73d94169-e28e-494d-8356-42ab97f094dc · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-78-278/2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06461-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.1; 1.3.5.10; 1.3.5.3.16; 3.3.1.18.4. (S) PANEVĖŽIO apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 10 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vyginto Mažuikos, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A.

K., A. S., G. P., J. Š., V. M., E. V., D. K.-D., R. P., E. D., S. B., R. P., U. S., A. S., S. A., L. K., A. N., D. J. A, I. S., R. V.-G., E. B., V. U., G. V., A. M., R. J., I. L., V. Č.-L., D. P., I. G., K. I., S. B., J. S., S. L., S. D., D. E., J. S., R. A.-D., S. S., A. P., L. M., E. B., K. B., O. B., R. B., G. D., D. D., D. D., R. D., J. E., D. G., J. G., A. G., A. G., V. G., L. G., D. I., R. J., Ž. J., I. J., R. L., D. J., D. K., R. K., K. K., J. K., V. L., G. M., A. M., R. M., N. N., G. N., S. N.-Ch., R. P., D. P., J. S., L. Š., R.

Å ., J. Å ., V. U., I. V., R. V., E. V., D. V., A. V., R. Ž., L. Ž., S. Ž., R. A., S. J., A. S., V. M., R. G., G. D., J. K., Ž. B., Z. D., R. G., L. K., R. M., D. M., V. M., S. N., G. R., S. V., D. K., R. I., O. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-616-1105/2021 pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos R. P. ligoninės ieÅ¡kinį atsakovams K. K., J. K., V. L., G. M., A. M., R. M., N. N., G. N., S. N.-Ch., R.

P., D. P., J. S., L. Š., R. Š., J. Š., V. U., I. V., R. V., E. V., D. V., A. V., R. Ž., L. Ž., S. Ž., R. A., S. J., I. B., J. D., R. G., A. K., L. M., Ž. B., Z. D., R. G., L. K., R. M., D. M., V. M., S. N., G. R., S. V., D. K., R. I., O. K., J. S., L. M., J. Š., R. L., J. K., V. M., A. S., G. D., A. S., A. K., G. P., S. B., V. M., E. V., D. K. – D., R. P., E. D., S. B., R. P., U. S., A. S., S. A., L. K., A. N., D. J. A., I. S., R. V.-G., E. B., V. U., G. V., A. M., R. J., I. L., V. Č. – L., D. P., I. G., K. I., S. B., J.

S., S. L., S. D., D. E., T. M., R. A.-D., S. S., A. P., V. A., E. B., K. B., O. B., R. B., G. D., D. D., D. D., R. D., J. E., D. G., J. G., A. G., A. G., V. G., L. G., D. I., R. J., Ž. J., I. J., G. J., D. J., D. K., R. K. dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė VieÅ¡oji įstaiga R. P. ligoninė (toliau ir - Ligoninė, VÅ¡Ä® R. P. ligoninė) ieÅ¡kiniu prašė teismÄ iÅ¡spręsti tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų kilusį darbo ginÄÄ dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo ir atmesti atsakovų reikalavimus, kurie buvo visiÅ¡kai patenkinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos P. darbo ginčų komisijos (toliau ir Darbo ginčų komisija, Komisija) 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimais bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai atskiriems atsakovams atnaujino praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl individualaus darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo pateikti, nes tik L. R. ir intensyvios terapijos skyriaus (toliau ir RITS) darbuotojai su praÅ¡ymais kreipėsi į darbdavį bei kitas institucijas dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo. Teigė, kad dalis atsakovų, dirbančių L. I. ligų klinikos Infekcinių ligų vaikų skyriuje (toliau ir ILVS), į darbdavį bei kitas institucijas dėl mokėtino padidinto darbo užmokesčio nesikreipė, todėl Darbo ginčų komisija nepagrįstai pripažino, kad terminas paduoti praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio už 2020 metų kovo, balandžio mėnesius iÅ¡ieÅ¡kojimo praleistas dėl svarbių priežasčių, nors jokios priežastys nebuvo nurodytos.

3. IeÅ¡kovės nurodė, kad Darbo ginčų komisija neiÅ¡nagrinėjo ginčo iÅ¡ esmės, o sprendimai dėl atsakovų praÅ¡ymo grindžiami neteisingomis teisės aktų nuostatų interpretacijomis. Tvirtino, kad Darbo ginčų komisija nepasisakė dėl esminio Å¡alių nesutarimo - ar padidintas darbo užmokestis turėjo bÅ«ti mokamas su įtariamais, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) pacientais dirbusiems darbuotojams. Be to, darbuotojų praÅ¡ymai tenkinti neteisingai interpretuojant Ligoninės direktoriaus 2020 m. gegužės 7 d. įsakymÄ Nr. V-138. Darbo ginčų komisijai konstatavus, jog įsakyme nenurodyta, kad padidintas darbo užmokestis bus mokamas darbuotojams, kurie dirbo tik su pacientais, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, nepagrįstai nuspręsta, kad padidintas darbo užmokestis turėjo bÅ«ti mokamas visiems įsakyme nurodytų grupių darbuotojams.

4. Tvirtino, kad pagal sisteminį Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau ir ŽULPKĮ) 321 straipsnio bei Lietuvos Respublikos (toliau ir LR) Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 nutarimu Nr. 449 patvirtinto Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašo, LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinto Sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašo ir 2020 m. balandžio 30 d. ministro įsakymu Nr. V-1057 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo, 2020 m. kovo 4 d.

įsakymu Nr. V-281 patvirtinto Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos apraÅ¡o nuostatų aiÅ¡kinimÄ , nei vienam iÅ¡ atsakovų (iÅ¡skyrus tuos, kurie gavo padidintÄ darbo užmokestį atskirais ataskaitiniais mėnesiais) neturint jokio kontakto su minima infekcija sergančiu pacientu, nebuvo pagrindo mokėti padidintÄ darbo užmokestį.

5. Nurodė, kad nesutinka, jog įtariamu COVID-19 atveju laikytinas bet kuris į Ligoninę patekęs pacientas iki PGR testo rezultatų gavimo. Teigė, kad toks vertinimas bÅ«tų nesÄ Å¾iningas kolegų atžvilgiu, kurie dirbo sunkiausiomis sÄ lygomis su COVID-19 pacientais, o iÅ¡laidos sveikatos apsaugos sistemai bÅ«tų neadekvačios. Tvirtino, kad Ligoninėje buvo sukurta pacientų srautų valdymo ir jų stacionarizavimo sistema, kuri užtikrino, kad pacientai su patvirtinta COVID-19 ligos diagnoze ir įtariama diagnoze bÅ«tų gydomi atskirame korpuse, kuriame dirbdami, kai kurie atsakovai gavo papildomÄ darbo užmokestį už ataskaitinį laikotarpį.

6. Be to, teigė, kad ŽULPKÄ® 321 straipsnyje ir LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 nutarimu Nr. 449 patvirtintame apraÅ¡e įtvirtintas teisinis reguliavimas aiÅ¡kiai numatė, kad papildomas darbo užmokestis nuo 60 iki 100 procentų didinamas nuo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento, todėl priedai ir priemokos, įskaitant ir ieÅ¡kovės mokėtas priemokas atsakovams už pavadavimÄ , neįeina į darbo užmokesčio pastoviÄ jÄ dalį, dėl ko negalėjo bÅ«ti įtrauktos į atsakovams mokėtinÄ padidintÄ darbo užmokestį, todėl Darbo ginčų komisija nepagrįstai priteisė per dideles padidinto darbo užmokesčio sumas.

7. Nurodė, kad Darbo ginčų komisija atsakovams priteisė darbo užmokestį už 2020 m. kovo 1 d. - 15 d. laikotarpį vadovaudamasi ŽULPKĮ 321 straipsnyje ir LR Vyriausybės aprašu, kurie nenustatė priedo mokėjimo minėtu laikotarpiu. Nurodė, kad LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-577 pakeistas Sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso (Covid-19) organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-281 „D. S. priežiūros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, jį papildant 20 punktu, nustatė, kad 15 procentų pastoviosios darbo užmokesčio dalies priedas mokamas darbuotojams organizuojantiems ir teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems COVID-19 ir tik nuo 2020 m. balandžio 3 d.

LR Sveikatos ministras 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1056 apraÅ¡o dėl COVID-19 sveikatos paslaugų organizavimo organizavimo tvarkos, nuostatose numatė 15 procentų priedo mokėjimÄ darbuotojams, kurie teikė paslaugas tiek įtariamiems, kad serga ir (arba) sergantiems Å¡ia liga. Tačiau kartu buvo įvesti ir atitinkamos diagnozės kodai (U07.1 ir Z03.8), todėl toks priedas galėjo bÅ«ti mokamas tik tuo atveju, jei Ligoninėje darbuotojai teikė paslaugas pacientams sergantiems ir/ar įtariamiems, kad serga koronavirusu, esant atitinkamoms diagnozėms.

Tvirtino, kad RITS ir ILVS kodu Z03.8 pacientų minimu laikotarpiu nebuvo. I. P. instancijos teismo sprendimo esmė 8. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovės atsakovų naudai pinigines sumas: R. P. - 220,60 Eur darbo užmokesčio priedo, 81,22 Eur delspinigių bei 2,73 Eur bylinėjimosi išlaidų; S. A. -225,14 Eur darbo užmokesčio priedo, 82,90 Eur delspinigių ir 2,62 Eur bylinėjimosi išlaidų;

E. V. - 567,32 Eur darbo užmokesčio priedo, 208,89 Eur delspinigių ir 8,43 Eur bylinėjimosi išlaidų; A. S. - 347 Eur darbo užmokesčio priedo, 127,77 Eur delspinigių ir 5,68 Eur bylinėjimosi išlaidų; L. K. - 220,60 Eur darbo užmokesčio priedo, 81,22 Eur delspinigių ir 2,73 Eur bylinėjimosi išlaidų; A. S. - 813,80 Eur darbo užmokesčio priedo, 299,64 Eur delspinigių ir 19,13 Eur bylinėjimosi išlaidų; S. B. - 567,31 Eur darbo užmokesčio priedo, 208,88 Eur delspinigių ir 7,88 Eur bylinėjimosi išlaidų;

D. K.-D. - 30,06 Eur darbo užmokesčio priedo, 195,17 Eur delspinigių ir 9,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; E. D. - 220,63 Eur darbo užmokesčio priedo, 81,24 Eur delspinigių ir 2,38 Eur bylinėjimosi išlaidų; U. S. - 976,42 Eur darbo užmokesčio priedo, 359,52 Eur delspinigių ir 24,81 Eur bylinėjimosi išlaidų; D. E. - 50,76 Eur darbo užmokesčio priedo, 18,69 Eur delspinigių ir 1,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; T. M. - 53,63 Eur darbo užmokesčio priedo, 19,75 Eur delspinigių ir 1,47 Eur bylinėjimosi išlaidų;

L. G. - 356,28 Eur darbo užmokesčio priedo, 131,18 Eur delspinigių ir 15,23 Eur bylinėjimosi išlaidų; V. G. - 131,21 Eur darbo užmokesčio priedo, 48,31 Eur delspinigių ir 3,48 Eur bylinėjimosi išlaidų; R. Š. - 132,78 Eur darbo užmokesčio priedo, 48,89 Eur delspinigių ir 3,61 Eur bylinėjimosi išlaidų; J. Š. - 185,11 Eur darbo užmokesčio priedo, 68,16 Eur delspinigių ir 4,18 Eur bylinėjimosi išlaidų; A. M. -213,34 Eur darbo užmokesčio priedo, 78,55 Eur delspinigių ir 6,72 Eur bylinėjimosi išlaidų;

G. R. - 277,50 Eur darbo užmokesčio priedo, 102,18 Eur delspinigių ir 8,64 Eur bylinėjimosi išlaidų; E. B. - 193,71 Eur darbo užmokesčio priedo, 71,32 Eur delspinigių ir 5,05 Eur bylinėjimosi išlaidų; D. J. - 10,25 Eur darbo užmokesčio priedo, 3,77 Eur delspinigių ir 0,51 Eur bylinėjimosi išlaidų; R. Ž. - 76,54 Eur darbo užmokesčio priedo, 28,18 Eur delspinigių ir 1,57 Eur bylinėjimosi išlaidų; R. G. -27,75 Eur darbo užmokesčio priedo, 10,22 Eur delspinigių ir 1,03 Eur bylinėjimosi išlaidų;

S. N. - 55,50 Eur darbo užmokesčio priedo, 20,44 Eur delspinigių ir 2,08 Eur bylinėjimosi išlaidų; D. I. - 97,50 Eur darbo užmokesčio priedo, 35,90 Eur delspinigių ir 5,26 Eur bylinėjimosi išlaidų; S. J. - 91,21 Eur darbo užmokesčio priedo, 33,58 Eur delspinigių ir 3,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitų atsakovų reikalavimus, pareikštus Darbo ginčų komisijai ir patenkintus 2020 m. lapkričio 9 d. šios Komisijos sprendimais atmetė bei iš atsakovų priteisė žyminį mokestį ieškovės naudai.

Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio priedo, neviršijančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, priteisimo R. P. (220,60 Eur), S. A. (225,14 Eur), E. V. (567,32 Eur), A. S. (347 Eur), L. K. (220,60 Eur), A. S. (813,80 Eur), S. B. (567,31 Eur), D. K.-D. (530,06 Eur), E. D. (220,63 Eur), U. S. (976,42 Eur), D. E. (50,76 Eur), T. M. (53,63 Eur), L. G. (356,28 Eur), V. G. (131,21 Eur), R. Š. (132,78 Eur), J. Š. (185,11 Eur), A. M. (213,34 Eur), G. R. (277,50 Eur), E. B. (193,71 Eur), D. J. (10,25 Eur), R. Ž. (76,54 Eur), R.

G. (27,75 Eur), S. N. (55,50 Eur), D. I. (97,50 Eur), S. J. (91,21 Eur) nurodė vykdyti skubiai.

9. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimo dėl Darbo ginčų komisijos sprendimų dalies dėl atnaujinto terminÄ daliai atsakovų kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ bei priimtų sprendimų pagrįstumo, nagrinėjimas nėra priskirtas teismo kompetencijai. Be to, procedÅ«rinio termino (ne) pasibaigimo iki kreipiantis į Darbo ginčų komisijÄ ir jo (ne) atnaujinimo Darbo ginčų komisijos sprendimu klausimai neturi teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kinio dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio iÅ¡nagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisijÄ , priėmimui ir nagrinėjimui teisme.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visi atsakovai darbo sutarčių pagrindu dirba Ligoninės RITS ir ILVS skyriuose gydytojais, slaugytojomis, valytojomis, maisto iÅ¡davėjomis, Å«kio reikalų tvarkytojomis. Be to, nustatė, kad LR Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, o 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.4. punktu buvo patvirtintas karantino režimas dalyje dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbo organizavimo, numatant stacionarinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo tvarkÄ .

11. Teismas konstatavo, kad atsakovų reikalavimas dėl 15 procentų dydžio darbo užmokesčio priedo išmokėjimo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d., buvo reglamentuojamas Sveikatos ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 281 patvirtinto Sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID - 19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašo 20 punktu, o reikalavimas dėl 90 procentų ILVS darbuotojams ir 100 procentų RITS darbuotojams dydžio darbo užmokesčio priedų mokėjimo 2020 m. kovo 16 d. - 2020 m. birželio 30 d. laikotarpiu - ŽULPKĮ 321 straipsnio 1 dalimi.

12. Atsižvelgęs į teisės aktuose įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ teismas sprendė, kad reikÅ¡minga nustatyti tai ar atsakovai laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. organizavo ir teikė asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientams, kurie įtariamai sirgo ir (arba) sirgo COVID-19 liga, ar atsakovai 2020 m. kovo 16 d. - 2020 m. birželio 30 d. laikotarpiu organizavo ir (ar) teikė sveikatos priežiÅ«ros paslaugas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams, ar vykdė epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose.

13. Nurodė, kad Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos apraÅ¡o 2.1. punkte COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo sÄ voka apibrėžiama kaip veikla, skirta tinkamam paslaugų organizavimui ir pacientų, kuriems diagnozuota COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), koduojama kodu U07.1, jei virusas nustatytas, ir (ar) tiriamų dėl įtariamos Å¡ios ligos kodu Z03.8, stebėjimui dėl kitų įtariamų ligų ir bÅ«klių (nepatvirtintas ligos atvejis), srautų valdymui užtikrinti.

Teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. RITS su patvirtinta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnoze, koduojama kodu U07.1, bei įtariama / nepatvirtinta šios ligos diagnoze, koduojama kodu Z03.8, buvo gydomi 12 pacientų - 2020 metų kovo mėn. - 4, balandžio mėn. - 3, gegužės mėn. - 5, o birželio mėn. - 4 pacientai. ILVS skyriuje nurodytu laikotarpiu su patvirtinta COVID-19 ligos diagnoze nebuvo gydytas nei vienas pacientas, su įtariama / nepatvirtinta, greta gretutinių ligų, COVID-19 ligos diagnoze, buvo gydyti 76 pacientai - 2020 m. kovo mėn. skyriuje su nurodyta diagnoze nebuvo nei vieno paciento, balandžio mėn. -11, gegužės mėn. - 28, birželio mėn. - 37 pacientai, tačiau COVID-19 ligos diagnozė nebuvo patvirtinta.

Nustatė, kad ILVS 2020 m. kovo mėnesį, t. y. laikotarpiu, kuriuo atsakovai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 15 procentų dydžio padidinto darbo užmokesčio mokėjimo, nebuvo gydomo nei vieno paciento, kuriam bÅ«tų buvusi patvirtinta COVID-19 liga ar įtariama / nepatvirtinta COVID-19 liga, tuo tarpu RITS 2020 m. kovo mėnesį buvo paguldyti trys pacientai su patvirtinta COVID-19 liga ir 1 pacientas, kuriam buvo įtariama COVID-19 liga.

14. Teismas, aptaręs Sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašo 14 punkto, numatančio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atitinkamos organizuojančios įstaigos veikimo teritorijoje, principus ir atsižvelgęs į atsakovų J. S., R. P., V. U. bei liudytojų R. T., A. V. paaiškinimus dėl faktinės Ligoninėje paslaugų teikimo tvarkos, konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo, kad ši aprašo nuostata įstaigoje faktiškai buvo tinkamai vykdoma.

Ä®vertinęs 2020 m. balandžio 8 d. Ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-105 patvirtinto Pacientų, kuriems įtariama ar patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir pablogėjus gretutinei patologijai stacionarizavimo į COVID-19 ligos korpusÄ tvarkos apraÅ¡o nuostatus bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. balandžio 16 d. patikrinimo akto rezultatus, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė darbÄ ligoninėje organizavo tinkamai.

15. Nurodė, kad iÅ¡ LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 449 patvirtinto Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos apraÅ¡o matyti, kad LNSS priklausančių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo konkretus procentinis dydis nuo 60 iki 100 procentų nustatomas LNSS priklausančių įstaigų vadovų sprendimu, atsižvelgiant į apraÅ¡e konkretizuotus kriterijus. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės administracijai kas mėnesį buvo teikiami darbuotojų, dirbusių infekuotoje zonoje su sergančiais COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) pacientais, sÄ raÅ¡ai, kurių pagrindu, Ligoninės direktorius priėmė įsakymus dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo atskiriems įsakyme iÅ¡vardintiems darbuotojams, kurie ginčo laikotarpiu dirbo infekuotoje zonoje.

16. Analizuodamas atsakovams mokėtino 15 procentų dydžio darbo užmokesčio priedo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. klausimÄ , teismas sprendė, kad atsakovams, iÅ¡vardintiems Ligoninės direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. P21-83 bei 2020 m. balandžio 8 d. įsakyme Nr. P21-98 toks priedas buvo iÅ¡mokėtas.

17. Teismas nesutiko su atsakovų teiginiais, kad Å¡is priedas turėjo bÅ«ti mokamas visiems be iÅ¡imties atsakovams, nes kiekvienas RITS ir ILVS skyriuose paguldytas pacientas turėjo bÅ«ti laikomas įtariamai sergančiu COVID-19 liga pacientu. Å io priedo mokėjimÄ , teismas siejo su Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos apraÅ¡e vartojamomis sÄ vokomis, kad paslaugų dėl COVID-19 ligos organizavimas apibrėžiamas kaip veikla, skirta tinkamam paslaugų organizavimui ir pacientų, kuriems diagnozuota liga (kodu U07.1), virusas nustatytas (jei reikia, papildomai gali bÅ«ti nurodomi ir kiti ligų ar sveikatos sutrikimų kodai) ir (ar) tiriamų dėl įtariamos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos; kodas Z03.8) stebėjimas dėl kitų įtariamų ligų ir bÅ«klių (nepatvirtintas ligos atvejis), srautų valdymui užtikrinti.

18. Atsižvelgęs į pacientų, kuriems nustatyta aptariama liga jos kodu, ar kuriems buvo įtariama tokia liga, pagal ligos kodÄ , kiekius konkrečiame skyriuje ir Ligoninės direktoriaus įsakymus, pagal kuriuos skirti priedai, teismas konstatavo nesant pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡iuose įsakymuose nenurodyti visi atsakovai, organizavę ir teikę asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas įtariamai sergantiems ir (arba) COVID-19 liga sergantiems pacientams.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų argumentus, kad visi pacientai, patekę į RITS ir ILVS turi būti laikomi įtariamai sergančiais COVID-19 liga, konstatavęs, kad tai prieštarauja teisės aktų ir Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejo apibrėžimo atnaujinimo nuostatoms.

20. Atmesdamas atsakovo J. S. reikalavimÄ , kuris 2020 m. kovo 13 d. buvo pakviestas sureguliuoti įrangos ir turėjo sÄ lytį su pirmuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu pacientu, teismas nurodė, kad toks kontaktas nėra pakankamas tam, kad atsakovas bÅ«tų įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä asmenų, kuriems turėjo bÅ«ti mokamas atitinkamas darbo užmokesčio priedas.

21. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti visiems atsakovams padidintÄ darbo užmokestį už 2020 m. kovo 16 d. - 2020 m. birželio 30 d. laikotarpį, teismas akcentavo, kad darbo užmokesčio priedÄ sveikatos priežiÅ«ros darbuotojams už šį laikotarpį numatė ŽULPKÄ® 321 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose, lyginant su Sveikatos ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu patvirtinto Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos apraÅ¡o 20 punktu, neliko nuostatos apie tai, kad darbo užmokesčio priedas turi bÅ«ti mokamas ir įtariamai COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams. Be to, buvo priimta nuostata, kad toks priedas turi bÅ«ti mokamas ir tiems darbuotojams, kurie vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose.

22. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-138 Ligoninės direktorius patvirtino darbuotojų grupių darbo užmokesčio didinimo karantino metu sÄ raÅ¡Ä , kuriuo RITS darbo užmokestis turėjo bÅ«ti didinamas 100 procentų, ILVS – 90 procentų.

23. Nurodė, kad nuo 2020 m. balandžio 10 d. naujÄ ja ŽULPKÄ® 321 straipsnio 1 dalies redakcija buvo susiaurintas asmenų, kuriems turi bÅ«ti mokamas padidinto darbo užmokesčio priedas karantino metu ratas, nurodant, kad priedas mokėtinas tik tiems, kurie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose.

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minimÄ nuostatÄ atsakovai aiÅ¡kina plečiamai, nes įstatymo leidėjas aiÅ¡kiai ginčo darbo užmokesčio priedo mokėjimÄ sieja su paslaugos teikimu COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiam asmeniui ar dirbant aplinkoje, kurioje toks asmuo yra, t.y., padidinto darbo užmokesčio priedo mokėjimas numatytas tik tiems sveikatos priežiÅ«ros darbuotojams, kurie patiria ypatingai didelę rizikÄ teikiant paslaugas pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams.

25. Darė iÅ¡vadÄ , kad LR Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymai dėl darbo užmokesčio didinimo karantino metu, adresuoti tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovams, pripažintini prieÅ¡taringais, klaidinančiais ir dėl jų rekomendacinio pobÅ«džio, teismas neprivalo jais vadovautis.

26. Teismas nesutiko su atsakovų pozicija, kad COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) židiniu per pirmÄ jį karantinÄ galėjo bÅ«ti laikoma iÅ¡ esmės visa Ligoninė, nes joje buvo gydomi Å¡ia liga sergantys tik 162 pacientai. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė ne tik ŽULPKÄ® 1 straipsnio 10 punkte pateikiamu užkrečiamosios ligos židinio apibrėžimu, bet ir liudytojos D. B., turinčios specialiųjų žinių, paaiÅ¡kinimais.

27. Konstatavęs kad 2020 m. kovo 16 d. - 2020 m. birželio 30 d. laikotarpiu ILVS nesant fiksuoto nei vieno COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) židinio, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nei vienas iÅ¡ atsakovų, dirbusių Å¡iame skyriuje, iÅ¡skyrus nurodytus Ligoninės direktoriaus įsakymuose, negali bÅ«ti laikomas vykdžiusiu epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose ŽULPKÄ® 321 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas nurodė, kad 2020 m. kovo ir balandžio mėnesiais RITS užfiksavus tris COVID-19 ligos susirgimo atvejus, Å¡iame skyriuje ir buvo fiksuoti trys Å¡ios ligos židiniai, kuriuose teikę sveikatos priežiÅ«ros atitinkamas paslaugas darbuotojai buvo nurodyti Ligoninės direktoriaus 2020 m. gegužės 7 d. įsakyme Nr. P21-113 (už 2020 metų kovo mėnesį) bei 2020 m. gegužės 8 d. įsakyme Nr. P21-115 (už 2020 metų balandžio mėnesį).

28. Teismas pasisakė, kad nors 2020 metų gegužės - birželio mėnesiais RITS nebuvo fiksuoto nei vieno aptariamos ligos susirgimo atvejo, Ligoninės direktorius 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. P21-138 skyriaus darbuotojams skyrė priedus, kas teismo vertinimu, dar labiau sustiprina įsitikinimÄ , kad darbas Ligoninėje buvo organizuojamas tinkamai.

29. Konstatavo, kad atsakovai, kuriems turėjo būti mokamas padidinto darbo užmokesčio priedas tiek už 2020 m. kovo 1 d. - 2020 m. kovo 15 d. laikotarpį (15 procentų dydžio priedas), tiek už 2020 m. kovo 16 d. - 2020 m. birželio 30 d. laikotarpį (90 ar 100 procentų dydžio priedas), buvo įtraukti į Ligoninės direktoriaus priimtus įsakymus dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo ir tokie priedai jiems turėjo būti išmokėti.

30. Pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovų teiginius, kad jų darbas 2020 m. kovo 1 d. - 2020 m. birželio 30 d. laikotarpiu turi bÅ«ti vertinamas ir kaip darbas esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, dėl ko padidintas darbo užmokestis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo viso priskaityto darbo užmokesčio, įskaitant apmokėtas valandas už pavadavimus.

31. Teismas pažymėjo, kad fakto, jog bent vienas iÅ¡ atsakovų bÅ«tų kreipęsis į darbdavį dėl 15 procentų dydžio pastoviosios darbo užmokesčio dalies priedo skyrimo už darbÄ pavojingų veiksnių veikiamoje darbo vietoje, nepatvirtina nei raÅ¡ytiniai bylos duomenys, nei Å¡alių ar liudytojų paaiÅ¡kinimai. Nurodė, kad tokio priedo mokėjimas nėra aptartas atsakovų darbo sutartyse.

32. Nurodė, kad COVID-19 ligos infekuotose zonose dirbusiems atsakovams Ligoninės direktoriaus įsakymais buvo paskirti mokėti darbo užmokesčio priedai ne pagal Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. patvirtintÄ Pavojingų darbų sÄ raÅ¡Ä , o pagal Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos apraÅ¡Ä ir Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatas.

33. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai neįrodė, kad dirbo esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų bei sprendė, kad mokėti darbo užmokesčio priedų už tokio pobÅ«džio darbÄ , nėra pagrindo.

34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad papildomai mokėtina darbo užmokesčio suma turi bÅ«ti skaičiuojama nuo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento pagal Ligoninėje taikomÄ darbo užmokesčio sistemÄ . IÅ¡analizavęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK), Ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o ir Kolektyvinės sutarties nuostatas, teismas konstatavo, kad neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovams ginčo laikotarpiu buvo padidinta darbo laiko norma.

35. Be to, nurodė, kad atsakovai J. S. ir R. P. pripažino, kad jie, pavaduodami kolegas, atliko tokio paties pobÅ«džio darbÄ , darbas buvo laikinas ir už jį buvo atlyginta, mokami priedai už pavadavimÄ , dėl tokio darbo jie niekam pretenzijų nereiÅ¡kė. Liudytojas A. V. taip pat patvirtino, kad įstaigoje iÅ¡kilus bÅ«tinybei pavaduoti darbe nesantį kolegÄ , buvo gaunamas darbuotojo sutikimas, daromi nauji darbo grafikai, kurie buvo vieÅ¡ai matomoje vietoje. Atsižvelgęs ir į 2020 metų kovo, balandžio, gegužės mėnesių darbuotojų praÅ¡ymų dėl pavadavimų bei direktoriaus įsakymų turinį, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai suprato, jog toks jų darbas negali bÅ«ti laikomas darbo normos padidinimu. Be to, nurodė, kad teismas nenustatė buvus darbuotojų ir darbdavio susitarimų pakeisti bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas, papildomas darbo sutarties sÄ lygas ar nustatytÄ darbo laikÄ režimo rūšį.

36. Teismas konstatavo, kad tai, jog atsakovams už pavadavimÄ buvo apmokama tokio paties dydžio tarifu, kaip ir už pagrindinį darbÄ , nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad darbdavys padidino jų darbo laiko normÄ , o pagal teisinį reguliavimÄ darbdavio iniciatyva aptariamiems darbuotojams galėjo bÅ«ti mokamas didesnis nei 30 procentų dydžio priedas.

37. Nurodė, kad darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo skaičiavimai patvirtina, kad 15 procentų dydžio pastoviosios darbo užmokesčio dalies priedai prie pagrindinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 - 15 d. Ligoninės direktoriaus įsakymų 2020 m. balandžio 1 d. Nr. P21-83 ir 2020 m. balandžio 8 d. Nr. P21-98, pagrindu juose nurodytiems atsakovams buvo išmokėti.

38. Teismas sprendė, kad 90 - 100 procentų dydžio pastoviosios darbo užmokesčio dalies priedai prie pagrindinio darbo užmokesčio už 2020 m. kovo 16 d. - 2020 m. birželio 30 d. laikotarpį turėjo būti išmokėti tiems atsakovams, kurie yra nurodyti 2020 m. gegužės 7 d. Ligoninės direktoriaus įsakyme Nr. P21-113 (už 2020 metų kovo mėnesį), 2020 m. gegužės 8 d. įsakyme Nr. P21-115 (už 2020 metų balandžio mėnesį), 2020 m. birželio 2 d. įsakyme Nr. P21-138 (už 2020 metų gegužės mėnesį) bei 2020 m. liepos 23 d. įsakyme Nr. P21-169 (už 2020 metų birželio mėnesį).

39. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų neginčijamais ieÅ¡kovės darbo užmokesčio priskaitymo ir iÅ¡mokėjimo skaičiavimais patvirtinama, kad Ligoninės direktoriaus įsakymuose dėl padidinto darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo atsakovams G. P., A. K., R. A.-D., E. B., R. V., S. N. – Ch., J. E., D. G., I. J., D. K., R. P., R. K., A. V., V. L., V. U., R. D., R. G., D. V., D. M., E. V., D. D., G. N., A. G., A. G., S. Ž., G. D., R. M., D. D., K. K., R. B., R. A. ir V. Č.-L. priskaityti darbo užmokesčio priedai pagal Ligoninės direktoriaus įsakymus iÅ¡mokėti visiÅ¡kai, o atsakovams R.

P., I. V., L. Ž., L. Å . bei I. G. susidariusi priedo permoka. Nurodė, kad su kitais atsakovais ieÅ¡kovė nėra visiÅ¡kai atsiskaičiusi, todėl jų reikalavimai tenkintini iÅ¡ dalies, priteisiant neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio sumÄ bei 0,07 procentų dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo priėmimo. I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 40. Apeliaciniu skundu atsakovai praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės:

1) kiekvienam apeliantui po 15 procentų pastoviosios dalies priedÄ už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d., atsižvelgiant į iÅ¡mokėtÄ priedÄ (ar jo dalį), jeigu toks buvo iÅ¡mokėtas;

2) visiems RITS darbuotojų grupei priskiriamiems apeliantams po 100 procentų padidintÄ darbo užmokestį (pastoviÄ jÄ dalį) už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 30 d., atsižvelgiant į iÅ¡mokėtÄ / priteistÄ padidintÄ darbo užmokestį (ar jo dalį), jeigu toks buvo iÅ¡mokėtas/priteistas;

3) visiems ILVS darbuotojų grupei priskiriamiems apeliantams po 90 procentų padidintÄ darbo užmokestį (pastoviÄ jÄ dalį) už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 30 d., atsižvelgiant į iÅ¡mokėtÄ padidintÄ darbo užmokestį (ar jo dalį), jeigu toks buvo iÅ¡mokėtas;

4) visiems apeliantams po 0,07 procento delspinigių, apskaičiuotų nuo uždelstos atsiskaityti sumos už kiekvienÄ mėnesį nuo dienos, kai buvo uždelsta atsiskaityti, iki visiÅ¡ko atsiskaitymo pagal paskaičiavimus, pateiktus prie atsiliepimo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

41. Nurodo, kad teismas, netinkamai aiškino ŽULPKĮ nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad padidinto darbo užmokesčio priedas turi būti mokamas tik tiems darbuotojams, kurie teikė paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams, kurių diagnozė koduojama kodu U07.1. Teigia, kad teismas ignoravo RITS Ir IVLS darbo ypatumus ir nevertino fakto, kad visi atsakovai dirbo su pacientais, įtariamais, kad serga COVID-19 liga, t.y., kad aplinkoje, kurioje dirbo, galėjo plisti ypač pavojingos ligos užkratas.

42. Tvirtina, kad teismas ignoravo ginčo priedo skyrimo tikslÄ , suabsoliutino COVID-19 diagnozės kodavimÄ ir su juo siejo pareigÄ mokėti priedus darbuotojams, nevertindamas, kad atsakovai reikalavo tinkamai atlyginti už darbÄ esant nukrypimui nuo normalių darbo sÄ lygų.

43. Apeliantai nurodo, kad nesant pagrindo teismas atmetė reikalavimÄ priedus skaičiuoti ir nuo prie darbo užmokesčio priskaitytų sumų už pavadavimus, nenustatė pavadavimo turinio ir apmokėjimo sÄ lygų.

44. Pažymi, kad darbuotojų teisę į darbo užmokesčio priedus patvirtinantys įrodymai nebuvo tinkamai neįvertinti ir aptarti. Teigia, kad teismas nevertino kokia faktinė situacija buvo susiklosčiusi gavus pirminius duomenis apie COVID-19 ligos egzistavimÄ , bet vadovavosi dabartiniu supratimu, kas yra didelės rizikos kontaktas. Nurodo, kad ginčo laikotarpiu vyravo didelis neapibrėžtumas ir baimė. RITS skyriuje po 2020 m. kovo mėn. 13 d. ir 16 d. kontakto su vienu pirmųjų Lietuvoje COVID-19 liga sirgusių ir mirusių pacientų, buvo priversti izoliuotis 10 atsakovų.

45. Teigia, kad jų reikalavimai turėtų bÅ«ti nagrinėjami bÅ«tent Å¡ių aplinkybių kontekste, kartu taikant DK 6 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos darbuotojų naudai, atsižvelgiant į jų lÅ«kesčius bÅ«ti teisingai atlygintiems už darbÄ tokiomis sÄ lygomis.

46. Nesutinka su ŽULPKÄ® 321 straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimu. Mano, kad Å¡is teisės aktas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas kompleksiÅ¡kai su LR Vyriausybės nutarimais, LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymais ir įstatymų leidėjo tikslais, nustatant tokį teisinį reguliavimÄ .

47. Nurodo, kad poįstatyminių teisės aktų (2020 m. balandžio 22 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-946 patvirtinto Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos apraÅ¡o, LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 449 patvirtinto Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos apraÅ¡o, LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-1057 patvirtinto ASPÄ® iÅ¡laidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos apraÅ¡o bei įsakymo Nr. V-281) sisteminis normų vertinimas, pagrindžia jų reikalavimų pagrįstumÄ .

48. Teigia, kad LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, jie įgijo lÅ«kesčius dėl padidinto darbo užmokesčio gavimo pirmojo karantino metu, todėl prieÅ¡ingai nei vertino teismas, Å¡ie iÅ¡aiÅ¡kinimai negali bÅ«ti vertinami tik kaip rekomendaciniai. Nurodo, kad pagal teisinį reguliavimÄ visi pacientai, kuriems tiesiogiai (ne nuotoliniu bÅ«du) buvo teiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo prilyginti įtariamiems, kad serga COVID-19 liga. Be to ir ieÅ¡kovė nurodė darbuotojams, kad kreipėsi dėl lėšų Å¡iems priedams kompensuoti gavimo iÅ¡ Panevėžio TLK, tačiau gavusi informacijÄ apie pradelstÄ terminÄ , klaidino darbuotojus dėl neva pradėto teisinio ginčo.

49. Tvirtina, kad teismas turėjo atlikti Valstybinės ligonių kasos atliktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų darbo užmokesčiui padidinti dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) panaudojimo analizę. Šie duomenys parodo kaip ŽULPKĮ 321 straipsnis buvo taikomas kitose sveikatos priežiūros įstaigose, t. y. patvirtina, kad minimas priedas buvo mokamas darbuotojams, kurie tiesiogiai nedirbo su sergančiais COVID-19 pacientais, o tik teikė paslaugas įtariamiems sergant šia liga.

50. Apeliantai atkreipia dėmesį į pačios ieÅ¡kovės praktikÄ Å¡iuo klausimu, pabrėždami, kad COVID-19 skyriaus vedėjas R. T. paaiÅ¡kino, kad COVID-19 priedai buvo mokami visiems Å¡io skyriaus darbuotojams, jeigu kažkurį mėnesį atitinkamame Ligoninės skyriuje yra nors vienas ligonis, sergantis Å¡ia liga. Be to, priedai mokėti Ligoninės administracijai, visiems be iÅ¡imties Priėmimo skyriaus darbuotojams ir tiems, kurie neteikė jokių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų COVID-19 sergantiems pacientams.

51. Nurodo, kad dėl darbo specifikos tiek RITS, tiek ILVS teikė skubiÄ pagalbÄ pacientams, kurių PGR testo atsakymai dar nebuvo žinomi. Ä® minimus skyrius pacientai atvykdavo karščiuojantys, su Å«minio kvėpavimo nepakankamumo požymiais (bÅ«dingas tiek COVID-19, tiek bet kuriai kitai plaučių ligai), todėl nebuvo galima atmesti, kad konkretus asmuo nėra infekuotas Å¡ia liga, kol neįrodyta kitaip.

52. Tvirtina, kad RITS darbuotojai nuolat teikė paslaugas ne tik pacientams, kurie buvo gydomi RITS karantino palatoje, bet ir tiems, kurie patekdavo į SPS ir kuriems kardiologinių ir (ar) reanimacinių paslaugų prireikdavo ten, taip pat kituose skyriuose. Didelei daliai tokių ligonių PGR tyrimas nebuvo imamas, o jų COVID-19 statusas likdavo nežinomas.

53. Teigia, kad visiems PSPS darbuotojams COVID-19 priedas buvo mokamas (neįrodinėjant pagalbos teikimo liga sergantiems pacientams fakto), o RITS ar ILVS darbuotojai, dirbę su analogiÅ¡ko statuso pacientais, dėl administracinio požiÅ«rio buvo nevertinti kaip dirbę tokiomis pačiomis sÄ lygomis. Mano, kad tokia darbdavio klaida, lėmė teisingo apmokėjimo už darbÄ ir lygiateisiÅ¡kumo principų pažeidimÄ .

54. Nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad nors atsakovai vykdė epidemijų profilaktikos priemones Ligoninėje tikslu užkirsti keliÄ COVID-19 ligos plitimui, tačiau nėra duomenų, kad Å¡ios priemonės buvo vykdomos Å¡ios infekcijos židiniuose. Dėl ko atitinkamai teismas vertino, kad atsakovai negali bÅ«ti laikomi atitinkantys įstatymo sÄ lygÄ , kuriai esant jiems turėjo bÅ«ti mokamas padidinto darbo užmokesčio priedas.

55. Teigia, kad pavojingų ligų židinio sÄ vokÄ teismas vertino siaurai, sutapatinęs su pacientu, kuriam nustatytas COVID-19 susirgimu ir jo palata, kas neatitinka ŽULPKÄ® 1 straipsnio 10 punkte užkrečiamosios ligos židinio apibrėžimo. Teismas pritarė Nacionalinio sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos paaiÅ¡kinimui, jog Å¡ios ligos židinys Ligoninėje buvo jau ir 2020 m. kovo 13 d., kuomet buvo gydomas pacientas, užsikrėtęs Å¡ia liga.

56. Pabrėžia situacijos dviprasmiÅ¡kumÄ , kai visas COVID-19 poskyris (vadovaujamas R. T.) laikomas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židiniu (jame buvo analogiÅ¡kai karantinuojami pacientai, kuriems nebuvo paneigta COVID-19 liga), o karantino zona RITS (vadovaujama A. V.) ar ILVS palatos, kuriose buvo karantinuojami vaikai, teismo laikomos saugiomis, nors epidemiologiniu požiÅ«riu buvo tiek pat pavojingos.

57. Nurodo, kad Ligoninė buvo viena iÅ¡ penkių pagrindinių stacionarinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų Lietuvoje, kuriose buvo gydomi COVID-19 liga sergantys pacientai, aplinkoje, kurioje galėjo plisti ypač pavojinga užkrečiamoji liga (židinyje), buvo taikomos epidemijų profilaktikos priemonės, kas sudaro pagrindÄ darbuotojams mokėti priedÄ . Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad visi darbuotojai, teikę sveikatos priežiÅ«ros paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams ar vykdę epidemijų profilaktikos priemones Å¡ios ligos židiniuose, buvo nurodyti Ligoninės direktoriaus įsakymuose.

58. Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. kovo mėn. padidintas darbo užmokestis neiÅ¡mokėtas nei vienai iÅ¡ atsakovių RITS valytojų, kurios tvarkė pavojingas atliekas, atliko valymÄ bei dezinfekcijÄ tiek RITS, tiek COVID-19 korpuso Reanimacinėse patalpose. Be to, dalį paslaugų atsakovai atliko kituose skyriuose, teikiant skubiÄ pagalbÄ , pagrindiniame Ligoninės pastate ar PSPS Infekcinių ligų korpuse, kur dalis pacientų buvo aptarnaujami ambulatoriÅ¡kai ir iÅ¡leidžiami namo nežinant PGR testo atsakymo. ILVS slaugytojos buvo paskirtos dirbti COVID-19 skyriuje su sergančiais ir įtariamaisiais, tačiau joms priedai nebuvo iÅ¡mokėti. Tvirtina, kad teismas ignoravo liudytojų A. V. ir R. T. paaiÅ¡kinimus, jog dokumentuose ne visuomet bÅ«davo fiksuojami visi darbuotojai, teikę paslaugas pacientams.

59. Nesutinka su teismo iÅ¡vada atmesti atsakovo J. S. reikalavimÄ dėl priedo gavimo, nes vertinimas buvo grindžiamas gydytojo anesteziologo A. V. neiÅ¡samiais paaiÅ¡kinimais ir subjektyvia nuomone, ignoruojant 2021 m. kovo 24 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos pažymÄ Nr. P-167 ir Å¡iam klausimui aktualias infekcinių ligų gydytojos iÅ¡vadas bei aplinkybę, kad atsakovas privalėjo izoliuotis po Å¡io kontakto.

60. Nurodo, kad atsakovams, kontaktiniu būdu teikusiems sveikatos priežiūros paslaugas pacientams karantino laikotarpiu pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai turėjo būti didinami 100 procentų (RITS skyriaus darbuotojams) arba 90 procentų (ILVS skyriaus darbuotojams).

61. KritiÅ¡kai vertina sprendimo motyvus dėl jų reikalavimo sumokėti 15 procentų dydžio darbo užmokesčio priedÄ laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. ir nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo laikotarpiu jie dirbo įprastomis darbo sÄ lygomis.

62. Nurodo, kad nuo 2020 m. kovo 18 d. COVID-19 liga yra įtraukta į ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sÄ raÅ¡Ä ir galiojantis teisinis reguliavimas numatė jų teisę į minimÄ priedÄ , nes jie atitiko dvi sÄ lygas, t.y. karantino laikotarpiu organizavo ir teikė asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientams, įtariamiems, kad serga ir (arba) sergantiems COVID-19 liga ir, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaiga turi teisę gauti tokių iÅ¡laidų apmokėjimÄ (kompensavimÄ ) iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, jeigu ataskaitinį mėnesį joje gydytas bent 1 pacientas, kuriam patvirtinta COVID-19 ligos diagnozė.

63. Mano, kad teismas sveikatos paslaugų teikimo sÄ vokÄ susiaurino iki paslaugų teikimo organizavimo, neatsižvelgė, kad pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. balandžio 14 d. Valstybės operacijų vadovo sprendimÄ Nr. V-848, nustatantį, kad kol negautas viruso SARS-CoV-2 tyrimo atsakymas, su pacientu personalas elgiasi kaip su įtariamu, kad serga COVID-19 liga. Taip pat suabsoliutino diagnozės kodavimÄ , nesiaiÅ¡kindamas kokia kodavimo tvarka galiojo 2020 m. kovo 1 d. - 15 d., ar visi darbuotojai buvo supažindinti su tokiu reikalavimu ir su kodo žymėjimu susiejo pareigÄ mokėti priedus darbuotojams. Be to, teismas vertino tik iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ stacionarinės ligos istorijos statistinės formos, bet ne iÅ¡ tų pačių pacientų ambulatorinės kortelės statistinės formos.

64. Nurodo, kad teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo abejoti, kad visiems atsakovams, kurie Å¡iems pacientams organizavo ir teikė asmens priežiÅ«ros paslaugas, buvo iÅ¡mokėti 15 procentų dydžio priedai prie darbo užmokesčio, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes pavyzdžiui, gydytojui J. S. 2020 m. kovo 13 d. teikusiam paslaugas pacientui, kuriam ne tik įtarta, bet ir diagnozuota COVID-19 liga, priedas nepriteistas. Be to, ir RITS vedėjas A. V., patvirtino, kad visi atsakovai dirbo karantino zonoje, tačiau už tokį darbÄ priedai nebuvo mokėti.

65. Atsakovai nurodo, kad 15 procentų darbo užmokesčio priedas yra priedas už nukrypimÄ nuo normalių sÄ lygų, o darbas RITS ir IVLS pirmojo karantino laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., turėtų bÅ«ti vertinamas bÅ«tent kaip toks. Teigia, kad aplinkybė, jog dalis RITS personalo buvo priversti izoliuotis po nesaugaus kontakto su COVID-19 sergančiu pacientu, pagrindžia nukrypimÄ nuo normalių darbo sÄ lygų. Nurodo, kad iÅ¡vados, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai dirbo esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų ar pavojingų veiksnių sÄ lygomis, teismas nemotyvavo ir nesiaiÅ¡kino, ar Ligoninėje atlikti profesinės rizikos vertinimai.

66. Nurodo, kad atsakovai patvirtino, jog tiek RITS, tiek ILVS personalas to pačio budėjimo metu ar skirtingomis darbo dienomis teikė pagalbÄ tiek karantinuotiems, tiek ir kitiems pacientams. Tvirtina, kad Ligoninės taikytos priemonės jų darbo sÄ lygas galėjo užtikrinti tik iÅ¡ dalies, o ne visiÅ¡kai paÅ¡alinti darbo pavojingumÄ lemiančius veiksnius.

67. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai nurodė neaiÅ¡kiÄ pareigÄ darbuotojams kreiptis į darbdavį ar susitarti su darbdaviu dėl priedų mokėjimo, nes pareiga mokėti priedÄ kyla ne iÅ¡ susitarimo, o iÅ¡ Kolektyvinės sutarties. Nurodo, kad pasisakydamas dėl jų argumentų dėl ginčo laikotarpiu buvusios padidintos darbo laiko normos, teismas vadovavosi ieÅ¡kovės ydingai suformuluotomis darbo apmokėjimo tvarkos taisyklėmis, kuriose nėra pavadavimo apibrėžimo ir darbo užmokesčio dalies už pavadavimo laikÄ skaičiavimo formulės.

68. Teigia, kad pavadavimo valandas dirbo ne savo darbo laiko metu, o papildomai atvykdami į darbÄ . Teikdami darbdavio parengtos formos praÅ¡ymÄ leisti pavaduoti laikinai nesantį kolegÄ , suprato tai kaip darbo laiko normos padidinimÄ . Tvirtina, kad nei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nei atsiskaitymo lapeliuose neiÅ¡skiriamas darbo sutartimi sulygtas ir pavadavimo laikas.

69. Tvirtina, kad dirbdami pavadavimo valandas, jie, nors ir su tuo sutikdami arba patys formaliai to praÅ¡ydami, dirbo ne didesniu darbo krÅ«viu savo darbo laiku, bet didesnį kiekį valandų per mėnesį, t. y. padidinta darbo laiko norma. Dirbdamas 1 etato krÅ«viu darbuotojas gavo net dvigubai didesnį darbo užmokesčio priedÄ už tÄ mėnesį, nei darbuotojas, 0,5 etato dirbdamas savo krÅ«viu ir dar 0,5 etato pavaduodamas.

70. Nurodo, kad nors teismas pripažino, jog sveikatos priežiÅ«ros darbuotojams padidinto darbo užmokesčio priedai turi bÅ«ti skaičiuojami nuo jų pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientų, tačiau neaiÅ¡ku kuo vadovaujantis sprendė, kad net ir nustačius, kad priedas apskaičiuojamas didinant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientÄ , tam tikrų darbo valandų, t. y. tų, kurias darbuotojai dirbo pavaduodami ir užpildydami trÅ«kstamus darbo etatus, nereikia įtraukti skaičiuojant į galutinę mokėtinÄ sumÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovės atstovas 2021 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad Ligoninės vadinami „priedai už pavadavimÄ â€œ yra skaičiuojami ne taip, kaip įtvirtinta Darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡e, o analogiÅ¡kai kaip pareiginės algos pastovioji dalis.

71. Teigia, kad teismas neturėjo spręsti ar jiems mokėtas atlygis už pavadavimÄ Ä¯eina ar neįeina į darbo užmokesčio pastoviÄ jÄ dalį, nes nepriklausomai nuo padarytos iÅ¡vados, tiek pastoviajai darbo užmokesčio daliai, tiek papildomai daliai apskaičiuoti turėjo bÅ«ti naudojamas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, kuris, kaip nurodyta teisiniame reguliavime, turėtų bÅ«ti didinamas nuo 60 iki 100 procentų. Nurodo, kad pavadavimas nesumažina rizikos dėl galimo susidÅ«rimo su aptariamos infekcijos neÅ¡iotoju.

72. Atkreipia dėmesį, kad tokiu pačiu principu apskaičiuotas padidintas darbo užmokestis nuo darbo užmokesčio, mokamo už pavadavimo valandas, pastoviosios dalies antrojo karantino laikotarpiu ligoninės darbuotojams yra mokamas.

73. Pažymi, kad teismo išvados dėl padidintos darbo laiko normos grindžiamas tik ieškovės pateiktu Darbo apmokėjimo tvarkos aprašu, neanalizuojant pavadavimo turinio bei faktinės pavadavimo tvarkos Ligoninėje. Tvirtina, kad teismas nors ir skyrė daug dėmesio apmokėjimo už pavadavimus klausimo analizei, tačiau šia informacija, kaip ir atsakovų atsiliepime pateiktais argumentais ir ieškovės atstovo paaiškinimais, nesivadovavo.

74. Teismo posėdžių garso įraÅ¡ai, atsakovų atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės paneigia teismo vertinimÄ , kad byloje neginčijamai nustatyta, kad dirbti karantininiuose postuose buvo sudaromos atskiros sveikatos priežiÅ«ros specialistų ir kito ASPÄ® personalo komandos ir pamainos, kurios tarpusavyje nesimainė ir nekontaktavo. Teismas neįvertino atsakovų liudijimų ir nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡taravimų. Be to, neatsižvelgė į jų nurodytÄ faktÄ , kad jie dalį darbo laiko dirbo PSPS arba dalyvavo pervežime pacientų, kurių COVID-19 ligos statusas buvo nežinomas, t.y. teikė paslaugas PSPS, nors nebuvo ten įdarbinti.

75. Spręsdamas klausimÄ dėl jų kontaktų su pacientais, teismas iÅ¡imtinai vadovavosi tik ieÅ¡kovės pateiktais dokumentais ir jos pozicija palaikiusių liudytojų paaiÅ¡kinimais, nevertindamas atsakovų bei liudytojų paaiÅ¡kinimų.

76. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl Ligoninės veiksmų, pavyzdžiui, direktoriaus 2020 m. birželio 1 d., birželio 8 d., rugsėjo 14 d. atsakymų darbuotojams, kuriuose nuosekliai buvo teigiama, kad gavus atsakymus iš LR Sveikatos apsaugos ministerijos bus išmokėti, ar kad kreiptasi į TLK dėl darbo užmokesčio padidinimo kompensavimo. Tvirtina, kad teismas nevertino Ligoninės priedų mokėjimo politikos asmenims, kurie neteikė ir net teoriškai negalėjo teikti sveikatos priežiūros paslaugų pacientams, kurie serga ar kuriems įtariama COVID-19 liga (pavyzdžiui, pastatų priežiūros darbininkams, sandėlininkui, kiemo teritorijos valytojai).

76. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . Be to, nebuvo aktyvus, ir nepasisakė dėl atsakovų paaiÅ¡kinimų ir kitų duomenų, kurie paneigia ieÅ¡kovės argumentus, įrodomosios reikÅ¡mės.

77. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė VÅ¡Ä® R. P. ligoninė praÅ¡o skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

78. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas bei tenkino visus Å¡alių praÅ¡ymus dėl įrodymų pateikimo ir iÅ¡reikalavimo, liudytojų apklausos, pats buvo aktyvus, nes savo iniciatyva iÅ¡reikalavo eilę įrodymų, dėl ko tinkamai, iÅ¡samiai bei detaliai iÅ¡nagrinėjo kilusį ginÄÄ .

79. Teigia, kad teismas pagrįstai nustatė, jog darbo užmokesčio priedÄ sveikatos priežiÅ«ros darbuotojams už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 30 d. numato ŽULPKÄ® 321 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose lyginant su Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos apraÅ¡o 20 punktu, neliko nuostatos, kad toks priedas turi bÅ«ti mokamas ir darbuotojams, dirbantiems su įtariamai Å¡ia liga sergančiais pacientais.

80. Pažymi, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl įstatymo aiÅ¡kinamojo akto formuluočių ar pavienių Seimo narių pasisakymų, svarstant įstatymo projektÄ , nėra reikÅ¡mingi, nes teisės norma nėra abstrakti ar nukreipianti į poįstatyminius aktus. Teigia, kad įstatymo leidėjas ženkliai padidinto (lyginant su iki karantino numatytu 15 procentų priedu) darbo užmokesčio mokėjimÄ , kurį susiejo su aiÅ¡kia sÄ lyga, kad paslaugos bÅ«tų teikiamos ypač pavojinga užkrečiamÄ ja liga sergantiems asmenims arba tokių ligų židiniuose, kas reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas apsisprendė dėl karantino metu ženkliai (atskirais atvejais netgi dvigubai) didesnio darbo užmokesčio mokėjimo, tačiau siauresniam asmenų ratui, t.y. tik tiems asmenims, kurie patiria didžiausiÄ realiÄ rizikÄ dėl tiesioginio kontakto su ypač pavojinga liga sergančiu asmeniu.

81. Nurodo, kad pagal ŽULPKÄ® nuostatas ginčo darbo užmokesčio priedo mokėjimas yra siejamas su paslaugos teikimu COVID-19 liga sergančiam asmeniui ar dirbant aplinkoje, kurioje toks asmuo yra. Nors apeliantai siekia įrodyti, jog poįstatyminiai teisės aktai gali pakeisti įstatyminį reguliavimÄ , jį iÅ¡plėsti, konkrečiu atveju numatydami, kad priedai priklausė ir kitoms nei įstatyme numatyta darbuotojų grupėms, tačiau toks vertinimas prieÅ¡tarauja teisės normų hierarchijai, teisinio tikrumo bei teisėtų lÅ«kesčių principams.

82. Teigia, jog priešingai nei nurodo apeliantai, Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos apraše nebuvo nustatyta, kad padidintas darbo užmokestis turėtų būti mokamas ir darbuotojams, kurie dirbo su pacientais, kuriems įtariama koronaviruso infekcija.

83. Tvirtina, kad LR Sveikatos apsaugos ministro priimtais ŽULPKÄ® įgyvendinančiais teisės aktais buvo tik nustatyta priedų kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarka ir detalizuota, kÄ reiÅ¡kia ŽULPKÄ® nuostata „organizavo ar teikė paslaugas sergantiems COVID-19 pacientams arba COVID-19 židinyje“, tačiau neiÅ¡plėstas ŽULPKÄ® numatytas subjektų, kurie turi teisę į padidintÄ darbo užmokestį ratas, nes poįstatyminiais teisės aktais tai negalėjo bÅ«ti padaryta.

84. IeÅ¡kovė nurodo, kad LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 449 patvirtinto Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos apraÅ¡o 1.1 punkte ir 3 punkte nurodyta sÄ voka „įtariama ypač pavojinga užkrečiamoji liga“ įnešė painiavos į teisinį reguliavimÄ , tačiau tai nesudaro pagrindo interpretuoti teisės akto nuostatas kaip neleistinai iÅ¡plečiančias ŽULPKÄ® reguliavimÄ , kÄ patvirtina ir 2021 m. spalio 1 d. paskelbta Valstybinio audito ataskaita „Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2020 m. konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimas“ Nr. FAE-8 bei faktiÅ¡kai patvirtina Teritorinių ligonių kasų praktika reikalaujant, jog į paraiÅ¡kas iÅ¡laidoms kompensuoti bÅ«tų įtraukti tik darbuotojai, teikę paslaugas COVID-19 liga sergantiems asmenims.

85. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) židiniu turi bÅ«ti laikoma lokalizuota, turinti apibrėžtÄ teritorijÄ , vieta, kurioje yra sergantis asmuo ir už kurios nebegali plisti užkrečiamosios ligos sukėlėjai. IÅ¡vada buvo padaryta vadovaujantis specialių žinių turinčio asmens paaiÅ¡kinimais, kuriais buvo visiÅ¡kai paneigta atsakovų pozicija dėl visos ligoninės buvimo židiniu.

86. Sutinka su teismo vertinimu, kad visi darbuotojai, 2020 m. kovo 16 d. - 2020 m. birželio 30 d. laikotarpiu teikę sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams ar vykdę epidemijų profilaktikos priemones šios ligos židiniuose, buvo nurodyti Ligoninės direktoriaus įsakymuose ir ieškovė pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

87. Nurodo, kad atsakovai procesiniuose dokumentuose apie jų paslaugų teikimÄ , tame tarpe tariamai ir COVID-19 liga sergantiems pacientams, teikė visiÅ¡kai abstrahuotai, nedetalizuodami, kas, kada ir kur tariamai teikė paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams arba dirbo židiniuose, tačiau negavo priedo.

88. Pažymi, kad teismas preciziškai apskaičiuodamas neišmokėtas sumas, 25 atsakovams už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 30 d., priteisė nepilnai išmokėtų priedų sumas su delspinigiais, padarytais skaičiavimais įrodydamas, jog kitiems atsakovams ne tik priedų skyrimo pagrindas ieškovės buvo nustatytas teisingai, bet ir mokėjimai buvo atlikti.

89. Nurodo, kad pagal teisinį reguliavimÄ 15 procentų priedas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. atsakovams galėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas tik tuo atveju, jei jie bÅ«tų teikę paslaugas pacientams sergantiems koronavirusu, esant diagnozei kodu U07.1 arba įtariamiems, kad serga koronavirusu, esant diagnozei kodu Z.03.8. Apeliantų nurodoma nuostata, nustačiusi, kad jeigu pacientui atliekama skubi diagnostinė ar gydymo procedÅ«ra, kol negautas SARS-CoV-2 tyrimo atsakymas, su pacientu personalas elgiasi kaip su įtariamu, kad serga minima liga, siejama su personalo pareiga dėvėti atitinkamas darbui su pavojinga užkrečiamÄ ja liga privalomas apsaugos priemones, o ne su pripažinimu, kad kiekvienas asmuo iki PGR testo gavimo automatiÅ¡kai laikomas įtariamu, kad serga pavojinga užkrečiamÄ ja liga.

90. Sutinka su teismo iÅ¡vada, kad visi, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. - 15 d. teikę sveikatos priežiÅ«ros paslaugas COVID-19 liga sergantiems ar įtariamiems, kad serga, pacientams buvo nurodyti Ligoninės direktoriaus įsakymuose ir su jais buvo tinkamai atsiskaityta. Nors skundžiamame sprendime padarytas vienas netikslumas, nes 2020 m. kovo mėn. ILVS skyriuje 2020 m. kovo 28 d. buvo vienas pacientas su gretutine diagnoze Z.03.8, kaip ir teisingai pažymėta, kad RITS buvo vienas pacientas, paguldytas 2020 m. kovo 19 d. su Å¡ia gretutine diagnoze, tačiau, kaip matyti iÅ¡ jų bylos duomenų, Å¡ie pacientai nepatenka į 2020 m. kovo 1 - 15 d. laikotarpį, kai teisės aktai paslaugų įtariamiems, kad serga COVID-19 liga, teikimÄ siejo su 15 procentų priedo mokėjimu.

Tvirtina, kad svarbu tai, kad 15 procentų priedo skyrimo laikotarpiu nei RITS, nei ILVS nebuvo nė vieno paciento su gretutinės diagnozės kodu Z.03.8, tuo tarpu nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino Lietuvoje paskelbimo) padidintas darbo užmokestis turėjo būti skirtas tik asmenims, kurie teikė paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams, kas ir buvo padaryta.

91. Pritaria teismo vertinimui, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. – 15 d. nedirbo, esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, todėl nebuvo pagrindo mokėti 15 procentų priedÄ . Teigia, kad nėra jokio pagrindo atsakovų nurodomÄ 15 procentų priedÄ kildinti iÅ¡ dviejų savarankiÅ¡kų pagrindų - Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos apraÅ¡o ir LNSS kolektyvinės sutarties 5.5.2 punkto, nes jų turinys yra visiÅ¡kai tas pats. Be to, savo reikalavimus atsakovai grindė paslaugų teikimu pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga, COVID-19 liga, o ne darbu pavojingų veiksnių veikiamoje darbo vietoje.

92. Nurodo, kad prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantai, teismo iÅ¡vada, jog priedai už pavadavimÄ neturėtų bÅ«ti įtraukti į darbo užmokesčio pastoviÄ jÄ dalį, skaičiuojant padidintÄ darbo užmokestį, taip pat yra visiÅ¡kai pagrįsta ir atitinkanti ŽULPKÄ® 321 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, bÅ«tent teismo aptartas skaičiavimo bÅ«das, kaip tinkamas, yra nurodytas ir „Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2020 m. konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinime“ Nr. FAE-8.

93. Nurodo, kad į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie tai, kad dėl pavadavimų darbuotojai rašė praÅ¡ymus, atitinkamai Ligoninės direktorius jų pagrindu priėmė įsakymus, kurie buvo skelbiami konkrečiuose ieÅ¡kovės skyriuose / padaliniuose, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog jie nežinojo apie atlyginimų už pavadavimus mokėjimo tvarkÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 94.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės, teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

95. Bylos duomenimis nustatyta, kad 135 ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® R. P. ligoninės darbuotojai Darbo ginčų komisijai pateikė patikslintÄ praÅ¡ymÄ , kuriuo darbo ginčų byloje prašė:

1) priteisti iÅ¡ Ligoninės kiekvienam jų po 15 procentų pastoviosios dalies priedÄ už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d., atsižvelgiant į iÅ¡mokėtÄ priedÄ (ar jo dalį), jeigu toks buvo iÅ¡mokėtas;

2) priteisti visiems RITS darbuotojų grupei priskiriamiems darbuotojams po 100 procentų padidintÄ darbo užmokestį (pastoviÄ jÄ dalį) už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 30 d., atsižvelgiant į iÅ¡mokėtÄ padidintÄ darbo užmokestį (ar jo dalį), jeigu toks buvo iÅ¡mokėtas;

3) priteisti visiems IVLS darbuotojų grupei priskiriamiems darbuotojams po 90 procentų padidintÄ darbo užmokestį (pastoviÄ jÄ dalį) už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 30 d., atsižvelgiant į iÅ¡mokėtÄ padidintÄ darbo užmokestį (ar jo dalį), jeigu toks buvo iÅ¡mokėtas;

4) priteisti jiems 0,07 procento delspinigius, apskaičiuotus nuo uždelstos atsiskaityti sumos už kiekvienÄ mėnesį nuo dienos, kai buvo uždelsta atsiskaityti, iki visiÅ¡ko atsiskaitymo.

96. Darbo ginčų komisija tenkino darbuotojų praÅ¡ymus ir atnaujinusi praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl individualaus darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo pateikti, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ VÅ¡Ä® R. P. ligoninės darbuotojų praÅ¡omas sumas bei delspinigius. VÅ¡Ä® R. P. ligoninė, tiek nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ ikiteisminėje stadijoje, tiek teisminio nagrinėjimo metu, laikėsi pozicijos, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojų reikalavimai yra nepagrįsti.

97. Atsižvelgiant į DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, pirmosios instancijos teismas darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjo iÅ¡ esmės, t.y. nustatinėdamas ginčijamas Å¡alių materialiÄ sias teises bei pareigas ir priimdamas procesinį sprendimÄ . Atsakovai nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® R. P. ligoninės ieÅ¡kinys ir pripažinta, kad su dalimi atsakovų ieÅ¡kovė yra pilnai atsiskaičiusi, o dalies atsakovų reikalavimai dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo karantino metu yra pagrįsti tik iÅ¡ dalies.

98. Dėl paminėto, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojų teisę gauti padidintÄ darbo užmokestį karantino metu.

99. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Sprendime padarytas iÅ¡vadas teismas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamÄ teisės normÄ , bet ir iÅ¡dėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimÄ (CPK 270 straipsnio 4 dalis, Lietuvos A.

T. 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neiÅ¡aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2010). 100. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kiniu keliamus reikalavimus, atsakovų atsikirtimus, Å¡alių ginčo kontekstÄ , susipažinęs ir iÅ¡tyręs byloje pateiktus duomenis bei atsižvelgęs į ginčijamo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 101.

Nors Å¡alių ginčas kilęs iÅ¡ darbo teisinių santykių, tačiau vertinant ginčo esmę bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad teisinis reguliavimas, kuriuo Ligoninės darbuotojai grindė reikalavimÄ gauti padidintÄ darbo užmokestį, buvo priimtas po to, kai LR Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 Å¡alyje paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ . 102. LR Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1243 patvirtinto Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atÅ¡aukimo tvarkos apraÅ¡o 8 punkto nuostatos numato, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai ekstremalioji situacija atitinka LR civilinės saugos įstatyme nustatytus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos požymius.

LR civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ekstremaliÄ jÄ situacijÄ apibrėžia kaip dėl ekstremaliojo įvykio susidariusiÄ padėtį, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimÄ ar padaryti kitÄ Å¾alÄ . Pagal minėto įstatymo 26 straipsnio nuostatas ekstremalioms situacijoms priskiriamos valstybės lygio ekstremalios situacijos, kai jų padariniai Å¡alinami keliose savivaldybėse esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojant savivaldybėse arba valstybėje turimus materialinius iÅ¡teklius, o ekstremalios situacijos padarinių iÅ¡plitimo ribos virÅ¡ija trijų savivaldybių teritorijų ribas. 103.

LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas trečias (visiÅ¡kos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. - visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas. Å is nutarimas priimtas vadovaujantis LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, LR Civilinės saugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į nepalankiÄ epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijÄ , LR Sveikatos apsaugos ministro teikimÄ bei LR Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. kovo 14 d. pasiÅ«lymÄ .

Minėtame nutarime įtvirtintos gairės ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbo perorganizavimui. 104. Be to, LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-207 buvo pakeistas „Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sÄ lytį, ar Å¡ių ligų sukėlėjų neÅ¡iotojai turi bÅ«ti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sÄ raÅ¡as“, patvirtintas LR Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d.

įsakymu Nr. 278, jį papildant ir į skyriaus „Pavojingos užkrečiamosios ligos“ 74 punktÄ Ä¯raÅ¡ant COVID-19 ligÄ (naujojo koronaviruso (2019-nCoV) infekcijÄ ). LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V- 389 Å¡i liga buvo priskirta ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų kategorijai. 105. Dėl paminėto, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ reikÅ¡minga tai, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje Å¡alyje buvo paskelbta dėl visuomenei pavojingos užkrečiamosios ligos - naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Esant minėtai situacijai, Å¡alyje buvo keičiamas ar naujai priimamas teisinis reglamentavimas, susijęs su asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbo organizavimu, įskaitant ir Å¡iose įstaigose dirbusiems asmenims taikytinomis papildomomis garantijomis dėl darbo apmokėjimo. 106.

LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-281 buvo patvirtintas Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos apraÅ¡as. Å is teisės aktas nustatė asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) (toliau – paslaugos) teikimo organizavimo tvarkÄ (nurodant ir specialios paskirties kodus – U07.1 ir Z03.8), pagrindines stacionarines paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas (toliau – ASPÄ®), paslaugų teikimÄ organizuojančias ASPÄ®, jų veikimo teritorijÄ ir funkcijas. 107.

LR Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, LR Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimÄ Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimÄ Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, LR Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymÄ Nr. 278 „D. P. ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sÄ lytį, ar Å¡ių ligų sukėlėjų neÅ¡iotojai turi bÅ«ti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Å¡akos kolektyvinės sutarties Nr. 2/S-133 5.5.2 papunktį bei į tai, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbuotojai, karantino laikotarpiu organizuojantys ir teikiantys asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientams, sergantiems ar įtariamiems, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), dirba pavojingų veiksnių veikiamose darbo vietose, 2020 m. kovo 27 d. priėmė įsakymÄ Nr. V-577, kuriuo buvo pakeistas Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 4 d.

įsakymu Nr. V-281 „Dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo" pakeitimo, jį papildant 20 punktu. 108. Minėtas 20 punktas nustatė ne atsakovų reikalaujamo priedo dydį ar mokėjimo sÄ lygas, o tai, kad nuo karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡laidos darbuotojams, organizuojantiems ir teikiantiems asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientams, sergantiems COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) mokamam 15 proc. pastoviosios darbo užmokesčio dalies priedui (įskaitant ir nuo jo darbdavio mokamus mokesčius), apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pagal iÅ¡laidų straipsnį „Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo iÅ¡laidoms“, pagal pateiktÄ lėšų paraiÅ¡kÄ ir Å¡ias faktines iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus.

Å iame punkte nurodoma, kad iÅ¡laidos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apmokamos tik toms asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms, kuriose ataskaitinį mėnesį gydytas bent 1 pacientas, kuriam patvirtinta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnozė. 109. PrieÅ¡ingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, aptarto teisės akto 20 punktas nereglamentavo asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose dirbančių asmenų darbo užmokesčio mokėjimo klausimų. Å is teisės aktas skirtas ASPÄ® veiklos organizavimui, kuris numatė ir ASPÄ® iÅ¡laidų darbo užmokesčio padidinimui kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkÄ . 110.

Kompensavimo tvarka, jos įgyvendinimas ar netinkamas įgyvendinimas nepatenka į Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti ir vertinti Å¡iuo klausimu ginčo Å¡alių teikiamų argumentų. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atmestini ir apeliantų argumentai, kad teismas turėjo vertinti Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos atliktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų darbo užmokesčiui padidinti dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) panaudojimo analizę, kitų ASPÄ® priedų mokėjimo tvarkas ar daryti tam tikras iÅ¡vadas vadovaujantis kitų gydymo įstaigų darbuotojų atsiskaitymo lapeliuose atsispindinčia priedų jiems iÅ¡mokėjimo informacija.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konkrečių darbuotojų reikalavimų pagrįstumÄ ar nepagrįstumÄ vertinti atsižvelgiant ir į ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytos Valstybinio audito ataskaitos Nr. FAE-8 duomenis, nes jos tikslas ir apimtis buvo vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymu ir VieÅ¡ojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, atlikti Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2020 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pasirinktose srityse vertinimo auditÄ . 111.

IÅ¡ Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos apraÅ¡o turinio sisteminio vertinimo akivaizdu, kad atsakovų reikalaujamo 15 procentų priedo, kurio kompensavimo mechanizmas ir sÄ lygos ir yra aptariamos Å¡iame LR Sveikatos ministro įsakyme, mokėjimas sietinas su 2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Å¡akos kolektyvinės sutarties Nr. 2/S-133 (toliau ir Kolektyvinė sutartis) susitarimais, taikytinais ir VÅ¡Ä® R. P. ligoninės darbuotojams.

Kolektyvinės sutarties 5.5 punktas numato darbdavio pareigÄ užtikrinti normalias darbo sÄ lygas, o esant nustatytų nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už darbÄ tokiomis sÄ lygomis darbuotojams, dirbantiems pavojingų veiksnių veikiamose darbo vietose, pagal faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ mokamas 15 procentų pastoviosios darbo užmokesčio dalies priedas (5.5.2 punktas). 112. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritarimas ieÅ¡kovės pozicijai, kad nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų ginčo laikotarpiu Ligoninėje nebuvo, nėra tinkamai atskleistas ir įvertintas.

Valstybės lygmeniu dėl konkrečios ligos (COVID-19) įvesta ekstremali padėtis, jai suvaldyti taikytinos priemonės, ypatingai didelį dėmesį skiriant asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, jose taikomoms prevencinėms ir profilaktinėms priemonėms, kurios buvo papildomai taikomos atsakovams atliekant savo tiesiogines pareigas, nesuponuoja neginčijamos išvados, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantys asmenys, net ir nesant nustatytų darbo organizavimo pažeidimų, dirbo įprastai. 113.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad Lietuvos A. T. praktikoje yra nurodyta, jog vien ta aplinkybė, kad darbuotojas dirba darbÄ , kuris LR Vyriausybės nutarimu patvirtintu Pavojingų darbų sÄ raÅ¡u yra priskirtas prie pavojingų darbų, savaime nereiÅ¡kia, kad yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, atmesdamas atsakovų argumentus dėl teisės į priedo mokėjimÄ , nepagrįstai vadovavosi minėtu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, pateiktu byloje, nes nurodytoje byloje faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjama byla.

Beje, pats LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 1386 „D. P. darbų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ su pakeitimais ir papildymais neteko galios 2020 m. gegužės 1 d. 114. Be to, teismas, pasisakydamas Å¡iuo aspektu dėl įstaigos darbuotojų reikalavimų nepagrįstumo, nevertino, kad teismui pateiktuose darbuotojų, dirbusių infekuotoje zonoje sÄ raÅ¡uose už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 25 d., kuriuos pasirašė skyriaus vedėjas A. V. arba RITS vyresnioji slaugytoja I.

S., įstaigos vadovas savo rezoliucija nurodė skirti 15 procentų priedus už darbÄ esant kenksmingoms / pavojingoms darbo sÄ lygoms, kas iÅ¡ esmės atitiko Kolektyvinės sutarties 5.5.2 punkto formuluotę. Teismas nepagrindė ir iÅ¡vados, kad priedas pagal Kolektyvinę sutartį galėjo bÅ«ti mokamas tik pateikus raÅ¡ytinį darbuotojo praÅ¡ymÄ , ar, kad privalėjo bÅ«ti numatytas darbo sutartyje bei neatsižvelgė, kad Ligoninėje patvirtinta Darbo apmokėjimo tvarka yra parengta vadovaujantis ir Kolektyvinės sutarties susitarimais. 115.

Kaip patvirtina ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas 2020 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. P21-98, 15 procentų dydžio pastoviosios dalies darbo užmokesčio priedÄ už 2020 m. kovo 1 d. - 31 d. laikotarpį Ligoninės direktorius nusprendė skirti pagal padalinių vadovų sÄ raÅ¡us, darbuotojams, organizuojantiems ir teikiantiems asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientams, sergantiems COVID-19 liga. Ä®sakymas patvirtina, kad Å¡is priedas buvo skirtas RITS darbuotojams S. A., E. B., S. B., D. K.- D., E. D., D.

E., L. K., A. K., T. M., G. P., R. P., R. P., U. S., A. S., E. V., R. A.-D., V. G., R. Å ., R. Ž., S. J., J. E., E. B., J. Å ., D. K., D. G., R. D., R. G., D. J., R. K., R. B., I. J., S. Ž., S. N.-Ch., R. V., K. K., E. V., D. I., G. D., D. D., R. P., D. D., A. G. ir V. U., o 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. P21-83 minėtas priedas skirtas už tÄ patį laikotarpį darbuotojai I. G., pagal Infekcinių ligų klinikos vedėjo E. P. pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä . 116. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo iÅ¡vada, kad visi darbuotojai dirbę infekuotojo zonoje, 2020 m. kovo 1 d. - 2020 m. kovo 15 d. laikotarpiu gavo 15 procentų darbo užmokesčio priedÄ , padaryta darbo užmokesčio priedo mokėjimo sÄ lygas siejant su iÅ¡ esmės kitÄ teisinį santykį reguliuojančiu teisės aktu (Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos apraÅ¡u).

Be to, konstatuotina, kad teismas neatliko kiekvieno konkretaus atsakovo faktinio darbo aptariamu laikotarpiu analizės bei nevertino Ligoninės vadovo rezoliucijų esmės jam teiktuose darbuotojų sÄ raÅ¡uose, kas reikÅ¡minga sprendžiant dėl apmokėjimo už nukrypimÄ nuo normalių darbo sÄ lygų. 117. Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga tai, kad darbo bylos – viena iÅ¡ nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos A.

T. 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Kadangi darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes jos kyla iÅ¡ materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos, o Å¡alių padėtis darbo ginče nelygiavertė, todėl darbo bylose teismas privalo bÅ«ti aktyvus, siekdamas apsaugoti, visų pirma, privatų darbuotojo, o kartu ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Tai reiÅ¡kia, kad minėtos kategorijos bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ (CPK 414 straipsnio 1 dalis); byloje pagal darbuotojo reikalavimÄ , atsižvelgdamas į reikalavimo (ieÅ¡kinio) pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t.y., patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikÅ¡ta, priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiÅ¡kus vienÄ iÅ¡ įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytÄ alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 straipsnis) ir kt.. 118.

Atsižvelgiant į nutarties 117 punkte aptartÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ir teisinį reguliavimÄ , teismas apsiribodamas tik kelių atsakovų paaiÅ¡kinimais, neinicijuodamas kitų atsakovų aktyvaus dalyvavimo procese, be pakankamo pagrindo konstatavo, kad atsakovų aiÅ¡kinimai apie tai, kad visi jie be iÅ¡imties organizavo ir teikė įvairaus pobÅ«džio paslaugas tiek sergantiems (kodas U07.1), tiek įtariamai (kodas Z03.8) COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams, laikytini abstrakčiais ir nepakankamais teismui spręsti dėl priedų jiems mokėjimo. 119.

Kolegijos vertinimu, 15 procentų darbo užmokesčio priedo mokėjimo klausimÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, spręstinas jo mokėjimo teisinis ir faktinis pagrindimas (įvertinant atsakovų darbo specifikÄ RITS ir IVLS karantino metu, atsakovų nurodomas aplinkybes dėl jų darbo teikiant paslaugas kituose skyriuose ir kt.). Kadangi teismas tokio pobÅ«džio bylose, turi teisę priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo procesinę pareigÄ vertinti ar ŽULPKÄ® 321 straipsnio nuostatų įsigaliojimas lėmė priedo pagal Kolektyvinės sutarties nuostatas mokėjimo nutraukimÄ nuo 2020 m. kovo 16 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai, teikdami praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijai su patikslintais reikalavimais bei prie apeliacinio skundo teikė priedus, kuriuose 15 procentų priedo skaičiavimas nurodomas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 30 d., nors atsiliepime į ieÅ¡kinį bei apeliaciniame skunde praÅ¡oma priteisti minėtÄ priedÄ už trumpesnį laikotarpį. Å iuo aspektu aktualus ir ieÅ¡kovės pozicijos iÅ¡siaiÅ¡kinimas, nes įstaigos vadovo 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. P21-98 15 procentų priedÄ nurodyta mokėti įsakyme įvardytiems, (115 punkte nurodytiems) darbuotojams nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., bei 2020 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. P21-113 daliai tų pačių darbuotojų nuspręsta mokėti ir 100 procentų priedÄ nuo 2020 m. kovo 1 d. iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos. 120. LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 32 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo 3 straipsnio nuostata numatė, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbuotojams darbo užmokestis perskaičiuojamas ir mokamas pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnyje iÅ¡dėstyto LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalies nuostatas karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nuo LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2020 m. kovo 16 d.. 121.

Atsakovų reikalavimas dėl 90 procentų ILVS darbuotojams ir 100 procentų RITS darbuotojams dydžio darbo užmokesčio priedų mokėjimo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 30 d., grindžiamas ŽULPKÄ® 321 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2020 m. balandžio 10 d.) įtvirtintu reglamentavimu, numatančiu, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobÅ«dį, sudėtingumÄ ir atsakomybės lygį, darbo krÅ«vį ir veiklos mastÄ , LR Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 122.

LR Vyriausybė 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 449 patvirtino Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos apraÅ¡Ä , kuris be kita ko nustatė, darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose (toliau – darbuotojai), pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficiento arba mėnesinės algos (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinimÄ konkrečiu procentiniu dydžiu nuo 60 iki 100 procentų (toliau – darbo užmokesčio didinimas) Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau – LNSS) priklausančiose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose (toliau – LNSS priklausanti įstaiga) (1.1 punktas). 123.

Minėto apraÅ¡o 3 punktas numatė, kad LNSS priklausančių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo konkretus procentinis dydis nuo 60 iki 100 procentų nustatomas LNSS priklausančių įstaigų vadovų sprendimu, atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo, karantino metu organizuojančio ir (ar) teikiančio sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančio epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose (toliau ir paslaugos teikimas), atliekamų funkcijų pobÅ«dį, sudėtingumÄ ir atsakomybės lygį, darbo krÅ«vį ir veiklos mastÄ .

Å ių kriterijų (atliekamų funkcijų pobÅ«džio, sudėtingumo ir atsakomybės lygio, darbo krÅ«vio ir veiklos masto) vertinamieji aspektai, kurie reikÅ¡mingi sprendžiant dėl priedo skyrimo, yra iÅ¡dėstyti apraÅ¡o 4-6 punktuose. 124. Taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ priimti lokalius teisės aktus dėl ŽULPKÄ® 321 straipsnio 1 dalyje ir pirmiau paminėtame nutarime įtvirtintų normų, įgyvendinimo, kas ir buvo padaryta VÅ¡Ä® R. P. ligoninės direktoriui 2020 m. gegužės 7 d. priimant įsakymÄ Nr. V-138 „Dėl darbuotojų darbo užmokesčio didinimui karantino metu sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ iÅ¡ kurio priedo „Darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu grupės“ atskiriems įstaigos skyriams buvo numatyta atitinkamo dydžio priedo procentinė iÅ¡raiÅ¡ka.

Konkrečiai – R. – i. terapijos skyriui - 100 procentų priedas, o visam Infekcinių ligų korpusui (neiÅ¡skiriant kurio nors skyriaus) - 90 procentų. 125. IÅ¡ VÅ¡Ä® R. P. ligoninės darbo grupės kintamosios dalies kriterijams nustatyti 2020 m. gegužės 5 d. posėdžio protokolo, matyti, kad Ligoninės direktorius, pristatydamas darbotvarkės klausimÄ dėl darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu pasisakė, kad pirminę konsultacijÄ dėl darbo užmokesčio didinimo atliko Ligoninės vadovų pasitarime ir pateikė projektÄ pagal padalinius ar atliekamas funkcijas darbuotojų grupes ir numatomus konkrečius atlyginimų didinimo procentus.

Posėdžio metu įvertinus darbuotojų darbo krÅ«vį, atsakomybės lygį, veiklos mastÄ (kas ir reikÅ¡minga priedo skyrimui ŽULPKÄ® 321 straipsnio kontekste), įstaigos vadovui nutarta siÅ«lyti vadovautis darbo užmokesčio padidinimo karantino metu paskirstytais procentais, kurie nurodyti priede. 126. Kaip minėta, Ligoninės direktorius 2020 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtino pridedamÄ darbuotojų grupių darbo užmokesčio didinimo karantino metu sÄ raÅ¡Ä ir pavedė įsakymo vykdymo kontrolę Buhalterinės apskaitos ir ekonomikos skyriaus vyriausiojo buhalterio pavaduotojui.

Be to, minėto įsakymo priedas su darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu grupėmis ir joms numatyta darbo užmokesčio didinimo procentine iÅ¡raiÅ¡ka buvo suderintas su Lietuvos gydytojų sÄ jungos P. filialo ir profesinės sÄ jungos specialistų atstovais. 127. VÅ¡Ä® R. P. ligoninės direktorius 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-139 patvirtino VÅ¡Ä® R. P. ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡Ä , kurio 39.8 punkte numatė, kad darbo užmokesčio priedai gali bÅ«ti mokami už darbÄ didesnės rizikos sÄ lygomis paskelbus karantinÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo priedų darbuotojams mokėjimo teisinis pagrindas ir yra Å¡ie įstaigos vadovo priimti įsakymai. 128. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad VÅ¡Ä® R. P. ligoninės direktoriaus 2020 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. V-138 nėra nuginčytas, tačiau įsakymo turiniui, vykdymo tvarkos analizei neskyrė pakankamo dėmesio, bet susitelkė į ŽULPKÄ® 321 straipsnio nuostatų vertinimÄ , ginčo priedų skyrimo nereglamentavusio Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos apraÅ¡o kontekste.

Minėto įstatymo pagrindu teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nuo 2020 m. balandžio 10 d. priimdamas naujÄ Å½ULPKÄ® 321 straipsnio 1 dalies redakcijÄ , įstatymų leidėjas susiaurino asmenų, kuriems turi bÅ«ti mokamas padidinto darbo užmokesčio priedas karantino metu, ratÄ nurodydamas, kad toks priedas turi bÅ«ti mokamas tik tiems darbuotojams, kurie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose.

Konstatavo, kad nurodyta nuostata reiškia, jog padidinto darbo užmokesčio priedas turi būti mokamas tik tiems darbuotojams, kurie teikė paslaugas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams, kurių diagnozė koduojama kodu U07.1, arba vykdžiusiems epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, t.y. patalpose, kuriose yra COVID- 19 liga (koronaviruso infekcija) sergantis asmuo, su patvirtinta ligos diagnoze. 129. Tačiau teismas nevertino ar Ligoninės vadovas turėjo teisę priedus skirti ir darbuotojams teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, įtariamiems sergant COVID-19 liga (Z03.8), nes minėtame 2020 m. gegužės 7 d.

įsakyme Nr. V-138 jokių nuorodų, kad atitinkamo skyriaus darbuotojai teisę gauti įsakymo priede nurodytÄ konkretaus procentinio dydžio darbo užmokesčio padidinimÄ Ä¯gis tik esant tam tikroms sÄ lygoms, pavyzdžiui, pagal COVID-19 ligos kodus, įraÅ¡ytus pacientų ligos istorijose, ar tik už darbÄ tam tikroje skyriaus zonoje, ar už epidemijų profilaktikos priemonių taikymÄ konkrečios ligos židiniuose ir kt., nėra. Be to, įsakyme nėra nurodyta, kad įsakymo vykdymas bus pavestas konkretaus skyriaus vadovui, vertinant ar vienas, ar kitas darbuotojas turi teisę gauti tokį priedÄ , jį įtraukiant į sÄ raÅ¡Ä teikiamÄ Ä¯staigos vadovui. 130.

PrieÅ¡ingai, VÅ¡Ä® R. P. ligoninės darbo grupės kintamosios dalies kriterijams nustatyti 2020 m. gegužės 5 d. posėdžio protokolo turinys leidžia spręsti, kad procentai atitinkamiems ASPÄ® padaliniams buvo nustatyti jau atsižvelgus į konkretaus padalinio darbuotojų darbo krÅ«vį, atsakomybės lygį ir veiklos mastÄ , t.y. kriterijus aptartus nutarties 122-123 punktuose nurodytuose teisės aktuose. 131. Svarbu paminėti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad įsakymu Nr. V-138 padidintas darbo užmokestis karantino metu buvo numatytas ir įstaigos darbuotojų grupėms, kurių pareigos ir funkcijos nėra tiesiogiai susiję su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams teikimu ar organizavimu, kaip ir su epidemijų profilaktikos priemonių vykdymu ligos židiniuose.

Be to, nors teismas ir aiÅ¡kinosi užkrečiamos ligos židinio ribas, liudytoja apklausė Nacionalinio sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjÄ D. B., tačiau konkrečiai neidentifikavo minimos infekuotos zonos vietos ir iÅ¡ esmės neapibrėžė pavojingos užkrečiamos ligos židinio ribų. 132. Vienas iÅ¡ sÄ raÅ¡us sudariusių skyrių vedėjų, A. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad raÅ¡ytinės tvarkos nebuvo, o sÄ raÅ¡us jis sudarinėjo pagal direktoriaus nurodymus, į juos įtraukdamas darbuotojus, dirbusius su minima diagnoze turinčiais pacientais.

Liudytoju apklaustas R. T., kuris ginčui aktualiu laikotarpiu buvo COVID-19 korpuso vadovu, nurodė, kad padidinto darbo užmokesčio priedai buvo mokami darbuotojams, dirbusiems kontaktinį darbÄ su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu pacientu, nepriklausomai nuo kontakto laiko, pažymint, kad jeigu per mėnesį kuriame nors skyriuje buvo gydomas Å¡ia liga sergantis pacientas, tai priedas turėjo bÅ«ti mokamas visam skyriui. Sprendžiant priedų skyrimÄ svarbÅ«s ir liudytojų A. V. bei R. T. paaiÅ¡kinimai, kad dokumentuose ne visada buvo fiksuojami visi darbuotojai, teikę paslaugas pacientams. 133.

Be to, iÅ¡ skyrių vedėjų sudarytų sÄ rašų nėra aiÅ¡ku ar skyrių darbuotojai su jais buvo supažindinami ar jiems buvo sudarytos galimybės teikti pastabas dėl sÄ rašų koregavimo, ar visiems atsakovams buvo žinoma apie sÄ rašų sudarymÄ . Ä®vertintina aplinkybė, kad skyriaus vedėjas J. V. pripažino, kad tik po sÄ raÅ¡o sudarymo sužinojo apie gydytojo J. S. turėtÄ kontaktÄ su COVID-19 pacientu, kuris padėjo kolegei ir reguliavo medicininei procedÅ«rai naudotinÄ Ä¯rangÄ , o vėliau izoliavosi.

Be to, A. V. sudarytame 2020 m. kovo 16 - 25 d. sÄ raÅ¡e (Darbo ginčų byloje I tomas, b.l. 164-165 yra du Å¡io sÄ raÅ¡o variantai) iÅ¡ nurodytų RITS gydytojų iÅ¡skirti anesteziologas – reanimatologas D. E., nurodant, kad jis 2020 m. kovo 16 d. turėjo artimÄ kontaktÄ ir reanimavo pacientÄ be COVID-19 infekcijai reikiamų apsaugos priemonių dėl ko karantinavosi, taip pat ir gydytojas T. M., tÄ pačiÄ dienÄ turėjęs artimÄ kontaktÄ - dirbo RITS vienutėje prieÅ¡ nustatant ir nustačius COVID-19 diagnozę pacientui.

IÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o neaiÅ¡ku kokias patalpas, sÄ raÅ¡Ä sudarinėjęs skyriaus vedėjas, laikė infekuota zona, nes jis iÅ¡skyrė vieno iÅ¡ gydytojų kontaktavimÄ su COVID-19 ligoniu RITS vienutėje, bet į sÄ raÅ¡Ä yra įtraukti ir kiti gydytojai, prie kurių duomenų apie jų tiesioginį ar netiesioginį darbÄ (kontaktÄ ) su COVID-19 diagnoze turinčiu ligoniu nėra. Tai nustatyti iÅ¡ byloje esančių pacientų, gydytų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje nuasmeninto sÄ raÅ¡o teismui nėra galimybės, nes nėra duomenų apie konkrečius paslaugas jiems teikusius darbuotojus.

IeÅ¡kovė nurodo, kad pripažintų Å¡iÄ klaidÄ ir jÄ iÅ¡taisytų, jei konkretus darbuotojas, teikęs paslaugas sergantiems pacientams ar dirbęs infekuotoje zonoje dėl kokių tai priežasčių nebuvo skyriaus vedėjų įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä , tačiau teigia, kad bylos nagrinėjimo metu tokie darbuotojai nebuvo įvardinti. Minėta aplinkybė tik patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje kiekvienas atsakovas turi nurodyti konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis turėjo bÅ«ti įtrauktas į sÄ raÅ¡us darbuotojų, kuriems priklauso priedai. 134.

Kaip minėta, teismas neįvertino aplinkybės, kad įsakyme Nr. V-138 nėra aptarta jo įgyvendinimo tvarka. T. L. vadovo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-139 patvirtinto „VieÅ¡osios įstaigos R. P. ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o“ 40 punktas numatė, kad sprendimÄ dėl priedų mokėjimo ir jo dydžio priima Ligoninės direktorius, įvertinęs Ä®staigos finansines galimybes ir motyvuotÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl priedo mokėjimo. 135. Aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl įsakymo vykdymo tvarkos aiÅ¡kumo ir vienodo taikymo darbuotojų (atsakovų) atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog darbuotojų priedams gauti sÄ raÅ¡ai buvo sudaromi vadovaujantis Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos apraÅ¡u (LR Vyriausybės nutarimas Nr. 449) bei Ligoninės direktoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-105 patvirtintu Pacientų, kuriems patvirtinta COVID-19 liga ir pablogėjus gretutinei patologijai stacionarizavimo į COVID-19 ligos korpusÄ tvarkos apraÅ¡u, nėra pagrįsta, nes jie taikyti be faktinės situacijos tinkamos analizės, be ko negalima daryti iÅ¡vadų apie atsakovų reikalaujamas sumas ir sudarytų sÄ rašų teisingumÄ . 136.

Dėl paminėto, ieÅ¡kovės pareiga yra teikti papildomus duomenis, kurie atskleistų kokiais įstaigoje atitinkamais lokaliais teisės aktais nustatyta 2020 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V-138 įgyvendinimo tvarka. Tai leistų spręsti dėl įsakymo taikymo apimties, t.y. ar jis taikytinas visiems skyriaus darbuotojams, ar tik atskirų darbuotojų atžvilgiu pagal Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos apraÅ¡o 4-6 punktuose nustatytus kriterijus, įskaitant darbÄ ne tik su pacientais, kuriems patvirtinta diagnozė, bet ir su pacientais, kuriems buvo tik įtariama ypač pavojinga užkrečiamoji liga. 137.

Konstatuotina, kad teismo išvada, jog priedas galėjo būti mokamas tik su konkrečia koduojama diagnoze turinčiais pacientais dirbusiems atsakovams, atliktas neištyrus ir neįvertinus visų šiam klausimui reikšmingų tiek faktinių duomenų, tiek teisinių aspektų. 138. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbuotojų prašymai dėl pavadavimų bei direktoriaus įsakymai, iš kurių turinio matyti, kad patys atsakovai darbdaviui teikė prašymus dėl pavadavimų, t.y. patys atsakovai savo pateiktais prašymais patvirtino, kad jie suvokė pavaduojamo darbo esmę ir suprato, kad toks jų darbas negali būti laikomas darbo normos padidinimu, padaryta nepakankamai įsigilinus į faktines aplinkybes dėl pavadavimo priežasčių, jo trukmės, galimybės darbo funkcijų gretinimui, neišsiaiškinus vaduojančių darbuotojų nurodomų aplinkybių dėl darbo laiko pailgėjimo, būtinybės dirbti papildomas valandas ne savo darbo laiku.

Minėtų aplinkybių nustatymui bÅ«tina iÅ¡reikalauti vaduojančių darbuotojų darbo laiko apskaitos duomenis, kurie patvirtintų ar paneigtų apeliantų nurodomas aplinkybes dėl darbo laiko normos padidėjimo. 139. Be to, nors skundžiamame sprendime aptarti padidinto darbo užmokesčio tvarkÄ reguliuojantys teisės aktai yra aktualÅ«s ginčo aplinkybėms dėl priedų apskaičiavimo pavadavimo atveju, tačiau byloje spręstina dėl tikslingumo įvertinti ir anksčiau iki VÅ¡Ä® R. P. ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Ligoninės direktoriaus 2020 m. gegužės 8 d.

įsakymo Nr. V-139 priėmimo, galiojusius VÅ¡Ä® R. P. ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimÄ reguliavusius įsakymus, nurodytus įsakyme Nr. V-139, kaip netenkančius galios nuo jo priėmimo. 140. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atskiras faktines aplinkybes klaidingai interpretavo, pažymima, kad atsakovai teikė raÅ¡ytinius ir žodinius paaiÅ¡kinimus, jog 2020 m. kovÄ padidintas darbo užmokestis neiÅ¡mokėtas nei vienai iÅ¡ atsakovių RITS valytojų, kurios tvarkė pavojingas atliekas, atliko patalpų, aplinkos daiktų ir pavirÅ¡ių valymÄ bei dezinfekavimÄ tiek RITS, tiek COVID-19 korpuso Reanimacinėse patalpose, ar, kad dalis paslaugų atsakovų (gydytojų kartu su slaugos ir pagalbiniu personalu) buvo atliekama kituose skyriuose, teikiant jiems skubiÄ pagalbÄ , nežinant paciento PGR testo atsakymo bei, kad IVLS slaugytojos buvo paskirtos dirbti COVID-19 skyriuje su sergančiais ir įtariamais sergant COVID-19 ir joms priedai nemokėti.

Apeliantai Å¡iuos argumentus grindė atsakovų atsiliepimo į ieÅ¡kinį 5 priedu ir IVLS vedėjos V. U. paaiÅ¡kinimais, duotais teismo posėdžio metu. 141. Teisėjų kolegija pažymi, kad minimas atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr.5 yra Lietuvos gydytojų sÄ jungos P. filialo pirmininkės elektroninis laiÅ¡kas, adresuotas Ligoninės direktoriui, jo pavaduotojui, klinikų vedėjams, kuriame tik iÅ¡dėstyta pozicija dėl įstaigos pareigos mokėti priedus. Jame nėra nurodoma jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsakovų reikalavimo pagrįstumÄ ar nepagrįstumÄ .

IVLS vedėjos V. U. paaiÅ¡kinimai taip pat yra abstraktÅ«s ir buvo teikiami bendro pobÅ«džio klausimais, nors ir susijusiais su darbo karantino metu Infekcinių ligų korpuse organizavimu. Apeliantai teigia, kad teismas turėjo vertinti SPS ambulatorinių kortelių iÅ¡raÅ¡us ir statistinio kodavimo informacijÄ , ar aplinkybes, susijusias su atsakovų darbu kituose skyriuose, tačiau patys tokių įrodymų iÅ¡reikalauti neprašė, o savo pozicijÄ dėl Å¡ių aplinkybių grindė bendro pobÅ«džio nekonkrečiais argumentais. 142.

Teismas darbo ginčų bylose, turėdamas teisę ex officio (pagal pareigas) rinkti įrodymus, visgi yra saistomas Å¡alių rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principų bei įrodymų sÄ sajumo taisyklių, todėl proceso Å¡alys negali perkelti bylÄ nagrinėjančiam teismui visos savo įrodinėjimo pareigos. Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo esmę, akivaizdu, kad jo iÅ¡sprendimui yra reikÅ¡mingas ne abstraktus pozicijos iÅ¡reiÅ¡kimas vienais ar kitais klausimais, o konkrečių aplinkybių įvardijimas, nes ginčo klausimas yra susijęs su byloje dalyvaujančių konkrečių darbuotojų interesu gauti, jų vertinimu, priklausantį padidintÄ darbo užmokestį už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis. 143.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, neiÅ¡aiÅ¡kintos ir nenustatytos esminės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Be to, ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtÄ sprendimÄ apeliacine tvarka ir tuo bÅ«tų pažeistos jų teisės. 144.

Esant aptartoms aplinkybėms, sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 145. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja, kadangi bylÄ nagrinėjant pakartotinai ir įvertinus naujas aplinkybes sprendžiamu klausimu, Å¡alių ginčijamos aplinkybės ir reikalavimai turi bÅ«ti vertinami pakartotinai. 146. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo, nes minėtų iÅ¡laidų priteisimo klausimas spręstinas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. spalio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjai Vygintas Mažuika Laimutė Sankauskaitė Birutė Valiulienė