2017-01-09 Nr. AB-492-3-66-3-00045-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. I-9-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00045-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. V., J. J., E. M. ir R. K. prašymo dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo ir juo patvirtinto Dokumentų ir informacijos apie Lietuvos advokatūros veiklą teikimo Lietuvos advokatūros nariams tvarkos aprašo panaikinimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi konstatavo, kad byla pagal D. V., J. J., E. M. ir R. K. (toliau – ir pareiškėjai) ieškinį dėl Lietuvos advokatūros (toliau – ir Advokatūra) Advokatų tarybos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo ir juo patvirtinto Dokumentų ir informacijos apie Lietuvos advokatūros veiklą teikimo Lietuvos advokatūros nariams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) panaikinimo teisminga administraciniam teismui.

2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gauta civilinė byla Nr. e3K-3-518-706/2016 pagal ieškovų D. V., J. J., E. M. ir R. K. ieškinį dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo ir juo patvirtinto Dokumentų ir informacijos apie Lietuvos advokatūros veiklą teikimo Lietuvos advokatūros nariams tvarkos aprašo panaikinimo. Kaip matyti iš pareiškėjų ieškinio, jų manymu, Advokatūros Advokatų tarybos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas ir juo patvirtinto Dokumentų ir informacijos apie Lietuvos advokatūros veiklą teikimo Lietuvos advokatūros nariams tvarkos aprašo normų dalis prieštarauja Lietuvos advokatūros įstatams, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymui, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Lietuvos Advokatūros Advokatų taryba 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu patvirtino Dokumentų ir informacijos apie Lietuvos advokatūros veiklą teikimo Lietuvos advokatūros nariams tvarkos aprašą (1 p.) ir nustatė, kad visi neišnagrinėti prašymai, kurie buvo gauti Lietuvos advokatūroje iki Aprašo įsigaliojimo dienos, turi būti nagrinėjami vadovaujantis Aprašo nuostatomis; terminas tokių prašymų išnagrinėjimui, numatytas Aprašo 11 punkte, pradedamas skaičiuoti nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos (2 p.). Aprašo 1 punkte numatyta, jog jis nustato Advokatūros nario teisės gauti informaciją apie Advokatūros veiklą bei teisės susipažinti su Advokatūros dokumentais pagal Advokatūros įstatų 24.4 ir 26.6 punktus įgyvendinimo tvarką bei terminus.

Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo. Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos advokatūros įstatai (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 56 str. 4 d.). Iš Advokatūros įstatų matyti, kad Lietuvos advokatūros teisinė forma – asociacija (1.3 p.). Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 60 straipsnio 1 dalį, Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Advokatų taryba, be Civiliniame kodekse valdymo organams priskirtų funkcijų, atlieka kitas Lietuvos advokatūros įstatuose numatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 60 str. 2 d. 21 p.). Advokatūros įstatų 15 punkte nurodyta, jog Advokatūros veiklai vadovauja Advokatų taryba. Tai kolegialus valdymo organas. Jo veiklą reglamentuoja Advokatų tarybos darbo reglamentas. Advokatūros įstatų 15.29 punkte numatyta, jog Advokatų taryba nustato dokumentų ir kitos informacijos apie asociacijos veiklą teikimo Lietuvos advokatūros nariams tvarką.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad Advokatūros Advokatų tarybos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas ir Aprašas numato bendro pobūdžio taisykles, susijusias su Advokatūros narių teisėmis gauti informaciją apie Advokatūros veiklą ir susipažinti su Advokatūros dokumentais, dėl to jie vertintini kaip bendro pobūdžio aktai, nustatantys elgesio taisykles, skirtas rūšiniais požymiais apibrėžtai asmenų grupei. Taigi pareiškėjai nagrinėjamu atveju prašo panaikinti asociacijos priimtus bendro pobūdžio taisykles nustatančius teisės aktus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) yra numatyta speciali norminių administracinių teisės aktų ir bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo patikrinimo tvarka. Vadovaujantis ABTĮ II dalies antro skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis, byla dėl norminio administracinio akto ar bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumo patikros gali būti inicijuojama abstrakčiu pareiškimu arba prašymu ištirti akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia ginčo byla (ABTĮ 112–113 str.).

ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Nurodyti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą.

Kiti subjektai turi teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kada teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl teisę paduoti skundą teismui turinčio asmens teisių pažeidimo, jis turi teisę prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą. Jeigu norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas nėra priskirtas to teismo kompetencijai, jis turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (ABTĮ 114 str.).

Tai reiškia, kad į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumą gali kreiptis arba subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu (pavyzdžiui, subjektai, nurodyti ABTĮ 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse), arba atitinkamas teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, kurioje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumu jis suabejoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-19-525/2015).

Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjų kreipimąsi į teismą, matyti, jog jie kreipėsi su abstrakčiu pareiškimu, prašydami ištirti asociacijos priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumą. Kaip buvo minėta, viena iš sąlygų tokio pareiškimo nagrinėjimui yra tai, kad jį pateikė pagal ABTĮ 112 straipsnį tokią teisę turintis subjektas. Teismų praktikoje ne kartą pripažinta, kad ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nenurodyti asmenys neturi teisės abstrakčiu pareiškimu inicijuoti bylos dėl norminio administracinio akto arba bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumo ištyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-19-525/2015; 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-552/2015; 2014 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I438-11/2014; 2013 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I525-12/2013). Šiuo atveju pareiškėjai nėra nei vienas iš ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, todėl jie neturi teisės abstrakčiu pareiškimu inicijuoti bylos dėl asociacijos priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo ištyrimo. Manydami, kad dėl neteisėtų bendro pobūdžio teisės aktų nuostatų buvo pažeistos jų teisės ar teisėti interesai, pareiškėjai turi teisę nustatyta tvarka kreiptis su skundu į pirmosios instancijos teismą ir individualioje byloje prašyti teismo inicijuoti su byla susijusių asociacijos priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo patikrą.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo ir juo patvirtinto Dokumentų ir informacijos apie Lietuvos advokatūros veiklą teikimo Lietuvos advokatūros nariams tvarkos aprašo panaikinimo yra paduotas neturinčių teisės jį pateikti subjektų, todėl jį atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 112 str. 1 d.).

Iš civilinės bylos Nr. e3K-3-518-706/2016 matyti, jog pareiškėjas D. V. 2014 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 42210 sumokėjo už ieškinį 108 Lt (tai atitinka 31,28 Eur) žyminio mokesčio (I t., b. l. 20), o J. J. 2015 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 05181535 sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (II t., b. l. 127). Atsisakius priimti pareiškėjų prašymą, sumokėti žyminiai mokesčiai grąžinami juos sumokėjusiems asmenims (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p., 116 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 112 straipsnio 1 dalimi ir 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjų D. V., J. J., E. M. ir R. K. prašymą dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo ir juo patvirtinto Dokumentų ir informacijos apie Lietuvos advokatūros veiklą teikimo Lietuvos advokatūros nariams tvarkos aprašo panaikinimo.

Grąžinti pareiškėjui D. V. 31,28 Eur (trisdešimt vieną eurą dvidešimt aštuonis euro centrus) sumokėto žyminio mokesčio.

Grąžinti pareiškėjai J. J. 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė