73ddd685-7bd2-4c17-b460-45a62bf147e5 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-17-264-2012Pirmosios instancijos teismo teisėja Giedrė JakštienėProcesinio sprendimo kategorija: 34.3; 34.4; 121.15; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 15 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Žibutės Budžienės ir Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Onai Martinaitytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Edgarui Jautakiui, atsakovei E. A., jos atstovėms advokatei Agnei Paškevičiūtei ir J.

U., trečiajam asmeniui G. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės E. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. G. ieÅ¡kinį atsakovams E. A., Kauno rajono savivaldybei, tretieji asmenys G. L. ir notarė Renata Butkauskaitė, dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo ir pažymų pripažinimo negaliojančiais, n u s t a t ė:I.Ginčo esmė              IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu (1t.b.l.115-117) prašė: pripažinti negaliojančia 1993-06-21 paveldėjimo teisės liudijimo, iÅ¡duoto E. A., dalį į ½ statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti negaliojančia 1993-06-04 Kauno rajono Rokų apylinkės virÅ¡aičio pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2007-01-18 Kauno rajono savivaldybės administracijos Rokų seniÅ«nijos pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2009-05-14 ieÅ¡kovei, priėmusiai palikimÄ pagal įstatymÄ po J.

V. V. mirties, buvo iÅ¡duotas liudijimas. 2009-05-21 ieÅ¡kovės sÅ«nus G. L. gavo E. A. pareiÅ¡kimÄ , siųstÄ per notarÄ , kuriame nurodyta, kad dalis gyvenamojo namo ir Å«kiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kuriais naudojasi G. L., priklauso jai nuosavybės teise pagal 1993-06-21 paveldėjimo teisės liudijimÄ ir 2007-01-18 seniÅ«nijos pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat reikalavo iÅ¡sikraustyti iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančių patalpų. IeÅ¡kovė kreipėsi į VÄ® „Registrų centras“ ir gavo nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad 58,94 kv.m. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžinieriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra registruoti E. A. vardu.

Tačiau atsakovei negali priklausyti visi ginčo pastatai, nes atsakovės motinai, V. Ž. ir J. V. V. priklausė po ½ visų statinių esančių (duomenys neskelbtini), tai patvirtina eilė raÅ¡ytinių įrodymų. Nors nėra nei vieno dokumento patvirtinančio, kad atsakovei priklausytų visas 58,94 kv.m. gyvenamasis namas su kitais statiniais, tačiau buvo iÅ¡duota 2007-01-18 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), apie Å¡ių statinių priklausomybę jai nuosavybės teise. Todėl raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė apgaule yra įgijusi nuosavybės teises į visÄ namų valdÄ , nes nuslėpė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes apie tai, kad 1/2 namų valdos turi priklausyti J.

V. V.. Be to, ginčijamos pažymos (1993 ir 2007 m.) bei jų pagrindu iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas (iÅ¡ dalies) prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl toks sandoris yra niekinis ir negalioja. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 13 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino; pripažino negaliojančia 1993-06-21 paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto E. A., dalį į ½ statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1Almp: 1/2garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Glp, ½ Å«kinio pastato, unikalus nr. (duomenys neskelbtini);

½ kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, unikalus nr. (duomenys neskelbtini)); pripažino negaliojančia 1993-06-04 Kauno rajono Rokų apylinkės virÅ¡aičio pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2007-01-18 Kauno rajono savivaldybės administracijos Rokų seniÅ«nijos pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ atsakovės E. A. 453,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ieÅ¡kovės G. G. naudai bei 67,66 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.

Teismas iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatė, kad V. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo suraÅ¡iusi 1986-06-26 testamentÄ , jog visÄ turtÄ , kuris jos mirties atveju jai priklausys, ji paliekanti atsakovei. 1993-06-21 dienÄ atsakovei iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, jo iÅ¡davimo pagrindas yra 1993-06-04 Kauno rajono Rokų apylinkės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuojama, jog pagal Å«kinės knygos Nr.46, asmeninę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) V.

Ž. vardu užregistruotas gyvenamas namas su priestatu, veranda, garažas, virtuvė, trys Å«kio pastatai su kiemo įrengimais, esantys (duomenys neskelbtini). Knygoje yra įraÅ¡as, jog V. Ž. priklauso ½ Å«kiui priklausančių gyvenamųjų pastatų, tokios atžymos padarytos 1991 m., 1992 m., ir 1993 m. IÅ¡ J. Ž. asmeninės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 1957 metais J. Ž. gyveno su žmona A. Ž., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovės motina V. Ž. (L.) su J. Ž. susituokė 1960-08-13 dienÄ .

Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog ½ pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) priklausė J. V., patvirtina ir 2009-05-29 Kauno apskrities archyvo pažyma dėl pastatų Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat faktas, jog vietinės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde yra įrašytas J. V. ūkis. Tai, kad pusė gyvenamojo namo J. Ž. pardavė J. V., byloje patvirtino ir liudytoja J. Ž. dukra N. G.. 2000-06-07 VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, jog valdai esančiai (duomenys neskelbtini), suteikiamas adresas (duomenys neskelbtini), bei konstatuojama, jog namų valda priklauso J.

– V. V. ir V. L.. Byloje pateiktas 1992-09-30 dienos susitarimas pirkti žemės sklypÄ , sudarytas J. – V. V. ir V. Ž., kuriame bendrasavininkai susitarė pirkti žemės sklypÄ lygiomis dalimis, praÅ¡ymas įregistruotas Kauno rajono Rokų apylinkėje ir jam suteiktas registracijos numeris. Teismas laikė, jog byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojo parodymai neginčijamai patvirtina, jog 1993-06-04 dienos Kauno rajono Rokų apylinkės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje iÅ¡dėstyti faktai prieÅ¡tarauja byloje iÅ¡tirtiems raÅ¡ytiniams įrodymams, liudytojo parodymams, todėl Å¡iÄ pažymÄ pripažino negaliojančia.

Teismas sprendė, kad atsakovei buvo žinoma, kad ji po V. Ž. mirties paveldi ne visÄ turtÄ , o ½ dalį, todėl laikė, jog atsakovė nurodė tokius duomenis, kurių nėra, nes pati atsakovė pripažino, jog po motinos mirties paveldėjimo dokumentus tvarkė ji pati. Atsakovo Kauno rajono savivaldybės atstovei negalint paaiÅ¡kinti, kokiais įrodymais remiantis iÅ¡duota 1993-06-04 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), teismas laikė neginčijamai įrodytu, jog ieÅ¡kinio reikalavimas dėl pripažinimo negaliojančia 1993-06-21 paveldėjimo teisės liudijimo, iÅ¡duoto E. A., dalies į ½ statinių, esančių (duomenys neskelbtini), remiantis LR CK 1.91 str. pagrindu yra įrodytas ir pagrįstas.

Teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu yra pagrįstas ir įrodytas, pripažino negaliojančia ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Rokų seniÅ«nijos 2007-01-18 pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog pastatai nuosavybės teise priklauso atsakovei pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismas laikė neginčijamai nustatytu, jog ieÅ¡kovė kreipdamasi į teismÄ nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kiniui paduoti, nes byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – 2009-05-21 dienos pareiÅ¡kimas trečiajam asmeniui G.

L., 2009-06-18 pažyma apie nekilnojamÄ turtÄ , ieÅ¡kovės, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai patvirtino, jog nei ieÅ¡kovei, nei trečiajam asmeniui niekada atsakovė ar jos atstovė dukra J. U. nepranešė, jog visas turtas priklauso atsakovei. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovei buvo žinoma apie faktÄ , jog visas turtas yra paveldėtas atsakovės. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentaiAtsakovė E. A. apeliaciniu skundu (2t.b.l. 35-40) praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti patikslintÄ ieÅ¡kinį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:1. Teismas nepagrįstai laikė, kad 1993 m. birželio 4 d. Kauno rajono Rokų apylinkės virÅ¡aičio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina negaliojančia dėl joje iÅ¡dėstytų faktų prieÅ¡taravimo byloje iÅ¡tirtiems įrodymams. IÅ¡ kartu su atsiliepimu į pareikÅ¡tÄ pradinį ieÅ¡kinį pateiktos J. Ž. asmeninės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. Ž. Å¡eimÄ laikotarpiu nuo 1955 m. iki 1957 m. sudarė jo žmona A.

Ž., dukros I. ir N. Ž. bei posÅ«nis V. K., minėtu laikotarpiu J. Ž. Å¡eima pastatų, priklausančių jų Å«kiui, neturėjo. Kitoje pateiktoje J. Ž. asmeninėje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 1958 m. - 1960 m. laikotarpiu J. Ž. Å¡eimÄ sudarė jo žmona A. Ž. (mirusi (duomenys neskelbtini)), dukros I. ir N. Ž., taip pat V. L., G. L. ir apeliantė E. A.. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad J. Ž. ir V. Ž. (buvusi L.) buvo vienos Å¡eimos nariais dar iki jų santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ minėtos J. Ž. asmeninės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, kad J. Ž. Å¡eima nuo 1959 m. turėjo pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ ir priemenę, priklausančius jų Å«kiui. Tuo tarpu ieÅ¡kovė kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu pateikė Kauno apskrities archyvo 2009 m. gegužės 29 d. pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad „Kauno rajono Samylų apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1964-1970 metų (duomenys neskelbtini) Å«kinėse knygose įraÅ¡ytas V.

J., A. Å«kis. Knygų skiltyse „ūkio visuomeninė grupė" įraÅ¡yta: „kolÅ«kiečių“. Skiltyse „ūkiui priklausantieji pastatai“ įraÅ¡yta: „gyvenamas namas pusė (1960)“. AnalogiÅ¡ka informacija nurodyta ir apie 1971-1978 m., 1986-1990 m. Å«kines knygas. Tačiau minėtoje pažymoje taip pat nurodoma, jog Å«kinėse knygose nėra žinių apie tai, kokiu pagrindu J. V. V. priklauso pusė gyvenamojo namo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas teisės normas, susijusias su nuosavybės teisėmis į nekilnojamÄ jį turtÄ analogiÅ¡kuose ginčuose, yra pažymėjęs, jog įraÅ¡ai Å«kinėse knygose nėra įrodymas apie nuosavybės įsigijimÄ , jeigu nėra nurodyta nuosavybės įsigijimo pagrindo, todėl įraÅ¡as Å«kinėse knygose gali patvirtinti tik gyvenimo tam tikroje vietoje faktÄ , bet neįrodo nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ .

IeÅ¡kovė G. G. nepatiekė jokių įrodymų apie tai, kad V. Ž. ir J. V. V. buvo sudarę įstatymų reikalaujamos formos sutartį dėl ½ gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo. Nors pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo iÅ¡vadÄ dėl J. V. V. nuosavybės teisės į ½ gyvenamojo namo, rėmėsi liudytojos N. D. G. parodymais, jie nelaikytini tinkamais ir leistinais tokiai iÅ¡vadai daryti.2. Teismui buvo pateiktas 1973 m. kovo 19 d. Rokų apylinkės DŽD Tarybos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad V.

Ž. turi nuosavÄ gyvenamÄ namÄ , tačiau Å¡io pažymėjimo teismas nevertino ir dėl jo nepasisakė. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl 1987 m. birželio 15 d. ir 1988 m. balandžio 8 d. draudimo liudijimų, iÅ¡ kurių matyti, kad V. Ž. mokėjo draudimo įmokas už visus statinius, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino ir 2009 m. liepos 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad apeliantė (V. Ž. testamentinė įpėdinė) už naudojamÄ 0,15 ha valstybinės žemės sklypÄ prie nuosavybės teise priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), žemės nuomos mokestį už 2004-2008 m. yra sumokėjusi.

Pastarieji įrodymai pagrindžia, kad V. Ž., o po jos mirties ir apeliantė, įgyvendino pareigas, kurias turėjo ir turi kiekvienas savininkas (draudimo įmokų mokėjimas, žemės nuomos mokesčių už valstybinį žemės sklypÄ , kuriame yra pastatai, mokėjimas). Be to, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog J. V. V. bei ji pati kada nors bÅ«tų vykdę analogiÅ¡kas pareigas.3. Nustatęs, kad 1993 m. birželio 4 d.

Kauno rajono Rokų apylinkės viršaičio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina negaliojančia, Kauno miesto apylinkės teismas, sprendė, jog, remiantis CK 1.91 str., pripažintina negaliojančia ir 1993 m. birželio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo dalis į ½ jame nurodytų statinių. Apeliantė neturėjo abejonių, jog visi statiniai, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), priklausė jos motinai V. Ž., be to, apeliantei nebuvo žinoma apie tai, kad ji ar jos sutuoktinis J.

Ž. kada nors bÅ«tų sudarę dalies statinių pirkimo-pardavimo sutartį su J. V. V. Trečiajam asmeniui notarei Renatai Butkauskaitei apeliantė teikė tik tuos dokumentus, kuriuos jai buvo iÅ¡davę valstybės ar savivaldybės institucijos, jokių aplinkybių nenutylėjo, taip pat sÄ moningai nenurodė jokių faktų, kurie bÅ«tų neatitikę tikrovės. Todėl teismas negalėjo prieiti iÅ¡vados, jog egzistuoja LR CK 1.91 str. numatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai.4. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovės reikalavimams pripažinti negaliojančiomis 1993 m. birželio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo, iÅ¡duoto apeliantei, dalį į ½ statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 1993 m. birželio 4 d.

Kauno rajono Rokų apylinkės virÅ¡aičio pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007 m. sausio 18 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Rokų seniÅ«nijos pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nepagrįstai priėjo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kiniui paduoti. Be to, teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kiniui dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu, iÅ¡ vis nepasisakė dėl ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kiniui dėl aukščiau nurodytų pažymų pripažinimo negaliojančiomis.

Kauno rajono Rokų apylinkės virÅ¡aičio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantei buvo iÅ¡duota 1993 m. birželio 4 d., o paveldėjimo teisės liudijimas - 1993 m. birželio 21 d. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 str. 1 d. nustatė bendrÄ trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniams dėl pažeistų teisių gynimo pareikÅ¡ti. Nuo minėtos pažymos ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ buvo praėję daugiau nei 16 metų, tačiau per tÄ laikotarpį nei J.

V. V., nei jo įstatyminė įpėdinė ieÅ¡kovė G. G. Å¡ių dokumentų neginčijo. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2000 m. pradėjo tvarkyti paveldėjimÄ , tačiau tik 2009 m. rimtai tuo užsiėmė. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad toks ieÅ¡kovės elgesys, kuomet per 9 metus ji nepasidomi apie tai, koks turtas sudaro J. V. V. palikimo sudėtį, laikytinas neatitinkančiu protingo, atidaus ir rÅ«pestingo žmogaus elgesio analogiÅ¡koje situacijoje. Nors teismas šį ieÅ¡kovės susižinojimo momentÄ siejo su aktyviais apeliantės veiksmais - praneÅ¡imu apie tai, kad jai 1993 m. birželio 21 d. iÅ¡duotame paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijime yra įraÅ¡ytas visas, o ne ½ gyvenamojo namo ir kitų pastatų, tai niekaip negalėjo eliminuoti pačios ieÅ¡kovės pareigos pasiteirauti apeliantės apie palikimo priėmimÄ ar pasidomėti vieÅ¡ais VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Apie ginčijamÄ seniÅ«nijos apylinkės pažymÄ ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinoma nuo jos pavieÅ¡inimo momento 2007 m. kovo 15 d., todėl ji turėjo teisę apskųsti šį administracinį teisės aktÄ per 1 mėnesį. Tuo tarpu ieÅ¡kinys dėl seniÅ«nijos apylinkės pažymos pripažinimo negaliojančia teismui paduotas praėjus daugiau nei 2 metams nuo jos pateikimo ir įregistravimo VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre.5. Teismas, patenkinęs patikslintÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, neatsižvelgė į tai, kad jis pareikÅ¡tas tiek atsakovei E. A., tiek atsakovui Kauno rajono savivaldybei, ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė tik iÅ¡ apeliantės. Tuo atveju, jei bÅ«tų pripažinta, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai patenkino ieÅ¡kovės reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies ir pažymų pripažinimo negaliojančiomis, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo turėtų bÅ«ti pakeista nustatant, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ abiejų atsakovų.Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2t.b.l. 54-55) praÅ¡o apeliantės E. A. apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nurodo, kad nesant byloje raÅ¡ytinių įrodymų, kokiu pagrindu J. V. V. priklausė pusė ginčo gyvenamojo namo, teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino pilnai. Suformuota Aukščiausiojo teismo praktika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Å«kinių knygų parodo faktiÅ¡kai namų valdoje gyvenančius (gyvenusius) asmenis, o ne nuosavybės teisę į ginčo pastatus. IeÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, nors Å¡alis turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

Å ioje byloje nepagrįstai teismas rėmėsi liudytojos N. D. G. parodymais, nes tokiu atveju bet kuris asmuo galėtų kreiptis teismÄ ir liudytojų parodymais įrodinėtų, kad įgijo nuosavybės teisę į vienÄ ar kitÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , ignoruojant privalomÄ sandoriui įforminti raÅ¡ytinę formÄ . Tai, kad atsakovės motinai V. Ž. (po kurios mirties palikimÄ priėmė apeliantė) nuosavybės teise priklausė ginčo pastatai adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), įrodo byloje esantys dokumentai.

Tai Gintaro kolÅ«kio 1957-08-21 aktas, apie sklypo iÅ¡skyrimÄ statytojui Ž. J., B., ir gyvenamojo namo statybos projektas. Aplinkybę, kad atsakovės tėvai valdė nuosavybės teise ginčo pastatus įrodo pateikti savanoriÅ¡ko pastatų draudimo liudijimas, turto valstybinio privalomojo draudimo liudijimas. Tai, kad ginčo pastatas su žeme sudaro vienÄ valdÄ , įrodo VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2009-08-12 raÅ¡tas, kuriame konstatuota, kad „iÅ¡nagrinėjus kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), istorinius dokumentus, nustatyta, kad pirminė valdos inventorizacija atlikta 1973-03-12 adresu (duomenys neskelbtini)“.

Atsakovas sutinka su apeliantės pozicija ir dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo administracinių aktų atžvilgiu. IeÅ¡kovė G. G. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2t.b.l. 56-57) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodydama argumentus dėl J. V. V. nuosavybės teisių įgijimo į ½ ginčo pastato, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu nuosavybės teisės atsirado jos motinai V.

Ž.. IÅ¡ byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad be įrašų Å«kinėse knygose nėra jokių duomenų, kaip nuosavybės teisės atsirado V. Ž. ir J. V. V.. Apeliantė teigia, kad jos motina V. Ž. buvo J. Ž. Å¡eimos narė 1958-1960 m. laikotarpiu, tačiau tokius teiginius paneigia faktinės aplinkybės, kad A. Ž. mirė tik (duomenys neskelbtini), V. (V.) L. su J. Ž. susituokė tik (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas pastatytas 1959 m. Byloje yra duomenys (asmeninė sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini)) kurie patvirtina, kad apeliantė 1992-01-01 ir 1993-01-01 savo paraÅ¡ais patvirtino duomenis, kad priklauso ½ gyvenamojo namo.

Apeliantė nei pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nesugebėjo paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur ginčijamojoje 1993 m. birželio 4 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado įraÅ¡as, kad Ž. V. priklauso visas gyvenamasis namas. Rokų seniÅ«nija atsakydama į užklausimÄ , kokiai dokumentais remiantis buvo iÅ¡duota 1993 m. birželio 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji iÅ¡duota remiantis įraÅ¡ais Å«kinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad E. A. Å«kiui priklauso ½ gyvenamojo namo.

Apeliantė negalėjo nematyti akivaizdžių prieÅ¡taravimų tarp pirminių dokumentų (Å«kio knygų) ir jai iÅ¡duotų pažymų, tačiau Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes sÄ moningai nutylėjo, tokiu bÅ«du sudarydama galimybę paveldėti visÄ gyvenamÄ jį namÄ . Teismas teisingai įvertino aplinkybes dėl to kokį turtÄ valdė V. Ž. ir pagrįstai taikė CK 5.1 straipsnį, nes apeliantė negalėjo paveldėti daugiau turto nei jo turėjo jos motina V. Ž.. IeÅ¡kovei visada buvo žinoma, kad J.

V. priklausė ½ gyvenamojo namo, kitokių aplinkybių, kurios bÅ«tų vertę abejoti savo žiniomis nebuvo, be to atsakovės ir jos dukros elgesys neleido abejoti tuo, kad J. V. priklausė dalis namo. Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties institutas nėra skirtas ginti nesÄ Å¾iningų asmenų interesus bei padėti jiems piktnaudžiauti teise. Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad negalima atmesti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo pagrindu, vadovaujantis tik formaliais motyvais ir taikant įstatymus nesivadovaujant teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei iÅ¡vadosApeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Kadangi su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais sutinkama, jie iÅ¡samiai nekartojami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

Å . v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002, 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3-416/2007; kt.). Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai), nepažeidė įrodymų pusiausvyros principo.

Atsakovei nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ bei Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2007-03-15 nekilnojamojo turto registre, 2007-01-18 apylinkės seniÅ«nijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1993-06-21 paveldėjimo teisės liudijimo, iÅ¡duoto priėmus palikimÄ po atsakovės motinos V. Ž. mirties (mirusios (duomenys neskelbtini)) į 1993-06-04 inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1993-06-04 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei Rokų apylinkės 1993-06-04 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (1 t.b.l. 8-9, 17).

IeÅ¡kovė (įstatyminė įpėdinė) priėmė palikimÄ atsiradusį po J. V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, 2000-08-08 kreipdamasi į notarinę kontorÄ dėl paveldėjimo (1 t.b.l. 19, 67). Nuosavybės teisė į paveldÄ turtÄ Â Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ ir pan.) , įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , patvirtinantį jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (1964 m.

CK 598 str., CK 5. 66 str.), Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu nėra ribojamas. IeÅ¡kovė nurodo, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik gavusi 2009-05-21 atsakovės pareiÅ¡kimÄ dėl iÅ¡keldinimo, todėl senaties termino nepraleido. Atsakovės nuosavybės teisės vieÅ¡ame registre įregistruotos 2007-03-15 (CK 1. 75 str.), ginčas tarp Å¡alių kilęs paveldėjimo pagrindu įgytos nuosavybės teisės (CK 4. 47 str. 2p.), kurių teisių į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimui taikytinas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena kai asmuo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ ( CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 dalis, 1. 125 str 1 d., 1. 127 str. 1 d.).

Todėl atmestini apeliantės argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, nes ieÅ¡kovė apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo po to, kai gavo 2009-05-14 atsakovės pareiÅ¡kimÄ dėl iÅ¡keldinimo, 10 metų ieÅ¡kinio senaties termino bei sutrumpinto 1 mėnesio termino 2007-01-18 apylinkės seniÅ«no pažymai nuginčyti nepraleido, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netaikė. Teisėjų kolegijos vertinimu nors Kauno apskrities archyvo 2009 m. gegužės 29 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei Å«kinių knygų iÅ¡raÅ¡uose apie 1964-1970 m., 1971-1978 m., 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) Å«kinėse knygose įraÅ¡ytÄ V.

J., A. Å«kį bei Å«kiui priklausančius pastatus ½ gyvenamojo namo (1960 m.) nėra žinių apie tai, kokiu pagrindu J. V. V. priklauso pusė gyvenamojo namo, tačiau įraÅ¡ai Å«kinėse knygose patvirtina faktiÅ¡kai susiklosčiusius santykius, buvusius tarp J. V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), bei J. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), po jo mirties likus gyventi ½ namo dalyje V. Ž., mirusiai (duomenys neskelbtini), bei po jos mirties priėmusiai palikimÄ atsakovei. Pirmosios instancijos teismas remdamasis įraÅ¡ais Å«kinėse knygose bei liudytojos N. D.

G. paaiÅ¡kinimais nustatė, kad pusė gyvenamojo namo J. Ž. pardavė J. V.. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, Å¡alims buvo pasiÅ«lyta pateikti papildomus raÅ¡ytinius įrodymus (2 t.b.l. 100-101). IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktų Kauno apskrities archyvo duomenų bei ūkinių knygų iÅ¡rašų asmeninės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apie J. V., A., ūkį (duomenys neskelbtini) 1964-1966m., 1967-1969, 1971-1972m., 1973-1975m.,1983-1985 m., matyti, kad ūkiui priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) kaimo 1961-1963 m.

Å«kinės knygos archyvui saugoti neperduotos ( 2 t. b. l. 108-115). IÅ¡Â Kauno apskrities archyvo gautos 1961-07-11 sutarties tarp J. Ž. ir J. V. dėl ½ dalies gyvenamojo namo pardavimo (2 t.b.l. 109) turinio matyti, kad tuo metu buvo suraÅ¡yta sutartis nebaigto statyti (neįrengto, be langų ir durų) ½ gyvenamojo namo dalis, kuriÄ vėliau Å¡alys ketino įforminti notarine tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirkimo-pardavimo sutartis pagal tuo metu galiojusį RTFSR kodekso 185 str. bei nuo 1965-01-01 galiojusį CK 255 str. turėjo bÅ«ti sudaryta notarine tvarka.

Nors bylos duomenimis notarine tvarka pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau iÅ¡ archyvui saugoti perduotų nuo 1964 m. įrašų Å«kinėse knygose, Å¡alių bei liudytojos N. D. G. paaiÅ¡kinimų matyti, kad pagal įraÅ¡us Å«kinėse knygose tiek atsakovės motinai V. Ž., tiek J. V. priklausė po ½ dalį gyvenamojo namo, neginčijama, kad J. V. pilnai įsirengė jam J. Ž. perleistÄ neįrengtÄ Â½ gyvenamojo namo dalį, kurioje su žmona A. V. gyveno iki pat mirties, 1991-1992 m.

įrašuose ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), apie atsakovės E. A. ūkį, taip pat nurodyta ½ gyvenamojo namo. 1961-1963 m. ūkinės knygos archyvui saugoti neperduotos, pagal iki 1965-01-01 galiojusio RTFSR 1922 m. CK 185 str. nuosavybės teisės į pastatus buvo registruojamos Vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose, todėl esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo J. V. įgijo savo darbu ir lėšomis prisidėdamas prie gyvenamojo namo statybos esant 1961-07-11 rašytiniam bendram susitarimui su J.

Ž.. Pagal 1964 m. CK penkioliktÄ jį skirsnį bei CK 111 str. nuosavybės teisės į turtÄ galėjo atsirasti daikto sukÅ«rimu. Å iuo konkrečiu atveju – namo pastatymu. Jeigu asmuo, teisėtai pastatęs pastatÄ , bet neįregistravęs jo ir nuosavybės teisės į jį, mirÅ¡ta, pastato registracijÄ ir nuosavybės teisę į jį administracine tvarka turi teisę atlikti jo įpėdinis (įpėdiniai). Byloje esantis susitarimas tarp V. Ž. ir J. V. pirkti 0, 145 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 0, 0725 ha bei 1992-0803 Kauno rajono Rokų apylinkės virÅ¡aičio potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini)( 2 t.b.l. 120-121, 1 t.b.l.15) taip pat patvirtina atsakovės motinos V.

Ž. bei J. V. iÅ¡reikÅ¡tÄ bendraturčių valiÄ lygiomis dalimis pirkti žemės sklypÄ prie jų turimos namų valdos.Apeliantės argumentai, kad teismas neįvertino 1973-03-19 Kauno rajono Rokų apylinkės pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t.b.l. 62), 1987 m. birželio 15 d. ir 1988 m. balandžio 8 d. draudimo liudijimų apie V. Ž. mokėtus draudimo mokesčius už pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie žemės nuomos mokesčio už 2004-2008 m. sumokėjimÄ , nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . 1973 m. kovo 19 d.

Rokų apylinkės DŽD Tarybos pažymėjime Nr. 109 nėra nurodytas tikslus adresas, iš 1993-06-04 pažymėjimo, išduoto atsakovei ( 1 t.b.l.63) matyti, kad nei V. Ž., nei J. V. vardu nuosavybės teisės į ginčo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruotos įsigaliojus 1991-07-25 Vyriausybės nutarimui Nr. 297, kuriuo pavirtinta „Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija. Pagal šios instrukcijos nuostatas draudimo liudijimai priskirtini tik prie netiesioginiu būdu nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų kategorijos (9.4. p.), todėl apeliantės nurodytų dokumentų buvimas negali būti vertinamas atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų (CPK 185 str.).

Taigi aptartų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių bei faktų visuma leidžia teisėjų kolegijai padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovei nuosavybės teisė į ginčo pastatus vieÅ¡ame registre įregistruota nesant tam nei teisinių, nei faktinių prielaidų, nepagrįstai, pažeidžiant ieÅ¡kovės, kaip ½ dalies nekilnojamojo daikto savininkės, teises (CK 4. 47 str. 2 p.). Nors pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės, nemotyvavo, tačiau pagal ginčo esmę reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo buvo pagrindinis, dėl ko ir atsirado Å¡ios iÅ¡laidos, todėl taip paskirstęs bylinėjimosi iÅ¡laidas procesinių teisės normų nepažeidė.Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovei priteistinos advokato pagalbos iÅ¡laidos.

Byloje pateiktas kvitas (2 t.b.l. 90-91) apie 2420 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidas (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ bei atstovavimÄ ). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , apimtį į tai, kad tas pats advokatas atstovavo ieÅ¡kovę ir pirmosios instancijos teisme, todėl laiko sÄ naudos byloje buvo nedidelės, atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus dydžius, iÅ¡ apeliantės priteistinos 1400 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidos ieÅ¡kovei (CPK 93 str.1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ E. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1400 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme G.

G. ( a.k. (duomenys neskelbtini) Teisėjos                                                      Aušra Baubienė                                                                  Žibutė Budžienė                                                                                                                                                                                 Virginija Gudynienė