2024-03-20 Nr. AB-4655-3-62-3-00177-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1270-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00177-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. N. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. R.), dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2022 m. gruodžio 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 12VSV-2399 (toliau – ir Vertinimo anketa).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Tarnyba, atlikusi pareiškėjos sūnaus situacijos vertinimą, Vertinimo anketoje pagal Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-449 redakcija) (toliau – ir Aprašas), nustatė rizikos veiksnius bei nusprendė, kad vaikui reikalinga neatidėliotina pagalba – vaikų psichologo konsultacijos, o motinai – tėvystės (motinystės) įgūdžių kursai ir psichologo konsultacijos.

3. Pareiškėja nesutiko su Vertinimo anketoje nustatytais rizikos veiksniais bei būtinybe vertinti pagalbos vaikui ir motinai (pareiškėjai) poreikį, teigė, kad Tarnyba netinkamai išnagrinėjo Vertinimo anketos 4 punkte nurodytą informaciją apie tariamus vaiko teisių pažeidimus. Vertinimo anketa ir joje padarytos išvados nemotyvuotos, neatitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimų.

4. Vaiko situacijos vertinimas buvo pradėtas Tarnybos specialisto 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešime Nr. 12VTP-1661 pateiktos tendencingos ir šališkos nurodytos informacijos apie tariamai vienuolyne laikomą pareiškėjos sūnų pagrindu. Taip pat nepagrįstai vaiko situacijos vertinimas buvo pradėtas vaiko tėvo J. R. advokato 2022 m. gruodžio 7 d. prašymu Nr. 12PR-S30 dėl galimo vaiko teisių pažeidimo.

5. Vertinimo anketoje rizikos veiksnių bei neatidėliotinos pagalbos vaikui ir pareiškėjai reikalingumo nustatymas, pagalbos metodų parinkimas tinkamai nemotyvuoti, todėl rizikos veiksniai nustatyti šališkai ir nepagrįstai. Atsakovas vadovavosi tik vaiko tėvo J. R. ir jo atstovo pateikta tendencinga informacija. Atsakovas nevertino pareiškėjos ir vaiko G. R. situacijos, kad kelerius metus vaiko tėvas J. R. persekioja pareiškėją ir jai kerštauja.

6. Vertinimo anketa, kaip administracinės procedūros sprendimas, negali būti vertinamas kaip suteikianti vaikui ir jo motinai tinkamą jų teisėtų interesų apsaugą, nes parinktos pagalbos priemonės nėra pagrįstos. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad vaikui G. R. ir pareiškėjai būtų reikalinga psichologo pagalba ar kad pareiškėjai, užauginusiai jau pilnametę dukrą ir šiuo metu auginančiai du mažamečius vaikus, trūktų motinystės įgūdžių. Tarnybos parinkti pagalbos metodai iš esmės yra spaudimas pareiškėjai, intervencija į šeimos gyvenimą, neadekvačios naštos uždėjimas. Nagrinėjamoje situacijoje visiškai nebuvo vertinami vaiko tėvo J. R. tėvystės įgūdžiai.

7. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 nustatytoje bendravimo tvarkoje numatyta, kad apie svarbias priežastis (sūnaus ir (ar) J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir (ar) sūnus negali kartu praleisti nurodytų dienų, atitinkamai J. R. ir pareiškėja įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis. Pareiškėja šį reikalavimą vykdė, kiekvieną savaitę informuodama J. R., kad ji yra dukros auginimo atostogose ir atostogauja su abiem savo mažamečiais vaikais ne Lietuvoje. J. R. su sūnumi nebendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis. Vaiko tėvas, žinodamas, kad pareiškėja su vaikais išvykusi, kiekvieną ketvirtadienį el. laiškais reikalauja nurodyti, iš kur jam pasiimti sūnų. Tokiu elgesiu J. R. pažeidžia tėvų pareigą bendradarbiauti su vaiku ir vaiko interesus.

8. Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsiliepime Tarnyba nurodė, kad Tarnybos specialistas 2022 m. rugsėjo 23 d. dalyvavo pareiškėjos inicijuotos civilinės bylos Nr. e2-6643-1146/2022 dėl laikinos vaiko G. R. gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjime. Jo metu gavo informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus, t. y. vaiko tėvas nuo 2022 m. kovo mėnesio nebendravo su sūnumi, nežino vaiko buvimo vietos, vaikas su mama galimai yra vienuolyne, jo gyvenimo ir aplinkos sąlygos nežinomos, todėl 2022 m. rugsėjo 26 d. dokumentų valdymo sistemoje registravo pranešimą apie galimus vaiko G. R. teisių pažeidimus Nr. 12VTP-1661.

10. Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) (akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 36 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą, pradėjo reagavimo veiksmus.

11. Aprašo 14 punktas numato, kad jeigu vaiko situacijos vertinimo metu vaiko buvimo vieta nežinoma arba, atvykus į pranešime apie galimą vaiko teisių pažeidimą nurodytą vietą, vaiko nerandama, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius imasi veiksmų, siekdami išsiaiškinti vaiko dingimo aplinkybes (pabendrauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, kaimynais, vaiko giminaičiais ar artimaisiais, ar kitais subjektais, galinčiais žinoti vaiko buvimo vietą ar turėti svarbios informacijos), ir kilus įtarimų, kad vaikas dingo ir (ar) gali kilti grėsmė jo sveikatai ir (ar) gyvybei arba kad vaikas yra ar gali būti jam nesaugioje aplinkoje, kreipiasi į policiją dėl jo paieškos organizavimo, nurodydami vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, turimus duomenis apie vaiko dingimo aplinkybes.

12. Tarnybos specialistai, įvertinę aplinkybę, jog vaiko tėvas teigė, kad vaiko nematė apie pusantrų metų, paskutinį kartą kalbėjo su sūnumi 2022 m. kovo mėnesį, tai, kad pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu pareiškėja ir vaikas nebuvo rasti, siekdami nustatyti vaiko buvimo vietą bei išsiaiškinti, ar vaiko buvimo vietos gyvenimo sąlygos atitinka mažamečio poreikius, 2022 m. rugsėjo 26 d. perdavė informaciją žodžiu dėl galimo vaiko dingimo nagrinėti pagal kompetenciją Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariatui (toliau – ir Marijampolės AVPK). Tarnyboje 2022 m. spalio 14 d. gautas Marijampolės AVPK 2022 m. spalio 13 d. raštas Nr. IBPS-S-561920-22 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame buvo nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nepilnamečio G. R. paieškos.

13. Aprašo 4 punktas numato, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas). Tarnyba, pabendravusi su vaiku ir jo atstovais pagal įstatymą, užpildo Vaiko situacijos vertinimo tvarkos anketos formos I–V skyrius (Aprašo 10.1 papunktis).

14. Tarnybos specialistai papildomai el. paštu 2022 m. spalio 12 d. susisiekė su pareiškėja, kuri 2022 m. spalio 12 d. el. paštu pateikė nuomonę dėl susidariusios situacijos bei pridėjo keletą vaiko ir jų galimos buvimo vietos nuotraukų, kuriose vaiko veido nesimatė.

15. Aprašo 5 punktas numato, kad vaiko situacijos vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Aprašo 17 punktas numato, kad jei dėl objektyvių priežasčių vaiko nuomonės dėl situacijos, susijusios su galimais vaiko teisių pažeidimais, išklausyti neįmanoma (sunki vaiko sveikatos būklė, dėl trauminės patirties vaikas nekalba ir pan.), vaiko situacija vertinama neišklausius vaiko nuomonės, siekiant kuo skubiau užtikrinti vaikui saugią aplinką ir inicijuoti pagalbą.

16. Tarnybos specialistai, įvertinę, jog realiai atlikti VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų veiksmų, t. y. susitikti su vaiku, išklausyti jo nuomonę apie galimus jo teisių pažeidimus, pagal poreikį įvertinti vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką, galimybių neturi, nes nežinoma vaiko buvimo vieta, 2022 m. spalio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 12TSD-2170 atidėjo G. R. situacijos vertinimo anketos užpildymą iki bus žinoma vaiko buvimo vieta ir bus galimybė išsamiai atlikti vaiko situacijos vertinimą bei priimti sprendimą, geriausiai atitinkantį susidariusią situaciją ir mažamečio vaiko teises bei geriausius interesus.

17. Tarnybos specialistai, vadovaudamiesi VTAPĮ 361 straipsnio 1, 2 dalyse bei Aprašo 10.2 ir10.3 papunkčiuose nurodytu reglamentavimu bei 2022 m. gruodžio 16 d. įvertinę gautą informaciją apie vaiko buvimo vietos aplinką, pamatę vaiką bei pagal galimybes pabendravę su vaiko atstovais pagal įstatymą, nenustatė grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ar net gyvybei arba vaiko buvimo jam nesaugioje aplinkoje, t. y. nenustatė Aprašo 26 punkte įtvirtintų rizikos veiksnių ir Vertinimo anketos 24 punkte nei galimų rizikos veiksnių, nei galimų apsaugos veiksnių nenurodė.

18. Vertinimo anketos 4 punkte buvo nurodytos pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų aplinkybės, kurių pagrindu atliktas 2022 m. gruodžio 21 d. nepilnamečio G. R. situacijos vertinimas, t. y. vertinimas atliktas pirmiau minėto 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešimo Nr. 12VTP-1661 pagrindu kartu įvertinant vaiko tėvo advokato 2022 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 12PR-530 nurodytas aplinkybes, kaip tai numato Aprašo 7 punktas.

19. Vertinimo anketos formos 5 punkte turi būti nurodoma informacija apie anksčiau Tarnyboje arba jos teritoriniuose skyriuose nustatytus vaiko arba jo brolių / seserų teisių pažeidimus. Tai reiškia, kad Tarnyba arba jos teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, turi įvertinti pranešimų, kurių pagrindu atlieka vaiko situacijos vertinimą, aplinkybes, kartu įvertinant ir kitų, t. y. ankščiau nustatytų vaiko ar jo brolių / seserų teisių pažeidimus ir jų įtaką esamai vaiko situacijai.

20. Vertinimo anketos 5 punkte nurodyti Tarnyboje laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. gauti 7 pranešimai dėl galimų vaiko G. R. teisių pažeidimų. Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje 2021 m. sausio 22 d. gautas policijos pareigūnų pranešimas dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, nes vaiko tėvai konfliktuoja dėl bendravimo su vaiku tvarkos – nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje 2021 m. sausio 5 d. gautas policijos pareigūnų pranešimas, kad vaiko G. R. tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tarnyboje 2021 m. vasario 11 d. gautas pareiškėjos pranešimas dėl galimų G. R. teisių pažeidimų dėl netinkamo skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo – nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Tarnyboje 2021 m. liepos 28 d. gautas pareiškėjos pranešimas dėl galimo smurto vaiko G. R. atžvilgiu panaudojimo – nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Taip pat 2021 m. rugpjūčio 4 d. gautas vaiko tėvo J. R. pranešimas dėl galimo smurto vaiko atžvilgiu panaudojimo – nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje 2022 m. kovo 14 d. gautas policijos pareigūnų pranešimas dėl galimų vaiko G. R. teisių pažeidimų, nes vaiko tėvas nežino vaiko buvimo vietos – nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Tarnyba savo kompetencijos ribose reagavo tiek į vaiko mamos (pareiškėjos), tiek į vaiko tėvo J. R. pranešimus dėl galimų vaiko G. R. teisių pažeidimų, teikė tėvams informaciją dėl susidariusios situacijos, siūlė spręsti konfliktą taikiu būdu.

21. Kaip matyti iš anksčiau pateiktos informacijos, vaiko G. R. tėvai periodiškai kreipdavosi dėl pažeidžiamos vaiko teisės bendrauti su tėvais, tiek Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, tiek Tarnybos specialistų nustatyti vaiko G. R. teisių pažeidimai dėl neužtikrinamos vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais. Taip pat iš Vertinimo anketos 5 punkte pateikiamos informacijos matyti, kad nepilnamečio G. R. šeimai dėl pirmiau minėtų priežasčių tris kartus buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, o tai rodo, kad tėvų nesutarimai ir kooperavimosi pareigos dėl vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo nevykdymas turi neigiamos įtakos vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimui.

22. Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 27 ir 29 punktais bei anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, Vertinimo anketoje nurodė nustatytą rizikos veiksnį, įtvirtintą Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 25.3.8 papunktyje – vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyrium nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Šis rizikos veiksnys pagrindžiamas faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais, t. y. jog mama slepia savo ir vaiko buvimo vietą, nepasako, kurioje užsienio valstybėje su vaiku yra, nenurodo, kiek laiko bus, vaikas negali nevaržomai bendrauti su tėvu pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Taip pat minėtame anketos punkte nurodoma, kad šis nustatytas rizikos veiksnys nustatomas vaiko mamai, kas atitinka anksčiau nurodytą reglamentavimą bei nurodytas faktines vaiko situacijos aplinkybes.

23. VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams, tėvai užtikrina šią vaiko teisę, jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teisė vaikui bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir tik tuo atveju, kai toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Kaip pati pareiškėja nurodo skunde, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka yra patvirtinta Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021.

24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 3 dalį, teisę nepilnametį vaiką, kurio gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako šį sutikimą duoti, ginčą sprendžia teismas.

25. VTAPĮ 13 straipsnio 1 dalis numatė, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. VTAPĮ 31 straipsnio 5 dalyje buvo reglamentuota, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu.

26. Pareiškėja nuo 2022 m. kovo mėnesio su sūnumi G. R. buvo užsienyje, neteikdama skyrium gyvenančiam tėvui informacijos apie vaiko buvimo vietą, jo gyvenimo sąlygas, vaiko poreikius ir kitas su vaiku susijusias aplinkybes, neatsižvelgdama į vaiko emocinį poreikį ir prigimtinę teisę turėti mamą ir tėtį.

27. Vertinimo anketos 27 punkte nustatytas Aprašo 25.3.1 papunktyje įtvirtintas rizikos veiksnys – vaiko atstovai pagal įstatymą nuolat vengia kontakto su ugdymo įstaigos specialistais, vaiko privalomų sveikatos patikrinimų ir pan. ir tai daro neigiamą įtaką vaiko augimo, auklėjimo ir (arba) ugdymo procesui ir vaiko teisių bei geriausių interesų užtikrinimui – taip pat pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais. Nurodoma, kad šis rizikos veiksnys nustatomas vaiko mamai.

28. Kaip pati pareiškėja nurodė skunde, ji 2022 m. rugsėjo mėnesį su vaiku buvo vienuolyne. Apie tai, kuriam laikui ir kokiomis sąlygomis ji su vaiku apsistojo vienuolyne, išsamios informacijos teismo posėdžio metu Tarnybos atstovui nebuvo pateikta. Vaiko tėvui, taip pat specialistams teiraujantis ir vertinant vaiko situaciją, pareiškėja neteikė informacijos apie vaiko buvimo vietą, iki 2022 m. gruodžio 16 d. nesudarė sąlygų Tarnybos specialistams įsitikinti, jog vaikui užtikrinta teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, nesiėmė priemonių spręsti tarp jos ir vaiko tėvo kilusių nesutarimų tokiu būdu, kuris atitiktų vaiko G. R. teises ir geriausius interesus bei vaiko teisių apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl Aprašo 25.3.1 papunktyje įtvirtintas galimas rizikos veiksnys nustatytas pagrįstai. Minėtas rizikos veiksnys taip pat yra pagrįstas faktinėmis susidariusios situacijos aplinkybėmis ir argumentais, kas patvirtina ir tai, kad šeimai jau buvo tris kartus inicijuotas atvejo vadybos procesas.

29. Vertinimo anketos 27 punkte nustatytas Aprašo 28.4 papunktyje įtvirtintas rizikos veiksnys – kiti objektyvūs apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui, kuris taip pat yra pagrįstas faktinėmis situacijos aplinkybėmis ir argumentais. Tarnyba 2022 m. gruodžio 16 d. nuotoliniu būdu įsitikinusi, kad vaikas tuo metu buvo jam saugioje aplinkoje, nenustatė pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar net gyvybei, atitinkamai nustatė apsaugos veiksnį, kuris sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui arba jo interesų užtikrinimui.

30. Vadovaudamasi Aprašo 30 punkto nuostata ir įsitikinusi, kad vaikas yra saugus su mama, jo buvimo vietos aplinka atitinka mažamečio poreikius, Tarnyba atitinkamai nustatė Aprašo 28.4 papunktyje įtvirtintą apsaugos veiksnį, kuris sumažina nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko situacijai. Tačiau vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu tiesiogiai ir nuolat, kaip tai įtvirtinta CK, VTAPĮ 12 straipsnyje, mamai su vaiku ilgą laiką gyvenant užsienyje bei slepiant vaiko buvimo vietą, nėra užtikrinama, dėl to anksčiau nustatytas Aprašo 28.4 papunktyje įtvirtintas apsaugos veiksnys negali sumažinti Aprašo 25.3.8 papunktyje įtvirtino rizikos veiksnio – vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyrium nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaiko situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą, kuris, kaip numato aukščiau paminėtos nuostatos, nustatytas vaiko mamai. Visų pirma, dėl to, kad tokio amžiaus vaikui ilgą laiką nematant skyrium gyvenančio tėvo, nepalaikant su juo ryšio arba palaikant minimalų ryšį, kyla grėsmė vaiko ir tėvo emociniam ryšiui. Antra, vadovaujantis CK 3.175 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 3.180 straipsnio 4 dalimi ir atlikus išsamų tyrimą dėl pirmiau minėtuose pranešimuose dėl galimų vaiko G. R. teisių pažeidimų nurodytų aplinkybių, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

31. Aprašo 4 punktas reglamentuoja, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba apsaugos poreikį nustatymo dienos kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą ar kitą įstaigą, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus koordinuoti atvejo vadybos procesą ir teikti socialines paslaugas šeimoms, prašydamas paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos vaikui ir jo šeimai suteikimą.

32. Vertinimo anketos 29.1 papunktyje nurodytos pagalbos priemonė vaikui paskirta atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis G. R. yra mažo amžiaus, kad, vertinimo metu gautais duomenimis, nuolatinis ir pastovus vaiko ir tėvo bendravimas nebuvo užtikrintas daugiau kaip pusę metų, dėl ko vaikui galimai bus reikalinga tarpininko / psichologo pagalba atkuriant / stiprinant emocinį ryšį su tėvu. Dėl minėtos anketos 29.2 papunktyje numatytų pagalbos priemonių pasisakytina, kad tėvystės (motinystės) įgūdžių kursuose pateikiama ne tik informacija apie vaikų priežiūrą, jų higieną ar pan., tačiau ir apie vaikų emocinius poreikius, kylančius iššūkius dėl vaikų auklėjimo ir galimų jų sprendimo būdų. Taip pat numatytos psichologo konsultacijos siekiant padėti įveikti tėvų tarpasmeninius nesutarimus, siekiant užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. R. atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

34. Atsiliepime nurodė, kad Vertinimo anketoje nustatytos aplinkybės ir išvados yra teisingos, todėl nėra pagrindo jos naikinti.

35. Pažymėjo, jog pareiškėja piktybiškai kliudo jam bendrauti su sūnumi. Paraiškėja yra tokios būklės, kad jai būtina psichologo pagalba. Jis pats kiek įmanoma tinkamai vykdo savo pareigas sūnaus G. R. atžvilgiu, tačiau dėl pareiškėjos veiksmų realiai negali bendrauti su sūnumi. Pareiškėjos melagingo pranešimo apie nebūtą nusikalstamą veiką pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25638-21 dėl sūnaus G. R. tvirkinimo. Pareiškėjos prašymu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi. Pareiškėja vilkino tyrimo atlikimą, nevyko su G. R. į paskirtą ekspertizę. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius, kad padaryta nusikalstama veika. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 nustatyta bendravimo tvarka, tačiau pareiškėja atsisakė leisti pasimatyti su sūnumi, atskleisti sūnaus buvimo vietą. Antstolė yra surašiusi teismo sprendimo nevykdymo aktus, kuriuose fiksuoti daugybiniai pareiškėjos teismo sprendimo nevykdymo atvejai. Pareiškėja piktybiškai slepia G. R. ir piktybiškai vengia atskleisti tikrąją nuolatinę savo gyvenamąją vietą, o taip elgdamasi piktnaudžiauja tėvų valdžia. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartyje nustatė, kad nėra galimybių nustatyti, kur šiuo metu faktiškai gyvena G. R., taip pat įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu. Pareiškėja yra ne kartą įvairiomis teisinėmis formomis bausta už savo neteisėtą elgesį. Dėl jos veiksmų nevykdant teismo sprendimo baigtas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota teismui. Svarbi aplinkybė, kad praeityje pareiškėjai ir G. R. kelis kartus jau buvo skirta atvejo vadyba, kuri nė karto neįvyko, nes paskirti atvejo vadybininkai kaskart nerasdavo pareiškėjos ir jos sūnaus jokiais adresais.

II. 36. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjos E. N. skundą atmetė kaip nepagrįstą bei netenkino jos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarnyba, atlikusi pareiškėjos sūnaus situacijos vertinimą, Vertinimo anketoje nustatė rizikos veiksnius ir būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatydama, jog vaikui reikalinga neatidėliotina pagalba – vaikų psichologo konsultacijos, motinai – tėvystės (motinystės) įgūdžių kursai ir psichologo konsultacijos. Vertinimo anketos VII skyriaus 29 punkte buvo suformuluoti privalomojo pobūdžio įpareigojimai pareiškėjai ir jos vaikui, kurie sukūrė materialias teisines pasekmes pareiškėjai.

38. Teismas nurodė, kad administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog pareiškėjos vaiko situacijos vertinimas buvo pradėtas Tarnybos specialisto ir vaiko tėvo J. R. atstovo pateiktos informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrindu. Tarnybos specialistas 2022 m. rugsėjo 23 d. dalyvavo civilinės bylos Nr. e2-6643-1146/2022, inicijuotos pareiškėjos dėl laikinos vaiko G. R. gyvenamosios vietos nustatymo, nagrinėjime, kurio metu gavo informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus, t. y. jog vaiko tėvas nuo 2022 m. kovo mėnesio nebendravo su sūnumi, nežino vaiko buvimo vietos, vaikas su mama galimai yra vienuolyne, nežinomos jo gyvenimo ir aplinkos sąlygos, todėl pateikė Tarnybai 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešimą Nr. 12VTP-166. Vaiko G. R. tėvo J. R. advokatas pateikė Tarnybai 2022 m. gruodžio 7 d. prašymą Nr. 12PR-S30, kuriame buvo nurodytos iš esmės tapačios aplinkybės.

39. Teismo vertinimu, minėtuose dokumentuose nurodyta informacija buvo susijusi su galimu vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu pažeidimu, todėl jie buvo Tarnybai pakankamas ir pagrįstas pagrindas pradėti VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatytus reagavimo į gautą informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą veiksmus.

40. Vertinimo anketos II skyriaus 5 punkte buvo nurodyta visa Tarnybai žinoma informacija, susijusi su nustatytais vaiko teisių pažeidimais ir jų įtaka esamai vaiko situacijai, kuri patvirtino, jog vaiko G. R. teisės bendrauti su abiem tėvais periodiškai buvo pažeidžiamos, praeityje tris kartus dėl to buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, tėvų nesutarimai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo, jų nevykdymas neabejotinai turi neigiamą įtaką vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimui.

41. Tarnyba, įvertinusi informaciją, jog vaiko buvimo vieta nežinoma, 2022 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi dėl galimo vaiko dingimo į Marijampolės AVPK, kuris 2022 m. spalio 13 d. rašte Nr. IBPS-S-561920-22 nurodė, kad Marijampolės AVPK atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nepilnamečio G. R. paieškos. Nepilnamečio G. R. mama E. N. 2022 m. spalio12 d. el. paštu susisiekusi su Tarnyba pateikė nuomonę dėl susidariusios situacijos bei pridėjo keletą vaiko ir jų galimos buvimo vietos nuotraukų.

42. Marijampolės AVPK Kalvarijos PK 2022 m. gruodžio 7 d. informavo Tarnybą, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36891-22 dėl dingusių asmenų E. N. ir G. R. paieškos 2022 m. gruodžio 6 d. nutrauktas suradus asmenis.

43. Tarnyba 2022 m. gruodžio 12 d. kreipėsi raštu į Marijampolės AVPK Kalvarijos PK dėl papildomos informacijos apie pareiškėjos ir nepilnamečio G. R. buvimo vietą, taip pat 2022 m. gruodžio 13 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama nedelsiant susisiekti su Tarnybos specialistais bei sudaryti jiems sąlygas atlikti VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus.

44. Marijampolės AVPK Kalvarijos PK 2022 m. gruodžio 14 d. informavo Tarnybą, jog ikiteisminio tyrimo metu tiksli nepilnamečio G. R. buvimo vieta nebuvo nustatyta, pareiškėja jos nenurodė. Tarnybos bandymai 2022 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. gruogžio14 d. susisiekti su vaiko motina buvo nesėkmingi. Pati pareiškėja 2022 m. gruodžio 16 d. pasitelkdama „Google Meet“ programą sudarė sąlygas Tarnybos specialistams pabendrauti su ja dėl vaiko situacijos ir pamatyti nepilnametį G. R. bei su juo pasikalbėti, tačiau vaiko buvimo vieta nebuvo nustatyta, nes pareiškėja jos nenurodė. Tarnybos specialistai 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2022 m. gruodžio 14 d. telefonu taip pat bendravo ir su vaiko tėvu, kuris nurodė, jog negali bendrauti su sūnumi, nes vaiko motina nesudaro galimybių. Minėtos aplinkybės buvo nurodytos Vertinimo anketos IV skyriuje.

45. Būtent Aprašo 10 punkte numatyta, jog Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, vertindami vaiko situaciją: pabendrauja su vaiku, jo atstovais pagal įstatymą, kitais asmenimis ir (ar) specialistais ir užpildo Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) I–V skyrius. Jei yra aplinkybės, nurodytos Aprašo 6 punkte, pildomas ne Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) II skyrius, o Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) priedas (Aprašo 10.1 papunktis); įvertina, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį (pagal Aprašo 1 priedo VI skyrių, t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo 26 punkte, bei galimus apsaugos veiksnius, nurodytus Aprašo 28 punkte) (Aprašo 10.2 papunktis); nenustatę vaiko apsaugos poreikio, įvertina, ar yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (pagal Aprašo 1 priedo VII skyrių), t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo 25 punkte, bei galimus apsaugos veiksnius, nurodytus Aprašo 28 punkte) (Aprašo 10.3 papunktis); užpildo likusias Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) dalis (Aprašo 10.4 papunktis). Teismo vertinimu, Tarnybos specialistai, vertindami vaiko situaciją, šią pareigą įvykdė, t. y. pabendravę pirmiau minėtomis aplinkybėmis su vaiku ir abiem vaiko tėvais (tėvu ir motina), Vertinimo anketos IV skyriaus 18 ir 20 punktuose nurodė vaiko motinos ir tėvo nuomonę dėl vaiko situacijos vertinimo.

46. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos argumentai, kad nebuvo vertinama jos nuomonė dėl vaiko situacijos, visiškai nepagrįsti.

47. Nagrinėjamo ginčo atveju Tarnyba nenustatė vaiko apsaugos poreikio, tačiau įvertino, jog yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (pagal Aprašo 1 priedo VII skyrių), t. y. nustatė galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo 25 punkte, ir užpildė likusias Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) dalis. Tarnyba, vertindama būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, įvertino rizikos veiksnius, susijusius su vaiko atstovais pagal įstatymą, ir užpildė Vaiko situacijos vertinimo anketos formos VII skyrių, nurodydama su vaiko atstovais pagal įstatymą su vaiko funkcionavimu susijusius rizikos veiksnius, numatytus Aprašo 25.3.1 ir 25.3.8 papunkčiuose.

48. Tarnyba, nustatydama Aprašo 25.3.1 papunktyje numatytus rizikos veiksnius, susijusius su vaiko atstovais pagal įstatymą, rėmėsi nustatytomis aplinkybėmis, jog vaiko motina vengia kontakto su Tarnybos specialistais, teikiančiais pagalbą šeimai, atsisako bet kokios pagalbos teigdama, jog pati yra baigusi socialinės pedagogikos, edukologijos mokslus, išklausiusi daug įvairių seminarų, gali padėti sau ir savo vaikui. Situacijos vertinimo metu vaiko gyvenamoji vieta buvo nežinoma, todėl neįmanoma nustatyti, ar atliekami vaiko sveikatos patikrinimai, ar nedaroma neigiama įtaką vaiko augimo auklėjimo ir (arba) ugdymo procesui.

49. Tarnyba, nustatydama Aprašo 25.3.8 papunktyje numatytus rizikos veiksnius, susijusius su vaiko atstovais pagal įstatymą, atsižvelgė į nustatytas aplinkybes, jog vaiko motina slepia savo ir vaiko esamą gyvenamąją vietą, nepasako, kurioje užsienio valstybėje yra, nenurodo, kiek laiko ten bus. Vaikas negali nevaržomai bendrauti su tėvu pagal nustatytą teismo bendravimo tvarką.

50. Teismo vertinimu, Vaiko situacijos vertinimo metu buvo pagrįstai nustatyta, jog iš esmės teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant pažeidžia vaiko motina, slėpdama savo ir vaiko esamą gyvenamąją vietą, taip kenkdama vaiko santykiams su vaiko tėvu, kadangi vaikas negali nevaržomai bendrauti su tėvu pagal nustatytą teismo bendravimo tvarką.

51. Tarnybos nustatyti rizikos veiksniai, nustatant pagalbos vaikui ir jo motinai poreikį, buvo pagrįsti pirmiau minėtomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, kurie atitiko Aprašo 25.3.1 ir 25.3.8 papunkčiuose nurodytus rizikos veiksnius, todėl, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, jog Tarnyba nemotyvuotai, neobjektyviai ir šališkai paskyrė neatidėliotiną pagalbą vaikui – psichologo konsultaciją ir motinai – tėvystės (motinystės) įgūdžių kursus ir psichologo konsultaciją, neatsižvelgusi į pareiškėjos ir vaiko situaciją.

52. Teismas sprendė, kad vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimas, rizikos veiksnių, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio nustatymas atliekamas Apraše nustatytos administracinės procedūros nustatyta tvarka.

53. Vertinimo anketa kaip viešojo administravimo subjekto administracinės procedūros sprendimas, priimta išsamiai išnagrinėjus pirmiau minėtą informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, motyvuotai pagrindžiant nustatytą pagalbos vaikui ir jo motinai poreikio būtinybę. Tarnyba objektyviai įvertino visas faktines aplinkybes, nulėmusias vertinimą, jog vaiko teisės pažeidžiamos vaiko motinos nustatytais Vertinimo anketos 27 punkte rizikos veiksniais, t. y. kenkiant vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą – tėvu. Tuo pagrindu Tarnyba motyvuotai nusprendė, kad vaikui ir jo motinai yra reikalinga neatidėliotina pagalba, t. y. vaikui – vaikų psichologo konsultacijos, motinai – tėvystės (motinystės) įgūdžių kursai ir psichologo konsultacijos (Vertinimo anketos 29.1 ir 29.2 papunkčiai).

54. Teismas nurodė, kad administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio nustatymo vertinimo klausimų. Tai yra Tarnybos specialistų pareiga, todėl teismas šiuo ginčo atveju tik įvertino, ar atsakovas tinkamai ir pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjos nurodytą informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir ar skundžiama vertinimo anketa bei joje nurodytos išvados motyvuotos ar atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus, numatytus Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje.

55. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas byloje faktines aplinkybes, į ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų turinį, nenustatė atsakovo veiksmuose VTAPĮ ir Aprašo reikalavimų pažeidimų. Informacija apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo išnagrinėta objektyviai, išsamiai ir motyvuotai, todėl atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus.

56. Teismas nenustatė jokių pagrįstų duomenų, jog pareiškėjos nuomonė būtų išklausyta šališkai, o neatidėliotinos pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis nustatytas nemotyvuotai, pažeidžiant Apraše nustatytas procedūras. Tai, kad pareiškėja nesutinka su pagalbos vaikui ir jai nustatytu poreikiu, nesudaro pagrindo teigti, jog Vertinimo anketa yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, neišsami, neobjektyvi ir pažeidžia vaiko interesus.

57. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir reglamentavimą, teismas konstatavo, kad Vertinimo anketa yra teisėta ir motyvuota, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, priimta kompetentingo viešojo administravimo subjekto, joje nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir argumentai, todėl naikinti Vertinimo anketą nėra jokio teisinio pagrindo.

III. 58. Pareiškėja E. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gruodžio 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 12VSV-2399.

59. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad Tarnyba neįvykdė VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų, Vertinimo anketa yra neteisėta, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, netinkamai vertino faktines aplinkybes.

60. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

61. Atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 62. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2022 m. gruodžio 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 12VSV-2399 teisėtumo ir pagrįstumo.

63. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad Vertinimo anketa yra teisėta ir motyvuota, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, priimta kompetentingo viešojo administravimo subjekto, kuris prieš pildydamas Vertinimo anketą, atliko būtinus veiksmus.

64. Pareiškėja apeliaciniame skunde su nurodytomis teismo išvadomis nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, netinkamai vertino faktines aplinkybes.

65. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

66. Byloje nagrinėjama situacija, kylanti, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai gauna pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais buvo atmestas pareiškėjos skundo reikalavimas, pažymi, kad VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, išklauso vaiką jam priimtinu būdu, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

67. VTAPĮ 361 straipsnyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų

68. Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą nustato Aprašas. Šio Aprašo 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas).

69. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu prašo panaikinti Aprašo 1 priede nustatytos formos Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurios 28 punkte (jame nurodomas sprendimas dėl būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį) nurodoma, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, o 30 punkte pažymėta, jog nustatyti vaiko teisių pažeidimai – vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais.

70. Pagal Aprašo 31 punktą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama (VTAPĮ 37 straipsnio 2 dalis).

71. Atvejo vadybą sudaro: 1) pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas; 2) pagalbos plano sudarymas; 3) pagalbos plano įgyvendinimas; 4) šeimos stebėsena; 5) pagalbos plano peržiūrų organizavimas (VTAPĮ 37 straipsnio 5 dalis).

72. Taigi Vertinimo anketos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui ar vaiko apsaugos poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu.

73. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjos prašomos panaikinti Vertinimo anketos turinį (nagrinėjamu atveju Vertinimo anketoje aprašyti duomenys apie vaiką, jo tėvus, bendravimo su tėvais atvejus ir pobūdį; pareiškėjai nenustatyta įpareigojimų ar reikalavimų), sprendžia, kad, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos atveju Vertinimo anketa nebuvo galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, Tarnyba nebaigė pranešimo tyrimo, t. y. turėjo teisinį pagrindą imtis tolesnių veiksmų. Šiuo atveju Vertinimo anketa yra tarpinis, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas.

74. Vertinimo anketa būtų laikoma galutiniu administracinės procedūros sprendimu tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284-520/2021 ir 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023). Nagrinėjamu atveju Vertinimo anketos užpildymu tyrimas nebuvo baigtas, nes jos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui poreikį, toliau inicijuota pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra ir tarnyba privalėjo imtis veiksmų, numatytų VTAPĮ 362–365 straipsniuose.

75. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).

76. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-1062/2020).

77. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir šiuo atveju aktualų teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, skųsdama Vertinimo anketą, kuri yra laikytina tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.

78. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

79. Taigi pareiškėja, nesutikdama Vertinimo anketa, šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama sprendimą, priimtą baigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą. Ginčo administraciniame teisme objektas galėtų būti tik galutinis sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjos skundą ir sprendė dėl Vertinimo anketos pagrįstumo bei vertino jos atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams.

80. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjos skundas dėl Vertinimo anketos (kuri iš esmės yra tik tarpinis sprendimas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūroje) teisėtumo ir pagrįstumo nėra nagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl administracinė byla yra nutraukiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., 140 str. 2 d., 144 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos E. N. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. R.), dėl administracinio akto panaikinimo, nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Beata Martišienė

Arūnas Sutkevičius