be teisinio ir faktinio pagrindo, atliko teisėjo vardÄ Å¾eminantį poelgį, buvo nustatyti nesilaikant įstatymo reikalavimų.

Teisėjų taryba, priimdama 2010 m. liepos 30 d. nutarimÄ Nr. 13P-109-(7.1.2), įsitikino, kad teisėja tikrai savo ranka padarė įraÅ¡Ä savo pačios priimtame sprendime, kuriuo pakeitė sprendimo esmę ir tokiu bÅ«du sudarė prielaidas asmenims įgyti nuosavybę nesant teisinio ir faktinio pagrindo. Teisėjų taryba atsižvelgė ir į tai, jog pati D. M. Teisėjų tarybos posėdyje pripažino, kad įraÅ¡as sprendime padarytas jos ranka, be to, savo aplaidų elgesį D. M. pripažino dar apklausiant jÄ Generalinėje prokuratÅ«roje.

PraÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis bei 121 straipsnis, kuriuose nėra numatyta Teisėjų tarybos nutarimų apskundimo tvarka, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmens teisės kreiptis į teismÄ principui, yra nepagrįstas. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. protokolo iÅ¡vados nesukėlė tiesioginių pasekmių, lėmusių ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ teisėjo pareigų pažeminus teisėjo vardÄ .

Kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 41 punktas neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, nėra pagrindo, kadangi tiesioginius teisinius padarinius sukėlė Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Teisėjų tarybos sprendimai. Apeliaciniame skunde kartojami tie patys argumentai, kurie pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nėra kliūčių apeliacinės instancijos teismui bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka pagal byloje esančiÄ medžiagÄ .Atsakovo Lietuvos Respublikos Prezidentės atstovė atsiliepime praÅ¡o palikti nepakeistÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti; netenkinti pakartotinai reiÅ¡kiamų praÅ¡ymų dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo; atmesti praÅ¡ymus kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį bei Konstitucinį TeismÄ ; bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Atsiliepime pažymima, kad apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo Å¡aliÅ¡kumo yra nepagrįsti, nes grindžiami subjektyviomis prielaidomis ir yra teikiami nesusipažinus su Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarime pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės nuomone, kad byla nagrinėta skubotai, kad jos ar jos atstovių teisės bylos nagrinėjimo metu buvo kaip nors suvaržytos, kad teisėjas buvo neobjektyvus ar Å¡aliÅ¡kas. Ta aplinkybė, kad teisėjas, iÅ¡klausęs abiejų Å¡alių argumentus, netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ ir Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ , negali bÅ«ti laikoma teismo Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžiančia aplinkybe.

Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime pažymėjo, jog Respublikos Prezidento kreipimosi į Teisėjų tarybÄ patarimo inter alia dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų negali saistyti ir nesaisto jokios valstybės institucijos, jokio valstybės pareigÅ«no, jokios kitos institucijos, jokio kito asmens sprendimai. Teismų įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iÅ¡kėlimo klausimus, todėl visiÅ¡kai nepagrįstas apeliantės argumentas, kad spręsdama klausimÄ dėl drausminės atsakomybės realizavimo apeliantės atžvilgiu, Å¡i komisija virÅ¡ijo savo įgaliojimus.

Teisinis atleidimo iš teisėjo pareigų pagrindas yra Respublikos Prezidentės 2010 m. rugpjūčio 4 d. dekretas Nr. 1K-445 „Dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. M. atleidimo”, patarus Teisėjų tarybai, o faktinis pagrindas - 2010 m. balandžio 14 d. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžio protokole nurodyti aiškiai aplaidaus Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. M. pareigų atlikimo faktai, pakartoti ir 2010 m. birželio 8 d. Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadoje Nr. 48P-98-(7.8.4).

Apeliantės argumentai dėl Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vados bei jos apskundimo neturi reikÅ¡mės ginčo nagrinėjimui, juo labiau, kad, atsižvelgiant į teisėjų veiklos vertinimo turinį ir Å¡ios procedÅ«ros tikslus, Teisėjų tarybos nutarimai, priimti iÅ¡nagrinėjus teisėjo skundÄ dėl Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vados, nėra skundžiami. Apeliantės pakartotinai reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti civilines bylas, kurios buvo Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos tyrimo objektas, yra nepagrįstas.

Teisėjo atleidimas iÅ¡ pareigų jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ nėra saistomas su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. Teisėjų tarybos posėdyje dalyvavusi teisėja D. M. pripažino, jog prieraÅ¡as teismo sprendimo nuoraÅ¡e buvo padarytas jos ranka, tačiau teigė negalinti paaiÅ¡kinti tokio veiksmo aplinkybių. Teisėjų tarybos 2010 m. liepos 30 d. posėdyje teisėja D. M. nurodė suprantanti, kad teismų sistemoje dirbti nebegali ir yra pasiruoÅ¡usi pateikti praÅ¡ymÄ Prezidentei atleisti jÄ iÅ¡ teisėjo pareigų savo noru.

Apeliantė nesÄ Å¾iningai naudojasi procesinėmis teisėmis teikdama praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti dokumentÄ , kurio nėra nei Generalinėje prokuratÅ«roje, nei VÄ® Registrų centre, o kurį, tikėtina, turi ne kas kitas, o tas asmuo, kuriam teismo sprendimo nuoraÅ¡as ir buvo iÅ¡duotas, t. y. B. Z.. PrieÅ¡ atleidžiant teisėjÄ iÅ¡ pareigų dėl to, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , nėra bÅ«tina tokiam teisėjui iÅ¡kelti drausmės bylÄ ir nėra bÅ«tina, kad Teisėjų garbės teismas, iÅ¡nagrinėjęs tokiÄ bylÄ , priimtų sprendimÄ siÅ«lyti Prezidentui atleisti tÄ teisėjÄ iÅ¡ pareigų (Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas).

Apeliantės abejonės dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 41 punkto atitikties Konstitucijai yra nepagrįstos, nes realius teisinius padarinius sukelia ne Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimai, o tik Teisėjų garbės teismo sprendimai, kurie skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Nėra pagrindo tenkinti apeliantės pakartotinio praÅ¡ymo dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis bei 121 straipsnis neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmens teisės kreiptis į teismÄ principui.

Teisėjui nesutinkant su atleidimu iÅ¡ pareigų ir įstatymo nustatyta tvarka kreipiantis dėl atleidimo iÅ¡ pareigų pripažinimo neteisėtu, ginčijamas ne tik Prezidentės dekretas, bet ir atitinkamas Teisėjų tarybos nutarimas dėl patarimo Prezidentei atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad konstitucinė apeliantės teisė kreiptis į teismÄ kokiu nors bÅ«du bÅ«tų varžoma ar paneigiama. Apeliantė nepateikė argumentų dėl bylos nagrinėjimo žodiniame procese bÅ«tinumo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal KonstitucijÄ teisėjas, kaip ir bet kuris kitas asmuo, manantis, kad buvo nepagrįstai, neteisėtai atleistas iÅ¡ pareigų, turi teisę dėl savo pažeistos teisės gynimo kreiptis į teismÄ . Å i jo teisė yra absoliuti, jos negalima apriboti ir paneigti (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl Å¡io teismo sprendimas yra pateiktas ieÅ¡kovės apeliacinis skundas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-937/2011).

Kadangi ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde kelia ir procesinio teisinio pobÅ«džio klausimus, kurie yra svarbÅ«s apeliacinio skundo nagrinėjimui iÅ¡ esmės, teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl jų. Dėl žodinio apeliacinės bylos nagrinėjimo Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas apeliantės praÅ¡ymas apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau toks apeliantės praÅ¡ymas nėra motyvuojamas. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, nepritardami apeliantės praÅ¡ymui.  CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės apeliaciniu skundu, atsiliepimais į apeliacinį skundÄ , bylos medžiaga, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odine proceso tvarka.

Tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ Apeliantė praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis bei 121 straipsnis, kuriuose nėra numatyta Teisėjų tarybos nutarimų apskundimo tvarka, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmens teisės kreiptis į teismÄ principui; kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis, kuria numatyta, kad teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę per vienÄ mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ , neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam principui, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys tokiam praÅ¡ymui nepritaria. Teismas, vykdydamas teisingumÄ , turi vadovautis tik Konstitucijai neprieÅ¡taraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

CPK 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimÄ , kai Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo suformuluotÄ paklausimÄ tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams.

Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis nustato, kad dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba, iÅ¡skyrus atvejus, kai teisėjas yra paskiriamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju arba Vyriausybės nariu. Teismų įstatymo 121 straipsnis reglamentuoja Teisėjų tarybos posėdžių tvarkÄ . Minėtose įstatymo normose nėra numatyta Teisėjų tarybos nutarimų apskundimo tvarka. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad <...> bylÄ nagrinėjantis teismas savarankiÅ¡kai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ar ne.

Å i teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė Å¡alys praÅ¡ymÄ ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡oma teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

Byloje kilusio ginčo apimtis ir ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde keliami klausimai lemia tai, kad Å¡iuo atveju Teisėjų tarybos nutarimų apskundimo tvarka siejama su tuo, jog Teismų įstatyme nėra įtvirtinta galimybė skųsti Teisėjų tarybos nutarimus tuo atveju, kai Teisėjų taryba pataria atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų. Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę per vienÄ mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ .

Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į Konstitucijoje nustatytÄ teismų formavimo tvarkÄ bei Lietuvos Respublikos Prezidento ir Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos santykių reguliavimÄ , Teisėjų tarybos patarimas sukelia teisinius padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertindamas klausimÄ dėl galimybės tokio pobÅ«džio Teisėjų tarybos nutarimÄ ginčyti teisme yra konstatavęs, kad Teismų tarybos nutarimas dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui gali bÅ«ti ginčijamas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2009).

Teisėjų tarybos patarimas atleisti teisėjÄ â€“ tai vienas iÅ¡ teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ros metu priimamų dokumentų, kuris yra neatsiejamai susijęs su Respublikos Prezidento dekretu teisėjÄ atleisti iÅ¡ pareigų, ir reikalavimai panaikinti Å¡iuos aktus turėtų bÅ«ti nagrinėjami kartu, kÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai bylose, kuriose kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo ginčijami ir Teisėjų tarybos nutarimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-383/2007, 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12/2008, 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-433/2009, 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-63/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nagrinėjo ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti neteisėtu bei negaliojančiu Teisėjų tarybos 2010 m. liepos 30 d. nutarimÄ Nr. 13P-109-(7.1.2.) „Dėl patarimo Prezidentei atleisti D. M. iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos pareigų“ ir jį atmetė. Todėl Å¡iuo atveju nėra objektyvaus pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl ieÅ¡kovės keliamų teisinių klausimų. Teisėjų tarybos 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 13P-120-(7.1.2) „Dėl D.

M. skundo dėl Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vados Nr. 48P-98-(7.8.4)“ ginčijimo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad tas nutarimas nesukėlė ieÅ¡kovei jokių tiesioginių padarinių, sietinų su jos atleidimu iÅ¡ teisėjos pareigų savo elgesiu pažeminus teisėjo vardÄ . IeÅ¡kovė pasinaudojo įstatyme numatyta teise kreiptis į teismÄ dėl, jos įsitikinimu, neteisėto atleidimo iÅ¡ pareigų, jos Konstitucinė teisė į teisminę gynybÄ nebuvo pažeista.

IeÅ¡kovė pagal teisės aktų nuostatas pasinaudojo galimybe skųsti Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vadÄ Nr. 48P-98-(7.8.4), t.y. pasinaudojo iÅ¡vados apskundimo teise. Todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl aukščiau paminėtų Teismų įstatymo normų konstitucingumo įvertinimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ir su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis, kurioje numatyta, kad teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę per vienÄ mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ , neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam principui, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi.

Teisėjų kolegijai nekelia abejonių Å¡ios nuostatos atitikimas Konstitucijai. Be to, Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 27 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 17-649) nuostata „teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę <...> kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ â€œ neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu praÅ¡yme nurodyto akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas.

Dėl Å¡ių aptartų nuostatų taip pat nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ Apeliantė praÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracini teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 41 punktas, kuriuo nustatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimai neskundžiami, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys tokiam praÅ¡ymui nepritaria.

CPK 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieÅ¡tarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimÄ , neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Å iuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismÄ praÅ¡ydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ .

Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimÄ , kai administracinis teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotÄ paklausimÄ tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl norminio teisės akto ar jo dalies atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui.Teismų įstatymo 85 straipsnio nuostatos numato, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iÅ¡kėlimo klausimus.

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklÄ reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. Pagal Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 41 punktÄ Komisijos priimti sprendimai neskundžiami. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 41 punktas, kuriuo nustatyta, jog Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimai neskundžiami, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

Nagrinėjamu atveju pagal byloje sprendžiamo ginčo apimtį Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimas nesukėlė ieÅ¡kovei tiesioginių padarinių. Teisinius padarinius gali sukelti tik Teisėjų garbės teismo sprendimai, kurie yra skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Nagrinėjamu atveju tiesioginius padarinius pagal byloje sprendžiamo ginčo esmę dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ teisėjos pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , sukėlė Lietuvos Respublikos Prezidentės 2010 m. rugpjūčio 4 d. dekretas Nr. 1K-445 „Dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D.

M. atleidimo“ ir Teisėjų tarybos 2010 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. 13P-109-(7.1.2) „Dėl patarimo Prezidentei atleisti D. M. iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų“. Dėl Å¡ių aktų teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiama iÅ¡ esmės. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija netenkina ieÅ¡kovės praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracini teismÄ su praÅ¡ymu tirti nurodytų nuostatų konstitucingumÄ .

Dėl bylų iÅ¡reikalavimo Apeliantė praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo civilines bylas Nr. P2-644-521/2010, Nr. 2-5566/2000 ir Nr. 2-2447-521/2010. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys tokiam praÅ¡ymui nepritaria. Paminėtas apeliantės praÅ¡ymas dėl aukščiau nurodytų bylų iÅ¡reikalavimo siejamas su Teisėjų tarybos nario G. K. 2010 m. rugpjūčio 18 d. „Teisėjos D. M. 2010 m. rugpjūčio 2 d. skundo tyrimo iÅ¡vada“ Nr. (1/20)-5T-488. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra tikslinga tenkinti praÅ¡ymÄ dėl paminėtų bylų iÅ¡reikalavimo.

Visų pirma, paminėtina tai, kad tiek Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vada, tiek Teisėjų tarybos nario G. K. iÅ¡vada dėl D. M. skundo nesaistė Lietuvos Respublikos Prezidentės kreipimosi į specialiÄ teisėjų institucijÄ patarimo (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 8 d. nutarimas). Be to, nagrinėjamu atveju aplinkybės, kurias apeliantė siekia įrodinėti aukščiau nurodytomis praÅ¡omomis iÅ¡reikalauti bylomis, neturėjo įtakos ieÅ¡kovės atleidimui iÅ¡ pareigų savo elgesiu pažeminus teisėjo vardÄ .

Šioje byloje esminę reikšmę sudarė ieškovės atliktų veiksmų kitose bylose - Nr. 2-15653/2003 bei Nr. 2-3213/2004 įvertinimas. Šios bylos yra pridėtos prie nagrinėjamos bylos, todėl teisėjų kolegija netenkina prašymo išreikalauti ieškovės nurodytas kitas bylas. Dėl sprendimo už akių (nuorašo) originalo išreikalavimo bei ekspertizės paskyrimo Apeliantė prašo išreikalauti iš Generalinės prokuratūros sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-3212/2004 egzempliorių su originaliu prierašu sprendimo rezoliucinėje dalyje „nuosavybės teise“ ir pabaigoje esančiu prierašu „įterptu „nuosavybės teise“ tikėti teisėja“ bei asmens parašu su įskaitoma pavarde, taip pat skirti rašysenos ekspertizę tikslu nustatyti, ar sprendime už akių civilinėje byloje Nr. 2-3212/2004 esantis prierašas „įterptu „nuosavybės teise“ tikėti teisėja“ parašytas ir pasirašytas ieškovės D.

M. ranka. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys tokiam prašymui nepritaria. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 3 d. sprendimo už akių, kuriame yra padaryta įrašų ranka, nuorašas (2 t., 99 b. l.). Apklausta liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-470-06 D. M. nurodė, kad <...> prisipažįsta, jog elgėsi aplaidžiai ir neatkreipė dėmesio į daugelį svarbių dalykų, kurie lėmė nepagrįstus sprendimus; <...> sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytas prierašas „nuosavybės teise“ ir pabaigoje esantis prierašas „įterptu nuosavybės teise“ tikėti teisėja“ bei asmens parašas su įskaitoma jos pavarde yra padaryti jos ranka, tačiau ji neprisimena, kada ir kokiomis aplinkybėmis padarė aptartus sprendimo pataisymus, jokių aplinkybių šiuo klausymu nurodyti negali (2 t., 110-113 b. l.).

Teisėjų tarybos 2010 m. liepos 30 d. posėdyje <...> D. M. patikino, kad įrašas sprendime yra padarytas jos ranka, bet aplinkybių nepamena. <...> Z. S. siūlo nutraukti diskusijas, nes prierašo padarymo faktas yra akivaizdus ir teisėja jį pripažįsta (1 t., 12-15 b. l.). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo išreikalauti iš Generalinės prokuratūros sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-3212/2004 egzempliorių su originaliu prierašu sprendimo rezoliucinėje dalyje „nuosavybės teise“ ir pabaigoje esančiu prierašu „įterptu „nuosavybės teise“ tikėti teisėja“ bei asmens parašu su įskaitoma pavarde.

Taip pat teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo skirti raÅ¡ysenos ekspertizę tikslu nustatyti, ar sprendime už akių civilinėje byloje Nr. 2-3212/2004 esantis prieraÅ¡as „įterptu „nuosavybės teise“ tikėti teisėja“ paraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovės D. M. ranka. Kaip pažymėta aukščiau, D. M. yra pripažinusi, kad bÅ«tent ji padarė prieraÅ¡Ä , o Å¡iuo metu ji nepateikia pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti, kad atlikti prieraÅ¡ai yra padaryti jos.

Apeliantės keliamos abejonės dėl rankraÅ¡tinio įraÅ¡o sprendime padarymo yra tik jos gynybos taktika, tačiau apeliantė nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie įgalintų pradėti abejoti jos anksčiau teiktais paaiÅ¡kinimais dėl pačios padarytų įrašų (prierašų) teismo sprendimo nuoraÅ¡e autentiÅ¡kumo. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu, negali sutikti su skundo motyvais, kad nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, kad sprendime kai kurie argumentai prieÅ¡tarauja vieni kitiems.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas. Dėl bylÄ nagrinėjusio teisėjo galimo Å¡aliÅ¡kumo bei priklausomumo nuo atsakovų ir apeliantės nurodytų kitų civilinio proceso teisės pažeidimų Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti Å¡ios valdžios vietÄ valstybinės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusÄ . Jokia kita valstybės institucija ar pareigÅ«nas negali vykdyti Å¡ios funkcijos (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

IÅ¡ esmės tokios pat pozicijos laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimÄ dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, kad teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį, buvo Å¡aliÅ¡kas bei priklausomas nuo atsakovų - Teisėjų tarybos bei Prezidentės, kurie sprendžia teisės aktais jų kompetencijai priskirtus klausimus, kad teisėjas negalėjo objektyviai ir sÄ Å¾iningai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos ir priimti joje teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 27 d. nutarime pažymėjo, jog <...> vien tai, kad Respublikos Prezidentas sprendžia ar dalyvauja sprendžiant klausimus, susijusius su teisėjų karjera, - skiria ir atleidžia apylinkių, apygardų teismų, pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų teisėjus <...>, - nėra pagrindas abejoti teismų ir teisėjų nepriklausomumu nagrinėjant teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų bylas teisme, kurio teisėjus skiria Prezidentas.

Jeigu bÅ«tų sutikta su argumentais, jog tai, kad apygardų teismų teisėjus skiria ir atleidžia, jų profesinės karjeros klausimus sprendžia Prezidentas, yra pagrindas abejoti apygardos teismo nepriklausomumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu, kai Å¡io teismo nagrinėjamos bylos Å¡alis yra Respublikos Prezidentas, reikėtų konstatuoti, kad Lietuvoje nėra nė vieno teismo, kuris yra nepriklausomas ir kuris gali neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , kurios Å¡alis yra Respublikos Prezidentas. Akivaizdu, kad toks konstatavimas dėl Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies nuostatos „teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę <...> kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ â€œ atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui bÅ«tų konstituciÅ¡kai visiÅ¡kai nepagrįstas.

Teisėjų kolegija įvertindama Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose nustatytÄ teisėjų (teismų) nepriklausomumo principÄ , konstitucinę doktrinÄ teisėjų nepriklausomumo klausimu, negali pritarti apeliantės teiginiams, jog joks teisėjas, kurį iÅ¡ teisėjo pareigų gali atleisti Respublikos Prezidentas savo dekretu, besiremdamas savo diskrecijos teise, nėra pajėgus visiÅ¡kai laisvai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ dėl kito teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų Respublikos Prezidento dekretuKonstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dėl teisėjų paskyrimo, paaukÅ¡tinimo, perkėlimo ar atleidimo iÅ¡ pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija.

Konstitucinis Teismas 1999 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje numatyta speciali teisėjų institucija interpretuotina kaip svarbus Teismo – savarankiÅ¡kos valstybės valdžios – savivaldos elementas“, ji yra atsvara Respublikos Prezidentui, kaip vykdomosios valdžios subjektui formuojant teisėjų korpusÄ â€œ. Taigi teisėjų kolegija remdamasi aukščiau nurodyta Konstitucinio Teismo doktrina taip pat nepritaria apeliantės teiginiams, kad bylÄ nagrinėjas teisėjas buvo priklausomas nuo Teisėjų tarybos.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantės minimos aplinkybės, pateikiamas subjektyvus jų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas (teisėjas), nagrinėdamas bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas nuo atsakovų. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su skundo argumentais, kad teismas (teisėjas) yra priklausomas ir nuo Teisėjų tarybos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko G. K., kurio pateiktÄ iÅ¡vadÄ ginčijo ieÅ¡kovė. Teisėjas, vykdydamas teisingumÄ , nėra ir negali bÅ«ti pavaldus jokiam teisėjui ar kurio nors teismo (inter alia teismo, kuriame dirba, taip pat aukÅ¡tesnės grandies ar instancijos teismo) pirmininkui. <...> Teismo, kaip savarankiÅ¡kos valstybės valdžios, savivalda suponuoja ir tai, kad joks pavienis Å¡ios valdžios pareigÅ«nas negali bÅ«ti traktuojamas kaip visos teisminės valdžios vadovas ar atstovas santykiuose su kitomis valstybės valdžiomis, jokia teisėjų (teisminės valdžios) institucija negali bÅ«ti traktuojama kaip visai teisminei valdžiai vadovaujanti institucija.

Specialios teisėjų institucijos (Teisėjų tarybos) įgaliojimų negali perimti ar pasisavinti joks pavienis pareigÅ«nas (inter alia joks teisėjas ar kitas teisminės valdžios pareigÅ«nas, jokio teismo pirmininkas), taip pat kokia kita institucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas). IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai apie bylÄ nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ teisiniame santykyje su Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku G. K. laikytini nepagrįstais bei neteisingais.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi (1 t., 154-155 b. l.) įpareigojo ieÅ¡kovę D. M. pateikti teismui vieningÄ ir galutinį ieÅ¡kinį, kuriame bÅ«tų nurodyti visi jos keliami ieÅ¡kininiai ir procesiniai reikalavimai bei juos pagrindžiantys argumentai. 2011 m. sausio 10 d. teisme buvo gautas patikslintas ieÅ¡kinys (1 t., 157-178 b. l.). Atsakovai į patikslintÄ ieÅ¡kinį teikė atsiliepimus (1 t., 1-25 b. l.). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi nutarė civilinę bylÄ skirti nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2011 m. balandžio 11 d. (1 t., 26 b. l.). 2011 m. balandžio 11 d. bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2011 m. birželio 20 d.

IeÅ¡kovė tuo pagrindu, esÄ teisėjas 2011 m. balandžio 11 d. vedė ne parengiamÄ jį, o teismo posėdį, teisėjui reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ (1 t., 74-76 b. l.). Vilniaus apygardos teismo pirmininko pareigas laikinai ėjusi Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2011 m. birželio 21 d. nutartimi ieÅ¡kovės D. M. pareiÅ¡kimo dėl teisėjo V. K. nuÅ¡alinimo netenkino. Nutartyje pažymėta, kad <...> 2011 m. balandžio 11 d. posėdžio rÅ«Å¡is turi bÅ«ti nustatoma visų aplinkybių visumoje. <...> 2011 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje teisėjas, atsižvelgęs į ieÅ¡kovės D.

M. ir jos atstovų praÅ¡ymus bei paaiÅ¡kinimus, 2011 m. balandžio 11 d. teismo posėdį traktavo kaip parengiamÄ jį, todėl visi ieÅ¡kovės praÅ¡ymai buvo nagrinėjami. IeÅ¡kovės D. M. procesinės teisės teikti praÅ¡ymus nebuvo suvaržytos (2 t., 90-92 b. l.). Taigi apeliantės apeliaciniame skunde teikiami argumentai dėl teisėjo galimo Å¡aliÅ¡kumo, kurie siejami su teismo posėdžio forma, jau yra tinkamai įvertinti neskundžiama nutartimi dėl teisėjo nuÅ¡alinimo klausimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui žodiniu ar raÅ¡ytiniu bÅ«du tikslas - paruoÅ¡ti bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas galutinai iÅ¡siaiÅ¡kina Å¡alių nuomonę ginčijamais klausimais, aplinkybes ir įrodymus, kuriais jų nuomonė grindžiama, t. y. parengiamajame teismo posėdyje galutinai suformuluojamas ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas bei atsakovo gynybinė pozicija.

Gi teisminio nagrinėjimo metu ištiriami rengiantis teisminiam nagrinėjimui pateikti įrodymai ir išklausomi šalių tų įrodymų tyrimo rezultatų vertinimai. Atsižvelgiant į civilinės bylos iškėlimo teisme, parengiamojo teismo posėdžio ir teisminio nagrinėjimo tikslus, darytina išvada, kad preliminariai susipažinti ir net vertinti įrodymus ieškinio priėmimo savo žinion ir parengiamojo teismo posėdžio stadijoje įstatymas nedraudžia <...> (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

Pagal 2011 m. balandžio 11 d. posėdžio protokolo turinį, vertinant tai, kokie jame buvo atlikti procesiniai veiksmai, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo apsunkinta ieÅ¡kovės procesinė padėtis, suvaržytos ieÅ¡kovės procesinės teisės teikti praÅ¡ymus, iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus ir pan. Pagal aptariamo posėdžio protokolÄ matyti, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymai buvo reiÅ¡kiami, jie buvo sprendžiami. Nagrinėjamu atveju teisėjo procesinio pobÅ«džio veiksmų negalima traktuoti kaip civilinio proceso įstatymo pažeidimo.

Be to, vėliau 2011 m. birželio 27 d. teismas priėmė nutartį skirti bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės teismo posėdyje 2011 m. rugpjūčio 29 d. (2 t., 105-106 b. l.). Taigi teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais dėl parengiamojo teismo posėdžio eigos vertinimo.Apeliantė teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja ir su teisėjo elgesiu teismo posėdžio metu. Tokie argumentai buvo teikiami ir ieÅ¡kovės praÅ¡yme dėl teisėjo nuÅ¡alinimo (2 t., 74-76 b. l.). Jau minėtoje nutartyje, kuria buvo sprendžiamas teisėjo nuÅ¡alinimo klausimas, nurodyta, kad <...> perklausytas 2011 m. balandžio 11 d. posėdžio garso įraÅ¡as, kuris patvirtino, jog teisėjas dėmesingai reaguoja į abiejų Å¡alių praÅ¡ymus ir paaiÅ¡kinimus, o teisėjo vartota sÄ voka „pasitarti“ Å¡iuo atveju suprantama, kaip abiejų Å¡alių nuomonės iÅ¡klausymas (2 t., 90-92 b. l.).

Kadangi tokie apeliantės argumentai jau yra tinkamai iÅ¡nagrinėti sprendžiant klausimÄ dėl teisėjo nuÅ¡alinimo, kai buvo iÅ¡klausytas ir posėdžio garso įraÅ¡as, teisėjų kolegija pritaria pateiktam jų įvertinimui ir nagrinėjamos bylos medžiagos pagrindu negali daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados.Pirmosios instancijos teismo teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantė sieja taip pat su tuo, kad jis be motyvų atmetė praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ bei Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ .

Pažymėtina, kad Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Tokia pati nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje bei Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad bylÄ nagrinėjantis teismas savarankiÅ¡kai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡oma teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Pagal KonstitucijÄ pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ Konstituciniame Teisme yra konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukÅ¡tesnės galios teisės aktui), kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (kitÄ baigiamÄ jį teismo aktÄ ).

PaÅ¡alinti Å¡ias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumÄ ) pagal savo kompetencijÄ gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Taigi joks aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtas specializuotas teismas neturi įgaliojimų vertinti žemesnės instancijos teismo nutarties kreiptis ar atsisakyti kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (kitam aukÅ¡tesnės galios teisės aktui) teisėtumo ir (ar) pagrįstumo, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ iÅ¡imtinę Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , taip pat iÅ¡ esmės paneigta Konstitucijos 106 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 110 straipsnio 2 dalyje, CPK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo (teisėjo) diskrecijos teisė spręsti klausimÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ pagrindo buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

Tokios pačios taisyklės taikytinos ir vertinant pirmosios instancijos teismo atsisakymÄ kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ . Skundžiamame sprendime yra iÅ¡dėstyti iÅ¡samÅ«s motyvai (žr. 2 t., 159-160 b. l.), kodėl pirmosios instancijos teismas netenkina praÅ¡ymo kreiptis tiek į Konstitucinį TeismÄ , tiek į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ . Vien tai, kad teismas, turėdamas diskrecijos teisę spręsti tam tikrÄ klausimÄ , netenkina praÅ¡ymo, tarp jų praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ar VyriausiÄ jį administracinį teismÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad jis, nagrinėdamas bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas. Teismas, tuo atveju, kai ieÅ¡kinys yra keletÄ kartų tikslinamas arba pildomas, siekdamas procesÄ padaryti aiÅ¡kesnį, turi teisę įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti vieningÄ (vientisÄ ) ir galutinį ieÅ¡kinį.

Nors toks procesinis veiksmas įstatyme nėra aiÅ¡kiai nustatytas, tačiau jis atitinka teisėjo vadovavimo procesui principo, taip pat įstatyme nustatytų civilinio proceso tikslų turinį. Todėl pirmosios instancijos teismo teisėjo nustatyto įpareigojimo pateikti patikslintÄ ieÅ¡kinį taip pat negalima vertinti kaip jo Å¡aliÅ¡kumo ar esminio proceso pažeidimo padarymo faktÄ . Apeliantė teiginius, kad teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl to, kad Teisėjų tarybos nutarimai yra neskundžiami, grindžia tik subjektyviu aplinkybių aiÅ¡kinimu.

CPK 185 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Be to, dar kartÄ pažymėtina, kad Teisėjų tarybos patarimas atleisti teisėjÄ â€“ tai vienas iÅ¡ teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ros metu priimamų dokumentų, kuris yra neatsiejamai susijęs su Prezidento dekretu teisėjÄ atleisti iÅ¡ pareigų, o reikalavimai panaikinti Å¡iuos aktus turėtų bÅ«ti nagrinėjami kartu, kÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai bylose, kuriose kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo ginčijami ir Teisėjų tarybos nutarimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-383/2007, 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12/2008, 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-433/2009, 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-63/2010).

Teisėjų tarybos nutarimo, kuriuo patarta ieÅ¡kovę atleisti iÅ¡ pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , teisėtumo bei pagrįstumo vertinimas buvo atliktas ir pirmosios instancijos teisme. Aplinkybė, kad teisme apklausiant ieÅ¡kovę D. M. Å¡i nebuvo prisaikdinta, neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 186 straipsnio 6 dalis, 329 straipsnio 1 dalies nuostatos). Vien tai, kad teismas vieno posėdžio metu nutarė tenkinti praÅ¡ymÄ ir iÅ¡reikalauti iÅ¡ Registrų centro buto bylÄ , baudžiamojoje byloje esantį Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 3 d. sprendimo už akių egzempliorių ar jo kopijÄ su originaliu D.

M. įraÅ¡u, iÅ¡reikalauti iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo civilines bylas Nr. P2-644-521/2010, Nr. 2-5566/2000 ir 2-2447-521/2010, o Å¡ių įrodymų negavus kitame teismo posėdyje atmetė pakartotinÄ praÅ¡ymÄ dėl jų iÅ¡reikalavimo, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Vertinant pradinį ir vėlesnį teismo posėdžio protokolus pažymėtina tai, kad pakartotinai sprendžiant klausimÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, bylos kontekste buvo papildomai diskutuojama dėl paminėtų įrodymų reikalingumo nagrinėjamai bylai ir nuspręsta praÅ¡ymo dėl jų iÅ¡reikalavimo netenkinti.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjui taip pat buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, tačiau jis buvo netenkintas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi. Nutartyje pažymėta, kad <...> įrodymų iÅ¡reikalavimas yra atskiras teismo procesinis veiksmas dar neiÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, kuris iÅ¡ anksto negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindas. ReikÅ¡dama nuÅ¡alinimÄ teisėjui ieÅ¡kovė neturi pagrindo remtis tuo, kad teismas neiÅ¡reikalavo įrodymų byloje, kadangi procesinių veiksmų pagrįstumas, sprendžiant teisėjo nuÅ¡alinimo klausimÄ , nėra vertinamas.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas teismo nepriklausomumo principas (2 t., 123-124 b. l.). Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės teiginiams, kad atmetus praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti įrodymus buvo pažeistas rungimosi bei lygiateisiÅ¡kumo principas. Teismo procesui vadovauja tik pats teismas. Jis, gavęs vienos iÅ¡ Å¡alių praÅ¡ymÄ , teiraujasi kitų proceso dalyvių nuomonės dėl Å¡io praÅ¡ymo pagrįstumo, tačiau tik pats pagal konkrečios bylos apimtį ir nagrinėjamų klausimų esmę kiekvienu atveju sprendžia, ar yra tikslinga jį tenkinti.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantė nepagrįstai bando suabsoliutinti atsakovų atstovų nuomonės dėl įrodymų neiÅ¡reikalavimo įtakÄ bei reikÅ¡mę teismui.   Dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio protokolo Nr. 24P-4 Vertinant atskirų įrodymų reikÅ¡mę nagrinėjamam ginčui, visų pirma, svarbu pažymėti, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime konstatavo, jog Respublikos Prezidento kreipimosi į Teisėjų tarybÄ patarimo dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų negali saistyti ir nesaisto jokios valstybės institucijos, jokio valstybės pareigÅ«no, jokios kitos institucijos, jokio kito asmens sprendimai.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino visÄ nagrinėjamo ginčo iÅ¡sprendimui svarbiÄ bylos faktinių aplinkybių visumÄ bei padarė teisingas iÅ¡vadas dėl ginčo esmės. Generalinio Prokuroro 2010 m. vasario 4 d. raÅ¡te Nr. 17.2-2119, adresuotame Teisėjų tarybos pirmininkui, nurodyta, jog apklausiama D. M. pripažino savo priimtų sprendimų nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ , pripažino, kad elgėsi aplaidžiai. Ikiteisminio tyrimo duomenys yra pakankami konstatuoti, kad D.

M. dėl neatsargumo padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 229 straipsnyje, tačiau jos patraukimas baudžiamojon atsakomybėn negali bÅ«ti inicijuojamas dėl to, kad suėjęs penkerių metų senaties terminas. NežiÅ«rint į procesines kliÅ«tis D. M. vykdyti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , manoma, jog Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. M. elgesys, vykdant teisėjui suteiktus įgaliojimus, neatitinka Konstitucijos, CK, CPK, Teismų įstatymo ir Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, todėl praÅ¡oma Teisėjų tarybos savo kompetencijos ribose priimti sprendimus dėl teisėjos D.

M. elgesio (1 t., 39-43 b. l.). Vėliau atlikti veiksmai patvirtino Å¡iame raÅ¡te nurodytų aplinkybių pagrįstumÄ , o Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė nepaneigė. Paminėtas raÅ¡tas buvo perduotas Kauno apygardos teismui su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti raÅ¡te keliamas problemas ir spręsti drausmės bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Kauno apygardos teismas, atlikęs tyrimÄ , 2010 m. kovo 3 d. raÅ¡tu Nr. (1.9)-E2-3342 ,,Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo teisėjai D. M.“ (1 t., 34-38 b. l.) nutarė kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisijÄ su siÅ«lymu svarstyti klausimÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai D.

M. inicijavimo. Nurodyta, kad <...> D. M. aiÅ¡kiai aplaidžiai neatliko savo pareigų ir padarė pareiginį nusižengimÄ , tuo pažemindama teisėjo vardÄ <...>.Pagal Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio protokolÄ Nr. 24P-4 matyti, jog buvo nutarta atsisakyti iÅ¡kelti drausmės bylÄ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai D. M. ir apie tai informuoti Teisėjų tarybÄ , pasiÅ«lant inicijuoti neeilinį teisėjos veiklos vertinimÄ ; nuspręsta kreiptis į Teisėjų tarybÄ su siÅ«lymu inicijuoti neeilinį teisėjos veiklos vertinimÄ ir jos darbinės veiklos patikrinimÄ už ilgesnį laikotarpį.

Protokole nurodyta, kad <...> teisėja D. M., nagrinėdama civilines bylas Nr. 2-15653/2003 ir Nr. 2-3212/2004, padarė ne tik akivaizdžius proceso teisės pažeidimus (nurodytus Kauno apygardos teismo teikime), bet ir materialiosios teisės pažeidimus, kuriais net du kartus sudarė prielaidÄ nuosavybę įgyti kitiems asmenims be teisinio ir faktinio pagrindo. Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad teisėja D. M. aiÅ¡kiai aplaidžiai neatliko savo pareigų bei padarė pareiginį nusižengimÄ , tuo pažemindama teisėjo vardÄ bei pakenkdama teismo autoritetui, tačiau vadovaujantis Teismų įstatymo 84 straipsnio 2 dalimi Komisija negali iÅ¡kelti teisėjui drausmės bylos, kadangi praėjo daugiau kaip treji metai nuo nusižengimo padarymo (1 t., 30-33 b. l.). Teismų įstatymo 85 straipsnio nuostatos numato, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iÅ¡kėlimo klausimus.

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklÄ reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 5 punkte numatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principÄ užtikrinti teisėjų atsakomybės realizavimÄ . Teisėjų etikos ir drausmės komisijos uždaviniai yra laiku ir operatyviai Å¡ių nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iÅ¡kėlimo teisėjams; kai yra drausminės atsakomybės pagrindo požymiai, kelti drausmės bylas teisėjams;

Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimÄ , surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 6.1-6.3 punktai). Vertindama Å¡ios komisijos funkcijas teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės teiginiais, kad aptariama komisija virÅ¡ijo savo įgaliojimus, konstatuodama, jog teisėja D. M. aiÅ¡kiai aplaidžiai neatliko savo pareigų. Teisėjams keliami itin dideli etinio bei moralinio pobÅ«džio reikalavimai: jų reputacija turi bÅ«ti nepriekaiÅ¡tinga; teisėjo elgesys - tiek susijęs su tiesioginių pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis, - neturi kelti abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo; teisėjas savo pareigas atlikti, taip pat elgtis turi taip, kad savo poelgiu nepažemintų teisėjo vardo (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 26 d. nutarimas).

Teisėjas turi jausti didelę atsakomybę už tai, kaip jis vykdo teisingumÄ - atlieka Konstitucijoje jam nustatytÄ priedermę (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas). Pagal Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 17 punktÄ , teisėjų drausminės atsakomybės pagrindai yra: 17.1. teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis: 17.1.1. su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. 17.1.2. bet koks pareiginis nusižengimas – aiÅ¡kiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.

Komisijos sprendimai, nurodyti 34.2–34.7 punktuose, įforminami kaip protokoliniai sprendimai (36 punktas). Komisijos priimti sprendimai neskundžiami (41 punktas). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Iv-3440-484/2010 nurodė, kad <...> realius teisinius padarinius pareiškėjai gali sukelti tik Teisėjų garbės teismo sprendimai ir jie skundžiami ne administraciniam, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. AS556 - 663/2010;

Teismų įstatymo 86 straipsnio 4 dalies nuostatas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti neteisėtu Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio protokolÄ , kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad aptariamas protokolas savo esme nėra ginčo objektas, sukeliantis kokius nors teisinius padarinius ginčo Å¡alims.

KonkretÅ«s apeliantės padaryti pažeidimai, paminėti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio protokole, buvo tik tas faktinis pagrindas, kuris buvo tiriamas ir vertinamas Teisėjų tarybos nutarime patarti Respublikos Prezidentei atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , taip pat jie buvo Respublikos Prezidentės dekreto atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjos pareigų savo elgesiu pažeminus teisėjo vardÄ , priėmimo pagrindu. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliantės skundo argumentai dėl Å¡ios teismo sprendimo dalies yra atmestini.

Dėl Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. išvados Nr. 48P-98-(7.8.4), Teisėjų tarybos nario G. K. 2010 m. rugpjūčio 18 d. „Teisėjos D. M. 2010 m. rugpjūčio 2 d. skundo tyrimo išvados“ Nr. (1/20)-5T-488 bei Teisėjų tarybos 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 13P-120-(7.1.2) „Dėl D. M. skundo“ Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija 2010 m. birželio 8 d. išvadoje Nr. 48P-98-(7.8.4) nurodė, kad teisėjos D. M. jurisdikcinė veikla neatitinka įstatymo reikalavimų.

Komisijos nuomone, teisėjos D. M. jurisdikcinės ir nejurisdikcinės veiklos patikrinimas atliktas remiantis periodiniam veiklos vertinimui keliamais reikalavimais, tačiau neeilinis teisėjos veiklos vertinimas turėtų apimti platesnę ir išsamesnę teisėjo jurisdikcinės ir nejurisdikcinės veiklos analizę, išsiaiškinant, kokios priežastys lėmė nepatenkinamus teisėjos veiklos rezultatus, todėl teismų administracinės veiklos priežiūros subjektai turėtų atlikti išsamesnį teisėjos D.

M. veiklos patikrinimÄ (1 t., 79-81 b. l.). Teisėjų veiklos vertinimo tikslai nustatyti Teismų įstatymo 911 straipsnyje. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas paties teisėjo praÅ¡ymu arba kai ne vienÄ kartÄ kartojasi teisėjo veiklos trÅ«kumai (Teismų įstatymo 912 straipsnio 3 dalis). Teisėjas, kurio veikla buvo vertinama, turi teisę per vienÄ mėnesį nuo jo supažindinimo su veiklos vertinimo rezultatais dienos Å¡iuos rezultatus apskųsti Teisėjų tarybai (Teismų įstatymo 914 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų vertinimo tvarkÄ taip pat reglamentuoja Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 13P-162-(7.1.2) patvirtintas Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡as bei Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-147-(7.1.2) patvirtinti Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nuostatai. Dėl Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vados D. M. teikė skundÄ (1 t., 82-84 b. l.). Teisėjų tarybos narys G. K. 2010 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡vadoje Nr. (1.20)-5T-488 į D.

M. skundÄ nusprendė, kad skunde nurodyti argumentai dėl Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vados Nr. 48P-98-(7.8.4) „Dėl teisėjos D. M. veiklos vertinimo“ yra nepagrįsti (1 t., 86-91 b. l.). Teisėjų taryba 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 13P-120-(7.1.2) nutarė D. M. 2010 m. rugpjūčio 2 d. skundÄ dėl Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vados Nr. 48P-98-(7.8.4) atmesti (1 t., 92 b. l.). Pagal Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 13P-206-(7.1.2) patvirtintÄ Teisėjų tarybos darbo reglamento 64 punktÄ Taryba nagrinėja skundus dėl teisėjo veiklos vertinimo rezultatų.

GautÄ skundÄ Tarybos pirmininkas perduoda vienam iÅ¡ Tarybos narių arba tokių skundų nagrinėjimui sudarytai laikinajai komisijai (66 punktas). Tarybos narys (komisija) ne vėliau kaip per 10 dienų po tyrimo pabaigos raÅ¡tu iÅ¡dėsto savo nuomonę dėl skundo pagrįstumo (69 punktas). Su skundo tyrimo medžiaga supažindinama Taryba, kuri Å¡iuo klausimu priima atitinkamÄ sprendimÄ arba pratęsia skundo tyrimo terminÄ , jeigu skundui iÅ¡tirti reikia daugiau laiko ar papildomų duomenų (70 punktas).Minėta Teisėjų tarybos nario G.

K. iÅ¡vada dėl D. M. skundo pagal savo turinį bei teisinį reglamentavimÄ laikytina jo nuomone dėl skundo dėl Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vados. Tai, kad Teisėjų tarybos nario G. K. nuomonė yra pavadinta „iÅ¡vada“, nekeičia jos rekomendacinio statuso, kurį numato teisės aktai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad Teisėjų taryba, atmesdama ieÅ¡kovės skundÄ , Teisėjų tarybos nario G. K. iÅ¡vadÄ (nuomonę) vertino kartu su kitais įrodymais.

Å iuo atveju taip pat negalima suabsoliutinti tai, kad nuomonę dėl skundo pavesta pateikti G. K., kuris yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas bei Teisėjų tarybos pirmininkas. Apeliantės teiginiai, kad G. K. turėjo nusiÅ¡alinti nuo nuomonės teikimo, nėra pagrįsti jokiu objektyviu pagrindu bei teisiniu reguliavimu. Jis, kaip ir bet kuris kitas Teisėjų tarybos narys, turėjo teisę nagrinėti D. M. skundÄ dėl Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vados ir pareikÅ¡ti savo nuomonę.

Be to, aptariama nuomonė pateikta dėl teisėjos D. M. veiklos įvertinimo, o ne dėl jos atleidimo iÅ¡ pareigų. Kadangi teisėjos D. M. veiklos vertinimas buvo pradėtas jai einant teisėjos pareigas, nors vėliau ji iÅ¡ teisėjos pareigų buvo atleista Lietuvos Respublikos Prezidentės 2010 m. rugpjūčio 4 d. dekretu Nr. 1K-445, tačiau jos atžvilgiu pradėta vertinimo procedÅ«ra galėjo ir turėjo bÅ«ti baigta bet kokiu atveju. Teisėjų tarybos nutarimas atmesti skundÄ dėl Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vados nėra skundžiamas teismui.

Kai Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ institucijÄ , kad Å¡i patartų dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte numatytu pagrindu, speciali teisėjų institucija privalo ne tik įsitikinti, kad tam tikras teisėjo poelgis (veika) buvo, bet ir įvertinti, ar jis Å¡iuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisėjo vardÄ . Jeigu teisėjas tikrai savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo nustatyta teisėjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų, o Respublikos Prezidentas, gavęs tokį patarimÄ , turi įgaliojimus atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

Teisinis pagrindas atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , yra Teisėjų tarybos patarimas atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjos pareigų bei Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretas, kuriuo D. M. atleista iÅ¡ teisėjo pareigų. Faktinės aplinkybės, turėjusios reikÅ¡mės teisiniam pagrindui atleisti D. M. iÅ¡ teisėjos pareigų, yra nustatytos tiek Generalinio Prokuroro raÅ¡te, tiek Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžio protokole. IeÅ¡kovės padaryti pažeidimai buvo įvertinti ir patariant Prezidentei ieÅ¡kovę atleisti iÅ¡ pareigų Teisėjų tarybos 2010 m. liepos 30 d. nutarime Nr. 13P-109-(7.1.2).

Tokiu atveju net ir nesant vertinimo iÅ¡vados, Teisėjų taryba, atsižvelgdama į bylos medžiagÄ , kuri siejama su teisėjos D. M. veikla, galėjo spręsti klausimÄ , ar teisėja pažemino teisėjo vardÄ . Tie apeliantės argumentai, kurie siejami su Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vadų apskundimu, teisėjų veiklos vertinimo tikslų bei paskirties aspektais ginčo nagrinėjimui neturi tiesioginės reikÅ¡mės. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija – Teisėjų tarybos sudaryta Komisija, kuri vertina teisėjų veiklos kokybę ir veiksmingumÄ , padeda nustatyti jų profesinės, organizacinės ir administracinės veiklos trÅ«kumus, kurie lemia bÅ«tinumÄ Å¡iems asmenims kelti kvalifikacijÄ ir tobulinti savo profesionalumÄ (Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nuostatų 2 punktas).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvada laikytina neteisėta dėl to, kad pažeistos Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo nuostatos. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad jos veikla galėjo būti vertinama tik už laikotarpį, ne ankstesnį kaip nuo 2008 m. rugsėjo 12 d. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija 2010 m. birželio 8 d. išvadoje Nr. 48P-98-(7.8.4) tik atkreipė dėmesį, jog 2005 m. panašiomis aplinkybėmis Teisėjų garbės teismas teisėjai D.

M. jau yra skyręs drausminę nuobaudÄ už aiÅ¡kiai aplaidžiai atliktas ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas, tačiau savo iÅ¡vados negrindė minėta drausmine nuobauda. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vada Nr. 48P-98-(7.8.4) yra neobjektyvi, nepagrįsta bei paremta tikrovės neatitinkančiais duomenimis, nes joje nustatytos aplinkybės, kurios siejamos su atleidimu iÅ¡ teisėjos pareigu savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , yra patvirtintos bylos medžiagoje esančiais duomenimis.

Teisėjų kolegija nesutinka su teiginiais, kad Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vadÄ pateikus Lietuvos Respublikos Prezidentei, nors ji vėliau buvo skundžiama, nesilaikyta teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principų. Dar kartÄ pažymėtina, kad kai Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ institucijÄ , kad Å¡i patartų dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte numatytu pagrindu, speciali teisėjų institucija privalo ne tik įsitikinti, kad tam tikras teisėjo poelgis (veika) buvo, bet ir įvertinti, ar jis Å¡iuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisėjo vardÄ .

Jeigu teisėjas tikrai savo poelgiu pažemino savo vardÄ , Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo nustatyta teisėjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų, o Respublikas Prezidentas, gavęs tokį patarimÄ , turi įgaliojimus atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės teiginiams, kad ji tinkamai negalėjo įgyvendinti savo teisių, susijusių su jos atžvilgiu atliekamu veiklos vertinimu.

Apeliantės motyvai, jog ji nežinojo, kad gali reikÅ¡ti pretenzijas dėl termino, skirto pasirengti posėdžiui, trukmės, praÅ¡yti atidėti posėdį ar praÅ¡yti skirti papildomai laiko jam pasirengti ir pan., nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeistos jos teisės. Apeliantė turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , ji buvo teisėja, todėl jai tikrai galėjo ir turėjo bÅ«ti žinomos teisės aktuose nustatytos procesinės galimybės ginti savo teises pagal nustatytÄ tvarkÄ .

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamame sprendime nutraukė kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinės bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pripažinti neteisėta ir negaliojančia Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vadÄ Nr. 48P-98-(7.8.4) „Dėl teisėjos D. M. veiklos vertinimo“, Teisėjų tarybos nario G. K. 2010 m. rugpjūčio 18 d. „Teisėjos D. M. 2010 m. rugpjūčio 2 d. skundo tyrimo iÅ¡vadÄ â€œ Nr. (1/20)-5T-488 bei Teisėjų tarybos 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarimÄ Nr. 13P-120-(7.1.2) „Dėl D.

M. skundo“, toje nagrinėjimo apimtyje, kuri nėra siejama su D. M. atleidimu iÅ¡ teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjos vardÄ . Tokia teisminio nagrinėjimo apimtis iÅ¡ esmės nėra siejama su aplinkybėmis, kad teisėja D. M., aiÅ¡kiai aplaidžiai atlikdama savo pareigas, du kartus sudarė prielaidas asmenims įgyti nuosavybę be teisinio ir faktinio pagrindo (žr. Teisėjų tarybos 2010 m. liepos 30 d. nutarimÄ Nr. 13P-109-(7.1.2) „Dėl patarimo Prezidentei atleisti D. M. iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų“ bei Teisėjų tarybos 2010 m. rugpjūčio 4 d. posėdžio protokolÄ Nr. 38P-11-(7.1.1) (1 t., 10, 12-15 b. l.).

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija iš esmės pasisakys žemiau. Dėl Teisėjų tarybos 2010 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 13P-109-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti D. M. iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos pareigų“ ir Lietuvos Respublikos Prezidentės 2010 m. rugpjūčio 4 d. dekreto Nr. 1K-445 „Dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. M. atleidimo“ Teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindai nustatyti Konstitucijoje.

Konstitucijos 115 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:

1) savo noru;

2) pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme nustatyto pensinio amžiaus;

3) dėl sveikatos būklės;

4) iÅ¡rinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitÄ darbÄ ;

5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ ;

6) kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai. Å ie pagrindai iÅ¡vardyti Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje.Å ioje byloje kyla klausimas dėl Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte (Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte) nustatyto teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindo, kai jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ . Konstitucijos 85 straipsnyje nustatyta, kad Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Prezidentės 2010 m. rugpjūčio 4 d. dekretu Nr. 1K-445 ieÅ¡kovė D.

M. iÅ¡ teisėjos pareigų atleista savo poelgiu pažeminus teisėjos vardÄ (1 t., b. l. 11). Teisėjų taryba 2010 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 13P-109-(7.1.2) patarė Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti D. M. iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ (1 t., b. l. 10). Dar kartÄ pažymėtina, kad Teisėjų tarybos patarimas atleisti teisėjÄ â€“ tai vienas iÅ¡ teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ros metu priimamų dokumentų, kuris yra neatsiejamai susijęs su Respublikos Prezidento dekretu teisėjÄ atleisti iÅ¡ pareigų, ir reikalavimai panaikinti Å¡iuos aktus turėtų bÅ«ti nagrinėjami kartu, kÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai bylose, kuriose kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo ginčijami ir Teisėjų tarybos nutarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-383/2007, 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12/2008, 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-433/2009, 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-63/2010).

Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir Teisėjų tarybos nutarimo, kuriuo patarta atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjos pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjos vardÄ , teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios teisėjų institucijos (Teismų tarybos) patarimas sukelia teisinius padarinius: jei nėra Å¡ios specialios teisėjų institucijos patarimo, Respublikos Prezidentas negali priimti sprendimo dėl teisėjo paskyrimo, paaukÅ¡tinimo, perkėlimo ar atleidimo iÅ¡ pareigų (žr. taip pat Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2005 m. birželio 2 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus).

Minėta, kad kai Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ institucijÄ , kad Å¡i patartų dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte numatytu pagrindu, speciali teisėjų institucija privalo ne tik įsitikinti, kad tam tikras teisėjo poelgis (veika) buvo, bet ir įvertinti, ar jis Å¡iuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisėjo vardÄ . Jeigu teisėjas tikrai savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo nustatyta teisėjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų, o Respublikas Prezidentas, gavęs tokį patarimÄ , turi įgaliojimus atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta institucija <...> turi teisę vertinti teisėjų kvalifikacijÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas). Pagal Teisėjų tarybos 2010 m. birželio 18 d. posėdžio protokolÄ Nr. 38P-8-(7.1.1) matyti, jog buvo nutarta informuoti Lietuvos Respublikos Prezidentę dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. M. veiklos, pateikiant visÄ Teisėjų tarybos turimÄ medžiagÄ , taip pat ir Kauno apygardos teismo vertinimÄ (1 t., 16-18 b. l.). Lietuvos Respublikos Prezidentė, įvertinusi gautÄ informacijÄ , 2010 m. liepos 1 d. dekretu Nr. 1K-413 kreipėsi į Teisėjų tarybÄ patarimo dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

IÅ¡ Teisėjų tarybos 2010 m. liepos 30 d. posėdžio protokolo Nr. 38P-11-(7.1.1) matyti, kad posėdyje nutarta patarti Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti D. M. iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ (1 t., 12-15 b. l.). Teisėjų Tarybos 2010 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 13P-109-(7.1.2) patarti Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti D. M. iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų pareigų pažeminus teisėjo vardÄ atsižvelgta į Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vadoje Nr. 48-98-(7.8.4) bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio protokole nurodytus faktus bei konstatuota, jog Kauno miesto apylinkės teismo teisėja D.

M., aiÅ¡kiai aplaidžiai atlikdama savo pareigas, du kartus sudarė prielaidas asmenims įgyti nuosavybę be teisinio ir faktinio pagrindo. Vertindama tokį teisėjos elgesį kaip nesuderinamÄ su teisėjo garbe, neatitinkantį Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, pakenkusį teismo autoritetui ir pažeminusį teisėjo vardÄ , Teisėjų taryba nutarė patarti Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ (1 t., 10 b. l.). Nurodytų faktinių aplinkybių apeliantė nepaneigė. Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui.

Teisėjo vardÄ Å¾eminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiÅ¡kiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties. Konstitucijoje expressis verbis nėra nustatyta, kokie teisėjo poelgiai yra priskiriami prie tokių, kuriais yra pažeminamas teisėjo vardas. Pažymėtina, kad formuluotė „teisėjo vardÄ pažeminantis poelgis“ yra talpi, ji apima ne tik teisėjo elgesį, kuriuo jis teisėjo vardÄ pažemino vykdydamas savo, kaip teisėjo, įgaliojimus, bet ir teisėjo vardÄ pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu.

Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskrecijÄ Â nustatyti, kokie teisėjo poelgiai yra priskirtini tokiems, kuriais pažeminamas teisėjo vardas, tačiau nei įstatymais, nei teismų savivaldos institucijų sprendimais negali bÅ«ti nustatytas koks nors iÅ¡samus (baigtinis) poelgių, kuriais teisėjas pažemina teisėjo vardÄ , sÄ raÅ¡as. Ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo yra pažeminamas teisėjo vardas, kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).Nagrinėjamu atveju Teisėjų taryba, priimdama nutarimÄ patarti Respublikos Prezidentei atleisti D.

M. iÅ¡ teisėjos pareigų, įsitikino, kad ji tikrai aplaidžiai nagrinėjo civilines bylas Nr. 2-3212/2004 ir Nr. 2-15653/2003, juose padarė ne tik akivaizdžius proceso teisės pažeidimus, bet ir materialiosios teisės pažeidimus, kuriais net du kartus sudarė prielaidÄ nuosavybę įgyti kitiems asmenims be teisinio ir faktinio pagrindo, kad byloje Nr. 2-3212/2004 priimtame 2004 m. kovo 3 d. sprendime už akių teisėja D. M. padarė atitinkamÄ prieraÅ¡Ä (2 t., 99 b. l.). Apklausta liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-470-06 D.

M. nurodė, kad <...> prisipažįsta, jog elgėsi aplaidžiai ir neatkreipė dėmesio į daugelį svarbių dalykų, kurie lėmė nepagrįstus sprendimus; <...> sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytas prierašas „nuosavybės teise“ ir pabaigoje esantis prierašas „įterptu nuosavybės teise“ tikėti teisėja“ bei asmens parašas su įskaitoma jos pavarde yra padaryti jos ranka, tačiau ji neprisimena, kada ir kokiomis aplinkybėmis padarė aptartus sprendimo pataisymus, jokių aplinkybių šiuo klausymu nurodyti negali (2 t., 110-113 b. l.).

Be to, 2010 m. liepos 30 d. Teisėjų tarybos posėdyje <...> D. M. patikino, kad įraÅ¡as sprendime yra padarytas jos ranka, bet aplinkybių nepamena. <...> D. M. negali pasakyti, kokį sprendimÄ turi priimti Teisėjų taryba. Mato, kad teismų sistemoje ji nebegali dirbti ir paruoÅ¡usi praÅ¡ymÄ Prezidentei atleisti savo noru. <...> Z. S. siÅ«lo nutraukti diskusijas, nes prieraÅ¡o padarymo faktas yra akivaizdus ir teisėja jį pripažįsta (1 t., 12-15 b. l.). Be to, aplinkybė, kad 2004 m. kovo 3 d. sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje padarytas prieraÅ¡as „nuosavybės teise“ atliktas teisėjos D.

M., nustatyta ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendyje, kuriuo B. Z. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Å is nuosprendis yra įsiteisėjęs. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtas faktines aplinkybes. Taigi Teisėjų taryba 2010 m. liepos 30 d. nutarimu pagrįstai patarė Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ teisėjos pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ bei pakenkus teismo autoritetui.

Nurodytas elgesys yra nesuderinamas su teisėjo garbe, neatitinka Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, kenkia teismo autoritetui, žemina teisėjo vardÄ . Teisminės valdžios savireguliacijos ir savivaldos sistema privalo užtikrinti, kad teisėjai deramai atliks savo pareigas, kad kiekvienas neteisėtas ir neetiÅ¡kas teisėjo poelgis bus deramai įvertintas. Vertinant Teisėjų tarybos patarimÄ atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ pareigų, nėra pagrindo teigti, kad apeliantės nurodytomis aplinkybėmis ginčijamas Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretas, kuriuo D.

M. atleista iÅ¡ teisėjos pareigų, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis yra savarankiÅ¡kas teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas. Respublikos Prezidento konstitucinių įgaliojimų kreiptis į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ teisėjų institucijÄ patarimo dėl teisėjo, kuris savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , atleidimo iÅ¡ pareigų negali susaistyti tai, yra Teisėjų garbės teismo atitinkamas siÅ«lymas Respublikos Prezidentui ar jo nėra.

Pagal KonstitucijÄ joks Teisėjų garbės teismo sprendimas drausmės byloje, kurioje buvo nagrinėjama, ar teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , kad ir koks jis bebÅ«tų, neapriboja, juo labiau nepaneigia, Respublikos Prezidento konstitucinių įgaliojimų kreiptis į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ teisėjų institucijÄ patarimo dėl teisėjo, kuris savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , atleidimo iÅ¡ pareigų. <...> Teisėjų garbės teismas pagal KonstitucijÄ nėra ir negali bÅ«ti laikomas teismu, t. y. teisingumÄ vykdančia institucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas;

Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 17 d. nutarimas). Nurodyta Konstitucinio Teismo doktrina patvirtina, jog teisėjo atleidimas iÅ¡ pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ nėra susietas su bÅ«tinybe taikyti drausminės atsakomybės procedÅ«rÄ . Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės teiginiams, kad teisėjo atleidimas iÅ¡ pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , yra drausminė nuobauda. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo turinys negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip esÄ suponuojantis ir tai, kad Respublikos Prezidentas gali atleisti iÅ¡ pareigų apylinkės teismo teisėjÄ , kuris savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , tik po to, kai tam teisėjui buvo iÅ¡kelta drausmės byla ir Teisėjų garbės teismas priėmė sprendimÄ siÅ«lyti Respublikos Prezidentui atleisti tÄ teisėjÄ iÅ¡ pareigų dėl to, kad tas teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ .

PrieÅ¡ingai, <...> Respublikos Prezidentas pagal KonstitucijÄ <...> turi įgaliojimus atleisti tokį apylinkės teismo teisėjÄ iÅ¡ pareigų nepriklausomai nuo to, ar tam teisėjui buvo iÅ¡kelta drausmės byla ir yra Teisėjų garbės teismo siÅ«lymas Respublikos Prezidentui atleisti tÄ teisėjÄ iÅ¡ pareigų, ar tam teisėjui drausmės byla nebuvo iÅ¡kelta ir nėra Teisėjų garbės teismo siÅ«lymo Respublikos Prezidentui atleisti tÄ teisėjÄ iÅ¡ pareigų. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo turinys negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir kaip suponuojantis inter alia tai, kad Respublikos Prezidentas negali atleisti iÅ¡ pareigų teisėjo, kuris savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , kol dėl to teisėjo nebus priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir toks nuosprendis neįsiteisės (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarimas).

Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsnių nuostatos). Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Generalinio Prokuroro raÅ¡to teisėtumÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė iÅ¡ pareigų buvo atleista ne dėl to, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ , nes tokia aplinkybė gali bÅ«ti konstatuota tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o todėl kad savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , t.y. civilinėse bylose Nr. 2-3212/2004 ir Nr. 2-15653/2003 padarė ne tik akivaizdžius proceso teisės pažeidimus, bet ir materialiosios teisės pažeidimus, kuriais net du kartus sudarė prielaidÄ nuosavybę įgyti kitiems asmenims be teisinio ir faktinio pagrindo, kad byloje Nr. 2-3212/2004 priimtame 2004 m. kovo 3 d. sprendime už akių neteisėtai padarė prieraÅ¡Ä .

Kaip yra nurodyta aukščiau, pati ieÅ¡kovė pripažino atlikusi Å¡iuos veiksmus. IeÅ¡kovė nepaneigė atliktų veiksmų, kuriais pažemino teisėjo vardÄ , neteisėtumo. Dar kartÄ pabrėžtina, jog vien tai, kad Konstitucijos 115 straipsnyje minėti teisėjų atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindai - t. y. „kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ â€œ (5 punktas), „kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai“ (6 punktas), - yra atskirti, reiÅ¡kia, kad Å¡ie pagrindai negali bÅ«ti tapatinami, kad poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, nėra sietinas tik su nusikalstamos veikos padarymu.

Kita vertus, poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, vėliau apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu gali bÅ«ti pripažintas ir nusikalstama veika. Taigi pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ teisėjas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis vėliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarimas).Apeliantės teiginiai, kad civilinėse bylose Nr. 2-3212/2004 ir Nr. 2-15653/2003 sprendimai nėra panaikinti bei pakeisti, kad jų neteisėtumas nėra konstatuotas įstatymo nustatyta instancine teismų tvarka ir pan., taip pat nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių, kad ieÅ¡kovė savo elgesiu pažemino teisėjo vardÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ teisėjos pareigų iÅ¡ esmės yra susietas su jos veiksmais, atliktais civilinėse bylose Nr. 2-3212/2004 ir Nr. 2-15653/2003. Nors ieÅ¡kovė teiktame skunde dėl Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vados nesutiko su kitose konkrečiai nurodytose bylose Nr. P2-644-521/2010, 2-5566/2010 ir 2-2447-521/2010 padarytomis iÅ¡vadomis, jog buvo vilkinamas procesas bei atsainiai organizuojamas darbas, tačiau tos aplinkybės, kurios siejamos su nurodytomis bylomis, neturėjo įtakos patariant ieÅ¡kovę atleisti iÅ¡ pareigų bei Respublikos Prezidentei priimant dekretÄ dėl jos atleidimo iÅ¡ pareigų, todėl atsižvelgiant į Å¡ios bylos ginčo esmę jos laikytinos nesvarbiomis ir teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.  Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Pagal aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, nes jos iÅ¡sakyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Bylos medžiaga ir iÅ¡tirtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ teisėjos pareigų, kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , buvo atleista pagrįstai, laikantis visų teisinio reguliavimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės aktų bei Konstitucinio Teismo doktrinos nuostatas, todėl priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

             Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                   Alė Bukavinienė Danutė MilaÅ¡ienė Gintaras Pečiulis