2024-06-12 Nr. AB-9359-3-62-3-00834-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-124-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00834-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.13; 20.3.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Beržyno“ medžiotojų būrelio ir atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Beržyno“ medžiotojų būrelio skundą atsakovams Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai ir Kaišiadorių rajono savivaldybės komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (trečiasis suinteresuotas asmuo G. M.) dėl žalos apskaičiavimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija „Beržyno“ medžiotojų būrelis (toliau – ir Medžiotojų būrelis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 14 d. aktą „Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas“ (toliau – ir Aktas, Žalos apskaičiavimo aktas) ir atleisti jį nuo civilinės atsakomybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, Medžiotojų būreliui nekyla prievolė atlyginti trečiajam suinteresuotam asmeniui G. M. medžiojamųjų gyvūnų padarytus nuostolius. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) yra apibrėžta, kad civilinė atsakomybė yra netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu nuostoliai atsirado ir (ar) padidėjo dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Už pasėlių išsaugojimą yra atsakingi ne tik medžioklės plotų naudotojai ir (ar) kitos Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme (toliau – ir Medžioklės įstatymas) nustatytos valstybės (savivaldos) institucijos, tačiau ir patys žemės sklypų savininkai. Kiekvienas bent minimaliai apdairus, atidus ir rūpestingas ūkininkas, įvertinęs visas galinčias kilti rizikas, privalo tinkamai pasirūpinti jam priklausančio turto priežiūra ir (ar) gerove, be kita ko, šio itin fiziškai pažeidžiamo turto apsauga, pavyzdžiui, įskaitant, tačiau neapsiribojant, įsirengti atitvarus, ribojančius laukinių gyvūnų prieigą prie pasėlių, taip pat laukinius gyvūnus atbaidančias vaizdines, garsines ir (ar) kitokias priemones ir (ar) naudoti specifinius repelentus. Šiuo atveju G. M. nesiėmė jokių apsaugos priemonių užtikrinti savo pasėlių saugumą, todėl toks jos elgesys neatitinka sąžiningo, protingo, apdairaus ir rūpestingo elgesio kriterijų. G. M. dar iki pasėlių pasodinimo ar iš karto po jų pasodinimo nė karto nesikreipė į pareiškėją, jog yra reikalinga arba bus reikalinga apsauga ketinamiems sodinti ir (ar) jau pasodintiems pasėliams. Net ir faktiškai kilus žalai, Medžiotojų būrelis nesulaukė iš jos jokių pretenzijų dėl pasėlių sunaikinimo, trypimo ar kitokio poveikio. G. M. nevykdė pareigos tinkamai bendradarbiauti su pareiškėju, siekdama užkirsti kelią medžiojamųjų gyvūnų daromai žalai, o, jai atsiradus, atitinkamai ją (su)mažinti, todėl jai kilę nuostoliai negali būti nepagrįstai perkeliami pareiškėjui. Teismui esant kitos nuomonės, pareiškėjas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu.

3. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 12 punktas numato, jog žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Pareiškėjas pažymėjo, jog ginčo atveju bendras pasėlių plotas apima 1,23 ha, braškynai nebuvo apsaugoti elektriniu piemeniu ar aptverti tvora, kuri būtų neleidusi kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį, todėl Komisija nepagrįstai nesivadovavo Metodikos 12 punkto reikalavimais. G. M. veiksmai (neveikimas) šiurkščiai pažeidė apdairaus ir rūpestingo ūkininkavimo standartą, dėl to Medžiotojų būrelis nepagrįstai buvo įpareigotas atlyginti jai kilusią 1 649 Eur dydžio turtinę žalą.

4. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas Aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes nei Akte, nei 2022 m. kovo 16 d. pranešime Nr. Ž-SD-35 nėra detalizuojama, kaip buvo faktiškai nustatytas G. M. priklausančių pažeistų pasėlių plotas, kokios techninės matavimo priemonės buvo panaudotos ir ar šioms priemonėms yra atlikta metrologinė patikra, nepasisakyta, kada ši turtinė žala buvo padaryta, ar nėra pareiškėjo visišką / dalinę civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių. Pareiškėjas teigė, jog jam nepateikta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų (nuotraukų, vaizdo įrašų), kurie patvirtintų braškynui padarytą žalą, laukinių gyvūnų buvimo pasėliuose pėdsakus ir pan. Akte apsiribota vien deklaratyviu žalos apskaičiavimu.

5. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Komisija atsiliepime nurodė, kad 2021 m. vasario 26 d. G. M. kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Kruonio seniūniją su prašymu dėl jai nuosavybės teise priklausančiame ir valdomame žemės sklype medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, nurodydama, kad yra nuskabyti braškių ūgliai, išgulėtos braškės. 2021 m. kovo 5 d. Komisija apžiūrėjo sklypą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir surašė aktą Nr. 2, kurio metu buvo nustatyta, jog pažeidimas padarytas (braškėms padaryta žala), bendras plotas 1,23 ha, neįmanoma nustatyti pažeidimo intensyvumo, nes augalai nevegetuoja, pakartotinis vertinimas bus atliekamas prasidėjus jų vegetacijai. Šio akto surašymo metu dalyvavo ir aktą pasirašė Medžiotojų būrelio atstovas. Pakartotinis vertinimas buvo atliekamas 2021 m. gegužės 25 d. ir jo metu buvo surašytas aktas Nr. 4, kuriame nustatyta, jog matavimai atlikti GPS prietaisu, pažeidimas padarytas braškėms 0,2542 ha plote, braškės vegetuoja, žydėjimo metu nežydi, o nepažeistos braškės intensyviai žydi. Akto Nr. 4 surašyme dalyvavo ir jį pasirašė Medžiotojų būrelio atstovas. Dar vienas pakartotinis augalų vertinimas buvo atliktas 2021 m. liepos 5 d. ir jo metu buvo surašytas aktas Nr. 6, kuriuo nustatyta, jog pažeidimas padarytas braškėms 0,2542 ha plote, sunaikinta 65 proc. arba 0,1652 ha, braškynas vertinamas uogų brandinimo metu, derlingumas apie 35 proc., negautas derlius 65 proc. Šio akto surašymo metu dalyvavo ir aktą pasirašė Medžiotojų būrelio atstovai. Šių aktu pagrindu buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas Žalos apskaičiavimo aktas.

7. Komisijos vertinimu, Metodikos 12 punktas šiuo atveju netaikomas, nes nėra nei vienos jame numatytos sąlygos. Sklypo plotas yra daugiau nei 3 ha (4,23339 ha). Suinteresuotas asmuo neturėjo pareigos taikyti pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones ir turėjo būti sprendžiamas padarytos žalos apskaičiavimo klausimas. Jeigu teismas vertintų, kad ginčo atveju braškių auginimo plotas, nevertinant bendro sklypo ploto ir kitų jame augusių pasėlių, kuriame nustatytas pakenkimas, neviršija 3 ha ribos, ir būtų vertinama tik užsodinto žemės sklypo dalis, Komisijos įsitikinimu, sklypo riba pagal pateiktą žemės sklypo planą nepatenka į miško apsupties teritoriją, kadangi ji tik maža dalimi ribojasi su miško teritorija, dėl to G. M. taip pat nekilo pareiga taikyti pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones.

8. Skundžiamame Akte nurodyta, kokiu teisiniu pagrindo veikė Komisija, taip nustatytos pagrindinės faktinės aplinkybės (pakenkto pasėlio rūšis – braškės, jų sunaikinimo plotas hektarais ir procentais, apskaičiuotas netekto derliaus kiekis tonomis bei kilogramais). Komisijai nenustačius sąlygų, kurioms esant G. M. privalėjo taikyti pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, jos nenurodytos skundžiamame Akte. Nei Medžioklės įstatymas, nei Metodika imperatyviai nenurodo, kas turi būti nurodyta Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo sprendimo turinyje, taip pat kokie dokumentai turi būti pridedama prie skundžiamo Akto.

9. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros vietoje vyko 3 kartus, iki Komisijai priimant Aktą procesas vyko 1 metus, tai rodo, jog pareiškėjas nesielgė itin atidžiai, dalyvaujant plotų apžiūrose, reiškiant pastabas ir teikiant prašymus. Per metus trukusį procesą pareiškėjas turėjo galimybę ne kartą kreiptis į Komisiją su prašymais paaiškinti apskaičiavimo sistemą ir būdus, patikslinti nustatytus braškių pažeidimo plotus. Per šį laikotarpį pareiškėjas neginčijo fakto, kad žala atsirado dėl medžiojamųjų gyvūnų kaltės.

10. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą, sutikdama su Komisijos atsiliepimo motyvais, prašė atmesti pareiškėjo skundą.

11. Atsakovas Administracija atsiliepime nurodė, kad Komisijos kompetencija yra apskaičiuoti nuostolius, atsiradusius dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Komisija, vykdydama savo funkcijas, atliko gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įformino galutinius sprendimu, kuriame nurodytas konkretus apskaičiuotos žalos dydis. Komisija nenustatė aplinkybių, kurioms esant pareiškėjas galėjo būti atleistas nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį. Komisijos priimtas Aktas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus administracinio akto turiniui. Pareiškėjo vertinimas, kad skundžiamas Aktas yra neišsamus, nenurodytos vienos ar kitos aplinkybės, nedaro jo nepagrįstu ar neteisėtu. Pareiškėjos prašymas atleisti jį nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu negali būti tenkinamas, nes suinteresuotas asmuo neprivalėjo taikyti pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių savo sklype, kadangi sklypas yra didesnis nei 3 ha, be to, jis nėra miško apsuptyje.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Medžiotojų būrelio skundą iš dalies – Žalos apskaičiavimo akte nurodytą 1 649 Eur žalos sumą sumažino iki 1 099,33 Eur, priteisė Medžiotojų būreliui iš Administracijos 211,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui G. M. iš Medžiotojų būrelio 230,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

13.1. 2021 m. vasario 26 d. G. M. kreipėsi į Administraciją su prašymu atlyginti laukinių gyvūnų padarytą žalą braškynui, kuris yra jai nuosavybės teise priklausančiame ir valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nurodydama, kad yra nuskabyti braškių ūgliai, išgulėtos braškės, sugadinta lašelinė laistymo sistema.

13.2. Žemės sklypas priskirtas medžioklės plotams, kurių naudotojas yra Medžiotojų būrelis.

13.3. 2021 m. kovo 5 d. Komisija sklype vertino medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2, kuriame nurodė, jog pažeidimas braškėms padarytas 1,23 ha plote. Tame pačiame akte buvo pažymėta, jog neįmanoma nustatyti pažeidimo intensyvumą, nes augalai nevegetuoja, pakartotinis augalų vertinimas bus atliekamas, prasidėjus jų vegetacijai. Komisija vyko į vietą pakartotinai 2021 m. gegužės 25 d. Apžiūros akte Nr. 4 užfiksuota, jog braškių lauko bendras plotas sudaro 1,23 ha, pažeidimas 100 proc. nustatytas 0,2542 ha plote, atliekant matavimus prietaisu Trimbe Juno T41/5, taip pat pažymėta, jog braškės vegetuoja, žydėjimo metu nežydi, nepažeistos braškės intensyviai žydi. Pakartotinis žalos vertinimas atliktas 2021 m. liepos 5 d., Komisijai surašant Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 6, kuriame užfiksuota, jog braškių bendras plotas yra 1,23 ha, pažeidimas braškėms nustatytas 0,2542 ha plote, sunaikinta 65 proc. arba 0,1652 ha ploto, pažymėta, kad braškynas vertinamas uogų brandinimo metu, derlingumas apie 35 proc., negautas derlius 65 proc. Iš skundžiamo Akto turinio matyti, jog žalos dydis apskaičiuotas Žalos apžiūros akto Nr. 6 pagrindu.

13.4. Padaryta žala trečiojo suinteresuoto asmens G. M. pasėliams – braškynui, kuris patenka į jai priklausančio 4,2339 ha Žemės sklypo dalį. Komisijos apžiūros aktais nustatyta ir prie jų pateiktomis fotonuotraukomis užfiksuota, jog žalą padarė medžiojamieji kanopiniai gyvūnai (stirnos), nuskabydami braškių ūglius, išmindžiodami braškių lauką, dėl to jų vegetacija pasunkėjo ir derlingumas sumažėjo.

14. Teismas, vadovaudamasis Metodikos 7 punktu, nurodė, jog esminiai rodikliai žalai apskaičiuoti yra pakenkto medžiojamųjų gyvūnų ploto ir pasėlių pakenkimo intensyvumo nustatymas. Šiuo atveju Komisija vertino tik Žemės sklype pasodintoms ir augančioms braškėms padarytą žalą, kadangi kitiems bendrame sklype augantiems pasėliams (ne braškėms) žala nebuvo padaryta. Apžiūros aktai ir šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu, sklypo plano ištrauka patvirtino, jog buvo vertinamas 1,23 ha braškių laukas, pažeidimas braškėms nustatytas 0,2542 ha plote, šias aplinkybes patvirtino 2021 m. gegužės 25 d. Apžiūros akte Nr. 4 ir 2021 m. liepos 5 d. Apžiūros akte Nr. 6 užfiksuotos aplinkybės, kurios sutampa, todėl nebuvo pagrindo abejoti, kad apžiūros aktuose buvo teisingai nustatytas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, t. y. 0,2542 ha. Apžiūros akte Nr. 4 nurodyta, jog 0,2542 ha plote pakenkimai pasėliams nustatyti panaudojant matavimų prietaisą Trimbe Juno T41/5, minėtame plote braškės vegetuoja, žydėjimo metu nežydi, nepažeistos braškės intensyviai žydi, šie duomenys kitais įrodymais nepaneigti. G. M. taip pat patvirtino, jog Komisijos nariai naudojo specialų matavimo prietaisą nustatyti pakenktą braškių plotą. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė skundo argumentus dėl neteisingo ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, nustatymo.

15. 2021 m. liepos 5 d. Apžiūros akte Nr. 6 buvo užfiksuotas 65 proc. braškių pakenkimo intensyvumas, minėtu rodikliu vadovautasi Žalos apskaičiavimo akte pagal formulę apskaičiuojant derliaus netekimą. Komisijos pirmininkas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atskiri pakenkti pasėlių plotai buvo pakenkti nevienodai intensyviai, braškių pakenkimo intensyvumas buvo nustatytas Komisijos nariams vaikščiojant po lauką ir vizualiai vertinant braškių pakenkimo laipsnį kvadratiniame metre, po to išvedant vidurkį iš jų siūlomo pakenkimo laipsnio (buvo siūloma nuo 60 iki 80). Apžiūroje dalyvavę Medžiotojų būrelio nariai ir G. M. patvirtino šias aplinkybes dėl pasėlių pakenkimo intensyvumo nustatymo. Teismo vertinimu, minėti duomenys įrodė, jog, apskaičiuojant braškių pakenkimo intensyvumo rodiklį, nebuvo tiksliai vadovautasi Metodikos 7.2 punkte nurodytais reikalavimais (pagal formulę tiksliai nenustatytas vidutinis pasėlio pakenkimo intensyvumas ir pasėlio dalių pakenktų nevienodai intensyviai plotas, ha). Komisijos pirmininko teigimu, tai padaryti tiksliai buvo beveik neįmanoma, todėl, siekiant kompromiso, vadovautasi teisingumo principu. Tai iš esmės patvirtino ir G. M., pritarusi, kad būtų nustatytas mažesnis negu 70 proc. pakenkimo laipsnis, nes laukas nebuvo visiškai sunaikintas, be to, Medžiotojų būrelio nariai vietoje sutiko atlyginti žalą pagal Komisijos nustatytus lauko pakenkimo duomenis. Teismas pažymėjo, jog, pagal Metodikos 9 punkto nuostatas, visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 proc., tuomet žala atlyginama 100 proc. Teismo vertinimu, tikslaus pasėlio pakenkimo intensyvumo nenustatymas savaime negali būti kliūtis nustatyti žalą.

16. Teismo nuomone, Apžiūros akte Nr. 6 užfiksuoti duomenys ir Aktas, vertinant jį su kitais byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, apibūdina tikėtiną Žemės sklypo dalyje pasodintų braškių pakenkimo intensyvumą, ir žalos dydį, kuris apskaičiuotą vadovaujantis nurodytais rodikliais ir nėra paneigtas kitais byloje duomenimis. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į žalos atsiradimo laiką, nėra įmanoma apskaičiuoti jį iš naujo Metodikos nustatyta tvarka.

17. Teismas pažymėjo, jog Komisija yra kompetentinga institucija nustatyti žalos dydį. Medžiotojų būrelis turi pozityvią pareigą procese pagrįsti savo skundo argumentus, t. y. teigdamas, kad pakenkimo plotas ir pakenkimo intensyvumas nustatyti netinkamai, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, kurie patvirtintų tokius argumentus ir pagrįstų, jo manymu, teisingą pakenkimo plotą ir pakenkimo intensyvumą, tačiau jis to nepadarė, nepateikė specialiomis žiniomis grįstų įrodymų, paneigiančių Komisijos nustatytus rodiklius apskaičiuoti žalą ir pagrįsti jos dydį. Bylos duomenimis nustatyta, jog Medžiotojų būrelio nariai dalyvavo visų apžiūrų metu, aktuose pasirašė, šiais veiksmais iš esmės patvirtindami nustatytų duomenų objektyvumą. Medžiotojų būrelio atstovai neteikė jokių pastabų dėl nustatytų aplinkybių apžiūrų vietoje metu, be kita ko, ir dėl pasėlio pakenkimo ploto ir pasėlio pakenkimo intensyvumo nustatymo.

18. Teismo vertinimu, Žalos apskaičiavimo akte buvo laikytasi Metodikos 8, 9 ir 10 punktų reikalavimų. Komisijai nustačius, jog žemės ūkio veiklos subjekto dvejybinė apskaita nebuvo tvarkoma, žalos piniginė išraiška pagrįstai apskaičiuota, taikant braškių vidutinio derlingumo oficialius savivaldybės duomenis (2,93 tonos iš 1 ha). Tų metų normatyvinė kaina už braškių 1 kg buvo nuo 2,80 iki 4,00 Eur, todėl apskaičiuojant pagrįstai vadovautasi kainos vidurkiu (3,40 Eur) pagal Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos 2021 m. normatyvines kainas. Todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamo žalos apskaičiavimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog Aktu apskaičiuota žala medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams, kurią sudaro 1 649 Eur, iš esmės nustatyta teisingai, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Aktą, tačiau yra pagrindas sumažinti turtinės žalos dydį. Vadovaudamasis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalimis, teismas atkreipė dėmesį, jog nepaneigtos aplinkybės, jog G. M. nesiėmė jokių apsaugos priemonių užtikrinti savo pasėlių apsaugą. Nei apžiūros aktuose, nei kituose rašytiniuose įrodymuose neužfiksuota duomenų, kad ji ginčo laikotarpiu ėmėsi bent menkiausių pramoninio braškyno apsaugos priemonių.

Tai patvirtino ir Komisijos atstovas teismo posėdžio metu. G. M. nurodė, jog tik 2021 m. gruodžio 1 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V1E-1928 jai buvo paskirta 3 400 Eur parama pagal Aplinkos apsaugos programą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Į bylą pateikti įrodymai patvirtino, jog buvo imtasi prevencinių apsaugos priemonių, gavus paramą, tačiau šie duomenys nepatvirtino, kad ji ėmėsi realių sklypo apsaugos priemonių ir veiksmų nagrinėjamu laikotarpiu, kai buvo padaryta žala.

Byloje nustatyta, jog buvo padaryta žala G. M. pasėliams – braškynui, kuris patenka į jai priklausančio 4,2339 ha Žemės sklypo dalį. Braškynui skirtas 1,23 ha plotas, kuriame nustatytas medžiojamųjų gyvūnų pakenkimas 0,2542 ha dalyje. Minėtas sklypas nebuvo suformuotas atskiru nekilnojamojo turto vienetu, tačiau faktiškai atitiko sklypo požymius ir Komisijos buvo vertinamas kaip atskiras sklypas, todėl iš esmės atitiko Metodikos 12 punkto nuostatas dėl savo dydžio, kad būtų taikomos pagal jo dydį Metodikoje nustatytos apsaugos priemonės. Kita vertus, minėtas sklypas nebuvo miško apsuptyje, tačiau byloje nėra ginčo, jog jo viena kraštinė ribojosi su mišku.

Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog prie sklypo nebuvo G. M. sodybos, ji gyveno kitoje vietoje. Teismo vertinimu, aplinkybės, jog visas Žemės sklypas nebuvo miško apsuptyje ir braškynas pateko į 4,2339 ha Žemės sklypo dalį, t. y. formaliai vertinant, jis buvo didesnis nei 3 ha, nepaneigia pasėlių savininko pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai. G. M., kaip vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo imtis visų įmanomų apsaugos priemonių, siekdama apsaugoti šalia miško esantį pasėlių plotą, kuriame augo braškės, o ji vertėsi braškių auginimo veikla, tačiau to neatliko.

Nors teismo posėdžio metu ji nurodė, kad atvykdavo su šuniu ir apeidavo sklypą, tačiau akivaizdu, jog jos nurodytos naudojamos apsaugos priemonės negali būti laikomos pakankamomis ir efektyviomis, kadangi žala žemės ūkio pasėliams buvo padaryta. Teismo įsitikinimu, trečiojo suinteresuoto asmens pasirinktas elgesio modelis neatitiko gero ūkininkavimo kriterijaus, prieštaravo apdairaus, protingo, sąžiningo ir rūpestingo savininko standartui. Ji, turėdama žemės ūkio pasėlių plotą prie miško ribos dideliame žemės plote, turėjo suprasti ir įvertinti tokių veiksmų riziką, susijusią su šių pasėlių išsaugojimu dėl galimos laukinių gyvūnų daromos žalos.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nesiėmimas tinkamų apsaugos priemonių neatitiko sąžiningo, protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio kriterijų, o tai sudaro pagrindą taikyti CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas ir 1/3 dalimi mažinti Akte apskaičiuotą 1 649 Eur žalos dydį, nustatant, jog atlygintinos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžio piniginė išraiška 1 099,33 Eur.

20. Teismas pažymėjo, jog Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi medžioklės plotų naudotojų pareiga atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypų savininkams, išskyrus jame nurodytas išimtis. Teismo vertinimu, Medžiotojų būrelio nurodytos aplinkybės dėl nežinojimo apie ginčo teritorijoje esantį braškyną, trečiojo suinteresuoto asmens nebendradarbiavimo su Medžiotojų būreliu ir pan., nepatenka į įstatyme numatytas išlygas. Medžiotojų būreliui pagal įstatymą tenka prievolė žinoti ir rūpintis medžiojamaisiais plotais ar imtis kitų veiksmų išvengti civilinės atsakomybės (pvz., apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu ir pan.). Be to, remiantis G. M. paaiškinimais, kurie nepaneigti byloje kitais įrodymais, nustatyta, jog Medžiotojų būrelio nariai gerai žinojo braškyno vietą ir sklypo pobūdį apsaugos nuo laukinių gyvūnų požiūriu, nes kai kurie iš jų pirkdavo iš jos braškes. Todėl teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, sumažino žalos atlygimo dydį trečdaliu.

21. Teismas, vertindamas skundžiamo Akto atitikį VAĮ nuostatoms, nurodė, jog skundžiamame akte ir jo prieduose (2022 m. kovo 16 d. pranešime, apžiūros aktuose) buvo išdėstytas pakankamas faktinis ir teisinis žalos apskaičiavimo pagrindas, pareiškėjo atstovai aktyviai dalyvavo pasėlių apžiūrų metu, jiems buvo išaiškintos ir suprantamos Akto priėmimo priežastys ir aplinkybės, lėmusios skundžiamo sprendimo priėmimą, jie pasirašė apžiūros aktuose, neteikė pastabų. Apžiūrų metu buvo atliekami matavimai, padarytos pakenktų pasėlių fotonuotraukos, minėti įrodymai pateikti į bylą, teismui nekilo abejonių dėl jų patikimumo. Akte Nr. 4 yra nurodyta, kad matavimai atlikti GPS prietaisu Trimble Juno T41/5, dėl kurio tinkamumo ir panaudojimo pagal paskirtį apžiūros metu nebuvo teikiama jokių pastabų, pareiškėjas nepateikė į bylą duomenų pagrįsti šias abejones. Byloje nekilo ginčas, jog G. M. nustatyta tvarka pranešė Administracijai apie pastebėtą žalą, nei Įstatymas, nei Metodika neįpareigoja Komisijai nustatyti, kada ši turtinė žala buvo padaryta, o Komisijos pareiga įvertinti pasėliams padarytą žalą, apskaičiuojant ją iš esmės, buvo atlikta tinkamai, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl skundžiamo Akto neatitikties VAĮ nuostatoms.

22. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant bylą, buvo nustatyti Komisijos procedūriniai pažeidimai dėl Metodikos 7.2 punkto, nustatant pasėlio pakenkimo intensyvumą, taikymo. Tačiau šie procedūriniai pažeidimai nelaikyti esminiais, kurie sudarytų pagrindą panaikinti Aktą.

23. Atsižvelgęs į tai, kad Medžiotojų būrelio skundas tenkindamas iš dalies, pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš dalies ir trečdaliu sumažino pareiškėjo prašomą 635,25 Eur sumą iki 211,75 Eur.

24. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. prašė atmesti pareiškėjo skundą, teismas darė išvadą, jog ji taip pat įgijo teisė į išlaidų atlyginimą. Jai tik pateikus 1 000 Eur mokėjimo nurodymą, bet nepateikus rašytinio prašymo, nepagrindus šių išlaidų, teismas konstatavo, jog ji neįgijo teisės į šias išlaidas. Tačiau iš 2022 m. gegužės 4 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad už atstovavimą teisme trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs tai, kad maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdyje yra 345,99 Eur, o pareiškėjo skundas patenkintas 1/3 dalimi, teismas darė išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į 2/3 bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisė jam iš pareiškėjo 230,66 Eur.

III. 25. Pareiškėjas Medžiotojų būrelis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria netenkinta skundo dalis, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Aktą ir visiškai atleisti pareiškėją nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėjas teigia, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė Metodikos 12 punktą. Nustačius, kad G. M. pasėliams – braškynui, kuris patenka į jai priklausančio 4,2339 ha Žemės sklypo dalį, skirtas 1,23 ha plotas, kuriame nustatytas medžiojamųjų gyvūnų pakenkimas 0,2542 ha dalyje, t. y. nustačius, kad sklypas atitiko Metodikos 12 punkto nuostatas dėl savo dydžio, teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas turi atlyginti žalą. Be to, žalos atsiradimo metu braškynas nebuvo apsaugotas elektriniu piemeniu ar aptvertas tvora, kuri būtų neleidusi kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį, todėl teismas nepagrįstai nevertino, jog G. M. neįvykdė Metodikoje nustatytų imperatyvių reikalavimų apsaugoti pasėlius elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, o tokiu atveju medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neatlyginama.

27. Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai vertino nustatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą visiškai atleisti jį nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį. G. M. neveikimas sudaro pagrindą atleisti pareiškėją nuo civilinės atsakomybės visiškai. Komisija nenurodė, kokių apsaugos priemonių ji ėmėsi Žemės sklype, siekdama apsaugoti pasėlius nuo laukinių gyvūnų neigiamo poveikio. Kiekvienas bent minimaliai apdairus, atidus ir rūpestingas ūkininkas, įvertinęs visas galinčias kilti rizikas, privalo tinkamai pasirūpinti jam priklausančio turto priežiūra ir (ar) gerove, įskaitant ir šio itin pažeidžiamo turto apsauga, pavyzdžiui, įskaitant, tačiau neapsiribojant, apsaugoti elektriniu piemeniu, aptverti tvora, įsirengti atitvarus, ribojančius laukinius gyvūnus nuo prieigos prie pasėlių, taip pat laukinius gyvūnus atbandančias vaizdines, garsines ir (ar) kitokias priemones ir (ar) naudoti specifinius repelentus. Kadangi šiuo atveju nenustatyta, kad G. M. ėmėsi bent vieno iš nurodomų ar bent kokių kitų priemonių užtikrinti savo pasėlių saugumą, pagrįstai laikytina, jog toks jos elgesys neatitinka sąžiningo, protingo, apdairaus ir rūpestingo elgesio kriterijų. Todėl jai kilę nuostoliai negali būti perkeliami pareiškėjui. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad dar iki pasėlių pasodinimo ar iš karto po jų pasodinimo ji nė karto nesikreipė į pareiškėją, siekdama informuoti, jog jai yra reikalinga arba bus reikalinga apsauga. Tai sudaro pagrindą visiškai atleisti pareiškėją nuo civilinės atsakomybės.

28. Teismo sprendime nurodytas argumentas, kad Medžiotojų būrelio nariai gerai žinojo braškyno vietą, nes kai kurie iš narių pirkdavo iš G. M. braškes, yra deklaratyvus, nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais. G. M. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas ir (ar) jo nariai žinojo ar buvo informuoti apie braškyną ir poreikį apsaugoti jį nuo laikinių gyvūnų.

29. Pareiškėjo vertinimu, tai, kad Medžiotojų būrelio atstovas pasirašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 6, kurio pagrindu Akte apskaičiuotas žalos dydis, nereiškia, kad pareiškėjas sutiko su žalos dydžiu. Akte nebuvo nurodytas atlygintinos žalos dydis, o Medžiotojų būrelio atstovas pasirašė jame tik dėl to, jog dalyvavo apžiūrint pasėlius ir buvo supažindintas su šiuo aktu, bet ne su apskaičiuotu žalos dydžiu ir pareiga atlyginti ją.

30. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

31. Atsakovas nurodo, jog Žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir turi kadastro numerį. Tai reiškia, kad Komisija, vertindama medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, įvertino visą Žemės sklypą, jam esančius pasėlius ir nustatė tik tą žemės sklypo dalį, kurioje buvo braškynas (kadangi medžiojamieji gyvūnai pakenkė tik jam), ir braškynui padarytą žalą. Teismo vertinimas, kad braškynui skirtas 1,23 ha plotas, kuriame nustatytas medžiojamųjų gyvūnų pakenkimas 0,2542 ha dalyje, nors ir nebuvo suformuotas atskiru nekilnojamojo turto vienetu, tačiau faktiškai atitiko sklypo požymius ir Komisijos buvo vertinamas kaip atskiras sklypas, yra neteisingas ir nepagrįstas. Negali būti vertinama, kad Žemės sklypo dalis atitiko sklypo požymius, nes, išskyrus tai, kad tai yra Žemės sklypo ploto dalis, ji neturėjo nei aiškių ribų, nei kadastro duomenų, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Komisijai nesuteikta teisė „suformuoti“ žemės sklypą jau suformuotame žemės sklype ir jį vertinti pagal Metodiką. Komisijos priimtuose aktuose nenurodyta, kad ji vertino bendrame sklype esančią ploto dalį, kurioje buvo braškynas, ir įvertino netektą braškių derlių nustatytame plote. Teismas nustatė, kad Žemės sklypas nebuvo miško apsuptyje, tačiau jo viena kraštinė ribojosi su mišku. Atsakovas pažymi, jog Metodikoje aiškiai nurodyta, kad pareiga apsaugoti pasėlius nuo medžiojamųjų gyvūnų galimos padaryti žalos tenka žemės ūkio pasėlių savininkams, kurie augina juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype. Metodikos I skyriaus 6 punkte numatyta, kad miško supamas žemės ūkio pasėlis – žemės ūkio pasėlis, kurio ne mažiau kaip 75 proc. sklypo perimetro ribojasi su mišku, esančiu ne toliau kaip 500 m atstumu. Žemės sklypo planas patvirtina, kad G. M. sklypo perimetras nesiriboja 75 proc. su mišku. 75 proc. sklypo dalies, kurioje buvo braškynas, perimetro taip pat nesiriboja su mišku.

32. Taigi teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ir Žemės įstatymas) numatytam žemės sklypo sąvokos apibrėžimui, kuris iš esmės turi būti taikomas ir įgyvendinant Medžioklės įstatyme numatytam medžioklės plotų naudotojui pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, kadangi Metodika nustato kriterijus, kuriuos privalo nustatyti Komisija, apskaičiuodama medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.

33. Atsakovo teigimu, teismo argumentas, kad toks aiškinimas neatitiktų gero ūkininkavimo ir rūpestingumo kriterijų, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), yra neaiškus.

34. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti jį.

35. Atsakovas nurodo, jog Metodikos 12 punktas numato, jog, nustatant pareigą taikyti numatytas apsaugos priemones, be kita ko, turi būti bent viena iš privalomų sąlygų, t. y. arba žemės ūkio pasėliai auginami miško apsuptyje iki 3 ha sklype, arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype. Teismas, vertindamas Metodikos 12 punktą, vertino ir kitas sąlygas, kurioms esant privalo būti taikomos numatytos apsaugos priemonės, pareiškėjas skunde nevertino to. Byloje nustatyta, kad buvo padaryta žala G. M. pasėliams – braškynui, kuris patenka į jai priklausančio 4,2339 ha Žemės sklypo dalį. Braškynui skirtas 1,23 ha plotas, kuriame nustatytas medžiojamųjų gyvūnų pakenkimas 0,2542 ha. Byloje nėra ginčo, jog Žemės sklypas priskirtas medžioklės plotams, kurių naudotojas yra Medžiotojų būrelis. Minėtas sklypas nebuvo miško apsuptyje, tačiau byloje nėra ginčo, jog jo viena kraštinė ribojosi su mišku. Prie sklypo nebuvo G. M. sodybos, ji gyveno kitoje vietoje.

36. Teismas pagrįstai sprendė, jog G. M. sklypo apžiūrėjimas su šuniu negali reikšti, kad ji nesiėmė visiškai jokių, net minimalių priemonių, siekiant apsaugoti savo pasėlius nuo galimos medžiojamųjų gyvūnų padaryti žalos. Be to, ji nepaneigia aplinkybės, kad ji galėjo išvengti galimos žalos atsiradimo. Auginant pasėlius medžioklės plotuose, nepaisant visų taikomų įmanomų apsaugos priemonių, visada yra prisiimama rizika dėl galimos medžiojamųjų gyvūnų galimos padarytos žalos.

37. Pareiškėjo teiginys, jog iki pasėlių pasodinimo ir (ar) iš karto po jų pasodinimo G. M. nesikreipė į pareiškėją, siekdama informuoti, jog jai faktiškai yra reikalinga arba bus reikalinga apsauga, iš esmės nepaneigia ir paties pareiškėjo pareigos tinkamai naudoti medžioklės plotą, būti aktyviam apžiūrint ir vertinant jo naudojamą medžioklės plotą, be kita ko, ir siekiant informuoti asmenis apie galimas medžiojamųjų gyvūnų padaromas žalas ir galimas taikyti prevencines priemones. Be to, viena iš pareiškėjo teisių, numatytų Medžioklės įstatyme, yra statyti ir eksploatuoti medžioklės įrenginius, įrengti aptvarus medžiojamiems gyvūnams laikyti susitarus su žemės sklypų savininkais ir valdytojais.

38. Jei pareiškėjas būtų pakankamai profesionalus ir aktyvus medžioklės plotų naudotojas, jis galėtų ir turėtų visas galimybes išaiškinti suinteresuotam asmeniui alternatyvias prevencines priemones, kurios nenurodytos Metodikos 12 punkto nuostatose, kurios galbūt būtų galėjusios apsaugoti pasėlius nuo galimos žalos, tačiau jis to nedarė.

39. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti jį.

40. Atsakovas nurodo, jog, pagal Metodikos 12 punktą, privalant taikyti numatytas apsaugos priemones, be kita ko, turi būti bent viena iš privalomų sąlygų, t. y. arba žemės ūkio pasėliai auginami miško apsuptyje iki 3 ha sklype, arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, įvertino ir tai, kad G. M. augino pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir Metodikos 12 punkto nuostatai iš dalies taikytini jos pasėliams (vertino žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su mišku). Teismas pagrįstai sprendė, jog G. M. sklypo apžiūrėjimas su šuniu negali reikšti, kad ji nesiėmė visiškai jokių, net minimalių priemonių, siekiant apsaugoti savo pasėlius nuo galimos medžiojamųjų gyvūnų padaryti žalos. Be to, ji nepaneigia aplinkybės, kad ji galėjo išvengti galimos žalos atsiradimo. Auginant pasėlius medžioklės plotuose, nepaisant visų taikomų įmanomų apsaugos priemonių, visada yra prisiimama rizika dėl galimos medžiojamųjų gyvūnų galimos padarytos žalos.

41. Pareiškėjas Medžiotojų būrelis atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti jį, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

42. Pareiškėjas teigia, jog teismas pagrįstai nustatė, kad G. M. pasėliams –braškynui, kuris patenka į jai priklausančio 4,2339 ha Žemės sklypo dalį, skirtas 1,23 ha plotas, kuriame nustatytas medžiojamųjų gyvūnų pakenkimas 0,2542 ha dalyje, todėl šis sklypas atitiko Metodikos 12 punkto nuostatas dėl savo dydžio. Žalos atsiradimo metu braškynas nebuvo apsaugotas elektriniu piemeniu ar aptvertas tvora, kuri būtų neleidusi kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį, todėl ši situacija atitiko Metodikos 12 punkto nuostatas, t. y. G. M. neįvykdė Metodikoje nustatytų imperatyvių reikalavimų apsaugoti pasėlius elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, o tokiu atveju medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neatlyginama. Komisija, apžiūrėdama žalą Žemės sklype ir atlikusi matavimus, nustatė bendrą sklypo plotą, kuris yra 1,23 ha ir atitinka Metodikos 12 punkto nuostatas. Apžiūros aktuose buvo teisingai nustatytas plotas, kuriame medžiojami gyvūnai padarė žalą, nėra pagrindo abejoti šiuo rodikliu. Vien aplinkybės, jog visas Žemės sklypas nebuvo miško apsuptyje ir braškynas pateko į 4,2339 ha Žemės sklypo dalį, nepaneigia pasėlių savininko pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai. Komisija vyko apžiūrėti Žemės sklypo plotą ne kartą ir nustatė, jog braškyno bendras sklypo plotas yra 1,23 ha, visuose apžiūros aktuose nurodė tokį plotą kaip bendrą plotą, nustatė pažeidimą 0,2542 ha plote. G. M., kaip vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo imtis visų įmanomų apsaugos priemonių, siekdama apsaugoti šalia miško esantį pasėlių plotą, kuriame augo braškės, ji vertėsi braškių auginimo veikla, tačiau to neatliko.

43. Atsakovas Komisija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo tenkinti jį.

44. Atsakovas nurodo, kad Žemės įstatyme numatyta, jog žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tai reiškia, kad žemės sklypo apibrėžimas negali būti suprantamas ir vertinamas kitaip. Komisija, vertindama medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, įvertino visą sklypą, jame esančius pasėlius ir nustatė tik tą sklypo ploto dalį, kurioje buvo braškynas, ir braškynui padarytą žalą. Teismo vertinimas, jog nors braškynas, kuriam skirtas 1,23 ha plotas, kuriame nustatyta medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala 0,2542 ha dalyje, nebuvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, tačiau faktiškai jis atitiko sklypo požymius ir Komisijos buvo vertinimas kaip atskiras sklypas, yra neteisingas ir nepagrįstas. Negali būti vertinama, kad sklypo dalis atitiko sklypo požymius, nes išskyrus tai, kad tai yra žemės sklypo dalis, ji neturėjo nei aiškių ribų, nei kadastro duomenų, ji nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Metodikos I skyriaus 6 punkte numatyta, kad miško supamas žemės ūkio pasėlis – žemės ūkio pasėlis, kurio ne mažiau kaip 75 proc. sklypo perimetro ribojasi su mišku, esančiu ne toliau kaip 500 m atstumu. Žemės sklypo planas patvirtina, kad G. M. sklypo perimetras nesiriboja 75 proc. su mišku. 75 proc. sklypo dalies perimetro, kurioje buvo braškynas, taip pat nesiriboja su mišku.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad 1,23 ha ploto braškynas nebuvo suformuotas atskiras sklypas. Tačiau Metodikos 12 punkto nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, vadovaujantis protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Kai kurie Medžiotojų būrelio nariai ne kartą lankėsi braškyne ir skynė braškes, todėl jie žinojo jo vietą. Esant Medžiotojų būrelio narių pareigai rūpintis medžiojamais plotais, argumentas, kad G. M. nebendradarbiavo su jais, laikytinas nereikšmingu. Medžiotojų būrelio nariai ir patikrinimuose dalyvavę atstovai žino teisės aktais nustatytas pareigas rūpintis medžiojamais plotais, atlyginti medžiojamų laikinių gyvūnų padarytą žalą, todėl negali teigti, kad jie nesuprato dalyvavimo patikrinimuose priežasčių ir pasekmių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti priimto 2022 m. kovo 14 d. akto „Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas“, kuriuo buvo patvirtinta medžiojamųjų gyvūnų padaryta 1 649 Eur žala trečiojo suinteresuoto asmens G. M. pasėliams (braškynui), teisėtumo ir pagrįstumo.

48. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo Medžiotojų būrelio skundą iš dalies – sumažino Žalos apskaičiavimo akte nurodytą 1 649 Eur žalos sumą iki 1 099,33 Eur.

49. Pareiškėjas Medžiotojų būrelis apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria netenkinta jo skundo dalis, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Aktą. Pareiškėjo teigimu, jis turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo neįvykdė imperatyvių reikalavimų apsaugoti pasėlius elektriniu piemeniu arba aptverti juos tvora.

50. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Administracija nurodo, kad, pagal Metodikoje įtvirtintus reikalavimus, pareiga apsaugoti pasėlius nuo medžiojamųjų gyvūnų galimos padaryti žalos tenka žemės ūkio pasėlių savininkams, kurie augina juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype, nagrinėjamu atveju Žemės sklypas nėra miško apsuptyje ir jo plotas yra didesnis nei 3 ha.

51. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės nuostolių skaičiavimo komisija.

52. Ginčijamu Žalos apskaičiavimo aktu buvo apskaičiuota medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala. Komisija, priimdama individualų administracinį aktą dėl padarytos žalos apskaičiavimo, turi įvardinti Metodikos 7, 8 ir 10 punktuose nurodytus rodiklius bei aptarti Metodikos 8, 9 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Komisija Akte nurodė visas būtinas aplinkybes: bendrą pasėlių plotą, pakenktą plotą, pakenkimo procentą, sunaikintą plotą, kultūrą, netektą derlingumą. Akte nurodyta, jog pasėlio (braškyno) bendras plotas yra 1,23 ha, pažeidimas braškėms nustatytas 0,2542 ha plote, sunaikinta 65 proc. arba 0,1652 ha ploto, braškynas vertinamas uogų brandinimo metu, derlingumas apie 35 proc., negautas derlius 65 proc. Žalos piniginė išraiška apskaičiuota, taikant braškių vidutinio derlingumo oficialius savivaldybės duomenis (2,93 tonos iš 1 ha) ir Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos 2021 m. normatyvines kainas už braškių 1 kg (nuo 2,80 iki 4,00 Eur), vadovautasi kainos vidurkiu (3,40 Eur).

53. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad žalos apskaičiavimo akte buvo laikytasi Metodikos 8, 9 ir 10 punktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo žalos apskaičiavimo kaip nepagrįstus. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Akto atitikties VAĮ reikalavimams, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti Aktą.

54. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ginčas iš esmės kyla dėl Metodikos 12 punkto taikymo, t. y. ginčo šalys nesutaria, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo imtis šiame punkte numatytų apsaugos priemonių (apsaugoti pasėlius elektriniu piemeniu arba aptverti juos tvora) ir ar yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo civilinės atsakomybės.

55. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalį medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. Metodikos 12 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį.

56. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti turtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog visas Žemės sklypas nebuvo miško apsuptyje ir braškynas pateko į 4,2339 ha Žemės sklypo dalį, t. y. formaliai vertinant, jis buvo didesnis nei 3 ha, nepaneigia trečiojo suinteresuoto asmens pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai. Teismas nurodė, kad G. M., turėdama žemės ūkio pasėlių plotą prie miško ribos dideliame žemės plote, turėjo suprasti ir įvertinti tokių veiksmų riziką, susijusią su šių pasėlių išsaugojimu dėl galimos laukinių gyvūnų daromos žalos, ji turėjo imtis visų įmanomų apsaugos priemonių, siekdama apsaugoti šalia miško esantį pasėlių plotą, jos pasirinktas elgesio modelis neatitiko gero ūkininkavimo kriterijaus, nesiėmimas tinkamų apsaugos priemonių neatitiko sąžiningo, protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio kriterijų, o tai sudaro pagrindą taikyti CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas ir 1/3 dalimi mažinti Akte apskaičiuotą 1 649 Eur žalos dydį, nustatant, jog atlygintinos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžio piniginė išraiška 1 099,33 Eur.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad Metodikos 12 punkte yra nustatyta, kokioms sąlygoms esant žemės ūkio pasėlio savininkas privalo imtis šiame punkte nurodytų apsaugos priemonių, t. y. pasėliai turi būti auginami miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype.

58. Įvertinusi bylos aplinkybes nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei viena iš Metodikos 12 punkte nurodytų sąlygų. Žemės sklypas, kurio dalyje auginami pasėliai (braškės), yra didesnis nei 3 ha (4,23339 ha). Pasėlis nepriskirtinas miško supamam žemės ūkio pasėliui Metodikos 6.4 punkto prasme. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui (žemės sklypo savininkui) kyla pareiga įgyvendinti Metodikos 12 punkte nurodytas apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad žala atsirado, be kita ko, dėl nukentėjusio asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netaikyti civilinės atsakomybės ar atleisti nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 straipsniu.

59. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino Akte apskaičiuotą žalos dydį nuo 1 649 Eur iki 1 099,33 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atmetant pareiškėjo Medžiotojų būrelio skundą ir paliekant nepakeistą Komisijos Aktą. Taigi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovo Administracijos apeliacinis skundas tenkinamas.

60. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju iš naujo spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 str. 3 d.).

61. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

62. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Kadangi nagrinėjamoje byloje procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, darytina išvada, jog G. M. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

63. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. prašė priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtų pirmosios instancijos teisme. Ji pateikė 1 000 Eur bankinio mokėjimo nurodymą bei 2022 m. gegužės 4 d. pinigų priėmimo kvitą 500 Eur.

64. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. pirmosios instancijos teismui pateikė 1 000 Eur bankinio mokėjimo nurodymą, tačiau nepateikė šių išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl ši suma jai nepriteistina.

65. 2022 m. gegužės 4 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 1067011 nurodyta, kad 500 Eur išlaidos yra už atstovavimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.19 punkte įtvirtinta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Iš bylos duomenų matyti, kad G. M. advokatė dalyvavo teismo posėdyje, kuris vyko 2022 m. rugpjūčio 30 d. ir truko 2 val. Trečiasis suinteresuotas asmuo už jai suteiktas paslaugas sumokėjo 2022 m. II ketvirtį, 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 679,3 Eur, todėl maksimali galima priteisti suma už 2 val. atstovavimo teismo posėdyje yra 335,86 Eur ((1 679,3 x 0,1) x 2). G. M. prašoma priteisti 500 Eur suma viršija rekomenduojamą priteisti sumą, todėl mažintina iki maksimalios priteistinos sumos (335,86 Eur).

66. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą G. M. prašė atmesti apeliacinį skundą ir priteisti 300 Eur už advokato pagalbą: susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo paruošimą. Siekdama pagrįsti patirtas išlaidas, G. M. pateikė bankinio mokėjimo nurodymą.

67. Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtinta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3. G. M. už jai suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2022 m. IV ketvirtį. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). 2022 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 780,5 Eur. Taigi maksimali galima priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 314,65 (1 780,5 x 1,3). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 300 Eur suma už procesinių dokumentų parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos, todėl priteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo asociacijos „Beržyno“ medžiotojų būrelio apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo asociacijos „Beržyno“ medžiotojų būrelio skundą atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui G. M. iš pareiškėjo asociacijos „Beržyno“ medžiotojų būrelio 635,86 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė