2022-11-09 Nr. AB-26904-3-63-3-00799-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-676-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00799-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. S. įstatyminio atstovo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei E. S., atstovaujamai įstatyminio atstovo A. S., dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Klaipėdos RATC) kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovės E. S. (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos įstatyminio atstovo A. S. (toliau – ir atsakovės atstovas), vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 1/3 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 43,42 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 29,04 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas patikslintame prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 nuo 2008 m. liepos 1 d. Klaipėdos mieste įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie galiojo iki 2017 m. birželio 30 d. Nuo 2017 m. liepos 1 d. galioja Tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtinta nauja Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos nuostatų redakcija (su vėlesniais pakeitimais, toliau – ir 2017 m. Nuostatai), kuria įtvirtina dvinarė vietinė rinkliava. Pareiškėjas yra paskirtas vietinės rinkliavos administratoriumi.

3. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovė ginčo laikotarpiu yra 1/3 turto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Tiek šio nekilnojamojo turto adresu, tiek atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovė, atstovaujama įstatyminio atstovo, nesumokėjo vietinės rinkliavos.

4. Atsakovė, atstovaujama įstatyminio atstovo, pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Ginčui aktualiu laikotarpiu nei atsakovė, nei jos įstatyminis atstovas nevaldė buto, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo butu realiai disponuoja hipotekos kreditorius AB SEB bankas.

4.2. Atsakovės įstatyminis atstovas, kai išsituokė su atsakovės mama S. S., atsakovės išlaikymui skyrė vienkartinę 100 000 litų išmoką, kuri panaudota nuperkant E. S. 1/3 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Likusią buto dalį įsigijo jos mama S. S., tam tikslui gavusi banko paskolą. S. S. 2015 m. sausio 10 d. mirė, jos įsipareigojimai bankui viršijo turto vertę. Nepavykus deryboms su banku ir vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, palikimas nebuvo priimtas. Neaišku, kodėl hipoteka įkeistas butas iki šiol dar nėra parduotas. Teismo išreikalauti duomenys iš UAB „Ignitis“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ patvirtina, jog ginčo laikotarpiu minėtame bute niekas negyveno ir komunalinėmis paslaugomis nesinaudojo. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino pilnai ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės, atstovaujamos įstatyminio atstovo A. S., 72,46 Eur vietinės rinkliavos už 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. S. 43,42 Eur vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už 1/3 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

6.2. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. vasario 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-600-609/2020 tenkino pareiškėjo prašymą – priteisė iš atsakovo A. S. 43,42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už minėtą laikotarpį.

6.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-421-815/2021iš dalies tenkino atsakovo A. S. apeliacinį skundą, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje atsakovu įtrauktas A. S., tačiau 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, už kurią prašoma priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą, savininkė yra A. S. nepilnametė dukra E. S., kuri ir turėtų būti atsakovu šioje byloje. LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino proceso normas dėl subjekto, atsakingo už vietinės rinkliavos mokėjimą, dėl to netinkamai identifikavo ginčo šalis bei ginčo vietinę rinkliavą priteisė ne iš to asmens (netinkamo atsakovo).

6.4. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2021 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 29,04 Eur vietinę rinkliavą už 1/3 buto, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (administracinė byla Nr. I-6363-386/2021). Teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi sujungė administracines bylas Nr. I-6825-583/2021 ir Nr. I-6363-386/2021 į vieną bylą, suteikė sujungtai bylai numerį I-6363-386/2021, pasiūlė pareiškėjui pateikti patikslintą prašymą, nurodant tinkamą atsakovą.

6.5. Teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslintą prašymą atsakovei E. S., atstovaujamai įstatyminio atstovo A. S., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

7. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1-2 punktų nuostatomis, Nuostatų 21 punkto, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.2, 9, 18 punktų, 2017 m. Nuostatų 3, 4, 10, 18, 23 ir 24 punktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

8. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, jog E. S. yra 1/3 dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, šie registro duomenys yra nenuginčyti, taigi, laikytini teisingais ir išsamiais.

9. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovės įstatyminis atstovas teigė, kad atsakovei nereikia mokėti vietinės rinkliavos, nes ji minėtu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo, tačiau atsakovės įstatyminis atstovas patvirtino, jog nustatyta tvarka nesikreipė dėl atsakovės atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Teismas nurodė, kad klausimas dėl asmens atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, kai jis nesinaudoja jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu (jo dalimi), sprendžiamas teisės aktų (Nuostatų, 2017 m. Nuostatų) nustatyta tvarka, ir teismui nesuteikta teisė spręsti klausimą dėl asmens atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančios buto , esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (butų), šį turto objektą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties objektams (butams) Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos nuostatuose numatytas tarifas. Vietinė rinkliava atsakovei buvo skaičiuojama už E. S. priklausančią buto dalį (18,253 kv. m.), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra apskaičiuota 43,42 Eur, o už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 29,04 Eur.

11. Teismas nurodė, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 str.). Atsakovė, atstovaujama įstatyminio atstovo, yra vietinės rinkliavos mokėtoja už buto dalį, priklausančią jai nuosavybės teise (18,253 kv. m.), ji tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (CK 6.38 str.).

III. 12. Atsakovės atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atsakovei E. S. dėl vietinės rinkliavos priteisimo atmesti.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas teisės taikymo aktas, teismo sprendimo teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu, teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius šios bylos išnagrinėjimo rezultatą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tik paviršutiniškai įvertino bylos aplinkybes ir neatskleidė bylos esmės, nevertino atsakovės pateiktų argumentų.

13.2. Pagal 2017 m. Nuostatų 4 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys Vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

13.3. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo nurodytu laiku nei atsakovė E. S., nei jos įstatyminis atstovas niekada nevaldė ir nevaldo jokios buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies. Nepilnametei E. S. formaliai dar priklausančiu turtu realiai disponuoja hipotekos kreditorius AB SEB bankas. Atsakovės įstatyminis atstovas, kai išsituokė su E. S. mama S. S., nepilnametės dukters E. S. išlaikymui skyrė vienkartinę 100 000 Lt išmoką, kuri buvo panaudota nuperkant E. S. 1/3 buto (duomenys neskelbtini) dalį. Likusią buto dalį įgijo E. S. mama S. S., tam tikslui gavusi paskolą iš SEB banko. Mirus atsakovės mamai, nepilnametė E. S. bute (duomenys neskelbtini), nebegyveno ir jokiomis komunalinėmis paslaugomis (tarp jų ir už komunalinių atliekų surinkimą) nesinaudojo. Vietinės rinkliavos mokėtoju gali būti ne tik turto savininkai, bet ir asmenys, kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą turtą. Nagrinėjamu atveju, jei ir turi būti mokama rinkliava, ją mokėti turėtų hipotekos kreditorius, kuris kažkodėl neparduoda hipoteka įkeisto turto iš varžytinių.

13.4. Pirmosios instancijos teismo išreikalauti duomenys iš UAB „Ignitis“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ patvirtina, jog bute ginčo laikotarpiu realiai niekas negyveno. Nepilnametė E. S. gyvena kartu su įstatyminiu atstovu visai kitu adresu, ginčo butu nesinaudoja. Byloje nėra duomenų, kad kitas buto bendraturtis (Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko) mokėtų vietinę rinkliavą už jam tenkančią buto dalį, taip pat neaišku, kodėl pareiškėjas reikalauja mokėti rinkliavą tik iš vieno, mažesnę dalį turinčio bendraturčio (nepilnamečio vaiko), o kitam bendraturčiui tokių reikalavimų nereiškia. Faktinis būsto savininkas yra hipotekos kreditorius AB SEB bankas, kuriam ir turėtų atitekti visi būsto išlaikymo kaštai.

13.5. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo prašymo tenkinimo neabejotinai turės įtakos hipotekos kreditoriaus AB SEB banko bei kito buto bendraturčio Lietuvos Respublikos teisėms ir pareigoms, nes jei prašymas būtų patenkintas, pareiškėjas ateityje pagal teismo išaiškinimus galėtų reikalauti mokėti vietinę rinkliavą ir iš kito bendraturčio. Taip pat hipotekos kreditorius galėtų teigti, kad jis tokios prievolės neturi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės atstovų prašymus dėl šių asmenų įtraukimo į procesą, nors įstatymas draudžia teismui priimti sprendimus dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.

13.6. Pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką, tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.

13.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, atitinkamai priimdamas ir nepagrįstą sprendimą.

14. Pareiškėjas atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

14.1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. AD1-2571 „Dėl nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaravimo“ 1 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, praėjusiais metais nenaudojęs nekilnojamojo turto ir pageidaujantis nemokėti vietinės rinkliavos kintamosios dalies, privalo ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui pateikti užpildytą nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaraciją ir dokumentus, patvirtinančius elektros energijos ir vandens sąnaudas atitinkamu laikotarpiu, arba sutikimą tuo tikslu tvarkyti asmens duomenis. Tuo atveju, kai tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip kalendoriniai metai) turto objektas nebuvo naudojamas ir elektros ir vandens suvartojimai turto objekte neviršija 10 kWh/mėn. ir 1 m3 per nenaudojimo laikotarpį, rinkliavos mokėtojas gali teikti nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaraciją savitarnos svetainėje.

14.2. Vietinės rinkliavos mokėtojas gali būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo tik aukščiau aptartų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiga pateikti objektyvius duomenis, neabejotinai patvirtinančius, kad asmens veikloje, valdant, naudojant, disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan., jokios komunalinės atliekos nesusidaro, tenka vietinės rinkliavos mokėtojui, nes vietinės rinkliavos administratorius, apmokestindamas vietine rinkliava, vadovaujasi viešais registrų duomenimis.

14.3. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad atsakovė yra 1/3 buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl pareiškėjas pagrįstai atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nesikreipė dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos teisės aktų nustatyta tvarka, taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir argumentus, dėl kurių pareiškėjo prašymas tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti iš atsakovės, atstovaujamos jos įstatyminio atstovo, 72,46 Eur vietinės rinkliavos už 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovės 72,46 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas teisės taikymo aktas, jo teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu, teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius šios bylos išnagrinėjimo rezultatą.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik atsakyti į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4 punkte yra įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, suskirstyti į kategorijas pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodyti Nuostatų 1 priede. Atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtojai yra apibrėžti ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4 punkte. Taigi, vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo yra nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne.

21. Pareiškėjo pateiktos 2021 m. balandžio 14 d. pažymos teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2332 (b. l. 3) duomenys patvirtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovei E. S. už jai priklausančio turto objektą – 1/3 buto (18,253 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), buvo apskaičiuota 29,04 Eur vietinė rinkliava, o laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 43,42 Eur vietinė rinkliava (2019 m. spalio 16 d. pažyma apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Nr. (8.2.)-5R-1915, b. l. 26). Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija (b. l. 4-5) matyti, kad ginčo laikotarpiu atsakovė buvo nekilnojamojo turto objekto – 1/3 buto (18,253 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Pagal teisinį reguliavimą, vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi asmenys, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovė, atstovaujama savo įstatyminio atstovo, yra vietinės rinkliavos mokėtoja Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų prasme.

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovė E. S. ginčo laikotarpiu nevaldė ginčo turto objekto (jo dalies), nes juo disponuoja hipotekos kreditorius AB SEB bankas, pažymi, jog pagal Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 1 dalies nuostatas hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip (CK 4.170 str. 5 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatęs, jog atsakovė yra 1/3 ginčo turto objekto, nors ir įkeisto kreditoriui AB SEB bankui, savininkė, pagrįstai sprendė, jog būtent atsakovei kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už jai priklausančio nekilnojamojo turto dalį. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatytą Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinį statusą visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą už ginčo nekilnojamojo turto objektą turėtų mokėti hipotekos kreditorius, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovės teisė valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti bylai aktualiu ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) buvo apribota atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, ir kad atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nevaldė jai priklausančios nekilnojamojo turto objekto – 1/3 buto (18,253 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), dalies.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, minėta, vietinė rinkliava ginčo laikotarpiu atsakovei apskaičiuota tik už jai priklausančią ginčo nekilnojamojo turto objekto dalį – 1/3 buto (18,253 kv. m.), todėl apeliacinio skundo argumentai dėl kito šio nekilnojamojo turto bendrasavininkio – Lietuvos valstybės – mokamą ar nemokamą vietinės rinkliavos dalį nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjama byla neturi įtakos kitų asmenų – AB SEB banko ir Lietuvos valstybės (jos turto patikėtinio VĮ Turto banko) – teisėms ir pareigoms, todėl pagrįstai atsisakė šiuos asmenis įtraukti į bylos procesą. Pažymėtina, jog šios išvados nepaneigia atsakovės atstovo į bylą pateikti duomenys apie tai, kad ginčo objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio 1/3 dalis priklausė atsakovei, 2022 m. spalio 13 d. parduotas iš varžytinių, nes apskaičiuojant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ginčo laikotarpiu už atsakovei tenkančią 1/3 minėto nekilnojamojo turto dalį, ji nuosavybės teise priklausė atsakovei. Atsakovės atstovas apeliaciniame skunde bei teikdamas papildomus įrodymus nepagrindė būtinybės dėl AB SEB banko ir Lietuvos valstybės (jos turto patikėtinio VĮ Turto banko) įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, kadangi šią būtinybę grindė hipotetinio pobūdžio pasvarstymais dėl teismo sprendimo įtakos jų teisėms ir pareigoms, kuri yra teisiškai nepagrįsta.

24. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėtojų atleidimą nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, bei pagrįstai nustatė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės atstovas deklaravo Nuostatų nustatyta tvarka, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jam bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra nenaudojamas bei kad pateikė pareiškėjui teisės aktuose nurodytus dokumentus. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo aptarto teisinio reglamentavimo, teismų praktikos ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste konstatuoja, kad pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti vietinės rinkliavos, todėl pareiškėjo prašymas dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai tenkintas, ir šis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ir teisėtas, ir teisingas.

25. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai, neįvertindamas ir neįsigilindamas į visas byloje pateiktas aplinkybes. Minimu aspektu įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuotina, kad jo motyvuojamojoje dalyje teismas pateikė pakankamus motyvus, kurie iš esmės atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus (t. y. skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos). Paminėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje H. B. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91).

26. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovės įstatyminio atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės E. S. įstatyminio atstovo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė