73e84940-e342-4aba-ab09-e9c198f0da8f · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-464-644/2017Proceso Nr. 3-61-3-03024-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 26 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas N. M. patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2, 10-11, 21-22)PareiÅ¡kėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016-07-13 iki 2016-07-20 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad ligoninės kameros buvo perpildytos, jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas.

PareiÅ¡kėjas negalėjo skaityti ar raÅ¡yti, kadangi kamerose buvo tamsu, kamerų langai neÅ¡varÅ«s ir jų nuvalyti nebuvo galimybės dėl iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės įrengtų grotų. Minėtos gyvenimo sÄ lygos žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ , pažeidė teises, kurias gina Konvencijos 3 straipsnis. Teisės aktų reikalavimų atitinkančių sÄ lygų nesudarymas lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime (b. l. 27-29) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Nurodė, jog konkrečių duomenų, kiek asmenų kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikoma atskirose palatose, nėra, tačiau įprastai toje pačioje palatoje visos lovos nebÅ«na užimtos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro iÅ¡duotÄ LeidimÄ â€“ Higienos pasÄ , kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi ligoninės veiklai vykdyti. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais ir nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir Ligoninė) netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016-07-13 iki 2016-07-20.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį Konvencijos 3 straipsnio nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012-01-10 sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytose Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose laikotarpiu nuo 2016-07-13 iki 2016-07-20.

Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010-04-30), 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skunde apibrėžtu laikotarpiu (nuo 2016-07-13 iki 2016-07-20) buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 23, kurios plotas 8,80 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos, taigi pareiškėjui šioje patalpoje teko 2,2 kv. m. (8,8/4) gyvenamojo ploto (b. l. 27-29, 36).

Daroma iÅ¡vada, kad visÄ ginčo laikotarpį - 7 paras, pareiÅ¡kėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 111.4 punkte nustatytÄ minimaliÄ 5,1 kv. m. gyvenamojo ploto normÄ , todėl konstatuotina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas. Pažymėtina, kad teismas pareiÅ¡kėjo argumentų dėl kamerų plotų ir jose laikytų asmenų skaičiaus nevertina, kadangi pats pareiÅ¡kėjas skunde ir jo papildymuose pats sau prieÅ¡tarauja, t. y. skunde nurodo, kad kamerų plotas buvo 6 kv. m., gyveno nuo 4-6 asmenys, skundo papildyme – 2,48 kv. m., 4-6 asmenys, patikslintame skunde – 2,48 kv. m., 2-4 asmenys.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, jog negalėjo skaityti ar raÅ¡yti, kadangi kamerose buvo tamsu, kamerų langai buvo neÅ¡varÅ«s ir jų nuvalyti nebuvo galimybės dėl iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės įrengtų grotų.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentus dėl neatidaromo kameros lango paneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-06-30 patikrinimo aktas Nr. 13(15.3)-PA-1652 (b. l. 32-33), iÅ¡ kurio matyti, kad kamera Nr. 23, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, vėdinama per langÄ . Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo atsidaryti kameros lango. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 73.5, 73.6 punktai nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, laikytis asmens higienos, tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas. Taigi nuteistiesiems nustatyta pareiga patiems rÅ«pintis tiek savo asmenine higiena, tiek aplinka, kurioje yra laikomi, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad dėl purvino lango į patalpÄ patenka mažiau Å¡viesos atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas turėjo pareigÄ pats sutvarkyti kamerÄ ir nusivalyti langÄ .

Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Ligoninės administracijÄ dėl kliūčių, trukdančių nusivalyti langÄ , paÅ¡alinimo. Taigi priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ Å¡iuo aspektu nėra teisinio pagrindo, nes atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. PareiÅ¡kėjas taip pat pažymėjo, kad kameros langas buvo labai mažas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kamerų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo padidinimas yra susijęs su lango iÅ¡kirtimu (padidinimu), spręstina, jog Å¡iuo atveju negalima konstatuoti Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėto neveikimo, nes didesnio lango įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p.).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė ginčui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ viso 7 paras neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad Ligoninė pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 2000 Eur neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė nepatogumais, pažeminimu ir pan. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Ligoninėje buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį.Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus, tačiau, kita vertus, pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas trumpÄ laikotarpį. Nesant byloje duomenų, kad nustatyti pažeidimai bÅ«tų lėmę ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, taip pat nenustačius, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo atsakovo atstovo elgesio pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ nėra pagrindo vertinti 2000 Eur suma, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., LVAT 2016-07-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1626-756/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 50 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas 7 paras perpildytose palatose) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 50 Eur sumos priteisimas.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo N. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti N. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                               Audrius Grauželis