Legislator Case Law & Legislation
73dbb3f5-d8cd-4fe6-be8b-3a6a42ad0a23 AI generated

73dbb3f5-d8cd-4fe6-be8b-3a6a42ad0a23 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 73dbb3f5-d8cd-4fe6-be8b-3a6a42ad0a23
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė N. L. 2022 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė nutraukti 2009 m. lapkričio 24 d. su atsakovu A. L. sudarytos iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties dalį, kuria ji atsakovui perleido pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jai perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m sausio 25 d., ieÅ¡kovės atstovė patikslino, kad, taikant restitucijÄ , praÅ¡o grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 1/2 dalį sutartimi perleisto turto.

Legislator headnote

AI generated

73dbb3f5-d8cd-4fe6-be8b-3a6a42ad0a23 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovė N. L. 2022 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė nutraukti 2009 m. lapkričio 24 d. su atsakovu A. L. sudarytos iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties dalį, kuria ji atsakovui perleido pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jai perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m sausio 25 d., ieÅ¡kovės atstovė patikslino, kad, taikant restitucijÄ , praÅ¡o grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 1/2 dalį sutartimi perleisto turto.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-571-464/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00091-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.14.4; 2.6.14.5; 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. L., atstovaujamo S. A., apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. L., po kurios mirties jos teises ir pareigas perėmė A. L. ir N. K. (L.), ieÅ¡kinį atsakovui A. L., atstovaujamam S. A., dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė N. L. 2022 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė nutraukti 2009 m. lapkričio 24 d. su atsakovu A. L. sudarytos iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties dalį, kuria ji atsakovui perleido pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jai perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m sausio 25 d., ieÅ¡kovės atstovė patikslino, kad, taikant restitucijÄ , praÅ¡o grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 1/2 dalį sutartimi perleisto turto.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis, kuris 2018 m. balandžio 21 d. mirė, su savo sÅ«numi atsakovu A. L. 2009 m. lapkričio 24 d. sudarė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovę ir jos sutuoktinį iÅ¡laikyti iki gyvos galvos, t. y. suteikti jiems gyvenamÄ jį plotÄ , maitinimÄ , nupirkti reikiamus vaistus, slaugyti ligos atveju, suteikti kitas bÅ«tinas paslaugas, juos palaidoti ir prižiÅ«rėti kapus. Atsakovas iki 2015 m. sutartį vykdė, tačiau 2015 m. birželio 7 d. jis nukrito nuo laiptų ir sunkiai susižeidė, nustojo kalbėti, vaikščioti, vangiai reagavo į aplinkÄ . Atsakovui 2015 m. liepos mėn. neterminuotai nustatytas didelių poreikių lygis ir nuolatinė speciali slauga. Nuo to momento, kai sÅ«nus tapo neįgalus, ieÅ¡kovė iÅ¡ jo nebegavo sutartyje sulygtos priežiÅ«ros. IeÅ¡kove rÅ«pinasi kitas jos sÅ«nus A. L. ir dukra N. K. (L.), t. y. visÄ paramÄ , įskaitant ir finansinę, ieÅ¡kovei teikia ne atsakovas, o kiti jos vaikai, be to, ji pati moka už komunalines paslaugas, perka maistÄ , vaistus. Atsakovui dėl objektyvių priežasčių negalint vykdyti sutarties, Å¡i sutartis nutrauktina ir taikytina restitucija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: (1) nutraukė ieÅ¡kovės N. L. atžvilgiu Alytaus miesto 1-jame notarų biure 2009 m. lapkričio 24 d. sudarytÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį; (2) taikė restitucijÄ ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. L. 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, pastato – Å«kinio pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); (3) priteisė iÅ¡ atsakovo valstybei 211 Eur žyminį mokestį ir 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.

4. IÅ¡ nagrinėjamos bylos ir prie jos prijungtų Alytaus apylinkės teismo civilinių bylų Nr. e2YT-3070-979/2019 ir Nr. 2YT-3206-292/2019 medžiagos, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad: 2007 m. sausio 12 d. ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis A. L. sudarė testamentÄ , kuriuo jiems priklausantį turtÄ paliko vaikams A. L., N. K. (L.) ir A. L.; 2009 m. lapkričio 24 d. ieÅ¡kovė N. L. ir jos sutuoktinis A. L. notarine iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi sÅ«nui (atsakovui) A. L. perleido pastatus ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovas, atitinkamai, įsipareigojo tėvus iÅ¡laikyti iki gyvos galvos, suteikdamas jiems gyvenamÄ jį plotÄ , maitinimÄ , drabužius, nupirkdamas reikiamus vaistus, slaugydamas ligos atveju ir suteikdamas kitas bÅ«tinas paslaugas jų praÅ¡ymu, taip pat įsipareigojo juos palaidoti ir prižiÅ«rėti kapus; 2015 m. įvykus nelaimingam atsitikimui atsakovui A. L. buvo sunkiai sužalota galva; 2018 m. balandžio 21 d. mirė ieÅ¡kovės sutuoktinis A. L.; Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsakovas A. L. buvo pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, vėliau jo globėja ir turto administratore buvo paskirta S. A..

5. Atsižvelgęs į tai, kad po nelaimingo atsitikimo pačiam atsakovui yra reikalinga nuolatinė kito asmens priežiÅ«ra ir pagalba, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovas negali ir ateityje negalės vykdyti savo pareigų ieÅ¡kovei pagal sudarytÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, negalės rÅ«pintis ieÅ¡kove ir jos prižiÅ«rėti, nors ieÅ¡kovei vyresniame amžiuje bus reikalinga reali pagalba.

6. Teismo vertinimu, tokia aplinkybė, kad vietoje atsakovo ieÅ¡kove ėmė rÅ«pintis jo globėja paskirta S. A., neturi teisinės reikÅ¡mės. PraÅ¡oma nutraukti 2009 m. lapkričio 24 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties dalimi buvo iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės valia sudaryti sutartį bÅ«tent su atsakovu, perduodant jam nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ ir iÅ¡reiÅ¡kiant pasitikėjimÄ bei sutinkant už perduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos. Atsakovo globėja S. A. nėra įstatyme nustatyta forma iÅ¡reiÅ¡kusi savo valios atlikti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartyje numatytus veiksmus, o ieÅ¡kovė nėra iÅ¡reiÅ¡kusi pasitikėjimo S. A. ir nepageidauja bÅ«ti nuo jos priklausoma. Nesant įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡reikÅ¡tos ieÅ¡kovės valios, kad jÄ iÅ¡laikytų atsakovo globėja, ieÅ¡kovei negali bÅ«ti prieÅ¡ jos valiÄ nustatyta tokio asmens pagalba ir iÅ¡laikymas. Teismas pažymėjo, kad rentos sutarčiai yra bÅ«dinga tai, jog rentos gavėjui yra svarbios asmens, teikiančio iÅ¡laikymÄ , savybės, lemiančios pasitikėjimÄ rentos davėjo asmeniu, todėl ieÅ¡kovė turi teisę pati pasirinkti jai iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos teiksiantį asmenį.

7. Teismas pripažino, kad po atsakovo traumos ieškove rūpinasi ne kažkuris konkretus asmuo, bet visi, kas gali tuo metu, kai reikia pagalbos, ja pasirūpinti. S. A. nurodoma pagalba ieškovei buityje ir dėl sveikatos laikytina geranoriška pagalba tame pačiame name gyvenančiam garbingo amžiaus asmeniui, tačiau vien tai nepatvirtina, kad S. A. atliekami veiksmai ieškovės atžvilgiu yra pagrįsti susiklosčiusiais išlaikymo iki gyvos galvos teisiniais santykiais.

8. Kaip nepagrįstus teismas atmetė tokius atsakovo atstovo argumentus, kad ieÅ¡kovė N. L. nesupranta, dėl ko užvesta Å¡i byla, todėl abejoja, ar ji tikrai siekia nutraukti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį. Teismo nuomone, byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), kad ieÅ¡kovė negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar bÅ«tų pripažinta neveiksnia. IeÅ¡kovė yra garbingo amžiaus žmogus, todėl tam tikrų teisinių dalykų ji nesupranta ir negali labai aiÅ¡kiai ar tiksliai dėl jų pasisakyti. Tačiau apklausos teisme metu ji paaiÅ¡kino, kad sutartis jau ir dabar negalioja, ji nieko nereiÅ¡kia, ieÅ¡kovė rÅ«pinasi savimi kiek gali pati, jai padeda kitas sÅ«nus ir dukra, o atsakovas pasirÅ«pinti ja negali, nes juo pačiu dabar reikia rÅ«pintis. Teismas Å¡iuos ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus vertino kaip patvirtinančius ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ jos pozicijÄ .

9. Teismas konstatavo, kad rentos mokėtojo prievolė teikti iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei yra iÅ¡ esmės pažeista, tačiau ne dėl nuo atsakovo valios priklausančių, bet objektyvių priežasčių, t. y. dėl atsakovo sveikatos bÅ«klės. IeÅ¡kovė nebegali gauti sutarties vykdymo iÅ¡ tos Å¡alies, kuriai ji iÅ¡reiÅ¡kė savo pasitikėjimÄ ir norÄ , kad ja rÅ«pintųsi iki gyvos galvos, todėl ieÅ¡kovės interesai dėl tokios situacijos yra iÅ¡ esmės suvaržyti, lieka neįgyvendinti ieÅ¡kovės teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatu lÅ«kesčiai.

10. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos procesinės eigos, po Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo priėmimo, kuriuo ieÅ¡kinys buvo patenkintas, ieÅ¡kovė N. L. 2023 m. vasario 24 d. mirė. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi civilinę bylÄ sustabdė iki paaiÅ¡kės mirusios N. L. teisių perėmėjai, o 2023 m. birželio 7 d. nutartimi jÄ atnaujino ir pradinę ieÅ¡kovę N. L. pakeitė jos teisių perėmėjais A. L. ir N. K. (L.), taip pat nustatė jiems terminÄ atsiliepimams į apeliacinį skundÄ pateikti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovas A. L., atstovaujamas S. A., apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Atsakovas sutartį vykdo tinkamai, tik ne pats, o per atstovę, globėjÄ S. A., kuri rÅ«pinasi ir ieÅ¡kove. Niekas kitas, iÅ¡skyrus atsakovo atstovę, ieÅ¡kove nesirÅ«pino, tai patvirtina atsakovo į bylÄ pateikti įrodymai – nuotraukos, garso įraÅ¡ai. Ä®rodymų, kad ieÅ¡kove rÅ«pinosi kiti asmenys, į bylÄ nebuvo pateikta.

11.2. Teismas neįvertino tokių faktinių aplinkybių, kad ginčo turtas buvo įgytas ir pastatytas atsakovo lėšomis, gautomis jo darbo Kanadoje, o vėliau Ukrainoje metu. Namas buvo statomas taip, kad jame galėtų gyventi dvi šeimos, nes atsakovas ketino jame apgyvendinti savo tėvus ir jais rūpintis, tai iki šiol ir daro per atstovę.

11.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.464 straipsnyje numatytas baigtinis rentos sutarties nutraukimo atvejų sÄ raÅ¡as, pagal kurį sutartis gali bÅ«ti nutraukta rentos gavėjui mirus arba kai rentos mokėtojas pažeidžia sutartį. BÅ«tinumÄ nutraukti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį atsakovė sieja iÅ¡skirtinai su atsakovo sveikatos bÅ«kle. Tačiau ieÅ¡kovė neiÅ¡sakė nei vienos pastabos ar pretenzijos nei sÅ«nui, nei S. A. dėl jai kada nors nesuteiktos pagalbos, nepriežiÅ«ros, atsisakymo patenkinti nors vienÄ jos praÅ¡ymÄ . PrieÅ¡ingai, atsakydama į atsakovo atstovo klausimus ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad S. A. visiÅ¡kai pasitiki. Todėl pagrindo sutarčiai nutraukti nebuvo.

11.4. Teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 6.154, 6.156 ir 6.159 straipsnių nuostatas, tvirtindamas, kad visais atvejais lemiamÄ reikÅ¡mę turi kontrahento asmuo. Sutartinės prievolės yra grindžiamos lÅ«kesčio interesu, asmenys, sudarydami sutartis, pirmiausia tikisi tinkamo jų įvykdymo ir savo esamos padėties pagėrėjimo. Todėl renkantis kontrahentÄ paprastai yra vertinamos ne jo asmeninės savybes, bet dalykines savybės, gebėjimas įvykdyti sutartines prievoles ir geriausiu bÅ«du patenkinti kitos Å¡alies lÅ«kesčius. Å alių sudarytos sutarties sÄ lygos nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad sutartį atsakovas turėtų vykdyti asmeniÅ¡kai, o ne per kitus asmenis, juos vienu arba kitu pagrindu pasitelkęs. Kitaip tariant, atsakovo pagal sutartį prisiimtos prievolės nėra asmeninio pobÅ«džio. IeÅ¡kovė nepageidavo ir Å¡alys sutartyje nesulygo dėl sÄ lygos, kad iÅ¡laikymo prievolę turi vykdyti atsakovas asmeniÅ¡kai.

11.5. Tiek iÅ¡ į nagrinėjamÄ bylÄ pateikto vaizdo įraÅ¡o, tiek ir iÅ¡ ieÅ¡kovės duotų paaiÅ¡kinimų teisme net ir ne specialistui yra visiÅ¡kai akivaizdu, kad ieÅ¡kovė dėl savo amžiaus, sveikatos bÅ«klės ir aiÅ¡kių demencijos požymių sunkiai orientuojasi aplinkoje, nesupranta pradėto proceso esmės ir tikslų. IeÅ¡kovė, faktiÅ¡kai negalėjusi suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, negalėjo savarankiÅ¡kai priimti sprendimų dėl civilinės bylos inicijavimo, vedimo ir baigimo.

12. IeÅ¡kovės N. L. teisių perėmėjai, ieÅ¡kovas A. L. ir N. K. (L.) atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. spendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius argumentus:

12.1. Rentos sutarties mokėtoju gali būti tik teisnus ir veiksnus fizinis asmuo. Šiuo atveju rentos sutarties mokėtojo veiksnumas yra apribotas, todėl jis negali tinkamai vykdyti sutarties ir ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas sutarčiai nutraukti.

12.2. Iš rentos sutarties turinio aiškiai matyti, kad rentos mokėtoju įsipareigojo būti pats atsakovas. Sutartyje nėra nurodyta, kad ji gali būti vykdoma kito asmens, todėl joks kitas asmuo negali atlikti pareigų, numatytų sutartyje.

12.3. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad gali toliau likti rentos davėju. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo globėja bendravo su ieÅ¡kove, apmokėdavo už suteiktas komunalines paslaugas ar nupirkdavo maisto. Tačiau sutartyje buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta rentos gavėjos valia, susijusi tik su atsakovu, ir nebuvo numatyta jokia papildoma sÄ lyga ar iÅ¡lyga. Todėl visi atsakovo nurodyti argumentai dėl jo globėjos neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės.

12.4. Atsakovo pateikti garso įrašai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, todėl jais negali būti vadovaujamasi.

12.5. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė savo lėšomis mokėjo už bÅ«sto iÅ¡laikymÄ , ja rÅ«pinosi visi vaikai, ne tik atsakovo globėja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

2. Å alių ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymo ir tokios sutarties galiojimo, kai sutarties Å¡aliai, turinčiai pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ antrajai Å¡aliai iki gyvos galvos, dėl patirto sunkaus sužalojimo buvo apribotas veiksnumas kai kuriose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir paskirtas globėjas.

3. IÅ¡ Å¡alių į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad 2009 m. lapkričio 24 d. pradinė ieÅ¡kovė N. L., jos sutuoktinis A. L. ir apeliantas sudarė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį (1 t., b. l. 8–14). Pagal Å¡iÄ sutartį N. L. ir A. L. (toliau – ir rentos gavėjai) įsipareigojo perleisti, o apeliantas (toliau – ir rentos mokėtojas) priimti tris nekilnojamojo turto objektus: pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Apeliantas pagal sutarties 5.1 papunktį įsipareigojo sutuoktinius A. L. ir N. L. iÅ¡laikyti iki gyvos galvos, suteikiant jiems gyvenamÄ jį plotÄ , maitinimÄ , drabužius, nuperkant reikiamus vaistus, slaugant ligos atveju ir suteikiant kitas bÅ«tinas paslaugas jų praÅ¡ymu, o taip pat įsipareigojo juos palaidoti ir prižiÅ«rėti kapus. Sutarties Å¡alys taip pat susitarė, kad apeliantui pažeidus sutarties 5.1 papunktyje įtvirtintas sÄ lygas, sutuoktiniai A. L. ir N. L. turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jų sÅ«nui perduotÄ turtÄ .

4. Byloje esantys santuokos liudijimas ir Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro 2019 m. kovo 29 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis (1 t., b. l. 27–20, 31) patvirtina, kad iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties Å¡alys yra artimi giminaičiai – tėvai ir vienas iÅ¡ jų trijų vaikų, t. y. apeliantas. Taigi, pagal ginčo sutartį apeliantas įsipareigojo iÅ¡laikyti savo abu tėvus iki jų gyvenimo pabaigos, o jie mainais perleido apeliantui nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ ir jo priklausinius.

5. IÅ¡ Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo (1 t., b. l. 4–7), priimto iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos Kauno apygardos prokuratÅ«ros pareiÅ¡kimÄ dėl asmens pripažinimo neveiksniu, matyti, kad apeliantas, 2015 m. birželio 7 d. nukritęs nuo laiptų, patyrė sunkiÄ galvos traumÄ , po kurios nebegali vaikščioti, kalbėti, judinti deÅ¡inės kÅ«no pusės. Toje byloje pateiktoje socialinio darbuotojo iÅ¡vadoje ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Socialinės apsaugos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodyta, kad apeliantas negeba pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jam konstatuota (duomenys neskelbtini) yra nuolatinio (negrįžtamo) pobÅ«džio, dėl to jis negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi (1 t., b. l. 24–25) iÅ¡aiÅ¡kino 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ , nurodydamas konkrečias turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose apeliantas pripažintinas neveiksniu.

6. Apelianto tėvas A. L., kuriam jis buvo įsipareigojo teikti iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos, praėjus beveik 3 metams nuo apelianto traumos, t. y. 2018 m. balandžio 25 d. mirė (1 t., b. l. 26). Po A. L. mirties jo testamentu paliktÄ turtÄ â€“ banko sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas ir automobilį, paveldėjo jo sutuoktinė, pradinė ieÅ¡kovė N. L. (1 t., b. l. 19–20).

7. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad tik po A. L. mirties, S. A. praÅ¡ymu, Kauno apygardos prokuratÅ«ra inicijavo bylÄ dėl apelianto pripažinimo neveiksniu, kuriÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas inicijavo bylÄ ir dėl globos jam nustatymo bei globėjo skyrimo. IÅ¡ Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties (1 t., b. l. 21–23) matyti, kad norÄ bÅ«ti apelianto globėja iÅ¡reiÅ¡kė tik jo sugyventinė S. A., kuri kartu su apeliantu augina nepilnametę dukrÄ . Nei apelianto pilnametė dukra, nei jo brolis ir (ar) sesuo noro globoti apeliantÄ neiÅ¡reiÅ¡kė. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis, kuria apeliantui buvo nustatyta globa ir jo globėja paskirta S. A., įsiteisėjo 2020 m. vasario 24 d.

8. Tik po dvejų metų nuo globos apeliantui nustatymo ir praėjus net penkeriems metams po jo patirtos galvos traumos pradinė ieÅ¡kovė N. L. 2020 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nutraukti jos ir apelianto 2009 m. lapkričio 24 d. sudarytÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, kaip priežastį sutarčiai nutraukti įvardijusi jos nevykdymÄ dėl aplinkybių, įvykusių prieÅ¡ penkerius metus. Kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, apeliantas dėl objektyvių priežasčių – sunkios sveikatos bÅ«klės, negali vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pasirÅ«pinti ja, todėl, nutraukus prieÅ¡ vienuolika metų sudarytÄ sandorį, taikytina restitucijÄ ir jai grÄ Å¾intina nuosavybės teises į visÄ sÅ«nui perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Vėliau ieÅ¡kinys, atsižvelgiant į tai, kad antrasis rentos gavėjas A. L. iki savo mirties nereikalavo nutraukti sutarties, buvo patikslintas, praÅ¡ant grÄ Å¾inti ne visÄ , o pusę perleisto turto.

9. Kaip jau minėta pirmiau, pradinė ieÅ¡kovė N. L. 2023 m. vasario 24 d., t. y. praėjus 10 dienų nuo skundžiamo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo, kuriuo jos ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai, priėmimo, mirė (2 t., b. l. 50). IeÅ¡kovės N. L. palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä priėmė jos vaikai, apelianto brolis ir sesuo A. L. ir N. K. (L.) (2 t., b. l. 61–62). Pirmosios instancijos teismas nutartimi, priimta 2023 m. birželio 7 d., ieÅ¡kovę N. L. pakeitė jos teisių perėmėjais A. L. ir N. K. (L.) (2 t., b. l. 63–64).

10. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia iÅ¡skirtinė faktinė situacija, kuomet abu rentos gavėjai yra mirę, vienas jų mirė dar iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, o bylÄ inicijavusi rentos gavėja mirė po skundžiamo jai palankaus teismo sprendimo priėmimo, ir jos teises perėmė apelianto artimieji giminaičiai, t. y. jo brolis ir sesuo.

11. Pažymėtina, kad dėl procesinių teisių perėmimo galimybės tokio pobÅ«džio ginčuose, t. y. dėl rentos gavėjo, pareiÅ¡kusio reikalavimÄ nutraukti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį ir grÄ Å¾inti perduotÄ turtÄ , materialinių ir procesinių teisių perėmimo jau yra pasisakęs kasacinis teismas, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad reikalavimas grÄ Å¾inti pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį perleistÄ turtÄ yra turtinio pobÅ«džio, todėl gali pereiti įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2001; 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006). Todėl rentos gavėjos N. L. mirties faktas nekliudo iÅ¡nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme pagal rentos davėjo A. L. apeliacinį skundÄ , siekiant įvertinti skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.464 straipsnio 2 dalį, todėl padarė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apelianto sveikatos bÅ«klė, neatsižvelgiant į tai, kad rentos gavėja rÅ«pinosi jo globėja ir įstatyminė atstovė, yra savaime pakankamas pagrindas iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarčiai nutraukti ir restitucijai taikyti, pagrįstumÄ bei teisingumÄ .

Dėl faktinių ir teisinių prielaidų išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai nutraukti

12. Renta priskiriama sandoriams, kurių pagrindu turtas perleidžiamas kitam savininkui. Rentos sutarties samprata atskleista CK 6.439 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pagal rentos sutartį viena Å¡alis – rentos mokėtojas (skolininkas) įsipareigoja neatlygintinai arba manais už kapitalo perdavimÄ jam nuosavybės teise periodiÅ¡kai mokėti kitai Å¡aliai – rentos gavėjui sutartyje numatytÄ pinigų sumÄ (rentÄ ) arba kitaip iÅ¡laikyti rentos gavėjÄ .

13. Vienas iÅ¡ rentos sutarties porūšių, kuris aktualus nagrinėjamoje byloje, yra iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis. CK 6.460 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , žemės sklypÄ ar kitokį nekilnojamÄ jį daiktÄ rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja iÅ¡laikyti rentos gavėjÄ ir (arba) Å¡io nurodytÄ asmenį (asmenis) iki gyvos galvos.

14. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, sprendžiant bÅ«tent tokio pobÅ«džio ginÄÄ aktualÅ«s yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis iÅ¡siskiria socialine reikÅ¡me. Pagal Å¡iÄ sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones bÅ«tiniausiems, gyvybiÅ¡kai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas iÅ¡laikymo prievolę pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomÄ Å¾alÄ rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja Å¡iÄ prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006). Rentos mokėtojo veiksmai sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertinti pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo bÅ«tiniausius poreikius ir ar jie skirti bÅ«tent tokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016, 19 punktas; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 23 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju 2009 m. lapkričio 24 d. Å¡alių sudaryta sutartis, kuria mainais į iÅ¡laikymÄ rentos gavėjai perleido apeliantui nuosavybės teises į jų gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (namÄ ir jo priklausinius), atitinka visus pirmiau aptartus iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties požymius, todėl byloje kilusiam ginčui iÅ¡spręsti taikytinos tiek specialiosios šį rentos porūšį reglamentuojančios teisės normos, tiek ir bendrosios sutarčių bei rentos sutarties normos.

16. Specialioje iÅ¡laikymo iki gyvos galvos teisės normoje – CK 6.464 straipsnyje, reglamentuojančioje Å¡ios rūšies sutarties nutraukimÄ , teigiama, kad prievolė iÅ¡laikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties (1 dalis); jeigu rentos mokėtojas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ rentos mokėtojo, kad Å¡is grÄ Å¾intų perduotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ arba sumokėtų daikto iÅ¡perkamÄ jÄ kainÄ CK 6.454 straipsnyje nustatytomis sÄ lygomis, ir Å¡iuo atveju rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam iÅ¡laidas, susijusias su rentos gavėjo iÅ¡laikymu (2 dalis).

17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant iÅ¡laikymo iki gyvos galvos nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo ginčus, be kita ko, yra aktualÅ«s ir CK 6.217 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardyti kriterijai, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama įvertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Kitaip tariant, klausimas, ar konkretus iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iÅ¡ esmės pažeidžia iÅ¡laikymo įsipareigojimus, sprendžiamas atsižvelgiant į nurodytame straipsnyje įvardytus kriterijus bei į iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus. Kuo didesnis atotrÅ«kis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu atveju sutarties pažeidimÄ pripažįstant esminiu, turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentėjusios Å¡alies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimÄ nulemia tai, ar nukentėjusi Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, ko pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lÅ«kesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 21–22 punktai).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės vien vadovaudamasis sutarties uždarumo principu, nusprendė, kad rentos sutartis buvo sudaryta tarp konkrečių asmenų, todėl rentos gavėjai nesutinkant, kad joje nurodytas pareigas atliktų apelianto atstovė pagal įstatymÄ , tokia sutartis negali likti galioti, kadangi ji neatitinka Å¡alių valios. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kurios, be kita ko, neatitinka ir sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetiÅ¡kai taikomo sutarties iÅ¡saugojimo principo, ir buvo padarytos netinkamai taikius įrodymų, susijusių su sutarties vykdymo aplinkybėmis, vertinimo taisykles.

19. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta tarp artimų giminaičių ir nėra jokios abejonės, kad rentos gavėjams buvo svarbus rentos mokėtojo asmuo. Rentos gavėjai pasitikėjo bÅ«tent apeliantu, nors turėjo ir kitų vaikų, todėl jam mainais į turto perleidimÄ ir pavedė rÅ«pintis jų gerbÅ«viu bei sveikata iki pat jų mirties. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad rentos mokėtojas savo pareigas vykdo per įstatyminį atstovÄ , savo globėjÄ , nesudaro pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad sutarčių Å¡alys yra pasikeitusios ir vien tai leidžia tokio pobÅ«džio sutartį nutraukti. Atstovai pagal įstatymÄ (nepilnamečių asmenų tėvai, neveiksnių asmenų globėjai), sudarydami ar vykdydami sandorius jų atstovaujamų asmenų vardu, patys netampa sudaromo ar vykdomo kito asmens interesais sandorio Å¡alimi. Todėl Å¡ioje byloje kilusio ginčo dėl sutarties nevykdymo kontekste svarbu tik tai, ar rentos gavėja faktiÅ¡kai toliau gavo tai, kÄ ji tikėjosi pagal sutartį gauti ir anksčiau gaudavo iÅ¡ apelianto, kai Å¡is dar buvo įgalus asmeniÅ¡kai vykdyti sutartį. Ir tik nustačius, kad apelianto interesais veikianti jo globėja netinkamai vykdė iÅ¡ sutarties kylančias pareigas ir tuo iÅ¡ esmės buvo suvaržytos rentos gavėjos teisės bei teisėti interesai, galėtų bÅ«ti konstatuotas sutarties pažeidimas (jos nevykdymas) kaip pagrindas tokiai sutarčiai nutraukti.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien rentos davėjo sveikatos bÅ«klė ir (ar) jo negebėjimas asmeniÅ¡kai rÅ«pintis tėvais nesudaro savaime pakankamo pagrindo pripažinti, kad ginčo sutartis nuo 2015 m. jo patirtos sunkios traumos iki ieÅ¡kinio padavimo buvo nevykdoma. Menkai tikėtina, kad ieÅ¡kovės įpėdiniai ir jos procesinių teisių Å¡ioje byloje perėmėjai tokiÄ situacijÄ bÅ«tų toleravę, juo labiau byloje įrodinėdami, kad lankė ir prižiÅ«rėjo motinÄ (pradinę ieÅ¡kovę), kuri visÄ Å¡Ä¯ laikÄ gyveno kartu su neįgaliu sÅ«numi (apeliantu), jo globėja ir anÅ«ke. IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartyje nėra sÄ lygos, kad iÅ¡laikymÄ sudarančias pareigas (maisto, drabužių, vaistų nupirkimÄ , pagalbÄ buityje, lydėjimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigas ir t. t.) apeliantas įsipareigojo vykdyti asmeniÅ¡kai. Tokio rentos davėjo įpareigojimo nenumato ir CK normos, reglamentuojančios iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo ir vykdymo principus. Teismų praktikoje taip pat jau ne kartÄ Å¡iuo aspektu buvo pasisakyta, kad rentos davėjas, negalėdamas tiesiogiai pasirÅ«pinti rentos gavėju, turi imtis tinkamų priemonių, kad juo pasirÅ«pintų kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 28 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-675-241/2020, 26 punktas). Vadinasi, nustačius prieÅ¡ingÄ situacijÄ , t. y. kad rentos davėjas ėmėsi priemonių tam, jog bÅ«tų tinkamai pasirÅ«pinta rentos gavėju, pagrindo tokiai sutarčiai nutraukti neatsirastų.

21. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi iÅ¡skirtinė faktinė situacija, kad apeliantas, rentos davėjas, yra pripažintas neveiksniu ir jam paskirta globėja. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 23 punktas). Tokiems globos tikslams įgyvendinti yra skirtas globėjo institutas. Pagal CK 3.240 straipsnį globėjas ir rÅ«pintojas yra savo globotinių atstovai pagal įstatymÄ ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo (1 dalis). Globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui imperatyviÄ pareigÄ atlikti visus bÅ«tinus globotinio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugÄ ir Å¡io turto gausinimÄ , bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009).

22. Taigi, paskirtas globėjas, be kita ko, privalo užtikrinti jau sudarytų sandorių tinkamÄ vykdymÄ . Kaip minėta, rentos davėjo (apelianto) globėja buvo paskirta jo sugyventinė S. A., kadangi jokie artimieji apelianto giminaičiai neiÅ¡reiÅ¡kė noro bÅ«ti globėjais bei neprieÅ¡taravo, kad globėja bÅ«tų paskirta S. A., kuri, be kita ko, rÅ«pinasi ir ginčo sutarties tinkamu vykdymu.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad apelianto galvos trauma ir (ar) globėjos jam paskyrimas turėjo esminės įtakos pradinės ieÅ¡kovės, kaip rentos gavėjos, teisėms ir jos teisėtiems interesams, o atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai, kad ne tik apelianto globėja, bet ir jie patys rÅ«pinosi motina, kitokios iÅ¡vados dėl ginčo sutarties vykdymo nesuponuoja. Rentos gavėjos, kiek tai susiję su jos orios senatvės užtikrinimu, gyvenimo sÄ lygos po rentos davėjo patirtos sunkios traumos iÅ¡ esmės nepakito, ja buvo rÅ«pinamasi taip pat, kaip ir anksčiau.

24. Kaip minėta, pagal sutartį rentos davėjas įsipareigojo suteikti rentos gavėjams gyvenamÄ jį plotÄ . Teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. gruodžio 5 d., ieÅ¡kovė N. L. paaiÅ¡kino, kad ji ir apeliantas su savo globėja ir dukra gyvena tame pačiame name, kuriame įrengtos dvi atskiros gyvenamosios vietos, kurias jungia bendras koridorius. Viename namo gale gyvena ieÅ¡kovė, kitame apeliantas, jo globėja ir jų dukra (ieÅ¡kovės anÅ«kė). Pasak ieÅ¡kovės, ji dažnai nueina aplankyti apelianto, su juo pasikalba, su jo globėja santykiai yra geri, draugiÅ¡ki (2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 27 min. 47 sek. – 28 min. 50 sek.). Taigi, ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta ir jos gyvenimo sÄ lygos po apelianto traumos ir globos jam nustatymo nepasikeitė, ji naudojosi perleistu apeliantui turtu iki pat savo mirties. Akivaizdu, kad iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis Å¡ioje dalyje buvo vykdoma tinkamai.

25. Pradinė ieÅ¡kovė N. L. taip pat paaiÅ¡kino, kad maistÄ ji gaminasi pati, pati savimi rÅ«pinasi, kartais maistÄ pasiÅ«lo pagaminti ir apelianto globėja, bet ji atsisako, nes supranta, kad ji turi didesnių rÅ«pesčių ir pareigų, susijusių su jos sÅ«naus globa (2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 30 min. 17 sek. – 30 min. 40 sek.; 39 min. 17 sek. – 41 min. 01 sek.). Be to, ieÅ¡kovė ne kartÄ pakartojo, kad apelianto globėja visada jai padeda, niekada neatsisako, abi gražiai gyvena, jei iÅ¡tinka bėda taip pat kreipiasi į apelianto globėjÄ , nes kitas sÅ«nus negali visada atvažiuoti, o dukra Lietuvoje negyvena (2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 28 min. 58 sek. – 29 min. 50 sek.; 34 min. 03 sek. – 36 min. 00 sek.; 37 min. 00 sek. – 39 min. 16 sek.). IeÅ¡kovė taip pat patikino teismÄ , kad ji yra aprÅ«pinta ne tik maistu, bet ir rÅ«bais, kurių nurodė turinti pakankamai ir naujų jai net nereikia, ji turinti pakankamai lėšų tiek maistui įsigyti, tiek savo bÅ«sto daliai iÅ¡laikyti, pagalbos jai iÅ¡ kitų nereikia (2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 32 min. 40 sek. – 33 min. 00 sek.). IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad apelianto globėja rÅ«pinasi sÄ skaitų apmokėjimu, t. y. nurodo, kiek už kÄ reikia ieÅ¡kovei sumokėti, ieÅ¡kovė duoda pinigus, o mokėjimus atlieka apelianto globėja (2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 26 min. 11 sek. – 27 min. 19 sek.).

26. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad apelianto globėja ja rÅ«pinosi, patvirtina ir į bylÄ pateikti apelianto globėjos pokalbių su ja garso įraÅ¡ai, iÅ¡ kurių girdėti, kad apelianto globėja ne tik ieÅ¡kovės praÅ¡ymu perka jai maisto produktus ir medikamentus, bet ir rÅ«pinasi jos sveikata. Ir nors ieÅ¡kovės teisių perėmėjai atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigė, kad pagrindo vadovautis Å¡iais garso įraÅ¡ais nėra, visgi jų autentiÅ¡kumo jie neginčija. Juo labiau kad ir pati ieÅ¡kovė, apklausiama teismo posėdžio metu, nurodė tokias pačias, kaip yra užfiksuota Å¡iuose garso įraÅ¡uose, aplinkybes. Tuo, kad ieÅ¡kove buvo rÅ«pinamasi tinkamai, leidžia įsitikinti ir apelianto globėjos Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantiems ieÅ¡kovės vaikams iÅ¡siųstų trumpųjų žinučių turinys, kuriomis juos informavo apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , nugabenimÄ Ä¯ gydymo įstaigas (1 t., b. l. 127–132), taip pat bylos medžiagoje esantis apelianto globėjos S. A. ir ieÅ¡kovės dukters bei jos procesinių teisių perėmėjos N. K. (L.) pokalbio telefonu garso įraÅ¡as, kuriame pastaroji teiraujasi apie brolio bÅ«klę ir dėkoja už rÅ«pinimÄ si mamos poreikiais.

27. Pagrindo abejoti pirmiau aptartais ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kad jai materialinis iÅ¡laikymas pinigais iÅ¡ esmės nebuvo bÅ«tinas, kadangi ji turėjo pakankamai nuosavų lėšų, nėra. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovei iki 2015 m. apelianto patirtos traumos ar po to apeliantas arba kurie nors kiti asmenys bÅ«tų teikę finansinę paramÄ . Vadinasi, nepaisant rentos davėjo įsipareigojimo pirkti maistÄ , rÅ«bus, vaistus ir kt., faktiÅ¡kai nuo pat sutarties sudarymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo Å¡i sutarties nuostata nebuvo vykdoma ir suprantama kaip kartu ir materialinės paramos piniginėmis lėšomis teikimas. Kitaip tariant, tiek iki rentos davėjo sveikatos pablogėjimo, tiek ir po to rentos gavėjai finansinės paramos neprašė. Klausimas, ar rentos gavėjai materialinės paramos nebÅ«tų prireikę ateityje, jau nebeaktualus. Bylos nagrinėjimo dalykÄ sudaro pareigų pagal ginčo sutartį vykdymas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir bÅ«tent tokių aplinkybių teisinis vertinimas, instancine tvarka patikrinant, ar egzistavo toks sutarties pažeidimas, kuris bÅ«tų teikęs pagrindÄ jÄ nutraukti. Kadangi rentos gavėja netrukus po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme mirė, iÅ¡laikymo prievolė yra pasibaigusi dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

28. Taigi, kitaip nei skundžiamame sprendime įvertino pirmosios instancijos teismas, vien tokia aplinkybė, kad iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartyje nurodytas pareigas nuo 2015 m. vykdė ne pats rentos davėjas asmeniÅ¡kai, o jo įstatyminė atstovė, globėja S. A., su kuria, kaip nurodė ir pati ieÅ¡kovė, ji sutarė gerai, priimdavo teikiamÄ pagalbÄ ir jokių priekaiÅ¡tų dėl to nereiÅ¡kė, neteikia pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad rentos sutartis, atsižvelgiant į rentos gavėjos turtinius, socialinius ir kitus poreikius, buvo nevykdoma ar buvo vykdoma tik formaliai. Nėra byloje ir jokių duomenų apie tai, kad rentos gavėjos sveikatai ar kitiems jos interesams buvo padaryta kokia nors žala.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodytas iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties esminis pažeidimas, atitinkamai, nėra ir pagrindo 2009 m. lapkričio 24 d. sudarytÄ iÅ¡laikymo iki gyvos sutartį nutraukti bei taikyti restitucijÄ . Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

32. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip Å¡alis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginÄÄ byloje. Materialinio teisinio pobÅ«džio ginčo iÅ¡sprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobÅ«džio reikalavimo pagrįstumÄ , t. y. laimėjusiai Å¡aliai atlyginamos jos turėtos iÅ¡laidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistÄ teisę. Tokiai proceso Å¡aliai pagal aptariamÄ teisės normÄ pralaimėjusioji Å¡alis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai iÅ¡leistas lėšas – patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

33. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra laimėjusi procesÄ Å¡alis, kadangi jo apeliacinis skundas buvo patenkintas, o ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atmestas. Todėl apeliantui, kaip procesÄ laimėjusiai Å¡aliai, atlygintinos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos iÅ¡laidos.

34. Apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė 800 Eur atsiliepimo į ieškinį ir 400 Eur atstovavimo teisme išlaidas (1 t., b. l. 195–196), o apeliacinės instancijos teisme – 800 Eur apeliacinio skundo parengimo bei 210,50 Eur žyminio mokesčio išlaidas (2 t., b. l. 49, 54, 86–87).

35. PraÅ¡omos priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytų maksimalių sumų, todėl jos atlygintinos visiÅ¡kai.

36. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ sudaro 2,5, už vienÄ atstovavimo teismo posėdyje valandÄ â€“ 0,1, už apeliacinio skundo, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, skundÄ parengimÄ â€“ 1,7 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (8.2, 8.10, 8.19 papunkčiai).

37. Apskaičiavus teisinių paslaugų maksimalų dydį pagal Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei mokėjimo laikotarpiui aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. II ir IV ketvirčių) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ galėtų bÅ«ti 4 451,25 Eur (1 780,50 Eur x 2,5), už atstovavimÄ teismo posėdyje – 712,20 Eur ([1 780,50 Eur x 0,1] x 4 val.), už apeliacinio skundo parengimÄ â€“ 3 230,51 Eur (1 900,30 Eur x 1,7). Abiejų instancijų teismuose patirtų atstovavimo iÅ¡laidų suma (2 000 Eur), nevirÅ¡ijanti Rekomendacijose nurodytų dydžių, apeliantui priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis, t. y. iÅ¡ kiekvieno jų po 1 000 Eur (2 000 Eur / 2).

38. Taip pat apeliantui iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteistinas ir jo sumokėtas 210,50 Eur žyminis mokestis, t. y. iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 105,25 Eur (210,50 Eur / 2). IÅ¡ viso apeliantui priteistina po 1 105,25 Eur ([2 000 Eur + 210,50 Eur] / 2) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimas.

39. Be to, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, kurios taip pat valstybei priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis – iÅ¡ kiekvieno po 4,48 Eur (8,96 Eur / 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ir nors iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo priteistina Å¡ių iÅ¡laidų dalis yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytÄ minimaliÄ 5 Eur valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , tačiau bendra jų suma (8,96 Eur) visgi yra didesnė už nustatytÄ minimaliÄ sumÄ , todėl turi bÅ«ti paskirstomis ir Å¡ios iÅ¡laidos. AnalogiÅ¡kai procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų paskirstymo keliems asmenims klausimas, kai kiekvienam jų teko atlyginti mažiau nei 5 Eur, buvo sprendžiamas ir kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023, 43 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam globėjos S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovų N. K. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 105,25 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ penkis eurus ir 25 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti valstybei iš ieškovų N. K. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 4,48 Eur (keturis eurus ir 48 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai Dalia Kačinskienė

Danguolė Martinavičienė

Antanas Rudzinskas