2019-12-11 Nr. AB-23337-3-64-3-00606-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1908-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00606-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Š. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 580 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 10 d. perpildytose kamerose. Šiaulių TI kamerose buvo stalas, sanitarinis mazgas, gultai. Pareiškėjo nuomone, jei patalpa 20 kv. m ploto, joje turėtų būti ne daugiau kaip 4 gultai. Pareiškėjas buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, tai jam kėlė didelių nepatogumų. Kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu. Gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, tai kenkė regėjimui. Rūkantys asmenys buvo laikomi su nerūkančiais asmenimis. Pareigūnai tyčia sudarydavo konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų. Atvykstant ar išvykstant iš Šiaulių TI, asmens ar daiktų apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, nes asmenys, esant žemai oro temperatūrai, buvo verčiami nusirengti, o daiktai buvo dedami į nešvarias dėžes. Dėl tokių neteisėtų Šiaulių TI veiksmų pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124). Minėto įsakymo 1.3.1 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjui Šiaulių TI kamerose teko nuo 3,75 iki 12,7 kv. m gyvenamojo kameros ploto, todėl jo teisės pažeistos nebuvo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015). Šiaulių TI gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis higienos normų ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, reikalavimais. Minėtų taisyklių 2 punktas nustato, kad jos taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. HN 134:2015 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo, todėl taikytini tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Pareiškėjo argumentai dėl drėgmės ar oro trūkumo, nepakankamo natūralaus apšvietimo atmestini, nes šie reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris), tai atitinka nustatytus reikalavimus. Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, todėl HN 134:2015 reikalavimai, susiję su tokiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl tokių pažeidimų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktuose Šiaulių TI kamerose pelėsio nenustatė, o dirbtinio apšvietimo pažeidimai buvo pašalinti.

Suimtieji (nuteistieji) dažnai gadina, laužo elektros instaliaciją bei kitą inventorių. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus išteklius. Pareiškėjo teisės, susiję su rūkymu, nebuvo pažeistos, nes 2017 m. balandžio 26 d. Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių TI, apklausos anketoje pareiškėjas pažymėjo neprieštaraująs būti laikomas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) nuostatas, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Patalpos, kuriose atliekamos kratos, nuolat valomos. Pareiškėjo laikymas trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo patalpose buvo trumpas ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. Pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Neturtinė žala priteisiama nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo Š. J. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių TI buvo nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. (25 dienas). Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas konstatavo, kad visas 25 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Teismas nustatė, kad ir atskaičius sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui kamerose teko nuo 3,30 iki 10,79 kv. m ploto. Todėl pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumų dėl per mažo ploto. 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių TI pažyma Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ patvirtina, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė jo judėjimo laisvės.

7. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo teiginius dėl kamerų ir kitų patalpų atitikimo higienos normų reikalavimams, įvertino į bylą pateiktus NVSC patikrinimo aktus ir nustatė, kad kameroje Nr. 7, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. gegužės 3 d., dirbtinė apšvieta atitiko HN 134:2015 nustatytą dydį – 200 lx. Kratos patalpose naudojamos vonelės daiktams sudėti yra švarios. Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą kartą per ketvirtį vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Bendrojo naudojimo vietose esantys įrenginiai ir inventorius patikrinimo metu buvo švarūs. Šiaulių TI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra išduodami. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukšte. Pagal Dušų ir persirengimo kambarių dezinfekcijos registravimo žurnalą, dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi. Kameroje Nr. 35, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. birželio 2 d., dirbtinė apšvieta atitiko reglamentuojamą HN 134:2015, oro temperatūros ir santykinės drėgmės dydžiai nevertinti, nes matavimų metu kamerose langai buvo atviri, kitų pažeidimų nenustatyta. Sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (Šiaulių TI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); vedamas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas. Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal HN 134:2015 reikalavimus. Kameroje Nr. 5, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., ginčui aktualiu laikotarpiu higienos normų pažeidimų nenustatyta.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys dėl tamsos atmestinas kaip nepagrįstas, nes HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normų (koeficientų). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kiti darbai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. HN 134:2015 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Teismas pareiškėjo teiginius dėl šalčio, drėgmės, tamsos atmetė, nes jie deklaratyvūs, abstraktūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais. Patikrintose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

9. Teismas pažymėjo, kad NVSC 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d.) matyti, kad buvo patikrinta kamera Nr. 5 ir nustatyta, kad kameroje Nr. 5 dirbtinė apšvieta žemesnė negu 200 lx (pažeistas HN 134:2015 14 p.). Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad kameroje Nr. 5 pareiškėjas buvo 2017 m. gegužės 30 d. (pusę paros), t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po patikrinimo, ir nėra duomenų, kad pareiškėjo buvimo metu buvo paminėtas pažeidimas.

10. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktu, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. HN 134:2015 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikino sulaikymo patalpoje Nr. 4 buvo 4 kartus. Byloje esantys NVSC patikrinimo aktai patvirtina, kad bendrojo naudojimo vietose, kratos patalpose esantys įrenginiai ir inventorius patikrinimo metu buvo švarūs. Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI laikosi reikalavimų dėl apžiūros (patikros) patalpų, nėra rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo laikymo ar jo atvežimo į Šiaulių TI metu tokie pažeidimai būtų nustatyti. Pareiškėjo teiginiai dėl žemos oro temperatūros yra abstraktūs, netikslūs (nenurodė kada, kiek kartų ir kt.), nepagrįsti objektyviais įrodymais. Todėl teismas Šiaulių TI neteisėtų veiksmų nenustatė.

11. Teismas iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. vasario 26 d. pažymos Nr. 61/04-343 nustatė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė. Iš asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių TI, apklausos anketos matyti, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 26 d. sutiko būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, o pareiškėjo sveikatos istorijoje esančio pirminės gydytojų apžiūros lape pažymėtas pareiškėjo žalingas įprotis – rūkymas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl laikymo su nerūkančiais būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją raštu. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad yra nerūkantis, o tik išdėsto abstraktaus pobūdžio argumentus, jog gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi su nerūkančiais. Todėl teismas Šiaulių TI neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo buvimo kamerose su rūkančiais asmenimis nenustatė.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad dėl neužtikrinto natūralaus apšvietimo Šiaulių TI jam sutriko regėjimas, iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nustatė, jog Alytaus pataisos namuose pareiškėjas skundėsi, jog trinka jo regėjimo aiškumas. Pareiškėjas buvo konsultuotas viešojoje įstaigoje Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, nes norėjo akinių, kadangi juos sudaužė. Yra įrašas, kokius akinius pareiškėjas nešiojo vaikystėje, ir pareiškėjo paaiškinimas, kad dabar geriau, nes du vienodi stiklai. Teismas darė išvadą, kad asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjas dėl regėjimo sutrikimų ar akių ligų kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą Šiaulių TI, o akinius pareiškėjas nešioja nuo vaikystės. Pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė turėtas traumas, atliktas operacijas, žalingus įpročius. Per buvimo Šiaulių TI laiką pareiškėjas į Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė. Visi įrašai apie pareiškėjo nusiskundimus yra įrašyti jam būnant ne Šiaulių TI.

13. Teismas pareiškėjo argumentą, kad Šiaulių TI pareigūnai tyčiniais veiksmais sudaro konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų, vertino kaip nepagrįstą jokiais įrodymais ir subjektyvų.

14. Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Visas 25 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo trumpus laiko tarpus (2017 m. balandžio mėnesį – 6 dienas, 2017 m. gegužės mėnesį – 5 dienas, 2017 m. birželio mėnesį – 4 dienas, 2017 m. liepos mėnesį – 4 dienas, 2017 m. rugsėjo mėnesį – 6 dienas). HN 134:2015 normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Pareiškėjas nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus ir, nenustatęs Šiaulių TI neteisėtų veiksmų bei kitų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė.

III. 15. Pareiškėjas Š. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti ir priteisti jam 580 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

16. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, turėtų būti išskaičiuojamas kameroje esančių baldų ir įrenginių plotas, o jam Šiaulių TI kamerose teko mažiau, nei nustatyta 3,6 kv. m ploto norma. Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių TI nenurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 91 ir Nr. 101. Kamera Nr. 91 buvo ypač blogos būklės, joje per sieną bėgdavo vanduo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kameroje Nr. 5 NVSC 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktu buvo nustatytas dirbtinio apšvietimo pažeidimas. Pareiškėjas teigia dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI patyręs neturtinę žalą, kurios atlyginimas turi būti jam priteistas.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje ginčas kilo dėl 580 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas Š. J. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 10 d.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., iš viso 25 dienas. Teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs Šiaulių TI neteisėtų veiksmų bei kitų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad apskaičiuojant minimalų vienam asmeniui kameroje tenkantį plotą turėjo būti išskaičiuojamas kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 91 ir 101. Kamera Nr. 91 buvo ypač blogos būklės, o kameroje Nr. 5 buvo nustatytas netinkamas dirbtinis apšvietimas. Pareiškėjo teigimu, jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

23. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniame teisiniame reguliavime, t. y. Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte, nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Atsižvelgdama į tai, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto pažeidimas, nes pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,66 iki 12,69 kv. m kamerų ploto. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, įvertino pareiškėjui tekusį plotą ir atskaičius sanitarinio mazgo plotą ir nustatė, kad pareiškėjui teko nuo 3,30 iki 10,79 kv. m ploto. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamų pirmosios instancijos teismo išvadų sprendžiant ploto pažeidimo klausimą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis buvo laikomas ir Šiaulių TI kameroje Nr. 101, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Iš Šiaulių TI 2018 m. vasario 28 d. pažymos (b. l. 33) matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo patalpoje Nr. 4, kamerose Nr. 5, 7, 35 ir 91, tačiau kameroje Nr. 101 laikomas nebuvo. Tokie duomenys nurodyti ir atsakovo atstovo atsiliepime, kurį pirmosios instancijos teismas išsiuntė pareiškėjui susipažinti (b. l. 73). Pareiškėjas jokių prieštaravimų ar pastabų dėl atsakovo atstovo nurodytų duomenų pirmosios instancijos teismui nepateikė. Pareiškėjas ir prie apeliacinio skundo nepridėjo jokių jo nurodomas aplinkybes dėl laikymo kameroje Nr. 101 patvirtinančių įrodymų. Todėl šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje Šiaulių TI neteisėtų veiksmų nenustatyta. Byloje esantis NVSC 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktas (b. l. 49–52) patvirtina, kad 2017 m. balandžio 25 d. buvo nustatytas dirbtinės apšvietos pažeidimas kameroje Nr. 5, o kameroje Nr. 91 nustatyti vizualiai matomi pelėsiai, taigi, atitinkamai buvo pažeisti HN 134:2015 14 ir 39 punktai. Pareiškėjas kameroje Nr. 5 buvo laikomas 2017 m. gegužės 30 d. (pusę paros) ir nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., o kameroje Nr. 91 buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. liepos 4 d. NVSC nurodė minėtus pažeidimus pašalinti iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių TI 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 14/01-10288 (b. l. 53) nurodė, kad 2017 m. gegužės 3 d. NVSC patikrinimo akte nustatyti pažeidimai pašalinti. Duomenų apie tai, kad pažeidimai buvo pašalinti anksčiau, byloje nėra, todėl aptarti pažeidimai laikytini nustatytais. Atitinkamai pripažintina, kad Šiaulių TI pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus – pareiškėjui Šiaulių TI kameroje Nr. 5 2017 m. gegužės 30 d. pusę paros nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas, o kameroje Nr. 91, kurioje jis buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. liepos 4 d., buvo pelėsio, t. y. pareiškėjas nurodytais laikotarpiais buvo laikomas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013).

28. Pagal administracinių teismų praktiką, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, Europos Žmogaus Teisių Teismas tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

29. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Byloje pateikti pareiškėjo asmens sveikatos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui atsirado sveikatos sutrikimų būtent dėl jo laikymo sąlygų Šiaulių TI ginčo laikotarpiu. Pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

30. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir suformuotą teismų praktiką, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Š. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo Š. J. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys