2016-01-04 Nr. AB-376-3-64-3-00392-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2460-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00392-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2-7), kurį vėliau tikslino (b. l. 12-17), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 20 000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2013 m. vasario 20 d. ir visą šį laiką buvo laikomas perpildytose kamerose (16 asmenų), kuriose vienam asmeniui teko mažiau ploto, nei nustatyta norma. Šiaulių tardymo izoliatoriuje kamerų plotas buvo apie 20 kv. m, kurio dalį užėmė tualetas, sanitarinis mazgas, 16 vnt. gultų ir kiti baldai. Tokiose patalpose sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba stovėti, o tai, pareiškėjo teigimu, yra nepakeliama. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad atvykstant ar išvykstant etapu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, asmens ar daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis: šalta, purvina, daiktai dedami į nešvarias dėžes, o kalinamieji, esant žemai oro temperatūrai, verčiami nusirengti iki apatinio trikotažo. Pareiškėjui kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje, būdavo suteikiama galimybė tik 1 valandą per parą pasivaikščioti lauke. Dėl tokių Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimų, nepatogumų. Manė, kad atsakomybę turi prisiimti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija, kuri laikė kamerose daug žmonių ir neužtikrino laikymo-kalinimo sąlygų. Nurodė, kad įrodinėdamas neturtinę žalą vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės bei Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 96–104) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Nurodė, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2015 m. vasario 23 d. pažymos Nr. 69/06-1192 „Dėl V. L.“ matyti, jog pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas periodiškai nuo 2008 m. liepos 11 d. iki 2013 m. vasario 19 d.

Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m. (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Pažymėjo, jog pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 1,99 kv. m iki 11,2 kv. m, o tai leidžia daryti išvadą, jog tik tam tikromis dienomis pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiškai ji netgi buvo viršijama.

Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Ši aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Pareiškėjas Šiaulių TI iš viso buvo laikomas 79 dienas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

Nurodė, kad 2012 m. spalio 23 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 nustatyta, jog kameroje Nr. 35 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko nustatytas higienos normas, tačiau užfiksuotas dirbtinės apšvietos pažeidimas. Grindys nevalytos – pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2011 m. birželio 22 d. direktoriaus įsakymą Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų, nuteistųjų gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir juose esančio turto naudojimo tvarkos aprašymą“ kameras, kuriose gyvena, tvarko patys suimtieji, nuteistieji. 2013 m. liepos 19 d. patikrinimo akte Nr. EP-249 nurodyta, kad kameroje Nr. 64 reikalingas paprastasis remontas, lentynėlės tualeto reikmenims laikyti ir veidrodis yra.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą. Atitinkamai, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl oro trūkumo ar drėgmės kamerose, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Atitinkamai, atsakovas pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo oro patekimo į kamerą ar drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Šiaulių TI kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotą, yra du šviestuvai, kuriuose įstatytos dvi–keturios dienos šviesos lempos, ir dirbtinė naktinė šviesa. Pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius susiduria su ypač didele problema – suimtieji (nuteistieji) nuolat gadina ir laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus.

Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241. Apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje 2013 m. vasario 7 d. buvo atliktas Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas, kurio išvados išdėstytos 2013 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. EP-6. Iš patikrinimo akto matyti, kad ankstyvą žiemos rytą oro temperatūra tebuvo kiek mažesnė, nei nustatyta higienos normoje, o bylos medžiaga (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2015 m. vasario 23 d. pažyma Nr. 69/06-1192 „Dėl V. L.“) rodo, kad temperatūros duomenų užfiksavimo dieną pareiškėjas tikrintoje patalpoje apskritai nebuvo. Be to, mikroklimato parametrams yra būdingas momentiškumas, todėl konkrečių rodiklių nustatymas patikrinimo metu nesudaro prielaidų teigti, jog tokie patys rodikliai patalpoje vyrauja nuolat. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad administracinio pastato patalpos vėdinamos natūraliu būdu per langus bei duris, todėl išmatuota oro temperatūra neparodo tikslios jutiminės temperatūros patalpoje. 18-22º C temperatūra laikoma optimalia protiniam darbui, todėl 2,4º žemesnė temperatūra operatyviai vykdomos visos asmens kratos metu (išsirengęs iki apatinių rūbų asmuo būna 1-2 minutes, t.y., kol nusirengia, rūbai patikrinami rentgeno aparatu ir asmuo apsirengia) neturėtų būti pripažįstama galinčia sukelti neigiamus išgyvenimus.

2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 užfiksuota, kad išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos. Patikrinimo akto turinys paneigia pareiškėjo dėstomas aplinkybes, neva sąlygos apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje antisanitarinės. Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio, purvo yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl šių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendimu (b. l. 111-125) pareiškėjo V. L. patikslintą skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sprendžiant pareiškėjo inicijuotą ginčą svarbu atsižvelgti į atsakovo pateiktą prašymą taikyti ieškinio senatį. Teismas rėmėsi CK 1.127 straipsniu ir nurodė, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi atsižvelgęs į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Šiaulių TI sąlygų, t. y. įvertinęs pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, teismas sprendė, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Nurodė, jog CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi 2015 m. sausio 29 d., tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, teismas sprendė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2012 m. sausio 29 d. Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių TI, prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 11 d. iki 2012 m. sausio 29 d. nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį buvo pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

Teismas atkreipė dėmesį, jog tai, kad pareiškėjo laisvė yra apribota, negali pateisinti 3 metų ieškinio senaties termino nesilaikymo, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą fundamentalų teisės principą, praleistas terminas kreiptis į teismą negali būti pateisinamas remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2012 m. sausio 29 d.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 6.271 straipsniu ir nurodė, jog valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atitinkamai, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pagal Įsakymo 1.3.1 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje buvo pateikta Šiaulių TI Įskaitos skyriaus 2015 m. vasario 23 d. pažyma 69/06-1192 „Dėl V. L.“, iš kurios buvo matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikytas periodiškai nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. vasario 19 d. Pareiškėjas laikotarpiais nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. (kamera Nr. 35, kameros plotas 7,49 kv. m, 2 dienos) ir nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. vasario 19 d. (kamera Nr. 57, kameros plotas 19,99 kv. m, 6 dienos) bei tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos tais atvejais, kai kamerose Nr. 51 ir 57 su pareiškėju buvo laikoma iki 5 asmenų imtinai, kameroje Nr. 27 su pareiškėju buvo laikoma iki 4 asmenų imtinai ir kameroje Nr. 64 su pareiškėju buvo laikoma iki 6 asmenų imtinai. Pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai tekdavo nuo 1,82 kv. m iki 11,17 kv. m gyvenamasis plotas. Tačiau iš pateiktos pažymos negalima nustatyti, kada ir kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas kamerose nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, išskyrus du nurodytus laikotarpius 8 dienas nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. (2 dienos) ir nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. vasario 19 d. (6 dienos), todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui 71 dieną (79-8) galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3, 6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Vertindamas pareiškėjui tenkantį asmeninės erdvės plotą, teismas atsižvelgė į plotą, skirtą kameros baldams ir kitiems įrenginiams. Kai kamerų plotai yra užstatyti suimtųjų lovomis, jose įrengti tualetai, kriauklės, pastatytas stalas, spintelė daiktams susidėti, tai suimtiesiems tenkantis plotas buvo itin mažas, suimtieji beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje jie galėtų judėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2011 m. birželio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-242 (patikrinimas atliktas 2011 m. birželio 15 d.) konstatuota, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natūralios traukos kanalais. Visose kamerose sanitariniai mazgai, veidrodžiai, tualeto reikmenų lentynėlės yra, šalto vandens sistema įrengta, sanitariniai įrenginiai išvalyti. Taip pat nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims yra sudarytos galimybės kasdien būti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemai įrengti ant pastato stogo (ketvirtame aukšte), jų yra 21. Sergantiems tuberkulioze paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 11. Pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiškai. Juose atliktas einamasis remontas (perdažytos sienos). Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, atžymos apie jų valymą yra.

Įstaigos patalpų valymo planas yra. Bendro naudojimo patalpas valo suimtieji iš ūkio skyriaus. Apgyvendinimo patalpas valymo priemonėmis valosi patys jose laikomi asmenys. Valymo inventoriaus laikymui yra atskira patalpa. Inventorius, kuriuo valomos režiminio korpuso ir bendro naudojimo patalpos, paženklintas. Šluosčių džiovinimo kabykla yra. Karštas vandentiekio vanduo patalpoje yra. Suimtiesiems apgyvendinimo patalpų valymui išduodama kalcinuota soda. Grindų valymui skirtos vonelės paženklintos. Kamerose valymo inventorius nelaikomas. Kasdieninį patalpų valymą dezinfekcinėmis priemonėmis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorė. Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1 % dezinfekcinis tirpalas. Tirpalai gaminami kasdien. Darbuotoja saugos duomenų lapus, naudojimo instrukcijas turi. Objekto kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, jame atžymos apie patalpų valymą yra. Įstaigoje profilaktinis aplinkos nukenksminimas atliekamas. Vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas. Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos žurnalas yra. Kamerose deratizacija atliekama mechaniniu būdu.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2011 m. spalio 26 d. patikrinimo akte Nr. EP-444 (patikrinimas atliktas 2011 m. spalio 20 d.) konstatuota, kad grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2011 m. birželio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP -242 (aukščiau minėtas) nustatyti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimai pašalinti.

2012 m. liepos 9 d. Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. EP-254 patikrinimas atliktas 2012 m. birželio 25 d.) konstatuota, kad įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natūralios traukos kanalais, priėmimo-paskirstymo skyriuje, laikino sulaikymo kamerose visų kamerų patalpos, sanitariniai įrenginiai išvalyti, priėmimo-paskirstymo skyriuje kabinos tvarkingos, išvalytos, visur pateikta informacija, kad rūkyti draudžiama. Dušo patalpose atliktas einamasis remontas – perdažytos durys, vamzdynas, pakeisti dušo rageliai, patalpose pelėsių nėra, dušinių, prausyklų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena” 1 % ir „Mikrobac forte 1,5 %“. Dušo ir jo prieigų kasdienio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracija vykdoma. Sanitarinėje švarykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros. Kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkšto inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių), dezinfekuojama po 50 min. 110 0C. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus žurnalas yra, jame nurodyta dezinfekavimo data, laikas, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai.

Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims yra sudarytos galimybės kasdien būti gryname ore. Ant pastato stogo ketvirtame aukšte įrengti pasivaikščiojimo kiemai, jų yra 21. Pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiškai. Drėkinami pagal poreikį. Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, atžymos apie jų valymą yra. Sergantiems tuberkulioze (TBC) yra paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 11. Šis kiemelis dezinfekuojamas po kiekvieno jame suimtųjų, sergančių TBC, apsilankymo.

Įstaigos patalpų valymo planas yra. Bendro naudojimo patalpas valo suimtieji iš ūkio skyriaus. Apgyvendinimo patalpas valymo priemonėmis valosi patys jose laikomi asmenys. Suimtiesiems apgyvendinimo patalpų valymui išduodama kalcinuota soda. Kamerose valymo inventorius nelaikomas. Kasdieninį patalpų valymą dezinfekcinėmis priemonėmis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorė. Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1 % dezinfekcinis tirpalas. Tirpalai gaminami kasdien. Darbuotoja saugos duomenų lapus, naudojimo instrukcijas turi. Objekto kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, jame atžymos apie patalpų valymą yra. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtinta pagrindinio valymo vykdymo tvarka yra. Įstaigoje profilaktinis aplinkos nukenksminimas atliekamas. Vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas. Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos žurnalas yra. Kamerose deratizacija atliekama mechaniniu būdu. Lovos skalbinių išdavimas registruojamas suimtojo kortelėje „Asmeninė sąskaita“. Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiūrimi ir įvertinami ir, jei reikia, nurašomi kartą per mėnesį. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarką, viršutiniai drabužiai 1 kartą per mėnesį gali būti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui. Apatiniai rūbai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbykloje, skalbimo grafiką derinant su suimtųjų maudymosi duše grafiku.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas teiginiai, kad atvykstant ar išvykstant etapu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, asmens ar daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis: šalta, purvina, daiktai dedami į nešvarias dėžes, o kalinamieji, esant žemai oro temperatūrai, verčiami nusirengti iki apatinio trikotažo, neatitinka tikrovės, yra subjektyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Iš atsakovo pateikto Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. vasario 8 d. patikrinimo akto Nr. EP-6 (patikrinimas atliktas 2013 m. vasario 7 d.) matyti, kad kratos patalpoje įrengtos trys kabinos, kuriose patiesti guminiai kilimėliai. Patikrinimo metu guminiai kilimėliai buvo švarūs. Pagal kasdieninės dezinfekcijos registracijos žurnalo atžymas guminiai kilimėliai dezinfekuojami kasdien su dezinfekciniu tirpalu „Sokrena“ 1%. Kratos patalpose šildymo sistema neįrengta.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 (patikrinimas atliktas 2013m. birželio 26 d.) konstatuota, kad priėmimo-paskirstymo skyriuje laikino sulaikymo kamerose visų kamerų patalpos, sanitariniai įrenginiai išvalyti, priėmimo-paskirstymo patalpoje (švarinimo patalpoje) natūralaus apšvietimo nėra, patalpa įrengta rūsio patalpoje. Ją valo ūkio būrio tvarkinys. Patalpų ir plastmasinių indų (į kuriuos kratos metu dedami suimtųjų daiktai) valymui dezinfekcinių medžiagų tvarkinys nenaudoja. Kilimėlių, kratos indų dezinfekavimą atlieka dezinfektorė. Valymo inventorius laikomas atskiroje patalpoje. Priėmimo-paskirstymo skyriuje yra kratų atlikimo, švarinimo patalpa, kurioje yra 3 persirengimo kabinos, kabinos tvarkingos, išvalytos. Rūkantys ir nerūkantys asmenys apgyvendinami atskirose režiminio korpuso apgyvendinimo kamerose, pagal užpildytus prašymus, kuriuos suimtieji pildo atvežus juos į laisvės atėmimo vietą.

Įstaigos pagrindinis patalpų valymo grafikas patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu 2011 m. gruodžio mėn. Bendro naudojimo patalpas valo suimtieji iš ūkio skyriaus. Apgyvendinimo patalpas valymo priemonėmis valosi patys jose laikomi asmenys. Kamerose valymo inventorius nelaikomas. Kasdieninį patalpų valymą dezinfekcinėmis priemonėmis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorė. Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1 % dezinfekcinis tirpalas. Tirpalai gaminami kasdien. Darbuotoja saugos duomenų lapus, naudojimo instrukcijas turi.

Objekto kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, jame atžymos apie patalpų, apgyvendinimo kamerų valymą yra. Prausimosi-švarinimo patalpose yra 2 dušinės su 8 dušo rageliais. Patalpose pelėsių nėra. Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami. Kiekvienas asmuo naudojasi individualiomis plaušinėmis, rankšluosčiu, muilu. Tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurių metu atliekama patalpos dezinfekcija. Dušinių, prausyklų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena 1 % “ ir „Mikrobac forte 1,5 %“.

Dušo ir jo prieigų kasdieninio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracijos įrašai apie jų valymą yra. Sanitarinėje švarykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros. Kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkšto inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių), dezinfekuojama po 50 min. 110 0C. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus žurnalas yra, jame nurodyta dezinfekavimo data, laikas, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai. Įstaigoje profilaktinis aplinkos nukenksminimas atliekamas. Vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas.

Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos žurnalas yra. Kamerose deratizacija atliekama mechaniniu būdu. Lovos skalbinių išdavimas registruojamas suimtojo kortelėje „Asmeninė sąskaita“. Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiūrimi ir įvertinami ir, jei reikia, nurašomi kartą per mėnesį. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarką, viršutiniai drabužiai 1 kartą per mėnesį gali būti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui.

Apatiniai rūbai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbykloje, skalbimo grafiką derinant su suimtųjų maudymosi duše grafiku. Pasivaikščiojimo kiemai, kurių yra 21, įrengti ant pastato stogo, ketvirtame aukšte. Pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiškai. Drėkinami pagal poreikį. Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, atžymos apie jų valymą yra. Sergantiems tuberkulioze (TBC) yra paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 11. Šis kiemelis dezinfekuojamas „Mikrobac forte 1,5 %“ po kiekvieno jame suimtųjų, sergančių TBC, apsilankymo.

Laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, pagal valgiaraščius, sudarytus asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-144. Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dieną.

2013 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. EP-301 (patikrinimas atliktas 2013 m. rugsėjo 4 d.), nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius dalį nustatytų Šiaulių visuomenės sveikatos centro pažeidimų pašalino (Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu sudaryta komisija kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį pasirinktinai tikrina patalpas, po patikrinimo surašomas aktas, pažeidimas dėl dezinfekcijos plano koregavimo pašalintas, įstaigos dezinfekcijos planas patikslintas, nurodant jame naudojamus medicinos instrumentus, pažeidimas pašalintas – visose darbo vietose yra sukomplektuotos asmens higienos priemonės: 1-o ir 2-o aukšto apžiūros kabinetuose prie praustuvės rankų higienai naudojami vienkartinio naudojimo rankšluosčiai, vienkartinių rankšluosčių dėtuvės, vienkartiniai rankšluosčiai yra, pažeidimas pašalintas – sandari uždengiama talpa instrumentų laikymui yra, pažeidimas pašalintas – pagrindinis patalpų valymo ir dezinfekavimo registracijos žurnalas yra, jame informacija apie valytus ir dezinfekuotus objektus yra.

Šiaulių tardymo izoliatorius 2013 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. 14/01-1699 pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos veiksmų planą 2013–2014 m., kuriame numatytos priemonės medicinos instrumentų dezinfekavimui, pakavimui ir sterilizacijai. Nurodyti nepašalinti pažeidimai (pirmo ir antro aukštų koridorių lubų, sienų dažų danga atsilupusi, matosi vandens nutekėjimo žymės, reikalingas remontas, nešvarių skalbinių patalpoje pažeidimas nepašalintas – nelygi grindų danga, linoleumas nusidėvėjęs, vietomis suplyšęs, kas neužtikrina tinkamo patalpos valymo ir dezinfekavimo, patalpoje reikalingas paprastasis remontas, pažeidimas nepašalintas – Sveikatos priežiūros tarnyboje infekcijų kontrolės procedūrų vadovas parengtas nepilnai ir koreguotinas, kadangi nėra parengta: pacientų izoliavimo tvarkos; galimai nesterilių paketų (nesėkmingos sterilizacijos atvejais), kurie atiduoti naudoti atšaukimo aprašymo; sterilizuotų medicinos prietaisų ir kitų medicinos prietaisų ir gaminių panaudojimo procedūros; medicinos atliekų tvarkymo procedūros; skalbinių tvarkymo procedūros, darbuotojų skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų tvarkos aprašo.

Pagal gautą Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštą, procedūrų vadovas numatomas parengti iki 2013 m. spalio 1 d., pažeidimas nepašalintas – sveikatos priežiūroje esančių medicinos prietaisų naudojimo instrukcijų, informacijos apie prietaisų saugų ir tinkamą naudojimą bei priežiūrą nėra, pažeidimas nepašalintas – sterilizuotų instrumentų aštrios dalys neuždengtos apsauginėmis priemonėmis).

2014 m. spalio 3 d. Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. EP-406 (patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d.) nurodyta, kad rūkantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerūkančiųjų (suimtieji pildo prašymus). Laikomiems asmenims pabūti gryname ore 1 val. per dieną sąlygos sudaromos (rekomendavus medikams – 2 kartus po 1 val.); geriamasis vanduo tiekiamas. Kartą per savaitę sudaroma galimybė praustis duše (vedamas registracijos žurnalas), keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rūbus (vedamas registravimo žurnalas). Sudaroma galimybė suimtiesiems mokytis bendrojo lavinimo mokyklos programos: rengiamos 2 mokymo klasės.

Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dieną pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius. Maistą tiekia UAB „Pontem“. Maistą į kameras išdalina suimtieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje. Kamerose naudojami asmeniniai indai ir stalo įrankiai.

Įstaigos patalpų valymo dezinfekcijos planas paruoštas 2014–2015 metams, patvirtintas įstaigos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 20/01-2341. Pagrindinis patalpų valymas numatytas kas mėnesį; gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo registras vedamas. Bendro naudojimo patalpas, kietąjį inventorių valo suimtieji, dirbantys ūkio skyriuje; dezinfekciją atlieka darbuotoja, turinti dezinfekuotojo kvalifikacijos pažymėjimą. Dezinfekcijai naudojamoms priemonėms („Sokrena“, „Mikrobac forte“, „Haz tabs“, „Chlor clean“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos, saugos duomenų lapai yra; asmens apsaugos priemones darbuotoja turi. Dezinfekcijos tirpalams gaminti talpos yra. Vedami atliktų valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai (kamerų, persirengimo patalpų, dušinių, kiemelių). Yra fiksuojami suimtųjų atsisakymai, kurių kamerose sanitarinių įrenginių dezinfekcijos „Sokrena“ 1 % tirpalu nevykdyti. Patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytą planą, atlikti darbai registruojami; naudojamas preparatas „Nomado“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra.

Ilgalaikių pasimatymų patalpa švari, vėdinama per langą, patalynė, rankšluosčiai naudojami asmeniniai: šiltas ir šaltas vanduo tiekiamas, valymo inventorius, priemonės yra. Trumpalaikių pasimatymų patalpa švari. Šiukšliadėžės yra. Išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos. Pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, yra šiukšliadėžės. Įstaigos teritorija tvarkinga.

Kamerų paprastasis remontas atliekamas esant galimybėms. Tikrinimo metu buvo remontuojamos kameros Nr. 21, 22, 98.

Gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus. Gyvenamąsias patalpas valosi patys suimtieji; valymo inventorius ir kalcinuota soda išduodama asmenims paprašius. Tikrinimo metu išduodamas valymo inventorius buvo geros kokybės (šepečiai, skudurai, dubenys). Atliekas, nešvarius skalbinius iš kamerų surenka ir švarius išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje.

Minkšto inventoriaus nukenksminimui sąlygos yra, sanitarinėje švarykloje veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110 0C temperatūra išlaikoma 50 min. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas.

Daiktų sandėlyje laikomas minkštas inventorius buvo švarus, nesuplyšęs. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus būklė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, lovos skalbiniai išduodami atvykus, išduotas inventorius pažymimas „Asmeninės sąskaitos kortelėje“. Skalbykloje švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta. Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs – pakuojami į maišus, laikomi lentynose.

Kirpykloje rankų higienos priemonių (skystas muilas, dezinfekcijos priemonė „Sterillium“ dozatoriuose), vienkartinių rankšluosčių, atliekų surinkimo talpykla yra. Naudojami vienkartiniai apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės. Kirpykloje ir skalbykloje dirba ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji, kurių sveikata patikrinta Sveikatos priežiūros tarnyboje, įgiję pirmosios pagalbos teikimo žinių.

Įrengta sporto salė su treniruokliais, sporto įranga techniškai tvarkinga. Sienos, lubos padengtos lygia danga (dažytos), grindys neslidžios, išklotos guminėmis plytelėmis.

Nurodytoms aplinkybėms patvirtinti atsakovas pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. vasario 23 d. pažymą Nr. 62/08-196 „Apie V. L. laikymo sąlygas”, iš kurios matyti, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos reikalavimai“ 24 punktu gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus (kamerose yra skaidraus stiklo langai). Pažymėjo, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastato įtraukimo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas. Taip pat paminėtame dokumente nurodyta, koks Šiaulių tardymo izoliatoriuje gyvenamosiose patalpose įrengtas dirbtinis apšvietimas, nurodyta priėmimo- paskirstymo skyriaus įrengimas, paskirtis.

Teismas nurodė, kad iš pateikto asmens sveikatos istorijos nuorašo matyti, jog pareiškėjas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl galvos skausmų, tačiau nurodė, kad serga seniai, gydėsi dėl veido nervo uždegimo. Pareiškėjui visada buvo suteikta pagalba, tačiau kad būtų kreipęsis dėl emocinių, dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, ką akcentavo pareiškėjas, nėra užfiksuota. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Taigi teismas kitų atsakovo pažeidimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nenustatė. Teismas, atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, intensyvumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo V. L. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus beveik dvejiems metams po išvykimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas manė, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 400 Eur.

III. Pareiškėjas V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai apribojo neteisėtų veiksmų vertinimo laikotarpį iki trejų metų. Pažymi, kad jam tik neseniai tapo žinoma tai, jog galima kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes iki tol, kol kiti nuteistieji nesikreipė į teismą, pareiškėjui nebuvo išaiškintos jo teisės. Pabrėžia, kad nuo pareiškėjo buvo slepiama informacija, susijusi su jo teisėmis.

Pareiškėjas skunde prašė skaičiuoti ir vertinti, ar buvo laikytasi 5 kv. m. minimalaus ploto reikalavimo, kuris įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos Sąjungos teisės aktuose. Nurodo, jog nesutinka ne tik su taikytu minimalaus ploto reikalavimu, bet ir kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų vertinimu.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 122-124) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo administracinę bylą. Pažymi, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą.

Atkreipia dėmesį, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, veikė teisėtai, tinkamai ir pagal teisės aktus. Tik atvykus į įstaigą, pareiškėjas buvo supažindintas su savo teisėmis, pareigomis, draudimais ir laikymo tvarka, taip pat jam buvo įteiktas lankstinukas, pravestas pokalbis su socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnais. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomas priteisti neturtinės žalos dydis. Šiaulių TI administracija ėmėsi visų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinant netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ieškinio senatį pareiškėjo skundo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, padarytą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 11 d. iki 2012 m. sausio 29 d., ir konstatavęs, kad pareiškėjui 71 dieną galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, nusprendė tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, prašydamas pilnai tenkinti jo skundą ir priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pažymėtina, jog CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kaip nustato CK 1.126 straipsnio 2 dalis, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškinama, kad taikant ieškinio senatį, kuri yra materialiosios civilinės teisės institutas, turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes.

Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Balto print“ v. UAB „Schenker“, bylos Nr. 3K-3-274/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kvadera“ v. UAB „Luvel transportas“, bylos Nr. 3K-3-363-469/2015). Taigi, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, kai teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (1964 m.

CK 90 straipsnio 2 dalis; 2000 m. CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V.v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-339/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kirstinė“ ir kt. v.

UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Kvadera“ v. UAB „Luvel transportas“, Nr. 3K-3-363-469/2015). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kirstinė“ ir kt. v.

UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. L. prašo atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikant jį Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2013 m. vasario 20 d. Skundą pareiškėjas Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė 2015 m. sausio 29 d. Atsakovas pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašė taikyti ieškinio senatį (b. l. 96–104). Kadangi iš Šiaulių tardymo izoliatorius teismui pateiktos 2015 m. vasario 23 d. pažymos Nr. 69/06-1192 „Pažyma dėl V. L.“ (b. l. 41) galima spręsti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu 2008 m. liepos 11 d. iki 2013 m. vasario 19 d. buvo laikomas ne ištisai, o tam tikrais laikotarpiais (pavyzdžiui, čia nebuvo laikomas nuo 2011 m. birželio 4 d. iki 2012 m. balandžio 19 d.), pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą, kaip teigiama, nuo 2008 m. liepos 11 d. iki 2012 m. sausio 29 d.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė ir ex officio. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutikimą su sprendimu taikyti ieškinio senatį daliai jo reikalavimų grindžia tuo, kad Šiaulių TI neinformavo pareiškėjo apie jo teises. Tačiau tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinimas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Šiuo atveju pats pareiškėjas skunde nebuvo nurodęs jokių aplinkybių, sutrukdžiusių skundą pateikti anksčiau. Teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Nors pareiškėjas, kaip matyti iš apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, ieškinio senaties termino praleidimą sieja su informacijos apie jo teises nesuteikimu, iš pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, jog atvykęs į įstaigą pareiškėjas buvo supažindintas su savo teisėmis, pareigomis, draudimais ir laikymo tvarka, taip pat jam buvo įteiktas lankstinukas, pravestas pokalbis su socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnais pagal tuo metu galiojusį 2008 m. liepos 3 d.

įsakymu patvirtintą „Naujai atvykusių į Šiaulių tardymo izoliatorių suimtųjų supažindinimo su laikymo tardymo izoliatoriuje tvarka ir sąlygomis, jų teisėmis, pareigomis, draudimais bei atsakomybe tvarkos aprašą“. Abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, jog dėl jo pažeistų teisių jis jautė dideles dvasines kančias, emocinę depresiją, sukrėtimus, asmeninį pažeminimą ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei pareiškėjas jautė tokį diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir nebūtų laukęs nepagrįstai ilgą laiko tarpą.

Be to, pareiškėjas, siekdamas gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir neturėdamas lėšų savarankiškai susirasti advokatą, galėjo teisės aktų nustatyta tvarka dar nesuėjus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam ieškinio senaties terminui kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildino iš to, kad jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, jose buvo šalta, drėgna, tamsu, pasivaikščioti buvo išvedamas tik 1 val. per dieną, taip pat teigė, kad asmens ir daiktų apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis.

Pažymėtina, jog ginčui spręsti aktualiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte yra numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš Šiaulių tardymo izoliatorius teismui pateiktos 2015 m. vasario 23 d. pažymos Nr. 69/06-1192 „Pažyma dėl V. L.“ (b. l. 41) galima spręsti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu periodiškai buvo laikomas nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. vasario 19 d. kamerose, kurių plotas buvo nuo 7,49 kv. m iki 22,93 kv. m; kamerose buvusių asmenų skaičius svyravo nuo 1 iki 11, atitinkamai – vienam asmeniui tenkantis kameros plotas svyravo nuo 1,81 kv. m iki 11,16 kv. m. Tik 2012 m. rugpjūčio 23-24 d. ir 2013 m. vasario 14-19 d. pareiškėjui buvo pilnai užtikrintas 3,6 kv. m minimalus vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas. Kadangi iš pateiktos pažymos negalima nustatyti, koks kameros plotas konkrečiu laiku tekdavo vienam asmeniui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis konstatavo, jog pareiškėjas iš viso 71 dieną Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas perpildytose, t. y. teisės aktų reikalavimų dėl kameros ploto, tenkančio vienam asmeniu, neatitinkančiose, kamerose. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad gyvenamasis plotas, atsižvelgiant į čia įrengtų miegamųjų vietų skaičių, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl pareiškėjui tekęs plotas iš tiesų buvo mažas, jis neturėjo pakankamai laisvos vietos, kurioje galėtų judėti (žr. EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą Lutokhin prieš Rusiją, 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą Grzywaczewski prieš Lenkiją). Taigi, šiuo atveju pareiškėjo kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų tuo aspektu, jog vienam asmeniui teko per mažas gyvenamas plotas. Teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti 5 kv. m gyvenamojo ploto normą vienam asmeniui, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos Sąjungos teisės aktuose, taip pat nėra pagrįstas. Pabrėžtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., EŽTT 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Logothetis ir kt. prieš Graikiją). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte įtvirtinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto tardymo izoliatoriaus kameroje norma – 3,6 kv. m.

Pareiškėjas skunde nurodė tik abstraktaus pobūdžio teiginius, jog buvo laikomas kamerose, kuriose buvo šalta, drėgna, tamsu, taip pat skundėsi asmens ir daiktų apžiūros sąlygomis, pasivaikščiojimų kiemelyje trukme. Atsakovo atstovas į bylą pateikė Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (2009 m. rugsėjo 29 d. Nr. EP-387, 2011 m. birželio 27 d. Nr. EP-242, 2011 m. spalio 26 d. Nr. EP-444, 2012 m. liepos 2 d. Nr. EP-237, 2012 m. liepos 9 d. Nr. EP-254, 2012 m. liepos 19 d. Nr. EP-289, 2012 m. spalio 23 d. Nr. EP-447, 2013 m. vasario 8 d. Nr. EP-6, 2013 m. liepos 9 d. Nr. EP-224, 2013 m. rugsėjo 5 d. Nr. EP-301, b. l. 44-91), priimtus patikrinus Šiaulių TI kameras ir Šiaulių TI patalpas bendrai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šie patikrinimo aktai, taip pat atsakovo atstovo pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. vasario 23 d. pažyma apie V. L. laikymo sąlygas Nr. 62/08-196 (b. l. 42-43) paneigia šiuos pareiškėjo teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, ir jas (išvadas) pagrindžiantiems argumentams, kurių nekartoja, juo labiau, kad pareiškėjas apeliaciniame naujų argumentų šiuo aspektų ir nenurodė.

Dėl pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją (šiai bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. vasario 19 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta 800 Lt minimali mėnesinė alga, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ – 850 Lt minimali mėnesinė alga, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga; pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Šiaulių tardymo izoliatoriuje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 4,9 iki apie 9 eurų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1781-442/2015, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2120-662/2015, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015)), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pakankamai ilgą laiką Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas teisės aktais nustatytų minimalaus ploto normų neatitinkančiose kamerose. Be to, akcentuotina, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 yra nustatytas tik minimalus asmeniui tenkantis plotas, todėl net ir tam tikromis dienomis buvęs nežymus nuokrypis nuo normos jau buvo pažeidimas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais; pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų laikant pareiškėją teisės aktais nustatytų minimalaus ploto normų neatitinkančiose kamerose patirtų neigiamų pasekmių atlyginimui yra 550 Eur suma.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 550 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. L. (V. L.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui V. L. (V. L.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izolioatoriaus, 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan