2020-05-13 Nr. AB-9679-3-64-3-00763-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-293-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00763-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritoriniam skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sauduva“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2017 m. gruodžio 12 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas) bei Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Inspekcija) 2018 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. SD-37-1911 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad T. B. 2017 m. rugsėjo 22 d. pradėjo dirbti Bendrovės popierinių gaminių mašinų operatoriumi su kartono pjovimo-bigavimo staklėmis SC-2540. 2017 m. rugsėjo 28 d. darbo metu vykdant staklių liniuotės reguliavimą, T. B. patyrė rankos traumą ir neteko dviejų kairės rankos pirštų. Pareiškėjo nuomone, vyriausiasis darbo inspektorius, atlikdamas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir rengdamas Aktą, netinkamai vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais darbų saugą, nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą, nes nelaimingą atsitikimą darbe ištyrė netinkamai ir neišsamiai, nenurodė tikrųjų nelaimingo atsitikimo aplinkybių ir neteisingai įvardijo jo priežastis.

Ginčui aktualūs darbų saugos reikalavimai darbuotojams buvo įtvirtinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 274 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnyje, 33 straipsnio 1 dalyje, 34 straipsnyje, taip pat 2 straipsnio 26 dalyje ir 28 dalyje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A-1-457/V-961 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 3.5 ir 57.1 papunkčiuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 913 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 30 ir 31 punktuose, Bendrovės patvirtintos Bigavimo staklių SC-2540 eksploatavimo instrukcijos 2.2, 2.4 ir 2.6 papunkčiuose bei skyriuje „Eksploatavimas“, Bendrovės patvirtintame Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos apraše, Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų 27 punkte. Vyriausiasis darbo inspektorius padarė neteisingą išvadą, kad T. B. buvo traumuotas dėl aplinkybių, susijusių su profesiniu fiziniu veiksniu, t. y. judančios darbo priemonės dalies (veleno), nes ji buvo netinkama eksploatacijai. T. B. buvo supažindintas su pagrindiniais saugumo reikalavimais dirbant su staklėmis ir nebuvo pagrindo manyti, jog jis tinkamai nesuprato, neįsisavino pateiktų žinių.

Bigavimo staklių SC-2540 eksploatavimo instrukcijoje aiškiai nurodyta, kad įrenginys nėra potencialiai pavojingas, technologiniu požiūriu nėra būtina liniuotę reguliuoti nesustojus velenams, pažymint, jog skriemulių varžtus, liniuotę galima reguliuoti tik staklėms esant išjungtoms ir velenams visiškai sustojus. Ginčo atveju darbuotojas nepaisė šios elementarios taisyklės, todėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys. Pareiškėjas teigė, kad vyriausiojo darbo inspektoriaus surinktų įrodymų nepakanka Akte nurodytai nelaimingo atsitikimo darbe priežasčiai patvirtinti, nutylėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra pateis nukentėjusiojo veiksmai.

Pats T. B. patvirtino, jog jis pradėjo stakles reguliuoti dar nespėjus sustoti jų velenams, todėl staklės netyčia įtraukė jo ranką, tai įvyko dėl jo nepatyrimo, jis buvo instruktuotas ir supažindintas su visais darbų saugos reikalavimais. Akte užfiksuotos aplinkybės, kad (i) staklės nepažymėtos CE ženklu, (ii) pakeista staklių valdymo mygtukų įrengimo vieta (sumontuoti ant dešinės pusės liniuotės), o liniuotė pagal savo konstrukciją ir paskirtį turi būti reguliuojama, tačiau, sumontavimus ant jos staklių valdymą, reguliavimo galimybės neliko, (iii) gamintojo dokumentacija tyrimui nepateikta, ir (iv) liniuotės tvirtinimas gamintojo numatytas fiksuojančiais varžtais per įrengtas stalo ir liniuotės kiaurymes, o įrenginio naudotojo pasirinktas liniuotės tvirtinimo būdas nesaugus ir nepriimtinas, savaime nepatvirtina tiesioginio priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis – darbuotojo susižalojimu.

Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, nes T. B. pažeidė Bigavimo staklių SC-2540 eksploatavimo instrukcijoje įtvirtintus reikalavimus bei elementarias protingam žmogui suvokiamas taisykles (t. y. nekišti rankos prie judančių mechanizmo dalių). Be to, pareiškėjas tvirtino, jog Akte nurodyta aplinkybė, kad, T. B. išjungus stakles, kitas kolega, jo nepastebėjęs, galbūt įrenginį įjungė, grindžiama tik prielaida ir nepašalina abejonių, jog T. B., išjungęs stakles, tiesiog nelaukė, kol velenai visiškai sustos suktis.

3. Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas teigė, kad, ištyrus nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, nustatyta, jog bigavimo staklės SC-2540 neatitinka 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/37/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo (toliau – ir Direktyva 98/37/EB) reikalavimų, pažeistas Techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28, 1 priedo 82.2 papunkčio reikalavimas dėl blokuojančių judamų apsaugų, t. y. staklių gamintojas nepašalino tikėtinos traiškymo rizikos, nes blokuojantys, velenus uždengiantys apsaugai negalėjo būti pakeliami tol, kol velenai sukasi (teisės aktai reikalauja, kad apsaugai būtų pakeliami tik kai mašinos pavojingos funkcijos nebekelia pavojaus, tačiau šiuo atveju po įrenginio išjungimo velenai sustoja per 5–6 sekundes). Akivaizdu, kad naudotojo pasirinktas liniuotės tvirtinimo būdas (fiksatoriais) yra nesaugus. Atsakovas pažymėjo, jog Akte užfiksuota, kad, pagal meistro A. N. paaiškinimus, T. B. nebuvo supažindintas su bigavimo staklių gamintojo dokumentacija, jam nebuvo skirta stažuotė. Bendrovė neturi bigavimo staklių SC-2540 gamintojo dokumentacijos, be kita ko, technologinio proceso aprašymo, taigi darbuotojas nebuvo supažindintas su gamintojo reikalavimais dėl saugaus įrenginio naudojimo. Atitinkamai nebuvo parengtos išsamios instrukcijos, kuriose būtų numatyti saugūs darbų atlikimo būdai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymui, kad naujam darbuotojui būtų vykę mokymai ir darbo įgūdžių formavimas su įrenginiu, kurio konstrukcija pakeista. Remdamasis tuo, atsakovas laikė nepagrįstais skundo argumentus, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo nukentėjusiojo veiksmai.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Inspekcija tyrė lengvą nelaimingą atsitikimą darbe, nes Bendrovės dvišalė komisija, tirdama nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, nevertino bigavimo staklių SC-2540 techninės būklės, įrenginio atitikties saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimais, neįvykdė Inspekcijos 2017 m. spalio 25 d. reikalavimo Nr. R1 0658-0712. Nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Akto teisėtumo ir pagrįstumo konstatuota, kad tyrėjas, prieš formuluodamas savo išvadas, susipažino su Bendrovės pateiktais lokaliniais teisės aktais, apklausė liudytojus, t. y. visos pareiškėjo minimos galbūt buvusios teisiškai reikšmingos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės buvo išsamiai išanalizuotos ir paminėtos Akte, todėl nebuvo pagrindo atlikti papildomą tyrimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos Nr. 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (toliau – ir Direktyva 89/391/EEB) bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis, pabrėžė, kad darbdaviui numatyta pareiga išmokyti darbuotojus, be kita ko, įsitikinti, kad darbuotojui suteiktos žinios yra pakankamos, darbuotojas jas išsamiai įsisavino ir gali saugiai atlikti jam pavestas funkcijas. Akcentavo, jog Bendrovėje turi būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės. Šiuo atveju Bigavimo staklių SC-2540 eksploatavimo instrukciją nėra įvardyti esami ir galimi rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai, nenurodomi saugūs darbo metodai bei veiksmai reguliuojant staklių liniuotės padėtį, todėl įvykį tyręs inspektorius nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi pagrįstai įvardijo įrenginio neatitikimą darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebėjo, kad pareiškėjas remiasi neaktualiomis (nebegaliojančiomis) Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų taisyklėmis, apibrėžiančiomis fizinį veiksnį. Pareiškėjo teiginiai, jog nėra duomenų, kad T. B. nesuprato ar neįsisavino pateiktų žinių, prieštarauja liudytojų paaiškinimams, be kita ko, darbuotojas nurodė, jog stakles pradėjo reguliuoti velenams nespėjus sustoti (po išjungimo staklės sustoja per 5–6 sekundes) dėl nepatyrimo, be to, kaip minėta, Bigavimo staklių SC-2540 eksploatavimo instrukcija nėra pakankami išsami.

Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad darbuotojas buvo išsamiai instruktuotas. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su atsakovo pozicija, kad staklės neatitiko Direktyvos 98/37/EB ir Techninio reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimų.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Sauduva“ skundą.

8. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. Bendrovėje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – popierinių gaminių gamybos mašinų operatoriui T. B., vykdant bigavimo staklių SC 2540 liniuotės reguliavimą, kairės rankos pirštai pateko tarp besisukančių velenų ir buvo traumuoti, todėl jis neteko dviejų pirštų.

9. Skyrius, atlikęs tyrimą, ginčijamame 2017 m. gruodžio 12 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nustatė, kad lengvą nelaimingą atsitikimą darbe tyrė Inspekcija, nes įmonės dvišalė komisija, tirdama nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, nevertino bigavimo staklių SC 2540 techninės būklės, įrenginio atitikties saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams ir neįvykdė Inspekcijos 2017 m. spalio 25 d. reikalavimo R1 0658-0712. Akto 5 punkte „Nelaimingo atsitikimo aplinkybės“ nurodyta, kad bigavimo staklės CE ženklu nepaženklintos. Staklės įsigytos 2003 metais iš Kinijos. Gamintojo dokumentacija tyrėjui nepateikta. Staklių velenai uždengti geltonos spalvos apsaugine konstrukcija, kurią pakėlus staklės atsijungia. Veikiančias stakles stabdant (išjungiant) jos sustoja ne iš karto, o po kelių sekundžių. Pakeista staklių valdymo mygtukų įrengimo vieta (sumontuoti ant dešinės pusės liniuotės, o liniuotė pagal savo konstrukciją ir paskirtį turi būti reguliuojama, tačiau sumontavus ant jos staklių valdymą saugaus reguliavimo galimybės neliko). Liniuotės tvirtinimas gamintojo buvo numatytas fiksuojančiais varžtais per įrengtas stalo ir liniuotės kiaurymes, o įrenginio naudotojo pasirinktas liniuotės tvirtinimo būdas nesaugus ir nepriimtinas. Meistras A. N. paaiškinime nurodė, kad T. B. nebuvo supažindintas su bigavimo staklių dokumentacija, stažuotė nebuvo numatyta. Akto 11 punkte „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ nurodyta: darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams; nesinaudota gamintojų liniuotės būdu; pasirinktas nesaugus, nesuderintas su gamintoju liniuotės tvirtinimo būdas; pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad Akte nėra nurodytas bei aptartas Techninis reglamentas „Mašinų sauga“ bei Direktyva Nr. 89/391/EEB, nepaneigia Akto teisėtumo, nes Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede bei 16 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, nors T. B. Bendrovėje dirbo tik ketvirtą darbo dieną, nebuvo itin atsargus, tačiau, jeigu staklės būtų turėjusios visas reikalaujamas apsaugas ir jų judamosios dalys būtų buvusios uždengtos taip, kad būtų išvengta sąlyčio su šiomis dalimis rizikos, kaip to reikalaujama teisės aktuose, nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų įvykęs. Taigi, staklėse nepašalinta traiškymo rizika.

11. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos ir Europos Sąjungos protokolą dėl pramonės gaminių atitikties įvertinimo ir pripažinimo (PECA), parafuotą 2001 m. liepos mėn., pagal kurį visos į Lietuvą įvežamos mašinos, taip pat ir bigavimo staklės SC 2540, turėjo būti pagamintos pagal Direktyvos 98/37/EC reikalavimus, t. y. jos turėjo atitikti esminius saugos ir sveikatos reikalavimus, išdėstytus I direktyvos priede, joms turėjo būti išduota atitikties deklaracija ir naudojimo instrukcija bei šios staklės turėjo būti paženklintos CE ženklu. Akte nurodyta, kad, atliekant staklių apžiūrą, remiantis gamintojo lentele nustatyta, jog staklės, pagamintos 2003 m., CE ženklu nepaženklintos. Be to, pareiškėjas neturi staklių dokumentacijos ir technologinio proceso aprašymo. Bigavimo staklių SC 2540 eksploatavimo staklių instrukcijoje Nr. 2 nėra aprašytas staklių technologinis procesas. Eksploatavimo instrukcijoje esančiuose brėžiniuose nėra pavaizduotos liniuotės. Teismas padarė išvadą, kad ginčo staklės neatitinka teisės aktų reikalavimų.

12. Teismas akcentavo, kad viena iš saugą darbe užtikrinančių priemonių yra darbuotojų instruktavimas saugos darbe klausimais, kurį reglamentuoja teisės aktai, ir instrukcijose nurodytų reikalavimų laikymasis. Taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą nustatyta, kad veiksmažodis „apmokymas„ nevartojamas reikšme „mokymas, išmokymas“, t. y. veiksmažodis apmokyti vartojamas tik jei turima omenyje, kad darbuotojai tik šiek tiek pamokomi. Veiksmažodis apmokyti nevartojamas, jei nekalbama apie paviršutinišką, menko intensyvumo, neilgai trunkantį mokymą (prieiga per internetą: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos/zodyno/zodziu-ir-junginiu-reiksmes-klaidos).

13. Teismas atkreipė dėmesį taip pat į T. B. paaiškinimus, kad po nelaimingo atsitikimo, jam belaukiant greitosios medicinos pagalbos „įkišo pasirašyti kažkokius popierius“. Pareiškėjo pateiktame instruktavimo žurnale yra 2017 m. rugsėjo 25 d. įrašas, kad T. B. instruktuotas pagal keturias saugos instrukcijas, tačiau prieš įrašą apie T. B. instruktavimą žurnale palikta viena tuščia eilutė, visur kitur žurnale nėra palikta tuščių eilučių. Meistras A. N. paaiškinime nurodė, kad T. B. nebuvo supažindintas su bigavimo staklių dokumentacija, stažuotė nenumatyta. Be to, kaip minėta, Bendrovė bigavimo staklių gamintojo dokumentacijos neturėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad darbdavys tinkamai instruktavo darbuotoją dėl saugaus darbo su staklėmis. Teismas pastebėjo, jog Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2018 m. sausio 26 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-51962-17 nurodyta, kad nuketėjusysis T. B. 2017 m. spalio 12 d. apklausos (ankstesnės) metu dar buvo šoko būsenos po 2017 m. rugsėjo 28 d. patirtos traumos darbe ir neteisingai apkaltino darbdavius, kad jis buvo sutraumuotas dėl darbdavio kaltės. Anksčiau jis netiksliai nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. ateidamas į darbą jis nebuvo supažindintas su darbų saugos instrukcijomis, jis buvo supažindintas ir pasirašė dar prieš pradėdamas dirbti. Nepaisant to, teismas konstatavo, jog T. B. nebuvo pakankamai instruktuotas kaip saugiai dirbti su bigavimo staklėmis SC 2540. Įrenginys, su kuriuo jis dirbo, buvo pavojingas, o su juo dirbantis asmuo turėjo aiškiai žinoti kaip tai daryti. Darbdavys, kuris turi pareigą užtikrinti darbuotojui saugias darbo sąlygas, pavesdamas ir leisdamas darbuotojui dirbti su pavojingu įrenginiu, besąlygiškai turi užtikrinti tinkamą ir pakankamą darbuotojo instruktavimą dėl darbo su pavojingu įrenginiu. Jeigu iš asmens reikalaujama tam tikro elgesio modelio, tai asmuo turi iš anksto aiškiai ir konkrečiai žinoti, kokių elgesio taisyklių jam privalu laikytis. Šiuo atveju darbuotojas, kurio darbas susijęs su konkrečiu pavojingu įrenginiu, darbdavio turi būti instruktuotas, kokius veiksmus jis gali atlikti, o nuo kokių susilaikyti, pasitikėti vien bendru darbuotojo atsargumo suvokimu pavedant jam dirbti su pavojingu įrenginiu negalima.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjo nuomone, jog aplinkybę, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl T. B. neatsargumo, patvirtina 2018 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 01-1-51962-17 nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pažymėjo, jog pastarajame nutarime buvo sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nutarimas nebuvo apskųstas aukštesniajam prokurorui teisės aktų nustatyta tvarka, be to, nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte nurodyta įsiteisėjus nutarimui jį nusiųsti pagal žinybingumą Skyriui spręsti dėl kalto asmens nubaudimo administracine tvarka.

15. Teismas konstatavo, kad tarp bigavimo staklių SC 2540 liniuotės tvirtinimo būdo ir nelaimingo atsitikimo darbe yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad būtent darbuotojo veiksmai neatitiko jam privalomų saugos darbe reikalavimų ir tai sukėlė nelaimingą atsitikimą darbe. Be to, nepateikti duomenys, kad įrenginys atitinka tokiems gaminiams keliamus saugos reikalavimus. Taigi, išvada Akte, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, yra pagrįsta ir nėra pagrindo šį Aktą naikinti. Teismas taip pat nenustatė pagrindo panaikinti Sprendimą.

III. 16. Pareiškėjas UAB „Sauduva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

17. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nevisapusiškai išanalizavo ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjas iš esmės pakartoja savo argumentus, kad T. B. buvo sudarytos saugios darbo sąlygos, jis buvo tinkamai apmokytas atlikti darbus, aprūpintas pakankamomis priemonėmis. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys darbe, nes jis nesilaikė Bigevimo staklių SC-2540 eksploatavimo instrukcijoje įtvirtintų aiškių ir elementarių taisyklių, kad reguliuoti skriemulių varžtus, liniuotę galima tik esant išjungtoms staklėms ir visiškai sustojus velenams.

T. B. nebuvo pareiškęs, kad jis nesuprato ar neįsisavino jam pateiktų žinių. Priešingai, jis ikiteisminio tyrimo pareigūnams patvirtino, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl jo neatsargumo (sprendimo staklių liniuotę pataisyti jų mechanizmui dar sukantis). Teismas nepagrįstai ignoravo prokuratūros išvadas, padarytas įvertinus visą darbo inspektorių surinktą medžiagą ir turinčias akivaizdžiai didesnę įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje. Be to, teismas skundžiamame sprendime gausiai citavo teisės aktų reikalavimus, tačiau šie reikalavimai (dažnai pertekliniai ir nesusiję su bylos aplinkybėmis) nepagrindė, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, kad darbdavys nepaisė tų teisės aktų reikalavimų.

Teismas nenustatė (nenustatinėjo) priežastinio ryšio tarp pareiškėjo (darbdavio) veiksmų ir darbuotojui kilusių padarinių. Pareiškėjas mano, kad bylos duomenys patvirtina, jog T. B. sužalojimą patyrė būtent dėl savo aktyvių veiksmų, o ne dėl kokio nors fizinio veiksmo susidarius tam tikroms atsitiktinėms aplinkybėms. Darbuotojo padaryti pažeidimai buvo būtinoji nelaimingo atsitikimo darbe kilimo sąlyga. Teismo ir atsakovo akcentuojamos aplinkybės, susijusios su staklių žymėjimu, staklių valdymo mygtukų įrengimo vieta, gamintojo dokumentacijos nepateikimu tyrimui, liniuotės tvirtinimo būdu nepatvirtina minimo priežastinio ryšio.

Pareiškėjo teigimu, teismas taip pat nepaisė byloje esančių liudytojų paaiškinimų, paneigiančių Akte padarytas išvadas, be kita ko, įrodančių, kad T. B. buvo pasirašytinai supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimu. Pareiškėjas taip pat pakartoja, jog Akte pateikti teiginiai, kad kitas darbuotojas, nepastebėjęs T. B., galbūt vėl įjungė stakles, grindžiami tik prielaidomis. Teismas neatsižvelgė ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp ginčo šalių, t. y. kad privatus asmuo administraciniuose teisiniuose santykiuose, susiklosčiusiuose su valdžios institucijomis, yra silpnesnioji pusė.

18. Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pritaria Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad apeliaciniame skunde nepateikti jokie nauji argumentai ar motyvai. Inspekcija pakartotinai apžvelgia Direktyvos 89/391/EEB bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas, susijusias su darbdavio pareiga instruktuoti darbuotoją ir įsitikinti, kad darbuotojui suteiktos žinios yra pakankamos, bei pažymi, kad Bigavimo staklių SC-2540 eksploatavimo instrukciją nėra įvardyti esami ir galimi rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai, nenurodomi saugūs darbo metodai bei veiksmai reguliuojant staklių liniuotės padėtį.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad T. B. yra jaunas asmuo, be ankstesnės darbo patirties, kuris nelaimingą įvykį darbe patyrė ketvirtą darbo dieną, kai jo profesiniai įgūdžiai dar buvo nežymūs. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja, kad bigavimo staklės SC 2540 neatitiko teisės aktų (Techninio reglamento „Mašinų sauga“ ir Direktyvos Nr. 98/37/EB) reikalavimų, nes nebuvo tinkamai pažymėtos, be to, modifikavus įrenginį neliko saugios liniuotės reguliavimo galimybės. Teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su įrenginio konstrukcijos ypatumais, vertino įrenginio atitikimą darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad jei ginčo staklių judamosios dalys būtų buvusios uždengtos taip, kad būtų išvengta sąlyčio su šiomis dalimis rizikos, nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų įvykęs. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo nepritaria pareiškėjo teiginiams apie 2018 m. sausio 26 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-51962-17 didesnę reikšmę, kadangi nepriklausomai nuo to, kuris subjektas tiria įvykį darbe, tyrimo procedūra, tikslai, uždaviniai ir įforminimas yra vienodi (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 1 d., Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 29, 30 ir 31 p.).

Kartu akcentuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos kitokios teisiškai reikšmingos faktinės nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės nei nustatytosios Inspekcijos. Tai, kad prokuroras nutraukė baudžiamąjį persekiojimą, nepaneigia atsakovo išvadų administraciniame procese, o prokuroro ir Inspekcijos atliktų tyrimų tikslai ir uždaviniai yra skirtingi. Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios pareiškėjo cituojamos teisės normos yra nebegaliojančios. Mano, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas (N-1 forma) subjektui nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, todėl toks aktas negali būti vienareikšmiškai kvalifikuojamas kaip individualus administracinis aktas.

Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra statistinių duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe rinkimui skirtas dokumentas. Nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių įvardijimo tokiame dokumente tikslas – prevencijos priemonių, leidžiančių išvengti panašių įvykių pasikartojimo, numatymas ir įgyvendinimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad akte įvardijamos priežastys gali bloginti / gerinti vieno ar kito subjekto padėtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo. 2017 m. rugsėjo 28 d. UAB „Sauduva“ įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – popierinių gaminių gamybos mašinų operatoriui T. B., vykdant bigavimo staklių SC 2540 liniuotės reguliavimą, kairės rankos pirštai pateko tarp besisukančių velenų ir buvo traumuoti, todėl T. B. neteko kairės rankos dviejų pirštų.

22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties darbuotojo T. B. neatsargumo darbe ir UAB „Sauduva“ dėl to nėra atsakinga, neigia akte nurodytas nelaimingo atsitikimo priežastis. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad T. B. buvo sudarytos saugios darbo sąlygos, jis buvo tinkamai apmokytas atlikti darbus, aprūpintas pakankamomis priemonėmis. Pareiškėjo nuomone, nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys darbe, nes jis nesilaikė Bigavimo staklių SC-2540 eksploatavimo instrukcijoje įtvirtintų aiškių ir elementarių taisyklių. T. B. nebuvo pareiškęs, kad jis nesuprato ar neįsisavino jam pateiktų žinių.

23. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. DSSĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. DSSĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. DSSĮ 45 straipsnio nuostatos reglamentuoja nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą, profesinių ligų patvirtinimo aktų įteikimą ir registravimą.

24. Akto 5 punkte konstatuotos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, kad bigavimo staklės SC 2540 CE ženklu nepaženklintos, įsigytos 2003 m. iš Kinijos, gamintojo dokumentacija tyrėjui nepateikta. Staklių velenai uždengti geltonos spalvos apsaugine konstrukcija, kurią pakėlus staklės atsijungia; veikiančias stakles stabdant (išjungiant) jos sustoja ne iš karto, o po kelių sekundžių. Pakeista staklių valdymo mygtukų įrengimo vieta (sumontuoti ant dešinės pusės liniuotės, o liniuotė pagal savo konstrukciją ir paskirtį turi būti reguliuojama, tačiau sumontavus ant jos staklių valdymą saugaus reguliavimo galimybės neliko); tyrėjas tyrimo metu nustatė, kad liniuotės tvirtinimas gamintojo buvo numatytas fiksuojančiais varžtais per įrengtas stalo ir liniuotės kiaurymes, o įrenginio naudotojo pasirinktas liniuotės tvirtinimo būdas nesaugus ir nepriimtinas; meistras A. N. paaiškinime nurodė, kad su bigavimo staklių dokumentacija T. B. supažindintas nebuvo, stažuotė nebuvo numatyta. Akto 11 punkte nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys: darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams; nesinaudota gamintojų liniuotės būdu; pasirinktas nesaugus, nesuderintas su gamintoju liniuotės tvirtinimo būdas; pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai.

25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš bigavimo staklių SC 2540 eksploatavimo instrukcijos matyti, kad reguliuoti skriemulių varžtus, atlikti liniuotės reguliavimą galima tik esant išjungtoms staklėms ir esant visiškai sustojusiems velenams; šios staklės eksploatavimo reikalavimo nepaisė T. B., todėl nelaimingo atsitikimo priežastis yra paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys darbe. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad, kaip jau ir minėta, su bigavimo staklių dokumentacija T. B. nebuvo supažindintas. Teisėjų kolegija nesirems 2018 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 01-1-51962-17 nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl T. B. neatsargumo, o jo naudojamos darbo priemonės, staklių, neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams nebuvo lemiama priežastimi nelaimingam atsitikimui įvykti.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad darbdavys, kuris turi pareigą užtikrinti darbuotojui saugias darbo sąlygas, pavesdamas ir leisdamas darbuotojui dirbti su pavojingu įrenginiu, besąlygiškai turi užtikrinti tinkamą ir pakankamą darbuotojo instruktavimą dėl darbo su pavojingu įrenginiu. Nors įmonės pateiktame instruktavimo žurnale yra 2017 m. rugsėjo 25 d. įrašas, kad T. B. instruktuotas pagal keturias saugos instrukcijas, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis T. B. keletą kartų skirtingai teigė dėl susipažindinimo su dokumentacija, taip pat į tai, kad UAB „Sauduva“ nepateikė tyrėjui gamintojo dokumentacijos, pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo teigti, kad darbdavys tinkamai instruktavo savo darbuotoją dėl saugaus darbo su bigavimo staklėmis SC 2540. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2018 m. sausio 26 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-51962-17 nurodyta, kad nuketėjusysis T. B. 2017 m. spalio 12 d. apklausos (ankstesnės) metu dar buvo šoko būsenos po 2017 m. rugsėjo 28 d. patirtos traumos darbe ir neteisingai apkaltino darbdavius, kad traumuotas jis buvo dėl darbdavio kaltės. Manytina, kad tai vėlgi patvirtina prielaidą, kad nukentėjusysis T. B. nuolat keitė savo poziciją dėl to, kas, jo nuomone, yra kaltas dėl įvykio. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2018 m. sausio 26 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-51962-17 buvo sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, o ginčijamame akte užfiksuoti nelaimingo atsitikimo darbe įvykio tyrimo rezultatai.

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad jeigu UAB „Sauduva“ bigavimo staklės SC 2540 būtų turėjusios visas reikalaujamas apsaugas ir bigavimo staklių judamosios dalys būtų buvusios uždengtos taip, kad būtų išvengta sąlyčio su šiomis dalimis rizikos, kaip to reikalaujama paminėtuose teisės aktuose, nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų įvykęs, nes bigavimo staklėse SC 2540 nepašalinta traiškymo rizika.

29. Remiantis Techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28, 82.2 punkte (blokuojantys judantys apsaugai) nurodyta, kad kai operatoriui įmanoma pasiekti pavojingą zoną iki tol, kol pašalinama pavojingų mašinos funkcijų keliama rizika, judantys apsaugai turi būti sujungti su blokuojamaisiais įtaisais ir papildomai su apsaugos užraktu, kuris: neleidžia paleisti pavojingų mašinos funkcijų tol, kol apsaugas neuždarytas ir neužrakintas (82.1. p.), ir uždarytą bei užrakintą apsaugą laiko tol, kol pavojingos mašinos funkcijos nebekelia sužeidimo rizikos (82.2. p.).

Techninio reglamento 85 punkte (specialūs apsauginiams įtaisams keliami reikalavimai) nurodyta, kad apsauginiai įtaisai turi būti suprojektuoti ir įmontuoti į valdymo sistemą taip, kad judančios dalys negalėtų pradėti veikti tol, kol jas gali pasiekti operatorius (85.1. p.); kiti asmenys negalėtų pasiekti judančių dalių, kol jos juda (85.2. p.). Nėra abejonių, kad visos į Lietuvą įvežamos mašinos, taip pat ir bigavimo staklės SC 2540 turi atitikti 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/37/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo reikalavimus, t. y. jos turi atitikti esminius saugos ir sveikatos reikalavimus, išdėstytus I direktyvos priede, joms turėjo būti išduota atitikties deklaracija ir naudojimo instrukcija bei šios staklės turėjo būti paženklintos CE ženklu.

Akte nurodyta, kad atliekant bigavimo staklių SC 2540 apžiūrą, remiantis gamintojo lentele, nustatyta, kad staklės pagamintos 2003 m., CE ženklu nepaženklintos. Kaip jau ir buvo minėta, tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo bigavimo staklių SC 2540 dokumentacijos ir technologinio proceso aprašymo, o Bigavimo staklių SC 2540 eksploatavimo staklių instrukcijoje Nr. 2 nėra aprašytas staklių technologinis procesas, Eksploatavimo instrukcijoje esančiuose brėžiniuose nėra pavaizduotos liniuotės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bigavimo staklės SC 2540 neatitinka aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimų.

Taip pat pažeistas Techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28, 1 priedo 82.2 papunkčio reikalavimas dėl blokuojančių judamų apsaugų, t. y. staklių gamintojas nepašalino tikėtinos traiškymo rizikos. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad naudotojo pasirinktas liniuotės tvirtinimo būdas (fiksatoriais) yra nesaugus.

30. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp bigavimo staklių SC 2540 liniuotės tvirtinimo būdo ir nelaimingo atsitikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad būtent darbuotojo veiksmai neatitiko jam privalomų saugos darbe reikalavimų ir tai sukėlė nelaimingą atsitikimą darbe; be to, nepateikti duomenys, kad įrenginys atitinka tokiems gaminiams keliamus saugos reikalavimus.

31. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė