2023-04-26 Nr. AB-8917-3-61-3-00389-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-479-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00389-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 13.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrokoncernas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. S-4 (7-12/2019) (toliau – Komisijos 2021 m. sausio 18 d. sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1A-431 „Dėl UAB „Agrokoncernas“ skundo“ (toliau – ir Muitinės departamento 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas); 3) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2018 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM320040M (toliau – ir Patikrinimo ataskaita); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Mokestinis ginčas vyksta dėl amonio nitrato kiekio granuliuotose sausose trąšose NPK 30-4-4 (toliau – ir Trąšos; trąšų sudėtiniai elementai azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K), kurios yra pagamintos maišymo būdu, sumaišius du komponentus: apie 75–76 proc. amonio nitrato (salietros) su apie 24–25 proc. kompleksinių trąšų NPK 16-16-16. Amonio nitrato kiekis Trąšose yra svarbus dėl to, kad antidempingo muitas tokio pobūdžio trąšoms, importuotoms iš Rusijos Federacijos (toliau – ir Rusija) taikomas tuo atveju, jei jose esantis amonio nitrato kiekis viršija 80 proc. bendros trąšų masės.

2.2. Kauno TM, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes Patikrinimo ataskaitoje nurodytas sprendimas yra visiškai nepagrįstas, jame vadovaujamasi jokios objektyvios teisinės reikšmės neturinčiais faktais ir aplinkybėmis, remiamasi klaidingais skaičiavimais, nors yra tyrimo metodai, kuriais galima pakankamai tiksliai nustatyti amonio nitrato kiekį trąšose NPK 30-4-4, be to, nei Kauno TM, nei Muitinės laboratorija nenurodė, kokiu būdu buvo apskaičiuotas pagrindinis dydis – bendras amonio nitrato ir kalio nitrato kiekis trąšų NPK 30-4-4 sudėtinėje dalyje NPK 16-16-16, kuris iš esmės lėmė trąšų NPK 30-4-4.

2.3. Pareiškėjui papildomi mokesčiai apskaičiuoti ir bauda skirta dėl to, kad pareiškėjas iš Rusijos gamintojo PAO „Dorogobuž“ (toliau – ir Gamintojas) pagal 2017 m. lapkričio 7 d. sąskaitą Nr. 11-2760 ir 2017 m. lapkričio 28 d. sąskaitą Nr. 11-2819 įsigytų ir į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Lietuva) importuotų bei Patikrinimo ataskaitoje nurodytų muitinės deklaracijų pagrindu deklaruotų TARIC kodu 3105201090 arba 3105209000 Rusijos kilmės Trąšų sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, o amonio nitrato kiekis – daugiau kaip 80 proc. masės, fosforo kiekis, išreikštas P2O5, ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 8 proc. masės. Tai nustatyta Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT0872 (toliau – ir Protokolas Nr. 1) ir 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT0873 (toliau – ir Protokolas Nr. 2). Dėl to Trąšos turėjo būti klasifikuojamos TARIC kodu 3105 20 10 50 pritaikant 42,83 Eur/1 000 kg galutinio antidempingo muitą.

2.4. Trąšos pagal Europos Komisijos pranešimą Nr. 2017/C 271/07 nėra kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės. Tai patvirtina pareiškėjo 2016–2017 metais pateiktų deklaracijų teisingumą, t. y. Trąšos (prekės) pagrįstai buvo klasifikuotos TARIC 3105 20 10 90 ir 3105 20 90 00 kodais. Be to, importuojant analogiškas trąšas į kitas Europos Sąjungos valstybes, pavyzdžiui, Latvijos Respubliką, joms netaikomas antidempingo mokestis ir trąšos deklaruojamos analogišku TARIC kodu 3105 20 90 00.

2.5. Pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. kartu su paaiškinimais Kauno TM pateikė nepriklausomos laboratorijos „Inspectorate Klaipėda“, UAB (toliau – ir Nepriklausoma laboratorija), kuri akredituota tirti trąšas, atliktus tyrimų rezultatus, t. y. Nepriklausomos laboratorijos tyrimo protokolą Nr. 180238-23 (toliau – ir Nepriklausomos laboratorijos protokolas Nr. 1) ir Nepriklausomos laboratorijos tyrimo protokolą Nr. 180238-24 (toliau – ir Nepriklausomos laboratorijos protokolas Nr. 2), kurie paneigė Protokolo Nr. ir Protokolo Nr. 2 išvadas. Nepriklausoma laboratorija nustatė, kad tirtų Trąšų mėginiuose amonio nitrato yra mažiau nei 80 proc. – apie 73 proc., nes visas amonio nitratas yra iš NPK 30-4-4 sudarančios amonio salietros. Muitinės laboratorija sprendimą neskaičiuoti ir nenustatinėti amonio nitrato kiekio priėmė tik 2018 m. rugpjūčio mėnesį, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Komisija selektyviai vertino Gamintojo pateiktus duomenis ir nepasisakė bei neįvertino Gamintojo pateiktų duomenų dėl amonio nitrato kiekio Trąšose, pagal kuriuos (Gamintojo paaiškinimai) Trąšose yra 77,5 proc., t. y. mažiau nei 80 proc. amonio nitrato.

2.6. Muitinės laboratorija, tirdama Trąšų mėginius, naudojo netinkamus ir neobjektyviai parinktus tyrimo metodus. Muitinės laboratorija nėra akredituota atlikti trąšų tyrimus, nes Patikrinimo ataskaitoje tokie duomenys nepateikti.

2.7. Pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti klausimus, susijusius su Muitinės laboratorijos, Nepriklausomos laboratorijos atliktais Trąšų tyrimais, kreipėsi į specialistą – Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesorių dr. Kęstutį Baltakį, kuris nurodė, kad Muitinės laboratorija amonio nitrato kiekį Trąšose nustatė ne tyrimais ar bandymais, o teoriniais skaičiavimais, kurie iš esmės gali būti klaidingi, kadangi Muitinės laboratorija neįvertino trąšų mineralinės sudėties, nenustatė visų azoto junginių trąšose, o taip pat, kad skiriasi kai kurie duomenys Muitinės laboratorijos Protokole Nr. 1 ir Protokole Nr. 2 bei Kauno TM 2018 m. liepos 10 d. rašte Nr. (10.20/06)-1B-6687 dėl informacijos pateikimo. Priešingai mokesčių administratorių pozicijai, yra metodas, kuriuo pakankamai tiksliai galima nustatyti amonio nitrato kiekį. Tačiau Muitinės laboratorija šiuo metodu nesinaudojo. Atsižvelgiant į prof. dr. Kęstučio Baltakio Specialisto išvadoje nurodytas priežastis, Muitinės laboratorijos tyrimas yra mažiau tikslus ir patikimas, palyginus su Nepriklausomos laboratorijos tyrimu, pagal kurį amonio nitrato kiekis Trąšose yra mažesnis nei 80 proc. masės.

2.8. Pareiškėjas tęstiniu laikotarpiu importavo būtent Trąšas tokios kokybės ir receptūros, kaip jos yra aprašytos Gamintojo techninėse sąlygose 2189-104-00203815-2006. Tačiau Kauno TM išvada, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo importuotos prekės visais atžvilgiais yra tapačios kaip ir prekės, importuotos pagal 2017 m. lapkričio 7 d. įsigijimo sąskaitą Nr. 11-2819, iš kurių buvo paimti mėginiai, yra nepagrįsta, ji grindžiama prieštaringais motyvais. Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir Vilniaus TM) laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 19 d. atliko 21 Trąšų mėginių ėmimą. Šiuos mėginius ištyrusi Muitinės laboratorija nustatė, kad ištirtose Trąšose amonio nitratas nesudaro daugiau nei 80 proc. visos trąšų masės. Atsižvelgusi į Muitinės laboratorijos tyrimų rezultatus, Vilniaus TM įformino prekių klasifikavimo aktus, kuriuose nustatyta, kad prekių nomenklatūros kodas, kuris buvo nurodytas deklaracijose – 3105 20 10 90, nesikeitė. Kauno TM ir Vilniaus TM paėmė tų pačių trąšų mėginius. Muitinės laboratorija tyrė pagal tą pačią receptūrą pagamintas trąšas, tačiau vienu atveju nustatė, kad ištirtose trąšose amonio nitratas nesudaro daugiau nei 80 proc. visos trąšų masės, o kitu atveju – daugiau nei 80 proc. visos trąšų masės, t. y. 83 proc. Kauno TM sprendimas ekstrapoliuoti dalinio patikrinimo rezultatus ankstesnėse deklaracijose nurodytoms pareiškėjo importuotoms ir muitinės jau išleistoms prekėms, nepagrįstas, nes Muitinės tyrimo protokoluose yra aiškiai nurodyta, kad tyrimo rezultatai susiję tik su tirtu mėginiu. Tai patvirtina išvadą, kad atliktų tyrimų rezultatai negali būti perkeliami netirtoms trąšoms. Tokiu atveju ekstrapoliacija nėra galima tiek dėl egzistuojančių priešingų tų pačių trąšų sudėties nustatymo rezultatų, tiek dėl muitų teisės bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) formuojamos praktikos, susijusios su ekstrapoliacijos išimties taikymu. Todėl Kauno TM nepagrįstai išplėtė Muitinės laboratorijos atliktų tyrimų rezultatus visoms 2016–2017 metais pareiškėjo į Lietuvą importuotoms trąšoms. Taip pat Muitinės departamentas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su patikrinimo rezultatų ekstrapoliavimu visoms 2016–2017 metais pareiškėjo importuotoms trąšoms.

2.9. Muitinės departamento išvada, kad Trąšos atitinka 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB)132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia (be kita ko), yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalyje (toliau – ir Reglamentas Nr. 945/2005) aprašytą produktą, dėl to pakanka nustatyti trąšose esantį azoto kiekį, t. y. nustatyti, kad šiose trąšose esantis azoto kiekis yra didesnis nei 28 proc., o tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme, nepagrįsta.

2.10. Pareiškėjas kartu su Patikrinimo ataskaitoje nurodytomis muitinės deklaracijomis, pateikė ir Trąšų kokybės sertifikatus. Vadinasi, muitinė informaciją apie tai, kad importuojamų Trąšų sudėtyje azotas sudaro daugiau nei 28 proc. turėjo jau nuo 2016 m. lapkričio 4 d., kuomet trąšos pirmą kartą buvo importuotos į Lietuvą (pateikus deklaracijas Nr. 16LTVG2000IM0421A7, 16LTVG2000IM042370 ir 16LTVG2000IM0423A5). Tačiau muitinė daugiau nei metus nuo minėtos 2016 m. lapkričio 4 d. nesiėmė jokių priemonių dėl neteisingo TARIC kodo deklaracijose nurodymo, nors tokios priemonės yra numatytos 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau Muitinės kodeksas) (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 188 straipsnyje.

2.11. Muitinė, turėdama visą informaciją apie importuojamų trąšų sudėtį (kad jose esančio azoto kiekis yra didesnis nei 28 proc.) ir jas išleisdama į prekybą, patvirtino, jog vadovaujasi antidempingo muitus nustatančių teisės aktų nuostatomis, jog sudėtinėse amonio nitrato trąšose turi būti skaičiuojama amonio nitrato dalis. Tokią išvadą pagrindžia ir Muitinės departamento 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-414 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 19–20 punktai. Todėl dabartinis traktavimas, jog amonio nitrato dalis nėra reikšminga, nepagrįstas. Iki šio mokestinio ginčo muitinė net nesvarstė dėl Reglamento Nr. 945/2005 taikymo.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Muitinės departamentas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas (toliau – ir Reglamentas Nr. 999/2014), Rusijos kilmės prekėms, kurių gamintojas yra Rusijos bendrovė ir kurios klasifikuojamos TARIC kodu 3105 20 10 50, taikomas galutinis 42,83 Eur/1 000 kg antidempingo muitas (papildomas TARIC kodas A999). Reglamente Nr. 999/2014 numatyta, kad nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kuris apibrėžtas 2008 m. liepos 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 661/2008, kuriuo po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį ir po dalinės tarpinės peržiūros pagal 11 straipsnio 3 dalį importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas (toliau – ir Reglamentas Nr. 661/2008), t. y. Rusijos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodai šiuo metu yra, be kita ko, ex 3105 20 10. Reglamente Nr. 661/2008 buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui bei importuojamoms Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių KN kodai yra, be kita ko, ex 3105 20 10. Pastarojo produkto įtraukimas į galiojančių priemonių taikymą buvo nustatytas 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį (toliau – ir Reglamentas Nr. 945/2005). Būtent šiame reglamente, ištyrus naujų produktų rūšių chemines ir fizines savybes bei jų galutinį panaudojimą, buvo nustatyta, kad naujose produkto rūšyse esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kurių apytikslis santykis taip pat yra 1:1.

3.2. Nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 proc. masės. Šio tyrimo metu buvo nustatytos naujos produkto (kuris patenka į antidempingo taikymo sritį) rūšys, be kita ko, NPK trąšos, kurių sudėtyje esančio fosforo, kalio arba fosforo ir kalio kiekis didesnis už prašyme nurodytą 5 proc. ribą, tačiau neperžengia ribinės vertės, chemiškai suderintos su azoto kiekiu, didesniu kaip 28 proc. masės.

3.3. ESTT 2020 m. spalio 15 d. sprendime byloje C-117/19 (ESTT 2020 m. spalio 15 d. sprendimas byloje AB „Linas Agro“ prieš Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C-117/19, ECLI:EU:C:2020:833) (toliau – ir Linas Agro sprendimas), išnagrinėjęs Komisijos prašymą priimti prejudicinį sprendimą, konstatavo, jog Reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnis, siejamas su 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 % masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip. Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų, kad, nepaisant to, jog azoto kiekis viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės. Aplinkybę, ar mokesčių mokėtojo pateikti įrodymai gali paneigti Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtintą prezumpciją, remdamasis nacionalinėmis proceso teisės normomis, turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

3.4. Esant patikimiems įrodymams dėl ginčo Trąšų (prekės) sudėties, kur azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, taip pat nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui tiesiogiai nustatyti, Patikrinimo ataskaitoje pagrįstai vadovautasi Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtina prezumpcija, kad aukščiau aptartomis sąlygomis amonio nitrato kiekis ginčo Trąšose (prekėje) yra didesnis kaip 80 proc. ir kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme.

3.5. Remiantis Gamintojo techninėmis sąlygomis 2189-104-00203815-2006, žymėjimai ant pareiškėjo importuotų Trąšų NPK 30:4:4 reiškia: NPK – azotas-fosforas-kalis; 30:4:4 – maistinių medžiagų kiekis. Pagal muitinio įforminimo metu pateiktą prekių kokybės sertifikatą nustatyta, kad importuotos Trąšos NPK 30:4:4 atitinka Gamintojo technines sąlygas 2189-104-00203815-2006 ir jose esantis azotas sudaro 30 proc. masės, fosforas – 4 proc., kalis – 4 proc. Taigi, esant neginčijamiems įrodymams, kad ginčo Trąšose (prekėje) azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1,), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės, amonio nitrato kiekis ginčo Trąšose (prekėje) yra didesnis kaip 80 proc. masės.

3.6. Tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo Trąšose (prekėje) nėra teisiškai reikšmingas Trąšų (prekės) klasifikavimo prasme. Pareiškėjas importavo būtent tokias trąšas, kurios Reglamente Nr. 945/2005 nustatytos kaip nauja produkto rūšis, kuriai taip pat taikomas antidempingo muitas.

3.7. Nevertinant Nepriklausomos laboratorijos imtų Trąšų (prekės) mėginių atitikimo Trąšoms, t. y. jų tapatumo, jos atlikto tyrimo išvados taip pat patvirtina, kad tirtose Trąšose (prekėje) azotas sudaro daugiau kaip 28 proc. masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis yra apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 proc. masės, t. y. pagal šios laboratorijos nustatytus parametrus tirtos Trąšos (prekė) taip pat turėtų būti klasifikuojama TARIC kodu 3105 20 10 50.

3.8. Komisija teisingai nustatė, jog Trąšos, atsižvelgus į jose esantį maistinių medžiagų kiekį, klasifikuotina TARIC kodu 3105 20 10 50 (kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės) ir šiai prekei taikomas 42,83 Eur/1 000 kg galutinio antidempingo muitas.

3.9. Nėra oficialiai patvirtinto tyrimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti, todėl naudojant skirtingus laboratorinius tyrimo ir (ar) skaičiavimo metodus gali būti gaunami skirtingi amonio nitrato kiekiai. Būtent todėl amonio nitrato kiekiui nustatyti ir turi būti taikoma Reglamento Nr. 945/2005 konstatuojamoje dalyje suformuota prezumpcija.

3.10. Pareiškėjo pateikti dokumentai (eksporto deklaracija, sąskaitos faktūros, krovinio važtaraščiai) ir juose nurodytas prekės KN kodas jokios įpareigojančios ar privalomos informacijos muitinei neturi.

3.11. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, siekdamas įsitikinti deklaruojamo ir mokestines prievoles sukeliančio TARIC kodo teisingumu, turėjo teisę, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 33 straipsniu, kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos sprendimo išdavimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

3.12. Pagal 2017 m. lapkričio 7 d. sąskaitą Nr. 11-2760 ir 2017 lapkričio 28 d. sąskaitą Nr. 11-2819 bei 2016–2017 metais iš to paties Gamintojo pareiškėjo įsigytos prekės buvo tapačios: pagamintos to paties Gamintojo, pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras, prekių pavadinimas bei jų aprašymas tiek pirkimo sąskaitose, tiek pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje yra identiški, vienoda prekės sudėtis nurodyta muitinio įforminimo metu pateiktuose Gamintojo išduotuose kokybės sertifikatuose.

3.13. Komisija teisingai nurodė, kad, nustatant ginčo Trąšų (prekių) TARIC kodą ir priskiriant šias Trąšas (prekes) galutinio antidempingo muito objektui, pakankamas teisinis pagrindas yra Reglamento Nr. 999/2014 nuostatos ir Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, o faktinis pagrindas – prekių Gamintojo kokybės sertifikatuose bei paaiškinimuose nurodyti duomenys apie maistinių medžiagų kiekį ginčo Trąšų (prekių) sudėtyje.

3.14. Siekiant pagrįsti visose importo deklaracijose, nurodytose Patikrinimo ataskaitos 1 priede, importuotų ginčo prekių klasifikavimą TARIC kodu 3105 20 10 50 ir atitinkamai jų priskyrimą galutinio antidempingo muito objektui ir jų papildomą apmokestinimą, pagrįstai buvo vadovautasi ir taikyta aptarta prezumpcija, neatsižvelgiant į tai, ar visų ginčo Trąšų (prekių) atžvilgiu buvo atlikti laboratoriniai tyrimai ar ne, taip pat ar dalies Trąšų (prekių) atžvilgiu prekių patikrinimo rezultatai buvo ekstrapoliuoti ar ne.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Kauno TM atsiliepime nurodė tas pačias mokestinio ginčo metu nustatytas aplinkybes, dėstė tuos pačius argumentus, kuriais palaikoma Muitinės departamento atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė:

6.1. Pareiškėjas pagal įsigijimo sąskaitas 2017 m. lapkričio 7 d. Nr. 11-2760 ir 2017 m. lapkričio 28 d. Nr. 11-2819 iš Rusijos įmonės PAO „Dorogobuž“ (Gamintojas) importavo prekę – amonio nitrato trąšas NPK 30:4:4 (Trąšos), kurias Patikrinimo ataskaitos 1 lentelėje nurodytose 14 muitinės deklaracijose deklaravo išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui vienu metu muitinės procedūrai (procedūros kodas „4000“) dviem skirtingais TARIC kodais: 3105 20 10 90 ir 3105 20 90 00.

6.2. Siekdama nustatyti importuotų prekių klasifikavimo teisingumą, Kauno TM paėmė pareiškėjo pagal Gamintojo 2017 m. lapkričio 7 d. sąskaitą Nr. 11-2760 ir 2017 m. lapkričio 28 d. sąskaitą Nr. 11-2819 įsigytų trąšų mėginius.

6.3. Kauno TM, vadovaudamasi 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2016/1821, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (KN, 2017), (toliau – ir Reglamentas Nr. 2016/1821) nuostatomis, KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), atsižvelgusi į Muitinės laboratorijos Protokole Nr. 1 ir Protokole Nr. 2 nurodytus importuotų Trąšų tyrimo rezultatus, konstatavo, kad: (i) mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje; (ii) kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O2 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės, klasifikuojamos TARIC kodu 3105 20 10 50; (iii) pareiškėjo pagal PAO „Dorogobuž“ 2017 m. lapkričio 7 d. sąskaitą Nr. 11-2760 ir 2017 m. lapkričio 28 d. sąskaitą Nr. 11-2819 importuotos granuliuotos sumaišytos azoto-fosforo-kalio trąšos NPK 30:4:4 (Trąšos), deklaruotos Patikrinimo ataskaitos 1 lentelėje nurodytomis muitinės deklaracijomis, turėjo būti klasifikuojamos TARIC kodu 3105 20 10 50; (iv) vadovaujantis Reglamentu Nr. 999/2014, Rusijos kilmės prekėms, klasifikuojamoms TARIC kodu 3105 20 10 50, kurių gamintojas yra Rusijos įmonė PAO „Dorogobuž“, deklaruotinas papildomas TARIC kodas A999 ir taikytinas 42,83 Eur/1 000 kg galutinis antidempingo muitas; (v) įsigytos ir deklaruotos Trąšos visais atžvilgiais yra tapačios pagal 2017 m. lapkričio 7 d. sąskaitą Nr. 11-2760 ir 2017 m. lapkričio 28 d. sąskaitą Nr. 11-2819 įsigytoms Trąšoms.

Todėl Kauno TM Patikrinimo Ataskaitoje nusprendė pakeisti pareiškėjo muitinės deklaracijose, nurodytose Patikrinimo ataskaitos 1 priede, deklaruotų prekių TARIC kodus, kaip nurodyta Patikrinimo ataskaitos 1 priede, perskaičiuoti pareiškėjo importuotų Patikrinimo ataskaitos 1 priede nurodytomis muitinės deklaracijomis deklaruotų prekių antidempingo muitą, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apmokestinamąją vertę ir importo PVM, kaip nurodyta Patikrinimo ataskaitos 1 priede, apskaičiuoti pareiškėjui mokestinę nepriemoką: 1 531 101 Eur galutinis antidempingo muito, 321 530 Eur importo PVM, 38 355 Eur muito delspinigių, 44 091 Eur PVM delspinigių ir skirti 370 522 Eur baudą.

6.4. Muitinės departamentas patvirtino Patikrinimo ataskaitą.

6.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės departamentu, pateikė skundą Komisijai, tačiau pastaroji Muitinės departamento 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą patvirtino.

7. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Patikrinimo ataskaitos, Muitinės departamento 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir Komisijos 2021 m. sausio 18 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tuo klausimu, ar pagrįstai Kauno TM nustatė, kad Trąšos, pareiškėjo deklaruotais TARIC kodais 3105 20 10 90 ir 3105 20 90 00, turi būti klasifikuojamos muitinės nustatytu TARIC kodu 3105 20 10 50.

8. Teismas nurodė, kad ginčo santykius reglamentuoja Reglamentas Nr. 2016/1821, Reglamentas Nr. 999/2014.

9. Teismas, vadovaudamasis Reglamentu Nr. 2016/1821, pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių ir subpozicijų pastabomis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), nurodė, kad mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje, o kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės klasifikuojamos TARIC kodu 3105 20 10 50.

10. Teismas pakartojo Linas Agro sprendimo išaiškinimą, kuris nurodytas Muitinės departamento atsiliepime į skundą (žr. šios Nutarties 3.3 p.).

11. Teismas, remdamasis Gamintojo kokybės sertifikatais, Muitinės laboratorijos ir Nepriklausomos laboratorijos laboratorinių tyrimų metu gautais rezultatais, nustatė, kad Trąšose esantis azotas sudaro apie 30 proc. masės, fosforas ir kalis maždaug po 4 proc. Pagal pareiškėjo byloje pateiktus dokumentus teismas nustatė, jog ginčo Trąšos (prekė) yra pagamintos pagal Gamintojo technines sąlygas 2189-104-00203815-2006, taikomas sudėtinėms sausoms trąšoms, gaunamoms mechaniniu būdu sumaišius paruoštas granuliuotas trąšas, skirtas naudoti žemės ūkyje. Teismas, nustatęs, kad pagal nustatytus sutartinius žymėjimus trąšos NPK 30-4-4 reiškia: NPK – azotas-fosforas-kalis; 30-4-4 – maistinių medžiagų kiekis, sutiko su Muitinės departamento išvada, kad yra neginčijami įrodymai dėl maistinių medžiagų kiekio Trąšų sudėtyje, o būtent, kad azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1,), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės. Todėl teismas konstatavo, kad Kauno TM ir Muitinės departamentas pagrįstai nusprendė taikyti Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtintą prezumpciją, jog azoto kiekiui esant didesniam kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis visada yra didesnis kaip 80 proc. masės.

12. Teismas sutiko su Kauno TM ir Muitinės departamento pozicija, kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas Trąšose nėra nei teisiškai reikšmingas klasifikavimo prasme, nei įmanomas dėl patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti nebūvimo.

13. Teismas nustatė, kad Kauno TM ir Muitinės departamentas, klasifikuodami Trąšas, rėmėsi Muitinės laboratorijos Protokolu Nr. 1 ir Protokolu Nr. 2, kuriuose nurodyta, kad tyrimui pateiktų NPK 30:4:4 trąšų sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (atlikus tyrimus ir skaičiavimus 83 proc.), fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 proc. masės, be ne mažiau kaip 9 proc. masės, ir gabenamų nesupakuoto į pakuotės, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg, nustatytas TARIC kodas 3105 20 10 50. Pareiškėjas, nesutikdamas su Trąšų priskyrimui TARIC kodui 3105 20 10 50 ir siekdamas paneigti Muitinės laboratorijose Protokole Nr. 1 ir Protokole Nr. 2 nurodytas išvadas, pateikė Gamintojo kokybės sertifikatą Nr. TU2189-104-00203815-2006, Nepriklausomos laboratorijos tyrimų rezultatus (Nepriklausomos laboratorijos protokolas Nr. 1, Nepriklausomos laboratorijos protokolas Nr. 2), Latvijos Respublikos Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Trąšų registracijos pažymėjimą Nr. B.01-1651-17 kaip įrodymus, paneigiančius Muitinės laboratorijos tyrimo Protokole Nr. 1 ir Protokole Nr. 2 išdėstytas išvadas.

14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės) 15 punktu, nurodė, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pateiktais išaiškinimais (2022 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2885-968/2021), padarė išvadą, kad Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto prof. dr. Kęstučio Baltakio paaiškinimai į pareiškėjo pateiktus klausimus, susijusius su Muitinės laboratorijos tyrimų duomenimis, nepaneigia padarytos išvados, kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas Trąšose nėra teisiškai reikšmingas klasifikavimo prasme. Teismas pažymėjo, kad prof. dr. Kęstutis Baltakis nėra akredituotas atlikti trąšų medžiagų tyrimus. Teismo vertinimu, Latvijos Respublikos Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Trąšų registracijos pažymėjimas Nr. B.01-1651-17 taip pat nepaneigia nei Muitinės laboratorijos tyrimų išvadų, nei šiuo atveju taikytos prezumpcijos.

16. Dėl pareiškėjo 2016–2017 metais įsigytų trąšų teismas konstatavo, kad pareiškėjas Trąšas įsigijo iš to paties Gamintojo, kuris jas buvo pagaminęs pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras, prekių pavadinimas bei jų aprašymas tiek pirkimo sąskaitose, tiek pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje yra identiški, vienoda prekės sudėtis nurodyta muitinio įforminimo metu pateiktuose Gamintojo išduotuose kokybės sertifikatuose. Todėl teismas padarė išvadą, kad Kauno TM ir Muitinės departamentas pagrįstai pareiškėjo įsigytas Trąšas (prekes) laikė tapačiomis.

17. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojantį teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka Reglamente Nr. 945/2005 aprašytą produktą, todėl Muitinės departamentas (Kauno TM) pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo importuota prekė (Trąšos) turi būti klasifikuota TARIC kodu 3105 20 10 50, jai turi būti taikytas galutinis antidempingo muitas ir pagrįstai pakeitė Patikrinto ataskaitos 1 priede nurodytose pareiškėjo muitinės deklaracijose deklaruotų prekių TARIC kodus, perskaičiavo pareiškėjo importuotų Patikrinimo ataskaitos 1 priede nurodytomis muitinės deklaracijomis deklaruotų prekių antidempingo muitą, PVM apmokestinamąją vertę ir importo PVM, kaip nurodyta Patikrinimo ataskaitos 1 priede, ir pagrįstai apskaičiavo mokestinę nepriemoką: 1 531 101 Eur galutinis antidempingo muito, 321 530 Eur importo PVM, 38 355 Eur muito delspinigių, 44 091 Eur PVM delspinigių ir skyrė 370 522 Eur baudą.

18. Teismas nurodė, kad visi kiti pareiškėjo argumentai nėra svarbūs, dėl to plačiau dėl jų nepasisakė.

19. Teismas, konstatavęs, kad Patikrinimo ataskaita, Muitinės departamento 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas ir Komisijos 2021 m. sausio 18 d. sprendimas priimti išsamiai išnagrinėjus faktines aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentais jų naikinti nėra pagrindo.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja nustatytas bylos aplinkybes, dėsto tuos pačius argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui, pakartodamas, kai kuriuos iš jų, nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

21.1. Teismo išvada, kad nėra patikimo metodo amonio nitrato kiekiui Trąšose nustatyti ir tai padaryti neįmanoma, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams – Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto prof. dr. Kęstučio Baltakio išvadoms, Nepriklausomos laboratorijos tyrimams ir Muitinės laboratorijos vykdytiems tyrimams.

21.2. Nors teismas padarė išvadą apie amonio nitrato kiekį Trąšose, tačiau Protokole Nr. 1 ir Protokole Nr. 2 nėra duomenų apie azoto kiekį trąšose. Amoniakinis azotas yra junginys, kuriame yra tik dalis visose Trąšose esančio azoto. Protokole Nr. 1 ir Protokole Nr. 2 nurodomas būtent amonio nitrato kiekis (nors ir nenurodant skaičiavimų ar metodų, kaip amonio nitrato kiekis buvo nustatytas). Protokole Nr. 1 ir Protokole Nr. 2 nurodyta, kad Trąšose yra 83 proc. amonio nitrato kiekio. Tai reiškia, kad tyrimais ir skaičiavimais nustatytas tikslus amonio nitrato kiekis, o ne bendrai prezumpcijoje nurodoma didesnė nei 80 proc. riba. Vadinasi, Muitinės laboratorija vertino, jog galima nustatyti Trąšose esantį amonio nitrato kiekį, o tai paneigia Muitinės departamento ir teismo išvadas, kad Trąšų klasifikavimui pakanka nustatyti azoto kiekį, kuris Protokole Nr. 1 ir Protokole Nr. 2 net nėra nurodytas.

21.3. Nors mokestinio ginčo nagrinėjimo metu Komisijoje ir teisme Muitinės departamentas laikėsi pozicijos, kad Nepriklausomos laboratorijos taikytas tyrimo rentgeno difrakcinės spinduliuotės būdu metodas netinkamas pagrįsti Trąšų sudėtį, kadangi laboratorijos naudotas metodas nėra įtrauktas į 2003 m. spalio 13 d. reglamento (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų IV priedą „Ėminių ėmimo ir analizės metodai“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 2003/2003), tačiau ši pozicija yra nepagrįsta. Pirma, Reglamento Nr. 2003/2003 10–12 punktų analizė leidžia teigti, kad jame nustatytos priemonės yra skirtos užtikrinti į bendrą rinką patenkančių trąšų saugumą, ir neturėtų būti naudojamos nustatant trąšų sudėtį muitų apskaičiavimo tikslais. Reglamento Nr. 2003/2003 IV priede nėra numatyta tyrimo metodų, kurie galėtų būti naudojami amonio nitratui aptariamose ginčo Trąšose nustatyti ir (ar) apskaičiuoti. Reglamentas Nr. 2003/2003 nedraudžia taikyti kitų analizės metodų. Tai leidžia teigti, kad rentgeno difrakcinės spinduliuotės metodo taikymas amonio nitratui trąšose nustatyti yra galimas. Antra, pati Muitinės laboratorija Trąšoms tirti naudojo tokius tyrimo metodus (WDXRF spektrometrija ir IR spektroskopija), kurie nėra numatyti Reglamente Nr. 2003/2003. Trečia, Nepriklausomos laboratorijos protokole Nr. 1 ir Nepriklausomos laboratorijos protokole Nr. 2 nustatytas amoniakinio azoto, nitratinio azoto ir nitratinio ir amoniakinio azoto bendras kiekis nustatytas akredituotais metodais: LST EN 15475:2009 Trąšos. Amoniakinio azoto nustatymas ir LST EN 15476:2009 Trąšos. Amoniakinio ir nitratinio azoto nustatymas pagal Devardą. Nepriklausoma laboratorija yra akredituota tiek paruošti mėginius šiems tyrimams, tiek taikyti šiuos tyrimo metodus, kaip buvo nurodyta Kauno TM teiktuose 2018 m. liepos 23 d. paaiškinimuose.

21.4. Komisijos išvados, jog Nepriklausoma laboratorija naudojo trąšų analizės metodą – rentgeno difrakcinės spinduliuotės analizė – kurio naudojimui neturi akreditacijos, kuris nenumatytas Reglamente Nr. 2003/2003, kurios atitinka ir Muitinės departamento, ir Kauno TM pozicijas, pagal kurias esą nėra patikimo tyrimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti, o nepriklausomų laboratorijų naudotas rentgeno difrakcinės spinduliuotės metodas yra netinkamas, kadangi nėra akredituotas (nėra standartizuotas ir akreditacija tokio metodo taikymui negalima), nepagrįstos. Jokių įrodymų esą Reglamentas Nr. 945/2005 buvo priimtas dėl to, kad neva nėra patikimo metodo nustatyti amonio nitrato kiekį, nei Muitinės departamentas, nei Kauno TM nepateikė. Rentgeno spinduliuotės difrakcijos metodas yra standartizuotas, šį Europos standartizacijos komiteto Europos standartą (EN 13925-1:2003) Lietuvos standartizacijos departamentas patvirtinimo būdu perėmė kaip Lietuvos standartą, kuris galioja jau nuo 2004 m. rugsėjo 24 d. Tai leidžia teigti, kad Muitinės departamentas nežinojo arba sąmoningai nuslėpė šį faktą, nors šis metodas yra ne tik tinkamas nustatyti trąšų sudėtį, bet neabejotinai gali būti akredituotas. Naudodamos šį metodą ne viena Europos Sąjungos valstybėse veikianti laboratorija atlieka tokio pobūdžio tyrimus, kurie aktualūs ginčo atveju. Pareiškėjas teismui kartu su 2022 m. vasario 17 d. prašymu skirti ekspertizę yra pateikęs vienos iš jų, t. y. Lukasiewicz tyrimų tinklo – keramikos ir statybinių medžiagų instituto dokumentus, patvirtinančius kompetenciją atlikti atitinkamus tyrimus, o taip pat šio instituto patvirtinimą, kad jis gali nustatyti amonio nitrato kiekį Trąšose ir pasiūlymą tai padaryti. Vokietijos Federacinėje Respublikoje veikianti laboratorija Terrachem GmbH yra akredituota atlikti tokius tyrimus. Ši laboratorija Trąšų mėginį, kurį jai pateikė pareiškėjas, ištyrė ir pateikė 2022 m. vasario 21 d. Tyrimo ataskaitą 31025-220202, kurioje nurodyta, kad Trąšose yra 75,5 proc. amonio nitrato, kas reiškia, kad Trąšose amonio nitrato kiekis yra mažesnis nei 80 proc. bendros Trąšų masės.

21.5. Nors teismas vadovavosi Linas Agro sprendimu, tačiau ir jame pažymėta, kad norint nustatyti, ar tiriamoms trąšoms turi būti taikomas antidempingo mokestis ir kokio dydžio šis mokestis turi būti taikomas, amonio nitrato kiekis trąšose turi būti nustatomas.

21.6. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Muitinės laboratorijos Protokole Nr. 1 ir Protokole Nr. 2 gauti rezultatai paneigti pareiškėjo pateiktuose Nepriklausomos laboratorijos protokole Nr. 1 ir Nepriklausomos laboratorijos protokole Nr. 2 pateiktais duomenimis. Nepriklausoma laboratorija šiems duomenims nustatyti naudojo akredituotus metodus, ji yra akredituota tiek paruošti mėginius šiems tyrimams, tiek taikyti šiuos tyrimo metodus. Pagal Nepriklausomos laboratorijos tyrimų rezultatus, Trąšose amonio nitrato kiekis sudaro vienu atveju 76,13 proc., kitu atveju – 76,36 proc. Trąšų masės, kas yra mažiau nei 80 proc. Todėl priešingai nei nustatė teismas, Komisija, Muitinės departamentas ir Kauno TM, pareiškėjas nuneigė prezumciją. Tai patvirtina Kauno technologijos universiteto atlikti tyrimai. Pareiškėjas 2018 m. vasario 15 d. mėginių inspekcijos metu paėmė Trąšų mėginį, kurie ištirti Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros laboratorijoje šio universiteto mokslininkų. Nustatyta, kad amonio nitrato (NH4NO3) masės dalis Trąšose – 72,12 proc., o iš to padaryta išvada, kad Trąšose yra 63,70 proc. amonio nitrato, 9,2 proc. – dvigubo kalio amonio nitrato. Minėtą prezumciją paneigia Gamintojo paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad pateiktais duomenimis ir skaičiavimais amonio nitrato kiekis Trąšose NPK 30-4-4 yra 77,5 proc., t. y. mažiau nei 80 proc. Teismas nepaaiškino ir nepateikė jokių argumentų ar skaičiavimų, paneigiančių Gamintojo pateiktus skaičiavimus. Todėl laikytina, kad Gamintojo pateikti duomenys ir skaičiavimai yra teisingi ir patvirtina, jog Trąšose amonio nitrato kiekis yra mažesnis nei 80 proc. Trąšų masės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde detaliai aprašo visus aptartuose įrodymuose pateiktus apskaičiavimus ir nustatytus duomenis, kuriuos nurodė ir skunde teismui.

21.7. Byloje nebuvo įvertinta, kad Muitinės laboratorija nėra akredituota atlikti trąšų tyrimus nei paimti mėginius tokiems tyrimams. Nors Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje nurodo, kad Muitinės laboratorijoje yra įdiegta kokybės valdymo sistema, laboratorija sertifikuota pagal LST ISO 9001 standartą, tačiau nepateikė jokių Muitinės laboratorijos akreditavimą tirti trąšas pagrindžiančių duomenų. Pagal viešai prieinamą informaciją, Muitinės laboratorija akredituota atlikti tik maisto produktų, alkoholinių gėrimų, naftos produktų ir tekstilės medžiagų tyrimus (Nacionalinio akreditacijos biuro, viešosios įmonės „LST Sert“ duomenys). Joks trąšų tyrimo metodas nėra nurodytas ir Muitinės laboratorijos viešai paskelbtame Muitinės laboratorijos atliekamų tyrimų sąraše.

21.8. Byloje neatsižvelgta į tai, kad tikslus trąšų cheminės sudėties nustatymas itin svarbus antidempingo muito skaičiavimui, nes cheminė sudėtis gali lemti, ar antidempingo muitas apskritai gali būti taikomas Trąšoms, nes, kaip patvirtina Gamintojas, skirtingi elementai ir skirtinga cheminė sudėtis patvirtina, jog tai yra naujas produktas palyginus su tuo, kuriam taikomas antidempingo muitas.

21.9. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad Kauno TM, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Patikrinimo ataskaitoje padarytos skaičiavimų klaidos nurodytos prof. dr. Kęstučio Baltakio išvadose, kurios buvo pateiktos Muitinės departamentui su skundu dėl Patikrinimo ataskaitos.

21.10. Teismo išvada, kad Nepriklausomos laboratorijos akreditavimo pažymėjimas apie šios laboratorijos atitiktį LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimams ir akreditaciją atlikti trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimus nepatvirtina šios institucijos kompetencijos atlikti trąšų tyrimus dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo, yra nepragrįsta. Kaip minėta, Nepriklausoma laboratorija yra akredituota atlikti trąšų tyrimus, siekiant nustatyti trąšų sudėtį, o Vokietijos Federacinėje Respublikoje veikianti laboratorija Terrachem GmbH akredituota tirti trąšas rentgeno difrakcijos metodu ir tokiu būdu nustatyti trąšų sudėtį. Šiuo konkrečiu atveju tokie tyrimai leidžia nustatyti amonio nitrato kiekį Trąšose, kas yra pagrindinis rodiklis sprendžiant, ar Trąšoms taikomas antidempingo mokestis. Todėl tiek Nepriklausomos laboratorijos, tiek Vokietijos Federacinėje Respublikoje veikiančios laboratorijos Terrachem GmbH tyrimai yra leistinos įrodinėjimo priemonės mokestiniame ginče, įrodančios Trąšų sudėtį, konkrečiai, nustatančios amonio nitrato jose. Tai reiškia, kad Nepriklausomo laboratorijos tyrimo išvados atitinka Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktą, pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus.

21.11. Byloje neatsižvelgta į tai, kad Gamintojas patvirtino, jog pagal teorinius skaičiavimus, grynojo amonio nitrato sudėtis Trąšose pagal masę vidutiniškai sudarys 732,56 kg + 42,02 = 774,59 kg vienai produkcijos tonai arba – 77,5 proc. Taigi, Gamintojo skaičiavimai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjo importuotose Trąšose esantis amonio nitrato kiekis nesudaro daugiau 80 proc. bendros Trąšų masės. Prieštaravimo tarp Gamintojo pateikiamos informacijos apie trąšų NPK 16-16-16 gamybą, Nepriklausomos laboratorijos tyrimų ir Kauno technologijos universiteto atliktų tyrimų nėra.

Nepriklausomos laboratorijos tyrė galutinį produktą, kurio cheminė sudėtis (cheminiai junginiai esantys galutiniame produkte – Trąšose NPK 30-4-4) dėl vykstančių cheminių reakcijų yra šiek tiek kitokia, nei pirminiai gamyboje naudojami cheminiai junginiai. Dėl šios priežasties azotas (N), esantis Trąšų sudėtyje esančiose NPK 16-16-16, randamas ne amonio nitrato (NH4N03), o kituose junginiuose (dvigubas kalio amonio nitratas, kaip nurodyta Nepriklausomos laboratorijos išvadose). Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros laboratorijos išvadose šis neatitikimas paaiškintas:

„Remiantis RSDA kreivėmis galima teigti, kad užsakovo pateiktame 16-16-16 NPK trąšų bandinyje yra visi deklaruojami elementai (azotas, fosforas, kalis, kalcis), tačiau jie yra kitų junginių pavidalo nei užsakovo pateiktuose dokumentuose. Šiuos neatitikimus galima paaiškinti skirtinga duomenų pateikimo metodika. Tikėtina, kad pateiktuose dokumentuose cheminė sudėtis pagal atskirus junginius pateikta remiantis skaičiavimais, atliktais pagal vykstančias chemines reakcijas, o šiuo atveju tai yra cheminės ir instrumentinės analizės duomenys.

Vadovaujantis RSDA kreivių duomenimis nenustatyta kai kurių grynų junginių, pvz. kalcio fosfatų (CaHPO4, Ca(H2PO4)2, kalio nitrato (KNO3), tačiau RSFA duomenys patvirtina kalio, kalcio ir kitų elementų buvimą trąšose. Vykstant cheminėms reakcijoms gamybos metu gali susidaryti dvigubos druskos arba kristalizacijos metu susidaro mišrūs kristalai, todėl gauti instrumentiniai rezultatai yra šiek tiek prieštaringi. Nustatyti cheminių junginių neatitikimai nekeičia 16-16-16 NPK trąšų cheminės sudėties visuminio azoto, kalio, fosforo ir kalcio atžvilgu“.

Be to, ataskaitoje paaiškinta, kaip tokie procesai vyksta, t. y. ištirpęs kalio chloridas reaguoja su amonio nitratu ir įvykusios cheminės reakcijos pasėkoje skyla ir sudaro kitus junginius (KCl+NH4NO3 ↔ KNO3 + NH4CI).

21.12. Byloje neatsižvelgta į tai, kad Europos Komisija Europos sąjungos oficialiame leidinyje 2017 m. rugpjūčio 17 d. pateikė pranešimą Nr. 2017/C 271/07 dėl antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, dalinės tarpinės peržiūros, inicijuotos Rusijos eksportuojančių gamintojų „PJSC Acron“, Gamintojo ir jų asocijuotosios prekybos bendrovės „Agronova Europe AG“ iš Šveicarijos. Pranešime aprašytas aptariamas (nagrinėjamas) produktas – kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra 3102 29 00, 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 20. Po peržiūros tyrimo Europos Komisija peržiūros iniciatoriams pateikė patikrinimo ataskaitą, kurios ištrauką 2018 m. spalio 10 d. Gamintojas pateikė pareiškėjui, kuri pateikta Komisijai kartu su 2019 m. sausio 24 d. skundu. Šioje ištraukoje nurodyta, kad iš visų prie ataskaitos pridėtame 3 priede nurodytų produktų tik trąšos 31-3-3 ir 33-1-1 yra aptariamas (nagrinėjamas) produktas, tuo tarpu visos kitos priede Nr. 3 nurodytos trąšos nėra nagrinėjamu produktu. Priede Nr. 3 yra nurodytos ir trąšos NPK 30-4-4. Taigi, Trąšos nėra aptariamu (nagrinėjamu) produktu (tuo pačiu ir nagrinėjamu produktu pagal aukščiau nurodytą Europos Komisijos pranešimą Nr. 2017/C 271/07). Tai įrodo, kad pati Europos Komisija trąšų NPK 30-4-4 nelaiko produktu, kuriam turi būti taikomas antidempingo muitas. Atitinkamai pagal Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktiką, jeigu trąšos NPK 30-4-4 nėra tyrimo objektas, jos negali būti apmokestinamos antidempingo muitu (2008 m. rugsėjo 10 d. byloje JSC Kirovo-Chepetsky Khimichesky Kombinat prieš Europos Sąjungos Tarybą, T-348/05, sprendimas ECLI:EU:T:2008:327).

22. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą. Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą kartoja nustatytas bylos aplinkybes, argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui, teigia, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas selektyviai vertina Reglamento Nr. 2003/2003 paskirtį ir jo taikymo apimtį, nes iš šio teisės akto turinio akivaizdu, kad jo taikymo spektras platus ir gali būti taikomas įvairiais tikslais, siekiant užtikrinti muitinės priežiūrą.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Kauno TM atsiliepime į apeliacinį skundą kartoja nustatytas bylos aplinkybes, palaiko teismo motyvus, kuriais teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, argumentuotas, teismas įvertino įrodymų visumą, įrodymų leistinumą ir pagrįstumą, atsižvelgė į ESTT praktiką, vadovavosi ir laikėsi LVAT praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė LVAT 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2885-968/2021, kuri aktuali plėtojant vienodą teismų praktiką ir nuo kurios nukrypti nėra pagrindo. Kauno TM laikosi tos pačios pozicijos, kuri išdėstyta Muitinės departamento atsiliepime į apeliacinį skundą dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Reglamento Nr. 2003/2003 taikymu. Papildomai Kauno TM pažymi, kad pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiame reglamente nėra numatyta tyrimo metodų, kurie galėtų būti naudojami amonio nitrato kiekiui nustatyti, atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas sau prieštarauja, tai teigdamas, kad aptariamas reglamentas netaikomas, tai teigdamas, kad šis reglamentas nedraudžia taikyti kitų metodų. Kauno TM vertinimu, pareiškėjo prašymas prijungti naujus įrodymus yra nepagrįstas, nes pareiškėjas šiuos įrodymus galėjo pateikti ankstesnėse mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijose, nauji įrodymai yra nereikšmingi dėl patvirtintos išvados, jog nėra patikimo metodo nustatyti amonio nitrato kiekį trąšose, iš jų nėra aišku, ar laboratorijai buvo pateikti būtent ginčui aktualių Trąšų mėginiai, bet kokiu atveju yra neobjektyvūs, nes per ilgą laiką trąšų sudėtis galėjo pakisti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Agrokoncernas“ iš Rusijos įmonės PAO „Dorogobuž“ importuotos ir deklaruotos prekės – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4 – klasifikavimo ir su tuo susijusių Kauno TM 2018 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 8KM320040M, kuria pareiškėjui apskaičiuoti papildomi mokesčiai (galutinis antidempingo muitas, importo PVM) ir susijusios sumos (delspinigiai ir bauda), Muitinės departamento 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo Patikrinimo ataskaita patvirtinta, bei Komisijos 2021 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas Muitinės departamento 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ginčo prekė – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4 – atsakovo buvo teisingai klasifikuota TARIC kodu 3105 20 10 50, dėl to pareiškėjui pagrįstai papildomai apskaičiuoti mokėtini galutinis antidempingo muitas, importo PVM ir su jais susijusios sumos.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes nesutinka su teismo motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas netenkinti jo skundo reikalavimų. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kurie, jo nuomone, pagrindžia tai, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti teismo sprendimo negaliojimai pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikintas, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti papildomus įrodymus (Terrachem GmbH akreditacijos pažymėjimo priedą ir 2022 m. vasario 21 d. Tyrimo Ataskaitą 31025-220202).

29. Pastaruoju aspektu primintina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Pagal LVAT praktiką apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1892-662/2021).

Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010). Pagal ABTĮ 9 straipsnio 2 dalį dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami teismui išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Pareiškėjo rašytiniai įrodymai sudaryti užsienio kalbomis, nėra išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti teikiamų dokumentų sąsajumo su nagrinėjama byla.

Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atsisako pridėti prie bylos medžiagos papildomai pareiškėjo pateiktus įrodymus.

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno TM įformintose importo deklaracijose iš Gamintojo įsigytas prekes – amonio-nitrato trąšas NPK 30:4:4 – deklaravo TARIC kodu 3105 20 10 90. Kauno TM, atlikusi patikrinimą, Patikrinimo ataskaitoje konstatavo, kad ginčo prekės – sumaišytos sausos amonio nitrato trąšos NPK 30:4:4 – turėjo būti klasifikuojamos TARIC kodu 3105 20 10 50 ir apskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtinus mokesčius. Muitinės departamentas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu paliko galioti Patikrinimo ataskaitą; Komisija 2021 m. sausio 18 d. sprendimu patvirtinimo Muitinės departamento 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą.

31. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad Reglamente Nr. 945/2005 buvo svarstomas klausimas dėl naujų produktų rūšių, vadinamų amonio nitrato trąšomis, kurių sudėtyje esančio azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc., bet mažesnis kaip 33 proc. masės ir kuriose yra įdėta, įmaišyta arba cheminiu būdu gauta ne daugiau kaip 5 proc. P2O5 ekvivalento (maistinė medžiaga fosforas, P) ir (arba) ne daugiau kaip 5 proc. K2O ekvivalento (maistinė medžiaga kalis, K), klasifikavimo. Iš Reglamento Nr. 945/2005 turinio matyti, kad ištyrus naujų produktų rūšių chemines ir fizines savybes bei jų galutinį panaudojimą, buvo nustatyta, jog naujose produkto rūšyse (trąšos NPK) esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kurių apytikslis santykis taip pat yra 1:1. Taigi, nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 proc. masės.

32. Reglamento Nr. 945/2005 20–23 punktuose yra įtvirtinta prezumpcija, kad jei NPK trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis produkte yra visada didesnis kaip 80 proc. masės. Iš to seka, kad žinant trąšose esantį azoto kiekį, tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas atliekant laboratorinius tyrimus paprastai nėra būtinas, nes jis yra preziumuojamas.

33. ESTT byloje Nr. C‑117/19 2020 m. spalio 15 d. sprendime (Linas Agro sprendimas) konstatavo, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas, (Reglamentas Nr. 999/2014) 1 straipsnis, siejamas su 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia (be kita ko), yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį, (Reglamentas Nr. 945/2005) 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip. ESTT taip pat išaiškino, kad iš aiškios Reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnio formuluotės ir jame nurodytų TARIC kodų matyti, kad lemiamas kriterijus atliekant tarifinį klasifikavimą ir apmokestinant antidempingo muitu yra faktinis amonio nitrato kiekis importuotose trąšose, o ne remiantis azoto kiekiu preziumuojamas amonio nitrato kiekis. Taigi Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų, kad, nepaisant to, jog azoto kiekis viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės.

34. Teisėjų kolegija, Nutarties 31–34 punkte pateikto teisinio reglamentavimo ir aktualios ESTT praktikos kontekste įvertinusi tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad teismas pagrįstai vertino, ar pareiškėjo pateikti įrodymai paneigia Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtintą prezumpciją, o būtent ar įrodo, kad amonio nitrato kiekis ginčo trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis nei 80 proc. masės.

35. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021).

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pakankamai motyvuotai konstatavo, kad nei „Inspectorate Klaipėda“, UAB (Nepriklausomos laboratorijos) tyrimo protokolai nei Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto prof. dr. Kęstučio Baltakio paaiškinimai nepaneigia Muitinės laboratorijos Protokole Nr. 1 ir Protokole Nr. 2 padarytos išvados dėl ginčo Trąšose esančio amonio nitrato kiekio. Iš tikrinamo teismo sprendimo turinio matyti, kad šiuo aspektu teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, o tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

37. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo turinį, aišku, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad teismas nepagrįstai neskyrė, t. y. atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą skirti ekspertizę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ekspertizės skyrimas (ABTĮ 61 str. 1 d.) turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Atitinkamai ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams (ABTĮ 11 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, be kita ko, į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste įvertino Muitinės laboratorijos Protokolą Nr. ir Protokolą Nr. 2 bei su atliktais tyrimais susijusias aplinkybes, „Inspectorate Klaipėda“, UAB protokolus (Nepriklausomo laboratorijos Protokolas Nr. 1, Nepriklausomo laboratorijos Protokolas Nr. 2) ir Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto prof. dr. Kęstučio Baltakio paaiškinimų įrodomąją vertę nustatant amonio nitrato kiekį ginčo Trąšose, prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra būtinybės skirti papildomą ekspertizę.

38. Dėl Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto prof. dr. Kęstučio Baltakio paaiškinimų papildomai pabrėžtina, kad juose nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, paneigiančią Muitinės laboratorijos tyrimų teisingumą. Antai, pačioje prof. dr. Kęstučio Baltakio parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad tai yra „apžvalga, diskusijos ir galimybių studija pateikta pagal MTEP Unikalios metodikos kūrimas ir taikymas amonio nitrato kiekio apskaičiavimui NPK trąšose sutarties techninę užduotį negali būti traktuojama kaip neginčytinas faktas“. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad prof. dr. Kęstučio Baltakio parengta ataskaita nei patvirtina, nei paneigia ginčo byloje esančių Muitinės laboratorijos protokolų (Protokolas Nr. 1 ir Protokolas Nr. 2) išvadų.

39. Dėl „Inspectorate Klaipėda“, UAB protokolų papildomai akcentuotina, kad jų išvadų nėra pagrindo laikyti patikimomis, taigi ir paneigiančiomis Muitinės laboratorijos protokoluose (Protokolas Nr. 1, Protokolas Nr. 2) išdėstytas išvadas dar ir dėl to, kad (i) „Inspectorate Klaipėda“, UAB protokoluose daroma išvada, jog amonio nitrato kiekis ginčo Trąšų sudėtyje nesiekia 80 proc. produkto masės, yra grindžiamas atliktu vienos iš trąšų sudėtinių dalių – trąšų NPK 16-16-16 tyrimu, kuriame „Inspectorate Klaipėda“, UAB laboratorija nurodė, jog „amonio nitratas neįeina į NPK 16-16-16 sudėtį“, tačiau šis teiginys prieštarauja paties ginčo Trąšų (prekių) gamintojo PAO „Dorogobuž“ paaiškinimams, (ii) iš „Inspectorate Klaipėda“, UAB tyrimų protokolų nustatyta, jog laboratorija tam, kad nustatytų, kokios druskos įeina į NPK 16-16-16 sudėtį, mėginį analizavo rentgeno difrakcinės spinduliuotės būdu, tačiau „Inspectorate Klaipėda“, UAB laboratorijos nurodyto mėginių tyrimo metodo (rentgeno difrakcinės spinduliuotės būdu) tarp akredituotų tyrimo metodų šios laboratorijos akreditavimo pažymėjime LA.01.163 nėra.

40. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

41. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė