2023-04-25 Nr. CB-3627-2-69-3-15023-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1926

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15023-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2023 m. balandžio 11 d. paduotu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. vasario 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė:

„Ieškinį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. liepos 23 d. ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštus.

Patenkinti 2021 m. gegužės 25 d. UAB „Dorvina“ prašymą ir pratęsti 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį iki 2031 m. birželio 1 d. pagal 2022 m. gegužės 16 d. MB „DVG Planai“ paruoštą ginčo žemės sklypo (2828 kv. m) naudojimosi tvarkos planą, išnuomojant ieškovei valstybinės žemės sklypo dalį, plane pažymėta raide A, kurios plotas 2020 kv. m.“.

Kasaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės įgyvendinimo, sudarant valstybinės žemės sandorius turi būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 26, 27 punktai; 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020, 26 punktas). Šiame straipsnyje, be kita ko, įtvirtinti visuomenės naudos ir efektyvumo principai. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 punktas). Efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (VSTVNDĮ 9 straipsnio 2 punktas).

2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priimdamas nutartį atsižvelgė tik į ieškovės UAB „Dorvina“ interesus ir nevertino valstybės intereso gauti didžiausią įmanomą naudą iš valstybinės žemės. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nevertino ir neargumentavo, kaip ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimi už aikštelės ribų.

3. Ieškovės vykdoma veikla susijusi su metalų supirkimu. Vadovaujantis Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 4-678, 4 punktu, netauriųjų metalų laužo supirkimo vieta gali būti įrengiama arba specialiai įrengtoje patalpoje, arba atviroje aikštelėje, prie kurios įrengtas privažiavimas. Nacionalinė žemės tarnyba pateikė įrodymus, kurie patvirtino, kad ieškovės veikla yra vykdoma tik aikštelės plote. Neaišku, kokiais įrodymais remiantis Kauno apygardos teismas priimtoje nutartyje nurodo, kad ieškovė naudojasi už aikštelės ribų esančia žemės sklypo dalimi. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovės vykdomai veiklai reikalinga žemės sklypo dalis, esanti už aikštelės ribų. Teismas nepagrįstai tokių aplinkybių įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei.

4. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad ieškovės teisė naudotis 0,2828 ha ploto valstybinės žemės sklypu buvo patvirtinta ne tik 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutartimi, bet ir įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-67-454/2018, netinkamai vertino nurodytoje byloje nagrinėtą klausimą. Toje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl paties žemės sklypo dydžio ir nebuvo vertinama, kokioje žemės sklypo dalyje ieškovė vykdo veiklą.

5. Teismai savarankiškai pratęsę valstybinės žemės nuomos sutartį perėmė tik Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai priskirtų viešojo administravimo funkcijų vykdymą. Tokie teismų veiksmai prieštarauja valdžių padalijimo principui. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nurodomas valstybinės žemės nuomos terminas bei kiti sutarties duomenys, o administraciniame akte (teritorinio skyriaus įsakyme), kurio pagrindu priimtas sprendimas išnuomoti valstybinės žemės sklypą – kokiais teisės aktais vadovaujantis nusprendžiama išnuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį. Byloje liko neištirtos ir neįvertintos bylai teisingai išspręsti esminę reikšmę turinčios aplinkybės – ar tinkamai buvo nustatytas pratęsiamos valstybės žemės nuomos terminas. Todėl teismai neatskleidė bylos esmės.

6. Su ieškove buvo sudaryta terminuota valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios terminas baigėsi 2021 m. birželio 1 d. Ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. liepos 12 d. rašto priėmimo metu galiojusios redakcijos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 42 punkte buvo nurodyta, kad žemės nuomininkas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos gali pateikti valstybinės žemės nuomotojui prašymą pratęsti žemės nuomos terminą. Prašymą pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį ieškovė pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui 2021 m. gegužės 31 d. Todėl laikytina, kad ieškovė praleido terminą kreiptis dėl valstybinės žemės nuomos termino pratęsimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, už kasacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis ir nepateikti mokesčio sumokėjimo įrodymai. Atsakovė nurodo, kad ji atleista nuo žyminio mokesčio, nes siekia apginti valstybės teises bei teisėtus interesus. Prašymas nepagrįstas, nes atsakovė būtų atleista nuo žyminio mokesčio, jeigu ginčas būtų dėl turto/lėšų priteisimo valstybei. Tuo tarpu ginčas byloje yra dėl NŽT raštų panaikinimo ir nuomos sutarties pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

Agnė Tikniūtė